Litgrid AB

Annual Report (ESEF) • Mar 29, 2024

529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:OtherReservesMemberiso4217:EURiso4217:EURxbrli:shares529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572021-12-31529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572022-01-012022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember LITGRID AB Bendrovės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 2024 m. kovo 29 d., Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB vadovas Rokas Masiulis, finansų departamento vadovas Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2023 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus; 2023 metų metiniame pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Rokas Masiulis Vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Vytautas Tauras Finansų departamento vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 3 TURINYS Metinis pranešimas 7 Darnumo ataskaita 72 Bendrovės Finansinės būklės ataskaita 126 Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaita 127 Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 128 Bendrovės Pinigų srautų ataskaita 129 Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 130 Nepriklausomo auditoriaus išvada 166 Finansinės ataskaitos patvirtintos 2024 m. kovo 29 d. Rokas Masiulis Vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Vytautas Tauras Finansų departamento vadovas, (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 4 Bendrovės 2023 m. metinis pranešimas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 5 Valdybos pirmininko žodis Gerbiamieji, 2023 metus prisiminsime kaip vieno svarbiausių susitarimų metus – rugpjūčio mėnesį visų trijų Baltijos valstybių vadovai patvirtino, kad Baltijos šalių energetinės sistemos susijungs su Vakarų Europos energetikos tinklais 2025 metų vasario mėnesį, beveik metais anksčiau nei planuota. Lietuvos elektros energetikos sistema išgyvena transformaciją: be to, kad žengiame paskutinius žingsnius link susijungimo su kontinentinės Europos sinchronine zona, sudarome sąlygas sparčiai atsinaujinančių išteklių elektros gamybos ir energijos kaupiklių plėtrai. Visa tai reikalauja didelių investicijų į elektros perdavimo tinklą ir sklandaus projektų įgyvendinimo. Šiuo metu vykdome beveik 140 skirtingų projektų – nuo sinchronizacijai reikalingos infrastruktūros statybos ir valdymo sistemų diegimo iki darbų, susijusių su naujų gamintojų ir vartotojų prijungimu, geležinkelių elektrifikacija, inovacijų. Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus, dėjo pastangas siekti atsinaujinančios energetikos plėtros tikslų Lietuvoje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 67 proc. visos šalyje pagamintos elektros. 2023 m. ypatingą dėmesį skyrėme darniam veiklos vystymui. Atlikdami darbus, vykdydami įsipareigojimus savo veiklą vykdome laikydamiesi darnios veiklos principų. Ėmėmės veiksmų mažindami „Litgrid“ daromą poveikį – diegėme saulės elektrines pastotėse ir savoms reikmėms gaminti elektrą\os energiją patys, iš atsinaujinančio šaltinio, atnaujiname įrenginius keisdami juos saugesniais aplinkai, tiriame mūsų įrenginių poveikį aplinkai, žymime linijas paukščių migracijos takuose, matuojame triukšmo lygį ir diegiame įmažinančias priemones. Praėjusiais metais toliau teikėme pagalbą nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai. Per metus „Ukrenergo“, šalies elektros perdavimo sistemos operatorė, iš mūsų sulaukė dviejų 330 kV autotransformatorių. Tai pagrindiniai ir svarbiausi perdavimo tinklo pastotėje naudojami įrenginiai. Siuntėme kitos įrangos, „Litgrid“ suteikta parama Ukrainai užtikrino elektros tiekimą Ukrainos miestams itin sudėtingomis sąlygomis. Elektros tinklų sinchronizacija - svarbiausias tikslas, kurio siekdami sutelkėme ne tik „Litgrid“ komandą, bet ir daugelį suinteresuotų institucijų, tarptautinių partnerių, rangovų. Esu dėkingas visiems ir kiekvienam, prisidedančiam prie Lietuvos energetikos nepriklausomybės kūrimo. Tomas Varneckas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 6 Generalinio direktoriaus kreipimasis Gerbiamieji, Pristatau Jums „Litgrid“ 2023 metų ataskaitą. 2023 m. „Litgrid“ komanda įgyvendino svarbiausius strateginių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų tikslus, užtikrino patikimą elektros energijos perdavimą, vystė inovacijas, atliko darnios veiklos iniciatyvas ir gerino atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlygas. Per praėjusius metus žengėme labai svarbius žingsnius ruošiantis Lietuvos elektros tinklų atjungimui nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Sėkmingai atlikome Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, įdiegėme automatinio generacijos valdymo sistemą, atgabenome ir pradėjome prie tinklo jungti pirmuosius sinchroninius kompensatorius. Užtikrinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, metų pradžioje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Per metus „Litgrid“ su vystytojais pasirašė ketinimo protokolus dėl 24 naujų projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,7 GW, prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai sumažėjo. 2023 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 9,525 TWh, tai 6,9 proc. mažiau nei 2022 m., kai perduota 10,234 TWh. Perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus. Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – įgalinti tvarius ir efektyvius elektros energijos mainus. Elektros perdavimo sistema yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo, kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. Savo veikla Bendrovė siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui. „Litgrid“ atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius atsinaujinančių energijos išteklių integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus. „Litgrid“ didelis dėmesys skiriamas tinklo pritaikymui atsinaujinančių energijos išteklių integracijai. Atsinaujinančios energetikos centras užtikrina kuo sklandesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, orientuojamasi į rinkos dalyvių pasitenkinimo didinimą, tobulinamas gamintojų prijungimo procesas, rinkai atveriami aktualūs duomenys. „Litgrid“ nuosekliai įgyvendina išsikeltus darnumo tikslus t. y. savo ŠESD emisijas 2023 m. sumažino -7,28 proc. lyginant su baziniais metais (2019 m.), taip pat 2023 m. neįvyko aplinkosauginių incidentų, korupcijos, žmogaus teisių pažeidimų ar diskriminacijos atvejų. Atlikta darnumo reikšmingumo analizė, pagal gautus rezultatus parengta darnumo temų reikšmingumo matrica, reguliariai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir ŠESD emisijų inventorizacija, pateikti rekomenduojamų poveikio mažinimo priemonių planai, apskaičiuotas kiekvienos priemonės poveikio mažinimo potencialas. Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti metine integruota Darnumo ataskaita, parengta pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos rekomendacijas (angl. Global Reporting Initiative, GRI). Esame įsipareigoję toliau tobulinti savo atskleidžiamą informaciją, kad kuo platesniam suinteresuotųjų šalių ratui suteiktume aiškų vaizdą apie mūsų veiklos rezultatus ir pažangą. Pagarbiai Rokas Masiulis „Litgrid“ vadovas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 7 1. LITGRID BENDROJI INFORMACIJA Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d. 1.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys: Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė) Teisinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Įmonės kodas 302564383 LEI kodas 529900CTIUKTEFNNH157 Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Telefonas +370 707 02171 El. paštas info@litgrid.eu; www.litgrid.eu „Litgrid“ yra UAB „EPSO-G“ grupės įmonių dalis: UAB „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų. „Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos: Pavadinimas Baltic RCC OÜ Įmonės įsisteigimo šalis Estijos Respublika Buveinės adresas Harju maakond, Tallinn, Mustamäe linnaosa, Kadaka tee 42, 12915 „Litgrid“ valdoma akcijų dalis 33,3 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų Esminiai pokyčiai Pokyčių nebuvo. Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) teikia tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriams – Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių regioninių koordinavimo centrų. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 8 RCC įgyvendina penkias pagrindines užduotis: skaičiuoja elektros linijų pralaidumus tarp šalių, vertina sistemų patikimumą, adekvatumą, planuoja linijų atjungimus ir vysto bendrą tinklo modelį. Visa tai užtikrins sklandų darbą šalyse, kurios kasdien veikia vis glaudžiau besiruošdamos sinchronizacijai, o po jos išlaikys glaudžius santykius veikdamos bendrame kontinentinės Europos tinkle. 1.2. „Litgrid“ veikla „Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO). „Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu. Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų strateginės svarbos projektų. Sistemingai vykdydama pavestas kasdienes funkcijas, užtikrindama nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos veiklą, įgyvendindama nacionalinės reikšmės projektus, Bendrovė siekia kurti vertę savo klientams - Lietuvos visuomenei. „Litgrid" ne tik perduoda elektrą aukštos įtampos linijomis, bet ir rūpinasi viso perdavimo tinklo patikimumu: mums svarbu, kad elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. Elektros tiekimo patikimumas yra ekonomikos augimo garantas. 2. VERSLO APLINKA 2.1. Verslo modelis „Litgrid“ - Lietuvos mastu veikiantis elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar labai aukšta (110-400 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai. Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos. Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas. 2.2. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ teikiamos paslaugos Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (400, 330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą. Papildomos paslaugos Patikimam sistemos darbui palaikyti „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo, izoliuoto darbo užtikrinimo paslaugas ir teikia vartotojams papildomas paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 9 Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija „Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. „Litgrid“ organizuoja prekybą disbalanso elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. „Litgrid“ organizuoja prekybą balansavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su „Litgrid“ atitinkamą sutartį. Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas Kilmės garantija - pažymėjimas, įrodantis, kad energija yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių ar efektyvios kogeneracijos metu. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo jos išdavimo. Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų: Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį. 2.3. Perdavimo sistemos operatoriaus klientai „Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai: • skirstomųjų tinklų operatoriai ESO, UAB „Dainavos elektra“; • elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui; • prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. 2.4. Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. PSO veiklos rodikliai 2023 m. 2022 m. 2021 m. Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh 9 525 10 234 10 936 ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh * 23,232 10,617 3,356 AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. * 0,835 0,356 0,112 VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh. 2.5. Tarpsisteminės elektros jungtys Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką. „LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2023 metus „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 98,19 proc. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai. Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2023 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 92,18 proc. Didžiausią įtaką „NordBalt“ neprieinamumui turėjo remonto darbai. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 10 2.6. Elektros tinklo priežiūra Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 6966,2 km oro linijų bei 326,4 km kabelių kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 242 transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius. Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2023 metus 33-je 110-330-400 kV transformatorių pastotėse ir skirstyklose vykdyti pagrindinių įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbai, relinės apsaugos ir automatikos įrangos veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, atlikti suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 1165 kilometruose), remonto metu viso pakeista 191 vnt. atramų. Siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą, oro linijas ir įrenginius, per 2023 metus išvalyta 1828 hektarų oro linijų trasų, pašalinti 89172 patikimam linijų darbui pavojų keliantys medžiai. Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas. Perdavimo tinklo įrenginių darbo patikimumui didinti įsteigtas naujas padalinys - Diagnostikos grupė, kuris atliekant įvairius matavimus (termovizija, elektriniai matavimai, apžiūros su dronais ir pan.) įvertina esamą įrenginių ir linijų būklę. Taip pat pradedamas įgyvendinti investicinio projekto „Naujų automatizuotų monitoringo sistemų (AMS) įdiegimas“ antras etapas, skirtas autotransformatorių veikimo ir alyvos kokybės stebėjimui. 2023 m. sudaryta atramų avarinio atstatymo sistemų tiekimo sutartis. Šios sistemos iš lengvų daugkartinio naudojimo metalinių konstrukcijų, kurios leis greitai atstatyti elektros perdavimą avarijos metu. Taip pat, šios sistemos bus pritaikomos ir remonto darbams, pastatant laikinas linijas apeinančias remontuojamus ruožus, taip išvengiant ilgų atjungimų. Vertinant karo Ukrainoje padarinius, planuojami nauji avariniam rezervui reikalingų įrenginių pirkimai, taip pat Ukrainos perdavimo sistemos operatoriui perduotų įrenginių kiekių atstatymas rezerve. Bendrovė oro linijų gedimo vietų ir gedimo priežasčių nustatymui sėkmingai naudoja skraidančius valdomus aparatus. Dronuose instaliuotos didelės raiškos kameros leidžia pamatyti ir nedidelius linijų laidų, laikančių konstrukcijų bei kitų linijos elementų pažeidimus neatjungus linijos. Oro linijų inžinieriai vertina šią naujovę kaip jų darbo laiko taupymą ir linijų darbo patikimumo didinimą. Oro linijų ir transformatorių pastočių, skirstyklų apžiūroms naudojami 3 dronai, galintys nešti reikiamą įrangą. Apmokyti Bendrovės darbuotojai įgyvendina siekius didinti linijų darbo patikimumą ir skubų atsiradusių defektų nustatymą. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 11 3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA „Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos, Europos sąjungos tikslai ir siekiai. 3.1. Energetikos sektoriaus aplinka Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 procento. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius visos šalyje pagamintos elektros. 2021-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, 2022-aisiais ši dalis pasiekė 60 procentų, o 2023-aisiais sudarė 70 procentų. Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 66,8 procento, o saulės elektrinėse – net 131,5 procento. Analizuojant absoliučius skaičius, vėjo energijos augimo tempas dar įspūdingesnis – vėjo generacija išaugo daugiau nei viena teravatvalande. Pastarąjį pokytį daugiausiai lėmė ženkliai išaugęs prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių skaičius. Tuo pačiu hidroelektrinių gamyba ūgtelėjo kiek mažiau nei trečdaliu. Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 1,513 TWh iki 2,524 TWh, saulės – nuo 0,273 TWh iki 0,633 TWh, o hidroelektrinių nuo 0,457 TWh iki 0,589 TWh. Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2022 m., paaugo 12,9 procento (nuo 1,161 TWh iki 1,311 TWh). Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 3,972 TWh. Visa Lietuvos elektros gamyba 2023 metais siekė 5,664 TWh, 33,3 procentais daugiau nei 2022 metais. Bendrai pernai Lietuvoje elektros energijos pagaminta daugiausiai nuo 2010-ųjų – pirmųjų metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Vertinant, kiek suvartojamos elektros energijos Lietuva pasigamina pati, pernai vietos gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 48 proc. – tai taip pat didžiausias rodiklis nuo 2010 metų. Palyginti, užpernai gamyba užtikrino 35 proc. bendro suvartojimo. Per 2023 metus Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros energijos. Tai yra 1,2 procento mažiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 11,192 TWh. Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas šiek tiek augo pramonės sektoriuje, o labiausiai mažėjo gyventojų ir paslaugų srityse. Vartojimo mažėjimą gyventojų ir paslaugų sektoriuose lemia didėjantis gaminančių vartotojų skaičius – saulės elektrines įsirengę vartotojai dalį energijos suvartoja vietoje ir jos neperduoda į skirstymo ir perdavimo tinklus. Palyginti su 2022 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 1,3 procento – nuo 3,999 TWh iki 4,053 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas liko stabilus – 0,248 TWh. Transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo 5,9 procento – nuo 0,096 iki 0,091 TWh, paslaugų srityje mažėjo 3,7 procento – nuo 3,558 TWh iki 3,427 TWh. Palyginti su 2022 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 4,6 procento mažiau – nuo 3,289 TWh iki 3,138 TWh. Per 2023 metus į Lietuvą importuota 9,794 TWh elektros energijos, 12,7 procento mažiau nei 2022 m., eksportuota – 2,865 TWh arba 8 procentais daugiau nei 2022 metais. Importas iš Estijos augo 39,3 procento (0,331 TWh), importas iš Švedijos mažėjo 1,2 procento (4,967 TWh), iš Lenkija – augo 5,1 procento (1,161 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 19,3 procento (3,290 TWh). Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė. Nuo 2022 m. pirmojo pusmečio taip pat nevyksta elektros energijos prekyba su Rusija. Didžiausią elektros eksporto dalį 2023 m. sudarė eksportas į Lenkiją – 1,694 TWh arba 10,5 procento mažiau nei 2022 metais. Labiausiai augo eksportas į Latviją – 192,3 procento iki 0,370 TWh. 3.2. Reguliacinė aplinka Lietuvoje „Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą vykdo VERT. Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius ir kitus plėtros projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina reguliuojama nustatant viršutinę kainų ribą penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 12 paslaugos kainos. Kiekvienais metais viršutinė kainų riba koreguojama dėl paslaugų apimties pokyčio, infliacijos ir kitų objektyvių nuo operatoriaus nepriklausančių veiksnių, ji gali būti koreguota ne dažniau kaip du kartus per metus. Nustatant viršutinę kainų ribą įvertinamos pagrįstos būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžą, kuri skaičiuojama kaip investicijų grąžos normos (WACC) ir reguliuojamo turto vertės (RAB) sandauga. 4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI, PLANAVIMAS 4.1. Strategija Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje. „Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios „Litgrid“ infrastruktūros poveikį aplinkai. „Litgrid“ taip pat siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją. Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas atsinaujinančios energetikos plėtrai, darnumui ir organizacijos raidai. „Litgrid“ siekia tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar vartoti klimatui neutralią energiją ir gauti ją konkurencinga kaina. 2023 m. „Litgrid“ 2030 m. strategija atnaujinta, atsižvelgiant į bendrovės veiklai įtakos turinčius vidinius ir išorės veiksnius, suderinta su 2023 m. atliktos Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studijos rezultatais bei EPSO-G grupės strategijos pokyčiais. Atnaujintoje strategijoje išlieka dėmesys strateginių sinchronizacijos projektų įgyvendinimui, užtikrinsiančiam sėkmingą sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį. Spartėjant energijos gamybai iš saulės ir vėjo, sudarome sąlygas sklandžiai šių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) integracijai Lietuvos elektros perdavimo tinkle, siekiant, kad Lietuvoje būtų pagaminta 100 proc. čia suvartojamos elektros, tuo pačiu užtikrinant sistemos stabilumą ir tinklo patikimumą. Energetinės sistemos transformacijai įgyvendinti būtina stipri partnerystė, todėl mūsų tikslas yra tapti į klientus orientuota organizacija, kuriančia jų lūkesčius atitinkančias inovatyvias ir lanksčias paslaugas. Todėl kliento kelionių peržiūra ir nuolatinio grįžtamojo ryšio sistema bei svarbiausių rodiklių sekimas sudarys sąlygas nuolatos žinoti, kaip mums sekasi pateisinti klientų poreikius. Siekiame dirbti pagal geriausias pasaulines klientų patirties valdymo praktikas. Įgyvendinsime skaitmeninę transformaciją ir ateityje įgalinsime dirbtinio intelekto sprendimus mūsų veikloje. Atversime duomenis spartesnių ir pažangių sprendimų priėmimui, užtikrinsime tvarią vertę akcininkams. Didelį dėmesį skiriame atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) įgalinimui. 2022 m. įkurtas ir sklandžiai veiklą vystantis Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) centras teikia rinkai aktualius duomenis bei užtikrina svarbiausių su AEI susijusių duomenų prieinamumą. „Litgrid“ komanda prisidėjo įgyvendinant inovatyvų sprendinį – Prisijungimo prie Elektros tinklų Tvarkos Aprašą (PETA). Jame aprašytas ir įteisintas naujas pralaidumų rezervavimo principas, sudarantis sąlygas vystytojams jungtis iki 300 % esamo tinklo pralaidumo, atskirai vertinant saulės, vėjo ir kaupiklių generacijos profilius. Aktyviai ieškome IT sprendimų, užtikrinsiančių operatyvų klientų prijungimą prie elektros tinklų. Orientuojamės į AEI klientų pasitenkinimo didinimą – peržiūrimas ir optimizuojamas AEI prijungimo procesas. Tęsiame energetikos transformacijos procesą. 2023 m. III ketv. EPSO-G Grupės įmonės, kartu su konsultacine bendrove DNV, parengė Lietuvos energetikos sistemos iki 2050 m. transformacijos studiją. Studijoje pateikiami galimo Lietuvos energetinės sistemos vystymo scenarijai, įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis. Remiantis Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studija, 2024 m. planuojama parengti naują Litgrid ilgalaikę strategiją, kaip integralią įmonių grupės strategijos dalį. Savo veikla bendrovė siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui. Ilgalaikėje strategijoje iki 2030 m. išskyrėme aiškias darnaus vystymosi organizacijoje sritis, strateginius tikslus, rodiklius ir numatėme veiklas šiems tikslams pasiekti. Toliau dirbsime socialiai atsakingai, prioritetą teikdami veiklos poveikio aplinkai mažinimui. 2024 m. planuojame parengti ŠESD emisijų mažinimo priemonių planą ir ŠESD mažinimo tikslų modeliaciją. „Litgrid“ strategija skelbiama https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/strategija-vizija-misija-ir-vertybes/452 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 13 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 14 4.2. Suinteresuotos šalys 4.3. Strateginiai prioritetai Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 15 4.4. Strategijos įgyvendinimo priemonės Bendrovės strategija yra kasmet peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į nacionalinę Energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Bendrovės veiklą ir elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, įmonių grupę valdančios „EPSO-G“ strategiją, svarbius įvykius Lietuvos ir užsienio elektros energetikos sistemose bei elektros rinkose, per metus atliktus darbus, o taip pat įvertinant ir naujas išorines, ne nuo Bendrovės priklausančias aplinkybes. „Litgrid“ strategija apima dešimties metų įgyvendinimo laikotarpį, remiantis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytais svarbiausiais ir ilgalaikiais tikslais elektros energetikos sektoriuje. Kiekvienais metais Bendrovė, kaip sudėtinę strategijos dalį, atnaujina ir rengia dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planą. Siekiant nuolat vertinti Bendrovės pasirinktų priemonių efektyvumą ir taikymą, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus Bendrovės veiklos planas yra peržiūrimas. Stebima, kaip vyksta strateginių tikslų ir veiklos plano įgyvendinimas, padalinių ir darbuotojų veikla. Veiklos plane numatytos priemonės yra įtraukiamos į padalinių ir atitinkamai į darbuotojų asmeninius tikslus, pagal kurių įvykdymą metų gale nustatoma kintamoji atlygio dalis. Strategijos planavimo ir kontrolės mechanizmą Bendrovėje nustato EPSO-G įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kurią „Litgrid“ savo veikloje taiko pilna apimtimi. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 16 4.5. Elektros energijos perdavimo tinklų ilgalaikės plėtros planas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorius valdo elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turi atitinkamą veiklos licenciją. Nuo 2023 m. „Litgrid“ ilgalaikės plėtros planą ruoš kartą per du metus – 2023 m. planas nebuvo atnaujintas, galioja 2022 metais parengtas ir pavirtintas ilgalaikės plėtros planas. „Litgrid“ 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 17 5. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d., viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija). Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą. Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins: energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą; tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą; bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse; elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų. 2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją, sąrašą. „Litgrid“ yra atsakingas už 19 iš 20 sąraše esančių projektų įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimais, „Litgrid“, prieš sudarydama sandorius, atitinkančius Įstatymo reikalavimus, visais atvejais apie juos informuoja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Minėti sandoriai sudaromi tik gavus šios komisijos išvadas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 18 5.1. Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas 2023 m. gruodžio 31 d. sinchronizacijos strateginių projektų programos baigtumas siekia 75 %. Sinchronizacijos projektų pažanga: Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 19 5.2. Strateginiai infrastruktūros projektai 330/110/10 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija Projekto tikslas – rekonstruoti Neries transformatorių pastotę (TP), tuo įgalinant numatomą vieno iš trijų sinchroninių kompensatorių prijungimą prie perdavimo tinklo ir būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris įjungimą. Tai vienas svarbiausių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektų, stiprinančių šalies elektros perdavimo tinklą. 2023 m buvo vykdomi pastotės rekonstrukcijos darbai, kuriuos pagal rangos sutartį planuojama pabaigti 2025 metais. 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Projektas apima dalies jau esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją, naujos atkarpos nuo linijos Jurbarkas-Bitėnai iki linijos Kruonio HAE-Sovetskas tiesimą ir Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukciją. 2023 m. užbaigtas 330kV oro linijos statybos etapas. 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų regiono elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. 2023 m. baigtas pirmasis statybos etapas Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje Projekto tikslas - įgyvendinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinas priemones: įrengti 3 sinchroninius kompensatorius, taip efektyviausiu būdu užtikrinant reikalingą inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą. 2023 m. atgabenti Alytaus, Telšių ir Neries sinchroninių kompensatorių stotims skirti galios transformatoriai. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba Projekto tikslas – sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Mūša“ ir į ją prijungiant tris oro linijas į Telšius, Šiaulius ir Viskali. 2023 m. jau pradėti 330 kV skirstyklos "Mūša" statybos darbai, skirstyklos projektavimo darbai užbaigti 2023 m. rugsėjo mėn. Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba Projekto tikslas – sustiprinti Vilniaus elektros mazgą užtikrinant elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir patenkinti augantį sostinės elektros poreikį, nutiesiant 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries 330 kV transformatorių pastotes. Tam tikslui bus rekonstruota dalis dabartinės 330 kV oro linijos Vilnius- Molodečno bei nutiesta naujos oro linijos atkarpa iki 330 kV Neries pastotės. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba Projekto tikslas – prisidėti prie perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimo Lietuvos EES dirbant sinchroniškai su KET, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir į ją prijungiant tris 330 kV oro linijas į Bitėnus, Klaipėdą, Grobinę ir nuolatinės srovės jungtį su „Harmony Link“. Taip pat 330 kV skirstykloje bus numatytos jungtys su jūrinio vėjo energijos parkais. 2023 m. birželio mėn. pradėta statyti 330kV skirstykla „Harmony Link“ jungties statyba Projekto tikslas – užtikrinti elektros rinkos integraciją po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nutiesiant naują jūrinę HVDC jungtį („Harmony link“) su Lenkija. „Harmony Link“ užtikrins komercinę prekybą elektra po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Projektą „Litgrid“ įgyvendina kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE. 2023 m. pradėta svarstyti nauja alternatyva jungtį tiesti sausuma, ne jūra. Alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jungties trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje eis šalia europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno. Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 20 5.3. Strateginiai elektros energetikos sistemos valdymo projektai Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas Projekto tikslas - automatiškai aktyvuoti dažnio atkūrimo rezervus ir atstatyti sistemos dažnį ir elektros energijos balansą įdiegus automatinę generacijos valdymo sistemą. 2023 m. gale projektas buvo sėkmingai įgyvendintas. Ši sistema užtikrins pagrindinius elektros tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį, o rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes teikti galios rezervo paslaugas. AGV sistema Lietuvos elektros energetikos sistemos balanso valdyme pradės dalyvauti 2024 metų antroje pusėje. Iki to laiko balanso operatoriai mokysis naudoti šią sistema, taip pat bus organizuojami AGV sistemos bandymai, prie jos prijungiat balansavimo paslaugą galinčius teikti energijos gamybos ir kaupimo įrenginius Izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas 2023 metų balandį ketvirtį sėkmingai atliktas izoliuotas energetikos sistemos bandymas. Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas. Projekto tikslas - įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu. 2023 m. kovo mėn. paskelbtas FSAS pirkimas. Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas „Litgrid“ kartu su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriais 2019 metų gegužės mėnesį pasirašė Baltijos šalių elektros energetikos sistemų prisijungimo prie Kontinentinės Europos elektros tinklų sutartį, kurioje numatyti techniniai reikalavimai (toliau Katalogo reikalavimai), kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemų ir Kontinentinės Europos sinchroninės zonos patikimą veikimą. Iki galutinės sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais bus atnaujinti dauguma balanso ir sisteminių paslaugų valdymo procesų. Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 23 d. Europos komisijos reglamentą 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros balansavimo gairės, „Litgrid“ atnaujins procesus, susijusius su balansavimo ir disbalanso apskaita bei balanso valdymu. 5.4. Kiti projektai „Litgrid“ vykdydama veiklą prisideda prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros bei vykdydama elektros perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas įgyvendina atsinaujinančios energijos išteklių prijungimo prie perdavimo tinklo projektus. Šių projektų rezultatas - žaliosios elektros gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo suteikiant galimybę elektros vartotojams naudoti švarią ir tvarią energiją. „Litgrid“ 2023 m. pradėjo 14 vėjo parkų prijungimo projektus, prijungiama parkų galia - 987 MW; 2023 m. planuojama pradėti ne mažiau nei 47 vėjo AEI gamintojų prijungimo projektų. „Litgrid“, įgyvendindama vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo projektus, prisideda prie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo infrastruktūros vystymo. Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektai, kurių projekto dalį sudaro prijungimas prie perdavimo tinklo ir elektros tiekimo užtikrinimas yra viena iš „Litgrid“ ateinančių metų veiklos krypčių. Įgyvendinus šiuos projektus bus pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taupoma elektros energija bei naudojama žalioji energija, kas leis siekti Europos žaliojo kurso tikslų. 2023 m. pradėti 27 nauji oro linijų rekonstrukcijų projektai, kurie prisidės prie perdavimo tinklo stabilumo ir patikimumo lygio užtikrinimo bei užtikrins reikiamus pralaidumus AEI prijungimui prie perdavimo tinklo. Taip pat planuojama 2023–2031 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti 102 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimo projektus 2023 metais buvo užbaigti 8-ių transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektai, 30-ies transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektų buvo toliau tęsiami darbai. Bendras „Litgrid“ tinklo rekonstravimo projektų skaičius sparčiai didėja ir 2024 sieks 132. 5.5. Projektų finansavimas Strateginių investicinių projektų įgyvendinimo finansavimui iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės iš viso skirta 459,9 mln. Eur parama, iš jos per 2023 m. gauta (įplaukė) 10,5 mln. Eur, o iš viso nuo projektų įgyvendinimo pradžios 95 mln. Eur. Strateginių projektų finansavimui 2023 m. panaudota 15,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Kiti investiciniai projektai finansuojami nuosavomis, skolintomis ir ES struktūrinių fondų lėšomis Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 21 5.6. Projektų portfelis Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros. „Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, planuoja elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant elektros energijos tiekimo ir saugumo, patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tam yra rengiamas dešimties metų Lietuvos EES 400–110 kV tinklų plėtros planas, kurio vienas iš tikslų yra numatyti perdavimo tinklo plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui suformuojant ilgalaikį investicijų planą. Investicijų plane suformuojamas projektų portfelis. Portfelį sudaro projektai, kurie reikalingi strateginių valstybės tikslų pasiekimui, perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, informacinių technologijų atnaujinimui ar diegimui, ar projektai, kurie inicijuojami elektros perdavimo tinklo naudotojų iniciatyva. 5.7. Inovacijos Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus „Litgrid“ ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje inicijuojamos inovatyvios idėjos, jų analizei ir testavimui skiriamas ekspertų laikas, jos įgyvendinamos ir pradedamos taikyti kasdienėje veikloje. Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB „EPSO-G” Valdybos patvirtintas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės). MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą. MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai. Inovacijų ekosistema Bendrovėje įdiegta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistema. Joje nustatyti kūrybiškumui palankios aplinkos ir inovacijų diegimo pagrindiniai principai bei inovacijų procesai. Inovacijų veikla orientuota į Klimato kaitos ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, nes be inovacijų sunkiai įsivaizduojama ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema, pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų Europos regione. Daugiau apie inovacinius projektus „Darnios veiklos ataskaitoje“. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 22 6. FINANSINĖ INFORMACIJA 6.1. Pajamos 2023 m. bendros „Litgrid“ pajamos sumažėjo 50,5 mln. Eur, palyginti su 2022 m., ir siekė 369,8 mln. Eur. Daugiausiai sumažėjo papildomų paslaugų pajamos, daugiausiai padidėjo perdavimo paslaugos pajamos. Pajamos, mln. Eur 2023 2022 Pokytis Pokytis, % Perdavimas 206,5 72,5 134,0 185% Balansavimo energija 108,3 175,1 -66,9 -38% Papildomos paslaugos 28,0 137,2 -109,2 -80% ITC 14,9 1,6 13,4 838% VIAP 0,0 28,9 -28,9 -100% Perkrovos 3,2 1,9 1,3 68% Reaktyvioji energija ir kilmės garantijos 6,0 1,8 4,2 233% Kitos veiklos 3,0 1,4 1,6 114% iš viso pajamų 369,8 420,3 -50,5 -12% Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2022 m., padidėjo 2,8 karto iki 206,5 mln. Eur (įskaitant 142,3 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukas, kurios buvo panaudotos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui). Pagrindinė perdavimo pajamų didėjimo priežastis – tvirtinant 2023 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą į reguliuojamos veiklos kompensuojamas sąnaudas buvo įtrauktos tuo metu prognozuotos 5 kartus didesnės technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos dėl prognozuotos 5 kartus didesnės elektros energijos pirkimo kainos. Disbalanso ir balansavimo (toliau - balansavimo) elektros energijos kiekis didėjo 46,2 proc., tačiau dėl 55,9 proc. mažesnės vidutinės pardavimo kainos balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 38,2 proc. iki 108,3 mln. Eur, šių pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 79,6 proc. iki 28 mln. Eur, jas mažino 57,5 proc. mažesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir 5,6 proc. mažesnis suteiktų paslaugų kiekis. Pagal reguliuojamą papildomų paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų faktinis skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas tvirtinant N+2 metų papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją. Kitas su elektros energija susijusias pajamas sudaro: ITC (angliškai - Inter-Transmission System Operator Compensation) pajamos - mokestis už elektros energiją, importuotą iš Europos ITC tranzito mechanizmui nepriklausančių šalių (nuo 2022 m. gegužės mėn. importas nutrauktas) ir tranzito kompensavimo pajamos iš ITC fondo ) – 14,9 mln. Eur. Šios pajamos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą. VIAP – nuo 2023 m. šios paslaugos Bendrovė neteikia. Reaktyviosios energijos pajamos – 5,9 mln. Eur, jos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą. Perkrovų valdymo pajamos - 3,2 mln. Eur, jos neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas. Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos – 0,1 mln. Eur. Kitos pajamos padidėjo daugiau nei 2 kartus iki 3 mln. Eur dėl 0,9 mln. Eur didesnių priskaičiuotų netesybų rangovams už vėluojančius darbus, 0,5 mln. Eur dėl didesnių pajamų už parduotas materialines vertybes bei 0,3 mln. Eur dėl didesnių kitų pajamų. Perdavimas 56% Balansavimo energija 29% Papildomos paslaugos 8% Visos kitos susijusios su elektros energija 6% Kitos veiklos 1% 2023 m. pajamų struktūra Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 23 6.2. Sąnaudos Bendrovės sąnaudos per 2023 m. buvo 333,2 mln. Eur, 30,3 proc. mažesnės lyginant su 2022 m. Sąnaudos, mln. Eur 2023 2022 Pokytis Pokytis, % Susijusios su elektros energija 251,3 420,1 -168,8 -40% Balansavimo energija 108,5 174,8 -66,3 -38% Papildomos paslaugos 98,1 111,6 -13,5 -12% Technologinių nuostolių kompensavimas 38,3 99,6 -61,3 -62% ITC 3,2 3,4 -0,3 -9% VIAP - 28,8 -28,8 -100% Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimas 3,2 1,9 1,3 68% OPEX 40,3 36,7 3,6 10% Darbo užmokestis 17,6 15,6 2,0 13% Remontai ir priežiūra 9,4 8,8 0,7 7% Telekomunikacijų ir IT sistemos 2,5 2,2 0,3 14% Mokesčiai 5,2 4,0 1,2 30% Kitos 5,6 6,1 -0,6 -9% Kita 41,6 21,0 20,7 98% Nusidėvėjimas ir amortizacija 19,7 20,6 -0,8 -4% Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 21,7 - 21,7 Kitos 0,2 0,4 -0,2 -50% iš viso sąnaudų 333,2 477,8 -144,6 -30% Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 251,3 mln. Eur (75,4 proc. visų Bendrovės sąnaudų) ir lyginant su 2022 m. jos sumažėjo 40,2 proc.. Papildomų paslaugų sąnaudos mažėjo 12,1 proc. iki 98,1 mln. Eur. Balansavimo elektros sąnaudos mažėjo 37,9 proc. dėl mažesnės įsigijimo kainos, nors įsigytas kiekis buvo didesnis. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos mažėjo 2,6 karto iki 38,3 mln. Eur dėl 2,6 karto mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. ITC sąnaudos buvo 3,2 mln. Eur, VIAP teikimo sąnaudų nebuvo, nes Bendrovė paslaugos 2023 m. neteikė, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 3,2 mln. Eur. Veiklos sąnaudos, palyginus su 2022 m., didėjo 9,7 proc. iki 40,3 mln. Eur. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 2 mln. Eur įtakojo 6,4 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo bei padidėjęs vidutinis darbo užmokestis. Kitos sąnaudos padidėjo 1,6 mln. Eur iš kurių daugiausiai didėjo mokesčių sąnaudos dėl 0,9 mln. Eur didesnio mokesčio VERT. Bendrovės atlikto ilgalaikio materialiojo turto vertinimo rezultatas - 2023 m. rugsėjo 30 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra 5,8 mln. Eur didesnė nei 2023 m. rugsėjo 30 d. ilgalaikio materialaus turto likutinė balansinė vertė. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytos 21,7 mln. Eur turto vertės sumažėjimo sąnaudos ir kitose bendrosiose pajamose apskaitytas 27,4 mln. Eur pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo. Balansavimo energija 33% Papildomos paslaugos 29% Technologinių nuostolių kompensavimas 11% Kitos susijusios su elektros energija 2% OPEX 12% Kita 12% 2023 m. sąnaudų struktūra Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 24 6.3. Grąžos ir kiti finansiniai rodikliai EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos. Koreguota EBITDA yra perskaičiuota EBITDA įvertinus laikinus reguliacinius nuokrypius nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Apskaičiuojant koreguotą EBITDA įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri VERT sprendimu jau yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo VERT leidžiamo (reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nuokrypis, kuris bus įvertintas VERT nustatant reguliuojamas kainas ateinantiems metams. Koreguotas grynasis pelnas = faktinis grynasis pelnas + (koreguotas EBITDA – EBITDA) x (1-15%) Skaičiuojant 2022 m. koreguotą grynąjį pelną atlikta papildoma vienkartinio veiksnio korekcija - pridėta 2023 m. apskaityta 2,9 mln. Eur pelno mokesčio lengvata už 2022 m. investicijas. Skaičiuojant 2023 m. koreguotą grynąjį pelną atliktos papildomos vienkartinių veiksnių korekcijos: atimta 2023 m. apskaityta pelno mokesčio lengvata už 2019-2022 m. investicijas ir pridėtos turto vertės sumažėjimo sąnaudos po pelno mokesčio korekcijos (18,4 mln. Eur). Koreguotą Bendrovės EBITDA didino: - 1,1 mln. Eur didesnė investicijų grąža, nes reguliuojamo turto vertė padidėjo nuo 330 mln. Eur iki 351,7 mln. Eur ir investicijų grąžos norma padidėjo nuo 4,03% iki 4,09%; - 1,6 mln. Eur didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos (netesybos rangovams bei kitos pajamos). - Apskaičiuojant 2023 m. koreguotą EBITDA atliktos sekančios EBITDA korekcijos: - atimta 4,1 mln. Eur – 2020-2021 m. skirtumas tarp perdavimo paslaugos leistinos ir faktinės investicijų grąžos, kuriuo buvo padidintos 2023 m. perdavimo paslaugos pajamos; - atimta 107 mln. Eur – Bendrovės suskaičiuotas ir dar nepatvirtintas auditoriaus bei VERT skirtumas tarp faktinės ir leidžiamos 2023 m. perdavimo paslaugos investicijų grąžos, kuriuo turėtų būti sumažintos vėlesnių metų perdavimo pajamos; - pridėta 27,1 mln. Eur – papildomų paslaugų 2021 m. rezultatas (pajamos minus sąnaudos), kuriuo buvo sumažintos 2023 m. papildomų paslaugų pajamos; - pridėta 43 mln. Eur - Bendrovės suskaičiuotas ir dar nepatvirtintas auditoriaus bei VERT papildomų paslaugų 2023 m. sąnaudų ir pajamų skirtumas, iš jo 29,8 mln. Eur grąžinama 2024 m., likusia dalimi turėtų būti padidintos 2025 m. papildomų paslaugų pajamos. Apskaičiuojant 2023 m. koreguotą grynąjį pelną atliktos sekančios korekcijos: - atimta 34,8 mln. Eur - koreguoto EBITDA ir EBITDA skirtumas po pelno mokesčio; - pridėta 18,4 mln. Eur - turto vertės sumažėjimo sąnaudos po pelno mokesčio; - atimta 10 mln. Eur pelno mokesčio lengvata už 2019-2022 m. investicijas. Koreguotas ROE padidėjo nuo 7,1% iki 10,9% daugiausiai dėl padidėjusio koreguoto grynojo pelno. - 36.5 78.3 34.6 37.3 2022 2023 EBITDA, Koreguotas EBITDA mln. Eur EBITDA Koreguotas EBITDA - 49.5 48.4 13.8 22.0 2022 2023 Grynasis pelnas, Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur Grynasis pelnas Koreguotas grynasis pelnas -25.5% 23.9% 7.1% 10.9% 2022 2023 ROE, Koreguotas ROE % ROE Koreguotas ROE Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 25 Koreguoto grynojo pelno augimą daugiausiai lėmė 5,3 mln. Eur geresnis finansinės veiklos rezultatas bei 2,7 mln. Eur koreguoto EBITDA pokytis. Investicijos (be trečiųjų šalių nemokamai perleisto turto ir kapitalizuoto darbo užmokesčio) augo daugiausiai dėl didesnių investicijų į strateginius ir valstybei svarbių elektros energetikos projektus. Jie sudarė 64 proc. visų 2023 m. investicijų. Didžiausią investicijų dalį sudarė šie projektai: - Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas – 32,4 mln. Eur; - 330 kV EPL Darbėnai - Bitėnai statyba – 32,1 mln. Eur; - 330 kV EPL Kruonio HAE-Bitėnai statyba – 17,2 mln. Eur; - 330 kV Kruonio HAE skirstyklos rekonstrukcija – 16 mln. Eur. Grynoji finansinė skola sumažėjo 6,4 mln. Eur, nes buvo grąžinta dalis paskolos pagal mokėjimo grafiką. Grynosios finansinės skolos ir Koreguoto EBITDA santykis sumažėjo nuo 1,3 iki 1,1 dėl grynosios finansinės skolos sumažėjimo ir koreguoto EBITDA didėjimo. 22.7 98.5 33.5 55.0 2022 2023 Investicijos mln. Eur Perdavimo tinklo rekonstrukcijos ir plėtros bei kiti projektai Strateginiai projektai 56,2 153,5 45,6 39,2 2022 2023 Grynoji finansinė skola mln. Eur 1,3 1,1 2022 2023 Grynoji finansinė skola / Koreguotas EBITDA kartai Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 26 Balansas ir pinigų srautai BALANSAS, mln. Eur 2023 2022 Pokytis Ilgalaikis turtas 413 384 29 Ilgalaikis nematerialus turtas 5 5 -1 Ilgalaikis materialus turtas 401 367 33 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 7 11 -4 Trumpalaikis turtas 265 335 -70 Gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas 93 95 -2 Suteikta paskola EPSO-G 167 232 -65 Kitas finansinis turtas 4 7 -3 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 0 0 TURTO IŠ VISO 677 719 -41 Nuosavybė 239 167 72 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 155 155 0 Rezervai 35 62 -26 Nepaskirstytas pelnas 48 -49 98 Ilgalaikiai įsipareigojimai 300 139 161 Finansinės skolos ir nuomos įsipareigojimai 33 40 -6 Perkrovų valdymo įplaukos 264 64 200 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 3 35 -33 Trumpalaikiai įsipareigojimai 139 413 -274 Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos 6 6 0 Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis 37 287 -251 Prekybos skolos 56 70 -14 Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitas trumpalaikis turtas 39 49 -9 Įsipareigojimų iš viso 439 552 -113 NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 677 719 -41 Per metus Bendrovės turtas sumažėjo 41 mln. Eur (-6 proc.) ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 677 mln. Eur. Ilgalaikis turtas, kuris sudarė 61 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 29 mln. Eur (+8 proc.), pagrindinė priežastis - investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą net įvertinus su dotacijomis sudengtas investicijas buvo didesnės nei turto nusidėvėjimo sąnaudos. Trumpalaikis turtas sumažėjo 70 mln. Eur (-21 proc.), pagrindinė priežastis yra suteiktų paskolų (iš laikinai laisvų perkrovų valdymo įplaukų lėšų prijungtų prie Grupės sąskaitos ir laikinai paskolintų EPSO-G) sumažėjimas 65 mln. Eur. Dėl 2023 m. uždirbtų bendrųjų pajamų akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 72 mln. Eur (+43 proc.) ir 2023 m. pabaigoje sudarė 35 proc. nuo viso turto. Ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 2,2 karto, o trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 3 kartus daugiausiai dėl 200 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų perkėlimo iš trumpalaikės dalies į ilgalaikę. Pinigų srautai, mln. Eur 2023 2022 Pokytis CFO 58,9 -52,6 111,5 CFI -51,6 82,7 -134,3 CFF -7,1 -31,4 24,3 Pinigų ir jų ekvivalentų padidėjimas/sumažėjimas 0,1 -1,3 1,5 CFI 2023 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI) sudarė (-51,6) mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFI buvo neigiamas daugiausiai dėl didesnių mokėjimų įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą (63 mln. Eur daugiau) bei 56,4 mln. Eur mažesnių gautų dotacijų. CFO 2023 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (CFO) siekė 58,9 mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFO išaugo 111,5 mln. Eur daugiausiai dėl bendrųjų pajamų skirtumo (121 mln. Eur). CFF 2023 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF) siekė -7,1 mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFF buvo mažiau neigiami, nes 2023 m. mažiau grąžinta paskolų (-19,1 mln. Eur) bei nemokėti dividendai (2022 m. 5 mln. Eur). 413 265 239 300 139 Turtas Nuosavybė ir įsipareigojimai Balanso struktūra mln. Eur Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Nuosavybė Trumpalaikis turtas Ilgalaikis turtas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 27 Laisvas pinigų srautas, mln. Eur 2023 2022 Pokytis Pokytis, % CFO 58,9 -52,6 111,5 -211,8% CFI -51,6 82,7 -134,3 -162,4% Suteiktų paskolų pokytis -65,4 188,4 -253,8 -134,7% FCF -58,2 218,5 -276,7 -126,6% Bendrovės 2023 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo (FCF- laisvas pinigų srautas) dėl didesnių investicijų ir mažesnių gautų dotacijų buvo neigiamas ir siekė 58,2 mln. Eur. Per 2023 m. gauta 108,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Jos 2023 m. buvo panaudotos taip: pajėgumų užtikrinimui –3,2 mln. Eur, investicijų finansavimui – 15,2 mln. Eur, perdavimo tarifo mažinimui – 142,3 mln. Eur. Sukauptų perkrovų valdymo įplaukų likutis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 297,9 mln. Eur, iš jų 130,7 mln. Eur buvo laikinai panaudota Bendrovės veiklos finansavimui, o 167,2 mln. Eur buvo prijungta prie EPSO-G Grupės sąskaitos. 6.4. Penkių metų santrauka Pagrindiniai finansiniai rodikliai 2023 2022 2021 2020 2019 Pokytis 2023-2022 Pokytis, % Pajamos mln. Eur 369,8 420,4 270,9 208,4 183,9 -50,5 -12,0% EBITDA mln. Eur 78,3 -36,5 46,2 51,8 22,3 114,8 n/a EBITDA marža % 21,2% -8,7% 17,1% 24,8% 12,1% n/a n/a EBIT mln. Eur 36.6 -57.5 24.8 31.0 1.9 94.1 n/a EBIT marža % 9.9% -13.7% 9.2% 14.9% 1.0% n/a n/a Grynasis pelnas mln. Eur 48,4 -49,5 20,0 26,6 3,0 97,9 n/a Gryno pelno marža % 13,1% -11,8% 7,4% 12,8% 1,6% n/a n/a ROE % 23,9% -25,5% 9,1% 12,9% 1,5% n/a n/a ROA % 6,9% -8,2% 4,4% 6,7% 0,8% n/a n/a Akcininkų nuosavybė / turtas % 35,2% 23,2% 45,2% 52,6% 52,0% 12 p. p. 51,6% Grynoji finansinė skola mln. Eur 39,2 45,6 68,5 84,7 99,1 -6,4 -14,1% Grynoji finansinė skola / EBITDA kartai 0,5 -1,2 1,5 1,6 4,4 1,8 n/a Investicijos mln. Eur 153,5 56,2 52,0 54,3 45,7 97,3 173,1% Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS) Eur 0,096 -0,098 0,040 0,053 0,006 0,194 n/a Iš viso turto mln. Eur 677,4 718,5 489,8 414,4 376,2 -41,1 -5,7% Nuosavas kapitalas mln. Eur 238,7 167,0 221,5 218,0 195,6 71,7 42,9% Likvidumo koeficientas kartai 1,91 0,81 1,01 0,59 0,46 1,10 135,4% Turto apyvartumas kartai 0,53 0,70 0,60 0,53 0,50 -0,2 -23,8% Koreguoti rodikliai Koreguota EBITDA mln. Eur 37,3 34,6 39,8 32,5 n/a 2,7 7,8% Koreguota EBITDA marža % 10,1% 8,2% 14,7% 15,6% n/a 1,9 p. p. 23,2% Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 22,0 13,8 16,4 13,5 n/a 8,2 59,5% Koreguoto grynojo pelno marža % 6,0% 3,3% 6,1% 6,5% n/a 2,7 p. p. 82,8% Koreguotas ROE % 10,9% 7,1% 7,5% 6,5% n/a 3,8 p. p. 54,1% Grynoji finansinė skola / Koreguota EBITDA kartai 1,1 1,3 1,7 2,6 n/a -0,3 -20,3% Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 28 7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS Strategijos įgyvendinimas vertinamas per Bendrovės 3 metų veiklos plano ir Bendrovės metinių tikslų įgyvendinimą, kuriuose prioretizuotos priemonės, atsižvelgiant į Bendrovės Strategijoje identifikuotus prioritetus. Tikslų įgyvendinimo įvertinimą atlieka Bendrovės Valdyba, už tikslų įgyvendinimą Valdybai atsiskaito vadovas. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Litgrid“ vadovo tikslams. Nuo tikslų įgyvendinimo įvertinimo priklauso visų darbuotojų ir generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis. 2023 metų tikslų įgyvendinimo pasiekimas 76 proc., tikslų įgyvendinimas Valdybos patvirtintas 2024 m. vasario 29 d. Valdybos posėdyje: Veiklos plano įgyvendinimas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 29 8. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ TEISES Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. „Litgrid“ per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. „Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro. 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. „Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. teikia AB SEB bankas. Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose: Rodiklis 2021 m. 2022 m. 2023 m. Atidarymo kaina, eurais 0,58 0,805 0,702 Didžiausia kaina, eurais 0,89 0,805 0,78 Mažiausia kaina, eurais 0,575 0,63 0,65 Paskutinė kaina, eurais 0,795 0,7 0,685 Apyvarta vnt. 894 468 435 981 386 009 Apyvarta mln. eurų 0,67 0,33 0,27 Kapitalizacija mln. eurų 400,94 353,03 345,47 8.1. „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį: https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 30 8.2. „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį: 8.3. Dividendų politika 2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą (atnaujinta 2020 m. vasario 7 d.) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi. „EPSO-G“ dividendų politika reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. 2023 m. balandžio 11 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta nemokėti dividendų. 9. VALDYSENOS ATASKAITA Bendrovė kartu su patronuojančia bendrove UAB „EPSO-G“ ir kitais patronuojančios bendrovės tiesiogiai ir netiesiogiai valdomais juridiniais asmenimis sudaro įmonių grupę. Bendrovės 97,5 proc. akcijų priklauso UAB „EPSO-G“, o likę 2,5 proc. ‒ smulkiesiems akcininkams. UAB „EPSO-G“ akcininkė yra Lietuvos valstybė, kuriai priklauso 100 proc. UAB „EPSO-G“ akcijų, o akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 146 256 100, 20 Eur. Jis padalintas į 504 331 380 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. 9.1. Bendrovės valdymo organai Bendrovės organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas. Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaryti Atlygio ir skyrimo komitetas bei Audito komitetas, kurie veikia kaip visos įmonių grupės atlygio ir skyrimo bei audito komitetai, be kita ko, atlikdami ir bendrovės atlygio ir skyrimo bei audito komiteto funkcijas. Informacija apie Atlygio ir skyrimo komitetą bei Audito komitetą skelbiama patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje www.epsog.lt taip pat informacija apie komitetus atskleidžiama UAB „EPSO-G“ metiniuose pranešimuose. „Litgrid“ valdymo ir organizacinė struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, atskaitingumą, procesų efektyvumą ir atsakomybę. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 31 9.2. Bendrovės valdymo principai 2023 m. UAB „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintą naują UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių redakciją. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą. Naujoje korporatyvinio valdymo gairių redakcijoje įtvirtinti 7 pagrindiniai korporatyvinio valdymo principai: • prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės valdymas ir reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai; • proporcingumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad UAB „EPSO-G“ taikomi valdymo metodai būtų proporcingi, t. y. nesukurtų nereikalingos administracinės naštos; • akcininkų teisių realizavimo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas tinkamam visų akcininkų teisių ir teisėtų interesų realizavimui; • visų šalių suinteresuotų šalių įtraukimo principas, kuriuo pripažįstamos suinteresuotų šalių teisės ir lūkesčiai; • skaidrumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės veikla būtų organizuojama skaidriai, tinkamai atskleidžiant esminę informaciją; • valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdymo organai tinkamai bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas; • integralumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek vertikalų, tiek horizontalų integralumo užtikrinimą. UAB „EPSO-G“ grupė remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose bei „Nasdaq Vilnius“ rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai. 9.3. Įstatai „Litgrid“ įstatai keičiami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka pagal kurią sprendimą pakeisti bendrovės įstatus priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Per ataskaitinį laikotarpį bendrovės įstatai buvo peržiūrėti 1 kartą. 2023 m. balandžio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinta nauja „Litgrid“ įstatų redakcija, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. balandžio 20 d. Pagrindiniai įstatų pakeitimai: įtvirtintas patronuojančios UAB „EPSO-G“ valdybos ir UAB „EPSO-G“ vadovo patvirtintų grupės lygio dokumentų tiesioginis taikymas. Bendrovė turės teisę priimti sprendimą grupės lygio dokumentų netaikyti arba taikyti juos su Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 32 išimtimis, jeigu tam pritars atitinkamai bendrovės valdyba arba vadovas prieš tai informavę UAB „EPSO-G“ apie numatomas išimtis; padidintos sandorių vertės (nuo 15 mln. Eurų iki 30 mln. Eurų), kurias pasiekus reikalingas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas; valdyba nebetvirtins veiklos bei vidaus audito rekomendacijoms įgyvendinti skirtų planų. Šių planų tvirtinimas priskiriamas vadovo kompetencijai, o valdybai numatyta kompetencija analizuoti ir vertinti jų įgyvendinimą; išgryninti sandoriai, dėl kurių sprendimus priima bendrovės valdyba; išgryninta valdybos kompetencija dėl bendrovės svarbiausių reguliacinių dokumentų tvirtinimo; įtvirtinta valdybos kompetencija balsuoti tiek dukterinių, tiek asocijuotų bendrovių visuotiniuose akcininkų rinkimuose. Bendrovės valdyba savo sprendimu turi teisę deleguoti šią funkciją vadovui; įtvirtintos nuostatos dėl veiklos nepertraukiamumo užtikrinimo nesant valdybos; generalinis direktorius įstatuose vadinamas vadovu; įtvirtintas vadovo atstovavimas bendrovėms 5monių grupės mastu sudaromuose komitetuose. Bendrovės įstatai skelbiami bendrovės tinklapyje www.litgrid.eu. 9.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti Akcinių bendrovių įstatyme, papildoma kompetencija nustatyta bendrovės įstatuose. Papildoma visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija susijusi su: • valdybos narių skyrimu ir atšaukimu, valdybos narių atlygio nustatymu, sutarčių su valdybos nariais sudarymu ir jų standartinių sąlygų nustatymu • valdybos narių nušalinimo arba nenusišalinimo bei sprendimo priėmimo, kai priimami sprendimai esant valdybos narių interesų konfliktui, įstatuose numatytais atvejais • pritarimu valdybos sprendimams, kaip numatyta bendrovės įstatuose. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Litgrid“ akcininkais buvo daugiau nei 5 800 fizinių ir juridinių asmenų, iš jų – vienas akcininkas valdė didesnį nei 2 proc. bendrovės akcijų paketą. Patronuojančioji UAB „EPSO-G“ yra daugumos akcininkas, kuriam priklauso 97,5 proc. bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas, įrašytas į bendrovės akcininkų registrą iki apskaitos dienos (penkta darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo), turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir naudotis savo teise dalyvauti priimant sprendimus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančiais klausimais. Pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, taip pat visa reikalinga informacija, susirinkime sprendžiamų klausimų priedai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai skelbiami bendrovės interneto svetainėje. Apie susirinkimus taip pat pranešama „Nasdaq Vilnius“ pateikiant pranešimą pranešimų skelbimo sistemoje. Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti 3 visuotiniai akcininkų susirinkami, kuriuose priimti šie sprendimai: Data Esminiai sprendimai 2023-04-11 • Patvirtintas 2022 m. Litgrid finansinių ataskaitų rinkinys • Patvirtintas 2022 m. Litgrid pelno (nuostolio) paskirstymas • Pritarta 2022 m. Litgrid atlygio ataskaitai • Patvirtinta nauja Litgrid įstatų redakcija 2023-06-12 • Iki esamos bendrovės valdybos kadencijos pabaigos nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Andrius Šemeškevičius 2023-08-30 • Audito įmone, kuri atliks 2023–2025 m. „Litgrid“ finansinių ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, rinkinio bei metinio pranešimo auditą, išrinkta „PricewaterhouseCoopers“ ir nustatytas atlyginimas už šių paslaugų teikimą Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 33 9.5. „Litgrid“ valdyba Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato teisės aktai ir bendrovės įstatai. Pagal galiojančią „Litgrid“ įstatų redakciją, valdyba sudaroma 5 (penkių) narių. Valdybos narius ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos narys negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai daugiau kaip 2 pilnas valdybos kadencijas iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 metų iš eilės. Valdybos nariai renkami pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą. Pagal įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytais nepriklausomumo reikalavimais. Formuojant valdybą užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami bendrovės darbuotojai. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių. Valdyba savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu. Bendrovės valdybos kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatuose. Bendrovės valdyba: • tvirtina bendrovės veiklos strategiją (įskaitant ilgalaikius ir trumpalaikius, finansinius ir nefinansinius tikslus ir (ar) veiklos rodiklius); • tvirtina bendrovės biudžetą; • tvirtina bendrovės metinius veiklos tikslus; • priima sprendimus dėl reikšmingų bendrovės sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. Eur bei tvirtina tokių sandorių esmines sąlygas; • sprendžia dėl elektros energijos perdavimo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos nustatymo; • sprendžia dėl bendrovės elektros perdavimo tinklų plėtros 10 m. plano; • priima sprendimus dėl bendrovės naujo pobūdžio veiklos pradėjimo ar konkrečios vykdomos veiklos nutraukimo; • priima sprendimus, susijusius su bendrovės, kaip akcininkės, teisių įgyvendinimo dukterinių bendrovių ir asocijuotų bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; • vykdo priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme; • sprendžia kitus bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme numatytus valdybos kompetencijai priskirtus klausimus. Esamos valdybos kadencija baigsis 2024-04-20. Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai skelbiami www.litgrid.eu 9.6. Valdybos sudėtis Ataskaitiniu laikotarpiu „Litgrid“ valdyboje dirbo: Valdybos narys  Pareigos  Kadencija  Kitos pareigos  Išsilavinimas  Tomas Varneckas Narys, valdybos pirmininkas  (valdybos pirmininku išrinktas nuo 2022-12- 29)   Nuo 2022-04- 20  UAB „EPSOG“ Grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas „Vilnius Tech“, aplinkos inžinerijos bakalauras, inžinierinės informatikos magistras Mindaugas Keizeris Narys  Nuo 2022-12-22  UAB „EPSO-G“ vadovas Vilniaus universitetas,  tarptautinio verslo magistras; „Baltic Institute of Corporate Governance“ valdybos narių programa Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 34 Gediminas Karalius Narys  Nuo 2022-04-20  Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas Mykolo Romerio Universitetas, Teisė ir valdymas bakalauras, ES teisės magistras; ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo administravimo magistras Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys  Nuo 2016-07-29 (taip pat nuo 2020-04-20)  UAB „Tuvlita“ vadovas Vilniaus universitetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras, tarptautinės prekybos magistras Andrius Šemeškevičius Nepriklausomas valdybos narys Nuo 2023-06-12 „Telia Lietuva“ AB technologijų vadovas „Vilnius Tech“, inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras Nei vienas valdybos narys „Litgrid“ akcijų neturi. Tomas Varneckas Valdybos pirmininkas UAB „EPSO-G“ Infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius). T. Varneckas „Litgrid“ akcijų neturi. Mindaugas Keizeris Valdybos narys UAB UAB „EPSO-G“ vadovas (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius). M. Keizeris „Litgrid“ akcijų neturi. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 35 Gediminas Karalius Valdybos narys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas. G. Karalius „Litgrid“ akcijų neturi Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A, LT-02300, Vilnius), įmonės vadovas. D. Sidaravičius „Litgrid“ akcijų neturi Andrius Šemeškevičius Nepriklausomas valdybos narys Kadencijos pradžia 2023-06-12 Kitos pareigos: AB „Telia Lietuva“ (įm. Kodas 121215434, Saltoniškių g 7A, LT- 08105 Vilnius) Technologijų vadovas A. Šemeškevičius „Litgrid“ akcijų neturi. 9.7. Valdybos veikla Atsižvelgiant į UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gaires, 2024 m. pradžioje „Litgrid“ valdyba įvykdė savo veiklos už 2023 m. įvertinimą. Valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje 2022 m. vasario 29 d. identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir sutarta dėl tobulinimosi veiksmų 2024 m. strateginio planavimo ir strategijos įgyvendinimo kontrolės srityje. Vadovaujantis Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gairėmis bendrą visų grupės kolegialių organų savo veiklos vertinimą apibendrina UAB „EPSO-G“ atlygio ir skyrimo komitetas ir kartu su atsiliepimu teikia valdybai. Per 2023 metus įvyko 18 valdybos posėdžių, iš jų 6 posėdžiuose sprendimai buvo priimti balsuojant raštu. Valdybos posėdžių 2023 m. lankomumas: Dalyvavo Nedalyvavo „Litgrid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika ir juose priimti sprendimai: Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 36 Nr. Posėdžio data Tomas Varneckas Mindaugas Keizeris Gediminas Karalius Domas Sidaravičius Andrius Šemeškevičius 1. Sausio 10 d. (neeilinis) Nebuvo išrinktas 2. Sausio 20 d. Nebuvo išrinktas 3. Vasario 24 d. Nebuvo išrinktas 4. Kovo 17 d. (neeilinis) Nebuvo išrinktas 5. Kovo 23 d. Nebuvo išrinktas 6. Balandžio 27 d. Nebuvo išrinktas 7. Gegužės 19 d. Nebuvo išrinktas 8. Birželio 16 d. (neeilinis) 9. Birželio 30 d. 10. Liepos 26 d. 11. Liepos 31 d. (neeilinis) 12. Rugpjūčio 8 d. (neeilinis) 13. Rugsėjo 21 d. 14. Spalio 5 d. (neeilinis) 15. Spalio 20 d. 16. Lapkričio 14 d. (neeilinis) 17. Lapkričio 30 d. 18. Gruodžio 22 d. Valdyba planuoja savo veiklą ir ją vykdo vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. 2022 m. gruodžio 15 d. valdyba patvirtino 2023 m. valdybos veiklos planą, kuris 2023 m. buvo tinkamai įgyvendintas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 37 Esminiai 2023 m. „Litgrid“ valdybos svarstyti klausimai, priimti sprendimai: Sausis • Patvirtinta „Litgrid“ 2030 strategija, veiklos planas • Patvirtinti „Litgrid“ 2023 m. tikslai, kurie yra tapatūs vadovo tikslams • Patvirtintas „Litgrid“ 2023 m. biudžetas • Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „110 kV dvigrandės OL Šiauliai-Gubernija II, Šiauliai-Meškuičiai ruože tarp Šiaulių TP ir Zoknių TP kabeliavimas ir šviesolaidinio kabelio įrengimas“ projektavimo ir rangos darbų sutartį su tiekėjų grupe bei patvirtintos esminės projektavimo ir rangos darbų sutarties sąlygos Vasaris • Patvirtintas bendrovės 2022 m. veiklos tikslų įgyvendinimas • Atliktas nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumo vertinimas • Patvirtintas atnaujintas bendrovės atitikties prioritetinių sričių sąrašas • Priimtas sprendimas prisijungti prie grupės atitikties valdymo politikos • Pritarta „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimams • Pakeistas projektų valdymo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas • Vyko valdybos savo veiklos įsivertinimo sesija, kurios metu buvo sudarytas valdybos veiklos 2023 m. tobulinimo planas Kovas • Patvirtinta „Litgrid“ 2030 m. strategijos įgyvendinimo už 2022 m. ataskaita • Patvirtintas „Litgrid“ 2023 m. metinis pranešimas ir „Litgrid“ 2023 m. atlygio ataskaitą • Priimti sprendimai patvirtinti bendrovės 2023 m. metinį pranešimą, atlygio ataskaitą (metinio pranešimo dalis), pritarta bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniui bei pelno (nuostolio) paskirstymo projektui, priimtas sprendimas sušaukti „Litgrid“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą • Patvirtinti 2023 m. „Litgrid“ rizikų sąrašo ir valdymo priemonių plano pakeitimai • Pritarta darbų už didesnę kaip 3 mln. Eur vertę įsigijimui, sudarant Vakarų regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutartį su UAB „Tetas“ bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos • Pritarta darbų už didesnę kaip 3 mln. Eur vertę įsigijimui, sudarant Šiaurės regiono 110-330 kV ir Pietų regiono110-400 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbų sutartis su UAB „Tetas“ bei patvirtintos esminės sutarčių sąlygos • Patvirtintas perdavimo tinklo priežiūros audito metu nustatytoms rizikoms pašalinti parengtas veiksmų planas Balandis • Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „110/10 kV Dirvupių TP 110 kV skirstyklos statybos darbai“ projektavimo ir rangos darbų sutartį su Tiekėjų grupe ir patvirtintos esminės projektavimo ir rangos darbų sutarties sąlygos • Priimti sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime (2022 m. metinės finansinės ataskaitos patvirtinimas ir 2022 m. pelno paskirstymo patvirtinimas) • Priimtas sprendimas dėl bendrovės vadovo vienkartinės metinės kintamosios atlygio dalies už 2022 m. Gegužė • Nustatytas „Litgrid“ vadovo mėnesinis atlygis • Priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo • Patvirtintos standartinės esminės projektavimo ir statybos darbų sutarties sąlygos Birželis • Pritarta 330/110/10 kV Jonavos TP rekonstravimo projektavimo ir statybos darbų pirkimo sutarties pakeitimui • Atliktas naujai išrinkto nepriklausomo valdybos nario nepriklausomumo vertinimas • Pritarta siūlymui dėl Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos paskelbimo netekusia galios • Priimtas sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime • Priimtas sprendimas dėl valdymo holdingų paslaugų sandorio su UAB „EPSO-G“ sudarymo ir esminių sutarties sąlygų tvirtinimo • Patvirtintas atnaujintas darbuotojų pareigybių sąrašas bei aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų pareigybių lygių sąrašas (žemėlapis) • Patvirtintas atnaujintas 2023 m. „Litgrid“ rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas Liepa • Pritarta susitarimui dėl 330 kV oro linijos Kruonio HAE-Bitėnai statybos darbų pirkimo sutarties pakeitimo • Pritarta Šiaurės regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties sudarymui bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos • Pritarta susitarimo su AS “Augstsprieguma tīkls” ir Elering AS sudarymui dėl Baltijos elektros sistemos paankstintos sinchronizacijos 2025 m. vasarį bei patvirtintos esminės susitarimo sąlygos Rugpjūtis Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 38 • Inicijuotas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (dėl „Litgrid“ audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo 2023-2025 metams) • Pritarta Rytų regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties ir Pietų regiono 110-400 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties su UAB „Eltirema“ sudarymui bei patvirtintos esminės sutarčių sąlygos Rugsėjis • Svarstyta dėl „Litgrid“ naujos kadencijos valdybos kompetencijų matricos Spalis • Priimtas sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime (dėl įstatų pakeitimo, akcijų registro pakeitimo, akcininkų sutarties pakeitimo, audito įmonės išrinkimo) • Pritarta susitarimui dėl naujų sinchroninių kompensatorių įrengimo Lietuvos EES projektavimo, gamybos ir įrengimo darbų rangos sutarties pakeitimo • Siūlyta teikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) pagal VERT patvirtintą perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją bendrovės suskaičiuotas diferencijuotas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas 2024 metams ir jų taikymo tvarką Lapkritis • Pritarta atnaujintam elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ 2030 m. strategijos projektui ir jos teikimui VšĮ Valdymo koordinavimo centro peržiūrai • Patvirtinta atnaujinta bendrovės organizacinė valdymo struktūra (I etapo) ir patvirtintas darbuotojų pareigybių sąrašas Gruodis • Patvirtinta atnaujinta bendrovės organizacinė valdymo struktūra (II etapo) ir patvirtintas darbuotojų pareigybių sąrašas • Patvirtintas "Litgrid“ 2024 m. rizikų valdymo priemonių planas • Pritarta elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarčių su AB „Ignitis gamyba“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrine sudarymui ir patvirtintos esminės sutarčių sąlygos. 9.8. Vadovo veiklos sritys Vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos bendrovės vadovo kompetencijos, išskyrus įstatuose numatytą papildomą kompetenciją. Bendrovės vadovas: • Organizuoja ir kontroliuojam kasdienę bendrovės veiklą, priima sprendimus dėl bendrovės veiklos • Užtikrina bendrovės strategijos įgyvendinimą, visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos sprendimų įgyvendinimą bendrovėje • Sudaro sandorius bendrovės vardu vadovaudamasis valdybos nustatyta tvarka • Ir kt. Vadovo atlygis nustatomas vadovaujantis „Vadovo ir valdybos narių atlygio“ politika. Rokas Masiulis Vadovas Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys „Connect Pay“ UAB (įm. kodas 304696889 Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius). R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi. 9.9. Valdymas ir kontrolė Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi UAB „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2031 m. bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina bendrovės veiklos vykdymo, Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 39 kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Taryba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei bendrovės administracijos veiklą organizuoja bendrovės vadovas. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro vadovas, Finansų departamento vadovas, Sistemos valdymo departamento vadovas, Perdavimo tinklo departamento vadovas, Strateginės infrastruktūros departamento vadovas, Strategijos departamento vadovas bei ITT ir administravimo departamento vadovas. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės interneto svetainėje. Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai. Savo veikloje bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės politikomis, kurios viešai skelbiamos bendrovės internetiniame tinklalapyje. Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių bendrovės veiklos klausimų teikia grupės atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą. Ataskaitiniu laikotarpiu „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas vadovaujantis 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintomis UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairėmis. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą. 10. ATLYGIO ATASKAITA Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 418 specialistų, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos pagreitis, atsinaujinančios energetikos plėtra ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Papildytos pajėgos strateginiams tikslams priskiriamose skaitmenizacijos srityje. Savo veikloje vadovaujamės šiomis vertybėmis: profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga. Įgyvendindami akcininko nustatytus strateginius ir verslo tikslus siekiame pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, atsakingus, vertybėmis besivadovaujančius ir užbrėžtą rezultatą pasiekiančius savo sričių profesionalus. Nuolat skatiname darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją, ugdyti profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis), kompetencijas, vadovus skatiname tobulinti vadovavimo kompetencijas. Keliame darbuotojams su strategija susietus tikslus ir vertiname jų pasiekimą. Įgaliname visus darbuotojus siūlyti ir diegti savo veikloje inovacijas – nuo kasdienius veiklos procesus palengvinančių inovatyvių darbo metodų ir įrankių – iki naujas veiklos kryptis lemiančių proveržio inovacijų. Veikiame efektyviai, užtikriname optimalias veiklos sąnaudas ir geriausiu įmanomu kaštų naudos santykiu paremtas investicijas, atsakingai valdome darbo užmokesčio biudžetą. Mokame darbuotojams nuo rezultatų priklausantį darbo užmokestį, skatiname už papildomų pastangų reikalaujančių tikslų pasiekimą. 10.1. Kolegialių valdymo organų atlygis UAB „EPSO-G“ taip pat „Litgrid“ valdybos narių atlygio už veiklą valdyboje mokėjimo tvarką nustato Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1092 (naujausi pakeitimai priimti 2023 m. rugpjūčio 3 d.), vienintelio patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. spalio 21 d. patvirtintos atnaujintos Atlygio už veiklą „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės (toliau – Atlygio gairės), kurios skelbiamos UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje www.epsog.lt. Bendrovė taip pat vadovaujasi 2022 m. liepos 11 d. atnaujinta „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta vadovo ir valdybos atlygio politika, kuri yra skelbiama viešai bendrovės interneto svetainėje. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 40 Šiuo metu galiojanti Atlygio gairių redakcija įtvirtina, kad atlygis už veiklą grupės bendrovių kolegialiuose organuose gali būti mokamas tokiems nariams, kurie atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų ir atlygio mokėjimas šiems nariams nėra draudžiamas Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais: • nepriklausomiems nariams, nepriklausomumą nustatant pagal taikytinus norminius teisės aktus bei vidaus dokumentus; • nariams, kurie yra valstybės tarnautojai. Atlygis už darbą valdyboje UAB „EPSO-G“ grupės bendrovių darbuotojams ir (ar) grupės bendrovių akcininkų darbuotojams nėra mokamas. Pozicija Mėnesinio atlygio dydis Valdybos pirmininkas 1/3 vadovo VDU Valdybos narys 1/4 vadovo VDU Valdybos narys (valstybės tarnautojas) 1/5 vadovo VDU * vadovo VDU – „Litgrid“ vadovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. ** tuo atveju, jeigu valdybos narys (valstybės tarnautojas) eina ir vykdo veiklą kitos valstybės įmonės / valstybės valdomos bendrovės ir (ar) savivaldybės įmonės / savivaldybės valdomos bendrovės kolegialiame organe, jam mokamas atlygis – 1/8 bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Fiksuotas mėnesinis atlygis valdybos nariams skaičiuojamas nuo atlygio nustatymo metu esančių praėjusių kalendorinių metų bendrovės vadovui priskaičiuoto ir išmokėto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir yra neperskaičiuojamas visą valdybos nario kadencijos laikotarpį, išskyrus, jeigu anksčiau nustatytas atlygis nebeatitiktų reikalavimų įtvirtintų teisės aktuose. Kintamoji atlygio dalis valdybos nariams nėra nustatoma, tad santykis tarp kintamos ir fiksuotos dalies: 100 proc. fiksuota dalis. 2022 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nustatyti tokie fiksuoti mėnesiniai atlygio dydžiai (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kurie taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.: Pozicija Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur) Valdybos pirmininkas (nepriklausomas) 3 136 Valdybos narys (nepriklausomas) 2 352 Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe 1 881 Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe 1 176 * VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė Su visais bendrovės valdybos nariais dėl jų veiklos valdyboje yra sudarytos civilinės sutartys, kuriose detalizuojamos valdybos nario atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos 5 metų „Litgrid“ valdybos narių atlygis, Eur: 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Domas Sidaravičius 28 224 17 107 16 800 16 800 8 820 Tomas Varneckas - - - - - Mindaugas Keizeris - - - - - Artūras Vilimas - 22 370 21 000 14 197 - Andrius Šemeškevičius 15 602 - - - - Gediminas Karalius 22 572 607 - - - Viso 66 398 40 084 37 800 37 414 18 307 Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo. Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – bendrovės vadovas, vadovaudamasis valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą per metus, valdybai patvirtinus bendrovės tikslų įgyvendinimą. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 41 2023 metų Valdyboje vyrų ir moterų santykis buvo:100 proc. vyrų. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos atrankų, lygybės politikos. „EPSO-G“ atrankų politikos tikslas - nustatyti bendrus įmonių grupės atrankos principus ir praktiką, siekiant skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus į kolegialius organus, visų lygių vadovaujančias ir darbuotojų pareigybes, kurie efektyviai prisidėtų prie atskirų grupės bendrovių ir įmonių grupės tikslų pasiekimo. Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi principai, kurie taikomi „EPSO-G" grupės įmonėse, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų. „Litgrid“ siekis– kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai: rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas. Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją. „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurios pagrindiniai principai: • Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas; • Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą; • Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą; • Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. • Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams. • Atlygio fondą tvirtina įmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu. • „EPSO-G“ vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - mėnesinis atlygis ir finansinis skatinimas. • Mėnesinis atlygis priklauso nuo darbuotojo pareigybės lygio ir kompetencijų, finansinis skatinimas priklauso nuo atitinkamos Grupės įmonės metinių tikslų pasiekimo ir nuo individualaus darbuotojo veiklos vertinimo. • Finansinis skatinimas darbuotojui nėra mokamas tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal nustatytus vertinimo kriterijus. • Finansinio skatinimo suma yra numatoma bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai. • Bendrovės vadovo finansinis skatinimas priklauso nuo bendrovės metinių tikslų, kurie yra susiję su bendrovės strategijos įgyvendinimu ir skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, rezultato. • Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. • Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus gali būti skiriama premija. • Apie planuojamą skirti finansinį skatinimą ir premijas privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. • Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi. • Darbuotojams išeitinės išmokos mokamos Darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka. • Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis. Remiantis šiais principais bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (bendrovės iniciatyva ir diskrecija mokamas atlygis, priklausomai nuo bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai, papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio nefinansinė sudedamoji dalis, kuri praturtina darbuotojų gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą. Darbuotojams suteikiamos papildomos naudos suteikiamos visiems, jos aprašytos „Litgrid“ Kolektyvinėje sutartyje ir kituose Bendrovės vidaus dokumentuose. 2023 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ dirbo 410 darbuotojų. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 42 Darbuotojų atlygis per pastaruosius penkis metus: Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2019-2023 metais, Eur 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Generalinis direktorius 13471 11885 9403 13 729 12 980 Aukščiausio lygio vadovai 9910 8732 8957 8 697 8 560 Vidurinio lygmens vadovai 6214 5143 4778 4 482 4 326 Ekspertai - specialistai 3884 3269 3041 2 792 2 556 Iš viso 4367 3680 3421 3 167 2 972 Darbuotojų atlygis pagal grupes, santykis tarp vyrų ir moterų atlygio 2022-2023 m.: Žemiau pateikiami 2021 - 2023 m. darbuotojų atlygio duomenys prieš mokesčius su kintama atlygio dalimi. Metai Darbuotojų atlygio duomenys Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių Vidutinis atlygis pagal pozicijas iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų Aukščiausio lygmens vadovai Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai Specialistai 2021 3420 2420 3332 3589 8206 4517 2886 2022 3680 2657 3631 4062 8859 5133 3217 2023 4367 3028 4384 4838 10983 6212 3877 Darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes Darbo užmokestis pagal darbuotojų lytį Vidutinis PAD (be kintamos darbo užmokesčio dalies) Vyrai Moterys Santykis V:M 2022 2023 2022 2023 2022 2023 Generalinis direktorius 9 583 10 796 - - - - Aukščiausio lygmens vadovai 7 209 8 124 - - - - Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai 4 514 5 515 4 469 5 302 1:0,99 1:0,96 Specialistai 2 954 3 485 2 776 3 191 1:0,94 1:0,92 Viso 3 317 3 893 3 051 3 462 1:0,92 1:0,89 Vidutinio PAD pagal lytį santykiai, palyginti su vietiniu minimaliu atlyginimu 1:0,22 1:0,22 1:0,24 1:0,24 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 43 Vidutinis darbo užmokestis 2022-2023 m. didėjo. 2022 m. jis buvo 7,6 proc. didesnis nei 2021 m., o 2023 m. - 18,7 proc. didesnis nei 2022 m. Nuo 2023 m. keitėsi atlygio sistema - visiems darbuotojams prie pagrindinės atlygio dalies pridėta kintama atlygio dalis, priklausanti nuo individualių veiklos vertinimo rezultatų. Būtent tai lėmė reikšmingai didesnį darbo užmokesčio kilimą 2023 m. Bendrovės vadovui galima skirti maksimali kintama finansinio skatinimo priemonė gali būti iki 30% metinio atlygio pastovios dalies. Konkretų skatinimo dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba atsižvelgiant į bendrovės tikslų vykdymą. 10.2 Atlygio ir skyrimo politikos formavimas ir stebėsena Už grupės atlygio ir skyrimo politikos formavimą ir įgyvendinimo priežiūrą atsakinga bendrovės valdyba. Siekiant užtikrinti tinkamą Atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, „EPSO-G“ įmonių grupėje yra įsteigtas ir veikia trijų narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vykdydamas šią funkciją „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas: • bendrovės įstatuose numatytais atvejais arba bendrovės ar Grupės bendrovių organų prašymu, teikia jiems rekomendacijas dėl kolegialių organų narių skyrimo bei sutarčių su jais sąlygų, įskaitant dėl atlygio dydžio šiems asmenims laikantis Atlygio gairių nuostatų; • teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų skyrimo, tipinių vadovų darbo sutarčių formų bei sutarčių su skiriamais vadovais sąlygų, įskaitant atlygį ir / arba atlygio dydžio intervalą; • ne rečiau kaip kartą per metus vertina Grupės bendrovių valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, gali vertinti atskirų valdymo organo narių įgūdžius, žinias, patirtį, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo; • teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų atlygio struktūros, atlygio dydžio, pagrindinių veiklos vertinimo kriterijų bei atlygio peržiūros įgyvendinant Grupės atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką; • gali teikti rekomendacijas dėl Grupės atlygio politikos įgyvendinimo bei rekomenduoti atlygio politikos įgyvendinimui reikalingas priemones; • teikia rekomendacijas dėl Grupės aukščiausio lygmens vadovų ir valdybos narių atlygio politikos, įgyvendinimo, įskaitant atlygio sistemos skaidrumo; • vertina Grupės kolegialių valdymo organų narių atlygio dydį ir struktūrą, prižiūri Atlygio gairių įgyvendinimą; • esant susirinkimo kreipimuisi, gali teikti rekomendacijas dėl atlygio gairių; • teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų ir kritinių pareigybių pamainumo sistemos; • teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje; • Grupės bendrovių organai turi teisę kreiptis į ASK, prašydami pateikti rekomendacijas, išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka į ASK kompetenciją. 11. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI „Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 44 12. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com). Svarbiausių 2023 metų „Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka Sausis 2023 m sausio 5 d. „Litgrid“ gavo patvirtinimą, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė suteikė leidimą Lietuvos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybai savo išskirtinėje ekonominėje zonoje. 2023 m sausio 19 d. „Litgrid“ į Ukrainą išsiuntė 330/110/10 kV autotransformatorių, kuris padės užtikrinti elektros energijos tiekimą Rusijai tikslingai naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Beveik 200 tonų sveriantis įrenginys Šiaulių transformatorių pastotėje buvo pakrautas ant platformos tipo puspriekabės ir parengtas kelionei į Ukrainą. Vasaris 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda atnaujinti Šiaulių transformatorių pastotės įrangą ir netrukus įrengs laikinąją jungtį. Šie darbai svarbūs siekiant užtikrinti sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais darbų tęstinumą ir elektros perdavimo tinklo patikimumą. 2023 m. vasario 15 d. „Litgrid“ pradėjo rekonstruoti Vakarų Lietuvoje esančios 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės skirstyklą. Sinchronizacijai su kontinentine Europa svarbūs darbai leis sustiprinti šalies elektros perdavimo tinklo patikimumą ir saugumą. 2023 m. vasario 22 d. „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualiąją kintamo pralaidumo technologiją. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis. Tai sukurtų sąlygas atsinaujinančių išteklių elektrinėms daugiau veikti be gamybos apribojimų. Kovas 2023 m. kovo 8 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo vieno svarbiausių šių metų projektų – sinchroninio kompensatoriaus įrengimo – statybas Telšiuose. Sinchroniniai kompensatoriai sustiprins tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos su kontinentine Europa padės užtikrinti savarankišką dažnio valdymą. 2023 m. kovo 16 d. „Litgrid“ sumontavo naujas atramas daugiau nei 80 km ilgio ruožuose Vakarų Lietuvoje statomose 330 kV elektros perdavimo linijose. Šis būsimasis elektros perdavimo greitkelis yra svarbus stiprinant šalies tinklo patikimumą ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. 2023 m. kovo 20 d. patvirtinus naują prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo tvarką, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ fiksuoja didžiulį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystytojų aktyvumą. Per pirmąsias tris dienas nuo kvietimo pradžios gautas 61 prašymas prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginių, kurių suminė leistina generuoti galia siekia 7500 MW. 2023 m. kovo 23 d. „Litgrid“ sudarė lengvesnes sąlygas elektros vartotojus jungiantiems nepriklausomiems paklausos telkėjams pradėti veiklą, pirmoji tokią veiklą vykdanti bendrovė pradeda teikti savo paslaugas. Paklausos telkėjai apjungia grupę vartotojų, kurie gali prireikus naudoti mažiau elektros. Tokiu būdu vartotojai dalyvauja elektros sistemos gamybos ir vartojimo balanso užtikrinime bei gali sumažinti savo energijos kaštus. 2023 m. kovo 29 d. „Litgrid“ parengė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą. Šios pastotės atnaujinimas bus vienas didžiausių pastaraisiais metais „Litgrid“ inicijuotų rekonstrukcijos projektų, kuriuo bendrovė siekia užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio HAE plėtrai ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Balandis 2023 m. balandžio 5 d. „Litgrid“ pradėjo Alytaus sinchroninio kompensatoriaus projekto statybas. Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas svarbiausių darbų ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Šie įrenginiai sustiprins elektros tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos su kontinentine Europa padės užtikrinti savarankišką dažnio valdymą. 2023 m. balandžio 22 d. „Litgrid“ sėkmingai atliko izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos elektros sistema pirmą kartą buvo atjungta nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir veikė visiškai savarankiškai. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 45 Bandymo metu šeštadienį nuo 11 iki 21 val. jungtys su IPS / UPS sistema – Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – buvo atjungtos nuo Lietuvos elektros sistemos, kuri dirbo energetinės salos režimu. Elektros energiją vartotojams tiekė Lietuvoje veikiančios elektrinės, taip pat nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros sistemos balansą ir dažnį pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje valdė tik „Litgrid“ dispečeriai. 2023 m. balandžio 2 d. bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“ ir PSE projekto priežiūros komitetas priėmė sprendimą nedidinti „Harmony Link“ jungties biudžeto. Pateiktų pasiūlymų sumoms viršijus skirtas investicijas, kabelio pirkimas bus skelbiamas iš naujo, o iki projekto įgyvendinimo pabaigos prekyba su Lenkija galės būti ir toliau vykdoma per „LitPol Link“ jungtį. Gegužė 2023 gegužės 4 d. „Litgrid“ į Lietuvą atsigabeno tris galios transformatorius. Jie reikalingi siekiant prie perdavimo tinklo prijungti tris sinchroninius kompensatorius, kurie sustiprins tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos – leis užtikrinti savarankišką dažnio valdymą. 2023 m. gegužės 12 d. „Litgrid“ paviešino pralaidumų rezervacijos registrą, sudarytą pagal saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prijungti juos prie perdavimo tinklo. 2023 m. gegužės 18 d. „Litgrid“ įjungė 88 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijas Vakarų Lietuvoje. Rekonstrukcijos metu vienos grandies Grobinė (Latvija)–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai oro linijos tapo dvigrandėmis, taip padidinant elektros pralaidumą ir sustiprinant tinklo patikimumą. Birželis 2023 m. birželio 12 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas Andrių Šemeškevičių paskyrė naujuoju nepriklausomu valdybos nariu. A. Šemeškevičius yra akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovas. 2023 m. birželio 14 d. „Litgrid“ Kretingos rajone esančiuose Darbėnuose pradėjo statyti 330 kV skirstyklą. Vakarų Lietuvos energetikos centru laikoma skirstykla padidins Lietuvos energetinį saugumą, komercinės prekybos galimybes ir reikšmingai prisidės prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos augimo. 2023 m. birželio 21 d. „Litgrid“ pradėjo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukciją. Vienos svarbiausių šalies skirstyklų atnaujinimu siekiama užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio HAE plėtrai ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. 2023 m. birželio 20 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš Norvegijos kompanijos „Heimdall Power AS“ perka fizinius išmaniuosius jutiklius. Ši inovacija bus naudojama stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius. Tikimasi, kad jutikliai leis padidinti linijų pralaidumą, kas sukurtų palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų. Prie oro linijų sumontuoti naujieji fiziniai sensoriai matuos oro sąlygas, linijos laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei laido įlinkį. Inovacija bus įdiegta Alytuje esančioje tarptautinėje jungtyje su Lenkija „LitPol Link“ ir 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone. 2023 birželio 23 d. „Litgrid“ įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 35 patvirtintus prašymus atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 2945 MW galia. 2023 m. birželio 27 d. „Litgrid“, siekdama sumažinti sklindantį triukšmą nuo Alytaus transformatorių pastotėje veikiančių autotransformatorių, įrengs triukšmą mažinančias užtvaras. Pasirašyta triukšmo užtvarų įrengimo 330/110/10 kV Alytaus transformatorių pastotėje projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos sutartis. Tai antrasis tęstinio projekto „Triukšmo slopinančių priemonių diegimas Alytaus 330 – 400 kV energetiniame mazge“ etapas. Liepa 2023 m. liepos 3 d. „Litgrid“ baigė vieną svarbiausių 2023 m. projektų Pietų Lietuvoje – po rekonstrukcijos įjungė 61 km ilgio 330 kV elektros perdavimo liniją nuo Elektrėnų iki Alytaus. Atnaujinta linija elektros energetikos sistemai suteiks patikimumo, stabilumo ir saugumo, ji svarbi įgyvendinant sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. 2023 m. liepos 28 d. bendrovė pradėjo 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybas. Naujoji 81 km ilgio oro linija padidins elektros tinklo stabilumą regione, sudarys sąlygas tolesnei miesto ir rajono plėtrai. Vilnius–Neris elektros linijos statyba vyksta ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybos metu bus nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungs su esama linija Vilnius–Molodečno. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje bus rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius– Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje. Rugpjūtis Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 46 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AST ir „Elering“ pasirašė susitarimą dėl naujos sinchronizacijos datos. Pagal susitarimą, atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų įvyks 2025 m. vasarį. Susitarime taip pat numatoma, kad Baltijos šalys kartu atsisakys pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą BRELL sutartį 2024 m. vasarą, likus pusei metų iki sinchronizacijos. 2023 m. rugpjūčio 8 d. „Litgrid“ užbaigė sinchronizacijai svarbios 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda rekonstrukciją Kretingos rajone. Pavasarį įjungta linija Grobinė–Klaipėda rekonstrukcijos metu iš viengrandės linijos tapo dvigrande, taip padidinant elektros pralaidumą ir sustiprinant tinklo patikimumą Rugsėjis 2023 m. rugsėjo 5 d. Nuo karo nukentėjusią Ukrainą pasiekė dar vienas „Litgrid“ skirtas pagalbos paketas, padėsiantis atstatyti šalies energetikos infrastruktūrą. Paketą sudarė autotransformatorius ir metų pradžioje išsiųsti kiti elektros tinklo įrenginiai. 2023 rugsėjo 27 d. „Litgrid“ pradėjo sinchroninių kompensatorių montavimo darbus Telšių ir Alytaus pastotėse. Didžiausi šių įrenginių komponentai jau įrengti jiems skirtuose statiniuose, ant paruoštų pamatų. Sinchroniniai kompensatoriai padidins sistemos patikimumą, jų įrengimas yra vienas iš svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų Spalis 2023 m. spalio 20 d. Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“ įdiegė Automatinio generacijos valdymo sistemos programinę įrangą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo užtikrinimo ir rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas. Lapkritis 2023 lapkričio 13 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE svarstė įvairias planuojamos naujos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos alternatyvas. Ženkliai išaugus sąnaudoms ir kabelių bei keitiklių stočių užsakymams viršijant gamybos pajėgumus, 2023 m. balandį buvo nutraukti planuojamos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „Harmony Link“ viešieji pirkimai. Iš karto po šio sprendimo Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatorės pradėjo pasirengimo naujiems konkursams procesą, tuo pačiu metu svarstydamos įvairias alternatyvas, kurios galėtų sumažinti išlaidas ir būti įgyvendintos per trumpiausią įmanomą laiką. Viena iš perdavimo sistemos operatorių nagrinėtų alternatyvų buvo sausumos kabelis. Pirminiu vertinimu, alternatyva leistų sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau 2023 m. lapkričio 29 d. Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyrius kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE baigė studijas, skirtas įvertinti technines galimybes ankstesnei sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Studijų rezultatai rodo, kad sinchronizacija 2025 metų vasarį yra saugi. Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyrius kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE baigė studijas, skirtas įvertinti technines galimybes ankstesnei sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Studijų rezultatai rodo, kad sinchronizacija 2025 metų vasarį yra saugi ir techniškai įmanoma. Gruodis 2023 m. gruodžio 18 d. Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ paskelbė atranką į „Litgrid“ valdybą. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 47 13. ESMINIAI 2023 METŲ ĮVYKIAI (https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 ) ĮVYKIAI 02.03 LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius 02.06 LITGRID AB 2022 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos Bendrovės finansinės ataskaitos 02.17 Dėl Audito komiteto nuomonės 03.17 Korekcija: LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius 03.17 LITGRID AB skelbia 2022 m. audituotas Bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą 03.17 Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 03.21 Correction: LITGRID AB skelbia 2022 m. audituotas Bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą 04.11 Eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 04.24 Dėl „Harmony Link“ jungties kabelio įrengimo pirkimo 05.05 LITGRID 2023 m. 3 mėnesių veiklos rezultatai 05.19 Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas 06.12 Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai 07.31 Korekcija: LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius 08.08 Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 08.21 Pranešimas dėl teisminio ginčo 08.25 LITGRID AB skelbia pirmo 2023 metų pusmečio rezultatus 08.29 Correction: LITGRID AB skelbia pirmo 2023 metų pusmečio rezultatus 08.30 Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai 10.02 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2024 metams 10.05 LITGRID AB informuoja apie pradėtą arbitražo procesą 11.06 LITGRID AB skelbia 2023 metų devynių mėnesių rezultatus Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 48 14. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS 2024 m. sausio 19 Elektros perdavimo paslaugų pokyčiai: pereinama prie 15 min. apskaitos.2024 m. įsigaliojo naujos elektros energijos perdavimo paslaugų sutartys, kurias rinkos dalyviai sudaro su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“. Vienas svarbiausių pokyčių – elektros gamyba ir vartojimas bus skaičiuojami ne 1 valandos, bet 15 min. periodais. 15. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS „Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta „Litgrid“ valdybos pilna apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo: „Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai: Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Vykdoma Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi Neaktualu Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę Vykdoma Veiklos tikslai, vizija ir misija Vykdoma Struktūra Vykdoma Vadovo duomenys Vykdoma Valdybos pirmininko ir narių duomenys Vykdoma Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys Neaktualu Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys Neaktualu Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Litgrid“ AB įstatiniame kapitale Vykdoma Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Vykdoma Jei „Litgrid“ AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai Vykdoma „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo Vykdoma „Litgrid“ AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Vykdoma „Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.”Litgrid“ .eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Litgrid“ AB įstatai Vykdoma Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi Vykdoma Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ AB vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ AB sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą. Vykdoma „Litgrid“ AB metiniai ir tarpiniai pranešimai Vykdoma Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 49 2 Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis. Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados Vykdoma Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką Vykdoma Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti Vykdoma „Litgrid“ AB apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus Vykdoma „Litgrid“ AB rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį Vykdoma „Litgrid“ AB be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą Vykdoma „Litgrid“ AB metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama 1 : Trumpas „Litgrid“ AB verslo modelio aprašymas Vykdoma Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai Vykdoma Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai Vykdoma Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Vykdoma Specialiųjų įpareigojimų vykdymas Vykdoma Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus Vykdoma „Litgrid“ AB taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas Vykdoma Dividendų politikos įgyvendinimas Vykdoma Atlyginimų politikos įgyvendinimas Vykdoma Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius Vykdoma VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais Vykdoma Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai Neaktualu „Litgrid“ AB tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu Vykdoma Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 50 16. PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka „Litgrid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei. Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (EM) 2022 m. gruodžio 29 d. patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje www.epsog.lt. 1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema. Nors bendrovė priklauso grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovautis grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų. Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra: Visuotinis akcininkų susirinkimas; Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“ ir 1 valdybos narys – valstybės tarnautojas); Grupės mastu veikiantys komitetai: atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių); audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių); vadovas. Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja bendrovės valdyba. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas. Šiuo metu „Litgrid“ galiojančios veiklos politikos skelbiamos interneto puslapyje www.litgrid.eu. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 51 Struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. TAIP Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų X skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus, lietuvių ir anglų kalba. Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.). 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. TAIP Bendrovės įstatų 13-15 str. numatyta, kad visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. TAIP Žr. 1.2. punktą. Taip pat bendrovės įstatų IV skyriuje yra numatytos akcininkų teisės ir pareigos. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. TAIP Bendrovės įstatų 36 ir 38 str. nurodyti atvejai, kuomet dėl bendrovės turto perleidimo priima sprendimą Valdyba su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 52 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. TAIP Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, bendrovės internetiniame tinklalapyje, įskaitant pranešime apie visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, yra pateikiamos bendrosios akcininkų teisės ir jų įgyvendinimo terminai. 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. TAIP Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informaciją apie visuotinio akcininkų priimtus sprendimus. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko teises įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. NE Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 53 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis. Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti “Litgrid“ patalpose, registruotu buveinės adresu, nurodytomis konkrečiomis valandomis. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 2 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. TAIP/NE Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 2. Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu - 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu - 2 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 54 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 3 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu - 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu - 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu - 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu - 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu - 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu - 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu - 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu - 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu - 3 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 55 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu - 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. TAIP Bendrovės įstatų 34 str. nurodyta, kad bendrovės valdyba tvirtina bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. TAIP Bendrovės įstatų 7.3. dalyje nurodyta, bendrovės valdybos kompetencija, susijusi su priežiūros funkcijų vykdymu. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Audito komiteto nuomonę, bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. TAIP Bendrovės įstatų 36 (xxi) p. numatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl Patronuojančios bendrovės valdybos patvirtintų įmonių grupės mastu taikomų įmonių grupės lygio dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su išimtimis. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas ir kt.) įgyvendinimą bendrovėje. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 4 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. TAIP Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui: - grupės mastu veikia vidaus auditas ; 4 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 56 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS - grupės mastu veikia audito komitetas, kurį sudaro daugumą nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas; - bendrovėje galioja Etikos elgesio kodeksas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika ir kt. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. TAIP Bendrovės įstatų 53 str. numatyta, kad bendrovės vadovą skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Bendrovės įstatų 55 str. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į vadovus tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo. 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. TAIP Bendrovės valdybos narių atranka vykdoma pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 57 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS aprašą. Bendrovės įstatų 27 str. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus; užtikrinama, kad daugiau kaip pusė valdybos narių nėra nesusiję darbo santykiais su bendrove; taip pat siekiama, jog valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina Grupės Atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl grupės kolegialių organų veiklos tobulinimo. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. TAIP Nurodyta informacija viešai skelbiama ir atnaujinama bendrovės internetiniame tinklalapyje, metiniame pranešime. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. TAIP Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama pagrindiniais bendrovės korporatyviniais dokumentais. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. TAIP Bendrovės įstatų 26 str. numatyta, kad valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 58 nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. TAIP Bendrovės įstatų 28 str. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Bendrovės įstatų 46 str. numatyta, kad valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose, o posėdžių protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 str. bendrovės valdyba atsiskaito už savo veiklą, pateikdama visuotiniam akcininkų susirinkimui metinę savo veiklos bendrovės valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją apie priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos įsivertinimą. Ši ataskaita gali būti teikiama bendrovės metiniame pranešime. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 5 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. TAIP Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą. 5 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 59 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės įstatų 25 str. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio nustatymo, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. TAIP Atsižvelgiant į siekį stebėti bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, bendrovės įstatų 31 str. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis įstatų 28 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė ar patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę bendrovės valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika. Valdybos nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. TAIP Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 60 priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Informacija apie valdybos veiklos vertinimą atskleidžiami bendrovės metiniame pranešime. 4. Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. TAIP Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdžių sušaukimo ir balsavimo juose tvarka, kiti procedūrinio pobūdžio klausimai yra reglamentuoti taip, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas bei susiję teisės aktai, ir detalizuojami valdybos darbo reglamente, kurį tvirtina valdyba. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje pasitvirtina ateinančių metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui). 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. TAIP Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai. Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio. Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 61 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 6 . TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šių klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. TAIP 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Žr. 5.1.1. p. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. TAIP UAB „EPSO-G“ įstatų 7.7., 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai sudaromi iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų ne mažiau kaip 6 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 62 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – daugiau kaip pusė narių būtų nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirti nepriklausimi nariai, t.y. atsižvelgiant į kompetenciją bei vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. TAIP Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (10 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. TAIP Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti. 5.2. Skyrimo komitetas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 63 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. TAIP UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: – padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose grupės bendrovėse; – teikia rekomendacijas grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių, įskaitant vienasmenių valdymo organų – vadovų skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; – teikia rekomendacijas dėl grupės korporatyvinio valdymo dokumentų, susijusių su valdymo organų, vadovaujančių darbuotojų atrankų, skyrimo, nepriklausomumo kriterijų nustatymo klausimais; – teikia rekomendacijas dėl grupės bendrovių vadovų ir kritinių pareigybių pamainumo sistemos; – teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos grupėje; – ir kt. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. TAIP Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų. 5.3. Atlygio komitetas. 5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; TAIP Grupėje veikia vienas Atlygio ir skyrimo komitetas. Žr. 5.2.1. punktą. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 64 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 7 . TAIP UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: - vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; - atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; - užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą; vertina sandorius su susijusiomis šalimis. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai TAIP Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu 7 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 65 tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB „EPSO- G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai. 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti TAIP Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57 str., Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 66 bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politikoje. Bendrovės įstatų 30 str. numatyta, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant informuoti valdybą ir bendrovę. 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. TAIP Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje taip pat taikoma „Litgrid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politika, patvirtinta bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuri yra skelbiama viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kuri yra skelbiama viešai. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. TAIP Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. TAIP Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 67 Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. TAIP / NE UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl kitokių išmokų taikymo. Apie tokių (didesnių) išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Bendrovėje nėra taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. TAIP Bendra informacija apie bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami bendrovės metiniame pranešime, kuria skelbiamas bendrovės interneto svetainėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 68 Bendrovės metiniame pranešime skelbiama informacija apie valdybos narių darbo užmokestį. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį bendrovės interneto svetainėje. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovėje nėra taikomos tokios schemos. 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. TAIP Bendrovė su bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl bendrovėje vykdomų veiklos procesų. Pagal su bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie bendrovėje numatomas permainas, bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. TAIP Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 69 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. NE Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama bendrovės tarpiniuose metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; TAIP 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; TAIP 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; TAIP 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; TAIP 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; TAIP 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; TAIP 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); TAIP 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; TAIP 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. TAIP 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės TAIP Bendrovės metiniame pranešime ir interneto Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 70 priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. svetainėje atskleidžiama ši informacija. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. TAIP Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. TAIP Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. TAIP Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. TAIP Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO- G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 71 kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 72 DARNUMO ATASKAITA 2023 m. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 73 TURINYS DARNUMAS BENDROVĖJE 76 Apie darnumo ataskaitą 76 Darnumo principai ir įsipareigojimai 76 Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje 77 Darnumo valdymas 78 Rizikų valdymo sistema 79 Suinteresuotų šalių dalyvavimas 81 Darnumo temų reikšmingumo vertinimas 82 Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos 83 Darnaus vystymosi tikslai 85 APLINKOSAUGOS SRITIS 87 Darnumas aplinkosaugos srityje 88 Energijos suvartojimas 88 Bendrovės sąveika su vandeniu 90 Biologinė įvairovė 90 Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 91 Atliekų valdymas 92 Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas 94 Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas 94 Darnumas socialinėje srityje 97 Dalyvavimas darbo rinkoje 97 Įdarbinimas 99 Darbo santykiai 101 Darbuotojų sauga ir sveikata 101 Mokymai ir švietimas 103 Įvairovė ir įtrauktis 103 Nediskriminavimas 104 Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos 106 Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu 107 Vietos bendruomenės 107 Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 108 Klientų pasitenkinimas 109 Socialinė ir ekonominė atitiktis 109 EKONOMINĖ (VALDYMO) SRITIS 110 Darnus investavimas 111 Infrastruktūros plėtojimas - ekonominės veiklos rezultatai 112 Strateginė partnerystė 112 • SOCIALINĖ SRITIS 96 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 74 Atitikties valdymas 115 Duomenų apsauga ir privatumas 115 Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys 116 Skaitmeninių technologijų diegimas 118 Inovacijos 120 GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS 122 Taksonomijos reglamento atskleidimas 122 GRI rodiklių lentelė 122 JT pasaulio susitarimo principai 124 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 75 DARNUMAS BENDROVĖJE Apie darnumo ataskaitą Darnumo principai ir įsipareigojimai Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje Darnumo valdymas Rizikų valdymo sistema Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas Darnumo temų reikšmingumo vertinimas Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos Darnaus vystymosi tikslai Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 76 DARNUMAS BENDROVĖJE Apie darnumo ataskaitą Ataskaitos teikimo pagrindas ir apimtis. AB LITGRID (toliau – bendrovė, „Litgrid“), kiekvienais metais, rengdama bendrovės darnumo ataskaitą (toliau – ataskaita), vadovavosi Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal susijusius ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, rinkos ir santykių su visuomene rodiklius, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymu ir Europos Sąjungos Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, Lietuvos banko ir Valdymo koordinavimo centro rekomendacijomis. Ši ataskaita pateikiama bendrovės ir NASDAQ vertybinių popierių biržos tinklapiuose ir prieinama visoms suinteresuotosioms šalims: akcininkams, verslo partneriams, investuotojams, darbuotojams ir jų profesinei sąjungai, žiniasklaidos atstovams socialiniams partneriams, gyventojams ir vietinėms bendruomenėms, kitoms susijusioms organizacijoms. Praėjusių metų ataskaita paskelbta bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/darni-veikla/468 Šioje ataskaitoje pristatomi 2023 m. „Litgrid“ darbai ir pasiekimai darnaus vystymosi srityje. Darnumo ataskaitoje 2023 m. tvarumo rezultatai yra pateikiami kartu su praėjusių metų rezultatais, kad būtų galima juos palyginti ir atskleisti įvykusius pokyčius. Darnumo ataskaitos „Litgrid“ rengiamos nuo 2021 m. Informacija apie kitų UAB „EPSO-G“ (toliau – „EPSO – G“) grupės įmonių darnumą atskleidžiama „EPSO-G“ darnumo ataskaitoje. Pažymime, kad Darnumo ataskaitoje terminai „darnumas“ ir „tvarumas“ vartojami kaip sinonimai. Ataskaitos atskleidimo apimtis, lyginant su praėjusių metų ataskaita, išplėsta atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių lūkesčius, o kai kuriais atvejais anksčiau atskleisti duomenys atnaujinti pasikeitus skaičiavimo metodikai ar atsiradus naujos informacijos. Darnumo ataskaitos turinys apima naujausią jos paskelbimo metu prieinamą informaciją. Darnumo ataskaita nėra audituota. Darnumo ataskaitoje aprašoma mūsų veikla ir įsipareigojimai siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals) bei laikantis Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principų. Darnumo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos socialinės atsakomybės ataskaitai keliamus reikalavimus ir Europos Komisijos Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires. Aprašyta veikla ir pasiekimai apima aplinkosaugos, socialinę ir valdymo (ASV) sritis. Klausimus arba komentarus bei pastabas dėl darnumo ataskaitos tobulinimo kviečiame teikti el. paštu viktorija.sidaraviciene@litgrid.eu Ši ataskaita nėra audituojama, ji rengiama lietuvių ir anglų kalbomis. Informacija apie veiklos modelį „Litgrid“ – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. „Litgrid“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorius atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius AEI integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus. „Litgrid“ energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. Išsami informacija apie veiklą, teikiamas paslaugas, aplinką, reguliacinę aplinką, tikslus, strategiją teikiama metiniame pranešime. Darnumo principai ir įsipareigojimai Darnumą suprantame kaip mūsų veiklos poveikį gamtai, žmonėms ir ekonomikai. Bendrovės darnumo poveikio nustatymas, su juo susijusios rizikos valdymas lemia ilgalaikę mūsų veiklos sėkmę. „Litgrid“ atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius atsijauninančių energijos išteklių (AEI) integruojančios energetikos sistemos. „Litgrid“ elektros energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. GRI 2-25 GRI 2-3 GRI 2-4 GRI 2-1 GRI 2-2 GR I 2-23 GRI 2-24 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 77 „Litgrid“ elektros energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. Visos „EPSO-G“ grupės įmonės siekia, kad darnumo principai būtų integruoti į įmonių veiklas bei procesus. Savo veikla „Litgrid“ taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui. Pagrindinės darnaus vystymosi kryptys kyla iš grupės ilgalaikėje strategijoje iki 2030 metų apibrėžtų veiklų. • APLINKOSAUGOS SRITYJE – klimatui neutralios energetikos įgalinimas, mažinant veiklų poveikį aplinkai; • SOCIALINĖ SRITYJE – pažangios, darnumo principų besilaikančios organizacijos kūrimas; • VALDYSENOS SRITYJE – skaidrus bendrovės valdymas ir vystymas. Kasdienėje veikloje laikomės tvaraus ir atsakingo verslo principų: • Siekti balanso tarp aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių veiklos aspektų, kad visapusiškai ir tvariai kurtume ilgalaikę vertę, kuri atsispindėtų ir veiklos rezultatuose. • Priimant sprendimus, dėl Bendrovės vystymosi atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių lūkesčius, skaidriai ir sąžiningai su jomis bendradarbiauti. • Prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (angl. Sustainable development goals). • Prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, bei įsipareigoti iki 2050 m. tapti klimatui neutralia rinkos dalyve. • Remti ir savo veikloje vadovautis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principais dėl žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos. • Atlikti patikrinimus (angl. due diligence) dėl veiklos aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio. • Nustatant tvarumo tikslus laikytis atsargumo principo (angl. precautionary principle), t.y. aplinkosaugos atžvilgiu remtis geriausiomis esamu metu prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis. Šiuo metu Bendrovėje galiojančios nuostatos ir politikos, pateikiamos interneto svetainėje adresu https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/valdymas/veiklos-politikos/3807. Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Tokie tikslai numatyti „Litgrid“ strategijoje, kurią 2023 m. sausį patvirtino Bendrovės valdyba. Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje. „Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios „Litgrid“ infrastruktūros poveikį aplinkai. „Litgrid“ ‒ profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga Bendrovės misija Įgalinti tvarius ir efektyvius elektros energijos mainus Bendrovės vizija Tapti vienu iš pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje Platesnė informacija apie Bendrovės strategiją pateikiama metiniame pranešime, 12 psl. GRI 2-23 GRI 2-24 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 78 Darnumo valdymas Kasmet, siekiant užtikrinti sėkmingą, darnią ir kryptingą mūsų organizacijos veiklą, atsižvelgiant į bendrovės veiklai įtakos turinčius vidinius ir išorės veiksnius bei „EPSO-G“ strategijos pokyčius, atnaujinama „Litgrid“ 2030 m. strategija. Valdybos nariai, remiantis grupės įmonių veiklos integruoto planavimo ir stebėsenos politikoje numatytais Strategijos rengimo terminais ir kontrolės principais, tiesiogiai informuojami apie „Litgrid“ 2030 m. strategijos pokyčius, ir, remiantis Litgrid AB įstatų (įregistruoti 2023-04- 20) 34 punktu, tvirtina Bendrovės strategiją (įskaitant tvarius ilgalaikius ir trumpalaikius, finansinius ir nefinansinius tikslus ir (ar) veiklos rodiklius). „EPSO-G“ grupės įmonėse darnumo principai yra integruoti į veiklos procesus, o darnumo sričių valdymas pagal kompetencijas apima visus lygmenis. Už įmonių grupės darnumo tikslų stebėseną ir jų pasiekimo koordinavimą atsako grupės darnumo vystymo vadovas. Tuo tarpu grupės įmonėse atitinkami aplinkosaugos, socialinės srities bei valdysenos tikslai pagal kompetenciją deleguojami atskiriems „EPSO-G“ grupės įmonių funkciniams padaliniams (pvz.: aplinkosaugos, darbų saugos, personalo, rizikų ir atitikties valdymo ir pan.). „Litgrid“ yra darbuotojai, atsakingi už lygių galimybių užtikrinimą įmonėje, taip pat veikia savo iniciatyva susibūrusi darbuotojų „Lygybės ambasada“, kuri organizuoja mokymus, įvairias veiklas darbuotojams. Atsakomybė už darnumo įgyvendinimą kasdienėje veikloje ir darnumo ataskaitų teikimą yra paskirta veiklos tobulinimo vadovei, ji yra tiesiogiai pavaldi Bendrovės vadovui, ir kartą per metus pristato savo darbo rezultatus Valdybai, taip pat reguliariai pristatysime ir Vadovų tarybai. „Litgrid“ vadovaujasi tokiomis politikomis, kuriomis reglamentuojamas aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos sričių valdymas. „Litgrid“ darnų vystymąsi supranta, kaip integralią ir neatskiriamą savo veiklos dalį. Bendrovė vadovaujasi tokiomis politikomis: • Korporatyvinio valdymo politika. Jos tikslas yra užtikrinti įmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką, nustatant įmonių grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką. • Darnumo politika. Darnumo politikoje apibrėžiamos svarbiausi darnumo vystymo kryptis ir principai, kuriais vadovaujantis būtų plėtojama grupės įmonių veikla bei kuriama pažangi organizacinė kultūra. Už šios Politikos įgyvendinimą yra atsakingi grupės įmonių vadovai ir Darnumo vystymo funkcinės srities kuratoriai. • Darbuotojų saugos ir sveikatos politika. Ši politika apibrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos bendruosius principus bei j įgyvendinimo pagrindines gaires. Politikos tikslas - užtikrinti darbuotojų sveikatą darbo vietose, kurti sveiką, saugią ir produktyvią darbo aplinką. • Lygių galimybių politika. Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi principai, kurie taikomi grupės įmonėse, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų. Už Lygių galimybių politikos nuostatų įgyvendinimą kiekvienoje grupės įmonėje yra atsakingi jų vadovai. • Aplinkosaugos politika. Šioje politikoje apibrėžiami svarbiausi principai aplinkosaugos srityje, kurie taikomi grupėje, siekiant mažinti vykdomų veiklų poveikį aplinkai bei diegiant darnaus vystymosi principais paremtą kultūrą grupėje ir jos aplinkoje. • Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt. • Antikorupcijos veiklos politika. Jos tikslas yra įmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus. • Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika. Jos tikslas - nustatyti aiškius ir skaidrius grupės darbuotojų atlygio už darbą principus ir jais paremtą darbuotojų atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos darbo užmokesčio išlaidos ir užtikrintos motyvacinės paskatos darbuotojams įgyvendinti organizacijai nustatytus tikslus. • Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų įvertinti grupės įmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus. • Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. • Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra įmonių grupėje sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla. GRI2-9 GRI 2-10 GRI 2-12 GRI 2-11 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 79 • Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrįstus elektros infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. • Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo. • Etikos ir tiekėjų etikos kodeksai. Jų tikslas yra skirtas nustatyti vienodas bendrąsias elgesio gaires bendraujant ir bendradarbiaujant su vidaus ir išorės interesų turėtojais: paslaugų vartotojais, rangovais, verslo partneriais, akcininkais, valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt. Kodekso nuostatos grindžiamos ne tik darbdavio pareiga, bet ir asmeniniu darbuotojo supratimu, kad deramas elgesys didina bendrovės, o taip pat visos grupės dalykinę reputaciją ir vertę bei mažina reputacinės rizikos tikimybę. Kodekso nuostatos yra tiesiogiai kildinamos iš grupės vertybių, lyderystės principų ir papildo susijusias veiklos politikas. • Asmens duomenų apsaugos politika. Jos tikslas – nustatyti tvarkomų asmens duomenų apsaugos principus, apibrėžti pagrindines asmens duomenų apsaugos valdymo priemones ir atsakomybes duomenų apsaugos valdymo srityje. • Atitikties valdymo politika. Jos tikslas - apibrėžti atitikties valdymo principus, nustatyti atitikties valdymo procesus, paaiškinti atitikties valdymo sistemos dalyvių funkcijas ir atsakomybes. • Rizikų valdymo politika. Jos tikslas - apibrėžti pagrindinius rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovės rizikų valdymo procesą. • Bei kitomis su darnumo sritimi susijusiomis politikomis. „Litgrid“ drauge su grupės įmonėmis įsipareigoja reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per du metus, kartu su grupės įmonėmis vykdyti aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių ir darnumo prioritetinių temų peržiūrą, atlikdama reikšmingumo analizę, užtikrindama suinteresuotų šalių įtraukimą. Grupės įmonės kartą per metus atsiskaito už darnumo veiklų įgyvendinimą, viešai teikdamos atskiras darnumo ataskaitas. 2024 m. numatoma atlikti dvejopo reikšmingumo (angl. double materiality) vertinimą. Ilgalaikiai darnios plėtros tikslai integruoti į valdybos patvirtintą veiklos strategiją iki 2030 metų. Planuojama toliau gerinti valdybos ir vadovybės narių žinias darnaus vystymosi srityje. Planuojama 2024 m. organizuoti darnumo mokymus darbuotojams. „Litgrid“ kiekvienais metais atlieka darbuotojų įsitraukimo tyrimą, kuris padeda įvertinti kompleksinį organizacijos veikimą per darbuotojų įsitraukimą, bendradarbiavimą, tarpusavio ryšius, organizacijos valdymą, komunikaciją, strategijos supratimą ir t.t. Nuo 2022 m. į jį įtraukiami ir darnumo srities klausimai. Žemiau pateikiame įsitraukimo tyrimo klausimus ir rezultatus susijusius su darnumo sritimi. Metai Klausimai „Taip“ atsakiusių darbuotojų skaičius 2022 m. Organizaciją vertinu-kaip darnaus vystymosi principų besilaikančią 83 % 2023 m. Organizaciją vertinu kaip darnaus vystymosi principų (aplinkos apsaugos, socialinės gerovės ir gerosios valdysenos praktikų) besilaikančią 81,14% 2023 m. Organizacija suteikia pakankamai žinių ir informacijos apie įgyvendinamas tvarumo/darnumo praktikas 68,77% Platesnė informacija apie Bendrovės organizacijos struktūrą ir valdymą pateikiama Metiniame pranešime, 32 psl. Rizikų valdymo sistema „Litgrid“ rizikų valdymas suprantamas kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones. „Litgrid“ vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai įtvirtina vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. GRI 2-23 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 80 Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius „Litgrid“ rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovės rizikų valdymo procesą. Rizikų valdymo procesą sudaro šie etapai: • aplinkos nustatymas: remiantis bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos bendrovės tikslų neįgyvendinimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms. • rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos rizikos, nustatomi PRR, sudaromas bendrovės rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas rizikos apetitas ir rizikų sąraše nurodytos rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą rizikos apetitą. • rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: rizikos apetitą viršijančioms rizikoms sudaromas bendrovės rizikų valdymo priemonių planas. • rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė bendrovės rizikų sąrašo ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena. Stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti bendrovės vadovui, vadovų tarybai, valdybai, „EPSO-G“ Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją. • komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant bendrovių rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus. „Litgrid“ kiekvienais metais identifikuoja veiklos rizikas, atlieka jų vertinimą, nustato rizikų stebėsenos rodiklius ir numato rizikų valdymo priemones. Kaip ir kasmet, taip ir 2023 metais, „Litgrid“ valdyba patvirtinto rizikų sąrašą bei rizikų valdymo priemonių planą. Palyginimui, 2021 m. buvo identifikuotos 58, 2022 m. - 48 ir 2023 – 50 pagrindinių ir bendrovei itin aktualių rizikų. Atsižvelgiant į patvirtintą rizikų sąrašą ir jų valdymo priemonių planą, kartą per ketvirtį „EPSO-G“ Audito komitetas, „Litgrid“ valdyba bei „Litgrid“ vadovų taryba vertina pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikia savo rekomendacijas. Pažymėtina, kad informacija, susijusi su rizikomis, jų rodikliais, rizikų valdymo ataskaitomis yra laikoma konfidencialia informacija, todėl šioje ataskaitoje yra pateikiama statistinė bei bendro pobūdžio informacija, susijusi su rizikomis. Darnumo srities rizikų valdymas Darnumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės bendrovės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka darnumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo darnumo srities rizikos tipo. 2023 m. bendrovėje darnumo sritims (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) priskiriamos rizikos, susijusios su poveikio aplinkai mažinimu (atitinka aplinkosaugos kriterijų), darbuotojų sauga ir sveikata, darbuotojų kaita (socialinės atsakomybės kriterijus), fizine sauga, kibernetiniu saugumu, korupcijos prevencija, asmens duomenų apsauga, finansų valdymu (valdysenos kriterijus). 2023 m. buvo pastebėtas poreikis įsitraukti su darnumo susijusią riziką į bendrovės rizikų sąrašą. Pažymėtina, kad 2024 m. „Litgrid“ valdyba patvirtino bendrovės rizikų sąrašą ir jų valdymo priemonių planą, kuriame be jau paminėtų rizikų, taip pat yra įtrauktos ir tiesiogiai su darnumu susijusios rizikos, pavyzdžiui, kad nebus užtikrintas ASV (angl. ESG) teikiamų duomenų patikimumas bei rizika, kad nebus pasiektas ŠESD emisijos mažinimo rodiklis. Bendrovė, suprasdama su darnumu susijusių rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui. Kaip paminėta skiltyje “Rizikų valdymo sistema”, su darnumu susijusios rizikos yra nustatytu periodiškumu stebimos bei teikiama informacija apie jų rezultatus. Esant rizikų rodiklių viršijimui, yra tvirtinamos papildomos rizikų valdymo priemonės, taip pat peržiūrimas rizikų lygis, analizuojama informacija. Nustatytų rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti „EPSO-G“ Audito komitetui, „Litgrid“ valdybai bei „Litgrid“ vadovų tarybai pagal kiekvieno iš jų kompetenciją. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 81 Suinteresuotų šalių dalyvavimas Formuodama ir įgyvendinama darnaus vystymosi veiksmus, „Litgrid“ siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo ir skatina skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais, gamintojais ir tiekėjais, visuomene, savininku, darbuotojais, žiniasklaida bei kitomis suinteresuotomis šalimis. Suinteresuota šalis Mes įsipareigojame Kaip bendradarbiaujame Klientai • Kurti profesionalias ir patikimas partnerystes siekiant abipusių naudų. • Atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir ekonominius lūkesčius grupės įmonės inicijuoja ir rengia klientams savalaikius informacinius renginius. • Kuria klientų poreikius atitinkančias paslaugas ir/ar sprendimus. Darbuotojai • Kryptingai veikti, kad vienoda verslo kultūra ir atlygio politika skatintų darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją įgyvendinant strategijoje keliamus tikslus; • Užtikrinti, kad darbuotojai būtų pakankamai ir laiku informuojami apie grupės vertybes, tikslus, veiklą ir pokyčius. • Vykdome darbuotojų įsitraukimo tyrimą ir atitinkamai koreguojame veiksmų planus; • Vadovaujamės vienodomis atlygio bei socialinės atsakomybės nuostatomis darbuotojų atžvilgiu; • Rengiame ne rečiau kaip kartą per ketvirtį vadovų ir darbuotojų susitikimus darbuotojams svarbiems klausimams aptarti; • Tobuliname vidinės komunikacijos būdus ir turinį. Akcininkai • Užtikrinti darnų valdymą, jos augimą ir ilgalaikę naudą; • Teikti aktualią, teisingą, ir savalaikę informaciją, leidžiančią akcininkams įvertinti grupės veiklą, jos perspektyvą ir priimti atitinkamus sprendimus; • Užtikrinti efektyvų grįžtamąjį ryšį. • Rengiame reguliarius susitikimus aktualiems klausimams aptarti; • Ne rečiau kaip kas ketvirtį teikiame finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas dėl „Akcininko lūkesčių laiške“ nustatytų tikslų įgyvendinimo. • Užtikriname svarbiausių grupės įmonių naujienų komunikaciją grupės mastu kiekvieną darbo dieną skelbiamoje Dienos naujienos skiltyje. Grupės įmonės • Kurti vertę prasmingais valdymo sprendimais; • Reaguojant į greitai besikeičiančią aplinką, sutelkti grupės įmonių stiprybes siekiant tikslų įgyvendinimo efektyvumo. • Esame grupės įmonių valdymo organų nariais; • Taikome funkcinės lyderystės veiklos modelį; • Grupės mastu rengiame ir įgyvendiname vienodas veiklos politikas, įgalinančias derinti veiksmus diegiant gerąją valdysenos praktiką. Užsienio partneriai - energijos perdavimo ir biokuro biržos operatoriai • Strateginių projektų įgyvendinime užtikrinti abipusiai naudingų susitarimų ir veiksmų derinimą. • Siekiame užmegzti ir reguliariai palaikyti dalykiškus abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius; • Inicijuojame, ir dalyvaujame profesiniuose susitikimuose ir/ar konferencijose pristatant strategijoje numatytus tikslus. Valstybės atstovai • Suprantama ir prieinama forma teikti aktualią informaciją, kuri taptų patikimu pagrindu pagal kompetenciją vertinti įmonės veiklą, pasiektus rezultatus bei naudą visuomenei. • Inicijuojame susitikimus pagal poreikį aktualiems klausimams aptarti; • Pagal kompetenciją pristatome ar pasisakome aktualiais klausimus LRS komitetuose, LRV posėdžiuose; • Dalyvaujame tarpinstitucinių darbo grupių veikloje. GRI 2-29 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 82 Nacionalinė reguliuojančioji institucija • Užtikrinti nuoseklų teisės aktų reikalavimų laikymąsi; • Diegti atviro ir skaidraus dialogo su reguliatoriumi kultūrą. • Laiku teikiame reguliuojančiosios institucijos funkcijoms užtikrinti reikalingą informaciją; • Bendradarbiaujame diegiant naujus rinkų mechanizmus; • Inicijuojame susitikimus aktualiems klausimams aptarti. Rangovai • Dirbti su profesionaliais ir profesinės etikos standartų besilaikančiais rangovais. • Organizuojame kasmetinius informacinius renginius potencialiems rangovams; • Iš anksto viešai skelbiame pirkimų planus ir konsultacijas siekdami užtikrinti didesnę rinkos dalyvių konkurenciją. Paslaugų ir prekių tiekėjai • Konkurencijos sąlygomis įsigyti kokybiškas paslaugas iš geros reputacijos tiekėjų. • Konsultuojamės su rinkos dalyviais ir atliekame rinkos tyrimus; • Skelbiame planuojamų pirkimų planus. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) • Bendravimas ir bendradarbiavimas su aplinkosaugos ir veiklos skaidrumą skatinančiomis organizacijomis padeda identifikuoti visuomenės poreikius ir jų sprendimo būdus. • Drauge su ornitologų draugija įgyvendiname poveikį aplinkai mažinančias priemones. Profsąjungos • Užtikrinti konstruktyvų ir pozityvų darbdavio ir darbuotojų atstovų socialinį dialogą. • Sudarydami sąlygas profesinės sąjungos veiklai; • Sudarydami su profesinėmis sąjungomis ar (ir) darbo tarybomis kolektyvinę sutartį; • Periodiškuose susitikimuose su darbuotojais ir (ar) jų atstovais aptardami kolektyvinės sutarties įgyvendinimą: • Informuodami ir konsultuodamiesi su profesinių sąjungų ir(ar) darbo tarybų atstovais priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus. Plačioji visuomenė ir žiniasklaida • Kurti pridėtinę vertę visuomenei, verslui ir šalies ekonomikos konkurencingumui; • Veikti socialiai atsakingai; • Teikti aktualią ir suprantama forma pateiktą informaciją, vadovaujantis informacijos svarbumo, patikimumo, palyginamumo ir prieinamumo principais. • Vadovaujamės grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika; • Palaikome dalykiškus santykius su energetikos temomis dirbančiais žiniasklaidos atstovais teikiant pakankamą informaciją įvertinti grupės finansinę ir nefinansinę bei vykdomus projektus. Vietinės bendruomenės • Derinant interesus didinti vietinių bendruomenių pasitikėjimą ir pritarimą vykdomiems projektams; • Prisidėti prie augimo ir visaverčio gyvenimo galimybių kūrimo. • Grupės įmonės dalinasi patirtimi apie teritorijų planavimą; • Organizuojami vietos bendruomenėms skirti informaciniai renginiai. • Pagal susitikimuose gautas pagrįstas pastabas koreguojami projekto įgyvendinimo darbai. Darnumo temų reikšmingumo vertinimas „Litgrid“ darnios veiklos rezultatai atskleidžiami atsižvelgiant į įmonių grupės mastu atliktą poveikių reikšmingumo vertinimo analizę. Ši analizė, atlikta 2022 metais visos įmonių grupės mastu apėmė tris etapus: reikšmingiausių poveikių aplinkosaugos, socialinė ir valdysenos srityje identifikavimą; suinteresuotų šalių ir grupės įmonių vadovybės apklausą; reikšmingiausių poveikių veiklai nustatymą. 2022 m. pradžioje įgyvendintoje apklausoje sudalyvavo 645 respondentai, tarp kurių buvo grupės įmonių GRI 3-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 83 darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai, vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei valdybos nariai. 2022 metais „Litgrid“ valdybos patvirtintoje darnumo politikoje numatyta, jog grupė įsipareigoja reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per du metus, vykdyti aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių ir darnumo prioritetinių temų peržiūrą, atlikdama reikšmingumo analizę (angl. materiality assessment), užtikrindama suinteresuotų šalių įtraukimą. 2022 m. pradžioje įvykdytoje apklausoje dalyvavo 232 respondentai, tarp kurių buvo darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai, vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei valdybos nariai. Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos APLINKOSAUGOS SRITIES DARNUMO TEMOS: 1. Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas veikloje - poveikio aplinkai (oro, vandens, dirvožemio kokybei), taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2 , CH 4 , SF 6 ir kt.) mažinimas bendrovės veikloje. 2. Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas - sausumos ir vandens gyvūnijos, natūralios augalijos bei didelės ekologinės vertės buveinių apsauga vykdant veiklą. 3. Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas bendrovės veikloje - žaliosios energijos naudojimas bendrovės veikloje, efektyvus vandens bei kitų išteklių naudojimas. 4. Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas - veikloje susidarančių atliekų kiekių mažinimas, saugaus ir tinkamo pavojingų bei nepavojingų atliekų sutvarkymo užtikrinimas. 5. Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas - efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prijungimo prie tinklo užtikrinimas, sklandi energijos kilmės garantijų sistemos veikla. 6. Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai - perdavimo tinklo pritaikymas patikimam naujų ir didesnių atsinaujinančių energijos išteklių kiekio transportavimui. GRI 3-2 GRI 3-3 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 84 SOCIALINĖS SRITIES DARNUMO TEMOS: 7. Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas - žmogaus teisių užtikrinimas, lygių galimybių bei nediskriminavimo principais paremtos kultūros formavimas bendrovėje. 8. Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas - profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybių sudarymas darbuotojams, aktyvus reikalingų kompetencijų ugdymas. 9. Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu - darbuotojų gerovę ir pasitenkinimą didinančios, darbo ir asmeninio gyvenimo balansą užtikrinančios aplinkos kūrimas. 10. Darbuotojų sauga ir sveikata - saugumo reikalavimų laikymosi užtikrinimas bendrovės bei rangovų darbuotojams atliekant darbus, aktyvus rūpinimasis gera darbuotojų sveikatos būkle. 11. Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas - aktyvus vietos bendruomenių informavimas apie jų aplinkoje vykdomą veiklą, dialogo kultūros ir bendruomenių įsitraukimo puoselėjimas. 12. Klientų pasitenkinimas paslaugomis - klientų aptarnavimo kokybė, į klientų poreikius orientuotų paslaugų tobulinimas. 13. Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės - savanorystės skatinimas, edukacinė veikla ir tikslinis bendradarbiavimas su NVO, mokslo bei valdžios įstaigomis. VALDYSENOS SRITIES DARNUMO TEMOS: 14. Perdavimo tinklo patikimumas ir saugumas - saugaus, patikimo ir efektyvaus energijos perdavimo sistemų funkcionavimo užtikrinimas. 15. Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas - vadovavimasis skaidrumo ir verslo etikos standartais, korupcijos netoleravimas ir aktyvi kova su bet kokiomis jos formomis. 16. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga - Svarbių duomenų saugumo užtikrinimas, kibernetiniams išpuoliams atsparios IT infrastruktūros kūrimas ir organizacinės kultūros formavimas. 17. Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei - Akcininkų iškeltos finansinės grąžos tikslų įgyvendinimas, investicijų atsiperkamumo, ekonominės ir socialinės grąžos užtikrinimas. 18. Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizacija - inovacijas skatinančios organizacinės kultūros kūrimas, atitinkamo finansavimo inovacijų diegimui užtikrinimas. 19. Darnus tiekimo grandinės valdymas - aplinkosauginius ir darnumo standartus atitinkančių prekių bei paslaugų viešųjų pirkimų dalies didinimas, aktyvus rangovų, tiekėjų bei kitų partnerių skatinimas vadovautis pripažintais aplinkosaugos, antikorupcijos bei socialiniais standartais. Visų reikšmingų tvarumo temų valdymo principai yra aprašyti pagal GRI 3-3 reikalavimus šioje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose. Darnaus vystymosi siekiai nustatyti įvertinus pagrindinius grupės įmonių aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius poveikius, tiek grupės ilgalaikėje veiklos strategijoje numatytus veiksmus, kurių įgyvendinimas padės užtikrinti energetikos sektoriaus transformaciją ir perėjimą prie klimatui neutralios energijos kūrimo. Ilgalaikiai „EPSO-G“ įmonių grupės tikslai, kurių dalimi yra „Litgrid“ iki 2030 metų darnumo srityse apima šiuos rodiklius: Sritis Tikslai ir rodikliai Aplinkosaugos sritis • Veikloje susidarančių ŠESD emisijų mažinimas 2/3 (lyginant su 2019) • 0 reikšmingų aplinkosaugos incidentų veikloje • Palankios sąlygos žaliosios energijos gamintojų prijungimui prie infrastruktūros Socialinė sritis • 0 žmogaus teisių pažeidimų ar diskriminacijos atvejų • 0 sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų • Klientų pasitenkinimas – ne mažiau 80 pagal GCSI metodiką Valdysenos sritis • 0 korupcijos atvejų • VKC gerosios valdysenos indeksas – A+ • 100 proc. viešųjų pirkimų – žalieji • Patikimas ir saugus elektros bei dujų perdavimo sistemų veikimas • Darnumo kriterijai integruoti į reikalavimus tiekėjams Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 85 „Litgrid“ įgyvendina išsikeltus darnumo tikslus t. y. savo ŠESD emisijas 2023 m. sumažino -7,28 proc. lyginant su baziniais metais (2019 m.), taip pat 2023 m. neužfiksuota aplinkosauginių incidentų, korupcijos taip pat žmogaus teisių pažeidimų ir diskriminacijos atvejų. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai Lietuvoje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 67 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Darnaus vystymosi tikslai Nustatę pagrindines mūsų veiklos poveikio sritis, išanalizavome ir atrinkome Jungtinių Tautų pasaulinius darnaus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals), prie kurių kiekvienoje srityje galime prisidėti labiausiai. Toliau šioje ataskaitoje šalia mūsų darnumo temų aprašymų yra nurodyta, prie kurių darnaus vystymosi tikslų prisidedame. Darnaus vystymosi tikslai yra universalus siekių rinkinys, nurodantis visuotinio ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos vystymosi kryptį iki 2030 m. „Litgrid“ prisideda siekdama 5 darnaus vystymosi tikslų. • Siekiame sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie elektros perdavimo infrastruktūros, • Palaikome žaliosios elektros energijos kilmės garantijų sistemą. • Veiklos partneriams siekiame taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningos veiklos darnumo kriterijus, • Užtikriname atsakingą įmonės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą, Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 86 • Viešuose pirkimuose vadovaujamės žaliaisiais kriterijais. • Aktyviai rūpinamės darbuotojų saugumu ir sveikata, • Kuriame organizacinę kultūrą, paremtą pagarba žmogaus teisėms, • Investuojame į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą, • Užtikriname aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus, • Palaikome savanorišką darbuotojų jungimąsi į profesines sąjungas. • Vertiname savo veiklų poveikį aplinkai, kuriame planus šių poveikių mažinimui, • Diegiame pažangias aplinkos apsaugos valdymo sistemas, įgyvendiname prevencijos priemones, • Siekiame didinti žaliosios energijos naudojimo apimtis veikloje. • Užtikriname patikimą ir saugų elektros perdavimo sistemų veikimą, • Siekiame įmonės struktūrą ir motyvacinę sistemą pritaikyti inovacijų skatinimui. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 87 APLINKOSAUGOS SRITIS Darnumas aplinkosaugos srityje Energijos suvartojimas Bendrovės sąveika su vandeniu Biologinė įvairovė Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos Atliekų valdymas Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 88 APLINKOSAUGOS SRITIS Darnumas aplinkosaugos srityje Aplinkosaugos srityje „Litgrid“ siekia pagrindinio tikslo – įgalinti klimatui neutralią energetiką ir taip pat sumažinti veikloje atsirandančius poveikius aplinkai bei šiltnamio efektą sukeliančias emisijas. „Litgrid“ valdybos patvirtintoje aplinkosaugos politikoje, bendrovė įsipareigojo vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną, diegti šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti reikšmingą aplinkosauginį poveikį aplinkai. Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, o savo veikloje diegti aplinkos vadybos sistemas, užtikrinti šių sistemų atitikimą keliamiems reikalavimams. Visos „EPSO-G“ grupei priklausančios įmonės turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkos taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų. „Litgrid“ taip pat siekia įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai ir siekti jį mažinti. Bendrovė taip pat laiko atsargumo principo – pagal įstatymų reikalavimus arba savo iniciatyva atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš imantis įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ar visuomenei. Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingi aplinkos apsaugos srities darbuotojai, kurie užtikrina, kad laiku būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai. Už šios politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir Aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai. 2022 metais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius (toliau – NVSC) 2022 metais atliko patikrinimą šalia LitPol Link ir Alytaus TP esančioje gyvenamojoje aplinkoje ir nustatė triukšmo normatyvų viršijimą (48 dBA). Po atlikto patikrinimo iš NVSC gautas nurodymas įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones. Numatytas triukšmo užtvarų įrengimas 2025 metais. Per 2023 metus aplinkosaugos įstatymų pažeidimų užfiksuota nebuvo, taip pat nebuvo skirta jokių baudų. Taip pat per ataskaitinius metus nebuvo užfiksuota jokių reikšmingų aplinkosaugos incidentų, įvykusių dėl bendrovės darbuotojų arba dėl rangovų kaltės. Energijos suvartojimas „Litgrid“ siekia kurti organizacinę kultūrą, kuri būtų paremta gamtos bei kitų išteklių tausojimo filosofija. Grupės aplinkosaugos politikoje įmonės yra įsipareigojusios administracinėje veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją, plėsti AEI šaltinių naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms energetinėms reikmėms patenkinti, teikti prioritetą ir plėsti netaršaus transporto naudojimą, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių bei energetinį efektyvumą didinančių priemonių naudojimą. „Litgrid” jau pradeda įrengti saulės elektrines rekonstruojamose transformatorių pastotėse. Jų pagaminta energija bus naudojama pačiose transformatorių pastotėse. 2023 m. įrengtos saulės elektrinės 21 rekonstruojamoje transformatorių pastotėje. Įrengtų saulės elektrinių pagamintos energijos, priklausomai nuo saulės spinduliuotės, visiškai ar iš dalies užteks transformatorių pastočių reikmėms, taip pat padidės energijos tiekimo patikimumas. Planuojama, kad saulės elektrinių įrengtoji galia kiekvienoje iš transformatorių pastočių sieks iki 15 kW. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius atnaujino savo automobilių parką – jame dominavusius vidaus degimo automobilius keičia elektriniais bei hibridiniais. Darbuotojai persės į 72 elektromobilius ir įkraunamus hibridinius automobilius. Šis sprendimas yra vienas iš žingsnių, kuriais įgyvendinamas bendrovės įsipareigojimas iki 2030 m. dviem trečdaliais sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį. „Litgrid” nuomojasi 28 elektromobilius ir 44 įkraunamus (plug-in) hibridinius automobilius. Iki 2022 m. 99 proc. bendrovės automobilių parko sudarė vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. 2023 m. atnaujintame parke tokie automobiliai sudaro 11 procentų. 2021 m. 2022 m. 2023 m. Automobiliai su vidaus degimo varikliais, vnt. 67 72 9 Elektromobiliai, vnt. 0 0 29 Įkraunami hibridiniai automobiliai, vnt. 0 0 46 Viso, vnt. 67 72 84 GRI 302-1 GRI 302-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 89 - metų bėgyje automobilių skaičius kinta Naudojant elektros energija varomus automobilius, bendrovės išmetamo CO 2 kiekis vidutiniškai sumažėja 102 tonomis per metus. Perėjus prie mažiau taršaus transporto, per metus bus sunaudota apie 30 tūkst. litrų mažiau degalų negu jų reikėtų išlaikant tokį pat vidaus degimo varikliais varomų automobilių parką. 2021 m. visi automobiliai buvo su vidaus degimo varikliais. Automobilių parkas buvo mažesnis nei 2022 ar 2023 metais. Nuo 2022 m. pradėtas atnaujinti automobilių parkas, dėmesį kreipiant į elektromobilius ar hibridus, įrenginėjamos krovimo stotelės. 2023 m. pabaigoje veikia pastatytos 8 nuolatinės ir 36 kintamos srovės įkrovimo stoteles. Jose iš viso sumontuotos 79 įkrovimo jungtys. Elektromobilius ir įkraunamus hibridinius automobilius galima įkrauti mūsų objektuose Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Šiauliuose, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir Klaipėdoje. Vilniaus centrinis biuras šildomas tiek centralizuotai tiek geoterminiu šildymu (elektra). Šilumos mazgo elektros energijos suvartojimas skirtas geoterminiam šilumos siurbliui, cirkuliaciniams siurbliams, pavaroms, tenui, trieigiams vožtuvams, slėgio reguliatoriams. Kaune šildymas mišrus - elektriniai radiatoriai ir kondicionieriai, tik į suvartotą el. energiją dar įeina ir kompiuteriai bei apšvietimas. Nuo 2022 m. liepos 1 iki gruodžio 31 d. suvartotas kiekis biuruose yra 442 084 kWh, kurį dengia žalios elektros kilmės garantijos. „Litgrid“ administracinis pastatas, K.G.E. Manerheimo g. 8, Vilnius ir Administracinis pastatas, Pastotės g. 9, Kauno r. sav. 2023 m. žalios elektros kilmės garantijomis dengiamas kiekis: „Litgrid“ administracinis pastatas, K.G.E. Manerheimo g. 8 Vilnius – 847,323 MWh, administracinis pastatas, Pastotės g. 9, Kauno r. sav. – 92,750 MWh. Tinklo nuostoliams didžiausią įtaką daro tinklo režimai. Laikotarpiu, kai būna daug atjungimų (pvz. dėl rekonstrukcijų) tinklo nuostoliai didesni. Metai KURAS TRANSPORTO PRIEMONĖMS KURAS GAMYBOJE - GENERATORIAI ŠALDYMAS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS ŠILDYMAS Dyzelinas Benzinas Dyzelinas Sunaudotas šaltnešio kiekis Šaldymo reagentų tipas Saulės elektrinės Žalia elektra Elektra savo reikmėms Technologiniai nuostoliai Vilniaus šilumos tinklai iš tinklų L L L KG MWH MWH MWH MWH MWH 2021 42171,28 55945,78 1360 n.d. n.d. 0 0 32508837 318 893, 972 n.d. 2022 45368,1 78664,1 2197 0 0 0 442,084 32 349, 703 346 478,214 185,84 2023 42330 81449 1219 2 R410A 20,183 940,073 33 459,379 336 441,979 178,185 2022 metais „Litgrid“ pradėjo įrenginėti saulės modulius ant transformatorių pastočių stogų. Saulės moduliai įrengti: • Aleksoto TP; • Paberžės TP; • Švenčionių TP; • Priekulės TP; • Markučių TP; • Plastmasės TP; • Cukraus T Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 90 2023 metais bendrai šiose saulės elektrinėse buvo pagaminta 20 183 kWh elektros, tačiau šie projektai dar nėra baigti ir ateityje tikimasi didesnės energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Bendrovės sąveika su vandeniu „Litgrid“ daugiausiai vandens suvartoja iš vandens gręžinių. Bendrovė vandenį naudoja tik buities reikmėms ir priešgaisrinių rezervuarų papildymui. Vandens suvartojimas 2021-2023 m. išliko pastovus. Nėra įrengtų atskirų vandens apskaitos prietaisų rezervuarų pildymui (šis vandens kiekis nepatenka į nuotekas), todėl rezervuarų pildymui sunaudotas vanduo apskaičiuotas apytiksliai. Visos „Litgrid“ nuotekos yra valomos, jų kiekis išlieka pastovus. Metai VANDENS NAUDOJIMAS NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Vandentiekis, m 3 Iš gręžinių, m 3 IŠ VISO, m 3 Nevalytas į trečiosios šalies valymo įrenginius, m 3 Išvalytas vanduo į aplinką, m 3 Iš VISO, m 3 2023 220 4870 5090 220 3123 3343 2022 280 4898 5178 280 2713 2993 2021 n.d. 3256 3256 n.d. 3256 3256 Biologinė įvairovė „Litgrid“ eksploatuodama, plėsdama ar modernizuodama energetikos sistemų infrastruktūrą yra įsipareigojusi užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms – numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. 2022 metų duomenimis, atlikta situacijos analizė ir apskaičiuota, kad virš 606 km „Litgrid“ elektros perdavimo oro linijų ir apie 21 km kabelių linijų eina per saugomas teritorijas. „Litgrid“ taiko paukščių apsaugos priemones valdomuose infrastruktūros objektuose. Taip yra siekiama sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti jų aplinkos sąlygas stebint paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir atitinkamai reaguoti. 110 kV įtampos oro linijų atramose 2022 m. buvo įrengiamos specialios paukščių apsaugos – trukdantys paukščiams tūpti virš izoliatorių „šakutės“ tipo įtaisai, taip pat girliandose keičiami viršutiniai izoliatoriai į didesnio diametro. Šios priemonės mažina trumpo jungimo galimybes tupiant dideliems paukščiams (baltiesiems gandrams) ir taip mažinantys jų žūtį. Paukščių perėjimo metu „Litgrid“ imasi priemonių, kad kuo mažiau būtų jiems trukdoma atliekamų eksploatacinių ar statybos darbų metu, atidedami trasų valymo darbai. Dėl paukščių trikdymo jų perėjimo metu nuo gegužės 1 iki liepos 31 d. apribojamas trasų valymo darbų vykdymas, tai atsakingai įvertinama dar prieš sudarant projekto darbų vykdymo grafikus. „Litgrid“ laikosi atsargumo principų – imantis reikšmingų plėtros projektų atlieka poveikio aplinkai vertinimus. Dėl paukščių atsitrenkimo į laidus „Litgrid“ tam tikrose teritorijose, po atliktų PAV procedūrų ir, pasikonsultavę su ornitologais, kabina pakabukus arba spirales, taip siekiant didinti laidų matomumą paukščiams. Aplinkos stebėjimui vykdomi postatybinio laikotarpio, 3 metų trukmės monitoringai, kurių tikslas - išsiaiškinti elektros perdavimo oro linijos poveikį paukščiams dėl jų galimų žūčių skrydžio metu atsitrenkus į elektros perdavimo oro linijos laidus. 330 kV elektros perdavimo oro linijos rekonstrukcijai Lietuvos elektrinė – Vilnius vykdomas poveikio aplinkai monitoringas, kurį sudaro aplinkos komponentų - paukščių ir gamtinių buveinių stebėsena. 2023 metais buvo rasti du žuvę paukščiai - juodgalvė devynbalsė rugsėjo pabaigoje ir balandžio pabaigoje paprastasis suopis. 2022 metais vykdant paukščių monitoringą pavasario metu žuvusių paukščių neaptikta. Rudeninės apskaitos metu trasoje Asakiai–Veličkava buvo aptiktos paukščio plunksnų liekanos (strazdo). Paukščio kūnas nebuvo rastas ir žūties priežasties nustatyti neįmanoma. GRI 303-1 GRI 304-3 GRI 304-4 GRI 304-1 GRI 304-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 91 2021 m. žuvusių paukščių nebuvo aptikta. 2023 metais tyrimo aikštelėse augalinės dangos projekcinis padengimas siekė nuo 85 iki 90-95 proc. Identifikuoti 24 taksonai. 2022 m. pažaidų vietose augalinės dangos projekcinis padengimas siekė 80-95 %. Artimoje aplinkoje nėra išlikusių buveinių atitinkančių ES svarbos buveinės 6270 „Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos“ kriterijus. 2021 m. laukeliuose, kurie nepateko į javais apsėtus plotus, projekcinis augmenijos padengimas buvo 0–30 %. 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo oro linijos Pagėgiai – Bitėnai statyba. Monitoringo programa apima šiuos aplinkos komponentus: dirvožemis (tik 2021m.), kraštovaizdis (tik 2021m.), gyvoji gamta (paukščiai). 2023 metais, kaip ir 2022 metais, paukščių kontaktų su laidais nebuvo pastebėta. Nors, kaip rodo tyrimai, plėšrūnai gali nusinešti žuvusius paukščius iki juos surandant stebėtojui, tačiau paprastai vis tiek žuvimo vietoje lieka plunksnų, iš kurių galima nustatyti žuvusio paukščio rūšį. Stebėjimo metu tokių paukščių žuvimo vietų nebuvo nustatyta, nors pastebėti jas galimybės buvo geros. Stebėjimu metu buvo stebimos naminės katės, lapės, kiaunės, krankliai. Pastarieji gyvūnai stebimas teritorijas tikrino pastoviai, tad tikimybė rasti žuvusį paukštį yra maža. Žuvusių paukščių radimo tikimybę mažina pasėlių laukai po elektros linijomis, vengiant konflikto su pasėlių savininkais, dalyje stebimos teritorijos laukai buvo apžiūrimi optinėmis priemonėmis, daromos foto nuotraukos po to jas analizuojamos kad būtų nustatomas paukščių žuvimo faktas. 2021 m. stebėtose vietose vyko įprastinis renatūralizacijos procesas. Kraštovaizdžio monitoringo 2021 m. padaryta išvada: analizuojamas objektas yra pernelyg smulkus, kad darytų vizualinį poveikį panoramai. Elektros oro linijos vizualinio poveikio kraštovaizdžiui monitoringas yra visiškai perteklinė jokios pridėtinės vertės neduodanti veikla. Rekonstrukcijų metu, keičiant atramas, ar statant naujas, kai tai numato teisės aktai atlikus PAV procedūras, tam tikrose vietovėse numatomas dirvožemio atsikūrimo monitoringas, bet įvykdžius monitoringą dirvožemio susivėrimo laipsnis būna geras ir augalija atgauna savo įprastą padengimo laipsnį, nes panaudojamas tas pats dirvožemio viršutinis sluoksnis, kuris anksčiau konkrečioje vietoje ir buvo. Saugotinų augalų rūšių nefiksuota. Tiesioginio neigiamo poveikio į Lietuvos raudonąją knygą įrašytoms rūšims nėra, joks specifinis aplinkos monitoringas tuo tikslu nėra atliekamas. Nors aplinkosauginis projektas „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ jau keli metai pasibaigęs, „Litgrid“ ir toliau vykdo aplinkosaugines akcijas ir rūpinasi Lietuvos sparnuočiais. 2021 m atliktas patikrinimas, kurio metu įvertinta 2015-2018 m. iškabintų inkilų būklė. Iš visų 580 vnt. inkilų, nutarta, jog 28 inkilus reikalinga pakeisti dėl prastos jų būklės, 3 inkilai buvo dingę. 2021-2022 m. bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija, buvo užsakomi ir atramose kabinami nauji inkilai, 2023 m. įsigijome dar 40 vnt. naujų inkilų, skirtų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems pelėsakaliams. Šie, specialiai pelėsakaliams pagaminti inkilai kabinami ant atramų, esant poreikiui taisomi ar keičiami naujais taip prisidedant prie Pelėsakalių populiacijos gausinimo. Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos Klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių, kuris reikalauja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus bei kiekvieno asmens įsitraukimo, siekiant apriboti vidutinį žemės temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C laipsnio. Energetikos sektorius yra vienas iš klimato politikai svarbių sektorių. „Litgrid“, kaip elektros energijos perdavimo įmonei, tenka svarbus vaidmuo užtikrinti sklandžią ir patikimą elektros energijos tiekimą Lietuvoje. Tai apima atsinaujinančių energijos išteklių integravimą į elektros energijos perdavimo sistemą. Nors energija – yra ekonomikos variklis, perdavimo veikla sudaro reikšmingą ŠESD emisijų dalį. „Litgrid“ sugeneruotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimas yra paremtas visuotinai priimta tarptautine metodika „GHG Protocol“ „The Corporate Accounting and Reporting Standard“. Veiklos emisijos yra skirstomos į tris sritis: tiesioginės (1 sritis), netiesioginės (2 sritis), kiti šaltiniai (3 sritis). Baziniais (atskaitiniais) metais, nuo kurių grupė inventorizavo ir planuoja mažinti ŠESD emisijas, nustatyti 2019 metai. Sritis Šaltinis/Kategorija 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. GRI305-3 GRI305-5 GRI 305-1 GRI 305-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 92 1 srities emisijos, (tCO 2 e) Viso 1 srities emisijų 757,4 389,3 660,7 813,6 596,0 2 srities emisijos, (tCO 2 e) Viso 2 srities emisijų - vietos metodu (angl. location-based method) 59 562,6 91 705,6 76 788,5 90 089,1 88 162,9 Viso 2 srities emisijų - rinkos metodu (angl. market-based method) 220 873,1 200 301,2 194 329,9 209 261,0 204 506,1 1 ir 2 srities emisijos (tCO 2 e) Viso 1 ir 2 srities emisijos (tCO 2 e) 221 630,4 200 690,5 194 990,5 210 074,5 205 102,1 1 ir 2 srities emisijos (tCO 2 e) Mažėjimas, palyginus su baziniais metais % 0 - baziniai metai -9% -12% -5% -7% 3 srities emisijos, (tCO 2 e) Viso 3 srities emisijų 0,0 0,0 0,0 34 688,5 59 857,6 Viso emisijų - vietos metodu (angl. location based method), (tCO 2 e) 60 320,0 92 094,9 77 449,2 125 591,1 148 616,6 Viso emisijų - rinkos metodu (angl. market- based method), (tCO 2 e) 221 630,4 200 690,5 194 990,5 244 763,0 264 959,8 - Emisijų skaičiavimas vietos metodu pagal konkrečios šalies (Lietuvos) elektros tinklui būdingą ŠEŠD emisijų intensyvumo lygį, kuris tiesiogiai priklauso nuo energijos gamybos šaltinių ir jų santykinio svorio šalies elektros tinkle; **- Emisijų skaičiavimui rinkos metodu „Litgrid“ kartu su „EPSO-G“ pasirinko naudoti „One Click LCA“ - gyvavimo ciklo metrikos programinės įrangos apskaičiuotus išvestinius emisijų koeficientus (faktorius), gaunamus naudojant IPCC Emission Factor Database (EFDB) bei AIB ataskaitas. Rinkos metodo emisijų faktoriai buvo pateikti nepriklausomos trečiosios šalies, turinčios „One Click LCA“ programinės įrangos naudojimo licenciją, konsultantų. Naudoti vienodi faktoriai už visus lentelėje pateikiamus metus, nes atnaujintos faktorių reikšmės dar nėra apskaičiuotos; - „Litgrid“ kartu su „EPSO-G“ pasirinko skaičiuoti ŠESD 2 srities emisijas vietos metodu naudodama emisijų koeficientus (faktorius) pagal „Association of Issuing bodies“ (AIB) viešai skelbiamus duomenis. Bendrovės ŠESD emisija mažėja, 2023 m. pasiektas 7 proc. mažėjimas lyginant su 2019 m – baziniais metais. 1 srities ŠESD emisijos 2023 m. sumažėjo dėl mažesnių SF 6 dujų nuotekių, tam turėjo įtakos kokybišką įrenginių priežiūra ir naujų jungtuvų be SF 6 dujų įrengimas. 2023 m. didžiausias ŠESD emisijos susidarė 2 srityje (kaip ir kasmet), dėl elektros perdavimo tinke patirtų nuostolių. Šie nuostoliai susidaro dėl atsijungimų bei dėl tinkle vykdomų rekonstrukcijos darbų ir kuro transportui sąnaudų. 2 srities ŠESD emisijos taip pat 2023 metais mažėjo, kadangi mažėjo nuostoliai (lyginant su baziniais metais). 2023 m. kartu su „EPSO-G“ buvo atlikta 3 srities „Litgrid“ ŠESD emisijų inventorizacija 2022-2023 metams. 3 srities ŠESD emisijų inventorizacijoje nagrinėtos 7 emisijų šaltinių kategorijos t. y. įsigytos prekės ir paslaugos, ilgalaikis turtas, kuro gavyba ir transportavimas, emisijos iš transporto priemonių, atliekų susidarymas ir šalinimas, verslo kelionės, darbuotojų kelionės iš/į darbą. „Litgrid“ veikloje didžiausios 3 srities emisijos kyla iš ilgalaikio turto, kuro gavybos ir transportavimas kategorijų. 2022 metais „Litgrid“ atsižvelgdama į ŠESD inventorizacijos duomenis, parengė emisijų mažinimo priemonių planą iki 2030 metų. Pagrindinės priemonės orientuotos į daugiausiai ŠESD veikloje išskiriančius šaltinius ir apima investicijas į AEI gamybos savoms reikšmėms ir žalios energijos naudojimo plėtrą, taip pat automobilių parko elektrifikavimą, SF 6 turinčių jungtuvų atsisakymo. Atliekų valdymas Vykdydama veiklą „Litgrid“ vadovaujasi taršos prevencijos principais ir siekia mažinti veikloje susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti saugų ir atsakingą jų tvarkymą. Reikšmingi atliekų kiekiai susidaro elektros energijos perdavimo tinklų statybos, rekonstrukcijos ar remonto veiklose. Administracinėje veikloje bendrovė rūšiuoja buitines, stiklo, popieriaus ir plastiko atliekas – tam yra įrengtos specialios rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės, atsisakyta atskirų šiukšliadėžių kabinetuose. Gamybinėje veikloje susidarančių atliekų saugiam sutvarkymui ir utilizavimui bendrovė sudaro sutartis su specializuotomis įmonėmis. Atliekų kiekis 2023 m. sumažėjo. GRI 306-1 GRI 306-2 GRI 306-3 GRI 306-4 GRI 306-5 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 93 Metai Pavojingos atliekos, t Nepavojingos atliekos, t Viso, t 2023 m. 132,925 1311,404 1444,329 2022 m. 136,622 2113,722 2250,344 2021 m. 175,25 2693,3141 2868,564 2020 m. 202,54 1043,54 1246,08 Lentelėje pateiktos tik tos atliekos, kurias Bendrovė perduoda atliekų tvarkytojams nuo savęs. Griovimo atliekos (pvz., betono laužas, stiklo, keramikos, įvairios įrangos ir kitos atliekos), kurias eksploatacijos ar rekonstrukcijos metu rangovai atliekų tvarkytojams perduoda nuo savęs į šias lenteles neįtrauktos, nes šias atliekas apskaito rangovai ir į bendrą „Litgrid“ atliekų apskaitą jos nepatenka. Teigiamą rinkos vertę turinčios Statybinės ir griovimo atliekos (metalai) patenka į bendrą „Litgrid“ atliekų apskaitą ir yra įtrauktos į šias lenteles. Didžioji dalis Bendrovės atliekų susidaro pastočių, skirstyklų ir oro linijų rekonstrukcijų metu: 2021 m. iš visų nuo Bendrovės perduotų atliekų 93 % sudarė Statybinės ir griovimo atliekos ir 100 % iš jų įvairūs metalai (metalai: metalinės konstrukcijos, įrenginiai ir laidai). Iš pavojingųjų atliekų 96 % sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamos dalys išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios susidaro rekonstruojant pastotes. Kitos pagal kiekį reikšmingesnės pavojingos atliekos iki 4 % yra įvairūs akumuliatoriai. 2022 m. iš visų nuo Bendrovės perduotų atliekų 98 % sudarė Statybinės ir griovimo atliekos ir 99 % iš jų įvairūs metalai (metalai: metalinės konstrukcijos, įrenginiai ir laidai). Iš pavojingųjų atliekų daugiau nei 99 % sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamos dalys išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios susidaro rekonstruojant pastotes. Kitų pavojingų atliekų kiekiai santykinai nereikšmingi. 2023 m. iš visų nuo Bendrovės perduotų atliekų 90 % sudarė Statybinės ir griovimo atliekos ir 100 % iš jų įvairūs metalai (metalai: metalinės konstrukcijos, įrenginiai ir laidai). Iš pavojingųjų atliekų 97 % sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamos dalys išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios susidaro rekonstruojant pastotes. Kitos pagal kiekį reikšmingesnės pavojingos atliekos iki 2 % yra įvairi stambi įranga iš biurų (spausdinimo, kopijavimo aparatai ir kt.) ir iki 1 % yra įvairūs akumuliatoriai. Metinis Bendrovėje susidarančių atliekų kiekis priklauso nuo tais metais vykdytų objektų rekonstrukcijų ir remonto darbų apimčių, todėl jis gali stipriai svyruoti lyginant skirtingus metus. Ne rekonstrukcijų ir ne remontų metu susidarančios atliekos sudaro labai nedidelę dalį bendro metinio atliekų kiekio, todėl jų pokytis bendroje statistikoje nejuntamas. Metai Perdirbimui nukreiptų atliekų kiekis, t Šalinimui nukreiptų atliekų kiekis, t 2021 m. 2628 1,262 2022 m. 2113 1,318 2023 m. 1311 1,003 „Litgrid“ nuosekliai tikrina tiekėjus dėl atitikties aplinkosaugos reikalavimams. Rangovų aplinkosauginių patikrinimų metu nustatytų neatitikties atvejų skaičius, prevenciniai veiksmai, kurių buvo imtasi: Metai Neatitikčių skaičius Įspėjimai Reikšmingi neatitikimai 2023 m. 7 0 0 2022 m. 6 2 0 2021 m. 5 0 0 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 94 2020 m. n.d. n.d. Nenumatytas rangovų tikrinimas dėl aplinkosaugos reikalavimų laikymosi Nors užfiksuotų neatitikimų skaičius 2023 m. padidėjo, įspėjimų ir reikšmingų neatitikimų nebuvo užfiksuota. 2023 metais bendrovės veikla atitiko aplinkosaugos reikalavimus, nuobaudų 2023 m. bendrovė nėra gavusi. Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas Atnaujintoje bendrovės pirkimų politikoje integruoti ir žaliųjų pirkimų kriterijai. Bendrovė siekia mažinti poveikį aplinkai, todėl įsipareigoja teikti prioritetą žaliųjų pirkimų vykdymui, vadovaujasi LR Vyriausybės nutarime „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ numatytais Žaliųjų pirkimų tikslais ir įsipareigojo pasiekti, kad: • Ne mažiau kaip 50% žaliųjų pirkimų – 2022 m. (įgyvendinta, 75 proc.). • Ne mažiau kaip 100% žaliųjų pirkimų – kiekvienais metais nuo 2023 m. (2023 m. Bendrovės sudarytų įgyvendinimo proc. 98 proc., įskaitant ir 2022 m. inicijuotus pirkimus. Nuo 2023 m. inicijuotų ir sudarytų sutarčių įgyvendinimas 100 proc.). Bendrovė 2023 m. sudarė sutarčių už bendrą 68 034 tūkst. Eur be PVM sumą, kuriose tiekėjams buvo keliami aplinkosauginiai reikalavimai. „Litgrid“ taikomi aplinkosauginiai kriterijai: • Darbų pirkimuose - universaliai taikomas ISO14001 standartas; • Prekių pirkimuose - (Nepaisant minimalių aplinkos apsaugos kriterijų taikymo) reikalavimai pakuočių perdirbamumui ir perdirbtų medžiagų naudojimui gaminant prekes, ilgesnio garantijos termino nustatymas, reikalavimas pristatyti prekes ne piko valandomis. • Paslaugų pirkimuose - Kai perkamos projektavimo paslaugos, taip pat taikome ISO14001. Kuomet perkamos paslaugos susijusios su taršos šaltiniu, pvz., autobuso su vairuotoju nuomos paslaugos, nustatomi reikalavimai dėl Euro5/6 standarto taikymo, kai buvo pirktos renginių organizavimo paslaugos, nustatyti reikalavimai atliekų rūšiavimui, pakuočių perdirbamumui. Visgi, dažniausiai perkame nematerialaus pobūdžio paslaugas ir naudojamės įsakymo išimtimi. Didžiausios pagal vertę sutartys su nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais: 110/10 KV Dirvupių TP 110 KV skirstyklos statybos darbai (11 079 tūkst. Eur be PVM), 110 kV dvigrandės OL Šiauliai-Gubernija II, Šiauliai-Meškuičiai ruože tarp Šiaulių TP ir Zoknių TP kabeliavimo ir šviesolaidinio kabelio įrengimo darbai (6 960 tūkst. Eur be PVM), „Litgrid“ Pietų regiono 110-400 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbai (5 000 tūkst. Eur be PVM), „Litgrid“ Vakarų regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo darbai (4 700 tūkst. Eur be PVM), „Litgrid“ Šiaurės regiono 110-330 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbai (4 000 tūkst. Eur be PVM). Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas Gerai išplėtoti elektros tinklai valstybės viduje, užtikrinantys patikimą ir saugų perdavimo sistemos veikimą, bei išplėtotos infrastruktūrinės jungtys su aplinkinėmis šalimis sudaro palankias sąlygas elektros perdavimo srautams didinti, taigi ir vystyti likvidžią regioninę rinką ir kurti investicijoms į energijos gamybą patrauklią infrastruktūrą. Išnaudodama šias galimybes bendrovė siekia sukurti prielaidas efektyviau išnaudoti turimus elektros perdavimo sistemos pajėgumus. Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ yra išsikėlus tikslą – kasmet užtikrinti 0 atvejų, kai apribojama AEI pagamintos elektros energijos patiekimas į perdavimo tinklus dėl teisės aktų ir/ ar prijungimo sutartyse nurodytų sąlygų pažeidimų. 2022 metais šis „Litgrid“ rodiklis siekė 0 atvejų. 2023 metai pasižymėjo svarbiais reguliaciniais pokyčiais. „Litgrid“ prisidėjo įgyvendinant šias tinklui itin svarbias naujoves: GRI 308-1 GRI308-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 95 • Sudarytos sąlygos prie perdavimo tinklo prijungti iki 3 kartų didesnius generacijos kiekius, į vieną tinklo pralaidumų zoną jungiant iki 100% saulės, 100% vėjo ir 100% kaupiklių; • Sudarytos sąlygos atsisakyti “kietų ribų” (pvz., 2 GW komercinės saulės projektams), užtikrinant tinklo saugumą kitomis priemonėmis. Numatytos papildomos naudos investuojantiems į elektros energijos kaupimo įrenginius, paskatinusios naujų kaupiklių projektų proveržį. Šie pokyčiai lėmė, kad 2023 m. baigėme su rekordiniu vystomų projektų skaičiumi, turėdami 4083 MW saulės, 2815 MW vėjo, 283 MW kaupiklių sudarytų ketinimų protokolų projektams sausumoje. Dar 1400 MW numatyti jūriniams vėjo parkams, iš kurių 700 MW jau sudarėme 2023 m. įvykus pirmajam konkursui. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai Lietuvoje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 67 proc. visos šalyje pagamintos elektros. 2022 m. atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 60 proc. (2021 m. buvo 48 proc.) šalies elektros energijos. Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui ženkliai daugiau elektros energijos. Palyginus su 2022 metais, elektros energijos gamyba Lietuvos vėjo elektrinėse išaugo 67 proc. (2021 m. - 11 proc.), o saulės elektrinėse – padidėjo net 131 proc. (2021 m. - 74 proc.) Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. „Litgrid“ duomenimis, per 2023 metus prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungta leistina generuoti saulės elektrinių galia padidėjo 538 MW (nuo 570 MW iki 1108 MW), o vėjo elektrinių leistina generuoti galia padidėjo 265 MW (nuo 963 MW iki 1228 MW). Viso saulės ir vėjo išteklių galia išaugo 803 MW, nuo 1533 iki 2336 MW. Kitų atsinaujinančios energijos išteklių (biomasės / bioduju / hidroelektrinių) galia padidėjo 98 MW (nuo 99 MW iki 197 MW). Bendras visų atsinaujinančios energijos rūšių pokytis sudarė 901 MW (nuo 1632 MW iki 2533 MW). Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 96 SOCIALINĖ SRITIS Darnumas socialinėje srityje Dalyvavimas darbo rinkoje Įdarbinimas Darbo santykiai Darbuotojų sauga ir sveikata Mokymai ir švietimas Nediskriminavimas Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu Vietos bendruomenės Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje Klientų pasitenkinimas Socialinė ir ekonominė atitiktis SOCIALINĖ SRITIS Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 97 Darnumas socialinėje srityje „Litgrid“ siekis socialinėje srityje – kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai: rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas. Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją. Dalyvavimas darbo rinkoje Darbuotojų atlygis pagal grupes, santykis tarp vyrų ir moterų atlygio 2022-2023 m.: Informacija už 2021 m. nebuvo renkama, kitais metais ši informacija bus renkama sistemiškai ir duomenys bus išsamesni. Žemiau pateikiami 2021 - 2023 m. darbuotojų atlygio duomenys prieš mokesčius su kintama atlygio dalimi. Metai Darbuotojų atlygio duomenys Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių Vidutinis atlygis pagal pozicijas iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų Aukščiausio lygmens vadovai Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai Specialistai 2021 3420 2420 3332 3589 8206 4517 2886 2022 3680 2657 3631 4062 8859 5133 3217 2023 4367 3028 4384 4838 10983 6212 3877 Darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes Darbo užmokestis pagal darbuotojų lytį Vidutinis PAD (be kintamos darbo užmokesčio dalies) Vyrai Moterys Santykis V:M 2022 2023 2022 2023 2022 2023 Generalinis direktorius 9 583 10 796 - - - - Aukščiausio lygmens vadovai 7 209 8 124 - - - - Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai 4 514 5 515 4 469 5 302 1:0,99 1:0,96 Specialistai 2 954 3 485 2 776 3 191 1:0,94 1:0,92 Viso 3 317 3 893 3 051 3 462 1:0,92 1:0,89 Vidutinio PAD pagal lytį santykiai, palyginti su vietiniu minimaliu atlyginimu 1:0,22 1:0,22 1:0,24 1:0,24 GRI 202-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 98 Metai Moterų atlygio duomenys Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių Vidutinis atlygis pagal pozicijas iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų Aukščiausio lygmens vadovai Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai Specialistai 2021 3044 2217 3116 3031 8430 4433 2694 2022 3258 2375 3333 3315 0 4898 2947 2023 3945 2817 4043 4124 0 6129 3652 * Atkreipiamas dėmesys į aukščiausio lygmens vadovės 2021 m. vidutinį mėnesinį atlygį - jis yra didesnis nei 2021 m. aukščiausio lygmens vadovų vyrų dėl kelių priežasčių: 1. dėl kaitos 2021 m., buvusios aukščiausio lygmens vadovų vyrų tarpe, buvo neužimtos kelios pozicijos su aukštu atlygiu metų eigoje; 2. 2021 m. pradėjo dirbti vienas aukščiausio lygmens vadovas ir į 2021 m. vidurkį nebuvo įtraukta kintamoji atlygio dalis, nes ji priskiriama prie 2022 m. Metai Vyrų atlygio duomenys Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių Vidutinis atlygis pagal pozicijas iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų Aukščiausio lygmens vadovai Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai Specialistai 2021 3368 2448 3414 3736 8174 4542 2949 2022 3736 2674 3735 4258 8859 5219 3304 2023 4459 3085 4522 5030 10983 6238 3966 Vidutinis darbo užmokestis 2022-2023 m. didėjo. 2022 m. jis buvo 7,6 proc. didesnis nei 2021 m., o 2023 m. - 18,7 proc. didesnis nei 2022 m. Nuo 2023 m. keitėsi atlygio sistema - visiems darbuotojams prie pagrindinės atlygio dalies pridėta maksimali kintama atlygio dalis, priklausanti nuo individualių veiklos vertinimo rezultatų. Būtent tai lėmė reikšmingai didesnį darbo užmokesčio kilimą 2023 m. Vidutinis visų darbuotojų mėnesio atlygis pagal amžių taip pat didėjo 2022-2023 m. 2022 m. vidutinis mėnesio atlygis labiausiai didėjo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijos darbuotojams (13,2 proc., palyginimui - kitų amžiaus kategorijų padidėjimas buvo 9 ir 9,8 proc.). 2023 m. vidutinis mėnesio atlygis labiausiai didėjo 30-50 m. amžiaus kategorijos darbuotojams (20,7 proc.), 19,1 proc. didėjo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijos darbuotojams, 14 proc. didėjo iki 30 m. amžiaus kategorijos darbuotojams. Mažiausias pokytis fiksuotas šioje iki 30 m. amžiaus darbuotojų kategorijoje, kur užimamos jaunesnių specialistų pozicijos ir darbuotojai kaupia reikalingą patirtį, įgyja reikalingas žinias ir kompetenciją, mokosi ir tobulėja savo pozicijose. Vidutinis atlygis pagal statistines kategorijas (pozicijas) 2022 m. palyginus su 2021 m. daugiausiai padidėjo vidurinio ir pirminio lygmens vadovams (13,6 proc.), specialistams padidėjo 11,5 proc., aukščiausio lygmens vadovams - 8 proc. 2023 m. palyginus su 2022 m. daugiausiai atlygis padidėjo aukščiausio lygmens vadovams (24 proc.), o vidurinio ir pirminio lygmens vadovams bei specialistams padidėjo gan panašiai – 20 - 21 proc. Ženklus atlygio augimas siejamas su anksčiau minėta pasikeitusia atlygio sistema. „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurios pagrindiniai principai: • Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas; • Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą; • Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą; Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 99 • Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Remiantis šiais principais Bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (Bendrovės iniciatyva ir diskrecija mokamas atlygis, priklausomai nuo Bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai, papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio nefinansinė sudedamoji dalis, kuri praturtina darbuotojų gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą. Darbuotojams suteikiamos papildomos naudos suteikiamos visiems, jos aprašytos „Litgrid“ Kolektyvinėje sutartyje ir kituose Bendrovės vidaus dokumentuose. Vidutinis darbo užmokestis 2022 m. lyginant su 2021 m. kiek daugiau padidėjo vyrams nei moterims: vyrams padidėjo 11 proc., o moterims - 7 proc. 2023 m. lyginant su 2022 m. buvo atvirkščiai: vyrams padidėjo 19 proc., o moterims kiek daugiau - 21 proc. Taigi metų bėgyje atlyginimų augimo skirtumas tarp lyčių susivienodina, dėl to abiejų lyčių atstovams 2022-2023 m. periode atlyginimas auga panašiai. Vertinant vidutinį mėnesio atlygį pagal amžiaus kategorijas matyti, kad moterų atveju didesnį atlygį uždirba 30-50 bei 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijos moterys, o vyrų atveju didesnį atlygį uždirba 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijos vyrai. Lyginant vidutinį mėnesio atlygį pagal amžiaus kategorijas tarp lyčių matyti, kad 2021-2023 m. vyrai visose amžiaus grupėse gavo didesnį mėnesio atlygį nei moterys tose pačiose amžiaus grupėse. Tai gali lemti didesnis vyrų vadovų skaičius (vadovų darbo užmokesčiai yra didesni, todėl iškelia vidurkį vyrų atveju lyginant su moterimis), o aukščiausio lygmens vadovai 2021-2023 m. buvo vyrai, išskyrus vieną aukščiausio lygmens vadovę moterį, dirbusią 2021 m. 2022 m. palyginus su 2021 m. moterų vidutinis mėnesio atlygis kilo 7-9 proc. skirtingose amžiaus kategorijose, daugiausiai (9 proc.) kilo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijoje, tuo tarpu vyrų kilo 9-14 proc., daugiausiai (14 proc.) kilo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijoje. 2023 m. lyginant su 2022 m. moterų vidutinis mėnesio atlygis kilo 18-24 proc. skirtingose amžiaus kategorijose, daugiausiai (24 proc.) kilo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijoje, o vyrų - 15-21 proc., daugiausiai (21 proc.) kilo 30-50 m. amžiaus kategorijoje. Darbo užmokesčio skirtumai siejami su didesniu vyrų, esančių vadovaujančiose pozicijose, skaičiumi organizacijoje. Vertinant vidutinį mėnesio atlygį pagal pozicijas matyti, kad vyrų darbo užmokesčiai santykinai kiek didesni nei moterų tose pačiose pozicijose. Pvz., vidurinio ir pirminio lygmens vadovių atveju lyginant su tos pačios pozicijos vadovais vyrais - 2021 m. ir 2023 m. skirtumas buvo apie 110 EUR, o 2022 m. - 320 EUR. Vėlgi skirtumas susidaro dėl to, kad vyrų vadovų yra santykinai daugiau nei vadovių moterų, ir vyrų vadovų yra daugiau aukštesnėse vidurinio lygmens pareigose, kur ir atlygis yra aukštesnis. Vertinant specialistų lygmenį skirtumas kiek didesnis: 2021 m. moterys specialistės uždirbo 250 EUR mažiau nei specialistai vyrai, 2022 m. - 355 EUR mažiau, o 2023 m. - 313 EUR mažiau. Skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad moterys Bendrovėje užima administracinio pobūdžio pozicijas, o vyrai daugiausiai dirba inžinerinėse ir IT pozicijose. Moterų inžinerinėse ir IT pozicijose yra mažuma. Įdarbinimas 2021 m. buvo priimti 55 nauji darbuotojai, 2022 m. – 90, 2023 m. - 85. Darbuotojų savanoriška kaita 2023 m. buvo 12,4 proc. (2022 m. – 8 proc., 2021 m. – 9 proc.). Darbuotojų skaičius ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes bei lytį pavaizduoti lentelėje žemiau. Metai Darbuotojų skaičius metų pradžiai Darbuotojų skaičius metų pabaigai Vidutinis darbuotojų skaičius Pilno darbo laiko ekvivalentas metų pabaigai (Visos darbo dienos ekvivalentas) Darbuotojų skaičius pagal terminuotas sutartis Ne pilnu etatu dirbantys darbuotojai 2021 306 335 320 333,8 2 3 2022 335 391 369 388,3 3 7 2023 391 418 407 415,6 6 5 Informacija apie Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus skelbiama „Litgrid“ interneto tinklapyje. Pilnu ir nepilnu etatu dirbantiems darbuotojams yra taikomos vienodos naudos bei išmokos, t. y. sąlygos jiems yra vienodos. Moterų darbuotojų duomenys GRI401-3 GRI 401-1 GRI 401-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 100 Bendrovėje vyrauja neterminuotos darbo sutarčių rūšys, bet prireikus formuojamos ir terminuotos (pvz., vietoj vaiko priežiūros atostogų išėjusios darbuotojos ar projektiniam darbui atlikti). Nėra diskriminuojama nustatant darbo sutarties rūšį - nėra skirtumo dėl lyties, amžiaus ar kitų asmens aspektų, tai priklauso nuo bendrovės ir/ar darbuotojų susitarimo bei poreikio. Darbuotojų skaičius kasmet auga. 2021-2023 m. dauguma darbuotojų sudarė vyrai (73 proc.). 2021-2023 m. daugiausia dirbančių vyrų ir moterų buvo iš 30-50 m. amžiaus kategorijos, tendencija dėl kitų amžiaus kategorijų darbuotojų nesikeitė. Džiugina tendencija, kad daugėja priimtų moterų procentinė dalis - jei 2021 m. 20 proc. visų priimtųjų buvo moterys, tai 2022 m. toks skaičiu 2021-2023 m. daugiausiai iš darbo išėjo 30-50 m. amžiaus kategorijos darbuotojai. Darbuotojai (-os) naudojasi LR Darbo kodekso suteikiamomis garantijos - papildomomis poilsio dienomis auginant vaikus, vaiko priežiūros bei tėvystės atostogomis. Vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojai gali naudotis sveikatos draudimu bei išmokomis, yra informuojami ir kviečiami į įmonės renginius ir iniciatyvas darbuotojams ir vaikams. Metai Moterų skaičius Moterų skaičius FTE (Visos darbo dienos ekvivalentas) Vidutinis moterų skaičius Moterys, kurios išėjo motinystės atostogų Moterys, kurios grįžo iš motinystės atostogų Moterys, kurios dirba pagal terminuotas sutartis Moterys, kurios dirba ne pilną darbo dieną Ataskaitinių metų pabaigoje dirbusios moterys Įdarbintos moterys Iš darbo išėjusios/ atleistos moterys Moterys dirbančios ilgiau nei metus metų pabaigai metų pradžioje metų pabaigai metų pabaigai iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų 2021 77 80 80,3 78 1 1 0 2 5 59 16 2 9 0 2 6 0 3 50 16 2022 80 94 94,5 88 3 1 2 2 7 70 17 4 23 0 2 9 2 3 48 17 2023 94 111 110,6 104 5 1 4 1 11 82 18 6 27 3 2 15 3 5 61 16 Vyrų darbuotojų duomenys Metai Vyrų skaičius Vyrų skaičius FTE (Visos darbo dienos ekvivalentas) Vidutinis vyrų skaičius Vyrai, kurie išėjo tėvystės atostogų (ilgalaikių) Vyrai, kurie grįžo iš tėvystės atostogų (ilgalaikių) Vyrai, kurie dirba pagal terminuotas sutartis Vyrai, kurie dirba ne pilną darbo dieną Ataskaitinių metų pabaigoje dirbantys vyrai Įdarbinti vyrai Iš darbo išėję/atleisti vyrai Vyrai dirbantys ilgiau nei metus (ataskaitinių metų pabaigoje) metų pradžioje metų pabaigai metų pabaigai iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų iki 30 metų 30-50 metų 50+ metų 2021 229 255 253,5 242 1 0 2 1 36 158 61 14 27 3 7 9 2 25 132 58 2022 255 297 293,8 281 0 1 1 5 33 199 65 15 44 4 3 14 4 18 160 61 2023 297 307 305 302 0 0 2 4 37 203 67 18 28 3 6 26 6 22 182 65 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 101 Didėjant Bendrovės darbuotojų skaičiui, daugėja ir darbuotojų, einančių į vaiko priežiūros atostogas, skaičius: 2021 m. į vaiko priežiūros atostogas išėjo 1 moteris ir 1 vyras, 2022 m. - 3 moterys, 2023 m. - 5 moterys. Prieš sugrįžtant iš vaiko priežiūros, atostogų darbuotojams yra peržiūrimas darbo užmokestis tam, kad jis būtų panašus į kitų darbuotojų tose pačiose pozicijose atlygį, būtų išlaikomas teisingas atlygis visiems. 2021-2023 m. visi darbuotojai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų toliau dirbti Bendrovėje, viena darbuotoja iš atostogų perėjo dirbti į „EPSO-G“ įmonę. Darbo santykiai Bendrovėje galioja tarp Bendrovės ir Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinės sąjungos sudaryta kolektyvinė sutartis, jos galiojimo trukmė šiuo metu numatyta iki 2026 m. vasario 18 d. Sutartis taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Bendrovės vadovo darbo sąlygas nustato Bendrovės valdyba. Kolektyvinė sutartis buvo sudaryta siekiant darbuotojų kolektyvo (komandos), jų atstovų ir Bendrovės ilgalaikio kolektyvinio susitarimo, patvirtinančio aukšto lygmens, darnių ir subalansuotų tarpusavio santykių buvimą, reglamentuoti šalims svarbius darbo santykius, kurie negali būti reglamentuoti be kolektyvinės sutarties, nustatyti papildomas šalių teises ir pareigas, susitarti dėl Bendrovės darbuotojams taikomų papildomų naudų sistemos, sudarančios sąlygas teisingai ir efektyviai paskirstyti šiems tikslams Bendrovės turimus ribotus resursus ir papildančios teisės aktų nustatytas, užtikrinančias socialiai atsakingas ir rinkoje konkurencingas darbuotojų darbo sąlygas, darbuotojų įsitraukimą, garantijas ir Bendrovės strategijos įgyvendinimą. Kolektyvinėje sutartyje yra numatytas informacijos teikimas, konsultacijų ir įspėjimo bei derybų laikas. Konsultavimosi procedūrų laikai yra taikomi pagal LR Darbo kodekso nuostatas, bet šalims sutarus gali būti taikomi ir trumpesni. Kolektyvinę sutartį galima nutraukti raštu įspėjus prie tris mėnesius ir nedelsiant inicijuojant derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Darbuotojų sauga ir sveikata 2021 metais „EPSO-G“ valdybos patvirtintoje darbuotojų saugos ir sveikatos politikoje, kuri galioja visoms grupės įmonėms, įtvirtintas tikslas - užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas jų darbo vietose, užkirsti kelią su darbu susijusioms darbuotojų traumoms bei profesiniams susirgimams ir suformuoti įmonių visuotinę saugios ir sveikos aplinkos puoselėjimo kultūrą, įpareigojančią kiekvieną darbuotoją to siekti ir prie to prisidėti. Siekiant suvaldyti kylančias profesinę riziką bendrovėje buvo atliekamas profesinės rizikos vertinimas. Vertinimo metu buvo vertinami fiziniai, fizikiniai, ergonominiai, biologiniai, cheminiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai, akredituota laboratorija vertino koks triukšmas, vibracija apšvietimas ar elektromagnetiniai laukai veikia darbuotojus jų darbo vietose. Tiriant ergonominius rizikos veiksnius buvo vertinama darbuotojų darbo poza, stereotipiniai judesiai ir kt. rizikos veiksniai. įvertinus psichosocialinius rizikos veiksnius buvo nustatyta priimtina bendra psichosocialinė aplinka bendrovėje. „Litgrid“ savo darbuotojams suteikia galimybę pasinaudoti Darbuotojų sveikatos draudimo paslaugomis, visi norintys „Litgrid“ darbuotojai už įmonės lėšas gali pasiskiepyti nuo sezoninio gripo kiekvienais metais pasiskiepija daugiau kaip trečdalis įmonės darbuotojų. Dirbantys lauko sąlygomis yra skiepijami nuo erkinio encefalito taip pat visiems darbuotojams profilaktiškai yra tikrinama sveikata. Įmonėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kuriame dalyvauja darbuotojų išrinkti atstovai. Komiteto posėdžiuose sprendžiami su darbuotojų sauga ir sveikata susiję klausimai. Darbuotojai turi galimybę tiesiogiai konsultuotis su Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus specialistais. Visą aktualią informacija darbuotojai gali rasti intraneto tinklalapyje, dokumentų valdymo sistemoje. „Litgrid“ didelį dėmesį teikia darbuotojų kompetencijų kėlimui darbų saugos klausimais. Tam yra rengiami ne tik privalomi instruktažai tiek darbuotojams, tiek samdomiems rangovams, bet ir organizuojami papildomi mokymai (nukentėjusiųjų gaivinimo, gaisro gesinimo), vyksta darbuotojų atestavimas, organizuojami ir atliekami periodiniai darbuotojų instruktavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokomi visi padalinių vadovai. Dedamos pastangos, kad visi mokymai būtų įdomūs ir informatyvūs. Darbuotojų saugos, gaisrinės civilinės saugos, pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, įskaitant ir atestavimus: • 2021 m. apmokyti 526 darbuotojai, • 2022 m. - 743 darbuotojai, • 2023 m. - 882. GRI 402-1 GRI403-1 GRI403-2 GRI403-3 GRI403-4 GRI403-5 GRI403-6 GRI403-9 GRI403-10 GRI403-7 GRI403-8 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 102 Vidutinis mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui 2023 metais – 2,1 valandos. Prie darbuotojų gerovės ir sveikatinimo labai prisideda ir „Litgrid“ veikianti „Sporto ir sveikatingumo ambasada“ kuri nuo 2020 metų kasmet organizuoja tradicinį Vasaros sporto iššūkių turnyrą. Ši iniciatyva įtraukia nemažą dalį komandos vasaros laikotarpiu aktyviai leisti laiką gamtoje einant, bėgant ar važiuojant dviračiu. 2023 metais daugiau nei 150 darbuotojų dalyvavo turnyre, taip pat bėgimo entuziastai ir entuziastės dalyvavo Vilniaus pusmaratonio, Vilniaus maratono, Kalėdinio bėgimo reginiuose. Rudenį Neries regioniniame parke žygiavome ir sprendėme komandines užduotis, o savo treniruotes atnaujinusi krepšinio komanda sudalyvavo ir keliuose energetikos sektoriaus krepšinio turnyruose. Centrinio biuro sporto salės aprūpinimas priemonėmis - dar vienas 2023 metais Sporto ambasados įgyvendintas sveikatingumo projektas, suteikiantis galimybių darbuotojams ne darbo metu pasimankštinti. Periodiškai pagal grafiką yra tikrinama „Litgrid“ darbuotojų sveikata, pagal patvirtintą pareigybių sąrašą darbuotojai yra skiepijami nuo erkinio encefalito, visi norintys įmonės darbuotojai turi galimybę pasiskiepyti nuo gripo. Kad būtų sumažintas pavojus susižeisti ar susirgti darbo vietose, vykdoma vidinė kontrolė: stebimi vykdomi darbai bei organizaciniai procesai, fiksuojamos neatitiktys norminiams teisės aktams, numatomos priemonės rizikai sumažinti. Kiekvienais metais atsižvelgiant į esamą situaciją yra atliekami padalinių auditai. 2023 metais buvo atliktas išsamus profesinės rizikos vertinimas ir sudarytas priemonių planas rizikai mažinti. Visi darbuotojai yra supažindinami su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vidinių teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į užimamas pareigas ir atliekamus darbus. Darbuotojai mokomi naudotis bendrovės pastatuose įrengtais širdies defibriliatoriais. Pravestos gaisro gesinimo ir evakuacijos iš pastato treniruotės darbuotojams padės operatyviai ir tinkamai reaguoti, jeigu kiltų gaisras. Padidinto pavojingumo darbus atliekantys darbuotojai yra mokomi specializuotose įmonėse 2023 m. apmokyta 7 darbuotojai, atitinkamai 2022 m. -13, 2021 m. - 22. Darbuotojai atliekantys elektros įrenginių priežiūrą, technologinį valdymą ir vykdantys darbus elektros įrenginiuose teisės aktų nustatyta tvarka yra atestuojami prieš pradedant dirbti ir vėliau atestuojami periodiškai. 2023 m. atestuoti 89 darbuotojai, atitinkamai 2022 m. - 46 ir 2021 m. - 35. 2023 m. „Litgrid“ sertifikavo bendrovėje veikiančią darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą ISO 45001 standartą. Sertifikavimo sritis - Elektros perdavimo sistemos operatoriaus veikla, elektros energetikos sistemos balansavimas bei perdavimo tinklo priežiūra ir plėtra. Vadybos sistema taikoma visiems darbuotojams. Viena svarbiausių visos „Litgrid“ stiprybių yra patyrę ir kompetentingi darbuotojai, kurių saugi darbo aplinka, gera savijauta bei sveikata yra būtina sąlyga, siekiant įgyvendinti strategiją, tikslus. Kiekvienais metais „Litgrid“ siekia, jog vykdant veiklą neįvyktų nė vienas sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas bendrovės darbuotojų arba darbų atlikimui samdomų rangovui bei subrangovų tarpe. Nelaimingi atsitikimai darbe „Litgrid“ iki 2023 m. gruodžio 31 d.: Lengvi nelaimingi atsitikimai, vnt. Sunkūs nelaimingi atsitikimai, vnt. Mirtini nelaimingi atsitikimai, vnt. 2023 m. 0 0 0 2022 m. 0 0 0 2021 m. 0 0 0 „Litgrid“ objektuose įvykę nelaimingi atsitikimai su rangovinių, subrangovinių įmonių darbuotojais Lengvi nelaimingi atsitikimai, vnt. Sunkūs nelaimingi atsitikimai, vnt. Mirtini nelaimingi atsitikimai, vnt. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 103 2023 m. 2 1 0 2022 m. 0 0 0 2021 m. 0 0 0 Su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir profesinių ligų nebuvo nustatyta. Mokymai ir švietimas Bendrovė nuolatos skatina darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją bei kuria tam galimybes. Vidutinis mokymo valandų skaičius dalyvaujant struktūruotų mokymų sesijose ir konferencijose per metus tenkantis darbuotojui 2023 m. sudarė apie 17 val., atitinkamai 2022 m. – apie 24 val., 2021 m. – apie 22 val. Siekiama ugdyti darbuotojų profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis) kompetencijas. Investicijų į skirtingas kompetencijų sritis santykis per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sudaro apie 70 proc. profesinės kvalifikacijos profilio mokymams bei apie 30 proc. bendrųjų, vadovavimo ir vadybinių kompetencijų stiprinimui. Palaikant ir stiprinant žmonių vadybos sritį bei vadybinių procesų kokybę, didelis dėmesys skiriamas vadovų lyderystės ir vadovavimo kompetencijų ugdymui. Vadovų komandos mokymai 2021 – 2023 m. apėmė įvairias temas (įskaitant, bet neapsiribojant) nuo komandos narių pritraukimo, atrankos ir adaptavimo iki emocinio intelekto, grįžtamojo ryšio, veiklos valdymo, ugdymo ir karjeros pokalbių. Darbuotojų ugdymas vyksta 70-20-10 principu, pagal kurį 70 proc. ugdymo, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, 10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių. Darbuotojų ugdymo veiksmai planuojami sąsajos principu su strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu, pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu. Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau dalyvauti „Litgrid“ strateginių tikslų įgyvendinime. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo bei organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo ir mokymosi formas. Bendrovėje centralizuotos didelės apimties persikvalifikavimo programos nėra organizuojamos, nes darbuotojai tikslingai įdarbinami pagal bendrovės poreikius ir vykdomas funkcijas. Vidinės karjeros atvejais, keičiantis atsakomybėms arba įdarbinus mažiau patyrusį specialistą, esant poreikiui įgyti papildomų kompetencijų, darbuotojas kartu su tiesioginiu vadovu sudaro individualų mokymosi planą, apimantį skirtingas augimo priemones. Darbuotojams perėjusiems dirbti iš specialisto į vadovo poziciją visuomet organizuojama vadovavimo gebėjimams stiprinti skirta mokymo programa, kurios apimtyje yra ir atsakomybių pasikeitimo bei prisitaikymo prie naujos pareigybės klausimai. Remdamiesi bendrovėje galiojančiu kompetencijų modeliu kryptingai stipriname bendrąsias, vadovavimo ir lyderystės kompetencijas, o periodinis šių kompetencijų vertinimas leidžia stebėti savo pažangą tiek darbuotojams, tiek vadovams. Svarbiausiose bendrovės veiklai srityse vertiname ne tik šiuo metu aktualius profesinius gebėjimus, bet ir ateities funkcines kompetencijas, kurios bus reikalingos bendrovės veiklai ilgalaikėje perspektyvoje. Inžinerinio profilio darbuotojai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose ir įgyja reikiamų žinių bei įgūdžių, susijusių su energetikos inžinerija, įrenginiais, technologijomis, kurios naudojamos bendrovės veikloje. Projektų valdymo srities mokymai padeda auginti mūsų projektų vadovų komandą. 2023 m. įgyvendinta pasiruošimo projektų valdymo profesionalų sertifikavimuisi programa. Didelis dėmesys skiriamas skaitmenizacijos, analitikos ir programavimo įrankių srities mokymams. Bendrovė periodiškai tiek vidiniais resursais, tiek pasitelkiant išorės konsultantus ugdo visų bendrovės darbuotojų skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Įvairūs ugdomieji renginiai organizuojami lygių galimybių ir įtraukties, asmeninio efektyvumo,sveikatos ir gerovės, socialinės atsakomybės srityse. Visų bendrovės darbuotojų veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrimi bent kartą per metus. Darbuotojų veikla vertinama pagal skirtingus aspektus ir skirtingu periodiškumu, priklausomai nuo darbuotojo veiklos pobūdžio ir atsakomybių. Metinis veiklos vertinimas, vykstantis kartą per metus, kurio metu darbuotojas ir vadovas aptaria ir vertina darbuotojo metinių tikslų pasiekimą, kompetencijas, vadovas nustato bendrą darbuotojo veiklos vertinimo rezultatą. Projektinis veiklos vertinimas, kurio metu vertinami įgyvendintų projektų ar jų etapų metu darbuotojų pasiekti rezultatai, remiantis nustatytais rodikliais. Darbuotojų, kuriems reguliariai atliekamos veiklos ir karjeros plėtros apžvalgos -100 proc. Įvairovė ir įtrauktis GRI 404-3 GRI 404-1 GRI 404-2 GRI 405-1 GRI 405-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 104 2023 m. pabaigoje daugumą darbuotojų sudarė vyrai (73 proc.), moterų – vienas ketvirtadalis (27 proc.). Panaši situacija Bendrovėje yra susiklosčiusi jau ne vienerius metus dėl susidariusių stereotipų visuomenėje apie energetiką ir inžineriją kaip labiau vyrišką specialybę. Bendrovė stengiasi prisidėti prie šio stereotipo keitimo dalyvaudama įvairiuose projektuose, pasisakydama socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje, kad ši specialybė puikiai tinkama tiek vyrams, tiek moterims. Visuose Bendrovės darbo skelbimuose yra pridėta moteriškoji giminė siekiant pritraukti geriausius kandidatus ir kandidates. Bendrovės vidiniame intranete su visu kolektyvu dalinamasi Bendrovės moterų, tapusių vadovėmis, istorijomis ir interviu su jomis, taip džiaugiantis jų pasiekimais Bendrovės viduje ir skatinant sekti jų pavyzdžiu. 2022 m. Bendrovė pasitvirtino lygių galimybių srities rodiklius ir prioritetus, tarp kurių užsibrėžė matuoti lyčių balansą tam tikrose pozicijose: pagerinti ar kiek įmanoma bent išlaikyti tokį patį moterų IT, inžinerinėse ir vadovaujančiose pozicijose dalį. 2022 ir 2023 m. moterų dalis IT pozicijose ir vadovaujančiose pozicijose išliko tokia pati (14 proc. moterų ir 86 proc. vyrų IT pozicijose bei 23 proc. moterų vadovių ir 77 proc. vyrų vadovų), o inžinerinėse pozicijose moterų dalis padidėjo nuo 11 proc. iki 12 proc. Lygių galimybių srities prioritetai Lygių galimybių srities prioritetų KPI 2022 m. pasiektas rodiklis 2023 m. pasiektas rodiklis Lyčių balanso gerinimas IT pozicijose Moterų skaičius (proc., moterų dalis) IT pozicijose 14% 14% Lyčių balanso gerinimas inžinerinėse pozicijose Moterų skaičius (proc., moterų dalis) inžinerinėse pozicijose 11% 12% Lyčių balanso gerinimas vadovaujančiose pozicijose Moterų skaičius (proc., moterų dalis) vadovaujančiose pozicijose 23% 23% Žvelgiant iš amžiaus perspektyvos, bendrovėje yra įvairaus amžiaus darbuotojų. Dauguma vyrų ir moterų darbuotojų yra iš 30-50 m. kategorijos (68 proc. visų bendrovės darbuotojų, arba 74 proc. visų moterų ir 66 proc. visų vyrų). 16 proc. darbuotojų yra vyrai iš vyresnių nei 50 m. amžiaus kategorijos, tuo tarpu moterų šioje kategorijoje yra 4 proc. 8 proc. darbuotojų yra vyrai iki 30 m. amžiaus kategorijos, o moterų šioje kategorijoje yra 2 proc. darbuotojų. „Litgrid" valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Ją sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka Visuotinis akcininkų susirinkimas. Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ paskelbė atranką į „Litgrid“ valdybą. Valstybės tarnautojai ir „EPSO-G“ nominuojami nariai savo kandidatūras turi pateikti iki kitų metų sausio 8 dienos, o kandidatai į nepriklausomus valdybos narius – iki kitų metų sausio 31 dienos. „Litgrid“ valdybą sudaro penki nariai, kurie renkami ketverių metų kadencijai. Dabartinės valdybos kadencija baigsis 2024 metų balandį. Veiksmingą „Litgrid“ valdymą užtikrina efektyvi bendrovės struktūra ir kompetentinga, didelę patirtį versle bei energetikos sektoriuje turinti vadovybė: vadovas - Rokas Masiulis, Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, Perdavimo tinklo departamento vadovas Vidmantas Grušas, Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius, Strateginės infrastruktūros departamento vadovo pareigas laikinai eina Mindaugas Ivanavičius, Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius, Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius, Finansų departamento vadovas Vytautas Tauras, ITT ir administravimo departamento vadovas Apolinaras Škikūnas. 2022 m. duomenimis bendras vyrų ir moterų atlyginimo santykis yra 1:0,92; 2023 m. duomenimis - 1:0,89. Daugiau informacijos apie darbo santykius yra pasiekiama temose „Dalyvavimas darbo rinkoje“ ir „Įdarbinimas“. Nediskriminavimas Bendrovėje nuo 2023 metų strategijoje yra iškeltas siektinas rodiklis – 0 pagrįstų diskriminacijos atvejų. 2021-2023 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo. Lygių galimybių srities prioritetai Lygių galimybių srities prioritetų KPI 2021 m. 2022 m. 2023 m. Diskriminacijos prevencija 0 pagrįstų skundų dėl diskriminacijos (negalia, lyties, amžiaus ir t.t.) 0 0 0 GRI 406-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 105 „Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. Grupės įmonės gerbia ir saugo kiekvieno darbuotojo teises, jų atžvilgiu elgiasi pagarbiai ir sąžiningai, sudaro saugias ir jų poreikius atitinkančias darbo sąlygas, skatina darbuotojų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, jokia forma nediskriminuoja darbuotojų. Už lygių galimybių politikos nuostatų įgyvendinimą „Litgrid“ yra atsakinga Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė – Odeta Zubrienė. „Litgrid“ nuo 2022 m. spalio mėn. galioja Diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas, kuriame įtvirtinti pagrindiniai Bendrovėje taikomi diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos principai bei jų įgyvendinimo tvarka. Darbuotojas, norėdamas oficialiai pranešti apie diskriminaciją, smurtą ir/ar priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą, arba bet kuris darbuotojas, pastebėjęs galimą diskriminaciją, smurtą ir/ar priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą arba gavęs informaciją apie jį, Pranešimą gali pateikti šiais būdais: 1. Dedikuotu el. paštu – pranesk@epsog.lt; 2. Užpildydami interneto svetainėje pranešimo elektroninę formą https://pranesk.epsog.lt; 3. Siųsdamas informaciją paštu Bendrovės registruotos buveinės adresu; 4. Tiesiogiai už lygias galimybes atsakingam darbuotojui, jam nesant – jį pavaduojančiam darbuotojui. Bendrovė sudaro galimybę pranešimą pateikti tiek anonimiškai, ypač tais atvejais kai asmens tapatybės nustatymas nėra būtinas pranešimui išnagrinėti (pvz., pranešama apie priekabiavimą kito asmens atžvilgiu nurodant asmenį, prie kurio buvo priekabiaujama ar prieš kurį smurtaujama bei įtariamą šio tvarkos aprašo pažeidėją), tiek atskleidžiant savo tapatybę. Visi gauti pranešimai yra registruojami ir privalo būti nagrinėjami. Vidinis tyrimas atliekamas per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos su galimybe pratęsti dar 30 kalendorinių dienų. Vidinio tyrimo komisijos patvirtintos išvados pateikiamos bendrovės vadovui, kuris, esant poreikiui, priima sprendimą dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimo ar kitų priemonių taikymo. Suinteresuoti asmenys (nukentėjusysis ir skundžiamasis) yra raštu informuojami apie išvadą. Priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą. Stengiantis mokyti darbuotojus atpažinti diskriminaciją 2022 m. buvo vykdomi mokymai visiems darbuotojams apie lygių galimybių užtikrinimą ir diskriminacijos prevenciją, apie psichologinį smurtą ir prevencijos priemones, buvo suorganizuoti mokymai vadovams apie įdarbinimo procesą ir lygias galimybes, taip pat vadovams buvo paruošta (ne)tinkamų klausimų atrankos pokalbiuose atmintinė. Darbuotojams nuolat primenami draudžiami diskriminacijos pagrindai, įtvirtinti LR Darbo kodekso 26 straipsnyje, bei Bendrovės Lygių galimybių tvarkos apraše. Nuo 2024 metų visi esami ir naujai prisijungiantys darbuotojai turės išklausyti 1,5 val. e-mokymus apie psichologinį smurtą. Bendrovės strategijoje nuo 2023 metų yra iškeltas siektinas rodiklis – 0 pagrįstų diskriminacijos atvejų. 2021-2023 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo. Bendrovėje jau antri metai įsitraukimo tyrime klausiama darbuotojų, kaip jie vertina Bendrovę lygių galimybių ir nediskriminavimo užtikrinime. Bendrovėje sekasi kurti tolerantišką, nediskriminuojančią ir lygias galimybes užtikrinančią aplinką – taip įsitraukimo tyrime pasisakė net 90,5 proc. iš visų kolegų, vertindami 2022 metus. 2023 m. šiam teiginiui pritarė 90,29 proc. tyrime dalyvavusių kolegų. Lygių galimybių srities prioritetai Lygių galimybių srities prioritetų KPI 2022 m. 2023 m. Darbuotojai Litgrid mato kaip lygybę užtikrinantį darbdavį Darbuotojų vertinimu Litgrid užtikrina lygybę (darbuotojų, %) 90,5 90,29 Bendrovėje kelerius metus veikia lygybės ambasada - tai savanoriškas darbuotojų susibūrimas, kurio tikslas – skatinti, palaikyti ir savo veikla bei iniciatyvomis padėti „Litgrid“ būti organizacija, kurioje gera ir saugu dirbti kiekvienam žmogui. 2023 m. buvo suorganizuoti diskusijų ciklai prasmingiems pokalbiams apie lygybės ir įvairovės kultūros principus. Šių dirbtuvių tikslas buvo išgryninti ir įvardinti visos „Litgrid“ komandos vidinius bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros susitarimus. Bendrovėje minime svarbias lygių galimybių ir žmogaus teisių temoje dienas. Lapkritis yra dedikuotas lygių galimybių temai, jo metu vykdomos įvairios iniciatyvos, mokymai, straipsniai šia tema. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 106 Gruodžio 10 d. Bendrovėje minime Tarptautinę žmogaus teisių dieną kasmet suorganizuojant tos dienos proga mokymus ar šviečiamojo pobūdžio straipsnį vidiniame intranete ar pan. veiklą, kuri primintų žmogus prigimtines teise ir kovą dėl jų. 2023 m. Bendrovė gavo aukščiausią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įvertinimą – „Litgrid“ suteikti trys lygių galimybių sparnai, iš trijų galimų. Juos bendrovė gavo už: • lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos pasitvirtinimą, • skaidrią ir darbuotojams viešai prieinamą darbo užmokesčio sistemą, • išsikeltus lygių galimybių srities prioritetus, • įdiegtą pranešimų apie diskriminaciją procedūrą, • viešą prisistatymą, kaip lygių galimybių darbdaviui, nurodant tai darbo skelbimuose, aktyviai komunikuojant įgyvendinamas lygių galimybių iniciatyvas visuomenei, • nešališką skundų nagrinėjimo mechanizmą, lygių galimybių integravimą į įmonės elgesio kodeksą, • organizacijos vadovų ir darbuotojų įtraukimą į lygių galimybių iniciatyvas, organizuojant mokymus, edukacinius renginius, konsultuojantis su darbuotojais ir vadovais rengiant su lygių galimybių įgyvendinimu susijusias vidines tvarkas. Gauti „trys sparnai“ rodo, kad organizacija kuria lygioms galimybėms palankią kultūrą ir ją aktyviai skatina (organizacija turėjo atitikti 12 kriterijų, kurie matuoja organizacijos įsipareigojimą lygių galimybių principams). Bendrovė savo veikloje laikosi visuotinai pripažintų žmogaus teisių principų, remia Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą (angl. Global Compact) dėl darbuotojų teisių ir žmogaus teisių užtikrinimo. Žmogaus teisių apsaugos principai yra aptarti Bendrovės arba „EPSO- G“ Etikos kodekse, Tiekėjų etikos kodekse. Netoleruojame jokios diskriminacijos darbo aplinkoje, įžeidinėjimo dėl amžiaus, rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar tapatybės, negalios ar kitų asmeninių savybių, tiesiogiai nesusijusių su darbo pareigomis. Diskriminacijos atvejų Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį nebuvo. Lygių galimybių srities priemonė 2022 m. 2023 m. Lygybės ir įvairovės užtikrinimui vykdyti mokymus organizacijoje Įvykdyta Įvykdyta Organizacija turi išsikėlusi lygių galimybių srities prioritetus ir rodiklius Iškelta 2022-2025 metams, rodikliai stebimi Įgyvendintos ≥ 3 vidinės iniciatyvos per metus lygybės ir įvairovės tema 5 vidinės iniciatyvos įgyvendintos 5 vidinės iniciatyvos įgyvendintos 2023 m. gautas (ne mažiau kaip trys „Lygių galimybių sparnai“) aukščiausias galimas įvertinimas iš Lygių galimybių Tarnybos. - Gauti 3 „Lygių galimybių sparnai“ Demonstruoti lyderystę lygių galimybių srityje pasirinktais veiksmais Įvykdyta Įvykdyta Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos „Litgrid“ veikia profesinė sąjunga, taikoma kolektyvinė sutartis, kuriose nustatytos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų. Pagal kolektyvinę sutartį darbuotojams taikomos papildomos finansinės garantijos (išmokos nelaimingų atsitikimų, ligos, artimųjų mirties atvejais, parama gimus ar įsivaikinus (priėmus globoti) vaikui, parama auginant tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, vienam (-ai) auginant vaiką), papildomos atostogų dienos (gimus ar įsivaikinus (priėmus globoti) vaiką, mirus artimajam ir kitais atvejais) ir kitos garantijos. Profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai bei darbuotojų dalis, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis: GRI407-1 GRI 407-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 107 Profesinei sąjungai priklausantys darbuotojai Darbuotojų dalis, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis 110 100% Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu „Litgrid“ kuria atvirą, pažangią, darnaus vystymosi tikslais besivadovaujančią organizaciją, kurioje vyrauja profesionalios partnerystės santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų, kiekvienas darbuotojas turi savirealizacijos galimybes, auga kartu su organizacija ir geba prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurios pagrindiniai principai: • Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas; • Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą; • Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą; • Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Remiantis šiais principais Bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (Bendrovės iniciatyva ir diskrecija mokamas atlygis, priklausomai nuo Bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai, papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio sudedamoji dalis, kurią sunku pamatuoti pinigais, bet kuri praturtina darbuotojų gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą. Emocinio atlygio elementai „Litgrid“ yra: • Bendrovės prasmingos veiklos, stabilumo ir saugumo jausmas; • Profesionalų kolektyvas ir efektyvumą skatinanti darbo aplinka; • Vertybėmis grįsta organizacinė kultūra; • Įdomus, pilnas iššūkių darbo turinys, tarptautiniai projektai ir unikalios patirtys; • Pripažinimas, augimas, karjeros galimybės. Šios priemonės prisideda prie darbuotojų gerovės ir bendrovės kultūros vystymo, leidžia išlaikyti organizacinį teisingumą, užtikrinti lygias galimybes, skaidrų ir objektyvų darbuotojų veiklos vertinimą. Bendrovėje matuojamas emocinės gerovės rodiklis. 2020 m., prasidėjus Covid pandemijai ir persiorientavus darbui iš namų, buvo svarbu išgirsti kolektyvo savijautą ir ką galima pagerinti Bendrovės iniciatyva. Tais metais atlikta apklausa parodė, kad darbuotojai jaučiasi gerai – apklausoje dalyvavę darbuotojai savo savijautą ir emocinę būklę įvertino 79 proc. 2022 m. Bendrovė iškėlė lygių galimybių srities rodiklius ir prioritetus, užsibrėždama kasmet pagerinti šį rodiklį. 2022 m. darbuotojų emocinės savijautos rodiklis siekė 82 proc., o 2023 m. – 83 proc. Lygių galimybių srities prioritetai Lygių galimybių srities prioritetų KPI 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. Komandos emocinės savijautos matavimas Komandos emocinės savijautos pulsas (darbuotojų toleruotina emocinė būklė, %) 79% nebuvo matuota 82% 83% Bendrovė įsipareigojo kuo labiau įtraukti ir užtikrinti palankias darbo sąlygas darbuotojams, dirbantiems nutolusiuose padaliniuose. Pvz., stengiamasi, kad visos vykdomos iniciatyvos Vilniuje būtų kiek įmanoma labiau atkartojamos nutolusiuose padaliniuose arba joms randama alternatyva. Vietos bendruomenės GRI 413-1 GRI 413-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 108 „Litgrid“ skiria didelį dėmesį bendradarbiavimui su bendruomenėmis, kuriose vykdo nuolatinę veiklą, turinčią įtakos gyventojų aplinkai ir gyvenimo kokybei, planuoja vykdyti darbus, ar juos vykdo. Seniūnijose, kuriose planuojami darbai, iš anksto planuojami „Litgrid“ atstovų vizitai į savivaldos įstaigas, Savivaldybių administracijoms, merams, seniūnams pristatomi darbų planai ir terminai, kontaktai, kuriais kreiptis, jei gyventojams kyla nepatogumų. 2023 m. vizitai vyko Joniškio, Kretingos, Vilniaus ir Šilutės rajonuose. Jau vykdydami darbus, „Litgrid“ rangovai iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus. Projektų įgyvendinimo metu darbų laikas derinamas su gyventojais. Siekiama, kad viso projekto įgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai. Vietovėse, kur veikiantys įrenginiai kelia triukšmą, „Litgrid“ atlieka matavimus, dalyvauja susitikimuose su gyventojais ir sprendžia kylančius klausimus. 2023 m. Alytaus rajone inicijuotas triukšmo užtvarų statybos projektas prie „Litgrid“ valdomos „LitPoLlnk” pastotės. Prisidėdamos prie visuomenei ar vietos bendruomenei svarbių tikslų įgyvendinimo, bendrovė 2023 m. toliau skatino darbuotojų savanorišką neatlygintiną įsitraukimą į labdaringą veiklą. Savanoriška darbuotojų veikla yra skatinama – tam pagal kolektyvinę sutartį, kuri galioja visiems bendrovės darbuotojams, yra skiriama 1 diena metuose. Bendrovė organizavo tradicinį miško sodinimo renginį, darbuotojai savanoriškai dalyvavo „Maisto banko“ iniciatyvose, savanoriai iš „Litgrid“ organizavo Ukrainos elektros perdavimo sistemos darbuotojų šeimų apgyvendinimą ir integraciją Lietuvoje. 2023 m. „Litgrid“ organizavo tradicinį miško sodinimo renginį, kuriame kartu su „Litgrid“ kolegomis mišką sodino ir globojami Ukrainos elektros perdavimo sistemos bendrovės Ukrenergo darbuotojų šeimų nariai. Nuo pat karo pradžios „Litgrid“ organizavo 100 žmonių apgyvendinimą Vilniuje, padėjo jiems integruotis, spręsti kasdienius iššūkius kylančius persikėlus gyventi į kitą šalį. Sulaukusi Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatoriaus pagalbos prašymo, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius skyrė paramą įranga elektros tinklo atstatymui Ukrainoje: išsiuntė 110–330 kV pirminius įrenginius, srovės ir kombinuotus transformatorius, izoliatorius, srovės transformatorius ir skyriklius, 330/110 kV autotransformatorių. Lietuvoje turima įranga technologiškai tinka atstatant Ukrainos tinklą, tad Lietuva yra viena svarbesnių įrangos tiekėjų karo nuniokotai šaliai. Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 2023 m. „EPSO-G“ grupės vadovų komitetas nustatė tikslą, kad bent 5 procentai vykdomų Grupės įmonių pirkimų apimtų socialinius kriterijus. 2023 metais, „Litgrid“ vadovaudamasi „EPSO-G“ grupės vadovų komiteto nustatytais tikslais, įtraukė socialinius kriterijus į pirkimų procesus. Siekiant šio 5 proc. tikslo, buvo atlikti šie veiksmai: • Socialinių kriterijų integracija: • išanalizuota nauja Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - VPT) medžiaga dėl socialinių kriterijų, kuri buvo susisteminta, sutraukta į sutrumpintą dokumentą – socialiai atsakingų pirkimų vykdymo pagalbinį įrankį. • Socialiai atsakingų pirkimų vykdymo pagalbinį įrankis buvo pasidalintas su grupės įmonių darbuotojais, papildomai patalpintas vidiniuose tinklapiuose. • Remiantis VPT medžiaga buvo įrašyti mokymai dėl socialinių kriterijų taikymo. Mokymais pasidalinta su grupės įmonių darbuotojais. Ši medžiaga užtikrins gilesnes darbuotojų žinias ir padės taikyti bei vystyti socialinius kriterijus ateities pirkimuose. Planuojama toliau didinti socialinių kriterijų taikymą, tobulinti vertinimo įrankius ir skatinti tiekėjus laikytis aukštų socialinės atsakomybės standartų. „Litgrid“ yra įsipareigojusi mažinti neigiamą socialinį poveikį tiekimo grandinėje. 2023 metais atlikti šie veiksmai: • Tiekėjų patikra: Įgyvendinant griežtą tiekėjų patikros procesą, visi potencialūs tiekėjai buvo tikrinami dėl jų praeities veiklos, įskaitant nesąžiningą konkurenciją, melagingos informacijos teikimą, profesinių pažeidimų, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimų. • Tiekėjų informavimas: Tiekėjai buvo informuoti apie „Litgrid“ lūkesčius susijusius su socialiniais kriterijais ir teisės aktų laikymusi. „Litgrid“ supranta, kad socialinės atsakomybės integravimas į tiekimo grandinę yra procesas, kuris reikalauja GRI414-1 GRI 414-2 GRI408-1 GRI407-1 GRI409-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 109 nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Bendrovė yra įsipareigojusi toliau stiprinti savo veiksmus šioje srityje ir sieks įgyvendinti geresnius veiksmų planus, kurie užtikrintų teigiamą poveikį visoje tiekimo grandinėje. Pirkimų vykdymas bendrovėje, visų pirma, yra paremtas skaidrumu, etišku elgesiu, lygiateisiškumu, konkurencijos skatinimu ir proporcingumu, pirkimų procesų skaidrumo didinimo bei korupcijos prevencijos priemonių stiprinimu. Darnumo politikos įgyvendinimas finansinių rodiklių reikšmingai nedarys įtakos, pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą visos pagristos bendrovės reguliuojamos veiklos išlaidos kompensuojamos per reguliuojamos veiklos pajamas. Bendrovė nėra nustačiusi, kad jos tiekimo grandinėje būtų tiekėjų įmonių ar veiklų, kuriose kiltų rizika dėl priverstinio ar privalomojo darbo, vaikų darbo ir (arba) kuriose jaunuoliai būtų verčiami atlikti pavojingus darbus. Bendrovė taip pat nėra nustačiusi atvejų, kad tiekėjų įmonėse būtų pažeistos darbuotojų teisės naudotis asociacijų laisve ar vesti kolektyvines derybas. „Litgrid“ siekia aktyviai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų numatytų su žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis susijusių tikslų bei nacionaliniuose įstatymuose apibrėžtų įsipareigojimų dėl lygių galimybių užtikrinimo įgyvendinimo. Klientų pasitenkinimas Vienas svarbiausiu „Litgrid“ tikslų – orientacijos į kliento poreikius didinimas, siekiant sukurti į vartotojų poreikius orientuotą organizaciją. Klientų pasitenkinimo tyrimai grupės mastu pagal GCSI ir NPS metodologijas pirmą kartą atlikti 2021 metais (reguliariai atliekami nuo 2021 m.) ir pastaruosius keletą metų viršijo 80 įvertį. Toks rezultatas patenka tarp rinkos lyderių, kuriais laikomos didesnį nei 80 GCSI įvertį pasiekusios bendrovės. GCSI indeksą sudaro vertinimas nuo 0 iki 100, skaičiuojamas vertinant tris kriterijus: bendrą pasitenkinimą bendrove, jos atitikimą lūkesčiams ir jos palyginimą su įsivaizduojama idealia kompanija. Tyrimas patvirtino, kad klientų pasitenkinimas „Litgrid“ teikiamomis paslaugomis lieka gana aukštas. Metai GSCI tyrimo rezultatas Kasmetinis tikslas 2021 m. 79 - 2022 m. 84 ≥ 80% 2023 m. 81 ≥ 80% 2023 metais pirmą kartą buvo atliktas atskiras, naujos klientų grupės, AEI vystytojų, GCSI tyrimas, gautas bendras rezultatas GCSI siekė 57.Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti specifinius šios klientų grupės poreikius ir atitinkamai sudėlioti veiksmus, kuo geriau atliepiant juos. Socialinė ir ekonominė atitiktis „Litgrid“ neturėjo bylų su fiziniais asmenimis laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2023-12-31. Beveik visose bylose 2021-2023 m. „Litgrid“ buvo atsakovė, pati inicijavo tik 1 teisminį procesą, kuris baigėsi 2023 m. taikos sutartimi. 2021 metais buvo išnagrinėtos 15 bylų, iš šių bylų ieškiniai atmesti 6 bylose, ieškinys paliktas nenagrinėtas 3 bylose, bylos baigtos taikos sutartimi – 2, 1 byloje „Litgrid“ neveikimas nesudarant viešojo pirkimo sutarties pripažintas neteisėtu, 2 bylose procesas baigtas atsisakius ieškinio, 1 byloje ieškinys tenkintas, „Litgrid“ įpareigota sumokėti 7000,57 Eur ir 5 procentų palūkanas. 2022 metais buvo išnagrinėtos 8 bylos, iš kurių 1 baigta taikos sutartimi, 6 bylose ieškinys atmestas, 1 byloje „Litgrid“ įpareigota atlyginti žalą 672 878,32 Eur. 2023 m. buvo išnagrinėtos 8 bylos, iš kurių ieškinys atmestas 5 bylose, 1 byla nutraukta, 2 bylos baigtos taikos sutartimi (vienoje iš šių bylų „Litgrid“ buvo ieškovė). GRI419-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 110 EKONOMINĖ (VALDYMO) SRITIS Darnus investavimas Infrastruktūros plėtojimas Strateginė partnerystė Atitikties valdymas Duomenų apsauga ir privatumas Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys Skaitmeninių technologijų diegimas Inovacijos EKONOMINĖ (VALDYMO) SRITIS Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 111 Darnus investavimas 2023 metais atnaujintoje strategijoje išlieka dėmesys strateginių sinchronizacijos projektų įgyvendinimui, užtikrinsiančiam sėkmingą sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. 2023 metais sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas, techniniame ir politiniame lygmenyje pasiektas susitarimas dėl sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 vasarį. Energetinės sistemos transformacijai įgyvendinti būtina stipri partnerystė, todėl mūsų tikslas yra tapti į klientus orientuota organizacija, kuriančia jų lūkesčius atitinkančias inovatyvias ir lanksčias paslaugas. Todėl kliento kelionių peržiūra ir nuolatinio grįžtamojo ryšio sistema bei svarbiausių rodiklių sekimas sudarys sąlygas nuolatos žinoti, kaip mums sekasi pateisinti klientų poreikius. Klientų pasitenkinimo įvertis kaip lyderiaujančių standarto įmonių išlieka stabilus (2022 m. GCSI 84, 2023 m. GCSI 81). Įgyvendiname skaitmeninę transformaciją, siekiame atverti duomenis spartesnių ir pažangių sprendimų priėmimui, užtikrinant tvarią vertę akcininkams. 2022 metais įdiegtas technologinis duomenų mainų platformos ESB sprendimas duomenų valdymo brandos didinimui, duomenų valdymo ir atvėrimo lygis auga. Didelį dėmesį skiriame inovacijoms. Sekame proveržio inovacijų įgyvendinimo rodiklį ir nuo 2021 metų jau įgyvendinome 8 proveržio inovacijas. Viena jų - 2022 metais įgyvendintas „Kintamo linijos pralaidumo“ pilotinis projektas, kuris atvėrė galimybes išmaniųjų technologijų taikymui elektros perdavimo tinkle ir šiuo metu toliau vystomas praktiniam taikymui. 2021 m. patvirtintas Investicijų Portfelis 2022 m. patvirtintas Investicijų Portfelis 2023 m. patvirtintas Investicijų Portfelis Kategorija Investicijų vnt. skaičius Suma (tūkst. Eur) Faktas (tūkst. Eur) Investicijų vnt. skaičius Suma (tūkst. Eur) Faktas (tūkst. Eur) Investicijų vnt. skaičius Suma (tūkst. Eur) Faktas (tūkst. Eur) Investicijų vnt. skaičius Suma (tūkst. Eur) Strateginiai valstybės projektai 12 36 981 33 438 11 71 260 22 605 13 89 796 105 467 13 125 528 Nauja statyba 1 44 44 1 2 156 500 2 1 460 645 5 580 ITT projektai: Technologinis valdymo tinklas, Fizinė ir informacinė sauga, Informacinių sistemų plėtra (nematerialus turtas) 18 1 215 1 350 17 3 581 1 841 31 2 747 907 34 11 815 ETN iniciatyva.Gamintojų prijungimas prie 110/330 kV PT, Vartotojų prijungimas prie 110 kV PT, PT rekonstravimas ESO, OL kabeliavimas ar iškėlimas 13 1 558 939 6 1 011 646 31 3 342 3 253 65 10 422 Kapitaliniai remontai 330 kV ir 110 kV, laidų ir atramų keitimai 330 kV ir 110 kV EPL, nemontuojamų įrenginių ir atsargų įsigijimas 26 5 238 3 713 27 8 159 3 314 66 13 886 7 540 108 17 778 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.110 kV EPL rekonstravimas ir modernizavimas 5 160 0 6 1 591 1 293 9 5 379 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.110 kV TP rekonstravimas ir modernizavimas.Pietų regionas 11 2 552 1 146 14 2 802 1 961 15 7 533 5 468 18 12 196 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.110 kV TP rekonstravimas ir modernizavimas.Rytų regionas 14 3 780 2 556 15 5 667 4 017 13 7 186 6 206 17 5 919 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.110 kV TP rekonstravimas ir modernizavimas.Šiaurės regionas 6 1 562 1 169 6 1 843 561 9 750 1 299 12 6 900 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.110 kV TP rekonstravimas ir modernizavimas.Vakarų regionas 8 2 184 1 173 7 1 011 1 089 10 2 635 3 739 11 5 806 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.330 kV EPL rekonstravimas ir modernizavimas 2 3 607 2 369 5 8 300 14 257 5 2 364 2 265 10 4 231 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.330 kV TP rekonstravimas ir modernizavimas 7 4 801 4 000 4 2 732 4 342 5 22 639 22 391 6 19 056 Tinklo atstatymas ir modernizavimas.Technologinių apsaugų ir valdymo įrenginiai 3 223 23 2 106 4 342 5 954 65 7 1 384 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 112 2023 metais ilgalaikėje strategijoje išskyrėme aiškias darnaus vystymosi organizacijoje sritis, strateginius tikslus, rodiklius ir numatėme veiklas šiems tikslams pasiekti. 2022 m. Parengtas veiklos poveikio aplinkai sumažinimo planas iki 2030 bei susiję veiksmai integruoti į 2023-2025 m. „Litgrid“ veiklos planą ir 2023 m. pirkimų planą. Siekdami užtikrinti vartotojams mažiausias kainas, naudojamės visomis galimybėmis investicinių projektų įgyvendinimui pritraukti ES struktūrinių fondų bei CEF programų paramos lėšas. 2022 m. investicijų finansavimui buvo gauta 8,1 mln. Eur iš ES struktūrinių fonų ir 7,7 mln. Eur iš CEF, 2023 m. atitinkamai gauta 5,2 mln. Eur ir 8,3 mln. Eur. Infrastruktūros plėtojimas - ekonominės veiklos rezultatai 2021-2023 m. „Litgrid“ investicijų skaičius didėjo, kadangi atsirado naujų kapitalinio remonto ir elektros tinklų naudotojų (ETN) iniciatyvų investicijų, kurios reikšmingai padidino investicijų skaičių nuo 123 vnt. Iki 212 vnt. (72 proc.). Investicijų planai taip pat kito ir didėjo nuo 63,97 mln. Eur, 2021 m. iki 157,02 mln. Eur, numatytų 2023 m. Reikšmingiausią investicijų dalį sudarė strateginiai valstybės projektai (sinchronizacijos programa) ir tinklo atstatymo bei modernizavimo investicijų kategorijos projektai. Šie įgyvendinti projektai sukurs naudą bendruomenei ir bendrovei nes jų dėka stipriai padidės tinklo patikimumas, tai sumažins elektros nuostolius, o tuo pačiu ir finansiniai. 2023 m. „Litgrid“ sugeneruotos pajamos buvo 369,8 mln. EUR. Paskirstyta 40,3 mln. EUR tiesioginės ekonominės vertės, iš kurių 17,6 mln. EUR sudarė darbuotojų darbo užmokestis, 9,4 mln. EUR elektros tinklo remontas ir priežiūra, 5,1 mln. EUR mokesčiai valstybei (su mokesčiu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai), likusi suma paskirstyta kitoms veiklos sąnaudoms. „Litgrid“ yra atsakingų valstybės institucijų reguliuojamas monopolistas, visos reguliuojamai veiklai būtinos išlaidos yra padengiamos, tarp kurių ir klimato kaitos rizika, bendrovė šių išlaidų negali įtakoti. Taip pat „Litgrid“ buvo atliktas klimato rizikų vertinimas, jo metu nustatyta, kad „Litgrid“ veiklai klimato rizika yra labai maža. Atsižvelgiant į tai finansinių rizikų susijusių su klimato kaita nenumatome. 2023 m. vadovaujantis teisės aktų reikalavimais buvo pritaikyta pelno mokesčio lengvata investicijoms. Platesnė informacija apie Bendrovės finansinius duomenis pateikiama Metiniame pranešime, 22 psl. Strateginė partnerystė Suprantame, kad kai kurių savo tvarumo strateginių tikslų pasieksime tik bendradarbiaudami su partneriais, dalindamiesi patirtimi ir mokydamiesi iš kitų. Ilgalaikėje mūsų strategijoje yra numatytos investicijos į efektyvius energetinius sprendimus, kuriems įgyvendinti suvienysime jėgas su kitomis energetikos sektoriaus įmonėmis, pasitelksime energetikos ekspertus ir kitus partnerius. Kartu ieškosime bendrų sprendimų veiklos plėtrai ir jos gerinimui, perėjimui prie atsinaujinančios energetikos sistemų, o tai naudinga ir mūsų partneriams, ir visuomenei. Vystydami strateginę partnerystę vadovaujamės gerosiomis šalies, regiono bei aplinkinių valstybių praktikomis; ateityje planuojame vertinti įmonių partnerių kokybę. „Litgrid“ aktyviai dalinasi patirtimi su užsienio kolegomis ne tik asociacijų ar darbo grupių apimtyje, bet ir inicijuoja dvišalius bendradarbiavimo formatus su kitais Europos ir pasaulio energetikos ekspertais. 2021-2023 metais tvarumo, atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos, jūrinio vėjo plėtros temomis bendradarbiavome su JAV, Japonijos, Danijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos, Nyderlandų bei kitų šalių kolegomis. 2021 ir 2022 metais kartu su Tokijo perdavimo sistemos operatoriumi TEPCO parengėme dvi studijas aktualias AEI integracijai sausumoje ir jūroje. 2023 metais Baigėme išmaniųjų tinklų pilotinį projektą, kurį įgyvendinome kartu su kolegomis iš Slovėnijos. Tyrimai ir inovacijos 2 231 82 1 214 814 1 142 70 13 557 Grand Total 123 63 976 52 005 121 109 004 60 291 212 157 024 160 608 328 227 551 GRI 203-1 GRI201-1 GRI201-4 GRI201-2 GRI 201-3 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 113 Nuo 2021-ųjų kartu su kolegomis iš Vokietijos analizuojame tarpsisteminių jungčių poreikį regione, 2023 m. iniciavome projektą, kurio metu rengiame Energetinio centro koncepcijos analizę, vertiname skirtingus galimus tinklo plėtros scenarijus. Analizę užbaigti planuojama 2024 I ketv. ENTSO-E Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 40 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 36 šalių. Bendrovės atstovai nuolatinėmis nario teisėmis dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniu lygmeniu įgyvendinami bendri Europos perdavimo tinklo sklandų darbą užtikrinantys projektai, rengiami ir nagrinėjami ES valstybėms narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti dokumentai, nustatantys vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams. Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais, itin svarbus bendrovei „Litgrid“ ne tik siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną, bet ir siekiant darniai ir integruotai vystyti jūrinį elektros perdavimo tinklą, užtikrinti efektyvų Europos jūrinio vėjo strategijos įgyvendinimą. ENTSO-E formate aktyviai įsitraukiame rengiant Europos dešimties metų tinklo plėtros planą (TYNDP 2022 ir 2024), regioninio ilgalaikio adekvatumo vertinimą (ERAA 2021, 2022, 2023), sezonines tinklų adekvatumo apžvalgas, siūlymus Elektros rinkos dizaino pokyčiams, tinklų kodeksų rengimo ir atnaujinimo klausimams, kitomis temomis BEMIP Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas – sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos, tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione. Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina bendrovė „Litgrid“, vykdydama projektus, reikalingus integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinanti parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai Lietuvoje. 2021-2023 metais dalyvavome bendro interesų projektų (PCI) sąrašo rengimo procese, teikėme informacija apie Baltijos sinchronizacijos projektą bei užtikrinome jo į traukimą į minėtąjį sąrašą. Taip pat, įsitraukėme į BEMIP jūrinio vėjo darbo grupę (BEMIP Offshore), stebėjome jūrinio vėjo plėtros regioninius procesus. Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas 2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje įkurtas Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas, kuris, pasitelkdamas tikslines darbo grupes, dėmesį skiria Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos adekvatumo užtikrinimui, sausumos ir jūros elektros perdavimo tinklo vystymo integralumui, siekia sukurti bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo viziją regione. Baltijos jūros tinklo inciatyva (BOGI) yra viena iš šio komiteto kuruojamų darbo grupių. 2023 metais ji buvo atsakinga už Baltijos jūrinio tinklo plėtros plano (ONDP) parengimą. Litgrid atstovai aktyviai dalyvavo darbo grupės veikloje, teikė duomenis apie nacionalinius jūrinio vėjo projektus ir susijusius klausimus, dalyvavo rengiant bendrus plėtros scenarijus 2040 ir 2050 metams. Kitos asociacijos, kuriose atstovaujama bendrovės interesams: • Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai • CIGRE • Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA) • „EnergyTech" grupė „Litgrid“ būdama minėtų asociacijų nare palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais su susijusiomis ir suinteresuotomis šalimis. NLEA asociacijos dedikuotoje darbo grupėje 2023 metais pradėtas Energetinio centro jūroje koncepcijos rengimas. Kartu su kitomis asociacijos organizacijomis vertinamos Energetinio centro alternatyvos, ieškome Lietuvai naudingiausio plėtros scenarijaus. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 114 Taip pat prisidedame prie inovacijų ekosistemos vystymo.2022 m. pradžioje viešumai atvėrėme 1MW baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) inovacijų platformą. Platformos tikslas – suteikti sąlygas mokslui, verslui, gamintojams ir visai rinkai pasinaudoti 1MW BEKS išbandant inovatyvias idėjas, kurios atneša naudą tiek „Litgrid“, tiek ir suinteresuotai šaliai. Sukūrėme atvirą ir skaidrų 1 MW baterijos panaudojimo modelį naujų, pažangių projektų įgyvendinimui. Per 2022 metus inicijavome šiuos projektus, kuriuos sėkmingai pabaigėme 2023 m. (plačiau susipažinti su tyrimų ataskaitomis galite Litgrid interneto svetainėje): • Bendradarbiavimas su KTU, siekiant atlikti šiluminio kaupiklio ir BEKS hibridnės kaupimo sistemos modeliavimą ir demonstraciją; • Bendradarbiavimas su „Ignitis Gamyba“, siekiant ištirti Kauno HE hidroagregato technines galimybes atlikti dažnio balansavimą; • Bendradarbiavimas su „Green Genius“, siekiant ištirti BEKS veikimą imituojant elektros energijos rinkos sąlygas bei įvertinti technines galimybes BEKS dirbti kartu su AEI šaltiniu. „Litgrid“ bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis. 2022 metais dalyvavo Karjeros dienose, kur įmonės atstovas skaitė pranešimą apie energetikoje vykstančią transformaciją, ateities planus bei tendencijas, prie kurių prisideda „Litgrid“. Kiti kolegos su studentais dalinosi savo karjeros patirtimi, pristatinėjo savo darbo pozicijas ir kvietė atlikti praktiką. Įmonių grupės mastu mokslo įstaigoms suteikta galimybė gauti paramą studentų skatinamosioms stipendijoms. „Litgrid“ pasirašė paramos sutartį su Kauno technikos universitetu, kurio I ir II kurso studentams iki 2025 metų bus suteiktos skatinamosios stipendijos pagal suderintą ir patvirtintą metodiką bei atrankos kriterijus. 2022 metais skatinamąsias stipendijas gavo 7 studentai, 2023 m. - 17 studentų. Praėjusiais metais buvo skiriamas ypatingas dėmesys dalinantis know-how energetikos temomis, todėl „Litgrid“ darbuotojai nuotoliniu ir kontaktiniu būdu vyko į universitetus skaityti paskaitų aktualiomis ir studijų dalykus praktiškais pavyzdžiais papildančiomis temomis. Litgrid“ laukiami motyvuoti praktikantai, norintys semtis žinių ir mokytis iš savo srities profesionalų. 2022 m. buvo sukurta kompleksiška praktikos programa, leidžianti studentams susipažinti ne tik su padalinio, kuriame atliekama praktika, veikla, bet pažinti, pamatyti ir atlikti realias užduotis kituose kertiniuose „Litgrid“ padaliniuose. 2022 m. bendrovėje tokių jaunų specialistų buvo 11, 2023 m. - 13. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 115 Atitikties valdymas „Litgrid“ yra vykdomi atitikties užtikrinimo veiksmai, kuriais siekiama garantuoti, kad bendrovė laikysis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, vidinių dokumentų, kitų teisinę galią turinčių dokumentų, gerosios praktikos ir nacionaliniam saugumui svarbaus energetikos sektoriaus standartų reikalavimų. Bendrovėje atitikties užtikrinimo veiklą reglamentuoja Grupės atitikties valdymo politika ir Grupės atitikties valdymo metodika. Užtikrinant atitiktį, vadovaujamasi III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymo principu. Remiantis juo, pagrindinis bendrovės dėmesys ir resursai skiriami atitikties prioritetinėms sritims, t. y. sritims, kuriose kyla ar gali kilti daugiausia neatitikties atvejų ir (ar) yra didžiausia neatitikties rizikų realizavimo tikimybė ir tai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį „Litgrid“ ir (ar) Grupei. 2023 m. „Litgrid“ buvo patvirtintos šios prioritetinės sritys – pirkimai, energijos perdavimo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų užtikrinimas, energijos perdavimo sistemos operatoriaus viešai privaloma skelbti informacija, asmens duomenų apsauga, korupcijos prevencija ir atsinaujinančių energijos išteklių integracija. Šios sritys identifikuotos įvertinus dėl jų galinčias kiltis rizikas, keliamų teisinių reikalavimų gausą, bendrovės tikslus. Bendrovėje vadovaujamasi principu, kad atitiktį užtikrina visi darbuotojai – atitiktis yra kiekvieno darbuotojo atsakomybė. Siekiama, kad darbuotojai savo kasdienėje veikloje ne tik laikytųsi ir užtikrintų taikomų reikalavimų laikymąsi, bet ir dalyvautų organizuojamuose atitikties mokymuose, informuotų pastebėtus neatitikties atvejus ir teiktų siūlymus apie neatitikties procesų tobulinimą. Skatinant darbuotojų indėlį atitikties valdymo veikloje, organizuojami mokymai (asmens duomenų apsaugos, korupcijos prevencijos, informacijos saugumo, civilinės saugos, kibernetinio saugumo ir kiti), vykdomi tiksliniai komunikacijos veiksmai. Apie pastebėtus neatitikčių atvejus skatinama tiek darbuotojus, tiek trečiuosius asmenis pranešti Pasitikėjimo linija. 2023 m. nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo mokėta baudų tiek už 2023 m., tiek ir už ankstesniais laikotarpiais, apimančiais 2022 m. ir 2021 m., identifikuotas neatitiktis. Kaip matyti iš žemiau nurodytų rodiklių, reikšmingų neatitikčių dinamika bendrovėje yra tolygi - jų nebuvo fiksuota. 2021 2022 2023 Reikšmingų neatitikčių skaičius 0 0 0 Už neatitiktis skirtų baudų skaičius 0 0 0 Už neatitiktis skirtų nepiniginių sankcijų skaičius 0 0 0 Už neatitiktis sumokėtų baudų suma (baudos už ataskaitinį laikotarpį identifikuotas neatitiktis) 0 0 0 Už neatitiktis sumokėtų baudų suma (baudos už ankstesnius ataskaitinius laikotarpius identifikuotas neatitiktis) 0 0 0 Duomenų apsauga ir privatumas Klientų privatumas Užtikrindama asmens duomenų apsaugą, „Litgrid“ vadovaujasi Grupės asmens duomenų apsaugos politika ir „Litgrid“ Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos tvarkos aprašu, apibrėžiančiu pagrindinius reikalavimus asmens duomenų tvarkymui. Su šiuo aprašu supažindinami visi bendrovės darbuotojai. Asmens duomenų apsauga bendrovėje užtikrinama dokumentuojant asmens duomenų tvarkymo veiksmus, atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimą, vertinant įdiegtas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones, valdant su asmens duomenų apsauga susijusias rizikas ir incidentus. Be to, „Litgrid“, siekiant praktiškai užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi bei skatinti asmens duomenų apsaugos užtikrinimo kultūrą, vykdomi darbuotojų periodiniai mokymai, atliekami žinių patikrinimai. GRI 206-1 GRI 2-27 GRI 418-1 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 116 2021 – 2023 m. periodu bendrovėje nebuvo nustatyta asmens duomenų saugumo pažeidimų. Smulkesni su asmens duomenimis susiję incidentai buvo fiksuoti, tačiau asmens duomenų saugumo pažeidimais jie nebuvo laikytini. Pagrindiniai asmens duomenų apsaugos rodikliai 2021 2022 2023 Nustatytų reikšmingų asmens duomenų saugumo pažeidimų skaičius 0 0 0 Skundai iš kitų organizacijų / institucijų 0 0 0 Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys Bendrovėje antikorupcinės veiklos pagrindas – nulinės tolerancijos principas, reiškiantis, kad Bendrovėje nėra toleruojama korupcija ir bet koks susijęs elgesys, o korupcijos rizikoms valdyti įgyvendinamos šios Grupės antikorupcinės veiklos politikoje numatytos priemonės: • nustatomi dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai, paramos skyrimo tvarka; • interesų viršenybei užtikrinti skirtos darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo priemonės; • atliekamas veiklos partnerių patikrinimas; • užtikrinamas personalo patikimumas; • veikia Pasitikėjimo linija; • atliekami vidaus tyrimai; • sudaromiems sandoriams taikomos jų skaidrumą užtikrinančios priemonės; • mokymais, komunikacija, kitais tiksliniais veiksmais didinamas darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas; • užtikrinamas vykdomų pirkimų skaidrumas. 2023 m. buvo atnaujinti esminiai Grupės antikorupcinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, taikomi Bendrovėje – Grupės antikorupcinės veiklos politika ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politika. Grupės antikorupcinė veiklos politika įtvirtino nuostatą, kad Grupės įmonių antikorupcinė veikla grindžiama antikorupcine vadybos sistema pagal tarptautinį standartą ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“. Antikorupcinės vadybos sistema Grupės bendrovėse gali būti įgyvendinama skirtinga apimtimi, įvertinus veiklos kontekstą ir korupcijos riziką. Taip pat Bendrovėje patvirtintas 2023 m. korupcijos prevencijos priemonių planas, kurio tikslas - nuosekliai ir veiksmingai tobulinti įmonės skaidrumo sistemą, užtikrinti prevencijos ir kontrolės priemonių diegimą bei esamų tęstinumą, darant teigiamą įtaką jautriausioms įmonės veiklos sritims ir didinant skaidrumą įmonėje. Kiekviena priemonių plano priemonė vertinama pagal nustatytus vertinimo kriterijus, siekiamą rezultatą . Pagrindiniai Bendrovės korupcijos prevencijos veiklos dokumentai yra skelbiami viešai, pasiekiami visiems suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms mūsų interneto svetainėje. Pagrindiniai 2023 m. antikorupcinės veiklos rodikliai pateikiami lentelėje žemiau. Rodiklis Skaičius Apibūdinimas (jei galimas) Nustatyti korupcijos atvejai 0 - Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti darbuotojai 0 - Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija 0 - Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys / jos nepratęstos 0 - Korupcijos rizikų vertinimas ir valdymas GRI 205-3 GRI 205-1 GRI 205-2 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 117 Bendrovėje antikorupcinė veikla yra pagrįsta korupcijos rizikos vertinimu ir jos valdymu. Korupcijos rizikos Bendrovėje yra identifikuojamos, nustatant tinkamas valdymo priemones, kartą per metus, o valdymo priemonių įgyvendinimas ir rizikų statusas vertinamas kartą per ketvirtį. 2023 m. Bendrovėje buvo identifikuotos su korupcija susijusios rizikos, galinčios padaryti poveikį Bendrovės reputacijai ar finansinei būklei, jos apima: • Privačių interesų konfliktus; • Asmenų, neatitinkančių LR Korupcijos prevencijos ir Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatų, įdarbinimas; • Piktnaudžiavimą einamomis pareigomis ar netinkamą pareigų atlikimą. Šios rizikos nustatytu periodiškumu stebimos ir valdomos Grupės antikorupcinės veiklos ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikose numatytomis priemonėmis. Mokymai ir komunikacija Kuriant antikorupcinę aplinką Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymui, kuris vykdomas įvairiomis priemonėmis ir būdais. 2023 m. Bendrovėje buvo organizuota STT antikorupcinio švietimo paskaita: korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose, kurioje dalyvavo 43 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Taip pat Bendrovės darbuotojai dalyvavo netradiciniuose „EPSO-G“ organizuotuose mokymuose – paskaitoje apie šiuolaikinę korupciją. Naujai prie Bendrovės prisijungusiems kolegoms organizuojami mokymai korupcijos prevencijos tema, taip pat jie gilina žinias vidiniuose Bendrovės bei STT e. mokymuose. Darbuotojai taip pat dalyvauja STT Skaidrumo akademijos renginiuose (vykdo mentorystę ir pan.). Bendrovėje darbuotojų atsparumas korupcijai didinamas ir kitomis priemonėmis – vykdoma vidinė komunikacija, darbuotojai, valdymo organų nariai yra supažindinami su svarbiausiais antikorupcinę veiklą reglamentuojančiais Grupės ir Bendrovės, vidaus teisės aktais. 2023 m. šie vidaus dokumentai teikti susipažinti visiems (100 proc.) Bendrovės darbuotojams. Iš jų vadovai sudarė 16 proc. Visiems (100 proc.) valdybos nariams taip pat buvo komunikuota apie svarbiausius antikorupcinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2023 m. valdybos nariai nedalyvavo antikorupciniuose mokymuose, tačiau pažymėtina, kad 2024 m. „EPSO-G“ įmonių grupės mastu numatoma įdiegti korupcijos prevencijos mokymų platformą, tad planuojama, kad ateityje mokymus turės išklausyti ir jie. Darbuotojų ir rangovų apklausos 2023 m. Bendrovėje kaip ir kasmet, buvo atlikta anoniminė darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, kurios tikslas – nustatyti darbuotojų korupcijos suvokimą bei nusiteikimą (ne)toleruoti korupcijos apraiškų. Apklausoje dalyvavo 218 darbuotojų (52 proc.) (2022 m. – 219 darbuotojų, 2021 m. – 178 darbuotojai). Tyrimas parodė, kad 98 proc. darbuotojų savo veikloje per pastaruosius 3 metus nėra susidūrę su korupcijos apraiškoms (2022 m. – 99 proc., 2021 m. – 98 proc.) ir 94 proc. jų žino kur kreiptis susidūrus su korupcija (2022 metais – 95 proc., 2021 m. – 91 proc.). Taip pat 2023 m. buvo atliktas rangovų nuomonės tyrimas, kuriame prašoma išreikšti nuomonę apie Bendrovę ir bendrą veiklą kartu. Apklausoje dalyvavo 25 proc. pakviestų rangovų. Tyrimas parodė, kad iš visų atsakiusiųjų, neatsirado rangovų, kuriems būtų tekę susidurti, ar būtų žinomi korupcinio pobūdžio atvejai Bendrovėje. Tyrimo rezultatų tendencija rodo kryptingą išsikeltų tikslų korupcijos prevencijos srityje įgyvendinimą. Pasitikėjimo linija Bendrovėje taip pat įdiegta ir veikia Pasitikėjimo linija, kuria darbuotojai ir kiti interesų turėtojai nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Informaciją apie pažeidimus galima teikti šiais pasitikėjimo linijos kanalais: 2023 m. Pasitikėjimo linija buvo gauti 99 pranešimai ir tai yra didžiausias skaičius per praėjusius keletą metų. (2022 m. 28 pranešimai, 2021 m. 13 pranešimų). Tačiau pažymėtina, kad tik 2 iš jų dėl galimai neteisėtų veiksmų (atlikus pranešimuose El. paštu pranesk@litgrid.eu Siųsti informaciją paštu (Bendrovės adresu) Užpildyti formą interneto svetainėje https://www.litgrid.eu/index.php/apie- litgrid/pasitikejimo-linija/32290 Teikti informaciją Informacinės saugos ir prevencijos skyriaus vadovui arba Prevencijos specialistui Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 118 nurodytos informacijos patikrinimą nustatyta, kad pranešimuose pateikti teiginiai yra nepagrįsti, todėl vidiniai tyrimai nepradėti), visi kiti pranešimai buvo reklaminio pobūdžio, todėl papildomų veiksmų nebuvo atlikta. Dovanų politika Bendrovėje netoleruojamos dovanos, teikiamos dėl darbo ar užimamų pareigų, išskyrus dovanas, kurias leidžiama teikti pagal „EPSO-G“ įmonių grupės Antikorupcinės veiklos politiką. Darbuotojams draudžiama priimti bet kokias dovanas pinigais, dovanų čekiais (kuponais) ar alkoholiniais gėrimais, taip pat ir mažos vertės dovanas, jeigu jų teikimo arba priėmimo aplinkybės galėtų būti suprantamos nevienodai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę. Personalo ir partnerių patikra Siekiant užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos personalo patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir Bendrovės išoriniame puslapyje paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys asmenys tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 91 asmens). Taip pat Bendrovėje vykdomos, teisės aktuose numatytos tiekėjų (rangovai) personalo patikros procedūros. Sudarant naujas sutartis visais atvejais vykdoma asmenų patikra dėl atitikties Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų bei Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo reikalavimas, tikrinant asmenis įvairiuose viešuose registruose (patikrinta 151 įmonė). Pažymėtina, kad visi (100 proc.) Bendrovės tiekėjų (rangovai) įsipareigoja laikytis mūsų Tiekėjų etikos kodekso. Interesų valdymas Valdant Bendrovės interesų konfliktus yra vadovaujamasi 2023 m. atnaujinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politika. Politika, kuria siekiama užtikrinti Grupės interesų prioritetą ir laiku identifikuoti bei tinkamai valdyti galinčius kilti interesų konfliktus, apibrėžia tris pagrindines interesų konfliktų valdymo priemonių grupes, kurios įgyvendinamos Bendrovėje: privačių interesų deklaravimas, interesų stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmai bei interesų konfliktų valdymas (nušalinimas ir nusišalinimas). Šios priemonės detalizuojamos vidaus teisės aktuose. Siekiant didinti supratimą apie interesų konfliktų valdymą ir su tuo susijusias priemones, Bendrovė periodiškai organizuoja mokymus arba kitas sąmoningumo didinimo priemones. Bendrovėje veikia integralus privačių interesų deklaravimo modelis, apimantis deklaravimą Valstybinės tarnybinės etikos komisijos valdomame PINREG registre (toliau – PINREG) laikantis, kai tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ir vidinės deklaracijos teikimą, kurios forma patvirtinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje. Bendrovė periodiškai tikrina, ar visi darbuotojai yra deklaravę savo privačius interesus, ar tai padarę tinkamai (atliekama privačių interesų deklaracijų turinio analizė) ir teikia išankstines rekomendacijas padalinių vadovams ir darbuotojams. Taip pat, nuo 2021 m. periodiškai atliekami PINREG teiktų privačių interesų deklaracijų prevenciniai patikrinimai, siekiant įvertinti, ar tinkamai gyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Privačių interesų deklaravimas – viena svarbiausių darbuotojų pareigų, leidžiančių Bendrovėje užtikrinti išankstinį interesų konfliktų valdymą. Bendrovės darbuotojai vengia situacijų, kai jų privatūs interesai prieštarauja ar gali prieštarauti interesams (Interesų konfliktų), o kilus nuo jo nusišalina nustatyta tvarka. Apie darbuotojams kilusius interesų konfliktus yra pranešama suinteresuotoms šalims – tiesioginiam vadovui ir struktūrinio padalinio vadovui. Apie Bendrovės vadovams ir kolegialių organų nariams kilusius interesų konfliktus yra informuojami Grupės vadovaujantys asmenys. Pagrindiniai 2023 m. interesų konfliktų valdymo rodikliai: Rodiklis Skaičius Apibūdinimas (jei galimas) Darbuotojų, deklaravusių savo interesus, santykis su bendru skaičiumi, kuriems interesus deklaruoti privaloma 100 proc. - Atvejai, kuomet sprendimai buvo priimti esant interesų konfliktui, skaičius 0 - Skaitmeninių technologijų diegimas Veiklos skaitmenizacija yra viena iš prioritetinių mūsų tvarumo sričių, kad galėtume užtikrinti patikimą ir saugų paslaugų tiekimą. Skaitmeninių technologijų diegimo projektų valdymui bei įgyvendinimui suburiame dedikuotas komandas, kurios Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 119 skaitmenizuodamos ir automatizuodamos procesus mažina žmogiškosios klaidos tikimybę ir efektyviau naudoja energetinius išteklius: įranga nuolat veikia optimaliu režimu, kontroliuojama jos būklė, kokybiškai planuojami remonto ir techninės priežiūros darbai. Sėkmingas veiklos skaitmenizavimas priklauso ne tik nuo mūsų strateginių sprendimų, bet ir nuo kitų vertės grandinės dalyvių, finansavimo, tinkamos verslo aplinkos sudarymo. Pagrindinės mūsų užduotys skaitmenizuojant veiklą: • Kryptingai didinti elektros energijos perdavimo patikimumą bei kokybę. • Didinti skaitmeninės brandos lygmenį. • Kurti duomenimis grįstą ekosistemą (angl. Data-driven ecosystem). • Siekiame būti atvirųjų duomenų, lanksčių paslaugų ir patikimos infrastruktūros geidžiamu partneriu verslui taip didinant skaidrumą ir atvirumą visuomenei. • Didinti IT infrastruktūros patikimumą bei saugumą. • Kurti į klientą orientuotą organizaciją bei plėsti bendradarbiavimą su partneriais bei tapti orientuotais į vartotojų lūkesčius ir teikti inovatyvias paslaugas. • Veikti socialiai atsakingai, saugiai ir mažinti mūsų veiklos poveikį aplinkai. 2023 m. pasiekimai: • Atnaujinti Bendrovės skaitmeninės transformacijos rodikliai. • Atlikta naudojamų informacinių sistemų bei infrastruktūros inventorizaciją, sudarėme IT architektūros komponentų vystymo planus. • Įdiegėme automatinį generacijos valdymą, o kartu ir visos dispečerinio valdymo sistemos bei infrastruktūros atnaujinimą. • Įgyvendinome pokytį HVDC keitiklių valdymo sistemose - atnaujinome aparatinę įrangą ir virtualizavome pačias valdymo sistemas. • Atliktas integracinės platformos versijos pakėlimas bei saugos spragų šalinimas. • Įgalinome analitikos savitarną (angl. „Self-Service Analytics“) visoje įmonėje. • Atvėrėme pirmuosius duomenų rinkinius data.gov.lt bei Litgrid AB svetainėje. • Realizuoti pirmieji automatizavimo sprendiniai (Pvz.: PSE prognozių automatizavimas, prijungimo sąlygų sprendinio automatizavimas, el. dovanų ir prizų registrų automatizavimas bei kt.). • Įgyvendinome duomenų centrų saugos didinimo projektą. • Sukurtas duomenų mainų žemėlapis. • Įvykdyti debesijos paslaugų tinkamumo naudojimo vertinimo pilotai. • Įdiegti pokyčiai spausdinimo sprendime organizacijoje bei atnaujinta įranga. • Atnaujintos darbuotojų kompiuterinės darbo vietos. Skaitmeniniai inovacijų projektai vykdyti 2023 metais: • Centralizuotos IED (Intelligent electronic device) duomenų bazės įdiegimas su pažangių programų rinkiniu. • Pilotinėse transformatorių pastotėse diegiama centralizuota IED (Intelligent electronic device) duomenų bazė su pažangių programų rinkiniu ir duomenų rinkimo platforma, kritiniams objektuose atvejams analizuoti, eksploatavimo ir būklės informacijos, laikymo bei kontrolės užtikrinimui. Įdiegta inovacija leidžia: • Didinti perdavimo tinklo patikimumą; • Mažinti elektros perdavimo paslaugų nutraukimo skaičių; • Mažinti sąnaudas ir laiką nustatant sutrikimų priežastį; • Mažinti sąnaudas ir laiką, per kurį oro linija vėl pradedama eksploatuoti. RAA telekomandų perdavimo tarp pastočių skaitmenizavimas Projekto tikslas išbandyti RAA telekomandų perdavimą tarp pastočių IEC61850 protokolo GOOSE žinutėmis. Projektas leidžia atsisakyti tarpinių telekomandų perdavimo įrenginių ir telekomandų perdavime naudojamų elektrinių grandinių ir kontaktų. Telekomandos perduodamos IEC61850 protokolu. Didėja telekomandų perdavimo patikimumas, mažėja naudojamos įrangos apimtis, kokybiškesnis telekomandų perdavimo administravimas. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 120 Inovacijos Lietuvos energetikos transformacija iki 2050 metų „EPSO-G“ kartu su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais parengė Lietuvos energetikos viziją iki 2050 metų. Bendradarbiaujant su Lietuvos pramonės, energetikos įmonėmis ir ekspertais, buvo numatyti scenarijai, kurie atveria galimybes 2050 m. Lietuvai tapti naujos kartos pramonės plėtros centru ir klimatui neutralia valstybe. Lietuva nuo iškastinio kuro pereitų prie elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), elektrą pasigamintų šalies poreikiams, vandenilio gamybai, o eksportuotų ne tik energiją, tačiau ir aukštesnės vertės tvarius produktus. Vizijos pagrindu būtų įgyvendinami energetikos projektai, vystomos strateginės partnerystės kuriančios pagrindą skirtingų sektorių integracijai bei remiamasi atnaujinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (toliau – NENS). „EPSO-G“, „Litgrid“ bei „Amber Grid“ ekspertai dalyvauja modeliavimo studijos LT100 rengime. LT100 projektas, tai tęstinis Lietuvos energetikos vizijos iki 2050 metų darbas, apimantis detalų šalies energetikos sistemos transformacijos vertinimą, su tikslu pateikti pasiūlymus, kaip Lietuvai tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc. suvartojamos elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Planuojama, kad 2024 m. pradžioje bus pateikti pirmieji tarpiniai Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo rezultatai, kurių pagrindu bus vertinami pasiūlymai NENS atnaujinimui. Elektrinio ir šiluminio kaupiklių bendro darbo sinergijos demonstracija „Litgrid“ kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) atliko unikalius 1 MW eksperimentinės baterijos ir išmanios energetinės sistemos su šiluminiu kaupikliu bandymus. Šie hibridinės sistemos testai yra svarbūs plėtojant elektros sistemos lankstumo ir atsinaujinančių energijos išteklių integracijos sprendimus išnaudojant šilumos ir elektros energetikos sektorių integraciją (angl. Power to Heat, P2H). Penkiose demonstracijose buvo išbandyta: • efektyvus perteklinės saulės elektrinės energijos suvartojimas; • sistemos ekonominio efektyvumo nustatymas prognozuojant elektros rinkos kainas; • sistemos galios balanso valdymas stabilizuojant elektros sistemos dažnį; • balansavimo paslaugų teikimas, pademonstruojant sistemą, kaip rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) energijos šaltinį; • naujos lankstumo paslaugos (perkrovų valdymo) teikimas, panaudojant sistemos geografiškai nutolusius elementus. Kintamo linijos pralaidumo pilotinis projektas Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 121 „Litgrid“ atliko dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijų, galinčių prisidėti prie sėkmingo atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių veikimo, bandymus. Jų metu prie oro linijų įdiegti specialūs prietaisai matavo orų sąlygas, o inovatyvus modelis vertino esamą ir prognozavo galimą linijų pralaidumą. Bandymų rezultatai rodo, kad naudojant šią technologiją elektros perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais, palyginti su nustatytu projektiniu pralaidumu . Kintamo linijų pralaidumo technologija (angl. Dynamic Line Rating, DLR) yra perspektyvi kuriant palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų. Prie oro linijos sumontuoti naujieji fiziniai jutikliai matavo orų sąlygas, linijos laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei leido įvertinti laidininko įlinkį. Inovacija buvo įdiegta 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone. Papildomai inovatyvus pralaidumo vertinimo modelis buvo sukurtas 330 kV oro linijai Kaunas–Šiauliai. Baterijų energijos kaupimo sistemos veikimo tyrimas imituojant elektros energijos rinkos sąlygas bei techninių galimybių dirbti kartu su atsinaujinančios energijos išteklių šaltiniu vertinimas „Litgrid“ ir atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ baigė pirmosios Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungtos 1 MW baterijos bandymus. Rezultatai parodė, kad kaupikliai turi didelį potencialą prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros. 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija gali ne tik kaupti ir momentiškai pateikti energiją į tinklą, bet ir padėti valdyti dažnį bei kitus sistemos parametrus. Bendradarbiavimo su „Green Genius“ metu baterija buvo išbandoma skirtingais scenarijais – siekiant imituoti jos veikimą elektros biržos „Nord Pool“ dienos prieš ir dienos eigos (angl. day ahead; intraday) rinkose ji buvo įkraunama ir iškraunama pagal iš anksto suplanuotą grafiką. Taip pat buvo testuojama, kaip baterija gali papildyti saulės ir vėjo jėgainių veikimą skirtingais AEI elektrinių ir baterijos darbo režimais ir koks bendro veikimo modelis yra pats efektyviausias. Bandymai leido suprasti, kaip baterijos leis AEI elektrinėms atitikti keliamus tinklo reikalavimus, kadangi energijos kaupikliai stipriai išplečia AEI elektrinių valdymo galimybes. Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 122 GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS Taksonomijos reglamento atskleidimas Atitikties ES Taksonomijos reglamentui atskleidimai, susijusi su „Litgrid“ taksonomine ekonomine veikla, yra pateikiama konsoliduotame metiniame „EPSO-G“ pranešime. GRI rodiklių lentelė Rodiklis Tema Puslapiai 2-1 Apie darnumo ataskaitą 77 2-2 Apie darnumo ataskaitą 77 2-3 Apie darnumo ataskaitą 77 2-4 Apie darnumo ataskaitą 77 2-5 Apie darnumo ataskaitą 77 2-23 Darnumo principai ir įsipareigojimai, Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje 80 2-24 Darnumo principai ir įsipareigojimai, Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje 77 2-12 Darnumo valdymas 78 2-9 Darnumo valdymas 78 2-10 Darnumo valdymas 78 2-11 Darnumo valdymas 78 2-29 Suinteresuotų šalių dalyvavimas 82 3-1 Darnumo temų reikšmingumo vertinimas 84 3-2 Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos 84 3-3 Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos 84 302-1 Energijos suvartojimas 89 302-2 Energijos suvartojimas 89 303-1 Bendrovės sąveika su vandeniu 91 304-1 Biologinė įvairovė 91 304-2 Biologinė įvairovė 91 304-3 Biologinė įvairovė 91 304-4 Biologinė įvairovė 91 305-1 Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 92 305-2 Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 92 305-3 Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 92 305-5 Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 92 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 123 306-1 Atliekų valdymas 92 306-2 Atliekų valdymas 93 306-3 Atliekų valdymas 93 306-4 Atliekų valdymas 93 306-5 Atliekų valdymas 93 308-2 Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas 95 308-1 Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas 95 202-1 Dalyvavimas darbo rinkoje 98 401-1 Įdarbinimas 100 401-2 Įdarbinimas 100 401-3 Įdarbinimas 100 402-1 Darbo santykiai 102 403-1 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-2 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-3 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-4 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-5 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-6 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-7 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-8 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-9 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 403-10 Darbuotojų sauga ir sveikata 102 404-1 Mokymai ir švietimas 104 404-2 Mokymai ir švietimas 104 404-3 Mokymai ir švietimas 104 405-1 Įvairovė ir įtrauktis 105 405-2 Įvairovė ir įtrauktis 105 406-1 Nediskriminavimas 106 407-1 Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos 108 413-2 Vietos bendruomenės 109 413-1 Vietos bendruomenės 109 414-1 Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 110 414-2 Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 110 407-1 Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 110 409-1 Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 110 408-1 Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 110 419-1 Socialinė ir ekonominė atitiktis 111 203-1 Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai susiję su veiklos apžvalga) 114 201-1 Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai susiję su veiklos apžvalga) 114 201-2 Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai susiję su veiklos apžvalga) 114 201-3 Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai susiję su veiklos apžvalga) 114 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 124 201-4 Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai susiję su veiklos apžvalga) 114 206-1 Atitikties valdymas 117 2-27 Atitikties valdymas 117 418-1 Klientų privatumas 117 205-1 Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys 118 205-2 Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys 118 205-3 Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys 118 Pasaulio susitarimo principai Šio amžiaus pradžioje Jungtinės Tautos sudarė ir paskelbė 10 universalių principų (angl. Global Compact), kurių savanoriškai laikytis kviečiamos visos organizacijos, siekiančios veiklą vykdyti atsakingai ir tvariai. VŠT savo veikloje remia šiuos principus ir skatina jų įgyvendinimą tose srityse, kuriose gali daryti įtaką. Žemiau yra pateiktas visų principų sąrašas ir nurodyta, kuriuose puslapiuose šioje ataskaitoje yra aprašyta mūsų veikla, siekiai ir iniciatyvos šių principų įgyvendinimo atžvilgiu. Pasaulinio susitarimo principas Puslapis šioje ataskaitoje 1 Mes remiame ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises. 107; 108 2 Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais. 107 108 3 Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, ir pripažįstame darbuotojų teisę į kolektyvines derybas. 110 Metinis pranešimas (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 125 4 Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 112 5 Nesinaudojame vaikų darbu ir stengiamės prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 112 6 Nediskriminuojame ir stengiamės prisidėti prie profesinės diskriminacijos naikinimo aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 107; 108 7 Taikome prevencines priemones ir laikomės atsargumo principo aplinkos atžvilgiu. 89 8 Mūsų veikla yra atsakinga aplinkos atžvilgiu. 89 9 Skatiname aplinkai draugiškų technologijų plėtojimą ir taikymą. 115 10 Netoleruojame korupcijos ir kovojame su visomis jos formomis, įskaitant papirkinėjimą ir kyšininkavimą. 120 BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Balansas Pastabos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. TURTAS Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 5 4 941 5 484 Materialusis turtas 6 395 157 361 718 Naudojimosi teise valdomas turtas 7 5 355 5 592 Investicijos į bendrai valdomą įmonę 45 45 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 24 7 122 11 085 Ilgalaikio turto iš viso 412 620 383 924 Trumpalaikis turtas Atsargos 9 41 3 Išankstiniai apmokėjimai 1 883 1 622 Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 10 18 629 61 080 Kitos prekybos gautinos sumos 11 8 283 2 558 Kitos gautinos sumos 12 34 867 892 Avansu sumokėtas pelno mokestis 24 28 934 28 598 Suteiktos paskolos 13 167 082 232 008 Kitas finansinis turtas 14 4 444 7 361 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 15 634 499 Trumpalaikio turto iš viso 264 797 334 621 TURTO IŠ VISO 677 417 718 545 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 16 146 256 146 256 Akcijų priedai 16 8 579 8 579 Perkainojimo rezervas 17 23 320 - Privalomasis rezervas 17 12 105 14 626 Kiti rezervai 17 40 47 003 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 48 386 (49 484) Nuosavo kapitalo iš viso 238 686 166 980 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos 20 28 143 34 285 Nuomos įsipareigojimai 21 5 038 5 299 Perkrovų valdymo įplaukos 22 264 173 64 095 Atidėjiniai 23 823 941 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 880 34 392 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 300 057 139 012 Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 20 6 143 6 143 Trumpalaikės paskolos 20 43 - Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis 21 455 403 Prekybos skolos 25 56 153 70 146 Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis 22 36 901 287 400 Gauti išankstiniai apmokėjimai 26 29 602 35 506 Atidėjiniai 23 1 607 648 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 27 7 770 12 307 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 138 674 412 553 Įsipareigojimų iš viso 438 731 551 565 NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 677 417 718 545 126 BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) PNA Pastabos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. (pergrupuota) Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 29 366 822 418 953 Kitos pajamos 30 3 016 1 355 Pajamų iš viso 369 838 420 308 Veiklos sąnaudos Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai 31 (251 258) (420 106) Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (17 630) (15 601) Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai (9 425) (8 771) Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos 10 55 Kitos sąnaudos 32 (13 237) (12 343) Veiklos sąnaudų iš viso (291 540) (456 766) EBITDA 78 298 (36 458) Dividendų pajamos - 43 Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,7 (19 737) (20 582) Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas (21 624) - Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai (293) (466) Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) 36 644 (57 463) Finansinės pajamos 4 853 63 Finansinės sąnaudos (419) (947) Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte 4 434 (884) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 41 078 (58 347) Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 24 7 156 16 772 Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 24 152 (7 909) Pelno mokesčio iš viso 7 308 8 863 Grynasis pelnas (nuostoliai) 48 386 (49 484) Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo 17 27 435 - Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) 17 (4 115) - Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso 71 706 (49 484) Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) 0,096 (0,098) 127 BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Kapitlas Pastaba Kapitalas Akcijų priedai Privalomasis rezervas Perkainojimo rezervas Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas Viso Likutis 2022 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 14 626 - 32 034 20 013 221 508 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) - - - - - (49 484) (49 484) Pervesta į rezervus 17 - - - - 14 969 (14 969) - Dividendai 18 - - - - - (5 044) (5 044) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 14 626 - 47 003 (49 484) 166 980 Likutis 2023 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 14 626 - 47 003 (49 484) 166 980 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) - - - 23 320 - 48 386 71 706 Pervesta į rezervus 17 - - (2 521) - (46 963) 49 484 - Dividendai 18 - - - - - - - Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 12 105 23 320 40 48 386 238 686 128 BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) PSA Pastabos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) 48 386 (49 484) Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 5,6,7 19 737 20 582 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 6 21 624 - Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas) 9 (10) (55) Finansinio turto pardavimo nuostolis - 121 Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 6 108 - Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 24 (7 308) (8 863) (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo 174 461 Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas Palūkanų pajamos (4 849) (20) Palūkanų sąnaudos 489 678 Dividendų pajamos - (43) Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) (74) 226 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 36 593 (22 423) Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas (269) 726 Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) (167 136) 22 456 Gautos perkrovų valdymo įplaukos 22 108 088 - Kito finansinio turto pasikeitimas 2 917 (2 002) (Sumokėtas) pelno mokestis 380 (14 987) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 58 850 (52 627) Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) 35 (137 154) (74 157) Gautos dotacijos 19 15 727 72 086 Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms 13 65 408 (188 414) Gautos perkrovų valdymo įplaukos 22 - 272 502 Bendros įmonės įsigijimas - (45) Gautos palūkanos 4 389 - Gauti dividendai - 43 Įsigytas finansinis turtas 8 - (13 090) Perleistas finansinis turtas 8 - 13 786 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (51 630) 82 711 Finansinės veiklos pinigų srautai Sugrąžintos paskolos 20 (6 142) (25 249) Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas 20 (494) (362) Sumokėtos palūkanos 20 (495) (757) Išmokėti dividendai (26) (5 036) Kiti finansinės veiklos pinigų srautai 72 - Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (7 085) (31 404) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 135 (1 320) Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 15 499 1 819 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 15 634 499 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. 129 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 1.Bendroji informacija LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB „Lietuvos energija“ atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383. LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energijos perdavimo veiklos licenciją. Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos. Bendrovės akcininkai: Turimų akcijų skaičius Turimų akcijų skaičius (proc.) 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „EPSO-G“ 491 736 153 491 736 153 97.5 97.5 Kiti akcininkai 12 595 227 12 595 227 2.5 2.5 Iš viso: 504 331 380 504 331 380 100 100 Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. Bendrovės turimų akcijų skaičius (proc.) bendrai valdomoje įmonėje sudarė: Įmonė Įmonės buveinės adresas 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pagrindinė veikla Baltic RCC OÜ Kadaka tee 42, EE-12915 Tallinn Eesti 33,33 proc. 33,33 proc. Elektros energetinės sistemos saugumo ir patikimumo paslaugų tiekimas bei koordinavimas tarp Baltijos regiono perdavimo tinklo operatorių Bendrovės darbuotojų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 410 (2022 m. gruodžio 31 d. - 389). 130 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2.Reišmingų apskaitos principų apibendrinimas Reikšmingi apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d.: 2.1Rengimo pagrindas Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir juos atitinka. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Pinigų srautų ataskaita yra rengiama netiesioginiu būdu. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2024 m. kovo 29 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus: a)Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK: „Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., pakeistas 2021 m. sausio 1 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Bendrovės vadovybės vertinimu 17-asis TFAS reikalavimai neturi reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. Pataisoje pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, kad bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai. Be to, 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Bendrovės vadovybė peržiūrėjo pateikiamus apskaitos politikos atskleidimus 2023 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. b)Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko: Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Bendrovės vadovybės vertinimu 16-asis TFAS reikalavimai neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams – 1-ojo TAS pataisos (pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d., galiausiai taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 131 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Šiuo metu bendrovės vadovybė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. 2.2Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas Bendrovėje turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai, o įsigijimo vertė neviršija minimalios vertės nustatytos skirtingoms turto grupėms. Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma. Perkainojimo metu įvertinamas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį. Dėl turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį, o vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius to paties turto vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos tikslinių ir bendrųjų paskolų palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojamas toks turtas, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui vadovybės numatytu būdu. Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma. Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami materialiojo turto balanso straipsnyje. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Ilgalaikis nematerialusis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. 132 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Nusidėvėjimas ir amortizacija Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie: Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) Pastatai 20 – 75 Statiniai ir mašinos: - Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai 30 - Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: - 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos 40 – 55 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai 30 – 35 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai 35 - elektros ir ryšių įtaisai 20 – 25 - elektros įrenginiai, iš jų: 15 – 35 - relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai 15 – 35 - technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai 8 - kiti įrenginiai 5 – 20 Kitas materialusis turtas: - kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 3 – 10 - inventorius, įrankiai 4 – 10 Nematerialusis turtas, iš kurio 3 – 4 -Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos Neamortizuojama Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis nustatytomis zonomis nėra apribota laike. Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. 2.3Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio). 133 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2.4Atsargos Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar 12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį. 2.5Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Prekybos skolos Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. 2.6Dotacijos Dotacijos, susijusios su turtu Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu, yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento. Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, ir yra patirtos dengtinos išlaidos pagal nustatytas finansavimo sutarties sąlygas. Dotacijos, susijusios su pajamomis 134 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas. 2.7Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas Gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose. Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis. 2.8Nuomos įsipareigojimai Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima: ‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; ‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos; ‐sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; ‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas: ‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis; ‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais; ‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais. 2.9Naudojimo teise valdomas turtas Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą. Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas 135 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Nuomos sutarties datai Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo suma; patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos; nuomos mokesčiai žinomi pradžios datą, atėmus gautas ir gautinas nuomos paskatas; išlaidos, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ar pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalauja sutarties sąlygos. Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip Pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė, naudojant numatomą nuomos sutarties diskonto normą. Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus: Žemė99 metai Transporto priemonėsnuo 2 iki 4 metų Pastatainuo 2 iki 3 metų Kitas ilgalaikis materialusis turtasnuo 2 iki 3 metų Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis, taiko portfelio metodą – atitinkamas Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įmonių įrenginiai. Vertinant Bendrovės įmonių infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus. 2.10Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. 2.11Išmokos darbuotojams a)Premijų planai Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą. b)Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir LITGRID AB Kolektyvinę sutartį priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą. 2.12Perkrovų valdymo įplaukos Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams. 136 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų“, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos šia prioriteto tvarka: a)užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros energijos kainos. b)išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį. c)sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų ir tik tuo atveju, kai pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams. Pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką. Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo įplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, atsižvelgiant į planuojamą perkrovų valdymo įplaukų panaudojimą investicijų finansavimui arba pajamų tarifo kompensavimui sekančiais metais. 2.13Pajamų pripažinimas Bendrovės pajamas sudaro: ‐Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos; ‐Kitos pajamos. Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Šias Bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų valdymo įplaukos, naujų vartotojų prijungimo, VIAP, perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui ir kitos su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo VIAP ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.3 pastaba). Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti. Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas, t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį. Bendrovė perka papildomas paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis papildomų paslaugų teikėjas. 137 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Kitos pajamos Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas. Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai. Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą. 2.14Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamas). Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje. Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. 138 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 3.Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau. Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą 2023 m. gruodžio 31 d. datai. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką. Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Perkrovų valdymo įplaukos ir atidėtojo pelno mokesčio turtas Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.12 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Remiantis VERT sprendimu ir Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2023 m. gruodžio 31 d. bus panaudotas su VERT suderintų Sinchronizacijos projektų finansavimui. Dėl perkrovų valdymo įplaukų, gautų 2014-2017 m., apmokestinimo pelno mokesčiu jų gavimo metu susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų įplaukomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat mokėtiną pelno mokestį. Perkrovų valdymo įplaukos, gautos nuo 2018 m., apmokestinamos pelno mokesčiu perkrovų valdymo įplaukų panaudojimo metu, todėl skirtumo tarp finansinės ir mokestinės apskaitos neatsiranda. Pasikeitimas pripažįstant dotacijas Iki 2023 m. dotacijos, susijusios su turtu, buvo apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę, kai buvo gauti mokėjimų prašymų, į kuriuos įtrauktos patirtos išlaidos, patvirtinimai, kad finansavimas bus gautas. 2023 m. Bendrovės vadovybė nusprendė, kad dotacijos, susijusios su turtu, turi būti apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę, kai patiriamos dengtinos išlaidos pagal nustatytas finansavimo sutarties sąlygas, nes: dėl vykdomų sinchronizacijos projektų didėja investicijų apimtys ir gaunamos reikšmingos dotacijų sumos avansu; patirtų išlaidų, netinkamų finansuoti pagal paramos sutarties sąlygas, dalis paprastai būna nereikšminga, o dokumentų derinimas, laikantys paramos sutartyse nurodytų terminų, užtrunka; siekiant pateikti teisingą ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę, apskaitomas perteklinis judėjimas perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimo sąskaitose; šis pasikeitimas neturėjo reikšmingos įtakos palyginamai informacijai. 4.Bendrųjų pajamų ataskaitos pateikimo pakeitimas 2023 metais, siekiant konsoliduotų finansinių ataskaitų vartotojams suteikti aktualesnę informaciją „EPSO-G“ grupės mastu, Bendrovė nusprendė pakeisti Bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnių pateikimą ir klasifikavimą. Bendrųjų pajamų ataskaitos pakeitimų priežastis, išskirti alternatyvūs veiklos rodikliai EBITDA ir EBIT, kad finansinių ataskaitų vartotojai, tame tarpe ir Bendrovės vadovybė, galėtų matyti šiuos rodiklius Bendrųjų pajamų ataskaitoje, juos stebėti bei šių rodiklių pagrindu operatyviai priimti sprendimus. 139 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) EBITDA yra pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius bei atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybės vertinimu atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai neįskaitomi į EBITDA rodiklio reikšmę, nes nesusiję su įprastinės veiklos rezultatais, yra vienkartiniai ir atsitiktiniai. EBIT yra veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir pasyvias investicinės veiklos pajamas (pvz., asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis). EBIT rodiklis parodo Bendrovės ir Grupės veiklos pelną, neatsižvelgiant į finansavimo sąnaudas. Bendrovė pateikia informaciją apie klasifikavimo ir straipsnių eilučių pakeitimus Bendrųjų pajamų ataskaitoje 2022 m. gruodžio 31 d.: 2022 m. gruodžio 31 d. (iki pergrupavimo) Pergrupavimas 2022 m. gruodžio 31 d. (po pergrupavimo) Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 418 953 - 418 953 Kitos pajamos 1 355 - 1 355 Dividendų pajamos 43 (43) - Pajamų iš viso 420 351 (43) 420 308 Veiklos sąnaudos Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai - (420 106) (420 106) Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos (203 588) 203 588 - Elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos (111 633) 111 633 - Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos (99 576) 99 576 - Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos (5 309) 5 309 - Nusidėvėjimas ir amortizacija (20 582) 20 582 - Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (15 601) - (15 601) Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai (8 771) - (8 771) Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (2 214) 2 214 - Transporto sąnaudos (301) 301 - Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos (461) 461 - Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas 55 - 55 Kitos sąnaudos (9 833) (2 510) (12 343) Veiklos sąnaudų iš viso (477 814) 21 048 (456 766) EBITDA (57 463) 21 005 (36 458) Dividendų pajamos - 43 43 Nusidėvėjimas ir amortizacija - (20 582) (20 582) Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai - (466) (466) Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) (57 463) - (57 463) Finansinės pajamos 63 - 63 Finansinės sąnaudos (947) - (947) Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte (884) - (884) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (58 347) - (58 347) Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 16 772 - 16 772 Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (7 909) - (7 909) Pelno mokesčio iš viso 8 863 - 8 863 Grynasis pelnas (nuostoliai) (49 484) - (49 484) Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso (49 484) - (49 484) 140 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 5.Ilgalaikis nematerialusis turtas Patentai ir licencijos Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 625 7 930 342 2 486 11 383 Sukaupta amortizacija (564) (5 772) (95) - (6 431) Likutinė vertė 61 2 158 247 2 486 4 952 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 61 2 158 247 2 486 4 952 Įsigijimai 86 2 546 - - 2 632 Nurašymai - (298) - - (298) Perklasifikavimas į (iš) IMT - 89 - - 89 Perklasifikavimas tarp grupių 239 (239) - - - Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - (795) (795) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - - Amortizacija (70) (941) (85) - (1 096) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 316 3 315 162 1 691 5 484 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 950 10 028 342 1 691 13 011 Sukaupta amortizacija (634) (6 713) (180) - (7 527) Likutinė vertė 316 3 315 162 1 691 5 484 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 316 3 315 162 1 691 5 484 Įsigijimai 7 2 251 - 176 2 434 Nurašymai - - - - - Perklasifikavimas į (iš) IMT 886 (816) - - 70 Perklasifikavimas tarp grupių - - - - - Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - 201 201 Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (2 415) - - (2 415) Amortizacija (332) (425) (76) - (833) Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 877 1 910 86 2 068 4 941 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 1 785 6 633 342 2 068 10 828 Sukaupta amortizacija (908) (4 723) (256) - (5 887) Likutinė vertė 877 1 910 86 2 068 4 941 * Įstatyminių servitutų turtas 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 1 302 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. buvo 1 100 tūkst. Eur), o apsaugos zonų turtas 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 766 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. buvo 591 tūkst. Eur). 141 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 6.Ilgalaikis materialusis turtas Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Kitas ilgalaikis materialusis turtas Nebaigta statyba Iš viso 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo / perkainota vertė 520 20 731 333 194 15 189 25 311 394 945 Sukauptas nusidėvėjimas - (1 572) (49 466) (5 623) - (56 661) Sukauptas vertės sumažėjimas - - (233) - - (233) Likutinė vertė 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 520 19 159 283 495 9 566 25 311 338 051 Įsigijimai - - 1 092 804 54 318 56 214 Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis - - - - 18 225 18 225 Perkainojimas - - - - - - Nurašymai - - (1 299) - - (1 299) Vertės sumažėjimas - - - - - - Perklasifikavimas į atsargas - - - (71) - (71) Perklasifikavimas į INT - - - - (89) (89) Perklasifikavimas dotacijos į INT - - - - - - Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse - - (4 878) (465) 5 343 - Perklasifikavimas tarp grupių - 656 11 782 1 091 (13 529) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu - - (914) - (50) (964) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - (29 182) (29 182) Nusidėvėjimas - (640) (16 599) (1 928) - (19 167) Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 520 19 175 272 679 8 997 60 347 361 718 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo / perkainota vertė 520 21 387 338 384 16 517 60 347 437 155 Sukauptas nusidėvėjimas - (2 212) (65 705) (7 520) - (75 437) Likutinė vertė 520 19 175 272 679 8 997 60 347 361 718 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 520 19 175 272 679 8 997 60 347 361 718 Įsigijimai - 492 13 909 4 136 150 991 169 528 Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis - - - - (6 591) (6 591) Perkainojimas - 543 5 245 23 - 5 811 Nurašymai - - (95) 101 - 6 Vertės sumažėjimas - - - (108) - (108) Perklasifikavimas į atsargas - - - (200) - (200) Perklasifikavimas į INT - - - - (70) (70) Perklasifikavimas dotacijos į INT - - - - 2 415 2 415 Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse - - (47 175) (984) 48 159 - Perklasifikavimas tarp grupių - 700 69 004 1 291 (70 995) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (492) (13 886) (1 078) (1 417) (16 873) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - (102 021) (102 021) Nusidėvėjimas - (612) (15 937) (1 909) - (18 458) Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 520 19 806 283 744 10 269 80 818 395 157 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo / perkainota vertė 520 19 806 283 744 10 269 80 818 395 157 Sukauptas nusidėvėjimas - - - - - - Likutinė vertė 520 19 806 283 744 10 269 80 818 395 157 Bendrovėje per laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d., kapitalizuotų palūkanų nebuvo (per laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., sudarė 36 tūkst. Eur). Kapitalizavimui per laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvo taikyta metinė palūkanų norma (per laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma sudarė 1,46 proc.). 142 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT): 2023 2022 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 22 772 4 547 Sumokėti avansai už IMT per periodą 13 803 23 056 Perkelta į nebaigtą statybą (20 358) (4 831) Grąžinti nepanaudoti avansai (36) - Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 16 181 22 772 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 335 761 tūkst. Eur (2022m. gruodžio 31 d. – 417 269 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais. Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2023m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d.: Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Kitas ilgalaikis materialusis turtas Nebaigta statyba Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d. 520 19 175 272 679 8 997 37 575 338 946 2023 m. gruodžio 31 d. 520 18 746 257 432 10 207 64 637 351 542 Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 458 506 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 354 323 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis: 2023 2022 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 354 323 334 322 Įsigijimai 116 479 30 146 Nusidėvėjimas (11 963) (9 889) Nurašymas (333) (256) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 458 506 354 323 Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas 2023 m. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą, jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį. Bendrovė turto tikrąją vertę įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovė paskutinį kartą ilgalaikį materialųjį turtą buvo perkainojusi 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra 5,8 mln. Eur didesnė nei balansinė vertė. Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) Pripažinta per pelną (nuostolius) Perkainojimo įtaka iš viso Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. 27 435 8 172 35 607 Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. - (29 796) (29 796) Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso 27 435 (21 624) 5 811 143 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Didžiausią įtaką vertės sumažėjimui turėjo dėl vykdomų sinchronizacijos projektų peržiūrėtas Alytaus keitiklio naudingo tarnavimo laikotarpis ir šiam turtui suformuotas 21 487 tūkst. Eur vertės sumažėjimas. Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais: 1) Viso ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nustatyta taikant pajamų metodą. 2) Ilgalaikio materialaus turto vienetų tikrosios vertės nustatymas: Suskaičiuota turto elementų reguliacinė vertė vertinant istoriniais kaštais. Nustatyta turto elementų naujo turto atstatomoji vertė. Nustatytas likęs turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis. Bendroji tikroji vertė išskirstyta atskiriems turto elementams ir vienetams. Bendrovės veikla yra reguliuojama, turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (t. y. nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijos į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams. Diskontuotų pinigų srautų metodo taikymas Turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos: Prognozavimo laikotarpis iki 2031 m. Investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygį. Bendrovė ilgalaikėse finansinėse prognozėse apskaičiavo 2025-2031 m. papildomos dedamosios poreikį, atsižvelgdama į tvarų įsiskolinimo lygį (prielaida, kad skolos ir EBITDA santykio vidurkis per reguliavimo laikotarpį būtų artimas, bet neviršytų 4,5). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reguliaciniuose teisės aktuose nebuvo apibrėžtas tvaraus įsiskolinimo dydis, 2024 m. buvo skirta 86% prašytos papildomos dedamosios, papildomos dedamosios poreikis būtų mažesnis, jei faktinės investicijos būtų mažesnės už̌ numatytas - vertinime papildomos dedamosios nediskontuotas dydis 2025-2031 m. sumažintas 25%. Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpį (dabartinis reguliavimo laikotarpis 2022 - 2026 m.) optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte. Investicijų dydžiai iki 2031 m. imami iš aktualaus dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos. Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 96 proc. Skaičiuojant tęstinę vertę taikoma prielaida, kad Bendrovės visos patirtos išlaidos bus kompensuojamos pajamomis. 2024-2025 m. pinigų srautuose įvertintas 2022-2023 m. skirtumas tarp faktinės ir leistinos perdavimo investicijų grąžos (įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą kuriuo didinama leistina investicijų grąža) kuris grąžinamas vartotojams nustatant mažesnę perdavimo kainą. Taipogi, Bendrovei per didesnę papildomų paslaugų dedamąją ir pajamas 2025 m. pinigų srautuose įvertintas grąžintinas ankstesnių metų skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų. Investicijų grąžos norma (ROI iki mokesčių) 2024 m. - 5 proc. (atitinka 4,25 proc. po mokesčių), nuo 2025 m. prilyginta diskonto normai - 5,87 proc. (atitinka WACC po mokesčių 4,99 proc.). Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,99 proc. Jautrumo analizė 144 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Jei papildoma dedamoji investicijų finansavimui nebūtų skirta, turto vertė būtų papildomai mažesnė 92,1 mln. Eur, jei būtų skirta visa Bendrovės ilgalaikėse finansinėse Bendrovės prognozėse apskaičiuotas dydis turto vertė būtų papildomai didesnė 30,7 mln. Eur. Turto vertinimo rezultato jautrumas papildomos dedamosios investicijų finansavimui dydžiui, investicijų grąžos normos pokyčiui ir diskonto normos pokyčiui nuo 2025 m. pateiktas lentelėse: Papildomos dedamosios investicijų finansavimui dalis, proc. nuo prognozės Turto vertės pokytis, mln. Eur 0% -92.1 33% -61.4 67% -30.7 100% 0 133% 30.7 Investicijų grąžos normos pokytis nuo 2025 m., proc. Turto vertės pokytis, mln. Eur -0,50% -15.2 -0,25% -7.6 0,00% 0 0,25% 7.6 0,50% 15.3 Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2025 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą), proc. Turto vertės pokytis, mln. Eur -1,00% 1.5 -0,50% 0.7 0,00% 0 0,50% -0.6 1,00% -1.1 Atstatomųjų kaštų metodo taikymas Ilgalaikio materialaus turto vienetai buvo priskirti pagrindiniams technologinio turto elementams: transformatorių pastotėms, elektros perdavimo linijoms, nuolatinės srovės keitikliams, autotransformatoriams. Kitų (nepriskirtų) turto vienetų balansinė vertė sudaro tik 0,6% bendros balansinės vertės po turto vertinimo, todėl priimta prielaida, kad jų tikroji atstatomoji vertė lygi balansinei vertei ir jie tolimesniuose turto vertinimo etapuose nebuvo vertinami. Nebaigtos statybos tikroji vertė taip pat buvo prilyginta balansinei vertei, kadangi tai vėliausiai įsigytas ir artimas dabartinei rinkos (tikrajai) vertei turtas. 2023m. gruodžio 31d. įsigijimo perkainotoje vertėje yra 70 391 tūkst. Eur ilgalaikio materialaus turto, kurio balansinė vertė prilyginta tikrajai vertei. Buvo suskaičiuota kiekvieno turto elemento reguliacinė vertė, sudėjus diskontuotus istorinius kapitalo kaštus (prognozuojamo laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą) ir diskontuotą turto elemento likutinę vertę 2031 m. pabaigoje. Pagal turto vienetų fizinius parametrus (autotransformatorių galią, transformatorių pastočių prijunginių skaičių, perdavimo linijų grandžių skaičių ir atramų tipą) ir dabartinius pirkimo bei LRAIC modelio įkainius ir statistinius indeksus buvo apskaičiuota kiekvieno turto elemento nauja atstatomoji vertė. Buvo nustatytas turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis: Jei turto elementas įtrauktas į 10 metų investicijų planą, t. y. numatytas rekonstruoti - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki rekonstrukcijos; Jei žinoma turto elemento naudingo tarnavimo pabaigos/nurašymo data - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki nurašymo; Jei neįtrauktas, likęs naudingo tarnavimo laikotarpis lygus skirtumui tarp turto elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio (linijoms 55 m., autotransformatoriams, pastotėms ir keitikliams 35 m., pastatui 60 m.) ir funkcinio nusidėvėjimo (laikotarpio nuo turto eksploatavimo pradžios, įvertinus rekonstrukciją/pakeistus elementus). Apskaičiuota kiekvieno turto elemento atstatomoji vertė, kuri lygi elemento naujai atstatomajai vertei padaugintai iš elemento likusio naudingo tarnavimo laikotarpio ir padalintai iš elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio. Pajamų metodu nustatytas ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas paskirstytas turto vienetams proporcingai atstatomosioms vertėms, užtikrinant, kad nustatyta vertė nebūtų mažesnė nei apskaičiuotas turto elemento reguliacinis srautas 145 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Atsižvelgdamas į vykdomą sinchronizacijos projektų investicijų programą, Bendrovė peržiūrėjo su sinchronizacijos projektais paveiktų turto vienetų alternatyvaus panaudojimo galimybes, likusį naudingo tarnavimo laikotarpį. Dėl šios priežasties keitiklio Alytuje elementams buvo nustatytas sutrumpintas eksploatavimo laikotarpis iki 2025 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į nustatytą likusį turto naudingo tarnavimo laikotarpį peržiūrėti ir pakeisti turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpiai, kurie bus pradėti taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. 7.Naudojimosi teise valdomas turtas Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos. Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro: Žemė Pastatai Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materialusis turtas Viso 2021 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 720 127 5 359 Sukauptas nusidėvėjimas (135) (16) (572) (127) (850) Likutinė vertė 4 330 31 148 - 4 509 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 4 330 31 148 - 4 509 Įsigijimai - - 1 402 - 1 402 Nurašymai - - (661) (127) (788) Nusidėvėjimas (45) (16) (258) - (319) Nusidėvėjimas (nurašymai) - - 661 127 788 Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 4 285 15 1 292 - 5 592 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 1 461 - 5 973 Sukauptas nusidėvėjimas (180) (32) (169) - (381) Likutinė vertė 4 285 15 1 292 - 5 592 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 4 285 15 1 292 - 5 592 Įsigijimai - 70 140 - 210 Nurašymai - (47) (59) - (106) Nusidėvėjimas (45) (16) (385) - (446) Nusidėvėjimas (nurašymai) - 48 57 - 105 Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 4 240 70 1 045 - 5 355 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 70 1 542 - 6 077 Sukauptas nusidėvėjimas (225) - (497) - (722) Likutinė vertė 4 240 70 1 045 - 5 355 8.Finansinis turtas 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė sausio 1 d. - 781 Įsigytas finansinis turtas - 13 090 Perleistas finansinis turtas - (13 871) Vertės sumažėjimo pasikeitimas - - Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai - - 146 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) * perleidimo kaina 13 786 tūkst. Eur, o 85 tūkst. Eur 2% akcijų paketo perleidimo nuostolis. 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė, metų pradžioje turėtus 2 proc. TSO Holding akcijų kartu su 2022 m. spalio mėn. papildomai įsigytais 37,6 proc. akcijų, už tą pačią vienos akcijos kainą visas 39,6 proc. akcijų perleido motininei kompanijai UAB „EPSO-G“. Transakcijos su papildomai įsigytomis ir parduotomis akcijomis neįtakojo Bendrovės 2022 m. veiklos rezultato, o anksčiau turėtų 2% akcijų paketo perleidimas sąlygojo 85 tūkst. Eur nuostolį. 2022 metais bendrovė iš TSO Holding AS gavo 43 tūkst. Eur dividendų. 9.Atsargos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos 194 166 Atimti: vertės sumažėjimas (153) (163) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 41 3 Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė sausio 1 d. 163 173 Vertės sumažėjimo pasikeitimas (10) (10) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 153 163 Bendrovė 2023 ir 2022 metais atstatė sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2023 metus sudarė 385 tūkst. Eur (per 2022 metus – 254 tūkst. Eur). 10.Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 18 082 58 414 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas 547 2 666 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 18 629 61 080 Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2023 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2022 m. gruodžio 31 d. sumažėjo, nes papildomų paslaugų kaina sumažėjo 8 kartus, disbalanso - balansavimo kaina sumažėjo 4,3 karto. Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 147 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovė 2023 m. prekybos gautinoms sumoms pagal sutartis su klientais nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo. 11.Kitos prekybos gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 49 17 Gautinos perkrovų valdymo įplaukos 770 649 Gautinos VIAP lėšos - 354 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 7 408 1 477 Kitos prekybos gautinos sumos 56 61 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 8 283 2 558 Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Sukauptų gautinų sumų už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas didžiausią dalį sudaro Tarpusavio perdavimo sistemos operatorių elektros tranzito kompensavimo mechanizmo (toliau – ITC) sukauptos gautinos sumos, kurios išaugo dėl 2023 Reguliatoriaus patvirtintų didesnių elektros kainų technologiniams nuostoliams. Bendrovė 2023 m. prekybos gautinoms sumoms nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo. 12.Kitos gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Gautinos dotacijos 34 006 302 Kitos gautinos sumos 443 613 Iš biudžeto gautinas PVM 441 - Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas (23) (23) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 34 867 892 Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Pradelstos kitos gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 23 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. - 23 tūkst. Eur). Joms buvo suformuotas 100 proc. vertės sumažėjimas. 13.Suteiktos paskolos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį) 166 600 232 008 Paskolų palūkanos 482 - Apskaitinė vertė 167 082 232 008 Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį. Susitarimu numatoma galimybė laikinai panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. Sutarties terminas numatytas iki 2022 m. vasario 26 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui. 148 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2023 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ antrą kartą pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį iki 2024 m. vasario 26 d., taikant nuo 2023 m. kovo 1 d. kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate). 2024 m. vasario 23 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį. Informacija pateikta 40 pastaboje. Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, Bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui, finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui. 14.Kitas finansinis turtas 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Deponuotos lėšos garantijoms 1 500 5 000 Gauti depozitai 2 889 2 334 Kitas finansinis turtas 55 27 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 4 444 7 361 Kito finansinio turto tikroji vertė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei. 15.Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pinigai banke 634 499 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 634 499 Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė yra lygi jų nominaliai ir apskaitinei vertei. 16.Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 tūkst. Eur ir buvo padalintas į 504 331 380 vienetų 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro 8 579 tūkst. Eur. Kapitalo valdymas Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui. Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija. 17.Privalomasis, perkainojimo ir kiti rezervai Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas 2023 m. neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nes 2 521 tūkst. Eur buvo panaudota 2022 m. nuostolio padengimui (2022 m. atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir sudarė 10 proc. įstatinio kapitalo). 149 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Perkainojimo rezervas Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi „Perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma, gauta perkainojus turtą pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Perkainojimo rezervo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima.“ 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą ir suformavo Perkainojimo rezervą (2022 m. turto perkainojimo rezervo nebuvo). 2023 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė sausio 1 d. - Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 27 435 Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas - Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas - Atidėtas pelno mokestis (4 115) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 23 320 Kiti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant vėlesnių metų pelną. 2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti nuostolių paskirstymo projektą, paskirstytiną nuostolį padengiant perkėlus iš privalomojo rezervo 2 521 tūkst. Eur, iš kitų rezervų - 46 828 tūkst. Eur ir atstatant 135 tūkst. Eur rezervą, skirtą paramai. 2022 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą, 14 794 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus ir 175 tūkst. Eur perkelti į rezervą, skirtą paramai. 18.Dividendai 2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2022 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendai už 2022 m. nebuvo paskirti, nes Bendrovė juos baigė nuostolingai. 2022 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2021 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išmokėjimui buvo skirta 5 044 tūkst. Eur. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,01 Eur. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Dividendai, tenkantys vienai akcijai - 0,01 19.Dotacijos Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2023 m. ir 2022 m. dotacijų judėjimą sudarė: Likutis sausio 1d. Pastaba 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Gautinos dotacijos 12 302 9 900 Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) 27 (32 802) (1 677) Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) 26 (34 896) (9 705) (67 396) (1 482) Pripažintos dotacijos Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą 6 118 894 30 146 Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui - 8 118 894 30 154 Gautos dotacijos Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis (pinigų srautų ataskaita) 15 727 72 086 Perkrovų valdymo įplaukos, perkeltos į dotacijas 22 13 457 22 992 Gautos dotacijos ankstesniais metais (2) 26 29 182 95 104 Dotacijos gautos turtu 6 16 873 964 Likutis laikotarpio pabaigai Gautinos dotacijos 12 34 006 302 Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) 27 - (32 802) Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) 26 (28 563) (34 896) 5 443 (67 396) 150 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais dotacijomis pripažįstamos lėšos, kai Bendrovėje sukuriamas turtas, numatytas naudoti pagal paskirtį ar patiriamos išlaidos, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis. Dotacijomis pripažįstamos gautos ir gautinos lėšos Baltijos Šalių Sinchronizacijos projektuose patirtų išlaidų kompensavimui (iki 75 proc.) iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), įvertinus gautus avansus. Taip pat dotacijomis pripažįstamos gautos ar gautinos lėšos iš Europos struktūrinių fondų pagal suderintus investicinius projektus patirtoms tinkamoms išlaidoms finansuoti. 20.Paskolos Bendrovės paskolas sudaro: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikės paskolos Banko paskolos 28 143 34 285 Trumpalaikės paskolos Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 6 143 6 143 Banko paskolų palūkanos 43 49 Iš viso paskolų laikotarpio pabaigai 34 329 40 477 Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Tarp 1 ir 2 metų 6 143 6 143 Nuo 2 iki 5 metų 12 000 14 142 Po 5 metų 10 000 14 000 Iš viso 28 143 34 285 Bendrovė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo įkeitusi turto. Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,9400 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. - 0,9400 proc.). 151 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 286 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 40 428 tūkst. Eur). Bendrovė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų. Bendrovės paskolos sutartyje su European Investment Bank nustatytas įpareigojimas, kad grynosios skolos ir EBITDA santykis bus mažesnis už 6,5 ir palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3, šie rodikliai apskaičiuojami 2 kartus į metus: gruodžio 31 d ir birželio 30 d. Paskolos, kuriai galioja šis reikalavimas likutis 2023 m. gruodžio 31 d. yra 34 286 tūkst. Eur. Paskolų, kurioms galiojo šis reikalavimas likučiai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 428 tūkst. Eur (European Investment Bank). Bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytus reikalavimus vykdė. Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytų reikalavimų nevykdė, tačiau Bendrovės prašymu European Investment Bank 2022 m. gruodžio mėn. atsiuntė pranešimą, kad bankas atsisako savo teisių reikalauti išankstinio paskolos grąžinimo. Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2023 m. ir 2022 m. suderinimas: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 634 499 Ilgalaikės paskolos (28 143) (34 285) Nuomos įsipareigojimai (5 038) (5 299) Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (6 143) (6 143) Paskolų palūkanos (43) (49) Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis (455) (403) Grynoji skola (39 188) (45 680) Pinigai ir pinigų ekvivalentai 634 499 Skola su fiksuota palūkanų norma (39 822) (46 179) Skola su kintama palūkanų norma - - Grynoji skola (39 188) (45 680) Pinigai Paskolos Kitas finansavimas Nuoma Iš viso Grynoji skola 2022 m. sausio 1 d. 1 819 (65 769) - (4 594) (68 544) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (1 320) - - - (1 320) Naujos nuomos sutartys - - - (1 402) (1 402) Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai - - - - - Nuomos mokėjimai - - - 294 294 Grąžinta paskola - 25 249 - - 25 249 Apskaičiuotos palūkanos - (621) (25) (68) (714) Sumokėtos palūkanos - 664 25 68 757 Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. 499 (40 477) - (5 702) (45 680) Grynoji skola 2023 m. sausio 1 d. 499 (40 477) - (5 702) (45 680) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 135 - - - 135 Naujos nuomos sutartys - - - (210) (210) Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai - - - 2 2 Nuomos mokėjimai - - - 417 417 Grąžinta paskola - 6 142 - - 6 142 Apskaičiuotos palūkanos - (360) (52) (77) (489) Sumokėtos palūkanos - 366 52 77 495 Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. 634 (34 329) - (5 493) (39 188) 152 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 21.Nuomos įsipareigojimai Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė sausio 1 d. 5 702 4 594 Sudarytos nuomos sutartys 210 1 402 Nutrauktos sutartys (2) - Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos 77 68 Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) (494) (362) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 5 493 5 702 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 5 038 5 299 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 455 403 Viso įsipareigojimų 5 493 5 702 Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Einamųjų metų dalis 455 403 Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: Tarp 1 ir 2 metų 433 373 Tarp 2 ir 3 metų 298 370 Tarp 3 ir 5 metų 29 275 Virš 5 metų 4 278 4 281 Viso 5 493 5 702 Bendrovės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 tūkst. Eur) turto nuomos sąnaudos 2023 m. sudarė 175,5 tūkst. Eur (2022 m. – 174,8 tūkst. Eur). Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais. 22.Perkrovų valdymo įplaukos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis 264 173 64 095 Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis 36 901 287 400 Viso perkrovų valdymo įplaukų laikotarpio pabaigai 301 074 351 495 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Perkrovų valdymo įplaukos sausio 1 d. 351 495 109 087 Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą 108 527 267 296 Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos ilgalaikio materialaus turto finansavimui (13 457) (22 992) Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis per periodą (145 491) (1 896) Perkrovų valdymo įplaukos laikotarpio pabaigai 301 074 351 495 153 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 30 d. VERT nutarimu Nr. O3E-1330 „Dėl Litgrid AB paslaugos kainos viršutinės ribos 2023 m. koregavimo“. 2023 m. perdavimo tarifas buvo sumažintas, tačiau negautoms pajamoms kompensuoti buvo panaudota po 35 575 tūkst. Eur perkrovų valdymo įplaukų kas ketvirtį, viso 142 300 tūkst. Eur per metus. Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.12 pastaboje. Pinigų srautų ataskaitoje 2023 m gautas perkrovų įplaukas pateikė prie pagrindinės veiklos (2022 m. – prie investicinės), kadangi gautos perkrovų valdymo įplaukos 2023 m. buvo skirtos kompensuoti negautas pagrindinės veiklos pajamas dėl sumažinto perdavimo tarifo (2022 m. gautos perkrovų valdymo įplaukos buvo skirtos investicijų finansavimui). 2023 m. balandžio mėn. buvo perkelta perkrovų valdymo įplaukų 60 590 tūkst. Eur trumpalaikė dalis į ilgalaikę dalį dėl pasikeitimų vystant Harmony link projektą. Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių. 23.Atidėjiniai Pastaba 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms 2.11 477 654 Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 419 468 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui 176 367 Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti 1 358 100 Apskaitinė vertė 2 430 1 589 Ilgalaikiai atidėjiniai 823 941 Trumpalaikiai atidėjiniai 1 607 648 Atidėjinių judėjimą sudarė: Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui Atidėjiniai teisminėms byloms/ pretenzijoms Viso Apskaitinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 275 277 1 646 661 2 859 Priskaičiuota - - - 100 100 Patikslintas įvertinimas 379 260 (1 055) - (416) Išmokėta - (69) (224) (661) (954) Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 654 468 367 100 1 589 Priskaičiuota - - 176 1 358 1 534 Patikslintas įvertinimas (177) 201 - - 24 Išmokėta - (250) (367) (100) (717) Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 477 419 176 1 358 2 430 Atidėjinių darbuotojų pensijų išmokoms naudotos prielaidos: ilgalaikis atlyginimų augimas 2023 m. – 3 proc. (2022 m. – 4 proc.), diskonto norma 2023 m. – 1,2300 proc. (2022 m. – 0,8000 proc.), darbuotojų kaitos koeficientas 2023 m. – 14,5 proc. (2022 m. – 8,7 proc.), išmokos koeficientas 2023 m. – 2-4 VDU (2022 m. – 2-4 VDU). 2023 m. Bendrovė patikslino Atidėjinį servitutų įsipareigojimams, atsižvelgdama į mokėjimų prašymų statistiką, taip pat suformavo naują 176 tūkst. Eur Apsaugos zonų atidėjinį telekomunikacinių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai (vertė nustatyta pagal įvykusius pirkimus) bei panaudojo 367 tūkst. Eur Apsaugos zonų atidėjinį apmokėti darbams, skirtiems nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo apsaugai. 154 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Atsižvelgiant į vykstančius teisminius ginčus, 2023 m. gruodžio 31 d. suformuotas atidėjinys teisminėms byloms 1 358 tūkst. Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. - 100 tūkst. Eur. 24.Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos - - Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (7 156) (16 772) Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (207) (8 275) Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio sąnaudos (nauda) 55 16 184 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (7 308) (8 863) Bendrovės 2023 m. pelnas (nuostoliai) apmokestinami 15 proc. (2022 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Skaičiuojant 2023 m. pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 70 proc. sumažintas 2022 m. mokestinio nuostolio suma, mažinant atidėto pelno mokesčio turtą. Sukauptas mokestinis nuostolis ir jam suformuotas atidėtas pelno mokesčio turtas 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Sukaupta mokestinio nuostolio suma sausio 1 d. 55 374 - Sukaupta (atstatyta) mokestinio nuostolio suma (370) 55 374 Realizuota mokestinio nuostolio suma (43 784) - Sukaupta mokestinio nuostolio suma laikotarpio pb. 11 220 55 374 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas sausio 1 d. 8 306 - Pripažinta mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto (55) 8 306 Realizuota mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto (6 568) - Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas laikotarpio pb. 1 683 8 306 Bendrovė 2023 m., atsižvelgusi 2022 m. lapkričio mėn. iš VMI gautą atsakymą dėl galimybės taikyti pelno mokesčio lengvatą Bendrovės vykdomiems investiciniams projektams, peržiūrėjo 2019 m. – 2023 m. vykdytus investicinius projektus ir nustatė 87 444 tūkst. Eur investicijų lengvatos kriterijus atitinkančių investicijų. 66 344 tūkst. Eur investicijų lengvatos kriterijus atitinkančių investicijų panaudotos 2020 m., 2021 m. ir 2023 m. pelno mokesčio mažinimui, patikslinant 2020 m. ir 2021 m. deklaracijas, o nepanaudotai 21 100 tūkst. Eur daliai suformavo atidėto pelno mokesčio turtą 3 165 tūkst. Eur. Kiti koregavimai Tikslinant 2020 m. pelno mokesčio deklaraciją Bendrovė taip pat grąžino UAB „EPSO-G“ iš jų perimtą mokestinį nuostolį 2 533 tūkst. Eur ir atgavo 15 % nuo grąžintos sumos 380 tūkst. Eur. Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau: Atidėtojo pelno mokesčio turtas Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės sumažėjimas Turto vertės sumažėjimas Perkrovų įplaukos Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Mokestinis nuostolis Nepanudota investicijų lengvata Kita Iš viso 2022 m. sausio 1 d. 1 425 138 18 611 288 - - 677 21 139 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje (179) (45) (16 233) (163) 8 305 - (51) (8 366) 2022 m. gruodžio 31 d. 1 246 93 2 378 125 8 305 - 626 12 773 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 2 761 13 (58) (36) (6 622) 3 165 218 (559) Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje - - - - - - - - 2023 m. gruodžio 31 d. 4 007 106 2 320 89 1 683 3 165 844 12 214 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės padidėjimas Nusidėvėjimo normų skirtumai Mokesčių lengvata įsigyjant IMT Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Palūkanų kapitalizavimo įtaka Iš viso 2022 m. sausio 1 d. - (206) (1 288) (373) (278) - - (2 145) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - 418 (87) 119 7 - - 457 2022 m. gruodžio 31 d. - 212 (1 375) (254) (271) - - (1 688) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - 647 112 (57) 9 - - 711 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje (4 115) - - - - - - (4 115) 2023 m. gruodžio 31 d. (4 115) 859 (1 263) (311) (262) - - (5 092) Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. 12 773 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. 12 214 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. (1 688) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. (5 092) Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. 11 085 Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. 7 122 155 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. 6 854 4 285 Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. 5 360 8 488 Iš viso: 12 214 12 773 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. (4 704) (1 314) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. (388) (374) Iš viso: (5 092) (1 688) 156 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 41 078 (58 347) Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą 6 162 (8 752) Investicijų lengvatos įtaka (3 000) (419) Praėjusių metų investicijų lengvatos įtaka (10 117) - Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) 36 41 Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka (389) 267 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) (7 308) (8 863) Avansu sumokėto pelno mokesčio ir grąžintino pelno mokesčio pokytis pateiktas žemiau: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Avansinio pelno mokesčio (pelno mokesčio) suma sausio 1 d. 28 597 (3 162) Sumokėtas avansinis pelno mokestis - 9 938 Sumokėtas (susigrąžintas) pelno mokestis (380) 5 050 Pelno mokesčio permoka dėl perkrovų valdymo įplaukų pripažinimo pasikeitimo - 16 212 Papildomai susidariusi pelno mokesčio permoka dėl panaudotų ankstesniųjų laikotarpių invesicijų lengvatų 7 137 629 Realizuota avansinio pelno mokesčio suma (6 420) (70) Avansinio pelno mokesčio suma laikotarpio pb. 28 934 28 597 25.Prekybos skolos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Skolos už elektros energiją 26 684 53 737 Skolos už remonto darbus, paslaugas 3 190 4 900 Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą 26 279 11 509 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 56 153 70 146 2023 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2022 m. gruodžio 31 d. sumažėjo skolos už elektros energiją 2 kartus, nes sumažėjo elektros energijos kaina biržoje, ir padidėjo skolos už ilgalaikį materialųjį turtą 2,3 karto dėl vykdomų sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais investicinių projektų. Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms. 26.Gauti išankstiniai apmokėjimai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Ateinančių laikotarpių pajamos 2 13 Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų 217 568 Avansu gautos dotacijos 28 563 34 896 Kitos avansu gautos sumos 820 29 Apskaitinė vertė 29 602 35 506 157 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas. 27.Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Gauti išankstiniai apmokėjimai už naujų vartotojų prijungimą 1 595 1 115 Avansu gautos dotacijos - 32 802 Ilgalaikės skolos tiekėjams 131 321 Ateinančių laikotarpių pajamos 154 154 Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: 1 880 34 392 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Nefinansiniai įsipareigojimai Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 379 303 Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos 1 758 1 442 Mokėtinas PVM - 4 055 Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis - 622 Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: 2 137 6 422 Finansiniai įsipareigojimai Mokėtini dividendai 496 522 Mokėtinos palūkanos * - 49 Sukauptos kitos sąnaudos 1 481 2 580 Gauti depozitai ** 2 889 2 334 Mokėtinas mokestis reguliatoriui 618 394 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 149 6 Finansinių įsipareigojimų iš viso: 5 633 5 885 Bendra finansinių ir nefinansinių įsipareigojimų apskaitinė vertė 7 770 12 307 * Nuo 2023 m. mokėtinos paskolų palūkanos perklasifikuojamos į trumpalaikes paskolas. ** Gautus depozitus sudaro iš klientų gauti depozitai pagal disbalanso pirkimo – pardavimo sutartis. Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 28.Informacija apie segmentus Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis Bendrovėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Valdyba stebi šiuos pagrindinius veiklos rodiklius: pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą (amortizaciją), ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA); grynąjį pelną; veiklos sąnaudas be elektros ir susijusių sąnaudų. 158 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis. Valdyba taip pat stebi koreguotą veiklos rodiklį – koreguotą EBITDA. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metu rezultatams. Valdybos vertinimu, koreguotos EBITDA rodikliai tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi parodo, kiek Bendrovė realiai uždirbo ataskaitiniais metais. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pajamos ir kitos pajamos 369 838 420 308 Veiklos sąnaudos, be elektros, dujų ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų (40 292) (36 715) EBITDA 78 288 (36 513) Koreguota EBITDA 37 291 34 556 Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius 23 011 19 709 Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius (64 008) 51 360 Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA (40 997) 71 069 EBITDA ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas (29 619) (12 603) Nusidėvėjimas ir amortizacija (19 737) (20 582) Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, nurašymo nuostoliai (21 624) - Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte 4 434 (884) Pelno mokestis 7 308 8 863 Dividendų pajamos - - Grynasis pelnas (nuostoliai) 48 386 (49 484) Turto iš viso 677 417 718 545 Grynoji finansinė skola (39 188) (45 680) Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) (165 371) (77 071) Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą. Pajamos iš Lietuvos klientų per 2023 metus sudarė 84 proc. visų pajamų (per 2022 metus – 82 proc.). Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2023 ir 2022 metais sudarė: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuva 306 313 344 221 Estija 29 534 43 862 Švedija 8 691 15 840 Lenkija 3 354 5 846 Latvija 2 221 1 448 Norvegija 4 816 7 838 Kitos šalys 14 909 1 253 Iš viso: 369 838 420 308 Bendrovės pajamos iš didžiausių klientų: Įmonės pavadinimas 2023 m. gruodžio 31 d. AB "Energijos skirstymo operatorius" 90 767 UAB "Ignitis" 29 812 Elering AS 29 286 Įmonės pavadinimas 2022 m. gruodžio 31 d. AB "Energijos skirstymo operatorius" 200 602 UAB "Ignitis" 48 486 AB "Ignitis Gamyba" 27 705 159 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 29.Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pajamos pagal sutartis su klientais Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Elektros energijos perdavimo paslauga 64 180 72 516 Prekyba balansavimo / disbalanso energija 108 264 175 145 Elektros energijos papildomos paslaugos 27 992 137 175 Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai 5 867 2 025 Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso 206 303 386 861 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais Pajamos už kilmės garantijų administravimą 78 129 Kitų pajamų iš viso: 78 129 Pajamų pagal sutartis su klientais iš viso 206 381 386 990 Pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos - 28 893 Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui 142 300 - Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis 3 191 1 896 Kitos su elektros energija susijusios paslaugos 14 937 1 161 Gamintojų prijungimo ir elektros įrenginių perkėlimo pajamos 13 13 Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso 160 441 31 963 Pajamos iš viso 366 822 418 953 Visos Bendrovės gaunamos pajamos pripažįstamos per laikotarpį. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas) 2023 m. nebuvo gauta, nes Bendrovė nuo 2023 m. nebeteikia šios paslaugos. 30.Kitos pajamos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Pajamos iš turto nuomos 551 534 Delspinigiai ir netesybos 1 609 696 Pajamos iš turto pardavimo 476 - Kitos pajamos 380 125 Iš viso 3 016 1 355 31.Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos 108 515 174 786 VIAP disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos - 28 802 Elektros energijos papildomų paslaugų sąnaudos 98 121 111 633 Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos 38 273 99 576 Elektros energijos susijusių paslaugų sąnaudos 6 349 5 309 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 251 258 420 106 160 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 32.Kitos sąnaudos 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (2 465) (2 214) Mokesčių sąnaudos (2 670) (2 421) Mokesčio reguliatoriui sąnaudos (2 473) (1 578) Verslo apsaugos sąnaudos (870) (748) Narystės mokesčių sąnaudos (518) (436) Valdymo paslaugų sąnaudos (505) (242) Komandiruočių sąnaudos (399) (260) Draudimo sąnaudos (445) (243) Transporto sąnaudos (303) (301) Patalpų nuomos sąnaudos (287) (354) Kitos sąnaudos (2 302) (3 546) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai (13 237) (12 343) 33.Sandoriai tarp susijusių šalių 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais eliminuojamos Lietuvos Respublikos centrinės ir vietinės valdžios institucijos. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/. Bendrovės susijusios šalys 2023 m. ir 2022 m. buvo: ‐Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai: ‐UAB „EPSO-G“ grupės įmonės: ‐AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai); ‐UAB „TETAS“ (bendri akcininkai); ‐UAB „Energy cells“ (bendri akcininkai); ‐BALTPOOL UAB (bendri akcininkai). ‐UAB „Ignitis grupė“ įmonės ‐Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės: ‐VĮ Ignalinos atominė elektrinė; ‐VĮ Registrų centras; ‐Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės. ‐Vadovybė. Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus. Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir elektros energijos papildomų paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis. 161 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2023 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė: Susijusios šalys Gautinos sumos ir sukauptos pajamos Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Suteiktos paskolos Pirkimai Pardavimai Kiti pardavimai UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ - 150 167 082 505 - 4 849 UAB „TETAS“ 279 1 526 - 9 811 - 625 BALTPOOL UAB - - - - - - UAB ENERGY CELLS 15 861 - 2 455 535 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 13 765 1 145 - 1 656 90 743 - AB „Ignitis gamyba“ 477 12 592 - 130 303 4 082 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 29 - - - 285 - UAB "Ignitis" 983 809 - 9 594 29 812 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 111 100 - 616 549 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė - 36 - 276 79 - UAB „Transporto valdymas“ - - - - - - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija - - - - 1 086 - VĮ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ 55 - - - 535 - AB "LTG Infra" 37 75 - - 295 - VĮ Registrų centras - 1 - 402 - - 15 751 17 295 167 082 155 618 128 001 5 474 Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 4 849 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 625 tūkst. Eur. Nemokamai gauta iš UAB ENERGY CELLS turto už 3 425 tūkst. Eur. 2022 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė: Susijusios šalys Gautinos sumos ir sukauptos pajamos Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Suteiktos paskolos Pirkimai Pardavimai Kiti pardavimai UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ 25 79 232 008 242 - 13 850 UAB „TETAS“ 365 2 046 - 9 702 - 180 BALTPOOL UAB 354 - - - 12 279 - UAB ENERGY CELLS 123 48 - 38 200 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 33 059 985 - 4 039 200 591 - AB „Ignitis gamyba“ 3 712 25 387 - 181 932 27 705 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 27 - - - 295 - UAB "Ignitis" 10 138 - - 11 176 48 486 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 8 100 - 579 212 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė - 81 - 771 194 - UAB Transporto valdymas - - - 123 - - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija - 321 - - - - VĮ Ignalinos atominė elektrinė 159 - - - 1 152 - AB "LTG Infra" 127 15 - - 652 - VĮ Registrų centras - 205 - 240 - - 48 097 29 267 232 008 208 842 291 766 14 030 Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: TSO Holding AS akcijų UAB „EPSO-G“ pardavimas 13 785 tūkst. Eur, sąnaudų, susijusių su TSO Holding AS akcijų pardavimu UAB „EPSO-G“ kompensavimas 45 tūkst. Eur, UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 20 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 180 tūkst. Eur. 162 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Išmokėti dividendai susijusiems asmenims 2023 m. 2022 m. UAB "EPSO-G" - 16 129 Iš viso - 16 129 Išmokos vadovybei 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Išmokos, susijusios su darbo santykiais 1 110 803 Iš jų: Išeitinės kompensacijos* 3 - Vadovų skaičius (vidutinis metinis) 9 7 * - su darbdavio Sodros įmokomis. Per 2023 ir 2022 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovas, departamentų ir centrų vadovai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2023 m. kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 66 tūkst. Eur (2022 m. – 40 tūkst. Eur). 34.Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai 2023 m. ir 2022 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) 48 386 (49 484) Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) 504 331 380 504 331 380 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) 0,096 (0,098) 35.Papildoma pinigų srautų informacija Skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2023 m. 12 758 tūkst. Eur (2022 m. – 1 964 tūkst. Eur) ir kapitalizuotų palūkanų pokytis 2023 m. 0 Eur (2022 m. – 36 tūkst. Eur). 36.Finansinės rizikos faktoriai Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID AB valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt. Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje) Finansinis turtas 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 18 629 61 080 Prekybos gautinos sumos 8 283 2 558 Kitos gautinos sumos 420 590 Suteiktos paskolos 167 082 232 008 Kitas finansinis turtas 4 444 7 361 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 634 499 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 199 492 304 096 Kitas finansinis turtas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas - - Finansinis turtas iš viso: 199 492 304 096 163 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Finansiniai įsipareigojimai Paskolos 34 329 40 428 Nuomos įsipareigojimai 5 493 5 702 Prekybos skolos 58 033 70 146 Mokėtini dividendai 496 522 Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 1 481 2 580 Įsipareigojimų įvykdymo garantija 3 507 2 334 Iš viso 103 339 121 712 Kredito rizika 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas 199 492 304 096 Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 92 proc. (2022 m. gruodžio 31 d.- 95 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023m. gruodžio 31 d. sudarė 58 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. – 54 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų. Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą ( 14 pastaba ir 27 pastaba) arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis. Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba), motininių bankų ilgalaikio skolinimosi reitingai: Bankas1A+ Bankas2AA- Bankas3 AA- Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų. Bendrovė yra suteikusi paskolą UAB „EPSO-G“, kuri yra 100% valstybės valdoma įmonė, o reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ jai yra suteikusi investicinį Baa1 reitingą. Likvidumo rizika Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t. y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes. 164 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2023 m. yra teigiami, dėl to likvidumo rizika nėra padidėjusi. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 1,91 (2022 m. gruodžio 31 d. – 0,81). Kaip aprašyta pastaboje 2.12, Bendrovė, esant poreikiui, gali laikinai panaudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas. Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga. iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki vienerių metų Per antrus metus Per trečius - penktus metus Po penkių metų Įsipareigojimų iš viso Likutis 2022 m. sausio 1 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 75 582 - - - - 75 582 Paskolos - 6 509 6 452 14 756 14 267 41 984 Nuomos įsipareigojimai 120 345 442 850 7 588 9 345 Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 75 702 6 854 6 894 15 606 21 855 126 911 Likutis 2023 m. sausio 1 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 63 517 - - - - 63 517 Paskolos - 6 452 6 395 12 486 10 143 35 476 Nuomos įsipareigojimai 128 383 511 548 7 549 9 119 Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 63 645 6 835 6 906 13 034 17 692 108 112 Rinkos rizika a)Palūkanų normos rizika Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė turi tik paskolas, kurių palūkanos yra fiksuotos. b)Užsienio valiutos rizika Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais. 37.Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos bei kitas finansinis turtas. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos: Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 5 593 tūkst. Eur mažesnė (2022 m. gruodžio 31 d. – 4 681 tūkst. Eur mažesnė) nei apskaitinė vertė. 38.Audito įmonės suteiktos paslaugos Audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data. Lentelėje sumos nurodytos Eurais. Paslaugų pobūdis 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. Audito paslaugos 86 000 52 054 Iš viso audito paslaugų 86 000 52 054 Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos 14 603 14 776 Kitos paslaugos 3 180 3 479 Iš viso ne audito paslaugų 17 783 18 255 39.Teisminiai nagrinėjimai Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Rangovo ieškinį Bendrovei dėl sutarčių kainos padidinimo, nuostolių (2 477 tūkst. Eur) priteisimo ir kitų rangovo reikalavimų. Bendrovė su reikalavimais nesutinka visa apimtimi ir atidėjinių žalos atlyginimui neformavo. Tikėtinas teismo sprendimas – 2024 m. gegužės mėn. 2023 m. spalio mėn. Stokholmo prekybos Arbitražo institute pradėtas arbitražo procesas prieš kelias perdavimo sistemos operatores, įskaitant LITGRID AB. Arbitražo procesas pradėtas dėl to, kad perdavimo sistemos operatorės, laikydamosios tarptautinių sankcijų, sustabdė mokėjimus. Atsižvelgiant į Stokholmo prekybos Arbitražo instituto taisykles, išsamesnė informacija šiuo metu laikoma konfidencialia. 40.Pobalansiniai įvykiai 2024 m. vasario 23 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį iki 2024 m. gegužės 24 d., taikant nuo 2023 m. kovo 1 d. kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate). _ 165 PricewaterhouseCoopers UAB, J. Jasinskio str. 16B, 03163 Vilnius, Lithuania +370 (5) 239 2300, ltvilnius@pwc.com, www.pwc.lt Company code 111473315, registered with the Legal Entities’ Register of the Republic of Lithuania Independent auditor’s report To the shareholders of LITGRID AB Report on the audit of the financial statements Our opinion In our opinion, the financial statements give a true and fair view of the financial position of LITGRID AB (the “Company”) as at 31 December 2023 and of the Company’s financial performance and cash flows for the year then ended in accordance with International Financial Reporting Standards as adopted by the European Union. Our opinion is consistent with our additional report to the Audit Committee dated 29 March 2024. What we have audited The Company’s financial statements comprise: ● the Company’s statement of financial position as at 31 December 2023; ● the Company’s statement of comprehensive income for the year then ended; ● the Company’s statement of changes in equity for the year then ended; ● the Company’s statement of cash flows for the year then ended; and ● the notes to the financial statements, comprising material accounting policy information and other explanatory information. Basis for opinion We conducted our audit in accordance with International Standards on Auditing (ISAs). Our responsibilities under those standards are further described in the Auditor’s responsibilities for the audit of the financial statements section of our report. We believe that the audit evidence we have obtained is sufficient and appropriate to provide a basis for our opinion. Independence We are independent of the Company in accordance with the International Code of Ethics for Professional Accountants (including International Independence Standards) issued by the International Ethics Standards Board for Accountants (IESBA Code) and the Law of the Republic of Lithuania on the Audit of Financial Statements that are relevant to our audit of the financial statements in the Republic of Lithuania. We have fulfilled our other ethical responsibilities in accordance with the IESBA Code and the Law of the Republic of Lithuania on the Audit of Financial Statements. To the best of our knowledge and belief, we declare that non-audit services that we have provided to the Company are in accordance with the applicable law and regulations in the Republic of Lithuania and that we have not provided non-audit services that are prohibited under Article 5(1) of Regulation (EU) No 537/2014 considering the exemptions of Regulation (EU) No 537/2014 endorsed in the Law of the Republic of Lithuania on the Audit of Financial Statements. The non-audit services that we have provided to the Company, in the period from 1 January 2023 to 31 December 2023, are disclosed in note 38 to the financial statements. Our audit approach Overview Materiality ● Overall materiality: EUR 3,500 thousand Key audit matters ● Property, plant and equipment at revalued amount As part of designing our audit, we determined materiality and assessed the risks of material misstatement in the financial statements. In particular, we considered where management made subjective judgements; for example, in respect of significant accounting estimates that involved making assumptions and considering future events that are inherently uncertain. As in all of our audits, we also addressed the risk of management override of internal controls, including, among other matters, consideration of whether there was evidence of bias that represented a risk of material misstatement due to fraud. We tailored the scope of our audit in order to perform sufficient work to enable us to provide an opinion on the financial statements as a whole, taking into account the structure of the Company, the accounting processes and controls, and the industry in which the Company operates. Materiality The scope of our audit was influenced by our application of materiality. An audit is designed to obtain reasonable assurance whether the financial statements are free from material misstatement. Misstatements may arise due to fraud or error. They are considered material if individually or in aggregate, they could reasonably be expected to influence the economic decisions of users taken on the basis of the financial statements. Based on our professional judgement, we determined certain quantitative thresholds for materiality, including the overall Company materiality for the financial statements as a whole as set out in the table below. These, together with qualitative considerations, helped us to determine the scope of our audit and the nature, timing and extent of our audit procedures and to evaluate the effect of misstatements, if any, both individually and in aggregate on the financial statements as a whole. Overall Company materiality EUR 3,500 thousand (EUR 2,975 thousand) How we determined it 1% of average annual revenue for the 3-year period Rationale for the materiality benchmark applied We chose revenue as the benchmark for the Company because it is the measure against which the performance of the Company is assessed by the regulatory bodies as well as external creditors and other stakeholders. The Company’s results depend on approved tariffs for regulated activities, therefore the Company‘s profit before tax fluctuate widely year over year, whereas its revenue is more stable and growth-oriented indicator which can be compared to other market participants. Because of 2021-2023 revenue fluctuations due to changes in energy prices, we chose average 3-year revenue figure as the benchmark. We chose 1%, which is within the range of acceptable quantitative materiality thresholds. We agreed with the Audit Committee that we would report to them misstatements identified during our audit above EUR 175 thousand, as well as misstatements below that amount that, in our view, warranted reporting for qualitative reasons. Key audit matters Key audit matters are those matters that, in our professional judgment, were of most significance in our audit of the financial statements of the current period. These matters were addressed in the context of our audit of the financial statements as a whole, and in forming our opinion thereon, and we do not provide a separate opinion on these matters. Key audit matter How our audit addressed the key audit matter Property, plant and equipment at revalued amount (refer to Notes 2.2, 2.3, 3 and 6) The Company applies the revaluation model for subsequent measurement of property, plant and equipment (‘PPE’). As at 31 December 2023 the carrying value of PPE amounted to EUR 395,157 thousand, being its fair value at the date of the revaluation, less subsequent accumulated depreciation and impairment losses recognized until 31 December 2023. The Company’s management performed the PPE revaluation in 2023. The total net revaluation gain for the Company amounted to EUR 5,811 thousand, of which the increase of EUR 27,435 thousand was recognised directly in equity, and the decrease of EUR 21,624 thousand was recognised in profit or loss. The valuation of electricity transmission network assets was carried out in the following stages: (i) replacement costs of new assets (RCN) were estimated; (ii) the physical deterioration and functional obsolescence of the assets was determined; and (iii) the economic obsolescence of the assets was assessed (using the income approach). In determining the replacement costs, the management took into account asset-specific current information such as the cost of materials and works, or overall construction costs. Then physical deterioration and functional obsolescence of the assets was determined to estimate depreciated replacement cost (DRC) for each individual asset. The income approach was used to determine the economic obsolescence of the assets. We obtained an understanding and evaluated management’s policies, processes and controls in determination of fair values of items of PPE. We analysed management’s valuation methodology and their assessment of changes in tariff setting regulations that occurred during 2023. We obtained the model for calculating the RCN and DRC, tested the reasonableness of inputs used and the determination of the physical deterioration and functional obsolescence of the assets for selected items, by comparing to recent construction prices of comparable new assets and verifying formulas and data used to arrive from RCN to DRC. We obtained the cash flow model used by the management to determine the economic obsolescence of PPE. We checked the model and tested whether they are mathematically accurate and that the results were accurately compared to the carrying values of PPE. We examined the management’s assumptions which had material impact on the valuation results: the rate of return on regulated assets and the discount rate, expected capital expenditures, the additional tariff component to finance investments and values of regulated assets. As appropriate, we traced these assumptions to external or to the Company’s internal sources of information. We involved our internal valuation experts to assist us in discount rate assessment and overall assessment of the methodology used in developing the valuation model. Also, we assessed sensitivity of the cash flow model to the changes in the rate of return, the discount rate, and the additional tariff component to finance investments. Based on the results of the economic obsolescence test, the values of the assets determined by DRC method were reduced on a pro rata basis, except for assets for which such allocation would have resulted in a value lower than the asset’s estimated regulated cash flows from individual items (hereinafter – RAB value). For such assets the RAB value was considered to be their fair value. The amount of reduction that would otherwise have been allocated to an asset was allocated pro rata to the other assets. Finally, the management compared previous carrying values of individual assets against revalued amounts determined using the approach described above, and calculated the revaluation gains or losses to be accounted through profit and loss, or other comprehensive income as appropriate. We focused on this area due to the significance of the PPE balance to the consolidated statement of financial position and because the management’s assessment of fair values of PPE is an area of significant management judgement.. We also checked the allocation of the fair value surplus or reduction to individual items based on economic obsolescence principles and performed detailed fair value allocation testing for selected items. We also considered whether or not there was a bias in determining fair value. We have considered the adequacy and completeness of disclosures in Notes 2.2, 2.3, 3 and 6. Reporting on other information including the annual report Management is responsible for the other information. The other information comprises the annual report, including the corporate governance report and the remuneration report and social responsibility (sustainability) report (but does not include the financial statements and our auditor’s report thereon). Our opinion on the financial statements does not cover the other information, including the annual report. In connection with our audit of the financial statements, our responsibility is to read the other information identified above and, in doing so, consider whether the other information is materially inconsistent with the financial statements or our knowledge obtained in the audit, or otherwise appears to be materially misstated. With respect to the annual report, including the corporate governance report and the remuneration report, we considered whether the annual report, including the corporate governance report and the remuneration report, includes the disclosures required by the Law of the Republic of Lithuania on Reporting by Undertakings. Based on the work undertaken in the course of our audit, in our opinion: ● the information given in the annual report, including the corporate governance report and the remuneration report, for the financial year for which the financial statements are prepared, is consistent with the financial statements; and ● the annual report, including the corporate governance report and the remuneration report, has been prepared in accordance with the Law of the Republic of Lithuania on Financial Reporting by Undertakings. The Company presented the social responsibility (sustainability) report as a part of the annual report. In addition, in light of the knowledge and understanding of the Company and its environment obtained in the course of the audit, we are required to report if we have identified material misstatements in the annual report which we obtained prior to the date of this auditor’s report. We have nothing to report in this regard. Responsibilities of management and those charged with governance for the financial statements Management is responsible for the preparation of the financial statements that give a true and fair view in accordance with International Financial Reporting Standards as adopted by the European Union, and for such internal control as management determines is necessary to enable the preparation of financial statements that are free from material misstatement, whether due to fraud or error. In preparing the financial statements, management is responsible for assessing the Company’s ability to continue as a going concern, disclosing, as applicable, matters related to going concern and using the going concern basis of accounting unless management either intends to liquidate the Company or to cease operations, or has no realistic alternative but to do so. Those charged with governance are responsible for overseeing the Company’s financial reporting process. Auditor’s responsibilities for the audit of the financial statements Our objectives are to obtain reasonable assurance about whether the financial statements as a whole are free from material misstatement, whether due to fraud or error, and to issue an auditor’s report that includes our opinion. Reasonable assurance is a high level of assurance but is not a guarantee that an audit conducted in accordance with ISAs will always detect a material misstatement when it exists. Misstatements can arise from fraud or error and are considered material if, individually or in the aggregate, they could reasonably be expected to influence the economic decisions of users taken on the basis of these financial statements. As part of an audit in accordance with ISAs, we exercise professional judgment and maintain professional scepticism throughout the audit. We also: ● Identify and assess the risks of material misstatement of the financial statements, whether due to fraud or error, design and perform audit procedures responsive to those risks, and obtain audit evidence that is sufficient and appropriate to provide a basis for our opinion. The risk of not detecting a material misstatement resulting from fraud is higher than for one resulting from error, as fraud may involve collusion, forgery, intentional omissions, misrepresentations, or the override of internal control. ● Obtain an understanding of internal control relevant to the audit in order to design audit procedures that are appropriate in the circumstances, but not for the purpose of expressing an opinion on the effectiveness of the Company’s internal control. ● Evaluate the appropriateness of accounting policies used and the reasonableness of accounting estimates and related disclosures made by management. ● Conclude on the appropriateness of management’s use of the going concern basis of accounting and, based on the audit evidence obtained, whether a material uncertainty exists related to events or conditions that may cast significant doubt on the Company’s ability to continue as a going concern. If we conclude that a material uncertainty exists, we are required to draw attention in our auditor’s report to the related disclosures in the financial statements or, if such disclosures are inadequate, to modify our opinion. Our conclusions are based on the audit evidence obtained up to the date of our auditor’s report. However, future events or conditions may cause the Company to cease to continue as a going concern. ● Evaluate the overall presentation, structure and content of the financial statements, including the disclosures, and whether the financial statements represent the underlying transactions and events in a manner that achieves fair presentation. We communicate with those charged with governance regarding, among other matters, the planned scope and timing of the audit and significant audit findings, including any significant deficiencies in internal control that we identify during our audit. We also provide those charged with governance with a statement that we have complied with relevant ethical requirements regarding independence and have communicated with them all relationships and other matters that may reasonably be thought to bear on our independence, and where applicable, actions taken to eliminate threats or safeguards applied. From the matters communicated with those charged with governance, we determine those matters that were of most significance in the audit of the financial statements of the current period and are therefore the key audit matters. We describe these matters in our auditor’s report unless law or regulation precludes public disclosure about the matter or when, in extremely rare circumstances, we determine that a matter should not be communicated in our report because the adverse consequences of doing so would reasonably be expected to outweigh the public interest benefits of such communication. Report on other legal and regulatory requirements Report on the compliance of the format of the financial statements with the requirements of the European Single Electronic Reporting Format We have been engaged based on the amendment to our audit agreement by the management of the Company to conduct a reasonable assurance engagement for the verification of compliance with the applicable requirements of the European single electronic reporting format of the Company’s financial statements, including the annual report, for the year ended 31 December 2023 (the “Single Electronic Reporting Format of the financial statements”). Description of a subject matter and applicable criteria The Single Electronic Reporting Format of the financial statements has been applied by the management of the Company to comply with the requirements of art. 3 and 4 of the Commission Delegated Regulation (EU) 2019/815 of 17 December 2018 supplementing Directive 2004/109/EC of the European Parliament and of the Council with regard to regulatory technical standards on the specification of a single electronic reporting format (the “ESEF Regulation”). The applicable requirements regarding the Single Electronic Reporting Format of the financial statements are contained in the ESEF Regulation. The requirements described in the preceding sentence determine the basis for application of the Single Electronic Reporting Format of the financial statements and, in our view, constitute appropriate criteria to form a reasonable assurance conclusion. Responsibility of the management and those charged with governance The management of the Company is responsible for the application of the Single Electronic Reporting Format of the financial statements that complies with the requirements of the ESEF Regulation. This responsibility includes the selection and application of appropriate markups in iXBRL using ESEF taxonomy and designing, implementing and maintaining internal controls relevant for the preparation of the Single Electronic Reporting Format of the financial statements which is free from material non- compliance with the requirements of the ESEF Regulation. Those charged with governance are responsible for overseeing the financial reporting process, which should also be understood as the preparation of financial statements in accordance with the format resulting from the ESEF Regulation. Our responsibility Our responsibility was to express a reasonable assurance conclusion whether the Single Electronic Reporting Format of the financial statements complies, in all material aspects, with the ESEF Regulation. We conducted our engagement in accordance with International Standard on Assurance Engagements 3000 (Revised) ‘Assurance Engagements other than Audits and Reviews of Historical Financial Information’ (“ISAE 3000 (R)”). This standard requires that we comply with ethical requirements, plan and perform procedures to obtain reasonable assurance whether the Single Electronic Reporting Format of the financial statements complies, in all material aspects, with the applicable requirements. Reasonable assurance is a high level of assurance, but it does not guarantee that the service performed in accordance ISAE 3000 (R) will always detect the existing material misstatement (significant non-compliance with the requirements). Summary of the work performed Our planned and performed procedures were aimed at obtaining reasonable assurance that the Single Electronic Reporting Format of the financial statements was applied, in all material aspects, in accordance with the applicable requirements and such application is free from material errors or omissions. Our procedures included in particular: • obtaining an understanding of the internal control system and processes relevant to the application of the Single Electronic Reporting Format of the financial statements, including the preparation of the XHTML format and marking up the financial statements; • verification whether the XHTML format was applied properly; • evaluating the completeness of marking up the financial statements using the iXBRL markup language according to the requirements of the implementation of single electronic format as described in the ESEF Regulation; • evaluating the appropriateness of the Company’s use of XBRL markups selected from the ESEF taxonomy and the creation of extension markups where no suitable element in the ESEF taxonomy has been identified; and • evaluating the appropriateness of anchoring of the extension elements to the ESEF taxonomy. We believe that the evidence we have obtained is sufficient and appropriate to provide a basis for our conclusion. Conclusion In our opinion, the Single Electronic Reporting Format of the financial statements for the year ended 31 December 2023 complies, in all material aspects, with the ESEF Regulation. Appointment We were first appointed as auditors of the Company on 24 April 2015 and had an engagement appointment of 3 years for 2015-2017 audits. After a 2-year break our appointment was renewed for 2020-2022 audits and renewed again for 2023 audit on 30 August 2023, representing a total period of engagement appointment of 7 years, out of which 4 years represent the latest uninterrupted period of engagement. The key audit partner on the audit resulting in this independent auditor’s report is Rasa Radzevičienė. On behalf of PricewaterhouseCoopers UAB Rasa Radzevičienė Partner Auditor's Certificate No. 000377 Vilnius, Republic of Lithuania 29 March 2024 The auditor's electronic signature is used herein to sign only the Independent Auditor's Report UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre Nepriklausomo auditoriaus išvada LITGRID AB akcininkams Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Mūsų nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė atitinka 2024 m. kovo 29 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui. Mūsų audito apimtis Bendrovės finansines ataskaitas sudaro: ● 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės pinigų srautų ataskaita; ir ● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos politikos informaciją ir kitą aiškinamąją informaciją. Pagrindas nuomonei pareikšti Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Nepriklausomumas Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų. Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 38 pastaboje. Mūsų audito metodika Apžvalga Reikšmingumo lygis ● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 3 500 tūkst. Eur Pagrindiniai audito dalykai ● Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas perkainota verte Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką. Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą. Reikšmingumo lygis Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei 3 500 tūkst. Eur (2 975 tūkst. Eur) Kaip mes jį nustatėme 1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys, norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2021 - 2023 metais pajamos didėjo dėl elektros kainų pokyčių, kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome paskutinių trejų metų pajamų vidurkį. Pasirinkome 1%, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 175 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių. Pagrindiniai audito dalykai Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės. Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas perkainota verte (žr.2.2, 2.3, 3 ir 6 pastabas) Po pirminio pripažinimo Bendrovė taiko perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo turto (toliau – IMT) pripažinimui. Bendrovės IMT balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 395 157 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, pripažintus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 m. Bendrovės vadovybė atliko IMT perkainojimą. Bendrovės grynasis perkainojimo rezultatas iš viso sudarė 5 811 tūkst. Eur, iš kurių 27 435 tūkst. Eur padidėjimo suma buvo pripažinta tiesiogiai nuosavybės dalyje ir 21 624 tūkst. Eur sumažėjimo suma buvo pripažinta pelno arba nuostolių dalyje. Elektros perdavimo tinklo turto vertinimas apėmė šiuos etapus: (i) naujo turto atkuriamosios vertės (angl. RCN) nustatymą; (ii) turto fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo nustatymą; (iii) turto ekonominio nusidėvėjimo įvertinimą (taikant pajamų metodą). Nustatydama atkuriamąją vertę, vadovybė atsižvelgė į turtui būdingą dabartinę informaciją, tokią kaip medžiagų ir darbų kaina arba bendra rangos darbų sąnaudų suma. Tuomet buvo nustatytas turto fizinis ir funkcinis nusidėvėjimas, siekiant įvertinti kiekvieno atskiro turto vieneto nudėvėtąją atkuriamąją vertę (angl. DRC). Mes supratome ir įvertinome vadovybės politikas, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją vertę. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir vadovybės įvertintus tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus per 2023 m. Mes gavome RCN ir DRC apskaičiavimo modelį, patikrinome modelyje naudojamų duomenų ir pasirinktų turto vienetų fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo nustatymo pagrįstumą, palygindami juos su palyginamojo naujo turto dabartinėmis statybos kainomis ir patikrindami formules bei duomenis, naudotus RCN ir DRC vertėms apskaičiuoti. Mes gavome pinigų srautų modelį, kurį vadovybė taikė IMT ekonominiam nusidėvėjimui nustatyti. Mes patikrinome modelį ir įvertinome, ar matematiniai skaičiavimai jame yra tikslūs ir ar rezultatai yra tiksliai palyginami su IMT balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome vadovybės taikytas prielaidas, kurios turėjo reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams: reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, papildomą kainos dedamąją investicijų finansavimui ir reguliuojamo turto vertes. Šias prielaidas atitinkamai sutikrinome su išoriniais ar Bendrovės vidaus informacijos šaltiniais. Mes pasitelkėme savo vidaus vertinimo ekspertus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto Ekonominis turto nusidėvėjimas buvo nustatytas taikant pajamų metodą. Remiantis ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą, buvo proporcingai sumažintos, išskyrus turtą, kurio vertė dėl ekonominio nusidėvėjimo sumos paskirstymo taptų mažesnė už šio turto įvertintų reguliuojamų pinigų srautų iš individualių turto vienetų vertę (toliau – RAB vertė). Buvo laikoma, kad tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų paskirstyta tokiam turtui, proporcingai buvo paskirstyta kitam turtui. Galiausiai vadovybė palygino individualių turto vienetų ankstesnes balansines vertes su perkainotomis vertėmis, nustatytomis taikant pirmiau aprašytą metodą, ir apskaičiavo perkainojimo pelną ar nuostolius, pripažįstamus atitinkamai pelno ir nuostolių dalyje arba kitų bendrųjų pajamų dalyje. Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT likučio reikšmingumo konsoliduotojoje finansinės būklės ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės atliekamas IMT vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. normą bei atlikti bendrą vertinimo modelio kūrimo metodologijos vertinimą. Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio jautrumą grąžos normos, diskonto normos ir papildomos kainos dedamosios investicijų finansavimui pokyčiams. Be to, mes patikrinome tikrosios vertės perviršio arba sumažėjimo paskirstymą individualiems turto vienetams, remiantis ekonominio nusidėvėjimo principais, ir pasirinktiems turto vienetams atlikome išsamų tikrosios vertės paskirstymo testą. Taip pat mes įvertinome, ar buvo tendencingumų nustatant tikrąją vertę. Mes įvertinome 2.2, 2,3, 3 ir 6 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą Išvada apie kitą informaciją, įskaitant metinį pranešimą Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atasakomybės (darnumo) ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Metinio pranešimo, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atžvilgiu mes įvertinome, ar metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone: ● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, metiniame pranešime pateikta informacija, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir ● metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų. Bendrovė pateikė socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą, kuri yra sudėtinė metinio pranešimo dalis. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat: ● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas; ● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą; ● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą; ● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos; ● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą. Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant metinį pranešimą, už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas). Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas Bendrovės vadovybė pritaikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu. Mūsų atsakomybė Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams). Atliktų darbų santrauka Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė: • supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių ataskaitų ženklinimą; • patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai; • įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente; • įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir • įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija. Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti. Išvada Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Paskyrimas Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir visas nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis 2015-2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų pertraukos mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020-2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. mūsų paskyrimas buvo vėl pratęstas 2023 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apėmė septynerius metus, iš kurių ketveri metai sudarė naujausią nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį. Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė. UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu Rasa Radzevičienė Partnerė Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377 Vilnius, Lietuvos Respublika 2024 m. kovo 29 d. Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.