Panevezio Statybos Trestas

Annual Report (ESEF) • Apr 11, 2024

529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:ReserveOfExchangeDifferencesOnTranslationMember529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMemberiso4217:EURiso4217:EURxbrli:shares529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember529900O0VPCGEWIDCX352022-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:ReserveOfExchangeDifferencesOnTranslationMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember529900O0VPCGEWIDCX352023-01-012023-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:ReserveOfExchangeDifferencesOnTranslationMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember529900O0VPCGEWIDCX352023-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:ReserveOfExchangeDifferencesOnTranslationMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember529900O0VPCGEWIDCX352021-12-31529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:ReserveOfExchangeDifferencesOnTranslationMember529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:EquityAttributableToOwnersOfParentMember529900O0VPCGEWIDCX352022-01-012022-12-31ifrs-full:NoncontrollingInterestsMember GRUPĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo metinio pranešimo, valdymo atskaitos bei konsoliduotosios socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitos už 2023 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintomis Periodinėmis ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis. Šiuo patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateiktos konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Grupės finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešime, valdymo bei konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir atlygio ataskaitose yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. AB „Panevėžio statybos trestas“ AB „Panevėžio statybos trestas“ Generalinis direktorius Vyriausioji buhalterė Tomas Stukas Danguolė Širvinksienė 2024 m. balandžio 9 d. 2024 m. balandžio 9 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2023 metus, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su metiniu pranešimu 2 Turinys Informacija apie patronuojančią bendrovę 3 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita 4 Konsoliduota finansinės būklės ataskaita 6 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 8 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita 9 Aiškinamasis raštas 10 Bendrovės ir konsoliduotasis metinis pranešimas, valdymo ataskaita, konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita 57 Priedas Nr.1 Bendrovių valdysenos ataskaitos forma 79 Priedas Nr.2 Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita 98 3 Informacija apie patronuojančią bendrovę AB „Panevėžio statybos trestas“ Įmonės kodas: 147732969 Telefonas: +370 45 505 503 Telefaksas: +370 45 505 520 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Valdyba Justas Jasiūnas, pirmininkas Gvidas Drobužas Kristina Mačiulienė Lina Simaškienė Vaidas Grincevičius (2023.01.01 – 2023.10.29) Darijus Vilčinskas (2023.10.30 - 2023.12.31) Vadovybė Egidijus Urbonas, generalinis direktorius (2023.01.01-2023.07.30) Tomas Stukas, generalinis direktorius (2023.07.31-2023.12.31) Auditorius Grant Thornton Baltic, UAB Bankai Luminor Bankas AS AB SEB Bankas Swedbank, AB OP Corporate Bank Plc Lithuania Branch Įmonės kodas: 14773296 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 4 Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. Tūkst. Eurų Pastaba 2023 2022 Pajamos pagal sutartis su klientais 5, 6 119 828 115 840 Pardavimo savikaina 7 (107 588) (106 310) Bendrasis pelnas 12 240 9 530 Investicinio turto tikrosios vertės pokytis 11 38 573 Kitos pajamos 11 1 753 1 883 Pardavimo sąnaudos 8 (579) (496) Administracinės sąnaudos iš viso 9 (11 221) (10 101) Pirkėjų įsiskolinimo, sutarčių turto ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo sąnaudos 96 4 Kitos administracinės sąnaudos (11 317) (10 105) Kitos sąnaudos 11 (1 585) (1 800) Veiklos pelnas (nuostoliai) 646 (411) Finansinės pajamos iš viso 12 3 788 1 622 Kitos finansinės pajamos 8 489 Atstatomos priskaitytos konkurencijos tarybos priskaičiuotos palūkanos 12 0 1 133 Dukterinės įmonės likvidavimo rezultatas 12 3 780 0 Finansinės sąnaudos iš viso 12 (1 272) (802) Palūkanų sąnaudos (1 467) (689) Nebaigtų vykdyti sutarčių nuvertėjimo atstatymas 12 341 0 Kitos finansinės veiklos sąnaudos (146) (113) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 3 162 409 Pelno mokesčio sąnaudos 13 160 116 Grynasis pelnas (nuostoliai) 3 322 525 Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelną (nuostolius) 0 1 482 Ilgalaikio turto perkainavimo įtaka 0 1 744 Atidėtasis pelno mokestis nuo ilgalaikio turto perkainojimo 0 (262) Straipsniai, kurie ateityje gali būti perkelti į pelną (nuostolius) (3 644) (476) Valiutos perskaičiavimo įtaka (3 644) (476) Iš viso kitos bendrosios pajamos (nuostoliai) (3 644) 1 006 Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių) (322) 1 531 Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis: Bendrovės akcininkams 3 324 488 Nekontroliuojančiai daliai (2) 37 3 322 525 Bendrosios pajamos (nuostoliai) , tenkančios: Bendrovės akcininkams (375) 1 388 Nekontroliuojančiai daliai 53 143 (322) 1 531 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) 26 0,20 0,03 Pastabos, pateiktos 10–61 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis. Įmonės kodas: 14773296 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 5 Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09 Įmonės kodas: 14773296 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 6 Konsoliduota finansinės būklės ataskaita Gruodžio 31 d. Tūkst. eurų Pastaba 2023 2022 TURTAS Ilgalaikis turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 14 9 631 10 668 Nematerialusis turtas 15 210 235 Investicinis turtas 16 33 841 32 565 Nuomos teise valdomas turtas 100 123 Ilgalaikės prekybos gautinos sumos 18 66 200 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 724 742 Atidėtojo mokesčio turtas 13 1 079 609 Ilgalaikio turto iš viso 45 651 45 142 Trumpalaikis turtas Atsargos 17 8 969 9 674 Pirkėjų įsiskolinimas 18 16 319 16 759 Sutarčių turtas 18 3 143 4 199 Išankstiniai apmokėjimai 1 110 846 Kitas turtas 19 1 104 2 558 Avansinis pelno mokestis 13 28 24 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 20 10 047 8 955 Trumpalaikio turto iš viso 40 720 43 015 TURTO IŠ VISO 86 371 88 157 Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09 Įmonės kodas: 14773296 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 7 Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys) Gruodžio 31 d. Tūkst. eurų Pastaba 2023 2022 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 21 4 742 4 742 Rezervai 21 3 788 7 771 Nepaskirstytasis pelnas 21 764 18 200 Bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis 30 294 30 713 Nekontroliuojanti dalis (47) 1 373 Nuosavo kapitalo iš viso 30 247 32 086 Paskolos ir kitos finansinės skolos 23 21 182 18 862 Atidėjiniai 24 583 765 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas 13 1 236 1 088 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 59 33 Kiti įsipareigojimai 663 263 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 23 723 21 011 Trumpalaikiai įsipareigojimai Paskolos ir kitos finansinės skolos 23 4 817 696 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 51 88 Skolos tiekėjams 22 17 859 17 083 Sutarčių įsipareigojimai 25 2 651 5 927 Atidėjiniai 18, 25 306 208 Mokėtinas pelno mokestis 13 147 132 Kiti įsipareigojimai 25 6 570 10 926 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 32 401 35 060 Įsipareigojimų iš viso 56 124 56 071 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 86 371 88 157 Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09 Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 8 Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Tūkst. eurų Pas- taba Bendrovės savininkams Valiutos tenkanti Nekontro- Iš viso Įstatinis Privalomasis Perkainojimo perskaičiavi- Nepaskirstytasis nuosavo liuojanti nuosavo kapitalas rezervas rezervas mo rezervas pelnas kapitalo dalis dalis kapitalo 2022 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas 4 742 734 3 355 3 682 18 200 30 713 1 373 32 086 Bendrųjų pajamų už metus iš viso Grynasis pelnas (nuostoliai) - - - - 3 324 3 324 (2) 3 322 Valiutos perskaičiavimo įtaka - - - (3 699) - (3 699) 55 (3 644) Kitų bendrųjų pajamų iš viso - - - (3 699) 0 (3 699) 55 (3 644) Bendrųjų pajamų už metus iš viso - - - (3 699) 3 324 (375) 53 (322) Sandoriai su Bendrovės akcininkais, tiesiogiai pripažinti nuosavame kapitale Dividendai - - - - - - (24) (24) Akcinio kapitalo grąžinimas - - - - - - (1 449) (1 449) Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso - - - - - - (1 473) (1 473) Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas - - (284) - 240 (44) 0 (44) 2023 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas 4 742 734 3 071 (17) 21 764 30 294 (47) 3 0247 2021 m. gruodžio 31d. nuosavas kapitalas 4 742 600 2 008 4 261 17 713 29 324 1 230 30 554 Bendrųjų pajamų už metus iš viso Grynasis pelnas (nuostoliai) - - - - 488 488 37 525 Turto įvertinimo rezervas - - 1 479 - - 1 479 3 1 482 Valiutos perskaičiavimo įtaka - - - (579) - (579) 103 (476) Kitų bendrųjų pajamų iš viso - - 1 479 (579) - 900 106 1 006 Bendrųjų pajamų už metus iš viso - - 1 479 (579) 488 1 388 143 1 531 Privalomojo rezervo padidėjimas - 134 - - (134) - - - Pastatų nusidėvėjimo perkėlimas - - (132) - 133 1 - 1 2022 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas 4 742 734 3 355 3 682 18 200 30 713 1 373 32 086 Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09 Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 9 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. Tūkst. eurų Pastaba 2023 2022 Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) 3 322 525 Koregavimai: Nusidėvėjimas ir amortizacija (įskaitant vertės sumažėjimą) 14, 15 1 198 1 333 Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo (64) (1) Pelno mokesčio sąnaudos 13 (160) (116) Finansinės veiklos rezultatų eliminavimas (3 411) (75) Investicinio turto tikrosios vertės pokytis 11 (178) (573) Kiti nepiniginiai straipsniai (51) (110) Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių apyvartiniame kapitale 656 983 Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Atsargų pokytis 17 240 23 Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto pokytis 18 1 533 (2 649) Išankstinių apmokėjimų pokytis (264) 920 Kito turto pokytis 19 1 509 (1 446) Skolų tiekėjams pokytis 22 776 1 486 Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis (921) (188) Kitų įsipareigojimų pokytis (3 275) (264) Sumokėtas pelno mokestis (98) (66) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 156 (1 201) Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas 14, 15 (1 104) (485) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas 99 12 Investicijų įsigijimas (19) - Paskolų suteikimas - - Paskolų susigrąžinimas 1 5 Gautos palūkanos ir dividendai 2 2 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (1 021) (466) Finansinės veiklos pinigų srautai Sumokėti dividendai 31 - (1) Paskolų grąžinimas 31 4 120 (13 465) Paskolų ir kitų finansinių skolų gavimas 31 (672) 12 961 Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai 31 (24) (85) Sumokėtos palūkanos (1 467) (676) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 1 957 (1 266) Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 1 092 (2 933) Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems pinigams - - Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 8 955 11 888 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 10 047 8 955 Pastabos, pateiktos 10–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis. Generalinis direktorius Egidijus Tomas Stukas 2024-04-09 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 10 Aiškinamasis raštas 1. Bendroji informacija AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrov ė įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys . Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos. Grupės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba bei nekilnojamojo turto projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų . 2023 m. gruodžio 31d. Grupėje dirbo 762 darbuotojai (2022 m. - 805 darbuotojai). 2023 m. bei 2022 m. gruodžio 31d. pagrindiniai Bendrovės akcininkai: • AB „Hisk“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, įmonės kodas – 147710353, (49,78 %) – galutinė kontroliuojanti patronuojanti įmonė; • „Clairmont Holdings LTD, Grigori Afxentiou, 27 P.O.6021, CY (4,85 %); • Laisvai cirkuliuojančios akcijos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims (45,38 %). Niekas nevaldo daugiau nei 5 %. AB „Hisk“ yra galutinė patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (LFAS). AB „Hisk“ didžioji dalis akcininkų yra fiziniai asmenys ir nei vienas iš jų nevaldo daugiau nei 50 % akcijų. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2024 m. balandžio 9 d. Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones: Grynasis Grynasis Nuosavas 2023 metų Nuosavas 2021 metų Veiklos kapitalas pelnas kapitalas pelnas (tūkst. eurų) šalis Veiklos pobūdis 2023-12-31 (nuostoliai) 2022-12-31 (nuostoliai) UAB PST Investicijos Lietuva Nekilnojamojo turto (konsoliduota) vystymas 250 5 502 4 808 33 Statyba: elektros UAB Vekada Lietuva instaliacija 813 (182) 988 (63) Hustal , UAB Metalo konstrukcijų (po įmonių sujungimo) Lietuva pardavimas 3 038 1 243 2 095 690 UAB Metalo Meistrai Lietuva Statyba: metalo (iki sujungimo) konstrukcijos 0 0 1 485 455 UAB Hustal Metalo konstrukcijų (iki sujungimo) Lietuva pardavimas 0 0 376 216 Statyba: skydiniai UAB Skydmedis Lietuva namai 1 892 884 1 507 837 Statyba: UAB Alinita Lietuva kondicionavimo įranga (251) 18 (265) (241) Tarpininkavimo Kingsbud Sp.z.o.o. Lenkija paslaugos 581 141 441 183 SIA PS Trests Latvija Statyba (182) 11 (193) (51) Nekilnojamojo turto UAB Šeškinės Projektai Lietuva vystymas 8 280 701 7 615 1 337 Nekilnojamojo turto UAB Ateities projektai Lietuva vystymas 619 216 403 204 Aliuminio profilių UAB Aliuminio fasadai Lietuva gamyba (198) (8) (191) (120) Nekilnojamojo turto UAB Tauro apartamentai Lietuva vystymas 3 0 3 0 2023 m. UAB „PST investicijos“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti akcininkams 4.576 Tūkst. eurų, mažinant UAB „PST investicijos“ įstatinį kapitalą. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 11 1. Bendroji informacija (tęsinys) Dukterinių įmonių kontroliuojama dalis: Registracijos adresas 2023 2022 UAB PST Investicijos (grupė) Verkių g. 25C, Vilnius 69.0 % 68.3 % UAB Vekada Marijonų g.36, Panevėžys 95.6 % 95.6 % HUSTAL, UAB Tinklų g. 7, Panevėžys 100 % 100 % (buvusi UAB Metalo Meistrai) UAB Skydmedis Pramonės 5, Panevėžys 100 % 100 % UAB Alinita Tinklų g. 7, Panevėžys 100 % 100 % UAB Šeškinės Projektai Verkių 25C, Vilnius 100 % 100 % Kingsbud Sp. z. o. o. A. Patli g. 12, 16-400 Suvalkai, Lenkija 100 % 100 % Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov., 100 % 100 % SIA PS Trests Latvija UAB „Tauro apartamentai“ Verkių g. 25C-1, Vilnius 100 % 100 % UAB „Ateities projektai“ Verkių g. 25C-1, Vilnius 100 % 100 % UAB „Aliuminio fasadai“ Pramonės g. 5, Panevėžys 100 % 100 % Bendrovės dukterinė įmonė UAB „PST investicijos“ turi šią dukterinę įmonę: Veiklos pobūdis 2023 2022 Nekilnojamojo turto projektų vystymas ZAO ISK „Baltevromarket“ Kaliningrade 0 % 100 % ZAO ISK „Baltevromarket“ išregistruota 2023 m. gegužės 30 d. Jungtinė veikla 2016 metais Grupė sudarė sutartį su ribotos atsakomybės įmone SIA ARMS GROUP, Gobu iela 1- 129, Baloži, Kekavas novads, Latvia, dėl jungtinės veiklos ir solidarios atsakomybės naujai įkurtoje partnerystės įmonėje PST Un Arms. Pagal sutartį, 50% veiklos sąnaudų bei pajamų, turto ir įsipareigojimų iš PST Un Arms jungtinės veiklos priklauso Grupei. Bendros partnerystės įmonė PST Un Arms įsteigta tam tikram projektui, kuris vykdomas Latvijoje. 2021 metais projekto vykdymas baigtas. Pagal sutartį, 50 % PST Un Arms veiklos sąnaudų, turto ir įsipareigojimų tenka Bendrovei ir šios sumos buvo įtrauktos į šias Bendrovės finansines ataskaitas. Apibendrinta PST un Arms informacija (tūkst. eurų) 2023 2022 Turtas viso 14 14 Įsipareigojimai viso 3 3 Nuosavas kapitalas 11 11 Pajamos 0 0 Grynasis rezultatas 0 (5) 2. Parengimo pagrindas Atitikimas standartams Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS). Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte, ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 12 2. Parengimo pagrindas (tęsinys) Funkcinė ir pateikimo valiuta Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais. Ši valiuta yra Patronuojančios įmonės funkcinė valiuta, kaip ir dukterinėse įmonėse Lietuvoje ir Latvijoje. Funkcinė valiuta užsienio dukterinių įmonių yra atitinkamai tų šalių, kuriose jos veikia, nacionalinė valiuta. Šių dukterinių įmonių duomenys įtraukti į finansines ataskaitas yra įvertinami naudojant jų funkcinę valiutą. Funkcinės valiutos perskaičiavimo principai į Grupės finansinių ataskaitų pateikimo valiutą atskleisti 3.1 pastaboje. Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkstančio eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti, tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos. Sprendimai ir įvertinimai Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti sprendimus ir įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams. Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams ir kelia didelę riziką dėl reikšmingų kitų finansinių metų finansinių ataskaitų koregavimų, pateikiama šiose pastabose: • 4 pastaba - mokėtinos baudos pagal Konkurencijos tarybos sprendimą klasifikavimas. Kadangi yra pasirašyta Taikos sutartis su VMI dėl mokėtinų sumų išdėstymo, įsipareigojimas Grupės finansinėse ataskaitose klasifikuojamas kaip trumpalaikis ir ilgalaikis. • 13 pastaba – atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis panaudoti įskaitomus laikinuosius skirtumus. • 14 pastaba – žemės ir pastatų, apskaitomų perkainota verte, tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas. Grupė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina kartą per metus – (3.3 pastaba). Perkainojimai yra atliekami reguliariai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų rengimo dieną – perkainavimas atliktas 2022 m. gruodžio 31 d. • 16 pastaba – investicinio turto tikroji vertė. Grupė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šio turto tikrąsias vertes. • 17 pastaba – atsargų grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas. Svarbiausias veiksnys, vertinant atsargų grynąją galimo realizavimo vertę yra vykdomų statybos projektų numatoma galimo realizavimo vertė. Todėl Grupė kreipėsi į išorės vertintojus, kad jie įvertintų šių projektų tikrąsias vertes pagal diskontuotų pinigų srautų arba palyginamųjų kainų metodus, o taip pat rėmėsi po finansinių ataskaitų datos pasirašyta Pardavimo-Pirkimo sutartimi su trečiąja šalimi ir susijusia informacija. • 18 pastaba – pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamų iš statybos sutarčių ir sutarčių turto bei sutarčių įsipareigojimų vertinimas pagal darbų įvykdymo lygį. Tikslus pajamų pripažinimas labai priklauso nuo vadovybės atliekamo bendrų projekto sąnaudų (sąmatų) vertinimo pilnumo ir tikslumo, nes tai yra esminė prielaida pripažįstant pajamas ir sutarčių turtą bei įsipareigojimą pagal darbų įvykdymo lygį. Gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingų vadovybės sprendimų ir AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 13 2. Parengimo pagrindas (tęsinys) • įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais, tikėtinų kredito nuostolių įvertinimu, pagrįstu istoriniais kredito nuostoliais, apsvarstant būsimus pinigų srautus bei kitus subjektyvius rizikos veiksnius, susijusius su konkrečiu skolininku arba skolininkų grupe. Vadovybės įvertinimas buvo naudojamas vertinant atgautinas sumas ir jų terminus. • 24 pastaba – Grupė kas mėnesį apskaičiuoja garantinį atidėjinį, atsižvelgdama į mėnesines pajamas. Garantinis atidėjinys apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, faktines garantinio aptarnavimo išlaidas, patirtas ankstesniais laikotarpiais, jų santykį su faktinėmis pajamomis, įstatymais numatytą garantinį laikotarpį ir istorinę informaciją. • 27 pastaba – vadovybė naudoja įvertinimus, prognozuodama teisminių ginčų baigtį. Atidėjiniai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami, nes vadovybės vertinimu, yra labiau tikėtina, nei ne, kad Grupė laimės teisinius ginčus, nurodytus 27 pastaboje arba šiuo metu galimos neapibrėžtumo baigties neįmanoma pakankamai patikimai įvertinti. 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka Konsolidavimo pagrindas Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus. Kontrolė pasiekiama kai Grupė patiria, ar turi teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje ir turi galimybę paveikti tą grąžą per savo įtaką investicijai. Grupė kontroliuoja investiciją tada, ir tik tada, kai Grupė turi: - Įtaką investicijai (t. y. egzistuoja teisės kurios duoda galimybę valdyti atitinkamas investicijos veiklas); - Teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje; - Galimybę naudoti savo įtaką investicijai siekiant įtakoti grąžą. Dažniausiai daroma prielaida, kad dauguma balsavimo teisių suteikia kontrolę. Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų kontrolė pereina Grupei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojančiai daliai, finansinės būklės ataskaitoje ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai. Dukterinių įmonių nuostoliai yra priskiriami nekontroliuojančiai daliai, net jei tai sąlygoja neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Grupės nekontroliuojančios dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojančios dalies / nekontroliuojančiai daliai perleisto grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo/ pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale. Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavo kapitalo sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji: • Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą; • Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą; • Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą; • Apskaito gautą atlygį tikrąja verte; • Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte; • Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito pelne (nuostoliuose); AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 14 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Konsolidavimo pagrindas (tęsinys) Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną. Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančia dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įsigyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 9 TFAS: arba pelne/nuostoliuose, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje. Patirtos įsigijimo išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas. Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per bendrųjų pajamų ataskaitą. Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą. Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimas yra vertinamas kasmet. Apskaitytas vertės sumažėjimas nėra atstatomas. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams. Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną ar nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi. Jungtinė veikla – tai veikla, kurią bendrai kontroliuoja dvi arba daugiau šalių. Jungtinei veiklai būdingos šios savybės: • šalys yra saistomos sutartimi įformintu susitarimu; • šiuo sutartimi įformintu susitarimu dviem arba daugiau iš tų šalių suteikta bendra veiklos kontrolė. Grupė dalyvauja jungtinėje veikoje, kuri yra bendra veikla. Grupė, kaip bendros veiklos vykdytojas, pripažįsta su savo dalimi bendroje veikloje susijusį: • turtą, įskaitant jai priklausančią bet kokio bendrai valdomo turto dalį; • įsipareigojimus, įskaitant jai priskiriamą bet kokių bendrai prisiimtų įsipareigojimų dalį; • pajamas, gautas pardavus jai priklausančią bendros veiklos produkcijos dalį; • pajamų dalį, gautą pardavus bendros veiklos produkciją; ir • sąnaudas, įskaitant jai priskiriamą bet kokių bendrai patirtų sąnaudų dalį. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 15 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Konsolidavimo pagrindas (tęsinys) Ataskaitiniais metais Grupė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2023 m. sausio 1 d. (a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2023 m. sausio 1 d. Nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, neįsigalioję ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2023 m. sausio 1 d. ir, kurie nebuvo anksčiau priimti rengiant šią finansinę atskaitomybę, yra pateikti toliau: 17-ojo TFAS ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas draudikams (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.) 17-ojo TFAS pataisos taikomos retrospektyviai finansiniais metais, kurie prasideda 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos skirtos padėti įmonėms taikyti šį standartą. Visų pirma, pataisos parengtos taip, kad galima būtų sumažinti sąnaudas supaprastinant kai kurių standarto reikalavimų taikymą, supaprastinti finansinių rezultatų aiškinimą ir perėjimą prie standarto taikymo atidedant jo įsigaliojimo datą iki 2023 m. ir suteikiant papildomą išimtį, kuria galima pasinaudoti, kai 17-asis TFAS taikomas pirmą kartą. 4-ojo TFAS pataisomis keičiamas 4-ajame TFAS „Draudimo sutartys“ nustatytas laikinosios išimties dėl 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo galiojimo pabaigos laikas, kuriam pasibaigus įmonės privalėtų 9-ąjį TFAS pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Vadovybė įvertino, kad šių pataisų taikymas neturės jokios įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms. TFAS 17 “Draudimo sutartys” (paskelbta 2017 m. gegužės 18 d, galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.). Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, nors leidžiama taikyti anksčiau, jeigu taip pat taikomi 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ ir 9-asis TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovą vykusiame susitikime Valdyba nusprendė atidėti įsigaliojimo datą iki 2023 m. Pagal 17-ąjį TFAS nustatomi sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Taip siekiama, kad ūkio subjektai pateiktų svarbią informaciją taip, kad tie sandoriai būtų parodyti teisingai. Remdamiesi tokia informacija finansinių ataskaitų vartotojai gali įvertinti tokių sandorių įtaką ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams, kai taikomas 17-asis TFAS. Šis standartas neturės įtakos Grupės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Grupė neteikia draudimo paslaugų. 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.) Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką „Apskaitos politikos atskleidimas“ (pataisos) (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.). Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pataisose pateikiamos gairės, kuriomis remiantis priimamai reikšmingi sprendimai dėl apskaitos politikos atskleidimo. Pažymėtina, kad 1-ojo TAS pataisomis reikalavimas atskleisti „svarbią“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politiką. Be AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 16 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Konsolidavimo pagrindas (tęsinys) to, pareiškime apie taikomą praktiką pateikiamos gairės ir pavyzdys, skirti padėti taikyti reikšmingumo sampratą priimant sprendimą dėl apskaitos politikos atskleidimo. 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Apskaitinių įvertinimų apibrėžtis“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.) Pataisose pateikiama nauja apskaitinių įvertinimų apibrėžtis – jie apibrėžiami kaip finansinėse ataskaitose pateikiamos pinigų sumos, kurios susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Taip pat pataisose paaiškinama, kurie ir kaip apskaitinių įvertinimų keitimai skiriasi nuo apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo. Pataisos, kurios įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, taikomos apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimams, kurie daromi minėtu laikotarpiu arba vėliau. (b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepritaikyti standartai ir jų pakeitimai 1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.). Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų pateikimui finansinės padėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 1-ojo TAS pataisos dėl ilgalaikių įsipareigojimų su papildomais reikalavimais (paskelbtos 2022 m. spalio 31 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.): Pasikeitimai reikalavimuose dėl Įsipareigojimų priskyrimo trumpalaikiams arba ilgalaikiams, kaip Grupė ar tam tikromis aplinkybėmis klasifikuoja skolinius ir kitus finansinius įsipareigojimus į trumpalaikius ar ilgalaikius: tik papildomi reikalavimai, kurių Grupė privalo laikytis finansinių ataskaitų sudarymo datai arba anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar ilgalaikis. Be to, Grupė pastabose turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti riziką, kad ilgalaikiai įsipareigojimai su papildomais reikalavimais gali tapti grąžinti per dvylika mėnesių. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Pakeitimai taikomi retrospektyviai pagal 8 TAS, ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 16-ojo TFAS pataisos „Lizingo įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ su pakeitimais kurie paaiškina kaip pardavėjas-nuomininkas vėliau įvertina pardavimo ir atgalinės nuomos sandorius, kurie atitinka 15 TFAS reikalavimus, kad būtų apskaitomi kaip pardavimas (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.). 16-ojo TFAS pataisa dėl lizingo įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos atveju, kuri reikalauja, kad pardavėjas-lizingo gavėjas vėliau įvertintų nuomos įsipareigojimus, kylančius iš atgalinės nuomos, taip, kad nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su jo naudojimo teise išlieka. Nauji reikalavimai nedraudžia pardavėjui-nuomininkui pelne arba nuostoliuose pripažinti bet kokį pelną ar nuostolį, susijusį su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas taip pat AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 17 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Konsolidavimo pagrindas (tęsinys) leidžiamas. Pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po pirminio taikymo datos, pardavėjas-nuomininkas taiko pakeitimus retrospektyviai pagal 8 TAS “Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos”. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos - tiekėjo finansavimo susitarimai (paskelbtos 2023 m. gegužės mėn., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. galimas ankstyvas pritaikymas): Tiekėjo finansavimo susitarimai papildo 7-ąjį TAS „Pinigų srautų ataskaita“, reikalavimu, kad ūkio subjektas atskleistų papildomą informaciją apie tiekėjų finansavimo susitarimus. Pakeitimai taip pat įtraukia tiekėjo finansavimo susitarimus, kaip pavyzdinį likvidumo rizikos atskleidimo reikalavimą 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 21-ojo TAS pataisos – atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio mėn., įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., galimas ankstyvas pritaikymas): Atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima papildo 21-ąjį TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ ir reikalauja, kad ūkio subjektas taikytų nuoseklų metodą vertindamas, ar valiuta yra keičiama į kitą valiutą, o kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima, nustatyti naudotiną valiutos keitimo kursą ir atskleisti informaciją. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos. 3.1 Užsienio valiuta Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl keitimo, apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Užsienyje veikiančių dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios vertės koregavimus įsigijimo metu, pervertinami pateikimo valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje veikiančių dukterinių įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos pateikimo valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Pervertinimo įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Kai užsienyje registruota dukterinė įmonė perleidžiama, atitinkama valiutos kurso pokyčio įtakos rezervo dalis perklasifikuojama į pelną arba nuostolius. 3.2 Finansinės priemonės Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė . AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 18 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.2 Finansinės priemonės (tęsinys) Finansinis turtas Pirminis pripažinimas ir vertinimas Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius. Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Grupės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą. Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Grupės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Grupė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus. Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Grupė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą. Vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Grupė finansinį turtą vertina: a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės); b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių; c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių; d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo tokių priemonių. Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės ) Grupė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos: i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai. Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas. Grupės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, suteiktas paskolas. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 19 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.2 Finansinės priemonės (tęsinys) Finansinio turto vertės sumažėjimas Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN). Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Grupė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. (a) Prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto vertės sumažėjimo vertinimas Grupės vadovybės įvertinimu, prekybos gautinos sumos it sutarčių turtas neapima reikšmingo finansavimo komponento ir atitinkamai jų vertės sumažėjimas yra vertinamas taikant supaprastiną metodą, t. y. individualiai reikšmingiems klientams vadovybė atlieka individualų tikėtinų kredito nuostolių įvertinimą atsižvelgiant į jo kredito istoriją, ateities veiksnius bei subjektyvius rizikos faktorius, susijusius su skolininku. Visoms kitoms gautinoms sumoms vertinti Grupė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai. (b) Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo vertinimas Grupė suteikia paskolas su nustatyto termino grąžinimo sąlygomis. Išduodant paskolą, bendru atveju yra įvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turt u. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 20 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.2 Finansinės priemonės (tęsinys) Grupė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolinink ų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus. Finansiniai įsipareigojimai Pirminis pripažinimas ir vertinimas: Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Grupės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus, ir finansinio lizingo įsipareigojimus. Vėlesnis vertinimas Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau. Gautos paskolos ir kitos mokėtinos sumos Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EPN). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. EPN amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Finansinių priemonių sudengimas Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinis turtas Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t. y., jis yra pašalinamas iš Grupės finansinės būklės ataskaitos), kai: i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba ii) Grupė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Grupė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Grupė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 21 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.2 Finansinės priemonės (tęsinys) Kai Grupė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Grupė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė išlaikė. Kai su Grupe susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei gali tekti sumokėti (garantijos suma). Finansiniai įsipareigojimai Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. 3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Žemės ir pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimo, paskaičiuoto nuo perkainotos apskaitinės vertės ir nusidėvėjimo nuo pradinės žemės ir pastatų savikainos suma ir ji yra perkeliama tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius. Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Vėliau nusidėvėjimas iki kito perkainojimo yra skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi perkainotai vertei, atėmus turto likvidacinę vertę. Sukauptas nusidėvėjimas perkainojimo datą yra eliminuojamas iš turto bendrosios apskaitinės vertės, o nauja turto vertė yra perkainotoji vertė. Perleidžiant šį turtą arba kasmet pripažįstant šio turto nusidėvėjimą, bet koks perkainojimo perviršis susijęs, su šio turto nusidėvėjimu ar pardavimu yra perkeliamas į nepaskirstytojo pelno likutį. Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui. Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai . AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 22 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.3 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas. Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai: • Pastatai ir statiniai 8–40 metų • Mašinos ir įrengimai 5–10 metų • Transporto priemonės 5–10 metų • Įrankiai ir kitas turtas 3–6 metai Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas. Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas arba perklasifikuojamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną. 3.4 Ilgalaikis nematerialusis turtas (išskyrus prestižą) Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3 metai. Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu. 3.5 Investicinis turtas Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis. Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda. Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui. Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti ir kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 23 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.5 Investicinis turtas (tęsinys) Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, savikaina tolimesniam apskaitymui yra laikoma tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. 3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai A) Grupė kaip nuomininkas Sutarties pradžioje Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Grupė (kaip nuomininkas) taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu. Grupė 2020 metų pradžioje turėjo tik keletą nereikšmingų turto (automobilių) nuomos sutarčių, tačiau jau 2021 metų pabaigai yra galiojanti 21 ilgalaikė automobilių nuomos sutartis. Naudojimo teise valdomas turtas Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis: • Automobiliai 3 metai Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku. Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo. Nuomos įsipareigojimai Pradžios datą Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai. Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 24 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.6 Nuomojamas turtas ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys) Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas. Trumpalaikė ir mažaverčio turto nuoma Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. B) Grupė kaip nuomotojas Grupės pastatai, išnuomoti pagal veiklos nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip investicinis turtas. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. 3.7 Atsargos Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymo projektais pardavimui, kaip įprastinė Grupės veikla, klasifikuojamos kaip atsargos ir apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (GRV), priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Kapitalizuojamos sąnaudos apima žemės, statybų, subrangos ir kitus projektų vystymo kaštus. Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas. Nenaudotinos atsargos yra pilnai nurašomos. 3.8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn. 3.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitinės vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo požymius. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 25 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys) Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Neperkainoto turto nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi pelne arba nuostoliuose. Tačiau, perkainoto turto vertės sumažėjimas yra pripažįstamas kitose bendrose pajamose tiek, kiek vertės sumažėjimas neviršija šio turto perkainojimo perviršio, apskaityto perkainojimo rezerve. Toks perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolis mažina šio turto perkainojimo perviršį. Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas. 3.10 Dividendai Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami. 3.11 Atidėjiniai Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais. Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai parduodamos susijusios statybos paslaugos, t. y. užtikrinimo pobūdžio atidėjinys, nes Grupė klientams papildomų garantijų neteikia. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis. 3.12 Išmokos darbuotojams Grupė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam darbo sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 26 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.13 Pajamos Pajamos pagal sutartis su klientais Grupės didžioji pajamų dalis uždirbama iš pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statybos, bei skydinių namų gamybos ir surinkimo paslaugų. Be to, kaip aprašyta 5 pastaboje Grupė uždirba pajamas iš metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos. Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Paprastai Grupė sutartyse su klientais neturi reikšmingų kintamo atlygio komponentų. Grupė nustatė, kad bendru atveju ji veikia kaip pagrindinė statybų paslaugų sandorio šalis net ir tais atvejais, kai projektų įvykdymui yra pasitelkiami subkontraktoriai, nes Grupė: - kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui; - yra atsakinga už bendrą sutarties su klientu įvykdymą ir patiria neįvykdymo riziką; - turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą. Veiklos įsipareigojimai, kylantys iš statybos sutarčių su klientais, skydinių namų surinkimo bei iš metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos sutarčių yra įvykdomi per laikotarpį ir atitinkamai jų pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, jeigu yra tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų: a) klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia Grupė vykdydama sutartį, ir ja pasinaudoja; b) Grupė sukuria arba pagerina turtą, kurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar gerinamas, arba c) Grupė vykdydama sutartį nesukuria turto, kuris galėtų būti naudojamas alternatyviai, ir turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą. Kai baigiamasis sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų sutarties išlaidų proporcija. Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas (pavyzdžiui, ankstyvais sutarties vykdymo etapais), pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Sutarties keitimas (taikymo srities arba kainos, arba abiejų) yra apskaitomas kaip atskira sutartis, jeigu sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros ir sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kainas pagal konkrečios sutarties aplinkybes. Kitu atveju sutarties keitimas yra apskaitomas kaip (a) esamos sutarties nutraukimas ir naujos sutarties sukūrimas, jeigu likusios prekės ar paslaugos yra atskiros nuo prekių ar paslaugų, kurios buvo perduotos sutarties keitimo dieną arba iki jos (b) kaip esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, kuris sutarties keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas. Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai ir Grupės pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu (pajamų padidėjimu arba sumažėjimu) sutarties keitimo dieną. Nuostolingų sutarčių atidėjiniai pripažįstami tada, kai Grupė turi dabartinį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų) pabaigti statybos darbus trečiajai šaliai už kainą, kuri yra žemesnė, nei savikaina finansinių ataskaitų datą. Skirtumas tarp sutarties vertės ir jos pardavimo kainos yra pripažįstamas pardavimo savikaina bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datą. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai. Grupė, vykdydama sutartis, gali gauti trumpalaikius avansinius mokėjimus iš savo klientų. Pasinaudodama praktine išimtimi, Grupė nekoreguoja pardavimo kainos įvertinimo finansavimo komponento suma, jeigu sudarant sutartį yra tikimasi, kad laikotarpis tarp kliento apmokėjimo už prekes/paslaugas ir tų prekių/paslaugų perleidimo neviršys vienerių metų. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 27 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.13 Pajamos (tęsinys) Likučiai pagal sutartį Sutarties turtas Sutarties turtas – tai Grupės teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui. Jeigu Grupė vykdo sutartį perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygį arba prieš tai, kai teisė į atlygį tampa besąlygine, Grupė pateikia tokią teisę į atlygį kaip sutarties turtą, išskyrus bet kokias sumas, kurios pateikiamos kaip gautinos sumos. Gautina suma Gautina suma – Grupės teisė į atlygį, kuri yra besąlyginė, t. y. reikia tik kad praeitų tam tikras laikas, kol turės būti sumokėtas atlygis. Gautinos sumos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS (3.2 pastaba). Sutarties įsipareigojimas Sutarties įsipareigojimas – Grupės įsipareigojimas klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias Grupė iš kliento gavo atlygį (arba suma yra mokėtina). Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas Grupės pajamomis, kuomet Grupė įvykdo veiklos įsipareigojimą pagal sutartį. Pajamos iš kitų paslaugų ar prekių pardavimo yra pripažįstamos paslaugas suteikus ar perdavus atsargų kontrolę, tačiau tokie sandoriai yra santykinai nereikšmingi. 3.14 Finansinės pajamos ir sąnaudos Finansines pajamas sudaro palūkanų pajamos ir kitos panašios pajamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Finansines sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir kitos finansinės sąnaudas. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostoliai. Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui užima pakankamai ilgą laiką, yra kapitalizuojamos kaip šio turto įsigijimo savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 3.15 Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis. Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą. Grupės įmonės apmokestinamos atskirai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Didžioji dalis Grupės veiklos yra vystoma Lietuvoje, kur taikomas 15% pelno mokesčio tarifas. Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą. Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 28 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.15 Pelno mokestis (tęsinys) Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda bus panaudota. Lietuvoje nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. 3.16 Vienai akcijai tenkantis pelnas Grupė pateikia pagrindinį ir sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant pelną arba nuostolius, priskirtinus Grupės akcininkams, iš tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Skaičiuojant sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai, paprastiesiems akcininkams priklausantis laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir tuo laikotarpiu esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis yra koreguojami, atsižvelgiant į pelną mažinančių potencialių paprastųjų vardinių akcijų, tokių kaip konvertuojamų obligacijų ir darbuotojams suteiktų akcijų opcionų įtaką Grupė neturi potencialių akcijų, dėl kurių būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pagrindiniam vienai akcijai tenkančiam pelnui. 3.17 Segmentai Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuriems teikiama tam tikra finansinė informacija. Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami. 3.18 Tikrosios vertės nustatymas Grupės apskaitos principai ir atskleidimai reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek dalies nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kur tinkama. Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek tai yra įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais: 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos). 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (pvz. kainos) arba netiesiogiai (pvz. išvesti iš kainų). 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji). AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 29 3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 3.18 Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys) Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę. Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko. Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais ir prielaidomis 14, 16 ir 29 pastabose. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje. 3.19 Tarpusavio užskaitos Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai specifiškai tokio sudengimo reikalauja. 4. Finansinių rizikų valdymas Bendroji dalis Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose. Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus. Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu, sutarčių turtu bei pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiu. Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus. Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė. Toliau pateikiama maksimali kredito rizika: (tūkst. eurų) 2023 2022 Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas 19 528 21 158 Suteiktos paskolos 0 1 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 047 8 955 Iš viso 29 575 30 114 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 30 4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys) Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas: (tūkst. eurų) 2023 2022 Savivaldybės ir valstybės institucijos 1 354 6 266 Juridiniai asmenys 18 174 14 892 Iš viso pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto 19 528 21 158 Finansinės būklės ataskaitoje gautinos sumos iš pirkėjų ir sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį) apskaitytos ilgalaikių ir trumpalaikių pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto straipsniuose, kaip atskleista 18 pastaboje. Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų: (tūkst. eurų) 2023 % 2022 % 1 klientas 4 212 25,9 3 635 17,2 2 klientas 3 122 19,2 2 028 9,6 3 klientas 1 142 7,0 1 848 8,7 4 klientas 1 116 6,8 1 685 8,0 5 klientas 747 4,6 644 3,0 6 klientas 718 4,4 620 2,9 7 klientas 441 2,7 534 2,5 Kiti klientai 8 302 29,7 10 531 49,8 Vertės sumažėjimas (272) (0,3) (367) (1,7) Iš viso 19 528 100 21 158 100 Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus: (tūkst. eurų) 2023 2022 Vietinė rinka (Lietuva) 18 432 20 046 Eurozonos šalys 772 782 Kitos šalys 324 330 Iš viso 19 528 21 158 Prekybos gautinų sumų senėjimas bendrąja verte finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip: Vertės Vertės (tūkst. eurų) 2023 sumažėjimas 2022 sumažėjimas Neuždelstos 16 238 18 395 Uždelstos 0–30 dienų 1 405 1 262 Uždelstos 30–90 dienų 1 126 1 338 Daugiau nei 90 dienų 1 031 272 531 368 Iš viso 19 800 272 21 526 368 Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus kredito nuostolius, susijusius su iš pirkėjų gautinomis sumomis. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų ir pripažinti tikėtini kredito nuostoliai pagal TKN metodą. Vertės sumažėjimo įvertinimo prielaidos nuolat peržiūrimos, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaryti iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose (pasirenkami tik patikimi bankai), todėl su jais susijusi kredito rizika yra gana žema. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 31 4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys) Likvidumo rizika Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Grupė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Toliau pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų (nediskontuotų), įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis: Sutartiniai nediskontuoti 6 mėn. arba Daugiau nei 6 (tūkst. eurų) Apskaitinė vertė pinigų srautai mažiau mėn. Įsipareigojimai Paskolos ir lizingo įsipareigojimai 22 982 25 939 5 082 20 857 Skolos tiekėjams 17 859 17 859 17 859 Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą 4 409 4 671 772 3 899 Iš viso Toliau pateikiami 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų (nediskontuotų), įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis (tūkst. eurų) Apskaitinė vertė Sutartiniai nediskontuoti pinigų srautai 6 mėn. arba mažiau Daugiau nei 6 mėn. Įsipareigojimai Paskolos ir lizingo įsipareigojimai 19 559 22 103 793 21 310 Skolos tiekėjams 17 083 17 083 17 083 Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą 5 775 5 775 5 775 Iš viso 42 417 44 961 23 651 21 310 * Visa baudos suma yra parodyta kaip mokėtina per 6 mėnesius kadangi, kaip paaiškinta aukščiau, rengdama šias finansines ataskaitas vadovybė vadovaujasi įvertinimu, kad dar neturi teismo patvirtintos taikos sutarties su VMI, tačiau Bendrovė šiuo metu moka minėtą baudą išdėsčiusi ją lygiomis dalimis per 4 metų laikotarpį (su papildomomis palūkanomis). Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus: 2023 2022 Paskolos ir lizingo įsipareigojimai 6,349 – 6,561 3,135 – 3,625 % 2017 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 15 milijonų eurų limitui. Overdraftas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo panaudotas UAB „Šeškinės projektai“ nekilnojamojo turto projekto vystymui, kurio grąžinimo terminas buvo 2021 m. birželio 14 d. Refinansuojant paskolą, 2021 m. rugsėjo mėn. UAB „Šeškinės projektai“ pasirašė Kredito sutartį 20 000 tūkst. EUR sumai su OP Corporate Bank PLC ir AB Citadele, paskolos galiojimo terminas iki 2026 m. liepos 1 d. 2021 m. birželio 17 d. Grupėje buvo pasirašyta banko overdrafto sutartis 5 milijonų eurų limitui. . Sutartis pratęsta iki 2024 m. liepos 31 d. 2023 m gruodžio 31 d. panaudota 4 120 tūkst. eurų overdrafto limito. (23 pastaba). AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 32 4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys) Rinkos rizika Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis. Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai ir gautinos sumos, pirkimai ir mokėtinos sumos bei finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei funkcinė valiuta. Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu: 2023 m. Vidurkis 2022 m. Vidurkis gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. 1 SEK = 0,0901 0,0871 0,0899 0,0841 1 RUB = 0,0087 0,0114 0,0087 0,0114 1 NOK = 0,0817 0,0876 0,0951 0,0990 Toliau pateikiama Grupės piniginių balanso straipsnių likučių analizė pagal valiutas: 2023 m. gruodžio 31d. (tūkst. eurų) EUR NOK PLN Atidėtojo mokesčio turtas 273 Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas 21 089 69 PVM permoka, avansinis pelno mokestis 827 40 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 8 898 30 27 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (1 088) Paskolos ir kitos finansinės skolos (19 558) Skolos tiekėjams (16 998) (2) (83) Atidėjiniai (973) Pelno mokestis (24) (98) (10) Kiti įsipareigojimai (71) Valiutos rizikos atvira pozicija, iš viso (7 625) (70) 43 2022 m. gruodžio 31d. (tūkst. eurų) EUR NOK PLN Atidėtojo mokesčio turtas 273 69 Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas 21 089 40 PVM permoka 827 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 8 898 30 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (1 088) Paskolos ir kitos finansinės skolos (19 558) (83) Skolos tiekėjams (16 998) (2) Atidėjiniai (973) (10) Pelno mokestis (24) (98) Kiti įsipareigojimai (71) 43 Valiutos rizikos atvira pozicija, iš viso (7 625) (70) 43 Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems valiutų kursų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (atsižvelgiant į piniginio turto ir įsipareigojimų tikrųjų verčių pokyčius). AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 33 4. Finansinių rizikų valdymas (tęsinys) Eurų įtaka Rusijos dukterinėje įmonėje: Valiutų kurso padidėjimas / Įtaka pelnui prieš 2023 m. sumažėjimas mokesčius EUR +15,00 % 0 EUR -15,00 % 0 Valiutų kurso padidėjimas / Įtaka pelnui prieš 2022 m. sumažėjimas mokesčius EUR +15,00 % (6 ) EUR -15,00 % 6 Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Grupė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis rizikai valdyti. Palūkanų normai padidėjus 0,5 % 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės grynasis pelnas sumažėtų apie 115 tūkst. eurų dėl gautų paskolų (2022 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas sumažėtų apie 98 tūkst. eurų). Kapitalo valdymas Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo. Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų „lėšų“ lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis. Grupė laikosi LR akcinių bendrovių įstatyme nustatyto reikalavimo, pagal kurį įmonės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. 2023 ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė laikėsi šio reikalavimo. Metų eigoje kapitalo valdymo politika nesikeitė. Kapitalo valdymo tikslais, kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytasis pelnas, perkainojimo rezervas ir privalomasis rezervas. 5. Segmentai Valdymo tikslais Grupė yra struktūrizuota į verslo vienetus pagal vykdomos veiklos pobūdį ir turi keturis atskaitingus segmentus: • Statyba; • Metalo konstrukcijos; • Skydiniai namai; • Kita veikla. Statybos segmentas susidaro iš AB Panevėžio statybos trestas, UAB Vekada, UAB Alinita ir PS Trests SIA veiklų. Pagrindinė veiklos sritis yra statybos, projektavimas ir montavimas įvairių pastatų, konstrukcijų, įrenginių ir komunikacijų ar kitų objektų statyba/įrengimas (elektros instaliacijos darbai, pastatų renovacija, santechnikos, kanalizacijos įrengimas bei priešgaisrinės apsaugos sistemų, video stebėjimo, apsaugos ir gaisro signalizacijos) Lietuvoje ir kitose šalyse. Metalo konstrukcijų segmentą sudaro Hustal UAB veikla. Pagrindinė veikla yra metalo konstrukcijų statyboms projektavimas ir gaminimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas kitoms įmonėms pagal poreikį. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 34 5. Segmentai (tęsinys) Skydinių namų segmentą sudaro UAB Skydmedis veikla. Įmonės sritis yra gamyba, konstrukcija ir medienos apdirbimas skydiniams namams. Skydiniai namai yra pagrindinis produktas, kurio maždaug 97 % yra sėkmingai eksportuojami į Norvegiją, Švediją, Nydelandų karalystę, Islandiją ir kitas šalis. Kita veikla susidaro iš UAB Šeškinės projektai, UAB „Ateities projektai“, UAB PST investicijos, kurių pagrindinės veiklos yra nekilnojamojo turto vystymas bei Kingsbud Sp.zo.o., kuri užsiima statybinių medžiagų didmenine prekyba, taip pat kita AB Panevėžio statybos trestas veikla (aliuminio konstrukcijų gamyba ir betoninių grindų įrengimas ir kt.). Su statybomis susiję segmentai buvo agreguoti, siekiant suformuoti vieną statybos segmentą, kadangi šie segmentai yra susiję su skirtingomis veiklomis tam tikrose statybos fazėse. Jokie kiti segmentai nebuvo agreguoti, formuojant aukščiau nurodytus segmentą. Segmentų veikla yra įvertinta atsižvelgiant į pelną ar nuostolį bei yra vertinama nuolat pagal veiklos pelną konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Tarpusavio kainos tarp veiklos segmentų yra nustatomos vadovybės, kurios vadovybės vertinimu yra panašios į trečiųjų šalių sandorių kainas. Veiklos segmentai Žemiau pateiktos lentelės parodo pajamas, sąnaudas, pelną ir tam tikrą turto bei įsipareigojimų informaciją, susijusią su atskaitingais veiklos segmentais: AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 35 5. Segmentai (tęsinys) Segmentų turtas ir įsipareigojimai yra pateikti po tarpusavio sandorių eliminavimo tarp segmentų, kurie yra eliminuojami konsoliduojant. Kiti atskleidimai Kapitalo išlaidos 673 191 159 80 1 103 0 1 103 Kapitalo išlaidas sudaro ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, bei investicinio turto įsigijimai. Vidinių (tūkst. eurų) Metalo Skydiniai Kita Segmentai sandorių Grupė iš 2023 gruodžio 31 d. arba per 2023 metus Statyba konstrukcijos namai veikla iš viso eliminavimas viso Pajamos Trečiosios šalys 87 662 10 009 11 163 10 994 119 828 0 119 828 Vidiniai sandoriai 4 033 1 0 1 845 5 879 5 879 0 Pajamos iš viso 91 695 10 010 11 163 12 839 125 707 5 879 119 828 Kitos pajamos 964 3 120 704 1 791 0 1 791 Sąnaudos Nusidėvėjimas ir amortizacija (964) (85) (135) (14) (1 198) 0 (1 198) Kitos bendros administracinės ir pardavimo sąnaudos (88 020) (8 513) (10 088) (11 569) (118 190) 0 (118 190) Palūkanų sąnaudos (376) (3) 0 (1 088) (1 467) 0 (1 467) Palūkanų pajamos 0 0 0 0 0 0 0 Grynoji finansinė veikla (išskyrus palūkanas) (1) 0 1 3 983 3983 0 3983 Kitos sąnaudos (894) (9) (55) (627) (1 585) 0 (1 585) Pelno mokesčio sąnaudos 455 (2) (126) (167) 160 0 160 Segmento rezultatas 2 859 1 401 880 4 061 9 201 5 879 3 322 Segmento turtas 57 636 4 589 4 492 41 286 108 003 (21 632) 86 371 Segmento įsipareigojimai 32 588 1 551 2 601 31 520 68 260 (12 136) 56 124 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 36 5. Segmentai (tęsinys) Segmentų turtas ir įsipareigojimai yra pateikti po tarpusavio sandorių eliminavimo tarp segmentų, kurie yra eliminuojami konsoliduojant. Kiti atskleidimai Kapitalo išlaidos 294 33 122 36 485 0 485 Kapitalo išlaidas sudaro ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, bei investicinio turto įsigijimai. Vidinių (tūkst. eurų) Metalo Skydiniai Kita Segmentai sandorių Grupė iš 2022 gruodžio 31 d. arba per 2022 metus Statyba konstrukcijos namai veikla iš viso eliminavimas viso Pajamos Trečiosios šalys 83 793 10 332 9 133 12 582 115 840 0 115 840 Vidiniai sandoriai 5 679 1 0 1 525 7 205 7 205 0 Pajamos iš viso 89 472 10 333 9 133 14 107 123 045 7 205 115 840 Kitos pajamos 855 3 105 1 493 2 456 0 2 456 Sąnaudos Nusidėvėjimas ir amortizacija (940) (89) (137) (167) (1 333) 0 (1 333) Kitos bendros administracinės ir pardavimo sąnaudos (87 887) (9 133) (8 107) (10 447) (115 574) 0 (115 574) Palūkanų sąnaudos 1 031 (2) 0 (585) 444 0 444 Palūkanų pajamos 0 0 0 0 0 0 0 Grynoji finansinė veikla (išskyrus palūkanas) 298 1 (22) 99 376 0 376 Kitos sąnaudos (591) (7) (33) (1 169) (1 800) 0 (1 800) Pelno mokesčio sąnaudos 78 3 (41) (259) (219) 0 (219) Segmento rezultatas 2 316 1 109 898 3 072 7 395 7 205 190 Segmento turtas 62 015 3 540 2 940 45 157 113 652 (25 311) 88 341 Segmento įsipareigojimai 34 857 1 445 2 233 31 010 69 545 (12 954) 56 591 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 5. Segmentai (tęsinys) Turto suderinimas 2023 2022 Segmento veiklos turtas 108 003 113 652 Vidinis turtas (21 632) (25 311) Turto iš viso 86 371 88 341 Įsipareigojimų suderinimas 2023 2022 Segmento veiklos įsipareigojimai 68 260 69 545 Vidiniai įsipareigojimai (12 136) (12 954) Įsipareigojimų iš viso 56 124 56 591 Geografinė informacija Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiama informacija apie geografinį Grupės pajamų pasiskirstymą pagal klientų buvimo vietą: 2023 2022 Lietuva 97 131 96 842 Skandinavijos šalys 20 521 17 665 Kitos šalys 2 176 1 333 119 828 115 840 Didžioji dalis Grupės ilgalaikio turto yra Lietuvoje. Šis ilgalaikis turtas sudarytas iš ilgalaikio materialaus turto, investicinio turto, nematerialaus turto, ilgalaikio finansinio ir kito turto. 6. Pajamos pagal sutartis su klientais (tūkst. eurų) 2023 2022 Statyba 88 989 83 793 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais 30 839 32 047 Iš viso pardavimo pajamos 119 828 115 840 2023 metais Grupė pripažino 3 210 tūkst. eurų pajamas pagal sutartis su klientais, kurios buvo įtrauktos į sutarties įsipareigojimų likutį laikotarpio pradžioje (2022 metais – 674 tūkst. eurų). Informacija apie finansinių metų pabaigoje nebaigtas įvykdyti sutartis atskleista 18 pastaboje. 7. Pardavimo savikaina (tūkst. eurų) 2023 2022 Statybų subrangovai 43 867 40 888 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 40 324 37 767 Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba) 16 276 14 104 Nusidėvėjimas ir amortizacija 418 566 Kita 6 703 12 985 Iš viso pardavimo savikainos 107 588 106 310 8. Pardavimo sąnaudos (tūkst. eurų) 2023 2022 Reklamos ir panašios sąnaudos 58 58 Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba) 475 420 Kitos sąnaudos 46 18 Iš viso pardavimo sąnaudų 579 496 3 7 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 38 9. Administracinės sąnaudos (tūkst. eurų) 2023 2022 Darbo užmokesčio sąnaudos (10 pastaba) 7 870 7 127 Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms 1 793 2 322 Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį 298 262 Nusidėvėjimas 492 454 Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto bei kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo sąnaudos iš viso: (96) (4) Gautinų sumų vertės (sumažėjimas) padidėjimas (18 pastaba) (96) (4) Amortizacija 38 33 Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės (17 pastaba) 17 17 Nuomos sąnaudos 310 323 Koregavimai dėl dukterinės įmonės likvidavimo 0 (976) Kitos sąnaudos 499 543 Administracinių sąnaudų iš viso 11 221 10 101 10. Darbo užmokesčio sąnaudos (tūkst. eurų) 2023 2022 Atlyginimai 22 011 18 475 Privalomojo socialinio draudimo įmokos 435 402 Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos 1 218 1 605 Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis 1 016 1 326 Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 24 680 21 808 Apskaitytos: Pardavimo savikainoje 16 276 14 104 Administracinėse sąnaudose 7 870 7 127 Pardavimo sąnaudose 475 420 Kitos veiklos sąnaudose 59 157 Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso 24 680 21 808 11. Kitos pajamos ir sąnaudos (tūkst. eurų) 2023 2022 Investicinio turto tikrosios vertės pokytis 178 573 Nuomos ir kitos pajamos 1 428 324 Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo ir kita 147 1 559 Kitų pajamų iš viso 1 753 2 456 Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas (251) (277) Kitos sąnaudos (1 334) (1 523) Kitų sąnaudų iš viso (1 585) (1 800) Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 168 656 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 39 12. Finansinės pajamos ir sąnaudos (tūkst. eurų) 2023 2022 Palūkanų sąnaudos, susijusios su Konkurencijos tarybos bauda (27 pastaba) 0 1 133 Teigiama valiutos kurso pokyčio įtaka 1 65 Dukterinės įmonės likvidavimas 3 780 421 Kitos finansinės pajamos 7 3 Finansinių pajamų iš viso 3 788 1 622 Paskolų palūkanų sąnaudos (1 467) (689) Nebaigtų vykdyti sutarčių nuvertėjimo atstatymas 341 0 Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka (5) (90) Kitos sąnaudos (141) (23) Finansinių sąnaudų iš viso (1 272) (802) Finansinių pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte 2 516 820 13. Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudos: (tūkst. eurų) 2023 2022 Einamojo pelno mokesčio sąnaudos 162 98 Atidėtojo mokesčio pokytis (322) (214) Pelno mokesčio sąnaudų iš viso (160) (116) 2023 m. ir 2022 m. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 22 % - Norvegijoje, 22 % - Švedijos karalystėje, 20 % - Rusijoje bei 0 % Latvijoje. Efektyvaus mokesčio tarifo suderinimas: (tūkst. eurų) 2023 2022 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 3 162 409 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), taikant Grupės mokesčio tarifą Lietuvoje 15,0 % 474 15,0 % 61 Skirtingo mokesčio tarifo taikymo įtaka kitose šalyse 38 31 Neleidžiami atskaitymai (175) 130 Neapmokestinamos pajamos (118) (422) Panaudoti mokestiniai nuostoliai (57) (38) Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės pokytis (322) 122 (5,06) % (160) (28,4) % ( 116) AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 40 13. Pelno mokestis (tęsinys) Atidėtasis mokestis: (tūkst. eurų) 2023 2022 Laikini Atidėtasis Laikini Atidėtasis skirtumai mokestis skirtumai mokestis Gautinų sumų vertės sumažėjimas 257 39 333 50 Atsargų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės 91 13 76 11 Sukaupti atostoginiai 610 91 525 79 Sukauptos premijos 295 44 244 37 Atidėjiniai garantiniam remontui ir kita 787 118 964 145 Keliami mokestiniai nuostoliai 12 189 1 828 8 333 1 250 Nuostolingos sutartys 102 15 515 77 Atidėtojo mokesčio turto iš viso 2 148 1 649 Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas (10) (9) Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas 2 138 1 640 Žemės ir pastatų perkainojimas (2 362) (354) (2 633) (395) Investicinio turto vertės skirtumas (12 937) (1 941) (11 496) (1 724) Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai (2 295) (2 119) Iš viso atidėtojo mokesčio, grynąja verte (157) (479) Finansinės būklės ataskaitoje pateikta kaip: Atidėtojo mokesčio turtas 1 079 609 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (1 236) (1 088) Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje bus pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripažintas daliai gautinų sumų vertės sumažėjimo ir užsienyje veikiančių įmonių laikinųjų skirtumų dėl realizavimo netikrumo. Nepanaudoti mokestiniai nuostoliai 2023 m. gruodžio 31d. sudarė 12 189 tūkst. (2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 8 333 tūkst. eurų). Šių mokestinių nuostolių panaudojimas galimas neribotą laiką. Grupės atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo sudengti tarpusavyje tiek, kiek jie yra susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija ir ta pačia apmokestinamąja įmone. Atidėtojo pelno mokesčio pokytis: (tūkst. eurų) 2023 2022 Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d. (479) (485) Apskaityta kitose bendrosiose pajamose 0 (262) Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai 322 268 Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d. (157) (479) AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 41 13. Pelno mokestis (tęsinys) Mokėtino pelno mokesčio pokytis: (tūkst. eurų) 2023 2022 Avansinis pelno mokestis sausio 1 d. 24 60 Mokėtinas pelno mokestis sausio 1 d. (132) (120) Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis sausio 1 d. (108) (60) Priskaičiuota per finansinius metus pelno mokesčio (162) (158) Sumokėta / užskaityta su kitų mokesčių permoka 151 242 Avansinis pelno mokestis gruodžio 31 d. 28 24 Mokėtinas pelno mokestis gruodžio 31 d. (147) (132) Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis gruodžio 31 d. (119) (108) AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 42 14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Žemė ir Mašinos ir Transporto Įrankiai ir Nebaigta (tūkst. eurų) pastatai įrengimai priemonės kitas turtas statyba Iš viso Savikaina (žemės ir pastatų perkainota apskaitinė vertė) Likutis 2023 m. sausio 1 d. 9 849 4 320 2 650 1 249 0 18 068 Įsigijimai 75 382 286 210 134 1 087 Perklasifikavimas (931) (931) Perleidimai ir nurašytas turtas (468) (173) (261) (902) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 8 993 4 234 2 763 1 198 134 17 322 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 8 081 4 287 2 611 1 262 0 16 241 Įsigijimai 108 98 74 194 474 Perkainojimas 1 822 1 822 Perklasifikavimas (162) (162) Perleidimai ir nurašytas turtas (65) (35) (207) (307) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 9 849 4 320 2 650 1 249 0 18 068 Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2023 m. sausio 1 d. 995 3 407 2 193 805 7 400 Nusidėvėjimas per metus 477 318 174 188 1 157 Perleidimai ir nurašytas turtas (453) (168) (245) (866) Likutis 2023 m. gruodžio 31d. 1 472 3 272 2 199 748 7 691 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 583 3 042 1 977 793 0 6 395 Nusidėvėjimas per metus 412 426 249 205 1 292 Perleidimai ir nurašytas turtas (61) (33) (193) (287) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 995 3 407 2 193 805 7 400 Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. 7 498 1 245 634 469 0 9 846 2023 m. sausio 1 d. 8 854 913 457 444 0 10 668 2023 m. gruodžio 31 d. 7 521 962 564 450 134 9 631 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 43 14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) (tūkst. eurų) 2023 2022 Nusidėvėjimas apskaitytas: Pardavimo savikainoje 414 558 Administracinėse sąnaudose 492 454 Kitose sąnaudose 251 280 Nusidėvėjimo iš viso 1 157 1 292 Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis išorinis perkainojimas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atlikta Grupės žemės ir pastatų konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Vertinimas buvo atliktas naudojant palyginamųjų kainų ir pajamų metodus. Reikšminga nestebima informacija buvo panaudota nustatant tikrąją vertą, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė. Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2023 m. gruodžio 31 d., būtų 1 555 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 1 767 tūkst. eurų). Pilnai nudėvėto, bet vis dar naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 4 167 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 3 479 tūkst. eurų). Žemė ir pastatai, įskaitant investicinį turtą, kurių apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 42 724 tūkst. eurų, įkeisti bankams (2022 m. gruodžio 31 d. – 37 772 tūkst. eurų). 2023 m. gruodžio 31 d. naudojimo teise valdomo turto (įranga, įrankiai ir transporto priemonės) grynoji likutinė vertė buvo 100 tūkst. eurų (2022 m.: 123 tūkst. eurų). 15. Nematerialusis turtas Programinė (tūkst. eurų) Prestižas įranga Kitas turtas Iš viso Savikaina Likutis 2023 m. sausio 1 d. 323 354 56 733 Įsigijimai 16 16 Nurašytas turtas (1) (1) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 323 369 56 748 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 323 367 58 748 Įsigijimai 11 11 Nurašytas turtas (24) (2) (26) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 323 354 56 733 Amortizacija/vertės sumažėjimas Likutis 2023 m. sausio 1 d. 292 153 53 498 Priskaičiuota per metus 40 1 41 Nurašyto turto amortizacija (1) (1) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 292 192 54 538 Likutis 2022 m. sausio 1 d. 292 137 52 481 Priskaičiuota per metus 40 1 41 Perleisto turto amortizacija (24) (24) Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 292 153 53 498 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 31 201 3 235 31 252 7 290 2023 m. gruodžio 31 d. 31 177 2 21 0 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 44 15. Nematerialusis turtas (tęsinys) Amortizacija apskaityta tokiu būdu: 4 tūkst. eurų pardavimų savikainoje, 38 tūkst. eurų administracinėse sąnaudose (2022 m.: 8 tūkst. eurų pardavimų savikainoje, 33 tūkst. eurų administracinėse sąnaudose). Prestižas yra susijęs su UAB „Alinita“ (statyba: kondicionavimo darbų PGV). Vadovybės vertinimu, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl prestižo nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas. Pilnai amortizuoto, bet vis dar naudojamo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 28 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.: 108 tūkst. eurų). 16. Investicinis turtas (tūkst. eurų) 2023 2022 Likutis sausio 1 d. 32 565 31 400 Perklasifikavimas į nekilnojamąjį turtą 886 165 Perklasifikavimas vystomo projekto iš atsargų 212 427 Tikrosios vertės pasikeitimas(38+140) 178 573 Likutis gruodžio 31 d. 33 841 32 565 2015 m. Bendrovė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 16,74 % yra nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau toliau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas. Minėto viešbučio tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober- Haus“, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %, kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %, tos pačios prielaidos buvo taikomos tiek 2023 metais, tiek 2022 metais). Nustatyta aukščiau minėto investicinio turto 1 690 tūkst. eurų tikroji vertė (2022 metais - 1 550 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui. Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas viešbučio patalpų nuomos sutartis sudarė: 155 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 70 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2022 m. gruodžio 31 d. 171 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 112 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Pajamos už viešbučio patalpų nuomą per 2023 metus sudarė 132 tūkst. eurų (per 2022 - 123 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose (žr. 10 pastabą). Grupė perklasifikavo į investicinį turtą nuomojamas gamybinių pastatų, sandėlių ir kitas patalpas kitoms trečiosioms šalims. Šių patalpų apskaičiuota tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 351 tūkst. eurų, kuri buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateiktomis ataskaitomis ir išnuomoto ploto % dydžiu. Turto vertinimą atliko UAB korporacija „Matininkai“. Turtas įvertintas taikant lyginamąjį ir pajamų metodus, atsižvelgiant į didesnę iš jų vertę. Pajamui metodui pagal nuosavo kapitalo ir paskolų dalių svorį taikyta vidutinė diskonto norma buvo 11,91 %. Būsimieji šio investicinio turto nuomos gautini mokėjimai pagal pasirašytas nenutraukiamas sutartis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė: 62 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 13 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2022 m. gruodžio 31 d. sudarė: 88 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 114 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 16. Investicinis turtas (tęsinys) Nuomos pajamos per 2023 metus sudarė 68 tūkst. eurų (2022 metus sudarė 69 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose. 2020 -2021 metais vadovybė perkėlė UAB Šeškinės projektai vystomą nekilnojamo turto projektą (administracinės paskirties pastatą) iš atsargų straipsnio, kadangi vadovybės planai šiuo metu yra uždirbti nuomos pajamas. Atlikus tam tikros turto dalies, priskirtos Grupės įmonių naudojamam turtui, perklasifikavimą, likusio investicinio turto tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d. yra 31 800 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. buvo 30 664 tūkst. eurų) . 2023 metais šis turtas buvo įvertintas tikrąja verte pagal Grupės apskaitos politiką, taikomą investiciniam turtui, ir 178 tūkst. eurų vertės padidėjimas buvo apskaitytas kaip kitos pajamos (11 pastaba) (2022 m. – 573 tūkst. eurų). Vadovybė, vertindama šio projekto tikrąją vertę, rėmėsi nepriklausomo vertintojo konsultacija (Ober-Haus Nekilnojamas Turtas ) dėl projekto tikrosios vertės, parengta 2023 m. gruodžio 31 d. Pagrindinės prielaidos, naudotos vadovybės vertinime 2023 m. gruodžio 31 d. nustatant šios investicijos atsiperkamąją vertę, buvo šios: diskonto norma – 8,75 % (prieš mokesčius), išnuomotas plotas – 89 %, patalpų nuomos kaina – 12,36 – 29,02 EUR/kv. m. 1 mėnesiui. Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs administracinių patalpų nuomos gautini mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė 2 512 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 4 370 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų. (2022 metais- 3 038 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 6 128 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų.)A Nuomos pajamos per 2023 metus sudarė 2 386 tūkst. eurų ir buvo apskaityta pardavimo pajamose.(2022 metais – 2 195 tūkst. eur. Nustatyta bendra investicinio turto 33 841 tūkst. eurų tikroji vertė 2022 m. gruodžio 31 d. (2022 metais – 32 565 tūkst. eurų) tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui. 17. Atsargos (tūkst. eurų) 2023 2022 Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu 3 242 3 882 Kitos atsargos 5 727 5 792 Atsargų iš viso 8 969 9 674 Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu: (tūkst. eurų) 2023 2022 Savikaina: Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina 2 700 2 816 Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos 542 1 547 Iš viso savikainos 3 242 4 363 Nukainojimas: Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės 0 (481) Iš viso nukainojimo 0 (481) Kapitalizuotų sąnaudų iš viso 3 242 3 882 Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis: 2023 2022 Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pradžioje 481 503 Papildomas nurašymas (atstatymas) apskaitytas administracinėse sąnaudose (481) (22) Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje 0 481 45 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 46 17. Atsargos (tęsinys) Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų realizavimo vertes, kurios nustatomos remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2023 m. bei 2022 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones: 2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. kapitalizuotos sąnaudos kapitalizuotos sąnaudos balansine verte balansine verte AB „Panevėžio statybos trestas“ 2 723 2 477 UAB PST investicijos 0 194 UAB „Ateities projektai“ 519 1 211 Iš viso 3 242 3 882 UAB „Ateities projektai“ vystomo projekto grynoji realizacinė vertė buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ konsultacija dėl galimų rinkos kainų 2023 m. gruodžio 31 d. Buvo taikomas pajamų ir lyginamųjų kainų metodas. 2022 m. baigtas projekto vystymo I etapas ir pradėti II etapo kotedžų statybos darbai. AB „Panevėžio Statybos Trestas“ vystomo projekto Vilniuje (Kudirkos g.) grynoji realizacinė vertė buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ konsultacija dėl galimų rinkos kainų 2023 m. gruodžio 31 d. Buvo taikomas liekamosios vertės būdas. Sprendimą dėl projekto statybų pradžios numatoma priimti 2024 m. Toliau pateikiamos kitos atsargos: (tūkst. eurų) 2023 2022 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 3 124 4 551 Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija 2 434 1 035 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 261 281 Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės metų pradžioje (75) (58) Nurašymas 8 21 Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės per metus (25) (38) Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės (92) (75) Kitų atsargų iš viso 5 727 5 792 Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose. 18. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas (tūkst. eurų) 2023 2022 Gautinos sumos iš pirkėjų 16 624 17 327 Sutarčių turtas (sukauptos pajamos pagal darbų įvykdymo lygį) 3 176 4199 Gautinos sumos iš susijusių šalių 0 0 Vertės sumažėjimas metų pradžioje (368) (372) Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų nurašymas 12 (10) Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų grąžinimas 49 1 Papildomas vertės sumažėjimas /(atstatymas) per metus 35 13 Vertės sumažėjimas metų pabaigoje (272) (368) Pirkėjų įsiskolinimo ir sutarčių turto iš viso 19 528 21 158 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 47 18. Pirkėjų įsiskolinimas ir sutarčių turtas (tęsinys) Dalis gautinų sumų iš pirkėjų apskaityta kaip ilgalaikės prekybos gautinos sumos: 66 tūkst. eurų 2023 m. gruodžio 31 d., 114 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d. Šios sumos susijusios su ilgalaikėmis sulaikytomis sumomis, kaip aprašyta žemiau. 2023 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri apmokama kliento pridavus objektą ir Grupei pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 2 200 tūkst. eurų (2022 m.: 4 059 tūkst. eurų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis. Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėkite 4 pastabą. Bendra sandorio kainos suma, priskirta nebaigtiems vykdyti veiklos įsipareigojimams pagal statybos sutartis su klientais, kurie neįvykdyti (arba iš dalies neįvykdyti) 2023 m. gruodžio 31 d. yra 103 298 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. yra 84 906 tūkst. eurų). Tikimasi, kad didžioji dalis šių statybų projektų bus baigti ir atitinkamai pajamos pripažintos per vienerius metus. Informacija apie nebaigtus vykdyti klientų individualius kontraktus 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d.: (tūkst. eurų) 2023 2022 Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus 55 180 70 225 Pardavimai pagal klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažinti per visą laikotarpį 73 625 106 675 Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos bendrųjų pajamų ataskaitoje per metus 52 287 66 197 Sąnaudos, patirtos vykdant klientų nebaigtus vykdyti projektus, pripažintos per visą laikotarpį 73 699 102 528 Sutarčių turtas (sukauptos pajamos) 3 143 4 199 Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas metų gale vykdyti sutartis (25 pastaba) 772 2 718 Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.) 2 250 2 692 Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (25 pastaba) 108 518 Gautinos sumos iš klientų (įtrauktos į iš pirkėjų ir iš susijusių šalių gautinų sumų straipsnius) 14 812 14 999 19. Kitas trumpalaikis turtas (tūkst. eurų) 2023 2022 Nefinansinis turtas PVM permoka 540 843 Gautina suma iš susijusių asmenų 0 1 266 Kitas trumpalaikis turtas 564 449 Kito trumpalaikio turto iš viso 1 104 2 558 Grupė neturėjo terminuotų indėlių. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 20. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tūkst. eurų) 2023 2022 Pinigai bankuose 10 047 8 955 Pinigai kasoje 0 0 Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso 10 047 8 955 21. Kapitalai ir rezervai Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 0,29 euro. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų vardinių akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2023 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių. 2023 ir 2022 metais Grupė savo akcijų neturėjo. Toliau pateikiami rezervai: (tūkst. eurų) 2023 2022 Perkainojimo rezervas 3 071 3 355 Privalomasis rezervas 734 734 Valiutos perskaičiavimo rezervas (17) 3 682 Rezervų iš viso 3 788 7 771 Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei vertei atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą. Perkainojimo rezervo judėjimas: 2023 2022 Perkainojimo rezervas sausio 1 d. 3 355 2 008 Perkainojimas (14 pastaba) 0 1 479 Perkainojimo nusidėvėjimas (284) (132) Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis 0 0 Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d. 3 071 3 355 Privalomasis rezervas sudaromas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais. Privalomasis rezervas 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 % įstatinio kapitalo vertės ir buvo pilnai suformuotas. Valiutos perskaičiavimo rezervas susidaro konsoliduojant dukterines įmones, kurių funkcinė valiuta skiriasi nuo Grupės funkcinės valiutos. 22. Skolos tiekėjams (tūkst. eurų) 2023 2022 Lietuva 15 496 16 327 Latvija 510 445 Lenkija 1 598 130 Kita 255 181 Skolos tiekėjams iš viso 17 859 17 083 Skolos tiekėjams yra beprocentės ir paprastai yra padengiamos per 30-90 dienų. 48 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 49 23. Paskolos ir kitos finansinės skolos (tūkst. eurų) 2023 2022 Paskolos 22 943 19 496 Nuomos įsipareigojimai 39 63 Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso 22 982 19 559 Ilgalaikiai įsipareigojimai 18 165 18 863 Trumpalaikiai įsipareigojimai 4 817 696 0Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso 22 982 19 559 Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas: (tūkst. eurų) Palūkanų norma Galioja 2023 2022 OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas (paskola) 3 mėn.Euribor+2,44 % 2026/07 9 407 9 746 AS „Citadele banka“ (paskola) 6 mėn.Euribor+2,7 % 2026/07 9 416 9 750 OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas (overdraftas) 3 mėn.Euribor+2,54 % 2024/01 4 120 0 Paskolų iš viso 22 943 19 496 Pagal sutartį su banku už paskolą 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo įkeitusi dukterinei įmonei – UAB „Šeškinės projektai“ nuomos teise priklausantį žemės sklypą kartu su negyvenamuoju pastatu, esančiu Ukmergės g. 219, Vilnius, kaip užstatą. Kitose finansinėse skolose apskaityti nuomos įsipareigojimai, kurių likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 39 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. lygi 63 tūkst. eurų). AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 50 24. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai atidėjiniai (tūkst. eurų) 2023 2022 Atidėjiniai garantiniam remontui 436 580 Kiti 453 393 Atidėjiniai iš viso 889 973 Atidėjinių pokytis: 2023 2023 2023 2022 2022 2022 Garantinis Pensijos Kiti Garantinis Pensijos Kiti remontas remontas Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje 580 384 9 816 288 9 Panaudota per laikotarpį (584) (113) (555) (110) Sukaupta per laikotarpį 440 64 109 319 206 Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje 436 335 118 580 384 9 * Apima ilgalaikę ir trumpalaikę atidėjinių dalį. Atidėjiniai garantiniam remontui yra susiję su statybos objektais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti įvertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis. 25. Sutarčių ir kiti įsipareigojimai (tūkst. eurų) 2023 2022 Nefinansiniai įsipareigojimai: Sutarčių įsipareigojimas (atidėtos pajamos) pagal nebaigtas vykdyti sutartis (18 pastaba) 772 2 718 Sutarčių įsipareigojimas (iš pirkėjų gauti apmokėjimai atsargų pirkimui ir pan.) (18 pastaba) 2 250 2 692 Sukaupti atostoginiai 2 305 2166 Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai 1 852 1 835 Atlyginimų priedai darbuotojams 313 244 Mokėtinas PVM 341 443 Sukauptos sąnaudos 253 360 Atidėjiniai nuostolingiems kontraktams (18 pastaba) 108 518 Finansiniai įsipareigojimai: Įsipareigojimai dėl konkurencijos tarybos baudos (27 pastaba) 4 409 5 775 Veiklos nuomos įsipareigojimai 110 122 Kiti įsipareigojimai 298 364 Sutarčių ir kitų įsipareigojimų iš viso 13 011 17 237 Iš jų: Ilgalaikė dalis 3 739 296 Trumpalaikė dalis 9 272 16 941 AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 51 26. Vienai akcijai tenkantis pelnas ir dividendai (eurai) 2023 2022 Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams 3 322 234 525 437 Paskelbti dividendai 0 0 Vidutinis akcijų skaičius 16 350 000 16 350 000 Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai 0,20 0,03 Paskelbti dividendai vienai akcijai 0 0 Grupė neturi potencialių akcijų. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai), naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi. 27. Nebalansiniai įsipareigojimai Garantijos 2023 m. gruodžio 31 d. Bankų Grupės vardu trečioms šalims suteiktos 9 529 tūkst. eurų garantijos, susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2022 m. – 10 603 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 04 d. iki 2029 m. rugpjūčio 30 d. Be to, Grupė turi draudimo kompanijų išleistų garantijų 14 673 tūkst. eurų sumai, taip pat susijusių su statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais (2022 m. – 15 840 tūkst. eurų). Šių garantijų galiojimas baigiasi laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d. Jokie papildomi įsipareigojimai dėl šių garantijų nėra apskaityti finansinėse ataskaitose, išskyrus įvertintą atidėjinį garantinio remonto įsipareigojimui (24 pastaba). Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 42 724 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 37 772 tūkst. eurų), yra įkeistas bankams, draudimo kompanijai bei valstybės institucijai už suteiktą garantijų limitą, banko išleistas garantijas bei mokėtinų sumų atidėjimą.. Garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma 2023 m. gruodžio 31 d. – 9 098 tūkst. eurų. Garantijų limito sutartis galioja iki 2024 m. kovo 31 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2024 m. kovo 31 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 1 500 tūkst. eurų, garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo. 2022 m. gruodžio 31 d. garantijų limito suma – 15 000 tūkst. eurų, panaudota suma – 10 456 tūkst. eurų. Teisiniai neapibrėžtumai Grupė dalyvauja šiose reikšmingose teisminėse bylose, kaip aprašyta žemiau: LR konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „dėl UAB „Irdaiva ir AB„PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nutarimu, Konkurencijos taryba nusprendė, jog Grupė bei UAB „Irdaiva“ sudarydamos jungtinės veiklos sutartis ir šių sutarčių pagrindais teikdamos bendrus pasiūlymus 24 UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose sudarė susitarimus, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė Grupei 8 514 tūkst. eurų baudą. 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl Grupės skundo, kuriuo Grupė skundė Konkurencijos tarybos sprendimą, Todėl Grupė finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino 8 514 tūkst. eurų baudą, susijusias 1 385 tūkst. eurų palūkanų ir 396 tūkst. eurų antstolio vykdymo išlaidų. Grupė savo finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., pripažino visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau vadovybė dar ėmėsi teisinių veiksmų, kad sumažintų palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, kaip aprašyta toliau. 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 21915 (individualiu administraciniu teisės aktu), VMI informavo vykdymo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, kad Grupei paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas, būtų išdėstytas lygiomis dalimis aštuonerių metų laikotarpiui, taip pat nurodė, kad į mokėjimo grafiką neturi būti įtraukiamos antstolio vykdymo išlaidos. 2023 vasario 17 d. pasirašyta Taikos sutartis su VMI, išdėstant baudą ketverių metų laikotarpiui. 2023 m. liepos 20 d. Panevėžio AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 52 28. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys) apylinkės teismo Panevėžio rūmai nutartimi patvirtino Grupės ir VMI 2023 m. vasario 17 d. taikos sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo vykdomoje byloje. Taikos sutartimi likusios nesumokėtos skolos suma, kuri taikos sutarties sudarymo dieną sudarė 5.568.841,30 EUR, išdėstoma laikotarpiui iki 2027 m. vasario 1 d., mokant įmokas kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis. Taip pat, mokėjimų užtikrinimui, yra įkeistas Grupės ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė 4 104 022 EUR. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje 2YT-238-1105/2021 išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis, 2022-02-08 nutartimi panaikino antstolio S. Ramanausko 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-102-25277, vykdomojoje byloje Nr. 0102/20/00638. Proceso šalys šios nutarties neskundė. Tuo būdu, išlaidos antstoliui sumažėjo nuo 396 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civ. byloje Nr. 2YT-8648-452/2020 [2YT-230- 452/2021] išnagrinėjo AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ skundą dėl antstolio patvarkymų, kuriais buvo apskaičiuotos mokėtinos palūkanos ir vykdymo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017-12-20 nutarimą Nr.2S-11(2017). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-01-13 nutartimi skundą atmetė. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m. sausio 20 d. atskiruoju skundu. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Ši nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-04-14 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2022-06-14 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: patenkino skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. OI 02/20/00638; panaikino antstolio Sauliaus Ramanausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20- 17054, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-17214, 2020m. birželio 18 d. patvarkymo Nr. S-20-102- 17969 ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų ir vykdymo išlaidų - atlygio antstoliui - paskaičiavimo ir įpareigojo antstolį Saulių Ramanauską atlikti šiuose patvarkymuose nurodytų palūkanų ir vykdymo išlaidų perskaičiavimą. Tuo būdu priskaičiuotų palūkanų suma nuo 1 385 tūkst. eurų sumažėjo iki 252 tūkst. eurų. Grupei iškelta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, pagal ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ (civilinės bylos Nr. e2-739-863/2024), kuriuo ieškovė prašo priteisti solidariai iš Grupės ir Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovės naudai 827‘917,61 EUR sumą; priteisti iš Grupės 397‘983,79 EUR sumą; priteisti iš Grupės ieškovo naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir priteisti iš Grupės bylinėjimosi išlaidas. Ginčas kilo dėl to, kad ieškovė įrodinėja, jog Grupė netinkamai atliko daugiabučio gyvenamojo namo Aukštaičių g. 10, Vilniuje, fasado apdailos plytelių klijavimo darbus, dėl ko įvairiose objekto fasado vietose atitrūko ir nukrito lauko fasado plytelės. 2024 m. balandžio 3 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, žalos atlyginimą sumažindamas iki 208 141 EUR. Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Vadovybė numato skųsti teismo sprendimą ir tiki sėkminga bylos baigtimi, todėl atidėjinys ieškinio sumai nebuvo suformuotas. Įsipareigojimų užtikrinimui, draudimo kompanijai yra įkeistas nekilnojamas turtas 854 736 eurų sumai. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 53 28. Sandoriai su susijusiomis šalimis Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus. 2023–2022 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone AB „Hisk“ bei dukterinėmis AB „Hisk“ įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2023–2022 m.: (tūkst. eurų) Sandorio pobūdis 2023 2022 Pardavimai: Akcininkas AB „Hisk“ Prekės ir paslaugos 106 185 Akcininko patronuojamosios įmonės UAB „Panevėžio ryšių statyba“ Prekės ir paslaugos 1 Pirkimai: Akcininkas AB „Hisk“ Prekės ir paslaugos 966 593 Akcininko patronuojamosios įmonės (nėra) Kitos įmonės, susijusios su akcininku UAB „Scard“ Paslaugos 110 120 Kitos Prekės ir paslaugos 42 38 (tūkst. eurų) 2023 2022 Gautinos sumos: Akcininkas AB „Hisk“ (prekybos gautina suma) 0 0 Mokėtinos sumos: Akcininkas AB „Hisk“ 369 269 Akcininko patronuojamosios įmonės Kiti 0 0 Kitos įmonės, susijusios su akcininku Kiti 4 13 Gautinų sumų ir mokėtinų sumų padengimo terminai tarp susijusių šalių yra iki 30-90 dienų. Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų ir atsiskaitymai vyksta pinigais, jei nesutarta kitaip. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų iš susijusių šalių gautinoms sumoms. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės likučių susijusioms šalims padengimo terminai nebuvo pradelsti. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 54 28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys) Vadovybės atlygis Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini Grupės vadovybei, įskaitant valdybą, 2023 m. sudarė 1 598 tūkst. eurų (2022 m.: 1 518 tūkst. eurų). Grupės direktoriams bei valdybos nariams nebuvo suteikta jokių kitų garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. 29. Finansinių instrumentų tikroji vertė Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką. 2022 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė Tikroji vertė vertė Finansinis turtas Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Pirkėjų įsiskolinimai 19 528 19 528 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 047 10 047 Finansinio turto iš viso 29 575 10 047 19 528 Finansiniai įsipareigojimai Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms skaičiuojamos palūkanos (27 391) (27 391) Nuomos mokėjimai(lizingas) (39) (39) Skolos tiekėjams (17 859) (17 859) Finansinių įsipareigojimų iš viso (45 289) (45 289) 2022 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė Tikroji vertė vertė Finansinis turtas Iš viso 1 lygis 2 lygis 3 lygis Pirkėjų įsiskolinimai 21 158 21 158 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 8 955 8 955 Finansinio turto iš viso 30 113 8 955 21 158 Finansiniai įsipareigojimai Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms skaičiuojamos palūkanos (19 496) (19 496) Nuomos mokėjimai(lizingas) (63) (63) Skolos tiekėjams (17 083) (17 083) Mokėtina bauda pagal Konkurencijos tarybos sprendimą (27 pastaba) (5 775) (5 775) Finansinių įsipareigojimų iš viso (42 417) (42 417) 2023 m. ir 2022 m. Grupė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių. Metodai ir prielaidos, Grupės naudojami nustatyti tikrąją vertę finansinių instrumentų, neapskaitomų tikrąja verte, yra aprašyti žemiau: Grynieji pinigai Pinigai yra pinigai bankuose ir kasoje, kurių vertė yra jų tikroji vertė. AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 55 29. Finansinių instrumentų tikroji vertė (tęsinys) Gautinos sumos Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Ilgalaikių prekybos gautinų sumų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Suteiktų paskolų tikroji vertė apytikriai atitinka apskaitinę vertę, nes didžioji dalis paskolų yra su palūkanų normomis, atitinkančiomis rinkos palūkanų normų lygį. Mokėtinos sumos, paskolos ir kitos finansinės skolos ir nuomos įsipareigojimai Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Trumpalaikių skolų tiekėjams, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – apskaitinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Kitų įsipareigojimų tikroji vertė laikoma apytikriai lygia apskaitinei vertei dėl trumpų mokėjimo terminų. Paskolos (overdrafto) tikroji vertė prilyginama apskaitinei vertei, nes taikomos rinkos kintamos palūkanos. 30. Nekontroliuojančios dalys 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ priklausė 95,6 % dukterinės įmonės UAB „Vekada“, 69,0 % ir dukterinės įmonės UAB „PST investicijos” paprastųjų vardinių akcijų. Laikoma, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ yra dukterinių įmonių kontroliuojantis akcininkas. Pagrindiniai dukterinių bendrovių, kurios turi nekontroliuojančią dalį, finansiniai rodikliai (tūkst. eurų): UAB „PST investicijos“ 2023 2022 Nekontroliuojanti dalis, proc. 31,0 % 31,7 % Ilgalaikis turtas 75 1 Trumpalaikis turtas 185 4 926 Turto iš viso 260 4 927 Ilgalaikiai įsipareigojimai 9 9 Trumpalaikiai įsipareigojimai 1 40 Įsipareigojimų iš viso 10 49 Grynasis turtas 250 4 878 Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai 78 1 546 Pajamos 4 075 372 Sąnaudos (273) (339) Grynasis pelnas (nuostoliai) 3 802 33 Kitos bendrosios pajamos 0 0 Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai 7 10 Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai 0 0 Pagrindinės veiklos pinigų srautai (548) (3 767) Investicinės veiklos pinigų srautai 0 0 Finansinės veiklos pinigų srautai 0 0 Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (548) (3 767) AB „Panevėžio statybos trestas“ Konsoliduotos finansinės ataskaitos 56 30. Nekontroliuojančios dalys (tęsinys) UAB „Vekada“ 2023 2022 Nekontroliuojanti dalis, proc. 4,4 % 4,4 % Ilgalaikis turtas 273 310 Trumpalaikis turtas 1 053 1 280 Turto iš viso 1 326 1 590 Ilgalaikiai įsipareigojimai 0 0 Trumpalaikiai įsipareigojimai 434 491 Įsipareigojimų iš viso 434 491 Grynasis turtas 892 1 099 Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai 39 48 Pajamos 2 568 3 085 Sąnaudos (2 750) (3 148) Grynasis pelnas (nuostoliai) (182) (63) Kitos bendrosios pajamos Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai (8) (3) Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai 0 0 Pagrindinės veiklos pinigų srautai 21 60 Investicinės veiklos pinigų srautai 0 (4) Finansinės veiklos pinigų srautai 0 0 Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 21 (56) 31. Įsipareigojimų pokyčiai, susiję su finansine veikla Paskelbti Priskaity dividenda mai Pinigų Valiutos (tūkst. eurų) 20 22.12.31 i išmokos pokytis 2023.12.31 Mokėtini dividendai 27 27 Gautos paskolos ir mokėtinos palūkanos 19 496 4 120 (673) 22 943 Finansinės nuomos įsipareigojimai 63 (24) 39 Iš viso 19 586 4 120 (697) 23 009 32. Pobalansiniai įvykiai AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) , buvęs vadovas bei draudikai R&Q Syndicate Management Limited ir Marco International Insurance Company Limited 2024 m. sausio 23 d. pasirašė taikos sutartis, kurių pagrindu taikiai užbaigti visi teisminiai ir arbitražo ginčai dėl buvusio PST vadovo civilinės atsakomybės (dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2S-11 (2017) skirtos baudos) ir su tuo susijusios draudimo išmokos išmokėjimo. Pagal sudarytas taikos sutartis draudikai išmokėjo 1 200 000 EUR sumą PST naudai, o PST atsisakė visų savo reikalavimų draudikų ir buvusio vadovo atžvilgiu. Generalinis direktorius Tomas Stukas 2024-04-09 Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė 2024-04-09 57 AB „Panevėžio statybos trestas“ 2023 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas, valdymo ataskaita bei socialinės atsakomybės ataskaita ir atlygio ataskaita 58 I. Konsoliduotas metinis pranešimas 1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas Šis 2023 metų Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2023 m sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame pranešime pateiktus duomenis Bendrovės auditorius – Grant Thornton Baltic UAB. Šiame pranešime AB „Panevėžio statybos trestas“ dar gali būti vadinamas Bendrove, o Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupe. 3. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą) Emitento pavadinimas Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ Įstatinis kapitalas 4 741 500 eurų Būstinės adresas P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva Telefonas (8~45) 505 503 Faksas (8~45) 505 520 Teisinė-organizacinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba Registracijos Nr. AB 9376 Įmonių rejestro kodas 147732969 Įmonės PVM kodas LT477329610 Įmonės LEI kodas 529900O0VPCGEWIDCX35 Juridinių asmenų registro tvarkytoja Valstybės įmonė Registrų centras Elektroninio pašto adresas pst@pst.lt Interneto adresas www.pst.lt 4. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, gamyba, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma. 59 5. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę sudarančios bendrovės AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupę 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės: Dukterinės įmonės pavadinimas Įregistravimo data, registro tvarkytojas Įmonės kodas Buveinės adresas Telefonas, faksas, el.paštas, tinklalapis Valdom a akcijų dalis (proc.) UAB „Skydmedis“ 1999 m. birželio 17 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 148284718 Pramonės g. 5, Panevėžys Tel.+370 45 467626 Fax. +370 45 460259 info@skydmedis.lt www.skydmedis.lt 100 UAB „Vekada“ 1994 m. gegužės 16 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 147815824 Tinklų g.7, Panevėžys Tel.+370 45 461311 Fax. +370 45 461311 info@vekada.lt www.vekada.lt 95,6 UAB „Alinita“ 1997 m. gruodžio 8 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 141619046 Tinklų g. 7, Panevėžys Tel.+370 45 467630 Fax. +370 45 467630 info@alinita.lt www.alinita.lt 100 „Kingsbud“ Sp.z.o.o. 2010 m. rugpjūčio 11 d. Rajoninis Balstogės teismas Nacionalinio teismo XII Ūkio skyrius 200380717 ul. A. Patli 12, 16- 400 Suwałki, Polska Tel. +48 875 655 021 Fax. +48 875 655 021 biuro@kingsbud.pl www.kingsbud.lt 100 „PS Trests“ SIA 2000 m. gegužės 22 d. Latvijos Respublikos Įmonių registras 40003495365 Rīgas rajons, Mārupes pagasts, Skulte, Skultes iela 28 Tel.+371 29525066 100 UAB „Šeškinės projektai“ 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 302561768 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 615 54090 info@psti.lt gbujokas@psti.lt 100 UAB „Ateities projektai“ 2006 m. balandžio 25 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 300560621 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 info@psti.lt gdieckuviene@pst.lt 100 UAB „PST Investicijos“ 1998 m. gruodžio 23 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 124665689 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 5 2102130 info@psti.lt gbujokas@psti.lt 68 UAB „Tauro apartamentai“ 2018 m. spalio 23 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 304937621 Ukmergės g. 219, Vilnius Tel.+370 610 09222 gbujokas@psti.lt 100 Hustal UAB 1999 m. birželio 16 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 148284860 Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. +370 45 585087 info@hustal.eu 100 UAB „Aliuminio fasadai“ 2020 m. sausio 2 d. Valstybinė įmonė Registrų centras 305412441 Pramonės g.5, Panevėžys Tel. +370 6 86 32727 www.alfasadai.lt info@alfasadai.lt 100 60 6. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis UAB „Skydmedis“ pagrindinė veikla – skydinių-medinių konstrukcijų, surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas. Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Produkcija yra sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis. Hustal UAB pagrindinė veikla – statybinių metalo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai. Įmonės veikla ir pardavimai orientuoti į Skandinavijos rinką. UAB „Vekada“ pagrindinė veikla – elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas. UAB „Alinita“ pagrindinė veikla – pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai „Kingsbud“ Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba. „Kingsbud“ Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai. „PS Trests“ SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje. UAB „Šeškinės projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma. UAB „Ateities projektai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB „PST investicijos“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB „Tauro apartamentai“ veikla – nekilnojamojo turto projektų plėtra. UAB „Aliuminio fasadai“ pagrindinė veikla – aliuminio profilių sistemų, aliuminio langų ir durų gamyba. 7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku Bendrovė yra sudariusi sutartį su AB Šiaulių bankas dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo. 8. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L) Akcijų rūšis Akcijų skaičius, vnt. Nominali vertė, Eurai Bendra nominali vertė, Eurai Emisijos kodas ISIN Paprastosios vardinės akcijos (PVA) 16 350 000 0,29 4 741 500 LT0000101446 61 PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2023 metais Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2019– 2023 metus (Eurai) Bendrovės akcijų kainos dinamika vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2023 metus (Eurai) 62 1 lentelė. Informacija apie bendrovės PTR1L akcijų kainą vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ per 2019-2023 metus: Rodiklis 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Didžiausia kaina, Eur 0,582 0,694 0,838 0,85 0,878 Mažiausia kaina, Eur 0,45 0,50 0,53 0,52 0,71 Vidutinė kaina, Eur 0,514 0,564 0,677 0,629 0,78 Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur 0,475 0,518 0,66 0,57 0,75 Apyvarta, vnt. 772 677 991 215 2 935 832 1 980 134 986 685 Apyvarta, mln. Eur 0,40 0,56 1,99 1,25 0,77 Kapitalizacija, mln. Eur 7,78 8,47 10,79 9,32 12,26 9. Objektyvi Bendrovės ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai Pateikiami svarbiausi įvykiai įvykę per 2023 metus ir skelbti per GlobeNewswire informacinę sistemą. 2023 m. vasario 1 d. Įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu priimtas nutarimas pritarti suderintoms esminėms taikos sutarties su Valstybine mokesčių inspekcija sąlygoms. 2023 m. balandžio 27 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus. 2023 m. liepos 27 d. Įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta UAB Grant Thornton Baltic bendrovės audito įmonė 2023 m. ir 2024 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ Grupės įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti, patvirtintos audito paslaugų apmokėjimo sąlygos. 2023 m. liepos 31 d. AB „Panevėžio statybos tresto“ (PST) valdyba bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė Tomą Stuką. Iki šiol šias pareigas trejus metus ėjęs Egidijus Urbonas lieka grupės vadovų komandoje ir tęs karjerą kaip PST statybos direktorius. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 20 d. nutartimi patvirtino Bendrovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (VMI) 2023 m. vasario 17 d. taikos sutartį dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo vykdomojoje byloje. 2023 m. spalio 5 d. PST pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Juodeliai“ dėl antro gamybos pastato statybos bei inžinerinių tinklų rekonstravimo. Plėtra numatyta Marijampolės savivaldybėje veikiančiame įmonės padalinyje. Bendra sutarties vertė siekia 13,5 mln. eurų su PVM. Projekto bendrasis plotas ~14 700 kv. m. Darbus numatoma atlikti iki 2024 metų birželio pabaigos. 2023 m. spalio 26 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 17 mln. Eur (su PVM) vertės užsakymą su viena didžiausių maisto produktų gamybos bendrovių Lietuvoje AB „Kauno grūdai“ dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato Fortų g. 9, Alytuje, statybos darbų. Bendrasis pastato plotas sieks 7,4 tūkst. kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 11 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos. 2023 m. spalio 30 d. įvyko AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta naują AB “Panevėžio statybos trestas” įstatų redakciją. Iš valdybos nario pareigų atšauktas AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos narys Vaidas Grincevičius. Nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Darijus Vilčinskas. 2023 m. lapkričio 6 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 13 mln. Eur (su PVM) vertės užsakymą su UAB „Sausių logistikos parkas“ dėl sandėliavimo paskirties pastato Logistikos g. 63 30, Sausių k., Lentvario sen., Trakų r. sav. statybos darbų. Bendrasis pastato plotas sieks 10 tūkst. kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 12 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos. Statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teiks UAB „Viconus“. 2023 metais Bendrovė sėkmingai užbaigė keletą stambių statybos objektų, tokių kaip Vilniaus Lazdynų baseino, kuris atvertas visuomenei, statyba, „Vilnius Gedimino technikos universiteto“ Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpuso statybas ir universiteto mechanikos, elektronikos ir transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbai. Užbaigti daugiabučių namų modernizavimo projektai Klaipėdoje. 2023 metais baigti darbai kelių vėjo jėgainių parkų statybose, kur filialas „Konstrukcija“ atliko vėjo jėgainių pamatų statybą. Taip pat toliau tęsiami darbai AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projekte Mažeikiuose, Panevėžio miesto „Aukštaitijos“ sporto rūmų rekonstrukcijos – baseino statybos, Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos projektuose. Per 2023 metus Bendrovė pasirašė sutarčių ir pradėjo vykdyti daugiabučių renovacijos projektus. Bendrovė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. 2023 m. gruodį jau 27-ąjį kartą buvo įteikti Lietuvos pramoninkų konfederacijos rengiamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimai, kuriuose AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos ir statybos medžiagų pramonės kategorijoje aukso medalį gavo už Lazdynų baseino projektą. 2023 metais Bendrovės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: „Gerbusta“, besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, „Pastatų apdaila“, atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, „Konstrukcija“, kuriame koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, filialas atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, „Genranga“, Vilniaus filialas užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, „Klaipstata“, užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Bendrovė turi nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje. 2023 metais Grupės įmonės tęsė savo veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. Hustal UAB, kuri gamina statybines metalo konstrukcijas, per 2023 metus 97 procentų užsakymų kryptis buvo Skandinavijos šalys. UAB „Skydmedis“, gaminantis skydinius karkasinius namus, beveik visą savo produkciją parduoda užsienio rinkoje. 94 procentus pajamų įmonė gavo už Skandinavijos šalyse įmonė realizuotą produkciją. UAB „Vekada“, UAB „Alinita“, kurios specializuojasi pastatų vidaus šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimo, vidaus vandentiekio, nuotekų bei elektros montavimo, atsinaujinančios energijos ir silpnų srovių darbų srityse, dirbo projektuose esančiuose Lietuvos teritorijoje. UAB ,,Aliuminio fasadai“ gaminamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai. UAB „PST investicijos“, UAB „Ateities projektai“ ir UAB „Šeškinės projektai“ yra nekilnojamo turto vystymo įmonės. UAB „Ateities projektai“ vystomas projektas - gyvenamųjų namų kvartalas Kunigiškėse. Latvijos teritorijoje veikianti įmonė „PS Trests“ SIA 2023 metais toliau vykdė pradėtus statybos darbus. 2023 metais toliau vystoma statybinių medžiagų didmeninė prekyba, kuria užsiima Lenkijoje veikianti įmonė - „Kingsbud“ Sp.zo.o. Svarbiausi įvykiai po ataskaitinio laikotarpio (2024 metais) 2024 m. sausio 23 d. AB „Panevėžio statybos trestas“, buvęs Bendrovės vadovas D. Gesevičius bei draudikai R&Q Syndicate Management Limited ir Marco International Insurance Company Limited 2024 m. sausio 23 d. pasirašė taikos sutartis, kurių pagrindu bus taikiai užbaigti visi teisminiai ir arbitražo ginčai dėl buvusio Bendrovės vadovo D. Gesevičiaus civilinės atsakomybės (dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2S-11 (2017) skirtos baudos) ir su tuo susijusios draudimo išmokos išmokėjimo. Pagal sudarytas taikos sutartis draudikai išmokės 1 200 000 EUR sumą AB „Panevėžio statybos trestas“ naudai, o AB „Panevėžio statybos trestas“ atsisakys visų savo reikalavimų draudikų ir buvusio vadovo D. Gesevičiaus atžvilgiu. Rizikos veiksniai, susiję su Grupės veikla: 64 Vykdydama veiklą AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, tokiomis kaip: teisinio reguliavimo; didelės konkurencijos; kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; ekonomikos cikliškumo; užsakymų gavimo tolygumas; nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje; medžiagų kainų augimas; makroekonominių veiksnių; dempingas. Tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. O tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Taip pat Bendrovės ir Grupės veiklą įtakoja Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas), geopolitiniai pokyčiai, Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Taip pat vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose. Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje. Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje. 10. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija 2023 metų AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių Grupės konsoliduotos pajamos sudarė 119,828 mln. eurų, 2022 metų konsoliduotos pajamos buvo 115,84 mln. eurų. Per ataskaitinį laikotarpį Grupės uždirbtas grynasis pelnas yra 3,322 mln. eurų, 2022 metų Grupės grynasis pelnas buvo 0,525 mln. eurų. 2023 m. gegužės mėn. likviduota UAB PST investicijos dukterinė įmonė OOO Baltevromarket (Rusija, Kaliningradas). Įmonės likvidavimas turėjo reikšmingą įtaką Grupės rezultatams. Iš įmonės eliminavimo Grupėje papildomai gauta 3,8 mln. eurų finansinės veiklos pajamų. OOO Baltevromarket yra paskutinė likviduota Rusijos įmonė Grupės balanse. AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai per 2023 metus siekė 80,751 mln. eurų, 2022 metų AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimai buvo 79,222 mln. eurų. 2023 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ patyrė 2,279 mln. eurų grynojo nuostolio. 2022 metų AB „Panevėžio statybos trestas“ grynasis nuostolis buvo 1,720 mln. eurų. 65 2 lentelė. 2021 – 2023 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. eurų): Grupė Pavadinimai Įmonė 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 98 451 115 840 119 828 Pajamos 65 721 79 222 80 751 86 283 106 310 107 588 Savikaina 59 888 77 066 76 909 12 168 9 530 12 240 Bendrasis pelnas 5 833 2 156 3 842 12,36 8,23 10,21 Bendrojo pelno marža (proc.) (AVR) 8,88 2,72 4,76 2 414 -1 067 440 Tipinės veiklos rezultatas -589 -4 978 -4 221 2,45 -0,92 0,37 Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos -0,9 -6,28 -5,23 3 477 266 1 638 EBITDA 1 (AVR) 259 -4 192 -3 551 3,53 0,23 1,37 EBITDA marža (proc.) (AVR) 0,39 -5,29 -4,40 3 499 525 3 322 Grynasis pelnas (AVR) 304 -1 720 -2 279 3,55 0,45 2,77 Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.) 0,46 -2,17 -2,82 0,214 0,032 0,203 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai EPS (eurai) 2 (AVR) 0,019 -0,105 -0,139 12,58 1,75 10,89 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) 3 (AVR) 1,38 -7,89 -11,22 4,41 0,60 3,81 Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) 4 (AVR) 0,55 -3,40 -4,54 6,65 0,99 6,16 Investicijų pelningumas (ROI) 5 (AVR) 1,29 -7,67 -10,01 1,30 1,23 1,26 Einamojo likvidumo koeficientas 6 (AVR) 1,12 1,02 1,14 1 0,95 0,98 Kritinio likvidumo koeficientas 7 (AVR) 0,94 0,85 0,96 0,34 0,35 0,35 Nuosavybės koeficientas 8 (AVR) 0,46 0,41 0,40 0,65 0,64 0,65 Skolos koeficientas 9 (AVR) 0,54 0,59 0,60 1,90 1,82 1,85 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 10 (AVR) 1,19 1,46 1,49 1,79 1,88 1,85 Akcijos buhalterinė vertė 11 (AVR) 1,35 1,31 1,17 66 Grupė Pavadinimai Įmonė 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 0,37 0,28 0,26 Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) 12 (AVR) 0,49 0,39 0,41 3,08 16,13 2,34 Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) 13 (AVR) 35,5 -4,92 -3,41 1 EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBITDA rodiklio esmė yra nustatyti nuo aplinkybių mažiausiai priklausantį (mažiausiai svyruojantį), objektyviausią įmonės pelną (nuostolį). 2 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) = grynasis pelnas (nuostolis) / išleistų akcijų skaičius. 3 Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) = grynasis pelnas / vidutinis nuosavas kapitalas (bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis). 4 Turto grąža arba turto pelningumas (ROA) = grynasis pelnas / vidutinis turtas. 5 Investicijų pelningumas (ROI) = grynasis pelnas / (turtas-trumpalaikė skola). 6 Einamojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. 7 Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai 8 Nuosavybės koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas. 9 Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas 10 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai / nuosavo kapitalas 11 Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičiaus. 12 Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) = akcijos kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / buhalterinė akcijos vertė 13 Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) = akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai AB „Panevėžio statybos trestas“ naudoja alternatyvius veiklos rodiklius (AVR) tam, kad geriau atskleistų Grupės ir Bendrovės finansinius rodiklius. Rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra Bendrovės internetiniame puslapyje, adresu https://www.pst.lt/finansines- ataskaitos Pagrindinės Bendrovės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2023 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 74,3 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma 2,4 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 23,3 proc., 2022 m. Grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 75,5 proc., nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma 1,6 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 22,9 proc. Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas: 2023 metais pagrindinė Bendrovės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 98,01 proc. Bendrovės vykdomų darbų, 2022 m. –99,02 proc. Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 81,1 proc. pajamų, 2022 m. – 83,6 proc. pajamų. Grupės pajamos Skandinavijos šalyse 2023 ir 2022 metais sudarė atitinkamai 17,1 proc. ir 15,25 proc. visų pajamų. 67 Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis: Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis: Aplinkosauga Didelis dėmesys AB „Panevėžio statybos trestas“ veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, tvarumui, rūpinimuisi aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrovėje įdiegtos kokybės vadybos (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO 45001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui. Grupės įmonėse taip pat sėkmingai veikia kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO 14001:2015 ir LST ISO 45001:2018 standartų reikalavimus. 2023 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo Bendrovės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus. Personalas Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Bendrovės vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. 68 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 762 darbuotojai, Bendrovėje – 491 darbuotojai. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 805 darbuotojai, įmonėje – 536 darbuotojai. Grupės ir Įmonės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Grupėje vyrai sudaro 86%, Įmonėje -84 % visų darbuotojų. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio - techninio inžinerinio profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis. 3 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2022 -2023 metais: 2022 m. 2023 m. Grupė Įmonė Grupė Įmonė Vadovai 22 11 22 11 Specialistai 304 224 309 229 Darbininkai 486 310 519 336 Viso 813 544 850 576 4 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje: PST grupės darbuotojai Sąrašinis darbuotojų skaičius Turintieji aukštąjį išsilavinimą Turintieji aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą Turintieji aukštesnįjį išsilavinimą Turintieji vidurinį išsilavinimą Turintieji nebaigtą vidurinį Vadovai 22 21 0 1 0 0 Specialistai 288 214 37 22 15 0 Darbininkai 452 19 8 64 324 37 Viso: 762 254 45 87 339 37 Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų. Bendrovė ir 2023 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, saugai (nebuvo nei vieno mirtino nelaimingo atsitikimo) ir gerovei, įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Mokymai įmonėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis: 1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai); 2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos). 69 11. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (32-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-oje pastaboje), taip pat žr. į šio metinio pranešimo 13-ąją dalį. 12. Informacija apie Bendrovės ir Grupės tyrimus ir plėtros veiklą Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo efektyvumui didinti, statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms diegti. Ieškome būdų, kurie leistų efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas bei paslaugų kokybę. Suprasdami, kad statybos veikla palieka žymų pėdsaką gamtai, žmonėms, savo veikloje akcentuojame tvarumo temą. Siekiame analizuoti veiklos įtaką aplinkai bei įgyvendiname sprendimus, kad būtų nuosekliai mažinamas į aplinką išskiriamas CO2 kiekis, mažinamas neigiamas poveikis mūsų darbuotojų sveikatai, aplinkinėms bendruomenėms, gamtai. Optimizuodami gamybos procesus, siekiame mažinti savo veikloje naudojamos energijos kiekius. Investuojame į efektyvesnes darbo priemones, žalią energiją pasigaminti ir naudoti leidžiančias technologijas. Bendrovė, siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje kartu su partneriais siekia platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų projektų valdyme taikymo. 13. Bendrovės ir Grupės veiklos planai ir prognozės 2023 m. Lietuvos statybų rinkai reikšmingos įtakos darė bendra šalies ir visos Europos makroekonominė situacija. Visoje ES ekonominis aktyvumas buvo sumažėjęs, daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, buvo fiksuota recesija. Lietuvos realusis BVP pokytis buvo neigiamas apie - 0,2%. Tai turėjo tiesioginės įtakos investicijų sulėtėjimui, tame tarpe ir NT sektoriuje. AB „Panevėžio statybos trestas“ visada diversifikuoja vykdomus projektus pagal skirtingus sektorius, t.y. įgyvendina statybinius projektus gyvenamųjų, pramoninių, logistikos, žaliosios energetikos, visuomeninės paskirties sektoriuose. Tai garantuoja stabilų bendrovės portfelį. Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, 2024 m. ekonominės prognozės rodo teigiamą tendenciją, tikimasi apie 1,5% Lietuvos BVP augimo. Bendrovės turimų pasirašytų sutarčių- statybinių projektų portfelis leidžia prognozuoti augimą. AB „Panevėžio statybos trestas“ Grupės įmonės prognozuoja išlaikyti stabilias veiklos apimtis. Bendrovė ir Įmonių grupė 2024 metais ir toliau investuos į procesų efektyvinimą per skaitmenizavimą, diegs inovacijas, tvariai vystys veiklą atsižvelgiant į naudas klientams, darbuotojams, verslo partneriams bei akcininkams. 14. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose. Bendrovė nėra įsigijusi Bendrovės akcijų. 2023 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1759. 70 5 lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal rezidavimo šalį ir juridinę formą: Investuotojai Akcijų skaičius, vnt. Įstatinio kapitalo dalis, proc. Užsienio šalių investuotojai Juridiniai asmenys 1 351 015 8,3% Fiziniai asmenys 1 401 132 8,6% Vietiniai investuotojai Juridiniai asmenys 9 850 635 60,2% Fiziniai asmenys 3 747 218 22,9% 6 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo: Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas) Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.) Turima įstatinio kapitalo dalis (%) Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%) AB „HISK“, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm. kodas 147710353 8 138 932 49,78 49,78 Laisvai cirkuliuojančios akcijos (akcininkai nuosavybės teise turintys ar valdantys mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo) 8 211 068 50,22 50,22 Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų skaičius yra 16 350 000, viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. 15. Dividendai Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje. Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus. 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus. 16. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (29-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) . 17. Viešai paskelbta informacija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama Bendrovės 71 internetiniame puslapyje https://www.pst.lt/investuotojams ir vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com). Valdymo ataskaita Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, renkama valdyba, kuri pagal LR akcinių bendrovių įstatymą atlieka priežiūros funkcijas. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos. Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir optimaliai jas valdyti. Grupėje susiduriama su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito, likvidumo, rinkos rizika, verslo rizika ir operacine rizika. Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Galima kredito rizika Grupės ir Bendrovės klientams valdoma nuolat stebint neapmokėtus likučius. Nuolat siekiama užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir neviršytų leistinos kredito rizikos ribos. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus. Likvidumo riziką Grupė valdo siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Bendrovė ir Grupė siekia palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti atitinkamų kredito instrumentų pagalbą, siekiant įvykdyti savo planuose numatytus įsipareigojimus. Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. Verslo rizika susijusi su Grupės ėjimu į naujas rinkas, segmentus, turimų atsargų ir investicijų valdymu bei statybos sutarčių vykdymu. Vienas iš statybos veiklos ypatumų yra tai, kad sudarytų 72 statybos sutarčių vykdymas yra ilgalaikis procesas, todėl sektorius tampa inertiškas ekonominės aplinkos pokyčiams. Dėl šios priežasties tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai ekonominę aplinką statybos sektoriuje pasiekia su nemažu vėlavimu. Bendrovė ir Grupė siekdama suvaldyti verslo riziką, siekia diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tuo tikslu ieškoma užsakymų ir sutartys sudaromos tiek privačiame tiek valstybiniame sektoriuje, bei ieškoma rinkų ne tik Lietuvoje bet ir kitose šalyse. Grupės įmonės vykdo veiklą skirtinguose sektoriuose, tokiuose, kaip statybos, nekilnojamojo turto vystymo, gamybos ir inžinierinių tinklų įrengimo srityse. Statybos sektoriuje neapsiribojama vienos paskirties statinių statybą. Bendrovė vykdo tiek pramoninių, inžinerinių, aplinkosauginių, gyvenamųjų pastatų statybos projektus. Prieš pradėdama vykdyti naujus projektus, Bendrovė ir Grupės įmonės, nuodugniai tiria projektų ypatumus ir įsitikinę, kad aplinka pakankamai stabili ir kompetentinga komanda surinkta, priima galutinius sprendimus. Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti ES. Metinės finansinės ataskaitos yra audituojamos nepriklausomų auditorių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ši tvarka užtikrina sudaromų finansinių ataskaitų pateikiamų duomenų aktualumą ir skaidrumą. Operacinė rizika - tai rizika apimanti tikimybę patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką. Siekdama valdyti operacinę riziką, Grupė įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Pagrindiniai Grupėje taikomi vidaus kontrolės elementai: operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, verslo sprendimų priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas ir pan. Siekiama minimizuoti teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius aktus. Tuo tikslu pasitelkiama profesionalių teisininkų konsultacijos bei dalyvavimas vidaus aktų bei sutarčių rengimo procesuose. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus Bendrovė nėra informuota apie tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 2 straipsnyje Tokių sandorių nebuvo. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, Bendrovės paprastosios nematerialios akcijos suteikia lygias teises visiems Bendrovės akcininkams. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus Bendrovė neturi informacijos apie balsavimo teisių apribojimus. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus Bendrovės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu Bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Bendrovės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu. Bendrovės įstatus keisti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. 73 Informacija apie valdybos narių įgaliojimus Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti LR akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai yra skelbiami AB „Panevėžio statybos trestas“ interneto svetainėje adresu: https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės yra nustatytos Bendrovės įstatuose ir nesiskiria nuo LR akcinių bendrovių įstatymo. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritį Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba - vykdanti priežiūros funkciją ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo kompetencijai priskirtus klausimus. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Valdybą sudaroma iš 5 (penkių) narių, kuriuose 4 (ketveriems) metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba. Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą. Valdyba: AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariai naujai 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkti 2021 m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 2 (du) valdybos nariai yra nepriklausomi. Visų valdybos narių kadencija baigsis 2025 m. balandžio 9 d. 2023 m. spalio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime iš valdybos nario pareigų atšauktas nepriklausomas valdybos narys Vaidas Grincevičius ir nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Darijus Vilčinskas. JUSTAS JASIŪNAS, Valdybos pirmininkas Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitetas, teisės magistro laipsnis. Darbovietė ir pareigos: AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narys; UAB „Aliuminio fasadai“ (Įm. kodas 305412441, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkas; UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos pirmininkas; UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narys; UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys; UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos narys; 74 UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos narys. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. GVIDAS DROBUŽAS, Valdybos narys Išsilavinimas: Panevėžio politechnikumas, neuniversitetinis aukštasis. Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys) generalinis direktorius, valdybos narys. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkas; AB „Panevėžio statybos trestas“ (Įm. kodas 147732969, P. Puzino g. 1, Panevėžys) konsultantas; UAB „PST investicijos“ (Įm. kodas 124665689, Ukmergės g. 219, Vilnius) valdybos narys, UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) direktorius; UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) direktorius; UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) direktorius. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 5 (penkias) Bendrovės akcijas, yra AB „HISK“ akcininkas. KRISTINA MAČIULIENĖ, Valdybos narė Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, verslo administravimo bakalauras, Lietuvos teisės universitetas, teisės magistro laipsnis. Darbovietė ir pareigos: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) ekspertas- konsultantas; Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB „HISK“ (Įm.k.147710353 S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys) valdybos narė; UAB „Skydmedis“ (Įm. kodas 148284718, Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos pirmininkė; Hustal UAB (Įm. k. 148284860, Tinklų g. 7, Panevėžys) valdybos pirmininkė; UAB „Vekada“ (Įm. kodas 147815824, Marijonų g. 36, Panevėžys) valdybos narė; UAB „Aliuminio fasadai‘ (įm. k. 305412441Pramonės g. 5, Panevėžys) valdybos narė; UAB „Lauktuvės Jums“ (įm. k. 147797155, Laisvės a. 26, Panevėžys) valdybos pirmininkė; UAB Gustonių žemės ūkio technika (įm. k. 168581940, S. Kerbedžio g. 7F, Panevėžys) valdybos pirmininkė. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis turi 10 (dešimt) Bendrovės akcijų LINA SIMAŠKIENĖ, Nepriklausoma valdybos narė Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija. Darbovietė ir pareigos: UAB IOCO Packaging (Įm.k.110564826, Pušaloto g. 212, Panevėžys) vyr. finansininkė, valdybos narė Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: UAB „IOCO“ (Įm. kodas 302547850, Verkių g.25C-1, Vilnius) vyr. buhalterė; UAB „Pokštas“ (Įm. kodas 168424572, Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Gustonių k.) vyr. buhalterė; UAB „Stenrosus“ (Įm. kodas 300007108, B. Sruogos g.6-14, Vilnius) vyr. buhalterė; 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. DARIJUS VILČINSKAS, Nepriklausomas valdybos narys Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), magistro laipsnis. Darbovietė ir pareigos: UAB „VIP Centras“ , direktorius ; UAB „VK Invest“, direktorius ; UAB “Restoda“ direktorius . Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – Medžiotojų Klubas „Truskava“ ,Valdybos narys. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. 75 Administracija: TOMAS STUKAS - Bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Išsilavinimas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pramonės inžinerijos bakalauro laipsnis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pramonės inžinerijos magistro laipsnis. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – Bendrovės vyriausioji buhalterė. Išsilavinimas – aukštasis (LŽŪA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcijų neturėjo. AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariams ir administracijos vadovui per 2023 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas. Audito komitetas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos: 1. Stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą; 2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą; 3. Stebėti audito atlikimo procesą; 4. Stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų. 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai: Drąsutis Liatukas – nepriklausomas auditorius, UAB „Finansų auditorius“ vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi. Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. Bendrovės akcijų neturi. Lina Ragelienė – AB „Panevėžio statybos trestas“ buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos Bendrovėje nėra patvirtinta įmonės vadovo, priežiūros organų narių išrinkimo įvairovės politika. Pagrindinis kriterijus renkant kandidatą į įmonės vadovus, priežiūros ar valdymo organų narius yra kandidato kompetencija. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus. Konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita Grupės konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita, parengta pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus, yra pateikiama metinio pranešimo priede „Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita 2023“. 76 Konsoliduota atlygio ataskaita AB „Panevėžio statybos trestas“ atlygio ataskaita parengta už ataskaitinį finansinį 2023 metų laikotarpį. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio, vidutinio lygmens vadovų atlygio politika ir 2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. 2022 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2022 metų finansinių ataskaitų rinkiniu. Valdybos narių atlygis Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir patronuojančios Bendrovės įstatais, Bendrovėje valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. 2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). Valdybos nariams sumokėtas atlygis 2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta nauja AB „Panevėžio statybos trestas“ valdyba. Toliau pateikiama informacija valdybos nariams, atliktus mokėjimus per 2023 metus. 2023 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Panevėžio statybos trestas“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas išmokėti tantjemas valdybos nariams. Lentelėje nurodytos sumos pateikiamos eurais, neatskaičius mokesčių. 7 lentelė. Informacija apie emitento priežiūros organo nario 2023 atlyginimą: Vardas, pavardė Pareigos Nepriklausomo valdybos nario viso už 2023 metus (Eurai) Už konsultavimą viso už 2023 metus (Eurai) Justas Jasiūnas Valdybos pirmininkas - 75 600 Gvidas Drobužas Valdybos narys - 148 645 Kristina Mačiulienė Valdybos narys - - Vaidas Grincevičius (1 -10 mėn.) Valdybos narys 32 850 - Lina Simaškienė Valdybos narys 39 600 - Darijus Vilčinskas (10 -12 mėn.) Valdybos narys 6 750 - Iš viso 79 200 224 245 * nepriklausomas valdybos narys Bendrovei nėra žinoma, kad valdybos nariai būtų gavę atlygį iš kitos AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupei priklausančios įmonės. Pasibaigus valdybos kadencijai, valdybos nariai neturi teisės į išeitines išmokas. 77 Bendrovės darbuotojų atlygis Atlygio politikos tikslas yra didinti Bendrovės veiklos efektyvumą, bei skatinti strateginių tikslų pasiekimą. Bendrovės tikslas maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant pritraukti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei. Per 2023 metus Bendrovės darbuotojams priskaitytas darbo užmokesčio fondas sudarė 16,324 mln. Eur, 2022 m. – 14,520 mln. Eur. Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, siekiame išlaikyti atlygį artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai. Bendrai, Bendrovės atlygio struktūrą sudaro dvi dalys: pastovioji atlygio dalis (PAD) ir kintama atlygio dalis (KAD). PAD rėžių ribos nustatomos atsižvelgiant į atlygio tendencijas rinkoje, tyrimų duomenis ir lyginamąją rinką - Lietuvoje veikiančių įmonių rinką. KAD – priemonė tiesiogiai suinteresuoti aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovus siekti aukštų Bendrovės veiklos rezultatų, instrumentas formuoti Bendrovės politiką ir kultūrą, aiškiai bei tiksliai nurodant, kokie pasiekimai ir indėliai yra vertinami/atlyginami. Kintama atlygio dalis aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovams išmokama kartą metuose, pasibaigus finansiniams metams ir yra susieta su darbuotojo, komandos ir (arba) įmonės rezultatais. Pilną atlygio politikos tekstą galima rasti čia https://www.pst.lt/pst-istatai-ir-audito-nuostatai Bendrovėje nėra numatyta galimybė susigrąžinti kintamąjį atlygį. Lentelėse žemiau pateiktas 2019-2023 m. darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (KAD ir PAD). 8 lentelė. Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius) Pareigybių kategorija 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Generalinis direktorius 9993 9281 8863 7626 Aukščiausio lygmens vadovai 6049 5528 5107 5323 4524 Vidutinio lygmens vadovai 4713 4428 4297 3478 3216 Specialistai 2754 2380 2192 1806 1753 Darbininkų 2097 1646 1380 1319 1322 Viso 2458 2040 1800 1583 1569 9 lentelė. Grupės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (prieš mokesčius) Pareigybių kategorija 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Aukščiausio lygmens vadovai 5569 5019 4482 3957 4083 Specialistai 2788 2436 2167 1871 1752 Darbininkų 2122 1649 1407 1363 1322 Viso 2471 2048 1787 1622 1569 Generalinio direktoriaus ir aukščiausio lygmens vadovų atlygio struktūra Pastoviosios atlygio dalies atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į daromą įtaką bendrai Bendrovės veiklai, vadovavimo apimtis, sprendimų priėmimą, veiklos kompleksiškumą, žinias ir patirtį. Atlygis, nustatomas darbo sutartyje, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį ir darbuotojo kompetencijos lygį (atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams). Pastovi atlygio dalis mokama kiekvieną mėnesį. Aukščiausio ir Vidutinio lygmens vadovų pastovioji atlygio dalis 78 peržiūrima ne dažniau nei kas 12 mėnesių. Naujas PAD dydis nustatomas/keičiamas remiantis aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų veiklos vertinimu. Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų PAD gali būti keičiama Bendrovės valdybos sprendimu. Kintamas atlygis - skatinti metinių tikslų įgyvendinimą. KAD dydį sudaro nustatytas procentas nuo metinio rezultato, kurį nustato ir tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovui ir direktoriams nustatomas procentas nuo Bendrovės motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Filialų direktoriams nustatomas procentas, nuo jo vadovaujamo filialo motyvacijai skaičiuoti priimtos pelno sumos. Metiniai atlygio pokyčiai Bendrovės rezultatų ir vidutinio atlygio, įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros organų nariai, pokyčiai per penkerius paskutiniuosius metus. 10 lentelė. Bendrovės rezultatai ir vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 – 2023 metais: Bendrovės rezultatai 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. 2019 m. Grynasis pelnas (tūkst. eurų) -2 279 -1 720 304 -12 418 590 Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai) -0,139 -0,105 0,019 -0,76 0,036 Turtas (tūkst. eurų) 47 727 52 762 48 478 62 290 71 337 Vidutinis darbo užmokestis 2458 2040 1800 1583 1569 Ilgalaikis skatinimas akcijomis Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias valdymo organų nariams, vadovams bei darbuotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų. Taip pat Bendrovėje nėra taikomos papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją programos. 79 1 Priedas Bendrovių valdysenos ataskaitos forma Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. 1. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka: AB „Panevėžio statybos trestas“ iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdybą sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą. 2. Struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NEAKTUAL U KOMENTARAS 80 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Visa informacija, kuri remiantis teisės aktais turi būti skelbiama viešai, yra skelbiama per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės interneto tinklapyje. Bendrovės šaukiamo akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrinti visų akcininkų galimybę dalyvauti priimant Bendrovei svarbius sprendimus. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Bendrovės visą įstatinį kapitalą sudaro 0,29 euro nominalios vertės 16 350 000 paprastosios vardinės akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip Bendrovės įstatuose, kurie yra skelbiami Bendrovės interneto tinklapyje, yra nurodytos akcijų suteikiamos teisės. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Ne Bendrovės įstatuose nėra numatyta, kad nurodytiems sandoriams turi būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems nustatytos teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. 81 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Visa akcininkams skirta informacija, pranešimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumentų projektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti dokumentai skelbiami viešai lietuvių ir anglų kalbomis per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės tinklalapyje. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nustato įstatymas. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis. 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Informaciją apie kandidatus į Bendrovės valdybos narius akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriuo darbotvarkėje nustatyta svarstyti klausimą dėl valdybos narių rinkimo. Informacija apie siūlomą išrinkti audito bendrovę taip pat skelbiama kartu su pranešimu apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektais, teisės aktų nustatyta tvarka. 1.10. 82 1.11. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visuomet dalyvauja Bendrovės generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, vyr. buhalteris taip pat kiti kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Visuotiniame akcininkų susirinkime yra dalyvavę, bet ne visi, siūlomi kandidatai į valdybos narius. 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, vykdanti priežiūros funkciją, ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 83 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 84 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu Žr.2.1.1. punktą 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė 3.2. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 85 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba atlieka ir priežiūros funkcijas, svarsto ir tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos gyvendinimą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Bendrovė vadovaujasi Bendrovės strateginiu planu, pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę, kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę akcininkams. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Valdyba užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ir Bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų Bendrovei ar įmonių grupei. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Valdyba laikosi nurodytų rekomendacijų 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikaciją, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Bendrovės valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę vadovavimo patirtį. Šiuo metu moterys tarp valdybos narių sudaro 40 proc., t.y. dvi moterys ir trys vyrai. 3 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 86 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Naujai išrinkti valdybos nariai supažindinti su pareigomis, Bendrovės struktūra, veikla bei strategija. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovės valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytam maksimaliam keturių metų laikotarpiui. Nesibaigus kadencijai, pavienius valdybos narius ar visą valdybą gali atšaukti visuotinis akcininkų susirinkimas. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs Bendrovės vadovu. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. 2023 metais įvyko 19 (devyniolika) valdybos posėdžių, kuriuose keturi valdybos nariai dalyvavo visuose posėdžiuose, vienas valdybos narys dalyvavo penkiolikoje posėdžių. 87 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 4 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Ne Du nepriklausomi valdybos nariai –Vaidas Grincevičius ir Lina Simaškienė. Prieš akcininkų susirinkimą buvo viešai paskelbta, kad šie du kandidatai į valdybos narius bus laikomi nepriklausomais valdybos narias. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip 2021-04-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ nepriklausomų valdybos narių atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. Už darbą valdyboje jos nariams, išskyrus nepriklausimus valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip/Ne Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių kolegialių organų veiklos vertinimas. Tačiau kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, turinys įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 88 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Neaktualu Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Bendrovės valdybos posėdžiai, pagal Valdybos darbo reglamentą yra rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno valdybos posėdžio metu sutariama kito valdybos posėdžio data. Esant poreikiui valdybos posėdžiai yra rengiami dažniau. 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Valdybos nariai apie šaukiamą posėdį ir jo darbotvarkę žino iš anksto. Visi valdybos nariai sprendimams priimti reikalingą medžiagą darbotvarkės klausimais gauna iš anksto ir turi galimybę su ja susipažinti ir užduoti klausimus tiek iki posėdžio, tiek posėdžio metu, turi teisę prašyti papildyti ar patikslinti svarstomo klausimo medžiagą. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Neaktualu Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. 89 5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 5 . Ne Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo – generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės audito komitetas teikia rekomendaciją valdybai dėl audito įmonės /auditoriaus skyrimo. Valdyba parenka audito įmonės / auditoriaus kandidatūrą ir teikia jo kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. 2023 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Taip 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje. Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Du nariai atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams. 5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). 90 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Audito komitetas vadovaujasi komiteto sudarytais ir Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais. Šie nuostatai nustato taisykles, apibrėžiančias Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus bei nepriklausomumo principus. Patvirtinti Audito komiteto nuostatai skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. Per 2023 metus Audito komitetas surengė 2 posėdžius, kuriuose dalyvavo visi audito komiteto nariai. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip/Ne Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje. 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Neaktualu Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudaromas. (Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą). 91 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Neaktualu 5.3. Atlygio komitetas. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Komitetas nesudaromas. (Žr. 5.1.1. rekomendacijos komentarą). 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 6 . Taip Bendrovė įgyvendina rekomendaciją. 2023 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių du nariai yra nepriklausomi. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais 6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 92 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais. Visi komiteto nariai aprūpinami išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais. Audito komitetas gauna šiame punkte nurodytą informaciją. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komitetas analizuoja ir vertina Bendrovės finansines ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio veiklos ataskaitas. 93 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos valdymo organo nario atvejo. 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip 2020 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje Bendrovės atlygio politika. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip Bendrovės atlygio politikoje nustatomos atlygio sudedamosios dalys, jų skyrimo ir išmokėjimo principai. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip Atlygio politika skirta apibrėžti tik aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygio principus. Žr. 3.2.8. punktą. 94 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, neviršijant jame nustatytų sumų. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Taip Bendrovė metiniame pranešime pateikia informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Ne Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais. 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. 95 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, Bendrovė yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Darbo tarybą. Pagal pasirašytą susitarimą, Bendrovė informuoja tarybos atstovus apie Bendrovės finansinę padėtį, darbdavio būklę, numatomus pokyčius ir kt. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip Išsami informacija apie numatomus akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip Interesų turėtojai gali teikti kolegialiam organui anoniminius pranešimus. 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: ▪ bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; Taip Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai viešai skelbiami tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose Bendrovės interneto tinklapyje ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos svetainėje. ▪ bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip Informacija skelbiama tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. ▪ asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip Visa Bendrovės turima informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 96 ▪ bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. ▪ esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Taip Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. ▪ galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. ▪ bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. ▪ pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Ne Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias darbuotojams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų ▪ bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip/Ne Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. ▪ socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. 97 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos – atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informacija skelbiama Bendrovės tarpiniame pusmečio ir metiniame pranešimuose. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip Rekomendacijoje nurodyta informacija pateikiama Bendrovės metiniuose ir pusmečio pranešimuose. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Bendrovė informaciją per „Nasdaq Vilniaus“ vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Audito įmonė 2023 metais nėra suteikusi jokių kitų ne audito paslaugų. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS IR TVARUMO ATASKAITA 2023 TURINYS Tvarumo ataskaita 2023 2 VADOVO ŽODIS 3 TVARUMAS GRUPĖJE 6 APLINKOSAUGOS SRITIS 17 SOCIALINĖ SRITIS 23 VALDYSENOS SRITIS 35 RODYKLĖ 42 APIE TVARUMO ATASKAITĄ 4 TRUMPAI APIE GRUPĘ 5 Pagrindiniai tvarumo principai 7 Tvarumo valdymas 8 Suinteresuotųjų šalių įtrauktis 9 Tvarumo temų reikšmingumo vertinimas 9 Tvarumo temų reikšmingumo matrica 10 Pagrindinės tvarumo temos 11 Atitikties ES Taksonomijos reglamentui apžvalga 12 CO2 emisijų mažinimas ir efektyvus energijos vartojimas 18 Atliekų mažinimas ir išteklių valdymas 20 Vandens tausojimas ir taršos mažinimas 21 Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai 22 Darbuotojai ir jų pasiskirstymas 24 Įvairovė, lygybė ir įtrauktis 26 Darbuotojų sauga ir gerovė 28 Darbuotojų mokymas ir švietimas 30 Vidinės tvarumo kultūros kūrimas 32 Teigiamas poveikis vietos bendruomenėms 33 Žmogaus teisės 34 Verslo etika 36 Tvarumas tiekimo grandinėje 38 Inovacijos ir veiklos efektyvumas 39 Paslaugų ir statinių kokybė 40 Rizikų valdymas 41 GRI rodiklių sąrašas 42 JT Pasaulinio susitarimo principai 45 VADOVO ŽODIS Būdama viena didžiausių statybų grupių Lietuvoje, tvarumą laikome neatsiejamą nuo mūsų veiklos. Su džiaugsmu pristatau mūsų naujausią tvarumo ataskaitą, kuri atspindi mūsų pasiekimus ir siekius aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse. Į šią ataskaitą įtraukėme aktualijas, kurios yra svarbiausios mūsų klientams, darbuotojams, akcininkams, tiekėjams ir partneriams, atsižvelgdami į jų lūkesčius tvarumo klausimais. Mūsų veiklos tvarumo ir atsakomybės principai yra grindžiami pasauliniais susitarimais ir rekomendacijomis. Įsipareigojame laikytis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvos nustatytų gairių, prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų siekimo ir vadovautis kitais visuotinai pripažintais socialinės atsakomybės principais. Aplinkosaugos srityje mūsų prioritetu išlieka statinių ir paslaugų poveikio aplinkai mažinimas, atliekų valdymas ir išteklių vartojimo efektyvumas bei CO2 emisijų mažinimas. Investuodami į saulės energetikos projektus ir įsigydami 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių įsipareigojame mažinti CO2 emisijas ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Siekiame ne tik gerinti savo poveikį aplinkai, bet ir būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms. Pernai mūsų pastangas pastebėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pripažinusi Lazdynų baseino statybos projektą metų gaminiu ir apdovanojusi „Lietuvos metų gaminys 2023” aukso medaliu. Socialinėje srityje mūsų pastangos yra orientuotos į darbuotojų saugą ir gerovę. Ir toliau mūsų pagrindiniu tikslu lieka iniciatyva „Nelaimingų atsitikimų darbe nulinė vizija“. 2023 m. įdiegėme elektroninę mokymo platformą, užtikrinančią darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tobulinimą, taip pagerindami darbo aplinkos saugumą ir efektyvumą. Įvairių projektų ir renginių metu rūpinomės vidinės tvarumo kultūros kūrimu ir puoselėjimu. Valdysenos (ekonominėje) srityje ir toliau dedame visas pastangas puoselėti etiško verslo kultūrą, užtikrinti aukštą įgyvendinamų projektų kokybę, rizikų valdymą, stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, kurie padėtų užtikrinti reikiamas inovacijas ir sklandų technologijų diegimą. Šioje tvarumo ataskaitoje pateikiame išsamią mūsų veiklos ir įsipareigojimų apžvalgą, siekiant tvarumo kiekvienoje veiklos srityje. Ir toliau sieksime įgyvendinti mm Generalinis direktorius Tomas Stukas SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS 3 tvarumo iniciatyvas, atsižvelgdami į suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir pasiūlymus. Tvarumas mums – tai ne tik atsakomybė, bet ir galimybė augti bei tobulėti kartu su mūsų bendruomene ir visuomene. Dėkoju visiems mūsų darbuotojams, partneriams ir suinteresuotosioms šalims už jų įsipareigojimą, indėlį ir tęstinį palaikymą mūsų tvarumo kelionėje. GRI 2-22 VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ Tvarumo ataskaita 2023 APIE TVARUMO ATASKAITĄ 4 Ši akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – Bendrovė; PST), registruotos Lietuvoje adresu P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, ir jos dukterinių įmonių (toliau Bendrovė kartu su dukterinėmis įmonėmis – Grupė) socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita (toliau – tvarumo ataskaita) yra skelbiama 2024 m. balandžio mėn. už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apima konsoliduotą visų Grupės įmonių informaciją, kai kuriais atvejais išskiriant PST duomenis. Atskiros tvarumo ataskaitos dukterinėms įmonėms nėra rengiamos. Grupės tvarumo ataskaita yra teikiama pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus, 2021 m. atnaujintą versiją. Tvarumo ataskaita yra teikiama už tą patį laikotarpį, kaip ir metinės finansinės ataskaitos. Ši ataskaita yra integruota į metinį pranešimą, kurį audituoja nepriklausomas išorinis auditorius, ir, perskaitęs tvarumo ataskaitos dalį, patvirtinta, kad ji yra parengta laikantis LR įmonių atskaitomybės įstatymo. Bendrovės metinį pranešimą (kartu su tvarumo ataskaita) tvirtina valdyba, tuomet jis pristatomas visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės kartu su Grupės įmonėmis pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Šioje ataskaitoje atskleidžiama, kaip Grupė prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals) bei laikosi Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principų. Ataskaita yra parengta konsultuojantis su išoriniais tvarumo ekspertais, bet ji nėra audituota. Tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija atitinka LR socialinės atsakomybės ataskaitai keliamus reikalavimus ir Europos Komisijos Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires. 2023 metais, taikant GRI standartus, Grupė skyrė daug dėmesio atlikti reikšmingumo analizę, apklausti suinteresuotąsias šalis ir parengti reikšmingumo matricą, kurios pagrindu nustatyta suinteresuotosioms šalims svarbiausia informacija. Šioje tvarumo ataskaitoje yra pateikiami geriausi jos paskelbimo metu turėti duomenys, tačiau, žvelgiant į priekį, Grupė sieks ir toliau gerinti tvarumo ataskaitose pateikiamos informacijos kokybę, išsamiai ir tiksliai atskleisti visus aktualius veiklos rodiklius. Klausimus ar atsiliepimus apie šią ataskaitą bei Grupės tvarumo veiklas galima pateikti šiais kontaktais: Ekonomistė R. Kairienė: rkairiene@pst.lt Šioje ataskaitoje terminai „darnumas“ ir „tvarumas“ yra vartojami kaip sinonimai. GRI 2-1 GRI 2-2 GRI 2-3 GRI 2-4 GRI 2-5 GRI 2-14 Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ TRUMPAI APIE GRUPĘ 5 AB „Panevėžio statybos trestas“ kartu su Grupės įmonėmis yra viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje, veiklą statybų sektoriuje vykdanti daugiau kaip 70 metų. Grupė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie šalies ekonominio augimo, infrastruktūros plėtros bei aplinkosaugos tikslų. Grupė vykdo savo veiklą Lietuvoje, Švedijoje, Norvegijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Grupės veikla apima įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statybą ir projektavimą Lietuvoje bei už jos ribų, metalo konstrukcijų statyboms gamybą ir projektavimą, statybinių medžiagų pardavimą, nekilnojamojo turto vystymą. Grupę sudaro šios įmonės: GRI 2-1 GRI 2-2 GRI 2-6 AB „Panevėžio statybos trestas” UAB „Skydmedis” Hustal UAB UAB „Vekada” UAB „Alinita” UAB „Aliuminio fasadai” UAB „Šeškinės projektai” UAB „Ateities projektai” UAB „PST investicijos” UAB „Tauro apartamentai” SIA „PS Trests“ Sp.z.o.o. „Kingsbud“ Pagrindinės Grupės įmonių veiklos sritys: Įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje, ir už jos ribų. Statybinių medžiagų pardavimas. Dalies statybinių medžiagų gamyba. Nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas. Tarp ypatingai svarbių Grupės veiklos partnerių – subrangovai. Vykdydama subrangovų atranką, Bendrovė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai yra aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei sąžiningumas. Daugiau informacijos apie Grupės veiklos pobūdį pateikiama Bendrovės ir konsoliduotame metiniame pranešime. Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ TVARUMAS GRUPĖJE PAGRINDINIAI TVARUMO PRINCIPAI 7 Grupė siekia tvarumo principus integruoti į bendrą veiklos strategiją ir pagrindinius veiklos rodiklius. Tvarumas suprantamas kaip integrali Grupės veiklos dalis, glaudžiai susieta su įsipareigojimais suinteresuotosioms šalims ir pagrindinėmis strateginėmis kryptimis. Grupėje taikomi tvaraus, atsakingo ir sąžiningo verslo principai yra aprašyti Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse bei kitose taikomose politikose. Pagrindiniai Grupėje taikomi tvarumo principai: Diegti tvarumą trijose srityse, – aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos, – siekiant subalansuotos ilgalaikės vertės kūrimo. Priimant sprendimus dėl tvaraus Grupės vystymosi atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių lūkesčius, laikytis savo įsipareigojimų jų atžvilgiu, skaidriai ir sąžiningai su jomis bendradarbiauti. Laikytis Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nustatytų bendrų tikslų. Diegti pasaulyje pripažintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) gerojo valdymo rekomendacijas. Prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (angl. Sustainable Development Goals). Remti ir savo veikloje vadovautis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principais dėl žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos. Atlikti patikrinimus (angl. due diligence) dėl aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymo. Nustatant tvarumo tikslus laikytis atsargumo principo (angl. precautionary principle), t.y. aplinkosaugos atžvilgiu remtis geriausiomis esamu metu prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis. Tvarumo ataskaita 2023 GRI 2-23 GRI 2-24 Grupė supranta darnaus vystymosi svarbą ir ateityje sieks dar aiškiau išgryninti savo tvarumo strategijos kryptis, sukurti sistemą atsakingo verslo principų įtvirtinimui visuose organizaciniuose lygmenyse, integravimui į veiklos strategiją, politikas ir procedūras. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ TVARUMO VALDYMAS 8 Grupės aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymą prižiūri valdyba bei vadovybė (aukščiausio lygmens vadovai). Valdyba kartą per metus peržiūri poveikio valdymo rezultatus, svarsto ir tvirtina Grupės veiklos strategiją. Atsakomybę už tvarumą kasdienėje veikloje valdyba pagal reikšmingas tvarumo temas deleguoja atsakingiems vadovams ir įmonių darbuotojams. Paskirti atsakingi asmenys apie aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio valdymo rezultatus valdybai praneša reguliariai, vykstant savaitiniams, mėnesiniams bei metiniams susirinkimams, pagal poreikį teikia ataskaitas. Apie kritines su tvarumu susijusias problemas įmonės vadovas nedelsiant informuoja valdybą. 2023 m. kritinių, itin didelį susirūpinimą keliančių tvarumo problemų Grupės įmonėse nebuvo. Grupės valdymo struktūra ir sudėtis Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (atliekanti priežiūros funkciją) ir generalinis direktorius. Valdybos nariai atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba. Valdyba sudaroma iš 5 narių, kuriuos atstovauti akcininkų interesus ketveriems metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. 2023 m. valdybą sudarė 3 vyrai ir 2 moterys. 2 valdybos nariai buvo nepriklausomi. Valdybos pirmininkas Bendrovėje neužėmė kitų svarbių (aukšto lygmens vadovo) pareigų. 2023 m. audito komitetą sudarė 1 vyras ir 2 moterys, 2 audito komiteto nariai buvo nepriklausomi. Daugiau informacijos apie valdybos ir audito komiteto narius, įskaitant kitus svarbius jų įsipareigojimus, pateikiama metinio pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita”. Tvarumo ataskaita 2023 GRI 2-13 GRI 2-15 Valdybos narių siūlymas ir atranka Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymu nustatyta tvarka. Kandidatus į valdybos narius siūlo Bendrovės akcininkai. Valdybos nariai turi būti kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turėti ilgametę vadovavimo patirtį. Užtikrinama, kad bent 2 nariai būtų nepriklausomi, bent du penktadalius valdybos narių sudarytų moterys. Iki šiol valdybos nariai nebuvo atrenkami pagal kompetencijas darnaus vystymosi srityje, ir konkrečių priemonių gilinti su tvarumu susijusias žinias nebuvo taikoma, – jos būtų taikomos, jeigu atsirastų poreikis. Interesų konfliktai Valdybos nariai, darbuotojai, tiekėjai ir įmonės atstovai privalo atskleisti informaciją apie bet kokią situaciją, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, galintis pažeisti Bendrovės interesus jo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai. Turi būti vengiama situacijų, kai darbuotojų asmeniniai, šeimos ar finansiniai interesai galėtų susikirsti su Bendrovės interesais. Metinio audito metu potenciali interesų konfliktų rizika yra įvertinama ir auditorius pateikia savo išvadą. 2023 m. interesų konfliktų nebuvo nustatyta. Informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai ir žalos ištaisymas Suinteresuotosios šalys apie įvairius pažeidimus bei susirūpinimą keliančius klausimus, tokius kaip galima, daroma ar padaryta nusikalstama veikla, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, gali pranešti el. paštu skundai@pst.lt ir kitais kanalais, nurodytais PST interneto svetainėje. Informacija apie pažeidimus yra nagrinėjama pagal PST informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, PST pagal Bendrovėje numatytas tvarkas atlieka pažeidimo tyrimą, praneša vadovybei ir atsakingoms institucijoms, bei įsipareigoja panaikinti ir (arba) ištaisyti žalą. Tais atvejais, kai nustatyto proceso nėra, Bendrovė veikia įstatymų nustatyta tvarka. GRI 2-16 GRI 2-17 GRI 2-25 GRI 2-26 GRI 2-9 GRI 2-10 GRI 2-11 GRI 2-12 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ ĮTRAUKTIS 9 Sėkmingam tvarios veiklos užtikrinimui Grupei yra itin svarbu nuolat bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis, vertinti ir atliepti jų lūkesčius. Grupės strategijoje yra apibrėžtos 5 pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės: klientai, darbuotojai, akcininkai, tiekėjai ir partneriai. Suinteresuotosiomis šalimis yra įvardijamos tos grupės, kurioms labai aktuali ir (arba) daro reikšmingą poveikį mūsų veikla, bei didelę įtaką Grupei turinčius asmenis ir organizacijas. Tvarumo ataskaitos turinys yra sudarytas atsižvelgiant į pagrindinių suinteresuotųjų šalių nuomonę, poreikius ir lūkesčius. Tvarumo ataskaita 2023 GRI 2-29 GRI 3-1 TVARUMO TEMŲ REIKŠMINGUMO VERTINIMAS 2023 m. pradžioje Grupė pirmą kartą atliko tvarumo temų reikšmingumo vertinimą (angl. materiality analysis) pagal GRI standartus. Šio vertinimo tikslas – nustatyti pagrindines Grupės aplinkosaugos, socialines ir valdysenos temas, jų pagrindu pradėti formuoti Grupės tvarumo strategiją, bei pradėti teikti išsamią informaciją apie jų valdymą tvarumo ataskaitose. Reikšmingumo analizės rezultatai yra apibendrinti toliau šioje ataskaitoje. Pagrindiniai reikšmingumo vertinimo etapai: Sektoriaus dalyviams reikšmingų temų nustatymas. Apžvelgtos statybų ir kitų sektorių, kuriuose veikia Grupės įmonės, dalyviams aktualios temos, sudarytas potencialių tvarumo temų sąrašas. Įvertintos ir kitų plačiai taikomų tvarumo standartų sektoriui rekomenduojamos temos. Suinteresuotosioms šalims svarbiausių temų įvertinimas. Anoniminės apklausos būdu surinkta informacija apie suinteresuotosioms šalims svarbiausias tvarumo sritis. Apklausa vyko 2023 m. kovo mėn., išsiunčiant klausimyną tiksliniams kontaktams iš kiekvienos suinteresuotųjų šalių grupės. Iš viso buvo gauti 204 atsakymai. Poveikio ir rizikų vertinimas. Kiekviena tvarumo tema įvertinta tiek pagal galimą poveikį aplinkai ir visuomenei, tiek pagal įtaką pačios Grupės rezultatams. Aptartos pagrindinės su tvarumu susijusios rizikos ir galimybės, bei galimas finansinis poveikis Grupės įmonėms. Galutinis rezultatas – tvarumo temų reikšmingumo matrica, pateikiama toliau. Su kiekviena tema susijusios tvarumo rizikos aptariamos visoje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose. 1 2 3 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ TVARUMO TEMŲ REIKŠMINGUMO MATRICA 10 Tvarumo ataskaita 2023 GRI 3-2 GRI 3-3 Vandens tausojimas ir taršos mažinimas Vidutiniškai svarbu Labai svarbu Vidutinis Labai didelis SVARBA SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS POVEIKIS VISUOMENEI, APLINKAI IR GRUPĖS VEIKLOS REZULTATAMS Teigiamas poveikis vietos bendruomenėms Tvarumas tiekimo grandinėje Darbuotojų mokymas ir švietimas Atliekų mažinimas ir išteklių valdymas Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai Inovacijos CO2 emisijų mažinimas ir efektyvus energijos vartojimas Vidinės tvarumo kultūros kūrimas Darbuotojų sauga ir gerovė Verslo etika Paslaugų ir statinių kokybė Žmogaus teisės Įvairovė, lygybė ir įtrauktis Veiklos efektyvumas Rizikų valdymas Reikšmingumo matricoje yra išdėstytos Grupės tvarumui aktualiausios socialinės, aplinkosaugos ir valdysenos temos. Visos šios temos yra svarbios, tačiau, siekiant nustatyti tvarumo prioritetus, jos yra išdėstytos pagal svarbą suinteresuotosioms šalims ir poveikį visuomenei, aplinkai bei Grupės veiklos rezultatams. Reikšmingomis (angl. material topics) yra laikomos tos temos, kurios yra labai svarbios suinteresuotosioms šalims (SŠ) ir daro labai didelį poveikį visuomenei, aplinkai bei Grupės rezultatams, – matricoje pažymėtos tamsiausia spalva. Visų reikšmingų tvarumo temų valdymo principai yra aprašyti pagal GRI reikalavimus šioje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose. – aplinkosaugos sritis; – socialinė sritis; – valdysenos sritis SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ Prioritetinė tvarumo tema Ilgalaikė kryptis Darnaus vystymosi tikslai Aplinkosaugos sritis Statinių ir paslaugų poveikis aplinkai Taikyti ir kurti naujus sprendimus bei paslaugas, padedančius mažinti statinių poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Atliekų mažinimas ir išteklių valdymas Optimizuoti gamybos procesus, siekiant sumažinti naudojamų žaliavų kiekį ir sumažinti bei perdirbti atliekas. CO2 emisijų mažinimas ir efektyvus energijos vartojimas Mažinti mūsų veiklai reikalingos energijos kiekį ir išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekį. Socialinė sritis Darbuotojų sauga ir gerovė Kurti saugią ir sveiką darbo aplinką, gerinti darbo sąlygas. Prioritetinė tvarumo tema Ilgalaikė kryptis Darnaus vystymosi tikslai Socialinė sritis Žmogaus teisės Remti ir skatinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą savo veikloje. - Darbuotojų mokymas ir švietimas Užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų suteiktos galimybės tobulinti ir vystyti savo įgūdžius. Įvairovė, lygybė ir įtrauktis Užtikrinti lygias galimybes, užkirsti kelią diskriminacijai darbe, skatinti lygybę įdarbinant darbuotojus. Valdysenos sritis Verslo etika Kurti ir puoselėti etiško verslo kultūrą; užkirsti kelią korupcijai ir kyšininkavimui, sąžiningai konkuruoti. Paslaugų ir statinių kokybė Užtikrinti, kad įgyvendinami projektai būtų aukštos kokybės, tenkintų klientų poreikius, atitiktų industrijos standartus. Inovacijos Kurti ir taikyti inovatyvius sprendimus; diegti šiuolaikiškas technologijas pagrindiniuose veiklos procesuose. Veiklos efektyvumas Taikyti efektyvius, inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus. Rizikų valdymas Nuolat vertinti veiklos rizikas ir diegti priemones jų šalinimui bei mažinimui. - PAGRINDINĖS TVARUMO TEMOS 11 Tvarumo ataskaita 2023 Atlikus reikšmingumo analizę nustatytos 12 pagrindinių (prioritetinių), Grupės veikloje reikšmingiausių, glaudžiai tarpusavyje susijusių aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos srities tvarumo temų. Šių temų pagrindu Grupėje toliau bus formuojama tvarumo strategija, teikiamos tvarumo ataskaitos. Ties kiekviena tema yra nustatyti ir įvardinti ją atitinkantys (jeigu yra) Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslai, prie kurių Grupė gali prisidėti labiausiai. Darnaus vystymosi tikslai yra universalus siekių rinkinys, nurodantis visuotinio ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos vystymosi kryptį iki 2030 m. Toliau šioje ataskaitoje detaliai aprašomi tvarumo temų valdymo principai, Grupės veiklos rezultatai ir siekiai kiekvienoje srityje. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ ATITIKTIES ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTUI APŽVALGA 12 Tvarumo ataskaita 2023 Europos Sąjungos (ES) Taksonomija (Taksonomijos reglamentas 2020/852 ir pagal jį priimti deleguotieji aktai) yra tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, skirta nukreipti privačias investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, kuri prisideda prie Europos žaliojo kurso aplinkosaugos tikslų. Taksonomijos reglamente yra nustatyti moksliniais įrodymais pagrįsti kriterijai, kuriais yra vertinamas veiklos tvarumas. Tų įmonių veikla, kuri patenka į taksonomijos sąrašą ir atitinka joje numatytus kriterijus, gali būti klasifikuojama kaip tvari ir pritraukti žaliąsias investicijas. Taksonominė ekonominė veikla (angl. taxonomy-eligible) apibrėžiama kaip veikla, aprašyta susijusiuose Taksonomijos reglamento deleguotuosiuose aktuose, t. y. yra įtraukta į Taksonomiją. Įmonės, nustačiusios, kad jų ekonominės veiklos pajamos (angl. Turnover), kapitalo išlaidos (CapEx) ir (arba) veiklos sąnaudos (OpEx) yra susijusios su veiklomis, aprašytomis deleguotuosiuose aktuose, privalo atlikti analizę ir atskleisti, kiek jų vykdoma veikla pagal šiuos rodiklius atitinka Taksonomijos kriterijus. Kriterijus atitinkančia (angl. taxonomy-aligned) yra apibrėžiama taksonominė veikla, kuri atitinka Taksonomijos techninės analizės kriterijus, t.y. svariai prisideda prie bent vieno iš šešių aplinkosaugos tikslų ir nedaro reikšmingos žalos likusiems penkiems. Šioje ataskaitoje, vadovaudamiesi Taksonomijos reglamento ir susijusių deleguotųjų aktų nuostatomis, pateikiame pagrindinius Grupės veiklos rodiklius ir informaciją apie taksonominių veiklų atitiktį kriterijams. Rodiklių apskaičiavimo metodika, palyginus su mūsų praeitų metų atskleidimu, buvo atnaujinta (aprašoma toliau). TAKSONOMINĖS VEIKLOS NUSTATYMAS IR RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS Pajamos. Grupė dalį pajamų gauna iš taksonominės veiklos. Pagrindinė PST veikla, – statyba, – sudaranti didžiausią Bendrovės gaunamų pajamų dalį, Taksonomijoje atitika veiklą Naujų pastatų statyba. Kitos Bendrovės veiklos (nekilnojamojo turto veikla, pastatų renovavimo veikla), kurios yra laikomos taksonominėmis, pagal Taksonomiją yra Pastatų įsigijimas ir nuosavybė ir Esamų pastatų renovacija. Atitinkamai yra išskaičiuotos ir toliau lentelėje pateiktos pagal šias veiklas gautos pajamos. Kapitalo išlaidos (CapEx). Vertinant pagal konkrečius įsigijimus, kuriuos galima priskirti taksonominėms veikloms, 2023 m. Grupė įsigijo lengvųjų keleivinių transporto priemonių (Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis), krovininių transporto priemonių (Krovininio kelių transporto paslaugos) ir saulės jėgainę (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas). Likusi dalis ilgalaikio turto įsigijimų paskirstyta taksonominėms veikloms pagal pajamas atitinkančias proporcijas, kadangi dažnai ta pati įranga yra naudojama skirtinguose projektuose ir jos priskirti konkrečiai veiklai neįmanoma. Šis metodas pasirinktas kaip tinkamiausias, įvertinus statybų sektoriuje vyraujančias Taksonomijos atskleidimo tendencijas. Veiklos sąnaudos (OpEx). Veiklos sąnaudos (OpEx) Taksonomijos reglamente apibrėžiamos kaip tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir kt. Pagal Taksonomijos OpEx apibrėžimą, veiklos sąnaudų bendrą sumą (vardiklį) apskaičiavome įtraukiant tik techninės priežiūros ir remonto bei trumpalaikės nuomos išlaidas. Kaip ir CapEx atveju, bendra veiklos sąnaudų suma išskaidyta pagal taksonomines veiklas taikant veiklos pajamas atitinkančias proporcijas. VEIKLOS VERTINIMAS PAGAL TAKSONOMIJĄ Iki šiol Taksonomijoje buvo paskelbti ir taikomi kriterijai veikloms, galinčioms prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, prie kurių gali prisidėti mūsų nustatyta taksonominė veikla. 2023 m. pabaigoje sąrašas buvo papildytas kriterijais dėl veiklų atitikties kitiems keturiems aplinkosaugos tikslams. Pagal papildytą sąrašą, veikla Naujų pastatų statyba bei Esamų pastatų renovacija gali prisidėti ir prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo. Įvertinome ir kitas veiklas, įvardintas ties perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslu, tačiau nenustatėme veiklų, kurias dar būtų galima konkrečiai priskirti taksonominėms pagal 2023 m. vykdytus projektus. Ateityje, atsižvelgiant į galimus naujus oficialius ES Taksonomijos išaiškinimus, mūsų nustatyta taksonominė veikla ir rodiklių apskaičiavimo metodika gali pasikeisti. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ Tvarumo ataskaita 2023 Techninės analizės metu nustatėme, kad šiuo metu Grupės vykdoma veikla Taksonomijos kriterijus atitinka tik iš dalies, todėl bendrai vertinama, kaip neatitinkanti. Grupė vykdo darbus pagal užsakovų patvirtintus darbo projektus ir sąmatas, todėl savo ruožtu negali užtikrinti, kad projektai atitiktų Taksonomijos kriterijus. Pavyzdžiui, pagrindinei veiklai Naujų pastatų statyba yra taikomi itin aukšti klimato kaitos švelninimo kriterijai: nauji statiniai turi atitikti dar aukštesnius energetinio naudingumo reikalavimus, nei šiuo metu taikomi aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės statiniams, beveik nenaudojantiems šiluminės energijos. Grupės mastu ar atskirų projektų kontekste nėra atliktas klimato rizikų ir veiklos pažeidžiamumo vertinimas, todėl veikla neatitinka vieno iš reikšmingos žalos nedarymo kriterijaus (prisitaikymui prie klimato kaitos), taikomo visoms taksonominėms veikloms. Siekiame prisidėti prie ES Žaliojo kurso, todėl ateityje, kiek tai bus įmanoma pagal veiklos pobūdį, numatome atsižvelgti į Taksonomijos reglamentą planuodami investicijas į ilgalaikį turtą, kad kuo didesnė jų dalis būtų priskirta kriterijus atitinkančiai veiklai. Vertinimo rezultatai toliau pateikiami naudojant Taksonomijoje nustatytas šablonines lenteles. BŪTINIAUSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS AB „Panevėžio statybos trestas“ savo veikloje užtikrina, kad būtų laikomasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Bendrovė saugo ir gerbia žmogaus teises ir turi Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodeksą. Būdama viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje, AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažįsta, supranta ir jaučia atsakomybę už savo veiklos poveikį socialinei, ekonominei ir gamtinei aplinkai. Grupė yra įsipareigojusi veikti pagal teisės aktus, taisykles ir susitarimus, kurie taikomi jos veiklai. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 13 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas (-ai) Absoliučios pajamos 2023 m. Pajamų procentinė dalis 2023 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2023 m. Kriterijus atitinkančių pajamų procentinė dalis, 2022 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) tūkst. Eur % % % Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne % % E T A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) pajamos (A.1) 0 0 % - - - - - - - - - 0 % 0 % - - A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) Naujų pastatų statyba F41.1, F41.2, F43 81649 68.14 % Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 2883 2.41 % Esamų pastatų renovacija F41, F43 7340 6.13 % Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) pajamos (A.2) 91872 76.67 % VISO: A.1 + A.2 91872 76.67 % B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos pajamos (B) 27956 23.33 % VISO: A + B 119828 100 % Tvarumo ataskaita 2023 2023 M. PAJAMOS PAGAL TAKSONOMIJĄ SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 14 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas (-ai) Absoliučios kapitalo išlaidos 2023 m. Kapitalo išlaidų procentinė dalis 2023 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2023 m. Kriterijus atitinkančių kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2022 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Eur % % % Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/Ne Taip/ Ne % % E T A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) kapitalo išlaidos (A.1) 0 0 % - - - - - - - - - 0 % 0 % - - A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis H49.32, H49.39, N77.11 100554 9.11% Krovininio kelių transporto paslaugos H49, H53 N77 172065 15.59% Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas F42, F43, M71, C16, C17, C22, C23, C25, C27, C28 113915 10.32% Naujų pastatų statyba F41.1, F41.2, F43 582003 52.75% Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 10143 0.92% Esamų pastatų renovacija F41, F43 25780 2.34% Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2) 1004459 91.04% VISO: A.1 + A.2 1004459 91.04% B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos (B) 98892 8.96% VISO: A + B 1103352 100 % Tvarumo ataskaita 2023 2023 M. KAPITALO IŠLAIDOS (CAPEX) PAGAL TAKSONOMIJĄ SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 15 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla NACE kodas (-ai) Absoliučios veiklos išlaidos 2023 m. Veiklos išlaidų procentinė dalis 2023 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vandens ir jūrų ištekliai Žiedinė ekonomika Tarša Biologinė įvairovė ir ekosistemos Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančių veiklos išlaidų procentinė dalis, 2023 m. Kriterijus atitinkančių veiklos išlaidų procentinė dalis, 2022 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Eur % % % Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/ Ne Taip/Ne Taip/ Ne % % E T A. Taksonominė veikla: A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti) Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios) išlaidos (A.1) 0 0 % - - - - - - - - - 0 % 0 % - - A.2. Taksonominė, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) Naujų pastatų statyba F41.1, F41.2, F43 547169 68.10 % Pastatų įsigijimas ir nuosavybė L68 19284 2.40 % Esamų pastatų renovacija F41, F43 49012 6.10 % Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijus neatitinkančios taksonominės veiklos) sąnaudos (A.2) 615465 76.60 % VISO: A.1 + A.2 615465 76.60 % B. Netaksonominė veikla Netaksonominės veiklos sąnaudos (B) 188014 23.40 % VISO: A + B 803479 100 % Tvarumo ataskaita 2023 2023 M. VEIKLOS SĄNAUDOS (OPEX) PAGAL TAKSONOMIJĄ SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 16 APLINKOSAUGOS SRITIS Siekiant sudaryti geresnį vaizdą ir iškelti konkrečius bei pamatuojamus tikslus, PST numato atlikti ir netiesioginių trečiosios srities emisijų vertinimą už 2024 m. CO2 EMISIJŲ MAŽINIMAS IR EFEKTYVUS ENERGIJOS VARTOJIMAS Tvarumo ataskaita 2023 Grupė ir jos vykdoma veikla yra atsakinga už didelį kiekį į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl ši tema yra identifikuojama kaip viena esminių poveikio sričių, kurią yra siekiama mažinti. Emisijų mažinimas ir efektyvus energijos vartojimas yra reikšminga Grupės strategijos dalis, kuriai ateityje bus keliami metiniai tikslai ir bus siekiama sumažinti poveikį. Grupė tęsia savo pastangas, siekdama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkos apsaugos. Tai svarbu siekiant tvaraus ir ilgalaikio aplinkos išsaugojimo. Grupė toliau investuoja į Saulės elektrinių plėtrą, perka energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Kai kurios grupės įmonės jau pasigamina savo poreikiams reikalingos elektros energijos. 100% 100% PST šioje ataskaitoje skelbia savo veiklos apskaičiuotas (ŠESD) emisijas CO2 emisijos ekvivalentu. Skelbiant šią informaciją įvardijami emisijų šaltiniai bei jų skaičiavimo metodikos, nurodant sritį (angl. Scope), kuriai priskiriamas emisijos šaltinis. Skaičiuojant ŠESD emisijas buvo pasitelktos rinkos finansinių institucijų, energijos išteklių tiekėjų žinios ir metodikos. Apskaičiuojant emisijas buvo vadovaujamasi Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse gas protocol, GHG) ir Visuotinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI) standartais bei rekomendacijomis. Emisijų skaičiavimas apima ne tik CO2, bet ir visas kitas veikloje susidarančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas (CO2, NH4, CH4, HFCs), perskaičiuojant jas į CO2 ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir žymint galutinį bendrą skaičių CO2 ekv. Emisijų kiekio konsolidavimo metodas: veiklos kontrolė (angl. operational control). Baziniais ŠESD skaičiavimo metais yra laikomi 2022 m., kadangi tai yra pirmieji metai, kai PST pasirinko įvertinti savo sukuriamų emisijų kiekį. 2024 m. planai: Matavimo vnt. 2022 m. 2023 m. Pokytis 2022/ 2023 m. Pokytis 2022/ 2023 m., t CO2 ekv. Tiesioginės apimties (sritis 1) t CO2 ekv. 1 803,5 1 916,5 + 6,27 % + 113,1 Netiesioginės apimties (sritis 2) t CO2 ekv. 243,0 462,8 + 90,41 % + 219,7 Netiesioginės apimties (sritis 3) t CO2 ekv. - - - - ŠESD emisijos Pastabos: Apskaičiuota naudojant „rinkos metodą“ (angl. market based method), vertinant pagal faktinius elektros energijos pirkimus. Skaičiuojant „geografiniu metodu“ (angl. location based method), t.y. pagal šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, 2023m. Bendrovės netiesioginės Scope 2 ŠESD emisijos būtų 702,1 t CO2 ekv., 2022 m. – 850,1 t CO2 ekv. * Palyginus su 2022 m., tiesioginės apimties (sritis 1) emisijos padidėjo dėl didesnio kuro suvartojimo transporto parke. ** Palyginus su 2022 m., netiesioginės apimties (sritis 2) emisijos padidėjo, nes dalis elektros energijos Hustal UAB buvo įsigyta be kilmės garantijų (negali būti priskiriama žaliai energijai), o PST statybos objektuose ~53% padidėjo šildymo sąnaudos. ŠESD emisijų intensyvumo rodiklis yra skaičiuojamas dalijant metinį išmetamų dujų kiekį iš įvairių ekonominės veiklos vienetų. Šiuo atveju, PST skaičiuoja, kiek CO2 emisijų yra išskiriama vienam darbuotojui ir vienam mln. Eur apyvartos per metus. Kaip ir bendrųjų emisijų skaičiavimo atveju, skaičiuojant santykinius emisijų rodiklius įtraukiamos visos susidarančios ŠESD, konvertuojant jas į CO2 ekv. 2022 m. 2023 m. Pokytis 2022/2023 m. t CO2 ekv. / 1 darbuotoją 2,9 3,7 + 28 % t CO2 ekv. / 1 mln. Eur apyvartos 20,9 23,0 +10 % ŠESD emisijų intensyvumas Pastaba: emisijų intensyvumo rodiklį PST apskaičiavo bendram „1 ir 2 vertinimo sričių” ŠESD emisijų kiekiui. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 18 Energijos suvartojimas Tiesioginis ir netiesioginis energijos suvartojimas Matavimo vnt. 2022 m. 2023 m. Tiesioginis kuro suvartojimas iš atsinaujinančių šaltinių TJ 0,42 0,84 Biokuras TJ 0,42 0,84 Tiesioginis kuro suvartojimas iš neatsinaujinančių šaltinių TJ 24,05 25,67 Dyzelinas TJ 22,58 23,48 Benzinas TJ 1,47 2,19 Įsigyta ir suvartota energijos TJ 21,21 17,78 Elektros TJ 12,45 7,18 Šilumos TJ 9,06 10,60 Bendras energijos suvartojimas organizacijoje: TJ 45,98 44,29 Energijos intensyvumas 2022 m. 2023 m. TJ / m eur pajamų 0,47 0,43 TJ / 1 darbuotoją 0,066 0,068 Tvarumo ataskaita 2023 Pastaba: bendras suvartotos energijos kiekis apskaičiuojamas pagal GRI 302-1 rodiklio formulę. Konvertuojant energijos kiekius į TJ naudojami convert-measurement-units.com perskaičiavimo koeficientai.kiekiui. Energijos intensyvumas Energijos suvartojimo intensyvumo rodiklis yra apskaičiuojamas pagal GRI 302 Energy metodiką. GRI 302-3 PST įsigijo naują buldozerį Komatsu, kuris pakeitė ankstesnį, 2007 m. pagamintą, buldozerį. Naujasis buldozeris turi naujos kartos Euro 6 variklį (senasis turėjo Euro 3). Vertinant pagal faktiškai išdirbtas valandas 2023 m. ir vidutinį šiam modeliui nustatytą kuro sunaudojimą per valandą, naujasis buldozeris sunaudoja dvigubai mažiau kuro per darbo valandą ir per 2023 m. išskyrė apie 17,5 tonų mažiau CO2 emisijų, nei būtų išskirta dirbant senuoju buldozeriu. 2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: PST padidino saulės elektrinės (Puzino g. 1, Panevėžys) galingumą nuo 30 kW iki 60 kW. Hustal UAB padidino saulės elektrinės galingumą nuo 200 kW iki 320 kW. Plėtoti saulės energetikos projektus, investuojant į naujų saulės elektrinių kūrimą arba esamų plėtrą, siekiant didinti atsinaujinančios energijos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių. 2024 m. planai: Inicijuoti elektros energijos suvartojimo mažinimo projektus, taikant efektyvumo didinimo priemones ir skatinant atsakingą energijos naudojimą. GRI 305-1 GRI 305-2 GRI 305-3 GRI 305-4GRI 302-1 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 19 Matavimo vnt. 2021 m. 2022 m. 2023 m. Bendrosios atliekos t 12531,279 3684,020 2772,483 Pavojingos atliekos t 2,923 4,759 11,107 VISO t 12534,203 3688,779 2783,59 Matavimo vnt. 2021 m. 2022 m. 2023 m. Mediena t 68,890 98,670 72,86 Metalai t 20,010 5,118 277,585 Popierius t 7,770 7,365 19,755 Stiklas t 13,940 2,040 0,14 Plastikas t 0,040 0,065 8,807 Betono plytų mišiniai t 3099,940 1042,500 1088,1 Bituminiai mišiniai t 1200,000 416,400 0,65 VISO t 4410,59 3590,109 1467,897 ATLIEKŲ MAŽINIMAS IR IŠTEKLIŲ VALDYMAS Grupė siekia užtikrinti atsakingą visų su įmonių veikla susijusių atliekų tvarkymą ir nuolat didinti jų perdirbimą, o taip pat ir atsakingą išteklių valdymą. Aplinkos ir gamtos išteklių tausojimui, visapusiškos taršos prevencijos užtikrinimui, Bendrovė turi praktiką kiekvieno projekto pradžioje parengti aplinkosaugos planą, kuriame yra numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui. Taip siekiama kiek įmanoma sumažinti šioje srityje paliekamą pėdsaką. Bendrovės požiūris į atliekų mažinimo temą yra konkrečiai apibrėžtas PST Aplinkosaugos politikoje. Siekiant sėkmingai valdyti šią temą Bendrovėje yra įdiegta Aplinkos apsaugos valdymo sistema pagal LST EN ISO 14001:2015 standartą. Kiekvienais metais yra nustatomi tikslai atliekų mažinimui ir juose aprašyta siektina išrūšiuotų atliekų dalis. 2024 m. uždaviniai: Tvarumo ataskaita 2023 GRI 306-3 GRI 306-4 Per 2024 m. užtikrinti atliekų rūšiavimą ne mažiau nei: Įvertinus finansines galimybes, nuolat atnaujinti statybinę techniką, mechanizmus, transporto priemones. PST susidariusias statybines atliekas rūšiuoja jų susidarymo vietoje. Pakartotiniam naudojimui tinkamos statybinės medžiagos yra atskiriamos. Netinkamos pakartotiniam naudojimui atliekos yra perduodamos atliekų tvarkytojams. Statybvietėse susidarančios atliekos taip pat yra rūšiuojamos pagal visus taikomus reikalavimus. Atliekų rūšiavimo procesas yra prižiūrimas ir kontroliuojamas vidaus auditų metu. Susidariusių atliekų apskaita vedama elektroninėje GPAIS sistemoje. Pasibaigus kalendoriniams metams yra apskaičiuojama išrūšiuotų atliekų dalis. Veikloje susidariusios atliekos PST stengiasi mažinti Grupės neigiamą poveikį aplinkai tinkamai tvarkydami visas veikloje susidarančias atliekas. Bendrovė pritaria ir palaiko Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, kurios pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, ir tik tuomet perdirbimui bei antriniam panaudojimui. Perdirbti atiduotos atliekos Pastaba: visos veikloje susidariusios pavojingos atliekos buvo atiduotos tvarkymui. Pastaba: visos šios atliekos buvo atiduotos perdirbimui, tačiau PST negali užtikrinti, kad atliekos iš tikrųjų buvo perdirbtos. Naujos statinių statybos objektuose – 60 % Statinių rekonstravimo, modernizavimo, atnaujinimo objektuose – 30 % Aplinkos tvarkymo, kelių įrengimo, statybvietės įrengimo ir atliekų aikštelių įrengimo objektuose – 85 % Kitaip neapibrėžtose atliekų susidarymo vietose – 45 % SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 20 Matavimo vnt. 2021 m. 2022 m. 2023 m. PST stacionarių objektų vandens sunaudojimas ML (megalitrai) 3,211 4,312 5,233 PST statybos objektų vandens sunaudojimas ML (megalitrai) 1,365 12,102 8,822 VISO: ML (megalitrai) 4,576 16,414 14,055 VANDENS TAUSOJIMAS IR TARŠOS MAŽINIMAS Bendrovė vertina vandens tausojimą ir jo taršos mažinimą kaip vieną iš esminių tikslų ir siekia visais įmanomais būdais mažinti savo poveikį šioje temoje. Požiūris į šią temą plačiau yra aprašomas Bendrovės Aplinkosaugos politikoje. Suvartotas vandens kiekis Tvarumo ataskaita 2023 GRI 303-5 PST nenaudoja vandens iš vietovių kuriose jo trūksta, o visus skaičiavimus atlieka pagal Bendrovės viduje įdiegtus apskaitos prietaisus. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 21 STATINIŲ IR PASLAUGŲ POVEIKIS APLINKAI Bendrovė vertina šią temą kaip vieną svarbiausių siekiant valdyti daromą poveikį tiek aplinkai, tiek darbuotojams ir visuomenei. Todėl yra siekiama taikyti ir kurti naujus sprendimus bei paslaugas, padedančius mažinti statinių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Žiedinėje ekonomikoje yra siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių, – to siekia ir Bendrovė, bandydama kiek galima mažinti savo poveikį šioje srityje. Svarbu paminėti, kad apimties požiūriu statyba ir griovimas yra vieni iš didžiausių atliekų šaltinių. Statybos pramonė turi reikšmingą įtaką visam pastato ir infrastruktūros gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui, o kadangi pastatų eksploatavimo trukmė yra ilga, Bendrovė visais įmanomais būdais siekia skatinti tobulesnį projektavimą, kuris padėtų sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti jų sudedamųjų dalių atsparumą bei perdirbamumą. Tuo pačiu, statybos objektuose yra nuolat mažinamas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, jas keičiant mažiau pavojingomis. Šiuo metu Bendrovės naujai pradedami statyti statiniai yra A++ energinio naudingumo klasės. Šio energinio naudingumo statiniai beveik nenaudoja šiluminės energijos, o tai padeda prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Kadangi rinkoje griežtėja reikalavimai naujai įgyvendinamų projektų energetinei klasei, todėl ir PST vysto savo kompetencijas bei technologinę bazę, kad galėtų įgyvendinti tokio tipo projektus. Tvarumo ataskaita 2023 2023 metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdovanojimuose Lazdynų baseinas buvo pripažintas metų gaminiu – gautas „Lietuvos metų gaminys 2023” aukso medalis už šio baseino statybą. 2024 metais prioritetas bus skiriamas įsigyti ir įdiegti įrangą bei mechanizmus, leisiančius sumažinti vykdomos veiklos poveikį aplinkai bei kuro suvartojimą. 2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: 2024 m. planai: SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 22 SOCIALINĖ SRITIS Darbuotojų skaičius Nuolatinių darbuotojų, pagal lytį (neterminuota sutartis) Laikinųjų darbuotojų, pagal lytį (terminuota sutartis) Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, pagal lytį (pilnu etatu) Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną, pagal lytį (nepilnu etatu) PST Grupė PST Grupė PST Grupė PST Grupė PST Grupė Iš viso 491 762 451 721 40 41 471 735 20 28 Moterys 80 108 76 103 2 3 79 156 6 12 Vyrai 411 618 375 38 38 578 392 578 14 16 Lietuva 490 756 450 716 40 41 470 729 20 27 Latvija 1 3 1 3 0 0 1 3 0 1 Lenkija 0 3 0 2 0 0 0 2 0 0 DARBUOTOJAI IR JŲ PASISKIRSTYMAS Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia Grupės vertybė ir svarbiausia grandis siekiant tikslų. Grupė siekia užtikrinti pagarba ir rūpesčiu grįstus santykius su savo darbuotojais, didinti jų įvairovę, puoselėti gerovę bei vidinę kultūrą. 2021 m. rugpjūčio 6 d. darbuotojams atstovauti Grupėje išrinkta Darbo taryba, kurią sudaro 9 nariai. Darbo taryba teikia darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojams aktualių ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Taryba sudaroma 3 metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 762 darbuotojai, PST – 491 darbuotojai. Palyginimui, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Grupėje iš viso dirbo 805 darbuotojai, PST – 536 darbuotojai. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir vietovę Tvarumo ataskaita 2023 Pastaba. Lentelėse yra pateikiami Grupės duomenys ataskaitinio laikotarpio (2023 m.) pabaigai. 2022 m. duomenys palyginimui pasiekiami PST Socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2022 m. Per 2023 metus grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Grupė informacijos apie bendrą darbininkų (pvz., subrangovų darbuotojų), kurie nėra organizacijos darbuotojai ir kurių darbą ji kontroliuoja, skaičių neturi. GRI 2-7 GRI 2-8 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 24 Nauji priimti darbuotojai Darbuotojų kaita Bendras skaičius kiekvienoje kategorijoje Naujų darbuotojų skaičius Dalis pagal kategoriją (%) Išėjusių (atleistų) darbuotojų skaičius Kaita pagal kategoriją (%) Pagal lytį: Moterys 108 10 9.3% 4 3.7% Vyrai 654 225 34.4% 71 10.9% Pagal amžių: iki 30 m. 67 61 91.0% 20 29.9% 30-50 m. 389 131 33.7% 38 9.8% daugiau nei 50 m. 306 43 14.1% 17 5.6% Pagal vietovę: Lietuva 756 212 28.00% 43 05.7% Latvija 3 0 0.00% 0 0.00% Lenkija 3 1 33.3% 0 0.00% Darbuotojų pasiskirstymas Paskirstymas pagal lytį Bendras darbuotojų, turėjusių teisę į vaiko priežiūros atostogas skaičius (pagal lytį). Vyrai – 7 Moterys – 1 Bendras vaiko priežiūros atostogų išėjusių darbuotojų skaičius (pagal lytį). Vyrai – 0 Moterys – 1 Bendras darbuotojų, kurie ataskaitiniu laikotarpiu grįžo į darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms skaičius (pagal lytį). Vyrai – 0 Moterys – 3 Bendras darbuotojų, grįžusių į darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ir tebedirbančių praėjus 12 mėnesių po grįžimo į darbą skaičius (pagal lytį). Vyrai – 0 Moterys – 1 Tvarumo ataskaita 2023 Dalis kategorijoje (angl. rate) apskaičiuojama pagal tokią formulę: naujų darbuotojų skaičius konkrečioje kategorijoje dalijamas iš bendro darbuotojų skaičiaus toje kategorijoje. Pavyzdžiui, naujų darbuotojų moterų skaičius tarp visų moterų darbuotojų. Vaiko priežiūros atostogos Pastaba: Vaiko priežiūros atostogų išėjusių darbuotojų grįžimo į darbą santykinis rodiklis pagal GRI formulę nenurodomas, nes rodiklis teikiamas pirmą kartą ir atskleidžiami tik 2023 m. duomenys. GRI 401-1 GRI 401-3 Nauji priimti darbuotojai ir darbuotojų kaita SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 25 Lytis ir amžiaus grupė 2022 m. 2023 m. Dalis (%) Valdyba Moterys 40 40 Vyrai 60 60 Iki 30 m. 0 0 30–50 m. 60 40 Daugiau nei 50 m. 40 60 Lytis ir amžiaus grupė 2021 2022 2023 Dalis (%) PST Moterys 15 17 16 Vyrai 85 83 84 Iki 30 m. 7 8 8 30–50 m. 42 43 48 Daugiau nei 50 m. 51 49 44 Grupė Moterys 19 15 14 Vyrai 81 85 86 Iki 30 m. 8 9 9 30–50 m. 47 47 51 Daugiau nei 50 m. 45 44 40 Darbuotojų, priklausančių kiekvienai iš šių įvairovės kategorijų, procentinė dalis ĮVAIROVĖ, LYGYBĖ IR ĮTRAUKTIS 2023 m. Grupė didelį dėmesį skyrė įvairovei, lygybei bei įtraukimui. Formuodama įvairove, lygybe bei įtrauktimi grįstą darbo aplinką Grupė užtikrina, kad bus atsižvelgta į įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonę ir geriau atspindėti šių šalių lūkesčiai Grupės atžvilgiu. 2023 m., kaip ir anksčiau, Grupės darbuotojų daugumą, 86 proc. (PST – 84 proc.), sudarė vyrai, kas yra būdinga statybų sektoriui. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi statybose atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias statybinio-techninio inžinerinio profilio specialybes ir darbą lauko sąlygomis. Grupė nediskriminuoja darbuotojų lyties pagrindu, vertina juos pagal kvalifikaciją ir visiems sudaro vienodas darbo ir karjeros galimybes. Kiekvieno darbuotojo nuomonė ir idėjos yra priimamos. Per 2023 m. diskriminacijos atvejų užfiksuota nebuvo. Tvarumo ataskaita 2023 GRI 406-1 GRI 405-1 Grupė pasisako prieš prievartinį, nesavanorišką darbą, vaikų išnaudojimą. Į darbą priimami tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą amžių atitinkantys asmenys. Asmenų, priklausančių kiekvienai iš šių įvairovės kategorijų, procentinė dalis Grupės valdyboje SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 26  PST Grupė 2021 2022 2023 2021 2022 2023 Daugiausiai uždirbančio asmens metinis atlygis lyginant su visų darbuotojų atlygio mediana 6,33:1 5,5:1 4,7:1 6:1 7,87:1 7,5:1 Daugiausiai uždirbančio asmens metinio atlygio procentinis padidėjimas lyginant su visų darbuotojų metinio atlygio medianos padidėjimu - 0,24:1 0,29:1 - 2:1 0,73:1 ATLYGIO POLITIKA Siekiant pritraukti aukšto lygio profesionalus į vadovaujančias pareigas, Grupė siekia išlaikyti atlygį artimą šalies, kurioje veikia Grupės įmonė, rinkos medianai. Atlygio sistema tai visuma atlygio paketo elementų, kuriuos Grupės įmonės naudoja, siekdamos pritraukti, motyvuoti, išlaikyti geriausius darbuotojus, kurie padėtų įgyvendinti ilgalaikius tikslus, verslo strategiją. Pareiginis atlygis darbuotojams nustatomas pagal darbuotojui priskirtą atsakomybę, darbuotojo veiklos rezultatus, darbuotojo turimas kompetencijas, žinias, įgūdžius, lygiavertės pareigybės apmokamos panašiai. Darbuotojams taikomos pažangios premijų sistemos, suteikiama išskirtinė darbo aplinka. Grupės darbuotojams taip pat yra taikomos socialinės garantijos: išmokamos pašalpos mirus šeimos nariams ar darbuotojo artimiesiems (jei netenkama darbuotojo), teikiamos dovanos gimus vaikui ir jubiliejinio gimtadienio proga. Daugiau informacijos apie atlygio politiką pateikiama metinio pranešimo skyriuje „Konsoliduota atlygio ataskaita”. Tvarumo ataskaita 2023 GRI 2-19 GRI 2-20 VALDYBOS NARIŲ ATLYGIO NUSTATYMAS 2021 m. balandžio 9 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas” nepriklausomo valdybos nario atlygio už jų veiklą valdyboje skyrimo ir mokėjimo tvarka. Vadovaujantis šia tvarka nepriklausomam valdybos nariui yra mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis. Už darbą valdyboje, valdybos nariams, išskyrus nepriklausomus valdybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). AUKŠČIAUSIO IR VIDUTINIO LYGMENS VADOVŲ ATLYGIO NUSTATYMAS 2020 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta AB „Panevėžio statybos trestas“ aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygio politika. Valdyba tvirtina Bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) atlyginimą. Funkcinių ir filialų direktorių atlyginimus tvirtina valdyba generalinio direktoriaus teikimu. Apie tai kaip atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių (įskaitant akcininkus) nuomonę dėl mm atlygio bei konsultantų įsitraukimą nustatant atlyginimus Bendrovė informacijos šiuo metu neturi. Aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovų atlygį sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Pastovioji atlygio dalis – darbo sutartyje nustatytas pagrindinis mėnesinis darbuotojo pareiginis atlyginimas, mokamas kiekvieną mėnesį. Kintamoji atlygio dalis mokama atsižvelgiant į pasiektus Bendrovės rezultatus ir darbuotojo pasiektus rezultatus. Valdybos narių ir vadovybės atlygio politika nėra susieta su rezultatais tvarumo srityje. 2022 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2023 m. balandžio 27 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2022 metų finansinių ataskaitų rinkiniu. Bendras metinio atlyginimo santykis PST geriausiai apmokamam asmeniui metinis bendras atlygio padidėjimas buvo 8 proc. Metinis bendras visų darbuotojų atlyginimo medianos procentinis padidėjimas (išskyrus geriausiai apmokamą asmenį) – 26 proc. Grupės mastu – geriausiai apmokamam asmeniui metinis bendras atlygio augimas buvo 18 proc. Metinis bendras visų darbuotojų atlyginimo medianos procentinis padidėjimas (išskyrus geriausiai apmokamą asmenį) – 24 proc. GRI 2-21 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 27 DARBUOTOJŲ SAUGA IR GEROVĖ Grupei yra labai svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką savo darbuotojams, todėl saugumas yra laikomas vienu aukščiausių prioritetų. Vienas pagrindinių Grupės siekių – tapti statybos rinkos lydere, garantuojančia saugias ir nepavojingas darbo vietas AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojams ir visiems darbuotojams, dirbantiems Bendrovės vardu. Grupėje galioja darbuotojų saugos ir sveikatos politika bei įdiegtos atitinkamos ISO 45001 standartų procedūros: Aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisinių ir kitų reikalavimų įgyvendinimas (ADSSVP-02). Parengtis avarijoms ir atsakomieji veiksmai (ADSSVP-04). Monitoringas ir matavimai (ADSSVP-06). Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas (DSSVP-09). Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas (DSSVP-10). Tikslų, uždavinių ir vadybos programų valdymas (KADSSVP-002). Projektavimo valdymas (KADSSVP-003). Pirkimas–pardavimas (KADSSVP-004). Subrangovų parinkimas (KADSSVP-005). Tai padeda užtikrinti nuolatinį DSS rizikos veiksnių identifikavimą ir vertinimą, rizikos valdymo priemonių nustatymą bei jų įgyvendinimo kontrolę. Tvarumo ataskaita 2023 GRI 403-1 SU DARBU SUSIJUSIOS RIZIKOS Tinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos temos valdymas reikšmingai prisideda prie Grupės tvarios ir ilgalaikės veiklos užtikrinimo. Statybos sektoriuje, kuriame yra didelės fizinės apkrovos arba yra atliekami pavojingi darbai, darbai su chemikalais ar kitomis medžiagomis, yra didelė traumų ir profesinių ligų rizika. Identifikuoti pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai (pavojai): Triukšmas – statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo priemonėmis. Rankas veikianti vibracija - statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo priemonėmis. Žema ir aukšta temperatūra (darbas lauko sąlygomis, atvirose patalpose, šaltuoju ir šiltuoju metų periodu). Nepakankamas apšvietimas – dirbtinis apšvietimas (kai darbai atliekami lauke, atvirose patalpose tamsiu paros metu, rūsyje). Kontaktas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis - naftos produktai, (kuras, tepalai ir kt.), rūgštys, šarmai esantys mišiniuose bei kitos naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, gruntas, dažai, klijai, sandarinimo medžiagos. Fizinis darbo krūvis keliant krovinį rankomis ir jo pernešimu, dalyvaujant rankų, kojų ir nugaros raumenims. Kritimas iš aukščio – fasadiniai pastoliai; mobilūs bokšteliai, kopėčios; mobilios darbinės kėlimo platformos; darbo vietos aukštyje neapsaugotos apsauginiais aptvėrimais. Kritimas tame pačiame lygyje (horizontalus), paslydimo, suklupimo, užkliuvimo pavojus. Krintantys daiktai – krovinių kėlimas kranais; darbo vietos aukštyje neapsaugotos apsauginiais aptvėrimais; pavojingos zonos šalia pastatų, kėlimo įrenginių. Užgriuvimo, prispaudimo pavojus – sunkiųjų statybinių konstrukcijų montavimas ir demontavimas naudojant kėlimo įrenginius. Judančio transporto užvažiavimo, prispaudimo, pavojus - statybinių medžiagų pristatymas, atliekų išvežimas, gerbūvio darbai. Įtraukimo, suspaudimo, sutraiškymo pavojus besisukančių mechanizmų bei įrenginių dalių. Įsipjovimo, įsidrėskimo pavojus naudojant aštrius įrankius ar medžiagas aštriomis briaunomis, smailiais kampais. Elektros srovės poveikis (kintamos elektros srovės įtampa virš 50 V ir pastovios elektros srovės įtampa virš 75 V, aukšta įtampa – 10 kV ir daugiau.). Atskilusios, lekiančios apdirbamų medžiagų dalelės – pavojingos zonos statybos objekte dirbant su kilnojamomis elektrinėmis darbo priemonėmis. Gaisro pavojus – suvirinimo darbai, metalo pjovimo darbai elektriniais įrankiais sukeliant kibirkštis, elektrinių buitinių prietaisų naudojimas. Sandėliuojamų statybinių medžiagų ir konstrukcijų galimas pasislinkimas, griūtis – statybinių medžiagų ir sunkiųjų konstrukcijų sandėliavimas. Kitų organizacijų ir jų darbuotojų vykdomų darbų ir paslaugų pavojus. Dulkių pavojus – šiltuoju metu vykdomi žemės kasimo darbai, statybos darbai. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 28 2022 m. 2023 m. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 0 2 Lengvų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų 0 1,31 2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: 2024 m. planai: Tvarumo ataskaita 2023 GRI 403-9 Sužeidimai, susiję su darbu Pastaba: Lengvų nelaimingų atsitikimų (sužeidimų) skaičius milijonui išdirbtų valandų (angl. total recordable injury rate per million hours worked) rodiklis yra apskaičiuotas pagal GRI 403-9 standarto formulę. Visų darbuotojų bendras per 2023 m. dirbtų valandų skaičius yra 11269833 val. Įdiegta elektroninė kvalifikacijos ir darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo platforma, siekiant gerinti mokymo kokybę ir pasiekiamumą kiekvienam darbuotojui. Skaitmenizuotas asmeninių apsaugos priemonių išdavimo procesas. Nuo 2023-03-01 asmeninės apsaugos priemonės darbuotojams išduodamos per elektroninę platformą VIACOREX. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS IR SAUGOS MOKYMAI Bendrovė vykdo darbuotojų sveikatos ir saugos darbe mokymus, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas būtų informuotas ir pasirengęs saugiai atlikti savo pareigas. Mokymų programa yra sudaryta iš kelių dalių: Teoriniai mokymai, kurie apima sveikatos ir saugos darbe pagrindus, teisinius aktus, bendrovės taisykles ir procedūras. Taip pat dėmesys skiriamas pavojaus identifikavimui ir saugaus elgesio principams, įskaitant asmeninės apsaugos priemonių naudojimą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Praktiniai mokymai, susiję su konkrečiais pavojais ir veiklomis, pavyzdžiui, gaisro sauga, civilinė sauga, cheminių medžiagų naudojimas ir padidintos rizikos darbai. Čia taip pat įtraukiami evakuacijos plano mokymai ir pirmosios pagalbos principai. Periodiniai žinių patikrinimai ir praktinės treniruotės, skirtos atnaujinti ir patikrinti darbuotojų žinias bei įgūdžius realiose ar simuliuotose situacijose. Bendrovės vadovai ir saugos specialistai atsakingai užtikrina mokymų kokybę, nuolat atnaujindami programas atsižvelgdami į naujausius pavojus ir teisinius reikalavimus. Taip bendrovė siekia sukurti saugią darbo aplinką ir garantuoti, kad kiekvienas darbuotojas būtų gerai pasirengęs veiksmams įvairiose situacijose. 2023-03-16 Technikos direktorius K. Grimalis, DSST vyr. specialistas V. Fijalkauskas ir statybos vadovas K. Kurpis dalyvavo kompanijos „PETROFAC“ forume „2023 Contractors safety forum Lithuania“, kuriame Lietuvos ir užsienio kompanijos dalinosi saugios aplinkos kūrimo patirtimi. Pradėta skaitmenizuoti darbuotojų privalomą sveikatos tikrinimą naudojant elektroninę platformą esveikata.lt siekiant gerinti sveikatos tikrinimo kokybę ir informacijos pasiekiamumą kiekvienam darbuotojui. 2024 m. – „Nelaimingų atsitikimų darbe nulinė vizija“ tikslas – 0 nelaimingų atsitikimų darbe. 2024 m. I ketvirtį baigti diegti DSS vadybos e. platformą „SAUGA.lt“; DSS ir kompetencijų (profesinius mokymus vykdyti naudojant e. Platformą „SAUGA.lt“. Gerinti darbuotojų ir vadovo suvokimo lygį DSS ir rizikos vertinimo srityse tobulinant mokymo programas, informacijos pateikimo būdus. GRI 403-5 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 29 Vienas pagrindinių Grupės strategijos tikslų – skatinti darbuotojų mokymąsi ir tobulėjimą visuose lygmenyse. Personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas leidžia užtikrinti tinkamą ir sklandžią Grupės įmonių bei veiklos procesų eigą, o taip pat yra vienas svarbiausių konkurencingumą užtikrinančių veiksnių. Personalo ugdymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgiant į Grupės tikslus ir darbuotojų kompetenciją reikalingą šiems tikslams pasiekti. Grupės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose. Grupėje nuolat vykdomas vidinis darbuotojų mokymas, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietai keliamus reikalavimus. Didžiausią dėmesį mokymų metu Grupė skiria Darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) mokymams, kurie yra įtraukti ir aprašyti Grupės Darbuotojų saugos ir sveikatos politikoje. Šios temos sklandžiam procesui užtikrinti Grupėje taip pat yra įdiegta ISO 45001 procedūra Personalo mokymas (KADSSVP-016), o mokymų tvarka apibrėžta Grupės darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarkoje. Bendrovė ir jos įmonės yra atsakingos už savo darbuotojų kvalifikacijos ir įgūdžių ugdymą, o tai reiškia, kad jos investuoja laiką ir lėšas į reikalingų mokymų ir švietimo programų organizavimą bei įgyvendinimą. Mokymai Grupėje vykdomi dvejomis kryptimis, naudojantis: 1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai). 2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos). Grupė nuolat investuoja į darbuotojų mokymus ir tobulinimosi kursus siekiant gerinti jų kompetencijas ir suvokimą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 2023 m. buvo organizuojami mokymai Bendrovėje ir mokymo įstaigose. Mokymai, kuriuose dalyvavo darbuotojai, išvardinti toliau pateikiamoje lentelėje. 4712 Per 2023 m. Grupė iš viso skyrė valandų įvairiems išoriniams ir vidiniams mokymams. DARBUOTOJŲ MOKYMAS IR ŠVIETIMAS Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 30 Tvarumo ataskaita 2023 Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui  2022 m. 2023 m. 2022 m. 2023 m. 2022 m. 2023 m. Specialistų skaičius Skaičius, val. Vidutinis mokymų valandų skaičius darbuotojui Moterys 6 19 130 170 21,67 8,95 Vyrai 143 272 2791 4542 19,52 16,70 Pardavimų ir derybų 2 3 8 16 4,00 5,33 Aukštalipio 40 23 916 148 22,90 6,43 Krovinių kabinėtojas 0 21 0 277  13,19 Priešgaisrinės saugos (darbuotojo) 48 59 161 176 3,35 2,98 Priešgaisrinės saugos (vadovo) 6 3 41 17 6,83 5,67 Civilinės saugos 9 22 1 40 0,11 1,82 Smurtas ir priekabiavimas: pavojus, prevencijos priemonės, darbuotojų teisės ir pareigos 9 22 1 40 0,11 1,82 Kėlimo platformos ir jų įrangos operatorius 0 41 0 1274  31,07 Darbo kėlimo kranais organizavimas 0 1 0 3  3,00 Bokštinio krano operatorius 0 1 0 32  32,00 Mobilių darbinių platformų darbo vadovas 0 1 0 16  16,00 Statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius 0 3 0 96  32,00  2022 m. 2023 m. 2022 m. 2023 m. 2022 m. 2023 m. Specialistų skaičius Skaičius, val. Vidutinis mokymų valandų skaičius darbuotojui Pirmos pagalbos mokymai 9 53 1 143 0,11 2,70 DSS specialistai 9 14 652 1072 72,44 76,57 Darbuotojų saugos ir sveikatos tobulinimas 0 3 0 64  21,33 Darbdavio įgalioti asmenys 5 5 170 170 34,00 34,00 Energetikos darbuotojai (šilumos ūkis) 8 0 234 0 29,25 Atestuojamų statybos specialistų mokymai kvalifikacijos atestatui gauti 4 3 32 48 8,00 16,00 Atestuojamų statybos specialistų mokymai kvalifikacijos atestatui pratęsti 17 29 404 704 23,76 24,28 Atestuojamų statybos specialistų mokymai kvalifikacijos atestatui papildyti darbui kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje 10 13 160 259 16,00 19,92 Atsakingų konstrukcijų suvirintojų atestacijos mokymai 4 3 128 96 32,00 32,00 GRI 2-4 GRI 404-1 * Darbdavio įgaliotas asmuo – tai struktūrinio dalinio vadovas, kuriam įmonės vadovas pavedė įgyvendinti DSS prevencines priemones (skyriaus, tarnybos, biuro ir kito padalinio vadovas) Pastaba: Už 2023 m. pateikiama lentelė yra atnaujinta su duomenimis už 2022 m., nes praeitų metų ataskaitoje informacija buvo atskleista nepilnai. 243 apmokyti darbuotojai ir vadovai SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 31 Grupė nuosekliai siekia puoselėti vidinės tvarumo kultūros gyvavimą. Didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui, kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Grupė siekia užtikrinti, jog darbuotojai gerai jaustųsi savo darbo vietoje, galėtų tobulėti, plėsti savo kompetencijas ir žinias, laisvai kurti bei įgyvendinti su tvarumu susijusias idėjas. Pagrindiniai Grupėje priimti tvarios kultūros principai: Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai). Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai). Etiškas (padorus) elgesys. Pagarba (įsiklausymas ir reagavimas) suinteresuotųjų šalių interesams. Pagarba įstatymų viršenybei. Tarptautinio elgesio normų laikymasis. Pagarba žmogaus teisėms. Tinkamai įdiegta tvarumo kultūra padeda įmonei valdyti neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinti tvarios statybos procesą ir prisideda prie tvarios visuomenės kūrimo. Vidinės tvarumo kultūros kūrimui ir puoselėjimui Grupė yra parengusi papildomus susijusius dokumentus, kuriais siekia supažindinti darbuotojus su Grupės pozicija įvairių tvarumo klausimų atžvilgiu. Visiems darbuotojams pasiekiami šie dokumentai: Tiekėjų elgesio kodeksas Aplinkosaugos politika VIDINĖS TVARUMO KULTŪROS KŪRIMAS Praktiniai pirmosios pagalbos mokymai – visi norinys Panevėžio ir Vilniaus darbuotojai dalyvavo pirmosios pagalbos kursuose, kuriuose sužinojo arba prisiminė, kaip elgtis gyvybei grėsmę keliančiose situacijose, kad prireikus galėtų pagelbėti kolegoms, artimiesiems ar kitiems savo aplinkos žmonėms. Praplėstas turimų saulės elektrinių parkas ir jų galia Hustal UAB. Hustal UAB kolegos ėmėsi konkrečių veiksmų aplinkosaugos srityje ir parengė dvi aplinkosaugines produktų deklaracijas (EDP). Pagrindinės produkcijos deklaracijoje vienas pagrindinių rodiklių – produktų globalinio atšilimo potencialas (GWP) – sumažintas nuo 2,83 iki 1,47 kgCO2/kg, o dėžinių sijų deklaracijoje pasiektas itin mažas GWP – 0,877 kgCO2/kg. Tai reiškia, kad dabar Hustal UAB gaminiai palieka mažesnį anglies dioksido pėdsaką ir yra ekologiškesni. 2023 m. pasiekimai: Gegužės mėn. darbuotojai kartojo žingsnių iššūkio iniciatyvą, kurios metu nuėjo daugiau nei 22 mln. žingsnių. Per 2023 m. Grupėje buvo įgyvendintos šios tvarumo kultūrą skatinančios iniciatyvos: Tvarumo ataskaita 2023 PST dukterinė įmonė „Skydmedis“ savo gamyboje naudoja ir pati pilnai savo poreikius aprūpina žalia energija. Nei elektros, nei šildymui kuro neperka iš išorės. PST perka ir orientuojasi tik į žalios energijos pirkimus bendrovės mastu. Vis dažniau vykdomuose projektuose (ypač vėjo jėgainių) Bendrovė naudoja pagal mažesnės CO2 emisijos formulę pagamintą Ecocrete betoną, pasižymintį tais pačiais standartinio ir ankstyvojo stiprumo rodikliais kaip ir įprastas betonas, tačiau garantuojantį gana reikšmingą CO2 emisijos sumažinimą. Bendrovė Siekia ir toliau naudoti gamtai draugiškesnį betoną bei taikyti kitas, efektyviau naudoti resursus ir mažinti aplinkos taršą padedančias technologijas. Bendrovė stengiasi atsakingai apgalvoti ir savo klientams ar partneriams ypatingomis progomis dovanoti tvarias dovanas. Pvz, Lazdynų baseino statybos užbaigimo proga teritorijoje buvo pasodintas ąžuoliukas su atminimo lentele; partneriams „OP bankui“ jų įsikūrimo Lietuvoje jubiliejaus proga taip pat įteiktas ir pasodintas medelis šalia jų ofiso. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 32 Teigiamas poveikis bendruomenėms yra viena svarbiausių Grupės krypčių. Grupė tiki, kad socialinė verslo atsakomybė, – veiksminga tik integruota į kasdienį darbą ir valdoma kaip bet kuri kita verslo veikla, – veda prie tvarios, ir atsakomybe pagrįstos, ekonomikos kūrimo. Grupės pastovus ir nuolatinis verslo ir projektų valdymo, kokybės, klientų pasitenkinimo, tiekimo ir subrangovų grandinių valdymo, aplinkosaugos ir viešųjų ryšių tobulinimas – tai ne tik atvirumas ją supančiai aplinkai, bet ir tikslas veikti etiškai, sąžiningai ir skaidriai rinkos, aplinkosaugos, visuomenės ir darbuotojų atžvilgiu. Grupės įmonės savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės etikos principais. Socialinės atsakomybės veikla yra paremta Grupės vertybėmis ir apibrėžia Grupės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkosaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į Bendrovės ir Grupės vidaus procesus, bei į santykius su užsakovais. Statybų sektorius savo veikla palieka gana žymų pėdsaką gamtai bei aplinkai: eikvojami gamtos ištekliai, naudojama daug įvairios technikos (sunkvežimiai, traktoriai ir kt.) bei taršių statybinių žaliavų (medžiagų). Nevaldant rizikų, susijusių su tokios veiklos vykdymu, poveikis aplinkai, įskaitant bendruomenes, gali būti didelis. Sėkmingam šios temos suvaldymui Grupė įgyvendina vietos bendruomenių įtraukimą, poveikio vertinimą ir šias plėtros programas: Nustatant aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgiama į gyvavimo ciklo perspektyvą. Proceso metu vertinami šie pagrindiniai produkto ir (arba) paslaugos gyvavimo ciklo tarpsniai: žaliavų įsigijimas, projektavimas, statybos produktų gamyba, gabenimas, statinio statyba, statinio naudojimas, nugriovimas pasibaigus ciklui ir galutinis pašalinimas. Grupėje vykdoma aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos rodiklių stebėsena bei atliekami matavimai: atliekų kiekis, naudojamų pavojingų cheminių medžiagų kiekis, grunto taršos incidentai naftos produktais, lietaus nuotekų užterštumas, vidaus degimo variklių išmetamų dujų matavimai, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, triukšmas, patalpų dulkėtumas, gatvių tarša purvu ir (arba) dulkėmis, elektros energijos, vandens, degalų sunaudojimas ir kt . Matavimų rezultatus Grupė bei jos įmonės teikia kontroliuojančioms institucijoms. TEIGIAMAS POVEIKIS VIETOS BENDRUOMENĖMS Tvarumo ataskaita 2023 GRI 413-1 PARAMA VIETOS BENDRUOMENĖMS 2023 m. Grupė toliau įgyvendino savo tikslą būti patikima ir socialiai atsakinga įmone – investavo finansinius bei žmogiškuosius išteklius į įvairią papildomą veiklą, rėmė socialinius, sporto, kultūrinius bei sveikatinimo projektus. Per 2023 m. Grupė parėmė virš 10 įvairių organizacijų. Siekiame remti švietimo bendruomenę, bendradarbiauti su studentais ir stiprinti jų susidomėjimą statybų sektoriaus veiklomis. 2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: Prisidėjome prie Lietuvos mokslo bendruomenės palaikymo bei auginimo: Skyrėme stipendiją geriausios 2022 metų mokslinės disertacijos autorei pagal Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) inicijuotus „Geriausios 2022 m. disertacijos“ rinkimus. Bendradarbiaudami su Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultetu, 2023 m. įsteigėme stipendiją už geriausius studijų ir mokslo pasiekimus II-os pakopos studijų programos „Integruotas projektavimo ir statybos valdymas“ studentui (-ei). SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 33 Tvarumo ataskaita 2023 Grupė siekia užtikrinti darbo aplinką, kurios pagrindas yra pagarba pamatinėms žmogaus teisėms ir žmogiškosioms vertybėms. Žmogaus teisių užtikrinimo svarba yra apibrėžta PST Darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse. PST tikisi, kad darbuotojai, tiekėjai ir įmonės atstovai visuose Bendrovės padaliniuose draudžia bet kokios formos diskriminaciją ir priekabiavimą. Per 2023 m. Grupėje nenustatyta su žmogaus teisėmis susijusių rizikų, žmogaus teisių pažeidimų nebuvo. Vykdydama savo veiklą Bendrovė ir Grupė laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų, pasisako už sąžiningą ir skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ir smurto. Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Bendrovės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeimyninės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai, ar asmens savybių, turi lygias teises ir galimybes. 2023 metais Bendrovėje ir Grupėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su juo susijęs nusiskundimas. ŽMOGAUS TEISĖS SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 34 VALDYSENOS SRIT IS Verslo etika yra neatsiejama PST ir Grupės įmonių veiklos dalis. Grupė siekia kurti ir puoselėti etiško verslo kultūrą, užkirsti kelią korupcijai ir kyšininkavimui bei sąžiningai konkuruoti. Grupės pozicija ir platesnis požiūris į verslo etiką yra aprašytas PST darbuotojų, tiekėjų ir įmonės atstovų elgesio kodekse, kuris yra pasiekiamas visoms suinteresuotoms šalims. Grupė yra išskyrusi ir savo veikloje vadovaujasi šiais principais: VERSLO ETIKA Tvarumo ataskaita 2023 GRI 205-3 KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU Bendrovė ir jos dukterinės įmonės netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą. Grupė netoleruoja sukčiavimo, turto prievartavimo, neoficialios apskaitos kūrimo, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymo, fiktyvių išlaidų apskaitos, suklastotų dokumentų naudojimo ir kitų korupcijos apraiškų. Korupcijos netoleravimo nuostatos taikomos visiems Grupės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Grupės vardu. Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat vykdo veiklos kontrolę, tobulina veiklos procesus. Bendrovė ir dukterinės įmonės susilaiko nuo bet kokių įtakos formų politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų. Grupė visuomet bendradarbiauja su institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą informaciją. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės užtikrina, kad visi jos pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo, bei nešališkumo reikalavimų, racionaliai naudojat lėšas. Tiekėjai atrenkami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, tiekėjams sudarant vienodas ir nediskriminacines sąlygas. Vykdydama subrangovų parinkimus, Grupė atlieka subrangovų kvalifikacijos vertinimą. Aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų užtikrinimas bei subrangovų sąžiningumas yra svarbiausi subrangovams keliami reikalavimai. Per 2023 m. reikšmingų teisės aktų nesilaikymo atvejų užfiksuota nebuvo. Baudų už įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus taip pat nebuvo. Grupė laikosi įstatymų vyriausybinių norminių aktų apibrėžta tvarka. 2023 m. korupcijos atvejų įmonėje neužfiksuota. GRI 2-27 Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai). Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai). Etiškas (padorus) elgesys. Pagarba (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesams. Pagarba įstatymų viršenybei. Tarptautinio elgesio normų laikymasis. Pagarba žmogaus teisėms. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 36 Tvarumo ataskaita 2023 GRI 205-2 ANTIKORUPCINIŲ POLITIKŲ IR PROCEDŪRŲ KOMUNIKACIJA IR MOKYMAI Informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas įkeltas į PST interneto svetainę ir pasiekiamas visiems valdymo organams. Valdybos nariams, generaliniam direktoriui išsiųstas el. paštu. Visi darbuotojai (100 proc.) yra informuoti apie organizacijos antikorupcinę politiką ir procedūras. Verslo partneriams informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas pasiekiamas PST interneto svetainėje. Supažindinimo procentas nėra skaičiuojamas. 2023 metais valdymo organo narių apmokymai apie antikorupciją nebuvo rengiami. Apmokymai darbuotojams taip pat nebuvo rengti – procedūra detaliai paaiškinta minėtame tvarkos apraše. Darbuotojai su ja yra supažindinami pasirašytinai. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 37 Vietovė Įsigytų produktų ir paslaugų dalis pagal valstybes (%) 2022 m. 2023 m. Lietuva 94,4 88,87 Lenkija 2,7 3,2 Latvija 1,5 7,64 Vokietija 1,3 0,28 Tvarumas tiekimo grandinėje valdomas renkantis tiekėjus, atsižvelgiant į jų taikomas praktikas, poveikį aplinkai, žmogaus teisėms ir bendruomenėms. Prisidedant prie tvarumo iniciatyvų tiekimo grandinėje Grupė gali suteikti impulsą statybinių produktų tiekėjams ir gamintojams jungtis ir siekti didesnio savo veiklos tvarumo. Tinkamam šios temos proceso užtikrinimui yra numatyta pirkimo–pardavimo procedūra. Papildomai, šios temos valdymas apibrėžtas Kokybės ir Aplinkosaugos politikose. Pirkimų biudžeto dalis pagal veiklos vietoves TVARUMAS TIEKIMO GRANDINĖJE Tvarumo ataskaita 2023 GRI 204-1 GRI 308-1 Pastaba: Grupės vietinių tiekėjų apibrėžtis – Lietuva. Pagrindinės veiklos vietovės apibrėžtos pagal objektus. Nauji tiekėjai Iki šiol nebuvo vertinami pagal aplinkosaugos ir socialinius kriterijus. Ateityje numatoma pradėti vertinti tiekėjus pagal tvarumo kriterijus ir pirmenybę teikti tiekėjams, kurie šiuos kriterijus atitinka. 2023 m. pasiekimai: 2022 m. skaitmenizavus pirkimų valdymo sistemą, pirkimai pradėti vykdyti e-pirkimų platformoje Viacorex. 2023 m. 90 proc. pirkimų buvo vykdomi per šią sistemą. 2022 m. pirkimo–pardavimo sutartys buvo perkeltos į Doclogix programą – tai leidžia ženkliai mažinti popieriaus ir spausdinimo dažų sunaudojimą. Tad 2023 m. buvo atsisakyta popierinių priedų prie bendrinių sutarčių, siunčiami e-užsakymai. Taip vykdoma iki 80 proc. pirkimų. GRI 414-1 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 38 Bendrovė ir Grupės įmonės nuolat skiria didelį dėmesį veiklos valdymo efektyvumui didinti, statybos darbų kokybei gerinti ir modernioms technologijoms diegti. Grupė ieško būdų, kurie leistų efektyvinti veiklą, taikyti inovatyvius ir išteklius taupančius procesų valdymo būdus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, statybos darbų ir paslaugų kokybę. Tad 2023 m. bendrovė pradėjo pagrindinės savo veiklos – projektų valdymo procesų optimizavimą. Bus siekiama procesus išgryninti bei suskaitmeninti. Optimizuodama gamybos procesus, Bendrovė ir jos įmonės siekia mažinti veikloje naudojamos energijos kiekius. Investuojama į žalią energiją pasigaminti ir naudoti leidžiančias technologijas. Siekdama palaikyti aukščiausią kompetenciją statybos sektoriuje, savo veikloje Grupė diegia ir naudoja pažangius procesus bei technologijas. Bendradarbiaudama su partneriais, Grupė siekia platesnio statinio skaitmeninio modelio (BIM) principų taikymo plėtojimo projektų valdymo veikloje. Statinių projektų rengimui Grupė naudoja šiuolaikines projektavimo programas. Grupė taip pat vykdo aktyvią stebėseną ir nuolat pildo naudojamų programų paketą aktualiomis programomis. INOVACIJOS IR VEIKLOS EFEKTYVUMAS Tvarumo ataskaita 2023 2024 m. planai: 2024 m. Bendrovės prioritetas bus skiriamas procesų skaitmeninimui (projektų valdymo, personalo valdymo, duomenų analizės). Taip pat bus siekiama įsigyti ir įdiegti įrangą bei mechanizmus leisiančius padidinti darbo našumą, darbų atlikimo tikslumą bei sumažinti vykdomos veiklos poveikį aplinkai, kuro suvartojimą. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 39 Paslaugų ir statinių kokybė – viena pagrindinių strateginių Grupės temų. Bendrovė ir jos įmonės siekia užtikrinti, kad įgyvendinami projektai būtų aukštos kokybės, patenkintų klientų poreikius ir atitiktų industrijos standartus. Siekdama patenkinti klientų poreikius ir lūkesčius, Grupė stengiasi suprasti ne tik kliento nustatytus, bet ir prognozuojamus poreikius, nustatydama svarbiausias produktų (paslaugų) charakteristikas, įvertindama savo padėtį rinkoje, nustatydama rinkos galimybes, silpnąsias vietas bei numatydama konkurencinį pranašumą ateityje. Sklandžiam šios temos vykdymui Grupė vadovaujasi sukurta, dokumentais įforminta, įgyvendinta ir nuolat prižiūrima kokybės vadybos sistema. Grupė įsipareigoja nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą pagal LST EN ISO 9001:2015 standarto reikalavimus. Tam nustatyti specialūs procesai, apibrėžta jų seka ir sąveika, taip pat nustatyti kriterijai ir metodai efektyviam procesų valdymui. Planuodama produkto bei paslaugų realizavimą, Bendrovė ir jos įmonės yra nustačiusios kokybės tikslus ir reikalavimus, keliamus produktui ar paslaugai. Reikalavimai išsamiai aprašyti Grupės Kokybės politikoje. Kokybės tikslai bei reikalavimai yra peržiūrimi kas 1 metus. Bendrovėje ir jos įmonėse įdiegtas vadybos sistemos sertifikuoja nepriklausomas priežiūros auditas, kurį vykdo sertifikacinės firmos „Bureau Veritas” auditoriai. Vadovybinės vertinamosios analizės metu yra analizuojami vidaus ir išorės auditų rezultatai ir priimami sprendimai vadybos sistemos gerinimui. PASLAUGŲ IR STATINIŲ KOKYBĖ 2023 m. atlikti darbai ir pasiekimai: 2023 m. siekiant suefektyvinti bendravimą ir užduočių pasidalijimą su bendradarbiais, tiekėjais, subrangovais ir užsakovais garantinio laikotarpio užduočių valdymui buvo pradėta naudoti Einpix programa. Ji leido supaprastinti užduočių ir defektų valdymą, efektyviai spręsti neatidėliotinas problemas ir prižiūrėti darbuotojų vykdomas užduotis realiuoju laiku, stebėti užsakovo reakciją į atliekamus darbus. 2024 m. planai: Kokybės klausimus integruoti į diegiamą projektų valdymo IT sistemą. Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 40 Rizikos valdymas yra strateginio valdymo dalis ir neatsiejamas nuo kasdienės Grupės veiklos. Valdant rizikas, pagrindinis Grupės tikslas yra nustatyti didesnes ir reikšmingas rizikas ir optimaliai jas valdyti. Grupė siekia nuolat vertinti veiklos rizikas ir diegti priemones jų šalinimui ir mažinimui. Vykdydama veiklą PST ir Grupės įmonės susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis: Teisinio reguliavimo Didelės konkurencijos Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo Ekonomikos cikliškumo Užsakymų gavimo tolygumas Nestabilios medžiagų kainos pasaulinėje rinkoje Medžiagų kainų augimo Makroekonominių veiksnių Dempingo Tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys Bendrovės ir Grupės verslo riziką, yra konkurencija statybos rinkoje ir statybos paslaugų paklausos pokyčiai. Statybos paslaugų paklausa stipriai priklauso ir nuo investicijų apimties bei finansavimo gaunamo iš ES struktūrinių fondų. Medžiagų ir paslaugų kainų augimas ir svyravimai apsunkina vykdomų projektų biudžetų sudarymo procesą bei galimybę pradėtus projektus užbaigti pagal suplanuotas išlaidas. Tai sukelia papildomą riziką vykdant fiksuotos kainos statybos sutartis ir mažina projektų pelningumą. Bendrovės ir Grupės veiklai įtaką daro ir Lietuvos bei šalių, kuriose veikia Grupės įmonės, ekonominė situacija (ekonominis cikliškumas), geopolitiniai pokyčiai, Rusijos karinė invazija į Ukrainą, išlieka rizikos susijusios su COVID-19. Vis dar išlieka neapibrėžtumas pasaulio ekonomikos raidos tendencijose dėl numatomos regioninės ir pasaulinės krizės. Daugiau informacijos apie rizikas bei jų valdymą pateikiama Grupės metinio pranešimo skyriuje „Valdymo ataskaita” RIZIKŲ VALDYMAS Informacija apie iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 4- oje pastaboje. Teisiniai neapibrėžtumai pateikti Atskirų finansinių ataskaitų 28-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų 27-oje pastaboje. Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 41 Tvarumo ataskaita 2023 RODYKLĖ GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS Pareiškimas dėl GRI standartų naudojimo Akcinės bendrovės Panevėžio statybos trestas tvarumo ataskaita atitinka GRI standartus ir yra pateikta už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taikomi GRI 1 GRI 1: Taikymo pagrindai 2021 Taikomi GRI standartai sektoriams Netaikomi GRI 2: Bendroji informacija 2021 GRI standartas Puslapis 1. Organizacija ir jos ataskaitų teikimo praktika 2-1 Informacija apie organizaciją 4, 5 psl. 2-2 Subjektai, įtraukti į organizacijos tvarumo ataskaitą 4, 5 psl. 2-3 Ataskaitinis laikotarpis, ataskaitų teikimo dažnumas ir kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą 4 psl. 2-4 Pasikartojanti informacija 4, 31 psl. 2-5 Išorinis patikrinimas 4 psl. 2. Veikla ir darbuotojai 2-6 Veikla, vertės grandinė ir kitiverslo santykiai 5 psl. 2-7 Darbuotojų skaičius ir įvairovė 24 psl. 2-8 Darbininkai, kurie nėra organizacijos darbuotojai 24 psl. GRI standartas Puslapis 3. Valdymas 2-9 Valdymo struktūra ir sudėtis 8 psl. 2-10 Aukščiausiojo valdymo organo narių siūlymas ir atranka 8 psl. 2-11 Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas 8 psl. 2-12 Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo prižiūrint organizacijos poveikio valdymą 8 psl. 2-13 Atsakomybės už organizacijos poveikio valdymą delegavimas 8 psl. 2-14 Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant tvarumo ataskaitas 4 psl. 2-15 Interesų konfliktai 8 psl. 2-16 Pranešimai apie kritines problemas 8 psl. 2-17 Aukščiausiojo valdymo organo narių turimos žinios darnaus vystymosi srityje 8 psl. 2-18 Aukščiausiojo valdymo organo veiklos tvarumo srityje rezultatų vertinimas Iki šiol nebuvo nustatyta konkretaus proceso vertinti valdybos veiklą tvarumo atžvilgiu. Toks procesas būtų numatytas, jeigu atsirastų poreikis. 2-19 Atlygio politika 27 psl. 2-20 Atlyginimų nustatymo procesas 27 psl. 2-21 Metinio atlyginimo santykis 27 psl. 4. Strategija, politika ir taikomos praktikos 2-22 Pareiškimas apie tvarios plėtros strategiją 3 psl. 2-23 Atsakingo verslo politika 7 psl. 2-24 Atsakingo verslo politikoje apibrėžtų įsipareigojimų įtvirtinimas 7 psl. 2-25 Sukelto neigiamo poveikio ištaisymo procesai 8 psl. 2-26 Patarimų ir susirūpinimą keliančių klausimų iškėlimo instrumentai 8 psl. SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 42 GRI standartas Puslapis 2-27 Atitiktis teisiniam reguliavimui 36 psl. 2-28 Narystė asociacijose AB „Panevėžio statybos trestas“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos,Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos irPanevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė.UAB „Metalo meistrai“ – Lietuvos suvirintojų asociacijos narė,UAB „PST investicijos” – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narė. 5. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas 2-29 Bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis praktika 9 psl. 2-30 Kolektyvinės sutartys Įmonė nėra sudariusi su darbuotojais kolektyvinės sutarties. GRI 3: Pagrindinės tvarumo temos 2021 3-1 Pagrindinių tvarumo temų nustatymo procesas 9 psl. 3-2 Pagrindinių tvarumo temų sąrašas 10 psl. 3-3 Pagrindinių tvarumo temų valdymas 10 psl. Ekonominės temos GRI 204: Pirkimų praktika 2016 204-1 Išlaidų vietiniams tiekėjams dalis 38 psl. GRI 205: Antikorupcija 2016 205-2 Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija ir mokymai 37 psl. 205-3 Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi 36 psl. Aplinkosaugos temos GRI 302: Energija 2016 302-1 Energijos suvartojimas organizacijoje 19 psl. 302-3 Energijos intensyvumas 19 psl. GRI standartas Puslapis GRI 303: Vanduo ir nuotekos 2018 303-5 Vandens suvartojimas 21 psl. GRI 305: Emisijos 2016 305-1 Tiesioginės (Scope 1) ŠESD emisijos 19 psl. 305-2 Netiesioginės (Scope 2) energijos ŠESD emisijos 19 psl. 305-3 Kitos netiesioginės (Scope 3) ŠESD emisijos 19 psl. 305-4 ŠESD emisijų intensyvumas 19 psl. GRI 306: Atliekos 2020 306-3 Susidariusios atliekos 20 psl. 306-4 Atliekos, kurios nebuvo pašalintos 20 psl. GRI 308: Tiekėjų patikrinimas pagal aplinkosaugos kriterijus 2016 308-1 Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal aplinkosaugos kriterijus 38 psl. Socialinės temos GRI 401: Įdarbinimas 2016 401-1 Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita 25 psl. 401-3 Vaiko priežiūros atostogos 25 psl. GRI 402: Darbo santykiai 2016 402-1 Trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis Sutampa su Darbo kodekse nustatytais terminais GRI 403: Darbuotojų sveikata ir sauga 2018 403-1 Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema 28 psl. 403-5 Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai 29 psl. 403-9 Sužeidimai, susiję su darbu 29 psl. GRI 404: Darbuotojų mokymai ir ugdymas 2016 404-1 Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui 31 psl. Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 43 GRI standartas Puslapis GRI 405: Įvairovė ir lygios galimybės 2016 405-1 Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė 26 psl. GRI 406: Nediskriminavimas 2016 406-1 Diskriminavimo atvejai ir korekciniai veiksmai, kurių buvo imtasi 26 psl. GRI 413: Vietos bendruomenės 2016 413-1 Veiklos, susijusios su vietos bendruomenių dalyvavimu, poveikio vertinimu ir plėtros programomis 33 psl. GRI 414: Tiekėjų vertinimas pagal socialinius kriterijus 2016 414-1 Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal socialinius kriterijus 38 psl. Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 44 Pasaulinio susitarimo principas Puslapis 1 Mes remiame ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises. 34 psl. 2 Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais. 34 psl. 3 Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, ir pripažįstame darbuotojų teisę į kolektyvines derybas. 34 psl. 4 Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 34 psl. 5 Nesinaudojame vaikų darbu ir stengiamės prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 34 psl. 6 Nediskriminuojame ir stengiamės prisidėti prie profesinės diskriminacijos panaikinimo aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką. 34 psl. 7 Taikome prevencines priemones ir laikomės atsargumo principo aplinkos atžvilgiu. 7 psl. 8 Imamės iniciatyvų, skatinančių atsakomybę už aplinką. 17 psl. 9 Skatiname aplinkai draugiškų technologijų kūrimą ir taikymą. 17 psl. 10 Netoleruojame korupcijos ir kovojame su visomis jos formomis, įskaitant papirkinėjimą ir kyšininkavimą. 36 psl. JT PASAULINIO SUSITARIMO PRINCIPAI Šio amžiaus pradžioje Jungtinės Tautos sudarė ir paskelbė 10 universalių principų (angl. Global Compact), kurių savanoriškai laikytis kviečiamos visos organizacijos, siekiančios veiklą vykdyti atsakingai ir tvariai. Savo veikloje remiame šiuos principus ir skatiname jų įgyvendinimą tose srityse, kuriose galime daryti įtaką. Žemiau pateikiame visų principų sąrašą ir nurodome, kuriuose puslapiuose šioje ataskaitoje yra aprašyta mūsų veikla, siekiai ir iniciatyvos šių principų įgyvendinimo atžvilgiu. Tvarumo ataskaita 2023 SOCIALINĖ SRITISTVARUMAS GRUPĖJE VALDYSENOS SRITISAPLINKOSAUGOS SRITIS RODYKLĖTURINYS VADOVO ŽODIS APIE TVARUMO ATASKAITĄ TRUMPAI APIE GRUPĘ 45