LITGRID TURTAS AB

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS
UŽ LAIKOTARPI, PASIBAIGUSI 2010 M.
GRUODŽIO 31 D. PARENGTOS PAGAL
TARTPAUTINIUS FINANSINĖS
ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS
TAIKYTI EUROPOS SAJUNGOJE,
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO
AUDITORIAUS IŠVADA

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITO IŠVADA	3 – 4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5 – 42
FINANSINĖS ATASKAITOS:
FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS	43 – 44
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS	45
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS	46
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS	47
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS	48 – 84

Finansinės ataskaitos pasirašytos 2011 m. kovo 18 d.

pwc

Nepriklausomo auditoriaus išvada

LITGRID turtas AB akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome čia pridėtų, 43 - 84 puslapiuose pateiktų, atskirų ir konsoliduotų LITGRID turtas AB (toliau - Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau kartu – Grupė) finansinių ataskaitų (toliau kartu – Finansinės ataskaitos), kurias sudaro 2010 m. gruodžio 31 d. atskira ir konsoliduota finansinės padėties ataskaitos ir nuo įsteigimo iki 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio laikotarpio atskiros ir konsoliduotos bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei apibendrinti reikšmingi apskaitos principai ir kita aiškinamoji informacija, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitos

Vadovybė atsakinga už šių Finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už vidaus kontrolės sistemas, kurios, vadovybės nuomone, yra būtinos finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų netikslumų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga – remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias Finansines ataskaitas savo nuomonę. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume pagrįstai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų.

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito sąlyginei nuomonei.

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio 16B, LT-01112 Vilnius, Lietuva
T: +370 (5) 239 2300, F: +370 (5) 239 2301, El. p. [email protected], www.pwc.com/lt

Uždaroji akcine bendrovė „PricewaterhouseCoopers“, įmonas kodas 111473315, PVM mokėtajo kodas LT114733113, buveinės adresas J.Jasinskio 16B, LT-01112, Vilnius, įregistruota LR juridinių asmenų registre. „PricewaterhouseCoopers“ vadinamas „PricewaterhouseCoopers International Limited“ (PwCIL) firmų narių tinklas arba, atsižvelgieni į kontekstą, atskiros PwC tinklo firmos nares. Klekviena iš jų yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas ir nėra PwCIL ar kitos firmos nares atslavas.

pwc

Sąlyginės nuomonės pagrindimas – darbo apimties ribojimas

Remiantis Bendrovės ir Grupės apskaitos politika, ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, parodančia jo tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, ir šio turto atžvilgiu atliekamas vertės sumažėjimo testas, kai egzistuoja vertės sumažėjimo požymiai. Kaip paaiškinta Finansinių ataskaitų 3.30-oje pastaboje, pastaruoju metu priimti teisės aktų pakeitimai gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką Bendrovės ir Grupės turto tikrajai ir atsiperkamajai vertėms. Bendrovės ir Grupės vadovybė negalėjo nustatyti ilgalaikio materialiojo turto, kurio apskaitinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo atitinkamai lygi 2,051 mln. Lt ir 2,063 mln. Lt tikrosios vertės bei tinkamai atlikti vertės sumažėjimo testo. Mes negalėjome patikimai įvertinti šio neatitikimo įtakos finansinėms ataskaitoms.

Sąlyginė Nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus ankstesnėje pastraipoje aprašyto dalyko galimą poveikį Finansinėms ataskaitoms, Finansinės ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą Bendrovės ir Grupės 2010 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties bei nuo įsteigimo iki 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio laikotarpio jų veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme 5 - 42 puslapiuose pateiktą konsoliduotą metinį pranešimą už nuo įsteigimo iki 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su nuo įsteigimo iki 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio laikotarpio audituotomis Finansinėmis ataskaitomis.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Christopher C. Butler
Direktorius

Vilnius, Lietuvos Respublika
2011 m. kovo 21 d.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2010 METŲ LITGRID TURTAS AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotas akcinės bendrovės LITGRID turtas AB (toliau tekste – Įmonė arba Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (Bendrovė ir jos dukterinės įmonės toliau tekste – Grupė) 2010 metų metinis pranešimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo penktojo skirsnio 25 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo trečiojo skirsnio 9 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 1K-3 „Dėl periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“.

Bendroji informacija apie įmonių grupę

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas

Bendrovės ir jos dukterinių įmonių konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2010 finansinius metus. LITGRID turtas AB veiklą vykdė ne visus kalendorinius metus – įmonių registre Bendrovė buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 16 d., savo veiklą realiai pradėjo vykdyti 2010 m. gruodžio 1 d.

Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys (pavadinimai, teisinės formos, įregistravimo datos ir vietos, įmonių kodai, buveinių adresai (jei registruotų ir faktinių buveinių adresai skiriasi, nurodyti abu), telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, interneto svetainės adresai)

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo tiesioginę kontrolę dukterinėse įmonėse LITGRID AB ir UAB „TETAS“. Netiesiogiai, per LITGRID AB, Įmonė valdė BALTPOOL UAB. Netiesiogiai, per UAB „TETAS“, Įmonė valdė UAB „Energetikos pajėgos“.

Įmonė, rengdama 2010 metų konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsolidavo LITGRID AB, BALTPOOL UAB, UAB „TETAS“ ir UAB „Energetikos pajėgos“ finansines ataskaitas.

Įmonių Grupės kontaktiniai duomenys pateikiami lentelėje:

Pavadinimas	Teisinė forma	Įregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas
LITGRID turtas AB	Akcinė bendrovė	2010-11-16 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	302564383	A.Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius	Tel. +370 5 278 2777
Faks. +370 5 272 3986
[email protected]
www.litgrid.eu
LITGRID AB	Akcinė bendrovė	2009-10-22 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	302449655	A.Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius	Tel. +370 5 278 2777
Faks. +370 5 272 3986
[email protected]
www.litgrid.eu
BALTPOOL UAB	Uždaroji akcinė bendrovė	2009-12-11 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	302464881	A.Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius	Tel. +370 5 278 2260
Faks. +370 5 278 2707
[email protected]
www.baltpool.lt
UAB „TETAS“	Uždaroji akcinė bendrovė	2005-12-08 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	300513148	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys	Tel. +370 45 504 618
Faks. +370 45 504 684
UAB „Energetikos pajėgos“	Uždaroji akcinė bendrovė	2003-11-23 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	136046431	T.Masiulio 16 D, Kaunas-14, LT-52374	Tel. (370 37) 309897
Faks. (370 37) 309803
[email protected]
www.energetikospajegos.lt

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Įmonė	Grupės valdomų akcijų dalis	Pagrindinė veikla
LITGRID turtas AB	-	Elektros energijos perdavimo sistemos turto ir jo priklausinių valdymas, naudojimas ir disponavimas, elektros energijos perdavimo sistemos bei rinkos operatorių funkcijas atliekančių ir veiklą vykdančių įmonių valdymas, bei įmonių, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja, valdymas
LITGRID AB	100 proc.	Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla
BALTPOOL UAB	100 proc.	Elektros energijos rinkos operatoriaus veikla
UAB „TETAS“	61,13 proc.	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai
UAB „Energetikos pajėgos“	61,13 proc.	Energetikos objektų projektavimas

Be aukščiau paminėtų dukterinių įmonių Grupė valdė šių įmonių akcijas: „LitPol Link“ Sp.z.o.o (Lenkija) (50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (28,87 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų), UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (35,14 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų) ir NT Valdos, UAB (buvusi UAB „Kruonio investicijos“) (0,35 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų).

Visų dukterinių ir asocijuotų įmonių akcijos Bendrovei buvo perduotos remiantis AB „Lietuvos energija“ 2010 m. spalio 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintomis akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygomis. LITGRID turtas AB buvo perduotos akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ nuosavybės teise priklausančios:

UAB „TETAS“ 3 454 350 akcijų, kurių vertė 8 290 440 Lt;
UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 4 731 440 akcijų, kurių vertė 4 731 440 Lt;
UAB Technologijų ir inovacijų centras 13 281 082 akcijų, kurių vertė 13 281 082 Lt;
NT Valdos, UAB (buvusi UAB „Kruonio investicijos“) 9095 akcijos, kurių vertė 909 500 Lt;
LITGRID AB 9 747 612 akcijos, kurių vertė 9 747 612 Lt;
LitPol Link Sp.z.o.o 20000 akcijų, kurių vertė 1 019 580 Lt.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Emitento vertybinių popierių apskaitos tvarkymo sutartis dėl emitento išleistų vertybinių popierių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sudaryta su „Swedbank“ AB. Sutartis galioja iki 2011 m. lapkričio 1 d.

Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje (toliau – VVPB). Bendrovės akcijos įtrauktos į Papildomąjį VVPB prekybos sąrašą. Bendrovė yra išleidusi 504 331 380 paprastąsias vardines vieno lito nominaliosios vertės akcijas (ISIN kodas LT0000128415).

Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Grupės veiklos tikslai

AB „Lietuvos energija“, atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/72/EB dėl elektrų energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, 2009 spalio 9 d. įsteigė antrinę įmonę LITGRID UAB. Bendrovė 2010 m. birželio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr.31 buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę. 2009 m. spalio 22 d. bendrovė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Iki 2009 finansinių metų pabaigos LITGRID AB veiklos nevykdė.

2009 metų gruodžio 28 d. LITGRID AB suteikta perdavimo veiklos licencija ir nuo 2010 metų sausio 1 d. bendrovė iš AB „Lietuvos energija“ perėmė ir vykdo elektrų perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) funkciją. LITGRID AB tikslas – savo kompetencijos ribose užtikrinti energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas.

AB „Lietuvos energija“ 2010 metų sausio – lapkričio mėnesiais išliko elektrų energijos perdavimo tinklų savininke ir su LITGRID AB pasirašė sutartį, kuria pastarajai laikinai valdyti ir naudoti perdavė aukštos įtampos elektrų energijos perdavimo tinklus ir kitus įrenginius, skirtus elektrų energijai perduoti. Vadovaujantis šia sutartimi, 2010 metų sausio – lapkričio mėnesiais elektrų energijos perdavimo sistemos priežiūros ir eksploatavimo paslaugas Bendrovei teikė AB „Lietuvos energija“.

LITGRID AB valdyba 2010 m. kovo 1 d. bendrovei nustatė šiuos tikslus:

Parengti perdavimo sistemą sinchroniniam darbui Baltijos šalims prisijungiant prie kontinentinės Europos tinklų (CE - Continental Europe), ilgalaikis tikslas;
Parengti bendrovę dirbti savarankiškai pagal ES III energetikos paketo reikalavimus, 2010 metų tikslas;
Įgyvendinti NPS BEMIP (Baltijos energijos rinkos sujungimo planas) plėtros II etapo pirmąją dalį: pasirengti (teisinės-reguliacinės aplinkos paruošimas) veiklai Baltijos valstybių elektrų rinkoje, 2010 metų tikslas.

LITGRID AB veiklos rezultatai atitiko bendrovės veiklos tikslus – tai aprašyta atitinkamuose šio pranešimo skyriuose.

2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė elektrų energetikos įstatymo pakeitimo koncepcijai, kuria yra įgyvendinamas ES trečiasis energetikos paketas. Nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ nuspręsta atskirti elektrų perdavimo tinklus, perdavimo sistemos operatorių LITGRID AB ir rinkos operatorių BALTPOOL UAB, kurie Lietuvos valstybės bus kontroliuojami tiesiogiai, remiantis ES III energetikos paketo nuostatomis dėl nuosavybės atskyrimo.

UAB „Visagino atominė elektrinė“ 2010 rugpjūčio 12 d. valdybos posėdžio sprendime dėl elektrų energetikos sektoriaus pertvarkymo pagrindinių gairių nustatymo kaip vienas iš uždavinių buvo numatytas perdavimo bloko suformavimas, kurio pagrindiniai tikslai: (i) atskirti ir išgryninti veiklą, (ii) atitikti ES trečiojo paketo reikalavimus, (iii) suformuoti stiprią įmonę, kuri būtų pajėgi sujungti Lietuvos elektrų tinklus su ENTSO-E / ECN tinklu, pradedant jungtimis su Lenkija, Švedija, (iv) įgyvendinti priemones, padėsiančias liberalizuoti elektrų energijos rinką, (v) iškelti pagalbines funkcijas į aptarnavimo įmones.

Įgyvendinant šiuos tikslus 2010 m. spalio 28 d. įvykusiame akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas nuo AB „Lietuvos energija“, kuri po atskyrimo tęs savo veiklą, atskirti jos veiklos dalį, apimančią tiek AB „Lietuvos energija“ tiesiogiai, tiek netiesiogiai (per dukterines bendroves) vykdomą perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, elektrų rinkos operatoriaus veiklą ir dalį su perdavimo sistemos operatoriaus vykdoma veikla susijusios informacinių technologijų bei kitos elektrų energetikos veiklos, ir šiai atskiriamai veiklos daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurti vieną tos pačios teisinės formos naują bendrovę LITGRID turtas AB, kuri po atskyrimo vykdys jai perduotą veiklą. Taip pat buvo patvirtintos AB „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygos.

Vadovaujantis atskyrimo sąlygomis 2010 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas perdavimo –priėmimo aktas. Šio perdavimo – priėmimo akto pagrindu, LITGRID turtas AB perėmė dalį AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų, susijusių su atskiriama dalimi, taip kaip tai apibrėžta AB „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygose. LITGRID AB vieninteliu akcininku, valdančiu 100 proc. bendrovės akcijų, tapo LITGRID turtas AB.

LITGRID turtas AB tikslai yra elektrų energijos perdavimo sistemos turto ir jo priklausinių valdymas, naudojimas ir disponavimas, elektrų energijos perdavimo sistemos bei rinkos operatorių funkcijas atliekančių ir veiklą vykdančių įmonių valdymas, bei įmonių, kurioms priklauso tarpsisteminės elektrų jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja, valdymas.

LITGRID turtas AB nuo 2010 metų gruodžio 1 d. teikia LITGRID AB turto nuomos, turto aptarnavimo ir kitas paslaugas, kurias anksčiau pagal sutartį teikė AB „Lietuvos energija“. Ši sutartis pagal atskyrimo sąlygas buvo perkelta LITGRID turtas AB.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Grupės teikiamos paslaugos

Grupei priklausančios įmonės – LITGRID AB – veikla plačiąja prasme susideda iš vieno veiklos segmento – perdavimo sistemos operatoriaus veiklos. Siekiant didesnio vykdomos veiklos skaidrumo, sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, perdavimo sistemos operatoriaus veikloje išskiriami šie produktai (paslaugos):

elektros energijos perdavimas,
balansavimo/reguliavimo elektros energijos pardavimas,
sisteminių paslaugų (galios rezervavimo paslaugų) pardavimas,
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas ir
kiti PSO produktai (paslaugos).

Elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų ir VIAP kainos yra reguliuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija), balansavimo/reguliavimo elektros energijos kainos apskaičiuojamos pagal Komisijos patvirtintą tvarką.

Elektros energijos perdavimas

Pagrindinė LITGRID AB veikla – elektros perdavimo sistemos operatoriaus funkcijos šalyje vykdymas; šiai veiklai vykdyti bendrovė yra gavusi neterminuotą elektros energijos perdavimo licenciją. Bendrovė, įvertindama tiekimo patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkosaugos reikalavimus, nurodytus Nacionalinėje energetikos strategijoje, gerindama pasinaudojimo sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą. LITGRID AB, kaip perdavimo sistemos operatorius, yra atsakinga už energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2010 metais šalies elektros energetikos sistemoje didelių sutrikimų nebuvo, nors, 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, iš esmės pasikeitęs elektros energijos balansasui. Lietuvos iš elektrą eksportuojančios šalies pavertė elektrą importuojančia valstybe, ir tapo rimtu išbandymu energetinei sistemai.

Elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Remiantis Komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139 patvirtinta „Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika“ viršutinės kainų ribos nustatytos 3 metų reguliavimo laikotarpiui ir kasmet koreguojamos priklausomai nuo Komisijos nustatytų efektyvumo koeficientų, infliacijos, perdavimo kiekio pasikeitimo ir kitų, nuo Bendrovės nepriklausančių veiksnių. Viršutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kainos riba, nustatyta 2010 metams – 2,67 ct/kWh (nejskaitant sisteminių paslaugų ir VIAP kainos).

Bendrovės valdyba kasmet patvirtina elektros energijos perdavimo paslaugos kainą vartotojams, kuri turi neviršyti nustatytosios viršutinės ribos. 2010 metais nediferencijuota perdavimo sistemos operatoriaus elektros perdavimo paslaugos kaina sudarė 2,667 ct/kWh.

Vykdydama perdavimo sistemos operatoriaus funkciją, LITGRID AB per 2010 metus aukštos įtampos elektros tinklais šalies poreikiams perdavė 9,26 mlrd. kWh elektros energijos. Atsiradus pirmiesiems ekonomikos atsigavimo požymiams, elektros energijos perdavimas nebemažėjo taip smarkiai, kaip kad buvo ankstesniais metais: skirstomiesiems tinklams perduota 8,2 mlrd. kWh arba 0,7 proc. elektros energijos mažiau nei 2009 metais, o iš viso perduota 1 proc. elektros energijos daugiau nei 2009 metais.

Sisteminių paslaugų (galios rezervavimo paslaugų) pardavimas

LITGRID AB užtikrina patikimą sistemos darbą ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas dažnio ir elektros energetikos sistemos srautų balansui reguliuoti ir elektros energijai gaminti, nenumatytai sumažėjus gamybai ar padidėjus vartojimui. Komisija nustato kainas:

gamintojams, jų teikiamos galios rezervui užtikrinti, rezervinei galiai palaikyti besisukančiuose ar stovinčiuose rezervinėje būklėje elektros energijos gamybos įrenginiuose paslaugos pardavimo,
sisteminių paslaugų vartotojams.

Sisteminių paslaugų (galios rezervavimo) kaina vartotojams, galiojusi 2010 metais – 0,74 ct/kWh. Šią paslaugą vartotojams perdavimo sistemos operatorius teikė be atlygio, t. y. į sisteminių paslaugų kainą neįtraukiamos PSO sąlyginai pastoviosios sąnaudos ar pelno marža. Perdavimo sistemos operatorius teikdamas sistemines paslaugas 2010 metais užsakė vidutiniškai 351 MW antrinio galios rezervo ir 335 MW tretinio galios rezervo.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Balansavimo/reguliavimo elektros energijos pardavimas

Perdavimo sistemos operatorius vykdo sistemos nacionalinio balansavimo funkciją. LITGRID AB organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir (ar) parduoda balansavimo elektros energiją, kuri reikalinga nacionaliniam elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Prekyba balansavimo elektros energija vykdoma Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka, balansavimo elektros energijos kaina skaičiuojama pagal Komisijos patvirtintą Balansavimo energijos pirkimo ar pardavimo kainos apskaičiavimo tvarką. Balansavimo elektros energijos tiekėju tampa asmuo, sudaręs balansavimo sutartį su PSO dėl balansavimo elektros energijos pirkimo – pardavimo.

Prekyba reguliavimo elektros energija vykdoma PSO organizuojamame reguliavimo aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemos operatoriai. Reguliavimo energijos tiekėjais gali tapti elektros rinkos dalyviai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su PSO atitinkamą sutartį. PSO duoda privalomus vykdyti nurodymus dėl gamybos ir (ar) vartojimo režimų pakeitimo, jei operatyvinės valandos metu neišlaikomas sistemos nacionalinis balansas.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas

(Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, susijusios su visuomenės saugumu, įskaitant ir tiekimo saugumą, patikimumą ir regularumą ir aplinkos apsaugą, taip pat elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, bendrojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse)

LITGRID AB yra atsakingas už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikos sektoriuje administravimą. Veikdamas kaip VIAP lėšų administratorius, PSO sumoka VIAP lėšas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančioms elektros energetikos įmonėms Komisijos nustatytomis kainomis. Komisija taip pat nustato VIAP kainas vartotojams. 2010 metais patvirtinta VIAP kaina buvo 4,73 ct/kWh ir susidėjo iš kelių dedamųjų:

dalis šios kainos, 4,06 ct/kWh, buvo skirta AB „Lietuvos elektrinė“, kurioje elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos rezervams užtikrinti;
0,4 ct/kWh skirta remti termofikacinėms elektrinėms, elektrą gaminančioms termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse;
0,48 ct/kWh skirta remti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms (vėjo jėgainėms, hidroelektrinėms, biokurą naudojančioms ir saulės elektrinėms);
VIAP kainą 0,22 ct/kWh mažino 2008 metais suplanuotos ir gautos, tačiau nepanaudotos VIAP lėšos.

Bendrovė VIAP administravimo paslaugą teikė be atlygio, t. y. į VIAP kainą nebuvo įtraukiamos perdavimo sistemos operatoriaus sąlyginai pastoviosios sąnaudos ar pelno marža.

Kitos perdavimo sistemos operatoriaus paslaugos.

Rinkos dalyviui importuojant ir/arba eksportuojant elektros energiją iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos šalių) / į trečiąsias šalis (ne Europos Sąjungos šalis), perdavimo sistemos operatorius sudaro su juo sutartį dėl pasinaudojimo perdavimo tinklu paslaugų. Šios paslaugos kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į Europos perdavimo sistemos operatorių pasirašytos Atsiskaitymų pagal kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių mechanizmą sutarties (angl. – ITC clearing and settlement agreement) nuostatas, ir tvirtinama Komisijos.

Perdavimo sistemos turto ir jo priklausinių nuomos, aptarnavimo ir priežiūros paslaugos.

LITGRID turtas AB nuo 2010 m. gruodžio 1 d. teikia LITGRID AB turto nuomos, turto aptarnavimo ir kitas paslaugas, kurias anksčiau pagal sutartį teikė AB „Lietuvos energija“. Ši sutartis pagal atskyrimo sąlygas buvo perkelta LITGRID turtas AB.

Perdavimo tinklo įrenginių techninės priežiūros, remonto, projektavimo paslaugos.

LITGRID turtas AB dukterinės įmonės UAB „TETAS“ įmonių grupė :

vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstruvimo paslaugas;
teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB „TETAS“ teikia savo paslaugas visiems ūkio subjektams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios įmonės pagrindinė veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema (toliau – KAAVS), kuri bendrovėje įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kV ir atliekant ypatingų statinių statinio dalies projektavimo ir statinio dalies statybos darbus.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Rinkos operatoriaus paslaugos.

Siekiant sukurti laisvą Lietuvos elektros rinką, 2009 m. gruodžio 4 d. LITGRID AB įsteigė antrinę bendrovę BALTPOOL UAB, kuriai 2009 m. gruodžio 28 d. buvo suteikta licencija užsiimti rinkos operatoriaus veikla. Lietuvos elektros rinkos veikla organizuojama pagal „Nord Pool Spot“ rinkos, veikiančios Šiaurės Europos valstybėse, principus.

Lietuvos elektros biržos sukūrimas buvo reikšmingas žingsnis kuriant efektyvią Lietuvos elektros rinką kaip Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos bendros elektros rinkos dalį. Organizutos ir veikiančios elektros rinkos atsiradimas užtikrina efektyvų esamos infrastruktūros išnaudojimą ir viešą objektyvios elektros energijos kainos prieinamumą. Elektros kainos lygis likvidžioje organizuotoje rinkoje yra vienas geriausių būdų įvertinti strateginių infrastruktūros projektų būtinybę ir naudą, o biržoje vyraujantis elektros pasiūlos ir paklausos santykis – aiškus signalas investuotojams siekiant pritraukti investicijų naujų generacijos šaltinių vystymui.

BALTPOOL UAB administruojamoje Lietuvos elektros biržoje vyksta tarptautinė prekyba. Biržoje dalyvauja gamintojai ir tiekėjai iš Lietuvos ir kaimyninių energetikos sistemų, prekiaujantys Lietuvoje pagaminta arba importuota elektros energija, kuri perkama naudojimui Lietuvoje ir eksportui į gretimas energetikos sistemas.

Pagrindinė BALTPOOL UAB funkcija yra organizuoti elektros energijos prekybą. Rinkos operatorius:
- registruoja didmeninės rinkos dalyvių dvišales sutartis;
- kaupia pavedimus prekiauti elektra aukcione ir nustato realizacijos eiliškumą;
- fiksuoja dvišalių sutarčių ir aukciono prekybos sandorius;
- pateikia prekybos elektra rezultatus rinkos dalyviams ir priežiūros institucijoms;
- organizuoja atsiskaitymus tarp rinkos dalyvių.

BALTPOOL UAB administruojama didmeninė elektros prekyba Lietuvoje vyksta dviem būdais: prekiaujant Lietuvos elektros biržoje ir dvišalių kontraktų tarp gamintojų ir tiekėjų pagrindu. Didmeninę elektros energijos prekybą Lietuvos elektros biržoje BALTPOOL UAB administruoja bendradarbiaudama su Skandinavijos šalyse veikiančia elektros birža „Nord Pool Spot“.

Lietuvoje elektros birža veikia pagal Skandinavijos elektros biržos „Nord Pool Spot“ principus. Prekyba yra išankstinė: visi elektros energijos tiekimo sandoriai sudaromi prieš dieną, atskirai kiekvienai artėjančios paros valandai.

Biržos dalyviai moka „prekybos apimties“ mokestį. Mokestis mokamas kas savaitę, proporcingai nuo praėjusią savaitę biržos dalyvio suprekiautos elektros energijos kiekio. Prekybos apimties mokesčio dydis yra nustatytas Lietuvos elektros biržos reglamento priede Nr.6 „Prekybos mokesčiai“. Šiuo metu „prekybos apimties“ mokestis yra 0,03 euro už biržoje parduotą ar nupirktą elektros energijos megavatvalandę (šiek tiek daugiau nei 0,01 ct/kWh).

BALTPOOL UAB teikia savo paslaugas perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams, elektros energijos gamintojams, tiekėjams.

Lietuvos elektros biržoje 2010 metais suprekiauta 8118 mln. kWh.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai ir pagrindinės jų grupės

LITGRID AB klientus pagal teikiamas/ perkamas paslaugas galima skirstyti į šias grupes:

Perdavimo tinklo naudotojai:

skirstomųjų tinklų operatoriai – AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ (nuo 2011 m. sausio 1 d. – AB „LESTO“), UAB „E TINKLAS“, VĮ „Visagino energija“ (iki 2010 m. spalio 31d.);
gamintojai – UAB „Vilniaus energija“, UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, AB „Kauno energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos elektrinė“; atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinės ir parkai, elektros energiją tiekiantys į perdavimo sistemos operatoriaus elektros perdavimo tinklą;
vartotojai – juridiniai asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektros energiją vartojimo tikslams – AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Korelita“, AB „Lifosa“, AB „ORLEN Lietuva“, ir kiti.

Balansavimo energijos tiekėjai:

gamintojai – UAB „Vilniaus energija“, UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, AB „Kauno energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos elektrinė“;
tiekėjai – UAB „Enefit“, UAB „Inter Rao Lietuva“; AB „Lifosa“, AB „ORLEN Lietuva“ ir kiti.

Iš viso 2010 metų pabaigoje buvo 19 balansavimo energijos tiekėjų.

Rezervinės galios tiekėjai:

gamintojai – UAB „Vilniaus energija“, UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, AB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos elektrinė“;
tiekėjai – UAB „Inter Rao Lietuva“; AB „ORLEN Lietuva“.

Kitų šalių perdavimo sistemos operatoriai:

Estijos perdavimo sistemos operatorius Elering OÜ, Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS Augstsprieguma tikls, Baltarusijos perdavimo sistemos operatorius GPO „Belenergo“.

Investicijos į ilgalaikį turtą

LITGRID AB 2010 metais sistemos operatoriaus funkcijų vykdymui nuomojosi turtą iš AB „Lietuvos energija“ (nuo gruodžio 1 d. – iš LITGRID turtas AB). Turto savininkas – AB „Lietuvos energija“, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. – LITGRID turtas AB – užtikrino ilgalaikio turto, naudojamo elektros energijos perdavimo veikloje, eksploataciją, priežiūrą, jo rekonstrukcioną ir plėtrą.

2010 metais investicijos į perdavimo veikloje naudojamą turtą sudarė 66 mln. Lt. Didžiausia dalis investicijų buvo skirta perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai (78 proc.), investicijos į toliau nurodytus strateginius projektus siekė 17 proc. visų investicijų. Metų pabaigoje į Lietuvos elektros perdavimo sistemą buvo įjungta 330 kV įtampos elektros skirstykla Bitėnuose (Pagėgių seniūnija). Nauja infrastruktūra leidžia perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvos teritorijoje esančiais elektros įrenginiais. Tai buvo labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros perdavimo tinklo saugumą ir sujungti į žiedą Baltijos jūros regiono valstybių elektros tinklus. Taip pat 2010 metais buvo visiškai rekonstrucotos 110/10 kV Ignalinos TP, 110/10 kV Merkinės TP, 110/35/10 kV Šakių TP 110 kV skirtyklos.

Elektros energetikos sektoriuje, kuris yra svarbiausias siekiant bendrųjų valstybės energetikos politikos tikslų, didžiausias dėmesys skiriamas įgyvendinti tas strategines iniciatyvas, kurios užtikrins Lietuvos elektros energetikos sistemų integraciją į Europos elektros energetikos sistemą ir turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti:

Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“;
Lietuvos–Švedijos elektros jungtis „NordBalt“;
Lietuvos, Latvijas ir Estijos elektros tinklų sujungimas su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu;
Integracija į Europos elektros rinkas;
Lietuvos vidinio elektros tinklo stiprinimas.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2010 metų kovo mėnesį su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnät“ pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje dėl „NordBalt“ jungties projekto įgyvendinimo buvo numatyta, kad šalių bendradarbiavimas apims jungties planavimo ir statybos etapus, o jungties statybos metu sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai – Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui priklausys srovės keitiklis Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos pastotės iki jūros ir 50 proc. jūrinio kabelio. Atitinkama kabelio dalis ir jungties infrastruktūra Švedijos pusėje priklausys „Svenska Kraftnät“.

2010 metų rugpjūčio 5 d. Europos Komisijos sprendimu „NordBalt“ jungčiai skirta 131 mln. EUR parama. 2010 metų gruodžio mėnesį su konkursus laimėjusia bendrove ABB buvo pasirašytos sutartys elektros jungties kabelio gamybai ir montavimui bei keitiklių stočių statybai.

2010 metais buvo tęsiami parengiamieji darbai įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties „LitPol Link“ projekta: vykdyti teritorijų planavimo darbai – poveikio aplinkai vertinimas (PAV), specialusis planas 400 kV linijai Alytus – Lietuvos siena bei detalusis planas Alytaus pastotės išplėtimui nuolatinės srovės intarpu. PAV ataskaita parengta bei patvirtinta 2010 metų gruodžio 30 d. Parengtas ir 2010 metų gruodžio mėnesį pradėtas viešinti Alytaus pastotės išplėtimo detalusis planas, išspręsti žemės nuosavybės klausimai pastotės išplėtimui. 2010 metų gruodžio mėnesį baigta rengti bei 2011 metų pradžioje numatoma patvirtinti techninė galimybių studija Alytaus pastotės išplėtimui nuolatinės srovės intarpu. 2010 metų gruodžio mėnesį baigtas rengti bei, suderinus tarp LITGRID AB bei Lenkijos PSEO, ruošiamas tvirtinimui „LitPol Link“ jungties finansinis bei veiklos modelis.

Alytaus pastotės rekonstrukcijos bei išplėtimo ir linijos Alytus – valstybės siena techniniam projektui rengti iš Europos Sąjungos TEN-E fondo gauta 2,37 mln. eurų parama, kitiems šio projekto darbams buvo naudojama anksčiau skirta 2 mln. eurų parama iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo, administruojamo Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko.

Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla

Politiniai rizikos veiksniai

Grupė veikia elektros energetikos sektoriuje, ypatingos ekonominės ir politinės svarbos valstybės nacionaliniams interesams Ūkio srityje, kuri yra valstybės reguliuojama, be kita ko, įgyvendinant Europos Sąjungos energetikos politikos tikslus, uždavinius bei teisės normas. Elektros energetikos sektoriaus valdymą, sandarą ir funkcionavimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai.

Pabrėžtina, jog bet kokie energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai, tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu, gali pareikalauti pakeitimų Grupės veikloje. Taip pat nėra jokių garantijų, kad bet kokie teisinės aplinkos pokyčiai neturės neigiamos įtakos Bendrovės veiklai, rezultatams ir/ar finansinei padėčiai.

Valstybė netiesiogiai per UAB „Visagino atominė elektrinė“ kontrolluoja 97,5 procentus Bendrovės kapitalo ir nuo jos balsavimo priklauso Bendrovės valdybos narių išrinkimas. Valstybės atstovai gali kontroliuoti Bendrovės ir Grupės valdymą bei įgyvendinti valstybės politiką elektros energetikos sektoriuje. Tai reiškia, kad nėra jokių garantijų, kad, įgyvendinant valstybės politiką elektros energetikos sektoriuje, nebus priimti sprendimai, kurie iš esmės paveiks Bendrovės ir Grupės veiklą bei finansinę padėtį. Be to, tokie sprendimai ne visada gali sutapti su kitų Bendrovės akcininkų nuomone bei interesais.

Ekonominės rizikos

Grupei toliau neigiamą įtaką gali turėti buvusios krizės pasekmės, tai sąlygoja mažesnį elektros energijos poreikį bei mažina paklausą Grupės teikiamoms paslaugoms, o UAB „TETAS“ gauna mažiau užsakymų paslaugoms teikti. Be to, šiai įmonei svarbus ekonominės rizikos faktorius yra elektros įrangos projektavimui, montavimui ir derinimui naudojamos įrangos, įrenginių, medžiagų ir darbų kainų kítimo rinkoje rizika.

Finansinės rizikos

Grupės įmonės, vykdydamos veiklą, gali patirti finansinę riziką, t.y. kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką tikrosios vertės ir pinigų srautų atžvilgiu, vertybinių popierių kainos riziką). Valdydamos šias rizikas, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius veiklos rezultatus, įtaką.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Kredito rizika

Grupės ir Bendrovės kredito rizika, susijusi su gautinomis sumomis, yra ribota, kadangi pagrindiniai pirkėjai yra patikimi klientai. 2010 m. gruodžio 31 d. nepradelstų ir nenuvertėjusių prekybos gautinų sumų kredito kokybė yra aukšta, kadangi didžioji šių sumų dalis yra gautina iš skirstomojo tinklo operatorių ir stambių pramonės įmonių. Grupė ir Įmonė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių. Grupės ir Įmonės pirkėjų, kurių įsiskolinimas sudaro atitinkamai apie 96 ir 99 proc. visų Grupės ir Įmonės prekybos gautinų sumų. LITGRID AB siekdama sumažinti kredito riziką, sudarydama sutartis su pirkėjais – balansavimo energijos tiekėjais – reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją. Bendrovė nereikalauja depozito arba garantijos iš pirkėjų, su kuriais turi priešpriešinius įsipareigojimus. BALTPOOL UAB iš prekybos elektra biržos dalyvių reikalauja depozitų ir/ar garantijų, remiantis „Lietuvos diena – prieš elektros rinkos reglamente“ numatytomis atsiskaitymo sąlygomis.

Grupės kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes LITGRID turtas AB, LITGRID AB ir BALTPOOL UAB atlieka operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus kredito reitingus: pinigai ir terminuotieji indėliai laikomi didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas didesnis nei A – išorinis kredito reitingas.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma planuojant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų judėjimą. Siekiant valdyti likvidumo riziką, sudaromos pinigų srautų prognozės. Gautinų sumų padengimo vėlavimo rizikai ir trumpalaikiam pinigų srautų (įplaukų ir mokėjimų) nesutapimui valdyti gali būti taikomos kredito sąskaitoje (overdrafto) ir kredito linijos sutartys.

Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) rodikliai 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,51 ir 1,49. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) rodikliai 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,50 ir 1,46.

Rinkos rizikos

Palūkanų normos rizika

Įmonė ir Grupė nepatiria reikšmingos palūkanų normos rizikos, kadangi pagrindinis palūkanas uždirbantis finansinis turtas yra indėliai, už kuriuos gaunamos fiksuotos palūkanų normos. Taip pat Grupė laiko įsipareigojimų įvykdymo garantijas banke už kurias gauna palūkanas, kurios yra susijusios su VILIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 1%, 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 90 tūkst. litų.

Užsienio valiutos rizika

Siekdama valdyti užsienio valiutos riziką Grupė sudaro kreditų sutartis tik eurais arba litais. Grupės pirkimo/pardavimo sandoriai taip pat daugiausia sudaromi eurais arba litais.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito kursas buvo susietas su euru. Dėl šios priežasties užsienio valiutų kursų pasikeitimai reikšmingai neįtakoja Bendrovės ir Grupės nuosavo kapitalo.

Vertybinių popierių kainos rizika

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, vertybinių popierių rinkos ir toliau yra veiklamos finansinės krizės pasekmių, dėl kurių vis dar vyksta dideli vertybinių popierių kainų svyravimai įvairiose pasaulio vertybinių popierių rinkose. Nėra jokių užtikrinimų ar garantijų dėl to, kada ši krizė baigsis bei dėl to, ar ji dar labiau nepagilės.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė nepatiria vertybinių popierių kainos rizikos.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Techniniai – technologiniai rizikos veiksniai

Lietuvos energetikos sistema turi daug jungiamųjų tarpsisteminių linijų su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės nėra labai gausios, todėl galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas. Nors per metus atnaujinama vidutiniškai po keturias 110 kV transformatorių pastotes, bet iki 2002 metų į perdavimo tinklo objektus buvo investuojama ribotai, todėl apie 50 proc. visų transformatorių pastočių įrenginių yra senesni nei 25 metų. 35 proc. visų 110 kV oro linijų ir 24 proc. visų 330 kV oro linijų yra senesnės nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai, gedimai gali tiesiogiai neigiamai paveikti Grupės veiklos apimtis bei pardavimus ir neigiamai paveikti Grupės finansinę padėtį bei veiklos rezultatus.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupė, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą, saugojimą, užtikrina, kad jos eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl išleidžiamų teršalų ar susidariusių atliekų kiekio, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų Bendrovei išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus. Aplinkosaugos taisyklės įpareigoja Bendrovę diegti procedūras ir technologijas, užkertančias galimybę susidaryti arba mažinančios galimą aplinkos taršą, o taip pat neišvengiamai susidariusios taršos kuo saugesnį likvidavimą.

Be atsakomybės už dabartinę veiklą, Grupei gali tekti atsakyti už bet koklą savo praeities veiklą, jei paaiškėtų, kad buvo padaryta žala aplinkai. Be to, bet kokie nacionaliniai ar tarptautiniai aplinkos apsaugos reguliavimo pokyčiai gali įpareigoti Grupę diegti naujus standartus atitinkančias priemones. Tai gali pareikalauti papildomų investicijų ir turėti didelės įtakos Grupės veiklai, finansinei padėčiai ir rezultatams.

Grupė šiuo metu vykdo visus jai keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Finansinių ir nefinansinių rezultatų analizė

Lentelėje žemiau pateikti Bendrovės įmonių grupės veiklos rezultatai.

	LITGRID turtas AB (nuo įsteigimo)	LITGRID turtas AB grupė (nuo įsteigimo ir dukterinių įmonių įsigijimo)	LITGRID AB grupė (nuo 2010 m. sausio 1 d.)	UAB TETAS grupė (nuo 2010 m. sausio 1 d.)
Finansiniai rezultatai (tūkst. litų)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	11 154	90 266	896 821	0
Kitos veiklos pajamos	290	6 969	16	24 798
EBITDA *	5 391	18 148	82 399	1 123
Veiklos pelnas	(9 622)	3 067	80 958	589
Grynasis pelnas	(8.203)	2 373	69 571	381
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	(348)	(5 537)	75 646	(265)
Finansiniai įsipareigojimai	0	0	0	0
Finansinė struktūra (%):
Akcininkų nuosavybė/turtas (%)	86,5	81,7	35,1	57,9
Įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (%)	13,4	20,2	184,9	78
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (%)	0,0	0,0	0,0	0,0
Finansiniai įsipareigojimai / turtas (%)	0,0	0,0	0,0	0,0
Maržos ir pelningumas:
EBITDA marža (%)	47,1	18,7	9,2	4,5
Laisvi pinigų srautai (FCF)/apyvarta (%)	(5,7)	(6,1)	8,3	(3,3)
Vidutinė nuosavo kapitalo graža (%)	(0,4)	0,1	158,7**)	4,4
Vidutinė turto graža (%.)	(0,4)	0,1	38,7**)	2,5
Pelnas 1 akcijai (Lt / akcijai)		0,01	7,14	0,07
Akcijos buhalterinė vertė metų pab., Lt	3,7
Akcijos rinkos vertė metų pab., Lt	2,48

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Nefinansiniai rezultatai
Elektros energijos perdavimo paslaugų kokybė:
END, MWh (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų)***			11,625
AIT, min. (vidutinis nutraukimų laikas) ***			0,488
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle, (%)			2,09

Pelnas prieš apmokestinimą + palūkanų sąnaudos – palūkanų pajamos – gauti dividendai + nusidėvėjimas ir amortizacija + ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo sąnaudos.
** LITGRID AB pelningumas neatspindi visos perdavimo sistemos operatoriaus veiklos pelningumo, nes dalis šios veiklos sąnaudų teko kitai įmonei – AB „Lietuvos energija“. LITGRID AB gavo pajamas už visą perdavimo operatoriaus vykdomą veiklą, o turto savininkui – AB „Lietuvos energija“ (gruodžio mėnesį – LITGRID turtas AB) buvo mokama už turto nuomą ir turto aptarnavimo paslaugas.
*** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir nenustatytų priežasčių.
Pagrindinės Grupės įmonės veiklą pradėjo vykdyti nuo 2010 m. sausio 1 d. (LITGRID AB) ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. (LITGRID turtas AB), todėl palyginamųjų 2009 metų duomenų nėra.

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai – END, tai yra neperduotos elektros energijos kiekis, kuris parodo dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekį per ataskaitinį laikotarpį, ir AIT, tai yra vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimų trukmę per ataskaitinį laikotarpį. 2010 metams nustatytas minimalus patikimumo lygis sudarė: dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir nenustatytų priežasčių END neturėjo būti didesnis kaip 14 MWh (faktiškai buvo 11,625 MWh), AIT neturėjo būti didesnis nei 0,49 min. (faktiškai buvo 0,488 min.).

Balansas

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms, pinigai ir terminuoti indėliai sudarė 118,7 mln. litų.

Pelno (nuostolių) ataskaita

Pajamos

Grupės pajamos per laikotarpį nuo LITGRID turtas AB įsteigimo ir dukterinių įmonių įsigijimo iki 2010 metų pabaigos siekė 97,2 mln. litų.

LITGRID AB įmonių grupės pajamos per visus 2010 metus sudarė 896,8 mln. litų. Pajamų struktūroje didžiausią dalį sudarė VIAP – 51,3 proc. visų pajamų. Vykdant svarbiausią veiklą – elektros energijos perdavimą – gauta 257,1 mln. litų pajamų arba 28,7 proc. visų pajamų.

UAB „TETAS“ įmonių grupė 2010 metais gavo 24,8 mln. Lt pajamų.

Sąnaudos

Per laikotarpį nuo LITGRID turtas AB įsteigimo ir dukterinių įmonių įsigijimo iki 2010 metų pabaigos Grupė patyrė 94,2 mln. litų sąnaudų.

LITGRID AB įmonių grupės sąnaudos sudarė 815,9 mln. litų. Didžiąją dalį šios įmonių grupės sąnaudų (597,8 mln. litų arba 73,3 proc.) sudarė elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos. Bendrovė, nuomodama perdavimo veikloje naudojamą turtą iš turto savininkų – AB „Lietuvos energija“ (2010 metų sausio – lapkričio mėnesiais) ir iš LITGRID turtas AB (2010 metų gruodžio mėnesį) patyrė 123,7 mln. litų sąnaudų (15,2 proc. visų sąnaudų).

UAB „TETAS“ įmonių grupė 2010 metais patyrė 24,2 mln. Lt sąnaudų, didžiausią jų dalį sudarė subrangovų paslaugos bei medžiagų ir žaliavų pirkimai – 10,2 mln. litų.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Pelnas

Per laikotarpį nuo LITGRID turtas AB įsteigimo ir dukterinių įmonių įsigijimo iki 2010 metų pabaigos, skaičiuojant pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Grupės pelnas iki apmokestinimo sudarė 2,9 mln. litų, grynasis pelnas – 2,4 mln. litų.

2010 metais, skaičiuojant pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, LITGRID AB įmonių grupės pelnas iki apmokestinimo sudarė 81,9 mln. litų, grynasis pelnas – 69,6 mln. litų.

LITGRID AB pelningumas atrodo labai aukštas, bet jis neatspindi visos perdavimo sistemos operatoriaus veiklos pelningumo, nes dalis šios veiklos sąnaudų teko kitai įmonei – AB „Lietuvos energija“. LITGRID AB gavo pajamas už visą perdavimo operatoriaus vykdomą veiklą, o turto savininkui – AB „Lietuvos energija“ (gruodžio mėnesį – LITGRID turtas AB) buvo mokama už turto nuomą ir turto aptarnavimo paslaugas.

UAB „TETAS“ įmonių grupės grynasis pelnas 2010 m. sudarė 0,38 mln. Lt.

Dividendų politika

Grupė neturi formalizuotos dividendų mokėjimo politikos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB „Visagino atominė elektrinė“ valdo 97,5 proc. Bendrovės akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1451 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. Žiūrint į ateitį, dividendų skyrimo politika priklausys ir nuo strateginių projektų (jungtys „Litpol Link“, „NordBalt“; elektros tinklų sujungimas su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu) įgyvendinimo sėkmės.

Pinigų srautų ataskaita

Grynieji pinigų srautai Grupėje, gauti iš pagrindinės veiklos per laikotarpį nuo LITGRID turtas AB įsteigimo ir dukterinių įmonių įsigijimo iki 2010 metų pabaigos buvo neigiami ir siekė (5,5) mln. litų, Grupės grynieji investicinės veiklos pinigų srautai per minėtą laikotarpį sudarė (17,4) mln. litų, grynasis pinigų srautas – (23,1) mln. litų.

Pinigų srautai LITGRID AB įmonių grupėje per visus 2010 metus:

grynieji pinigų srautai, gauti iš pagrindinės veiklos, siekė 75,6 mln. litų;
grynieji investicinės veiklos pinigų srautai sudarė (44,5) mln. litų, juos lėmė 43 mln. Lt. padėjimas į terminuotus indėlius. Reikia pažymėti, kad investicijas į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, apie kurias buvo rašyta anksčiau, vykdė turto savininkai – AB „Lietuvos energija“ (2010 metų sausio – lapkričio mėnesiais) ir LITGRID turtas AB (nuo 2010 metų gruodžio mėnesio) pagal sudarytą sutartį su LITGRID AB, todėl investicinės veiklos pinigų srautuose šios investicijos neparodomos;
grynasis pinigų srautas per ataskaitinį laikotarpį siekė 31,1 mln. litų.

UAB „TETAS“ grupės grynasis įmonės pinigų srautas per 2010 metus buvo (0,1) mln. litų.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindiniai požymiai

Bendrovė finansines ataskaitas iš dukterinių įmonių gauna ir analizuoja kiekvieną mėnesį. Dukterinių įmonių ataskaitos konsoliduojamos. Bendrovės vyriausioji finansininkė prižiūri, kad finansinės ataskaitos būtų tinkamai konsoliduojamos bei rengiamos, rūpinasi, kad Grupės įmonių duomenys būtų surenkami teisingi ir laiku. Parengtas konsoliduotas finansines ataskaitas peržiūri Finansų departamento direktorius. Bendrovės finansinių ataskaitų rengimas, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemų, teisės aktai, reglamentuojantys konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymą yra kontroliuojami ir valdomi.

Personalo ir aplinkos klausimai

Personalas

Įmonių grupėje (be UAB „TETAS“ įmonių grupės) 2010 metų pabaigoje dirbo 210 darbuotojų. LITGRID turtas AB darbuotojai sudarė 54 proc. bendro darbuotojų skaičiaus, BALTPOOL UAB ir LITGRID AB – 46 proc. Didžioji dalis darbuotojų į LITGRID AB ir BALTPOOL UAB buvo perkelti iš atitinkamų AB „Lietuvos energija“ padalinių tik įsteigus šias įmones – nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl 2010 metais statistinė darbuotojų kaita LITGRID AB Grupėje buvo tik apie 1,4 proc., įskaitant darbuotojų atleidimus šalių susitarimu, darbuotojo pareiškimu ir pan.

Beveik visi darbuotojai į LITGRID turtas AB buvo perkelti iš atitinkamų AB „Lietuvos energija“ padalinių tik įsteigus šią įmonę – nuo 2010 metų gruodžio 1 d.

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

UAB „TETAS“ įmonių grupėje 2010 metų pabaigoje dirbo 408 darbuotojai. UAB „TETAS“ 2010 metų pradžioje dirbo 118 darbuotojų, per metus buvo atleisti 56 darbuotojai, priimti 322 žmonės. Šios įmonės organizacinė struktūra ir darbuotojų skaičius iš esmės pasikeitė 2010 metų pabaigoje, kai, vykdant energetikos sektoriaus pertvarką, dalis darbuotojų į bendrovę buvo perkelta iš atitinkamų AB „Lietuvos energija“ padalinių.

Darbuotojai (darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba vidutinis darbuotojų skaičius, pokyčiai per pastaruosius finansinius (ūkinius) metus, priežastys, lėmusios svarbius (daugiau kaip 10 procentų) pokyčius, darbuotojų grupavimas pagal išsilavinimą, vadovaujančiojo personalo, specialistų, darbininkų skaičius ir vidutinis mėnesinis atitinkamos darbuotojų grupės darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, darbo ar kolektyvinėse sutartyse numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės ir pareigos).

Darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis (be UAB „TETAS“ įmonių grupės)

Darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais sudarė 6195 tūkst. Lt.

	Darbuotojų skaičius metų pabaigoje	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Darbininkai	0	0
Specialistai	188	4167
Vadovaujantis personalas	22	10456
Viso	210	4972

Darbuotojų išsilavinimas pagal grupes laikotarpio pabaigoje (be UAB „TETAS“ įmonių grupės)

	2010 m.
Darbuotojų skaičius	210
iš jo turintys išsilavinimą:
aukštąjį	191
aukštesnįjį	11
vidurinį	8
nebaigtą vidurinį	-

Bendrovės vykdomos socialinės iniciatyvos ir politika

Bendrovė, suprasdama, kad socialiai atsakingas verslas yra naudingas visuomenės socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, perėmė iš Grupės įmonių geriausias socialinės politikos praktikas, aplinkosaugos bei skaidraus verslo principus, kuriuos integruoja į savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius. Bendrovės organizacinės kultūros kūrimo pradiniame etape didžiausias dėmesys skiriamas darbuotojams, jų tobulėjimui, adaptacijai, ir komfortabiliai darbo aplinkai.

LITGRID perėmė „Lietuvos energijoje“ išaugusius kūrybiškai mąstančius ir atsakingai dirbančius specialistus. Nuolatiniai mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, aplinka, kurioje kiekvienas darbuotojas galėjo tobulinti savo sugebėjimus, padėjo išugdyti itin kvalifikuotų specialistų kolektyvą, o Įmonei tapti vienu patraukliausių darbdavių, galinčių pasiūlyti specialistams geriausius jų karjeros planus.

Bendrovėje buvo patvirtinta kolektyvinė sutartis, pasirašyta su darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Ši sutartis apibrėžė ir užtikrino sąžiningą darbo apmokėjimo politiką, reglamentavo socialinius ir ekonominius santykius tarp darbdavio ir darbuotojo.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Aplinkos apsauga

Užtikrinant aplinkos apsaugos reikalavimų Bendrovė privalo tinkamai vykdyti atliekų, nuotekų tvarkymą ir įgyvendinti prevencinės priemones saugiai aplinkai užtikrinti. Svarbiausi Bendrovei keliami aplinkos apsaugos uždaviniai – saugus ekologiniu požiūriu pavojingų medžiagų naudojimas, susidariusių atliekų ir užterštų nuotekų tvarkymas, energetinių įrenginių ir statinių derinimas prie aplinkos.

Aplinkosaugos veikla bendrovėje organizuojama pagal parengtus tvarkomuosius dokumentus, reglamentuojančius atliekų ir nuotekų tvarkymą, cheminių medžiagų saugų naudojimą, nustatant aplinkosaugos reikalavimus naujai statomiems ir rekonstruojamiems objektams ir pagal įformintus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus.

Susidarančių atliekų tvarkymas, nuotekų valymo įrenginių techninė priežiūra, nuotekų cheminiai tyrimai Bendrovėje organizuota samdant įmones, šiai veiklai turinčias atitinkamas licencijas. Nuo 2010 metų spalio mėnesio, Perdavimo tinklo įrenginius pradėjus eksploatuoti Rangovams (UAB „TETAS“ ir UAB „Elektros tinklo paslaugos“), je taip pat perėmė ir aplinkosaugos darbų organizavimą ir vykdymą, tačiau Bendrovei išlieka atsakomybė už aplinkosaugos taisyklėmis numatytų reikalavimų, prievolių vykdymą, būtinų ataskaitų rengimą.

Pagrindinės susidarančios pavojingos atliekos: transformatorinės alyvos ir su jų naudojimu susijusios atliekos (alyva užteršti nutekamieji vandenys, valymo įrenginiuose susikaupęs ir naftos produktais užterštas dumblas, netinkamos naudoti alyvos atliekos, kompresorių alyvos ir vandens emulsija, alyva užteršti absorbentai ir pašluostės), akumuliatoriai, liuminescencinės lempos, įvairių cheminių medžiagų likučiai ir kt.

Bendrovėje vykdoma nuolatinė išvalytų ir išleidžiamų į aplinką nuotekų kontrolė atliekant cheminius tyrimus pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas normas, atliekama lietaus vandens ir buitinių nuotekų valymo įrenginių techninė priežiūra šias paslaugas perkant iš specializuotų įmonių.

Projektuojant naujus ar rekonstruojant statinius (transformatorių pastotes, skirstyklas, elektros perdavimo linijas ir kitus objektus) nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Parenkant įrenginius stengiamasi atsisakyti naudojančių pavojingas aplinkai medžiagas, juos keičiant į „draugiškus“ ar mažiau kenksmingus aplinkai (pvz. alyviniai jungtuvai keičiami į dujinius). Perkant darbų paslaugas, rangovai įpareigojami sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti Bendrovei tai patvirtinančius dokumentus.

UAB „TETAS“ du vidaus auditoriai – bendrovės darbuotojai atlieka vidaus auditus ir vertina integruotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos veiksmingumą įmonės gamybinėje veikloje. Taip pat bendrovėje vedama apskaita, susijusi su aplinkos apsauga, pavojingos atliekos utilizuojamos.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2010 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

LITGRID turtas AB 2011 metų sausio 24 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti LITGRID turtas AB ir LITGRID AB prijungimo būdu, prijungiant LITGRID AB, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prie LITGRID turtas AB, kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą ir kuriai po reorganizavimo pereis visas LITGRID AB turtas, teisės ir pareigos. VAS patvirtino LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo sąlygas.

LITGRID turtas AB perėmė visą LITGRID AB turtą, teisės ir įsipareigojimus, taip, kaip apibrėžta LITGRID AB ir LITGRID turtas AB reorganizavimo sąlygose, nuo 2011 m. kovo 1 d. 00 val.

2011 m. sausio 28 d. LITGRID turtas AB kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl elektros energijos perdavimo licencijos išdavimo.

2011 m. kovo 4 d. įvykusiame LITGRID turtas neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti LITGRID turtas AB pavadinimą į LITGRID AB.

2011-02-01 UAB „TETAS“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą pavesti bendrovės valdybai parengti bendrovės ir UAB „Energetikos pajėgos“ reorganizavimo sąlygas, kuriose būtų numatytas UAB „Energetikos pajėgos“ (kuri po reorganizavimo pasibaigtų, ir bendrovės, kuri po reorganizavimo tęstų veiklą) reorganizavimas prijungimo būdu, nustatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 str. 3 dalyje, UAB „Energetikos pajėgos“ prijungiant prie bendrovės taip, kad po reorganizavimo visas UAB „Energetikos pajėgos“ turtas, teisės ir pareigos pereitų bendrovei.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

UAB „TETAS“ valdyba planuoja sušaukti neeilinį Visuotinį akcininkų susirinkimą 2011 m. kovo 21-28 dienų laikotarpyje ir patvirtinti UAB „Energetikos pajėgos“ prijungimą prie UAB „TETAS“ nuo 2011 m. balandžio 1 d.

Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

2011 metais iki LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo ir LITGRID AB prijungimo prie LITGRID turtas AB, Bendrovė tęs 2010 m. vykdytą veiklą: vykdys perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas, BALTPOOL UAB - rinkos operatoriaus veiklą.

LITGRID AB po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, o LITGRID turtas AB po reorganizavimo tęs savo veiklą, šiai įmonei po reorganizavimo pereis visas LITGRID AB turtas, teisės ir pareigos.

Bendrovė neturi informacijos apie reikšmingas rizikas ar netikėtumus, kurie galėtų kilti LITGRID turtas AB tęsiant perdavimo sistemos operatoriaus veiklą.

Bendrovė numato, kad 2011 metais bus tęsiami darbai „NordBalt“ jungties ir „LitPol Link“ jungties projektuose, investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją bus ne mažesnės kaip 2010 metais.

Pajamų iš perdavimo veiklos dydžiui įtakos turės tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuo 2011 metų sausio 1 d. sumažino viršutinę perdavimo paslaugos kainos ribą 13 proc. – nuo 2,67 ct/kWh iki 2,32 ct/kWh. Bendrovės valdyba patvirtino perdavimo paslaugos vidutinę kainą vartotojams lygią viršutinei ribai – 2,32 ct/kWh.

BALTPOOL UAB 2011 metais numato plėsti savo veiklą sukauptą patirtį ir žinias panaudojant dujų rinkos vystymui ir elektros ilgalaikių sutarčių rinkos sukūrimui.

BALTPOOL UAB „diena – prieš“ elektros biržą organizuoja bendradarbiaudama su Šiaurės šalių elektros birža Nord Pool Spot, kuri teikia biržos platformos nuomos paslaugas. 2011 metais įgyvendinant BEMIP planą ir siekiant sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką, numatoma „diena – prieš“ elektros biržos veiklą perduoti vykdyti Nord Pool Spot elektros biržai sukuriant Nord Pool Spot kainų zoną Lietuvoje.

BALTPOOL UAB 2011-aisiais ketina plėtoti ir antrinę dujų biržą. Prekyba dujų biržoje remiasi analogiškais principais, todėl tokios biržos atsiradimas jau pradiniame etape sukurtų konkurencingą gamtinių dujų rinką. Antrinėje dujų rinkoje, kol nėra alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, dalyvaus esami rinkos dalyviai, kurie dujų biržoje galės įsigyti papildomus ar perduoti anksčiau pagal dvišales sutartis su tiekėjų įsigytus, bet nesuvartotus dujų kiekius. Vėliau, kai bus įgyvendinti dujų jungties su Lenkija ir suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje projektai, dujų biržoje bus galima prekiauti iš visų šaltinių į Lietuvą patenkančiomis dujomis. Taip ši dujų birža taptų instrumentų, kuris leis visiškai apsirūpinti dujomis konkurencinės rinkos sąlygomis.

BALTPOOL UAB ruošiasi dar vienam elektros rinkos vystymo etapui – ilgalaikių elektros sutarčių rinkos įdiegimui. Dabar Lietuvoje veikianti elektros birža leidžia prekiauti elektros energija rytdienai, tačiau rinkos dalyviai nori prekiauti elektros energija ir ilgesniam terminui. Siekiant patenkinti šį rinkos dalyvių poreikį planuojama sukurti ilgalaikių kontraktų rinką, kurioje rinkos dalyviai galėtų prekiauti elektros energija ilgesniam terminui. Tokioje rinkoje būtų prekiaujama finansiniais produktais, tai reiškia, kad elektros energija būtų prekiaujama elektros biržoje, o ilgalaikių sutarčių šalys atsiskaitytų viena su kita už kainų skirtumus tarp biržos kainos ir sutarties kainos. Ilgalaikių sutarčių rinką veiktų panašiai kaip ir elektros birža – rinkos dalyviai centralizuotai teiktų pavedimus, o prekybos sistema suskaičiuotų ir viešai pateiktų rinkoje susiformavusias kainas.

UAB „TETAS“, įvertindama tai, kad ir 2011 metais ekonomikos sunkmetis vis dar darys poveikį makroekonominiame lygmenyje ir atsilieps verslui, sieks išlaikyti savo pozicijas konkurencinėje rinkoje, išnaudodama žmogiškuosius išteklius. Kadangi darbo rinkoje vis dar nėra kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, bendrovėje numatomos kvalifikacijos tobulinimo, partnerystės užmezgimo ir plėtojimo su užsienio partneriais įrangos tiekimo klausimais gairės.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

Bendrovė techniškai ir ekonomiškai pagrįstai investicijų politikai vykdyti kiekvienais metais rengia plėtros ir tyrimų programas elektros energetikos sistemai plėtoti ir perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Šių programų įgyvendinimas daugiausia atliekamas per ilgalaikes investicijas, skirtas perdavimo tinklo naujų energetikos objektų statybai arba esamų plėtimui bei modernizacijai. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra energetikos objektų rekonstrukimas keičiant įrenginius naujais, moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas.

Bendrovė kiekvienais metais sudaro perspektyvinius naujų statybų ir rekonstrukimo darbų planus, kuriuos parengia vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Nacionaline energetikos strategija bei atliktomis mokslinių darbų studijomis ir kitais tyrimais. Ilgalaikių investicijų planų pagrindu sudaromi metiniai investicijų planai.

Bendrovė atliko investicinių planų 2010-2020 metams įvertinimą, kurio tikslas:
- išanalizuoti Bendrovės įrenginių būklės audito išvadas;
- įvertinti transformatorių pastočių atstatymo eiliškumo nustatymo metodiką;
- įvertinti tinklo plėtros planą;
- įvertinti investicijų planą ir grafiką 2010-2020 m;
- parengti rekomendacijas ir pasiūlymus investicijų plano korekcijai įvertinus Elektros energetikos sistemos darbo efektyvumą.

Grupėje 2010 metais mokslo tiriamųjų darbų nupirkta už 140 tūkst. litų – tai „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“.

Grupės bendrovės neturi jokių esminių patentų.

Patronuojančios įmonės akcijų, priklausančių pačiai įmonei, jos dukterinėms įmonėms arba jų pavedimu, bet savo vardu veikiantiems asmenims, skaičius ir nominali vertė.

Bendrovė savo akcijų nėra įsigijusi. Dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

Kita informacija apie emitentą

Emitento įstatinio kapitalo struktūra (akcijų kiekis, vienos akcijos nominali vertė, akcijų klasės ir kiekvienos akcijų klasės suteikiamos teisės ir pareigos, procentas, kurį atskiros klasės akcijos sudaro visame akcijų kapitale)

2010 m. lapkričio 16 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 504 331 380 litų dydžio Bendrovės įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 504 331 380 vieno lito nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

Visos Bendrovės akcijos yra vienos klasės paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teisės.

Paprastoji vardinė akcija jos savininkui (akcininkui) suteikia šias turtines teisės:
- gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
- gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
- nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis;
- pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
- įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
- perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;
- reikalauti, kad kiti akcininkai jiems privalomai parduotų savo akcijas arba reikalauti, kad kiti akcininkai privalomai nupirktų iš jų akcijas Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
- kitas įstatymų numatytas turtines teisės.

Paprastoji vardinė akcija jos savininkui (akcininkui) suteikia šias asmenines neturtines teisės:
- dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
- pagal akcijų suteikiamas teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Viena paprastoji vardinė akcija suteikia vieną balsą;
- gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
- kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, numatytų įstatymuose ar šiuose įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
- kitas įstatymų numatytas neturtines teisės.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro

Bendrovė per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido.

Visi vertybinių popierių perleidimo apribojimai (pvz., apribojimai, taikomi vertybinių popierių paketams, arba reikalavimai gauti Bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimą)

Nėra.

Informacija apie akcininkus (nurodyti konkrečią datą): bendras akcininkų skaičius; akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo (fizinių asmenų vardai, pavardės, įmonių pavadinimai, teisinės formos, įmonių kodai, buveinių adresai), jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų kiekis pagal klases, turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis procentais, atskirai nurodyti kiekvienam asmeniui nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamų balsų procentus ir netiesiogiai turimų balsų procentus)

Bendrovės akcininkų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. – 6020. Akcininkai, kuriems 2010 m. gruodžio 31 d. priklausę daugiau nei 5 proc. LITGRID turtas AB įstatinio kapitalo (504 331 380 litų):

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Įstatinio kapitalo balsų dalis (proc.)
UAB „Visagino atominė elektrinė“,
Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 301844044	Paprastosios vardinės akcijos	491 736 153	97,5	97,5

Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises, ir tų teisių aprašymai

Nėra.

Visi balsavimo teisių apribojimai (pvz., tam tikrą balsų procentą ar kiekį turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminai, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemos, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėjimo)

Nėra.

Visi akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Nėra.

Informacija apie įmonės filialus ir atstovybes

Filialų ir atstovybių Grupėje nėra.

Emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Nėra

Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 (dviejų trečdalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Valdyba renkama 4 (ketverių) metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba renkama likusiam nustojusios eiti pareigas valdybos kadencijos laikotarpiui. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti bendrovės valdybos nario pareigas.

Kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui rašytinį sutikimą kandidatuoti į valdybos narius ir kandidato interesų deklaraciją, joje nurodymas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario ir bendrovės interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant raštu informuoti bendrovę ir valdybą.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas.

Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas, jeigu ši informacija nenumatyta įstatymuose

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtis, jų ir įmonės vadovo veiklos sritys

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina bendrovės veiklos strategiją ir biudžetą, o taip pat bendrovės organizacinę struktūrą ir darbuotojų pareigybes.

Valdyba priima sprendimus bendrovei tapti juridinių asmenų steigėja, dalyve, o taip pat sprendimus dėl bet kokio bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių perleidimo kitiems asmenims ar suvaržymo.

Valdyba gali nustatyti dukterinių įmonių veiklos gaires ir taisykles, metinius finansinius planus, metinę turto grąžos normą, maksimalius skolinių įsipareigojimų dydžius, taip pat kitus dukterinių įmonių veiklos parametrus.

Valdyba priima sprendimus dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, taip pat dėl jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo. Valdyba skiria ir atšaukia bendrovės filialų ir atstovybių vadovus.

Valdyba priima sprendimus išleisti obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias obligacijas).

Valdyba priima sprendimus dėl šių sandorių (taikoma konkrečiam sandoriui arba susijusių sandorių serijai) sudarymo (išskyrus atvejus kai sandoriai, atitinkantys šiuos kriterijus, yra numatyti bendrovės veiklos biudžete):

ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų), išskyrus atvejus, kai tokį turtą bendrovė įsigyja dėl vartotojų, gamintojų ar kitų asmenų elektros įrenginių prijungimo prie bendrovės elektros tinklų ar bendrovės elektros įrenginių rekonstrukcijos (iškėlimo) trečiųjų asmenų prašymu.

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Valdyba priima sprendimus dėl:

Strateginą reikšmą nacionaliniam saugumul turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumul užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų ir bendrovei priklausančių įrenginių, sudarančių 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jo priklausinius, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo;
bendrovei priklausančių tarpsisteminių elektros jungčių su kitomis valstybėmis perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo;
bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja bet kokias pagrindais, ar kurios įgyvendina ir vykdo elektros energijos perdavimo sistemos ar rinkos operatorių funkcijas ir veiklą, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, įkeitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz. konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimus dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių statusą.

Pastariesiems valdybos sprendimams valdyba turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina bendrovės valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.

Valdyba taip pat sprendžia tuos klausimus (tame tarpe ir dėl sandorių sudarymo), dėl kurių į valdybą kreipiasi generalinis direktorius.

Jeigu pagal įstatus arba įstatymus valdybos sprendimams yra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, valdybos sprendimai gali būti įgyvendinami tik kai yra gaunamas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Vadovo veiklos sritys.

Generalinis direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.

Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžią ir pabaigą, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui)

Bendrovės Valdybos nariai, Bendrovės vadovas ir vyriausiasis finansininkas buvo žemiau išvardyti asmenys:

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų sk.
Valdyba
Valdybos pirmininkas	Romas Švedas	2010-10-28		-
Valdybos narys	Violeta Greičiuvienė	2010-10-28		-
Valdybos narys	Renatas Šumskis	2010-10-28		-
Valdybos narys	Vidmantas Grušas	2010-10-28		-
Valdybos narys	Virgilijus Poderys	2010-12-08		-
Generalinis direktorius
Vyr. finansininkė	Vidmantas Grušas	2010-11-05	2010-12-07	-
	Virgilijus Poderys	2010-12-08		-
	Tatjana Didikienė	2010-11-17		-

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Informacija apie Bendrovės per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui (administracijai priskiriami generalinis direktorius ir vyr. finansininkas):

	Už laikotarpį nuo darbo pradžios Bendrovėje iki 2010-12-31 (litais)
Vidutiniškai vienam Bendrovės valdybos nariui	0
Bendrai visiems Bendrovės valdybos nariams	0
Vidutiniškai vienam Bendrovės administracijos nariui	12 309
Bendrai Bendrovės administracijos nariams	24 618

Bendrovėje sudarytų komitetų nariai (vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniamę kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžią ir pabaigą, darbovietės, įgaliojimai, pagrindinės funkcijos)

Nėra

Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas, ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą.

Reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, nėra.

Visi emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nėra

Nuosavybės vertybinių popierių emitentai papildomai turi pateikti informaciją apie didesnius susijusių šalių sandorius - nurodyti šių sandorių sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti bendrovės finansinę padėtį, jeigu tokie sandoriai yra reikšmingi arba buvo sudaryti ne įprastomis rinkos sąlygomis. Informacija apie atskirus sandorius gali būti apibendrinama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti sandorių tarp susijusių asmenų poveikį bendrovės finansinei padėčiai, būtina pateikti atskirą informaciją. Sąvoka „susijęs asmuo“ turi tokią pačią reikšmę, kaip ir emitento taikomuose apskaitos standartuose.

Pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 28 pastaboje.

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikta šio pranešimo priede.

Informacija apie Skaidrumo gairių IV–VIII skyrių nuostatų laikymąsi

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV–VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

Bendrovėje nebuvo taikoma įmonės vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinės algos viešo skelbimo praktika. Šį klausimą numatoma svarstyti Bendrovės valdybos posėdyje;
Grupė neturi formalizuotos dividendų mokėjimo politikos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB „Visagino atominė elektrinė“ valdo 97,5 proc. Bendrovės akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1451 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. Žiūrint į ateitį, dividendų skyrimo politika priklausys ir nuo strateginių projektų (jungtys „Litpol Link“, „NordBalt“; elektros tinklų sujungimas su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu) įgyvendinimo sėkmės.
Bendrovėje nebuvo taikoma praktika metiniame pranešime nurodyti vidutinę mėnesinę algą pagal padalinius. Bendrovės pertvarkymo procesas baigsi šių metų kovo mėnesį – po LITGRID AB prijungimo prie LITGRID turtas AB bus suformuoti visi šios bendrovės padaliniai. Baigus pertvarką, šis klausimas bus svarstomas.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

2010 metais Bendrovė skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius (pranešimus apie esminius įvykius, susijusius su LITGRID turtas AB, įvykusius nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygų, kurių pagrindu buvo įsteigta LITGRID turtas AB, patvirtinimo 2010 m. spalio 28 d. neeiliniame visuotiniame akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcininkų susirinkime iki 2010 m. gruodžio 22 d. prekybos LITGRID turtas AB akcijomis pradžios, LITGRID turtas AB vardu, per AB NASDAQ OMX Vilnius, viešai skelbė akcinė bendrovė „Lietuvos energija“):

31.12.2010	LGD: Dėl 2010 m. gruodžio 1 d. turto Peradvimo - perėmimo akto tarp akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ ir LITGRID turtas AB papildymo
31.12.2010	LGD: Akcinės bendrovės LIETUVOS ENERGIJA paskelbta informacija apie LITGRID turtas AB esminius įvykius galioja
31.12.2010	LGD: Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID turtas AB akcininkų susirinkimas
22.12.2010	LGD: Pasirašytos sutartys su „NordBalt“ elektros jungties kabelio ir keitiklių stočių tiekėjais
21.12.2010	LEN: PRANEŠIMAS APIE PARENGTAS LITGRID TURTAS AB IR LITGRID AB REORGANIZAVIMO SĄLYGAS
17.12.2010	LEN: LITGRID turtas AB 2010 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
15.12.2010	LEN: Pranešimas apie LITGRID turtas AB atskyrimo nuo akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ proceso užbaigimą
08.12.2010	LEN: Dėl šaukiamo neeilinio visuotinio LITGRID turtas AB akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir sprendimo projekto patvirtinimo
07.12.2010	LEN: Dėl LITGRID turtas AB ir LITGRID AB valdybų priimtų sprendimų
02.12.2010	LEN: Pranešimas apie LITGRID turtas AB turto, teisių ir pareigų atskyrimą nuo akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“
25.11.2010	LEN: Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID turtas AB akcininkų susirinkimas
25.11.2010	LEN: Pranešimas apie akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ akcijų apskaitos įrašų sutvarkymą ir LITGRID turtas AB akcijų atskyrimą nuo anksčiau registruotos emisijos
10.11.2010	LEN: Dėl atskyrimo sąlygų laikymo LITGRID turtas AB prospektui lygiaverte informacija
04.11.2010	LEN: Dėl numatomo Akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ atskyrimo ir LITGRID turtas AB įsteigimo ir įtraukimo į AB NASDAQ OMX Vilnius prekybos sąrašą veiksmų plano
28.10.2010	LEN: Akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ ir LITGRID turtas AB, kuri po atskyrimo pradės savo veiklą, 2010 m. spalio 28 d. neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimti sprendimai
06.10.2010	LEN: Dėl AB „LIETUVOS ENERGIJA“ ir LITGRID turtas AB, kuri po atskyrimo pradės veiklą, neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės ir sprendimų projektų

Su visa informacija apie per 2010 metus viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news ir Bendrovės interneto tinklapyje www.litgrid.eu

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

LITGRID turtas AB pranešimas apie AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės „Vilniaus vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių 20.5. punktu, LITGRID turtas AB šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečiai nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių. Reikia pažymėti, kad Bendrovė vertybinių popierių biržoje listinguojama tik nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, pertvarkymo procesai įmonėje baigsis šių metų kovo mėnesį, prijungus LITGRID AB. Baigus pertvarkymus, bus svarstomi klausimai dėl kodekso nuostatų, kurių šiuo metu nesilaikoma.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	TAIP/NE	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikia susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	NE	Įmonėje nėra sudaromas priežiūros organas – stebėtojų taryba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NE	Įmonėje nėra sudaromas priežiūros organas – stebėtojų taryba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	TAIP

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	TAIP
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narių, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo	NE	Bendrovė vertybinių popierių biržoje listinguojama tik nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, pertvarkymo procesai įmonėje

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.		baigsis šių metų kovo mėnesį, prijungus LITGRID AB. Baigus pertvarkymus, bus svarstomi klausimai dėl kodekso nuostatų, kurių šiuo metu nesilaikoma. 2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	NE	Valdybos nariai apie įmonės veiklą yra informuojami valdybos posėdžių metu.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	NE	2011 m. balandžio 1 d. bus šaukiamas neeilinis VAS, kuriame akcininkams bus siūloma atšaukti du valdybos narius ir paskirti du naujus nepriklausomus valdybos narius
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti éjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti éjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės	NE	2011 m. balandžio 1 d. bus šaukiamas neeilinis VAS, kuriame akcininkams bus siūloma atšaukti du valdybos narius ir paskirti du naujus nepriklausomus valdybos narius

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrovė susijusių aplinkybių.	TAIP
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai slūloma paskirti kolegialaus organo nari, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą nari ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus valdymo organo narių nepriklausomumo vertinimo skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo nari laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus valdymo organo narių nepriklausomumo vertinimo praktika.
3.11. Nepriklausomiemis kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	TAIP
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų	TAIP

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegiaiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam	NE	2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	NE	2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	NE	2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą iš trijų narių.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	NE	2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	NE	2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. | NE | Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto formavimo praktikos kolegialiuose bendrovės organuose. |
| --- | --- | --- |
| 4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalalkiais akcininkų interesais ir tikslas;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcintas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. | NE | Bendrovėje nėra Atlyginimo komiteto formavimo praktikos kolegialiuose bendrovės organuose. |

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontroiės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditorii atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. | NE | 2011 m. kovo 4 d. neeiliniame VAS buvo nuspręsta sudaryti audito komitetą. |

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. | NE | Įmonėje nėra atliekamas kolegialaus organo veiklos vertinimas ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| --- | --- | --- |
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. | TAIP | |
| V principes: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | | |
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. | TAIP | |

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

5.2. Bendrovės kolegialų organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialų organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	TAIP
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialų organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialų priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybę, atlyginimo nustatymu.	NE	Įmonėje sudaroma tik įmonės valdyba.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	TAIP
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir	NE	Skelbiama tik lietuvių kalba.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

(ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtį, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Nėra praktikos balsuoti elektroninių ryšių priemonių pagalba.
VII principes: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP
VIII principes: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip	NE	Bendrovė metiniame pranešime skelbia valdybos ir administracijos narių gautas išmokas.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.		Nėra praktikos skelbti atlyginimo politikos ataskaitos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joję taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeltines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. | NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| --- | --- | --- |
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. | NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. | NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Netaikytina
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Netaikytina
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP	Netaikytina
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	TAIP
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	TAIP
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	TAIP
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teisės, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP
X principes: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdancius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	TAIP, išskyrus punktu s (4) ir (7)
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	TAIP
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| | Pasta -bos | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- |
| TURTAS | | | |
| Ilgalaikis turtas: | | | |
| Nematerialusis turtas | 4 | 1,750 | 515 |
| Materialusis turtas | 5 | 2,063,451 | 2,051,554 |
| Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą | | 698 | 698 |
| Investicinis turtas | 6 | 668 | 1,583 |
| Investicijos į dukterines įmones | 7 | - | 18,038 |
| Investicijos į asocijuotas ir bendrai valformas įmones | 7 | 20,323 | 19,032 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | | 325 | - |
| Kitas finansinis turtas | 8 | 1,084 | 910 |
| Ilgalaikio turto iš viso | | 2,088,299 | 2,092,330 |
| Trumpalaikis turtas | | | |
| Atsargos | 9 | 3,703 | 1,750 |
| Išankstiniai apmokėjimai | | 805 | 57 |
| Prekybos gautinos sumos | 10 | 139,485 | 13,424 |
| Kitos gautinos sumos | 11 | 10,437 | 1,639 |
| Terminuoti indėliai | 12 | 43,000 | - |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 13 | 75,664 | 42,161 |
| Trumpalaikio turto iš viso | | 273,094 | 59,031 |
| TURTO IŠ VISO | | 2,361,393 | 2,151,361 |

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA
2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| | Pasta-bos | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- |
| NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI | | | |
| Kapitalas ir rezervai: | | | |
| Įstatinis kapitalas | 14 | 504,331 | 504,331 |
| Akcijų priedai | 14 | 29,621 | 29,621 |
| Perkainojimo rezervas | 15 | 296,353 | 296,353 |
| Privalomasis rezervas | 16 | 47,730 | 47,665 |
| Nepaskirstytasis pelnas | | 1,047,454 | 982,423 |
| Nuosavas kapitalas tenkantis
patronuojančios įmonės akcininkams | | 1,925,489 | 1,860,393 |
| Nekontroliuojanti dalis | | 3,359 | - |
| Nuosavybės iš viso | | 1,928,848 | 1,860,393 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai: | | | |
| Dotacijos | 17 | 42,349 | 42,349 |
| Ateinančių laikotarpių pajamos | 18 | 15,417 | 15,417 |
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai | 19 | 459 | 234 |
| Atių Įsipareigojimai | 20 | 193,627 | 193,627 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso | | 251,852 | 251,627 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai: | | | |
| Prekybos skolos | 21 | 134,330 | 22,548 |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 22 | 11,298 | 1,724 |
| Mokėtinas pelno mokestis | | 12,693 | 321 |
| Kitos mokėtinos sumos | 23 | 22,372 | 14,748 |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | | 180,693 | 39,341 |
| Įsipareigojimų iš viso | | 432,545 | 290,968 |
| NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO | | 2,361,393 | 2,151,361 |

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

LITGRID

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS
UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| | Pastabos | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- | --- |
| Pajamos | | | |
| Pardavimo pajamos | 24 | 90,266 | 11,154 |
| Kitos veiklos pajamos | 26 | 6,969 | 290 |
| | | 97,235 | 11,444 |
| Veiklos sąnaudos | | | |
| Elektros ar susijusių paslaugų pirkimai | | (49,837) | - |
| Galios rezervų pirkimai | | (13,065) | - |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,5,6,17 | (11,007) | (10,792) |
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | | (5,266) | (2,143) |
| Ilgalaikio turto nurašymo sąnaudos | | (4,223) | (4,223) |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | | (3,913) | (797) |
| Tranzito sąnaudos | | (1,881) | - |
| Kitos sąnaudos | | (4,976) | (3,111) |
| Veiklos sąnaudų iš viso | | (94,168) | (21,066) |
| VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) | | 3,067 | (9,622) |
| Finansinės veiklos pajamos | 27 | 97 | - |
| Finansinės veiklos (sąnaudos): | | | |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultatas | 7 | (204) | - |
| Kitos finansinės veiklos (sąnaudos) | | (7) | - |
| | | (114) | - |
| PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ | | 2,953 | (9,622) |
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | 20 | (2,454) | (322) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 20 | 1,874 | 1,741 |
| | | (580) | 1,419 |
| GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) | | 2,373 | (8,203) |
| GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINAS: | | | |
| Įmonės akcininkams | | 2,366 | (8,203) |
| Nekontroliuojančiai daliai | | 7 | - |
| | | 2,373 | (8,203) |
| BENDROSIOS PAJAMOS PRISKIRTINOS: | | | |
| Įmonės akcininkams | | 2,366 | (8,203) |
| Nekontroliuojančiai daliai | | 7 | - |
| | | 2,373 | (8,203) |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (litais) | 29 | 0.01 | - |

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS

UŽ LAIKOTARPĮ NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Pas-tabos	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams						Nekontro-liuojanti dalis	Nuosavo kapitalo iš viso
		Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojim o rezervas	Privalomasis rezervas	Nepaskirs-tytasis pelnas	Iš viso
Likutis laikotarpio pradžioje		-	-	-	-	-	-	-	-
Atskyrimo metu suformuoti nuosavybės straipsniai	32	504,331	29,621	299,582	47,730	1,041,859	1,923,123	3,352	1,926,475
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15	-	-	(3,229)	-	3,229	-	-	-
Bendrosios pajamos		-	-	-	-	2,366	2,366	7	2,373
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	296,353	47,730	1,047,454	1,925,489	3,359	1,928,848
Įmonė	Pas-tabos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojim o rezervas	Privalomasis rezervas	Nepaskirs-tytasis pelnas	Iš viso
Likutis laikotarpio pradžioje		-	-	-	-	-	-
Atskyrimo metu suformuoti nuosavybės straipsniai	32	504,331	29,621	299,582	47,665	987,397	1,868,596
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15	-	-	(3,229)	-	3,229	-
Bendrosios pajamos		-	-	-	-	(8,203)	(8,203)
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	296,353	47,665	982,423	1,860,393

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

LITGRID

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

UŽ LAIKOTARPI NUO ISTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| | Pasta-bos | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- | --- |
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | | | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | | 2,373 | (8,203) |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | | | |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 4,5,6 | 11,165 | 10,950 |
| Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | | (15) | - |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių nuostolio dalis | 7 | 204 | - |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 20 | 2,454 | 321 |
| Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo pokytis | 20 | (1,874) | (1,741) |
| Dotacijų (pajamos) | 17 | (158) | (158) |
| Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus finansinį) nurašymo | 5 | 4,390 | 4,390 |
| Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | | | |
| - Palūkanų (pajamos) | | (97) | - |
| - Palūkanų sąnaudos | | 7 | - |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimas | | | |
| Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | | (22,903) | (15,063) |
| Atsargų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas | | 1,295 | (185) |
| Mokėtinų sumų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) | | (2,378) | 9,341 |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | | (5,537) | (348) |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | | | |
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | | (458) | (305) |
| Gautos palūkanos | | 97 | - |
| Terminuoti indėliai | | (17,000) | - |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | | (17,361) | (305) |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | | | |
| Atskyrimo metu gauti pinigai ir pinigų ekvivalentai | 32 | 98,727 | 42,814 |
| Sugrąžintos paskolos | 32 | (158) | - |
| (Sumokėtos) palūkanos | | (7) | - |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | | 98,562 | 42,814 |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | | 75,664 | 42,161 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | | - | - |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | | 75,664 | 42,161 |

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPI NUO ISTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija

LITGRID turtas AB yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID turtas AB (toliau „Įmonė“ arba „Bendrovė“) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis Ūkio subjektas, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre, šio registro tvarkytojas yra VI „Registru centras“. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413. Igyvendinant 2010 m. spalio 28 d. įvykusio AB „Lietuvos energija“ neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB „Lietuvos energija“ atskyrimas, 2010 m. lapkričio 16 d. Juridinių asmenų registre įregistruota pakeista AB „Lietuvos energija“ įstatų redakcija bei nuo AB „Lietuvos energija“, kuri po atskyrimo tęs savo veiklą, atskirtos veiklos dalies pagrindu įsteigta bendrovė LITGRID turtas AB, kuri po atskyrimo vykdo jai perduotą veiklą.

Bendrovė veiklos tikslai yra elektros energijos perdavimo sistemos turto ir jo priklausinių valdymas, naudojimas ir disponavimas, elektros energijos perdavimo sistemos bei rinkos operatoriaus funkcijas atliekančių ir veiklą vykdančių įmonių valdymas, bei įmonių, kurioms priklauso tarp sisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja, valdymas.

AB „Lietuvos energija“ atskyrimas buvo vykdomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 str. 1 d. numatytu atskyrimo būdu - kai bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės, t.y. atskyrimas buvo vykdomas atskiriant Bendrovės veiklos dalį, kaip turto, teisių ir pareigų visumą, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, kurios pagrindu kuriama nauja bendrovė LITGRID turtas AB.

Atskyrimo tikslas – tai siekis užtikrinti, kad Lietuvos elektros energetikos sektoriaus veiklos modelis atitiktų nacionalinę energetikos strategiją, Europos Sąjungos trečiojo energetikos teisės aktų paketo, skirto elektros energijos ir dujų rinkoms liberalizuoti, reikalavimus ir sudarytų sąlygas sujungti Lietuvos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais bei užtikrintų pradėtų strateginių energetikos projektų finansavimą, bei sukurti sąlygas elektros energijos perdavimo veiklos teisiniam nepriklausomumui ir jos efektyviam atskyrimui nuo kitų elektros energetikos sektoriaus veiklų, tokiu būdu įgyvendinant vieną iš pasirinktų Europos Sąjungos trečiojo energetikos teisės aktų paketo nustatytų elektros energetikos sektoriaus veiklų atskyrimo alternatyvų, t.y. nuosavybės atskyrimo (angl. „ownership unbundling“), užtikrinant efektyvų elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimą ne tik nuo elektros energijos gamybos ir tiekimo, bet ir nuo skirstymo veiklų ir jų komercinių interesų, t.y. pertvarkyti elektros energetikos sektoriuje veikiančias vertikaliai integruotas energetikos įmones.

Vadovaujantis 2010 m. spalio 28 d. AB „Lietuvos energija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintomis AB „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygomis 2010 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas Perdavimo – priėmimo aktas, kurio pagrindu, Bendrovė perėmė dalį AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų, susijusių su atskiriama dalimi, taip kaip tai apibrėžta Bendrovės atskyrimo sąlygose.

2010 m. gruodžio 15 d. AB „Lietuvos energija“ ir LITGRID turtas AB sudarė 2010 m. gruodžio 1 d. pasirašyto Perdavimo – priėmimo akto papildymo aktą, kuriuo patvirtino galutinius AB „Lietuvos energija“ ir Bendrovės skiriamuosius balansus 2010 m. lapkričio 30 d. 24:00 val. būklei. Taip pat, šiuo aktu Bendrovė perėmė likusią dalį AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų, susijusių su atskiriama dalimi ir tuo užbaigė AB „Lietuvos energija“ atskyrimo procesą. Galutiniai Bendrovės ir AB „Lietuvos energija“ skiriamieji balansai bei atskyrimo metų suformuoti Bendrovės turto, nuosavybės, įsipareigojimų straipsniai pateikti 32 pastaboje.

Nuo 2010 metų sausio 1 d. perdavimo sistemos operatoriaus funkciją atlieka LITGRID AB, Įmonės dukterinė bendrovė. Pagal Europos Sąjungos (ES) elektros energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų reikalavimus atskirti veiklas įsteigtoms AB „Lietuvos energijos“ antrinėms bendrovėms 2009 metų gruodžio 28 d. suteiktos veiklos licencijos. Bendrovei LITGRID AB suteikta elektros perdavimo sistemos operatoriaus, bendrovei BALTPOOL UAB – rinkos operatoriaus licencija

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,380 Lt. ir padalintas į 504,331,380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, visos akcijos pilnai apmokėtos.

	Nuosavybės dalis (litais)	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB „Visagino atominė elektrinė“	491,736,153	97.5 %
Kiti akcininkai	12,595,231	2.5 %
Iš viso:	504,331,380	100 %

Galutinis UAB „Visagino atominė elektrinė“ akcininkas – LR Energetikos ministerija.

Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas ir Įmonės atskiras ataskaitas.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPĮ NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Šių finansinių ataskaitų sudarymo datą grupę sudarė LITGRID turtas AB bei šios tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2010 m. gruodžio 31 d.	Įstatinis kapitalas 2010 m. gruodžio 31 d.	*2010 m. pelnas (nuostoliai)	Nuosavybė 2010 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
LITGRID AB	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius	100 proc.	9,748	10,833	79,136	Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla
BaltPool UAB per (valdoma LITGRID AB)	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius	100 proc.	318	(99)	444	Elektros rinkos operatorius
UAB „TETAS“	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys	61 proc.	5,651	187	12,914	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto, projektavimo ir įrengimo paslaugos
UAB „Energetikos pajėgos“ (valdoma per UAB „TETAS“)	T.Masiulio g. 16D, Kaunas	61 proc.	430	(170)	733	Energetikos objektų projektavimas

*Dukterinių įmonių pelnas (nuostoliai) yra pateikti už 2010 m. gruodžio mėn., t.y. nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė perėjo Bendrovei.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijas į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2010 m. gruodžio 31 d.	Įmonės įstatinis kapitalas 2010 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Technologijų ir inovacijų centras	Žvejų g. 14, Vilnius	35 proc.	44,350	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	Motorų g. 2, Vilnius	29 proc.	16,388	Elektros tinklų ir susijusių įrenginių remontas ir techninė priežiūra, statyba
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika	50 proc.	1,743	Elektros perdavimo jungčių projektavimas

Grupės darbuotojų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 618. Įmonės darbuotojų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 113. 2010 m. lapkričio 30 d. Įmonė/Grupei buvo perkelti visi su atskiriama dalimi susiję AB „Lietuvos energija“ darbuotojai.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti Bendrovės parengti naujas finansines ataskaitas.

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sajungoje ir taikomus finansinei atskaitomybei.

Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjų turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Finansiniai Įmonės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės/Grupės finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo įsteigimo iki 2010 gruodžio 31 d.

3. Apskaitos principai

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, rengiant AB „Lietuvos energija“ finansines ataskaitas, išskyrus:

3.1 Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų pritaikymas

TFAAK 18-asis aiškinimas „Turto, gauto iš klientų, perleidimas“. Aiškinimas taikomas perspektyviai turto, gauto iš klientų, perleidimo sandoriams, įvykdytiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Europos Sajungoje priimtas taikyti TFAAK 18-asis aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d. Įmonė ir Grupė pritaikė ši naują aiškinimą rengiant finansines ataskaitas (žr 3.22 apskaitos principų dalį).

27-asis TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.), taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Pagal persvarstytą standartą reikalaujama, kad ūkio subjektas laikotarpio bendrąjį pelną priskirtų ir patronuojančios įmonės savininkams, ir nekontroliuojančioms dalims (ankščiau „mažumos dalis“) net ir tuo atveju, jeigu dėl to nekontroliuojančių dalių atžvilgiu susidarytų neigiamas likutis (pagal anksčiau galiojusį standartą buvo reikalaujama perteklinius nuostolius daugeliu atveju priskirti patronuojančios įmonės savininkams). Pagal persvarstytą standartą taip pat reikalaujama, kad patronuojančios įmonės nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pokyčiai, kuriems įvykus kontrolė neprarandama, būtų apskaitomi nuosavybės dalyje. Taip pat pateikiami reikalavimai, kaip ūkio subjektas turėtų įvertinti bet kokį pelną ar nuostolį, atsirandantį dėl dukterinės įmonės kontrolės praradimo. Kontrolės praradimo momentu, bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, turi būti vertinama tikrąja verte. Standarto pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir įmonės finansinėms ataskaitoms.

3-asis TFAS „Verslo jungimai“, (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.), taikomas verslo jungimams, kurie buvo įsigyti pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Pagal persvarstytą 3-ąjį TFAS ūkio subjektams bus leidžiama įvertinti nekontroliuojančią dalį, naudojant šiuo metu galiojančio 3-čiojo TFAS metodą (proporcinga įsigyjamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalis) arba pagal tikrąją vertę. Persvarstytas 3-asis TFAS išsamiau apibūdina pirkimo metodo taikymą verslo jungimams. Panaikintas reikalavimas kiekviename etapais vykdomo įsigijimo etape turtą ir įsipareigojimą įvertinti tikrąją vertę, siekiant nustatyti prestižo sumą. Persvarstytas standartas numato, kad vykdant įsigijimą etapais, įsigyjantis ūkio subjektas privalės iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalį tikrąja vertę įsigijimo dieną, o susidarius pelnui ar nuostoliu pripažinti jį pelno (nuostolių) ataskaitoje. Su įsigijimu susijusios išlaidos bus apskaitomos atskirai nuo verslo jungimo ir todėl bus pripažintos sąnaudomis, o ne įtraukos į prestižą. Įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną turės pripažinti įsipareigojimą bet kokio neapibrėžto pirkimo atlygio atžvilgiu. Šio įsipareigojimo vertės pokyčiai po įsigijimo bus atitinkamai pripažinti remiantis kitais taikomais TFAS, o ne koreguojant prestižo sumą. Persvarstytasis 3-asis TFAS apibrėžia verslo jungimus, kurie sujungia tik bendras įmones ir verslo jungimus, kurie sudaromi remiantis vien tik sutartimi. Standarto pakeitimai neturėjo t reikšmingos įtakos Grupės ir įmonės finansinėms ataskaitoms.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.2 Nauji ar persvarstyti standartai, galiojantys 2010, tačiau neaktualūs Grupei ir Bendrovei

39-ojo TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ pakeitimas – „Kriterijus atitinkantys apdraudžiamieji objektai“ – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau taikant retrospektyviai.

2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pakeitimai – „Grupės sandoriai, kurių apmokėjimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas grynaisiais pinigais“ – taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau.

TFAS patobulinimai (2009 m. balandžio mėn.) 2009 m. balandžio mėn. TASV išleido savo pirmąjį jungtinį standartų pakeitimų dokumentą, kurio pagrindinis tikslas buvo pašalinti nenuoseklius reikalavimus ir aiškiau suformuluoti kai kurias nuostatas. Dauguma šių standartų pakeitimų galioja nuo ar po 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, jeigu nenurodyta kitaip.

TFAAK 12-asis aiškinimas „Paslaugų koncesijų sutartys“ (galioja nuo ar po 2009 m. kovo 30 d. prasidedančiais finansiniais metais).

TFAAK 15-asis aiškinimas „Nekilnojamojo turto statybos sutartys“, taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.

TFAAK 16-asis aiškinimas „Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančią įmonę apsidraudimo sandoriai“, taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. liepos 1 d. arba vėliau;

TFAAK 17-asis aiškinimas „Nepiniginio turto paskirstymas savininkams“, taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. liepos 1 d.

1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“. 2008 m. gruodžio mėn. priėmus pakeitimą, standartas taikomas finansinėms ataskaitoms, parengtoms pagal TFAS pirmą kartą už laikotarpį, prasidedantį 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas persvarstytas 1-asis TFAS taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko.

Įterptosios išvestinės finansinės priemonės – TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai, taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. gruodžio 31 d. arba vėliau.

Papildomos išimtys, taikomos įmonėms pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimai, taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau.

5-ojo TFAS „Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir nutrauktoji veikla“ pakeitimas (ir dėl to atlikti 1-ojo TFAS pakeitimai), taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau.

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.3 Nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau ar vėlesniems laikotarpiams, tačiau kurių Grupė Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko

24-asis TAS „Informacija apie susijusias šalis“ (standartas pakeistas 2009 m. lapkričio mėn.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje). 2009 m. buvo atlikti šie 24-ojo TAS pakeitimai: (a) supaprastintas susijusios šalies apibrėžimas patikslinant jo prasmę ir panaikinant sąvokos apibrėžimo neatitikimus; (b) iš dalies panaikintas reikalavimas dėl informacijos pateikimo, kuris taikomas valstybės valdomoms įmonėms. Šuo metu Įmonė ir Grupė vertina, kokios įtakos pakeistas standartas turės atskleidimams finansinėse ataskaitose.

9-asis TFAS „Finansinės priemonės 1 dalis: klasifikavimas ir įvertinimas“, paskelbtas 2009 m. lapkričio mėn. Pakeistas standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtintas taikymui Europos Sąjungoje. 9-asis TFAS pakečia tas 39-ojo TAS dalis, kurios yra susijusios su finansinio turto bei įsipareigojimų klasifikavimu ir įvertinimu. Grupė ir Įmonė vertina, kokį poveikį turės šis standartas ir svarsto, kada jis bus taikomas.

32-ojo TAS "Finansinės priemonės: pateikimas" pakeitimas – „Teisių išleidimo klasifikavimas“ – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau. Standarto pakeitimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos Grupės ir įmonės finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 14-ojo aiškinimo pakeitimas – „Išankstiniai apmokėjimai pagal minimalųjų finansavimo reikalavimą“ – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau;. Šie pakeitimai neturės įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 19-asis aiškinimas „Finansinių įsipareigojimų panaikinimas išleidžiant nuosavybės priemones“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau;). Šis aiškinimas neturės įtakos Įmonės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

1 TFAS pakeitimai – „7-ojo TFAS reikalavimo atskleisti lyginamuosius duomenis ribotos išimtys, taikomos įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS“ (galioja nuo ar po 2010 m. liepos 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Šis aiškinimas neturi įtakos Grupės ir Įmonės finansinėms ataskaitoms.

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimai, paskelbti 2010 m. gegužės mėn.; įsigaliojimo datos atskiriems standartams yra skirtingos; didžioji dalis pakeitimų galioja nuo ar po 2010 m. sausio 1 d. prasidedantiems metiniams laikotarpiams; patobulinimai nėra priimti ES.

Atskleidimas – Finansinio turto perleidimas – 7-ojo TFAS pakeitimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau; nėra priimti ES).

Atidėtasis pelno mokestis – Pagrindinio turto atgavimas – 12-ojo TAS pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau; nėra priimtas ES).

Labai aukšta infliacija ir nustatytų datų netaikymas įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau; nėra priimtas ES.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.4 Konsolidacijos principai

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID turtas AB ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams laikotarpiams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina. Įmonei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos sudarytos, priskiriant dukterinių įmonių bendrąjį pelną patronuojančios įmonės savininkams nuo gruodžio 1 d., kai jų efektyvi kontrolė perėjo Bendrovei.

3.5 Verslo jungimai

Dukterinių įmonių įsigijimas, išskyrus įsigijimus tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, yra apskaitomas taikant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra vertinama bendra tikrosios vertės suma, kurią sudaro mainais už įsigyjamos įmonės kontrolę suteikto turto, prislimtų įsipareigojimų bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė mainų dieną.

Su įsigijimu patiriamos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis. Įsigyjamos įmonės identifikuojamas turtas, įsipareigojimai ir neapibrėžtijai įsipareigojimai yra pripažįstami jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Kiekvieno įsigijimo atveju Grupė pripažįsta įsigyjamos įmonės nekontroliuojančią dalį tikrą verte arba proporcingai įsigyjamos įmonės grynojo turto tikrąjai vertėi.

Dukterinių įmonių įsigijimams tarp bendrai kontroliuojamų įmonių nėra taikomas 3 TFAS „Verslo jungimai“ ir todėl tokie įsigijimai buvo apskaityti taikant jungimo metodą. Grupė nepripažino turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungė įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Naudojant jungimo metodą, papildomas prestižas neatsiranda, o konsoliduotose finansinėse ataskaitose įsigytos įmonės rezultatai apskaityti nuo įsigijimo dienos.

Grupė apskaitos sandorius su nekontroliuojančią dalimi kaip sandorius su Grupės akcininkais. Apskaitant nekontroliuojančios dalies įsigijimus, skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigytos dalies grynojo turto dalies yra pripažįstamas nuosavybėje. Nekontroliuojančios dalies perleidimo pelnas arba nuostolis taip pat pripažįstami nuosavybėje.

3.6 Investicijos į dukterines įmones (Įmonė)

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė ir kuriai priklauso daugiau nei pusė balsavimo teisių. Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtina atsiperkamąją vertę. Įsigijimo savikaina taip pat apima tiesiogiai susijusias išlaidas.

3.7 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė/Įmonė daro reikšmingą įtaką, tačiau nėra nei dukterinė įmonė, nei dalis bendroje įmonėje. Reikšminga įtaka – tai galėjimas dalyvauti priimant finansinės ir veiklos politikos sprendimus, tačiau tai nėra galia kontroliuoti ar bendrai kontroliuoti šiuos sprendimus, kuri paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Grupė yra investavusi į bendrai valdomą įmonę, kuri yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojant vykdoma ekonominė veikla.

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtina atsiperkamąją vertę.

Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių veiklos rezultatai įtraukiami į Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas naudojant nuosavybės metodą, išskyrus atvejus, kai investicija yra klasifikuojama kaip laikoma pardavimui, kuomet ji yra apskaitoma pagal TFAS 5 „Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui ir nutraukiama veikla“. Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą ar bendrai valdomą įmonę yra apskaitoma konsoliduotoje finansinės padėties ataskaitoje įsigijimo savikaina, pakoreguota po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje/bendroje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį konkrečių investicijų vertės sumažėjimą. Grupės grynojo pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo dienos pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, o kitų bendrųjų pajamų dalis po įsigijimo dienos – kitų bendrųjų pajamų straipsnyje.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.7. Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (tęsinys)

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės turto dalį joje, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiėmė teisinius arba netiesioginius įsipareigojimus arba padarė mokėjimus asocijuotos/bendrai valdomos įmonės vardu.

Bet koks įsigijimo savikainos perviršis lyginant su Grupės identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų grynąja asocijuotoje įmonėje dalimi, įvertinta tikrąja verte, įsigijimo dieną pripažįstamas prestiju. Prestijas yra įtraukiamas į investicijos likutinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis. Jei po pakartotinio vertinimo Grupei tenkanti identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų grynąjį dalis įvertinta tikrąja verte viršija įsigijimo savikainą, perviršis yra nedelsiant pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kai Grupės įmonė vykdo operacijas su Grupės asocijuota/bendrai valdoma įmone, nerealizuotas pelnas ar nuostoliai, tenkantys Grupei, yra eliminuojami.

3.8 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomų turto vertintojų atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto balansine verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolio) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusia apskaitinės turto vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas, o apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolio) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolio) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Verslo susijungimuose įsigyto nematerialiojo turto savikaina yra jo tikroji vertė įsigijimo datą. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė/Įmonė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė/Įmonė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Įmonė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo/amortizacijos metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.8. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (tęsinys)

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 - 75
Statiniai, mašinos ir įrengimai:
- elektros ir ryšių įtaisai	20 - 25
- elektros įrenginiai	15 - 35
- kiti įrenginiai	5 - 20
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 - 10
- inventorius, įrankiai	4 - 10
Nematerialusis turtas	3 - 4

Naujai įsigytam turtui vidutiniai ypatingai svarbios pagrindinės Grupės ir Įmonės veiklos ilgalaikio materialiojo turto grupių tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Vidutiniai naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)

Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai	30
330, 110, 35 Kv elektros energijos perdavimo oro linijos	40 - 55
330, 110, 35, 6-10 Kv skirstyklos elektros įrenginiai	30 - 35
330, 110, 35, 6-10 Kv galios transformatoriai	35
Relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 - 35
Technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8

Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas išperkamosios nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir nuosavam turtui.

Peinas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Įmonė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

3.9 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Įmonė peržiūri likutinė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Įmonė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Įmonė paskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, Grupės ir Įmonės administracinis turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams, priešingu atveju Grupės ir Įmonės administracinis turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas.

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą bei, kai yra vertės sumažėjimo požymių, atliekami ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra neapibrėžtas, ir ilgalaikio nematerialiojo turto, kuris nėra dar paruoštas naudojimui, vertės sumažėjimo testai.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.9. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolio) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio), kaip aprašyta 3.8 pastaboje.

3.10 Investicinis turtas

Grupės/Įmonės investicinis turtas, kurį sudaro investicijos į pastatus, kurie yra laikomi uždirbti nuomos pajamas arba tikintis jų vertės padidėjimo, pirminio pripažinimo metu yra apskaitomas įsigijimo savikaina, įskaitant sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Investiciniam turtui taikomi tie patys nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ir laikotarpiai, kaip ir ilgalaikiam materialiajam turtui.

Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tik tada, kai akivaizdžiai pasikeičia turto paskirtis. Tam tikras nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas Bendrovės/Grupės, o Bendrovės/Grupės nenaudojama turto dalis skiriama nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis turto vertės padidėjimo. Jeigu Bendrovės/Grupės naudojama turto dalis gali būti atskirai parduota, turto dalys apskaitomos atskirai. Bendrovės/Grupės naudojama turto dalis apskaitoma vadovaujantis 16-ojo TAS reikalavimais, o turto dalis, skirta nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis tokio turto vertės padidėjimo, apskaitoje registruojama vadovaujantis 40-ojo TAS reikalavimais.

3.11 Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis, jeigu turto apskaitinę vertę ketinama atgauti jį pardavus, o ne toliau naudojant veikloje.

3.12 Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolį), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Finansinio turto priskyrimas priklauso nuo finansinio turto rūšies ir tikslo ir yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas apskaitoje atvaizduojamas sandorio sudarymo dieną, kai finansinio turto pirkimas ar pardavimas vyksta pagal sutartį, kurios sąlygos reikalauja finansinio turto pateikimo atitinkamos rinkos nustatytu terminu. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, tuo atveju jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte per pelną (nuostolį), tiesiogines išlaidas, susijusias su sandoriu.

Grupės/Įmonės finansinis turtas apima pinigus, trumpalaikius indėlius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas, taip pat investicijas į vertybinius popierius ir yra skirstomas į šias dvi grupes: finansinės investicijos, skirtos paduoti bei paskolos ir gautinos sumos.

Finansinio turto apskaita po pirminio pripažinimo priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas, ir yra tokia:

Finansinės investicijos, skirtos parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas, kuris nėra išvestinė finansinė priemonė skirta parduoti. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte, kartu su pelnu ir nuostoliais, kurie buvo pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinio turto perkainavimo rezerve. Kai investicija yra parduodama, sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavybėje, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų gauti dividendai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip „Kitos pajamos“ kai atsiranda teisė gauti išmokas.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal biržos uždarymo rinkos kainą, artimiausią ataskaitų sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai remiasi pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių instrumentų rinkos kaina diskontuota pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.12. Finansinis turtas (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) ir kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pajamų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus per numatytą finansinio turto laikotarpį.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Įmonė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto ateities pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kad skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų ateities pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant efektyvią palūkanų normą.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Jei po balanso sudarymo datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Grupė/Įmonė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
Grupė/Įmonė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.

Kai Grupė/Įmonė perleidžia teisės į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia nei išlaiko su to turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė/Įmonė yra vis dar susijusi. Įmonės sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniaja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei/Įmonei gali tekti sumokėti.

3.13 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas marketingo, pardavimo išlaidas.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.14 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika, bei bankų overdraftai. Bankų overdraftai finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitomi kaip trumpalaikės paskolos.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.

3.15 Finansiniai įsipareigojimai bei Grupės ir Įmonės išleisti nuosavybės instrumentai

Instrumentų priskyrimas skolos ar nuosavybės instrumentams

Skolos ir nuosavybės instrumentai yra priskiriami arba finansiniams įsipareigojimams, arba nuosavybei, priklausomai nuo sutarties turinio.

Nuosavybės instrumentai

Nuosavybės instrumentas yra bet kokia sutartis, kuri patvirtina Grupės ir Įmonės turto, atėmus visus jos įsipareigojimus, nuosavybės dalį. Nuosavybės instrumentai yra apskaitomi gautų įplaukų verte, atėmus tiesiogines išleidimo išlaidas. Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios bei apmokėjimo verčių.

Finansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolį), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams. Grupė/Įmonė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąją verte per pelną (nuostolį).

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, yra pripažįstami tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais kiti finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (3.12 pastaba).

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki balanso datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas balanso datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

3.16 Užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojamos litais pagal operacijos atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus balanso sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų konvertavimo į litus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3.4528 lito už 1 eura, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas. Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2010 m. gruodžio 31 d.

1 LVL	=	4.8643 litų
100 RUB	=	8.5535 litų
10 SEK	=	3.8407 litų
1 USD	=	2.6099 litų
10 EEK	=	2.2067 litų

Atskiros Grupės įmonių finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti litais, kurie yra Įmonės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

LITGRID turtas AB
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPĮ NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.16. Užsienio valiuta (tęsinys)

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei įmonės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos taikant valiutų kursus, galiojusius operacijų dieną. Kiekvieną balanso sudarymo datą piniginiai straipsniai, išreikšti užsienio valiuta, yra konvertuojami balanso sudarymo datos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai, kurie apskaitomi tikrąja verte ir išreikšti užsienio valiuta, konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai, kurie yra apskaityti įsigijimo verte ir išreikšti užsienio valiuta, nekonvertuojami.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, užsienyje esančių Grupės įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius skaičius) yra konvertuojami į litus balanso sudarymo datos valiutos kursu. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius skaičius) yra konvertuojamos į litus, naudojant vidutinį laikotarpio valiutos kursą, išskyrus tuos atvejus, kai valiutos kursas laikotarpio metu reikšmingai svyravo – tokiu atveju yra naudojamas operacijų datos valiutos kursas. Valiutos kurso skirtumai, jei tokių yra, pripažįstami užsienio valiutos perskaičiavimo rezerve nuosavame kapitale. Šie valiutos kurso pasikeitimo skirtumai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai užsienyje veikianti įmonė yra parduodama.

3.17 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtų

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtų, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos pajamomis, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtų, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

3.18 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė/Įmonė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Kai Grupė/Įmonė tikisi, kad dalis ar visa atidėjinių suma bus kompensuota, pavyzdžiui pagal draudimo sutartį, gautina kompensacija yra pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai kompensavimas yra garantuotas. Su atidėjiniais susijusios išlaidos yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje grynąja verte, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Atidėjiniai pensijų išmokoms

Kiekvienas darbuotojas, išeidamas iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę gauti 2 mėnesinių atlyginimų dydžio išmoką. Aktuariniai skaičiavimai yra atlikti siekiant įvertinti tokių pensinių išmokų įsipareigojimą. Įsipareigojimas apskaitomas dabartine verte, diskontuota naudojant rinkos palūkanų normą.

3.19 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Įmonė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasilūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.19. Išmokos darbuotojams (tęsinys)

Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

3.20 Nuomos apskaita

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma.

Grupė ir Įmonė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Įmonė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.21 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

3.22 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė/Įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus prekių grąžinimus ir nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros pardavimo

Pajamos iš elektros, kuri yra įsigyjama elektros biržoje, pardavimo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) yra pripažįstamos perdavus pirkėjui riziką ir su sandoriu susijusią teikiamą ekonominę naudą. Grupė nepripažįsta pajamų ir sąnaudų iš prekybos elektros energija biržoje tuose sandoriuose, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas.

Pajamos iš su elektros energija susijusių paslaugų

Pajamos iš elektros perdavimo ir kitų su elektra susijusių paslaugų yra pripažįstamos, kai paslaugos suteiktos.

Kainų reguliavimas

Perdavimo ir VIAP teikimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisijai) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas ir VIAP kainas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju, kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.

Vykdydama VIAP veiklą, Grupė uždirba pajamas bei patiria sąnaudas. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams (remiantis iš anksto patvirtintais metiniais paslaugų kiekiais bei kainomis). Šios paslaugos vėliau teikiamos skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams Įmonės surinktos lėšos iš vartotojų ir skirstomųjų tinklų operatorių už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas viršijo arba buvo mažesnės už faktiškai sumokėtas VIAP lėšas šių paslaugų teikėjams, tai perdavimo sistemos operatorius privalo šį lėšų skirtumą įvertinti skaičiuodamas ateinančių metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dedamąją.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.22. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Nauju vartotoju/tiekėjų prijungimas

Iki 2009 m. AB „Lietuvos energija“ mokesčiai gauti už naujų vartotojų/tiekėjų prijungimą pirminio pripažinimo metu buvo apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, o vėliau proporcingai pripažįstami pajamomis per tą patį laikotarpį kaip ir susijusios turto pastatymo sąnaudos. Susijusios sąnaudos, kurias sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį.

Nuo 2010 m (taikoma sandoriams nuo 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB „Lietuvos energija“, o vėliau - Bendrovė šias pajamas pripažįsta iš karto, kai naujas vartotojas/tiekėjas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo/tiekėjo ateityje mokama elektros energijos kaina už Įmonės/Grupės teikiamas/perkamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų/tiekėjų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

Remonto paslaugų pajamos

Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų (26 pastaba), pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai akcininkai įgauna teisę gauti dividendus. Gautos dividendų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Iš dukterinių įmonių gautos patronuojančios įmonės dividendų pajamos, konsoliduotose finansinėse ataskaitose yra išeliminuojamos.

Pajamas ir sąnaudas, susijusias su Grupės ir Įmonės teikiamomis ilgalaikio turto pardavimu ir nuoma, Grupė ir Įmonė apskaito kaip kitas veiklos pajamas ir sąnaudas.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

3.23 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto įsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriami.

3.24 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo datą. 2010 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balanso įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės, finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikštini atietyje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestizu (arba neigiamu prestizu), arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.24. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas balanso sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami tarpusavyje, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kuomet egzistuoja teisė padengti einamojo laikotarpio mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis už ataskaitini laikotarpį

Pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos ar nauda apskaitomos per pelną (nuostolį), išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su straipsniais apskaitomais nuosavame kapitale. Tuomet atidėti mokesčiai taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

3.25 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis, kurio pagrindu skaičiuojama pelno dalis vienai akcijai 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 504,331,380. 2010 m. gruodžio 31 d. ir per laikotarpį, pasibaigusį 2010 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo jokių pelną vienai akcijai mažinančių pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

3.26 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus versio jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

3.27 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Įmonės padėtį balanso sudarymo datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

3.28 Susijusios šalys

Susijusiomis su Įmone ir Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per tarpininką) kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitą šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

3.29 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.30 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto ir investicinio turto tikrosios vertės nustatymą bei nusidėvėjimą (3.8, 5 ir 6 pastabos), gautinų sumų ir investicijų vertės sumažėjimo įvertinimą (3.12, 7, 10 ir 11 pastabos), remonto darbų sutarčių įvykdymo lygio nustatymą (3.22 ir 26 pastabos). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 5 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės ir Įmonės vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai

Vadovybė, vertindama ilgalaikio materialiojo turto likusį naudingo tarnavimo laikotarpį, atsižvelgia į darbuotojų, atsakingų už turto techninę priežiūrą, pateikiamas išvadas.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Atskyrimo metu Bendrovė perėmė ilgalaikį materialųjį turtą iš AB „Lietuvos energija". AB „Lietuvos energija" ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto tikrosios vertės vertinimą 2008 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurie naudojo palyginamųjų kainų metodą arba nudėvėtos atstatomosios vertės ar diskontuotų pinigų srautų metodą turto tikrajai vertei nustatyti, priklausomai nuo vertinamo turto rūšies.

2009 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija" Vadovybė patikslino ilgalaikio materialiojo turto apskaitines vertės vadovaujantis perkainotos vertės metodu. AB „Lietuvos energija" įvertinus Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą 2009 m. 11 mėnesių statybos kainų pokyčių indeksų kritimą atitinkamoms turto grupėms, sumažino ilgalaikio materialiojo turto apskaitinę vertę. AB „Lietuvos energija" pritaikė 12,27% statistinį indeksą pastatų grupei ir 9,68% indeksą visoms kitoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms, kurios 2008 gruodžio 31 d. buvo vertinamos nudėvėtos atstatomosios vertės metodu. Be to, AB „Lietuvos energija" ilgalaikis materialusis turtas, daugiausiai nekilnojamasis turtas (administraciniai pastatai, sandėliai), kuris 2008 m. gruodžio 31 d. buvo perkainojamas taikant palyginamųjų kainų metodą, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo perkainotas naudojant nepriklausomos turto vertinimo bendrovės UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas" pateiktą ataskaitą apie komercinio nekilnojamojo turto tikrųjų verčių pasikeitimus Lietuvoje per 2009 metus pagal regionus. Ši ataskaita buvo parengta remiantis rinkos duomenimis pagrįstais įrodymais apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė įvertino Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą statybos kainų pokyčių indeksų pokytį atitinkamoms turto grupėms bei komercinio nekilnojamo turto kainų pokyčius per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kadangi indekso/kainų pokyčiai buvo nereikšmingas, vadovybė priėmė sprendimą nemažinti ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Grupė ir Įmonė, mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra kokių nors požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Įmonė atlieka vertės sumažėjimo testą taip, kaip yra nurodyta 3.9 pastaboje.

Grupė ir Įmonė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito tikrąja vertę vadovaujantis 16-uoju Tarptautiniu apskaitos standartu „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai". Daugelio Grupės ir Įmonės ilgalaikio materialiojo turto vienetų tikroji vertė dėl jo specifiškumo buvo nustatyta taikant nudėvėtosios atstatomosios vertės metodą 2008 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais, turto vertę nustatant pagal nudėvėtosios atstatomosios vertės metodą, turi būti atliekamas ir pakankamo pelningumo testas. Pagal apskaitos reikalavimus ilgalaikio materialiojo turto vertės turi būti periodiškai peržiūrimos. Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti sumažinta, jeigu jo apskaitinė vertė finansinės padėties ataskaitoje yra didesnė už jo naudojimo vertę arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas. Kitaip tariant, finansinės padėties ataskaitoje nurodyta ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti sumažinta iki didesnės vertės – dabartinės būsimos turto naudos, kurią Grupė ir Įmonė gautų turtą naudodama, vertės arba įplaukų, kurios būtų gautos turtą nedelsiant nurašius ir pardavus, vertės.

Ankstesnėje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijoje, kuri galiojo 2008 m. gruodžio 31 d., buvo numatyta, kad nustatant viršutines elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamo veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugos teikėjo finansines ataskaitas (reguliuojama turto bazė).

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.30. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir įvertinimo neapibrėžtumai (tęsinys)

Vadovaujantis nuo 2009 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymo pakeitimu, nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas reikalaujama atsižvelgti į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija („Komisija“), remiantis Komisijos parengtais ir Vyriausybės patvirtintais paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principais.

Remiantis sprendimu „Dėl elektros energijos paslaugos tiekėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų“, nustatant viršutines elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugu kainų ribas, paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė yra lygi ilgalaikio materialiojo turto likutinei (balansinei) vertei 2002 m. gruodžio 31 d., padidintai su Komisija suderintų ir įgyvendintų investicijų suma ir sumažintai turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir t.t.

Vadovybės nuomone aukščiau paminėti įstatyminių aktų pasikeitimai gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei. Dėl minėtų priežasčių šiose finansinėse ataskaitose pateiktos ilgalaikio materialiojo turto vertės gali reikšmingai skirtis nuo tų, kurios būtų buvę apskaitytos, jeigu būtų atliktas nepriklausomas turto vertinimas kaip to reikalauja Tarptautiniai vertinimo ir apskaitos standartai. Tikėtina, kad toks vertinimas, neigiamai įtakotų Grupės ir Įmonės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę 2010 m. finansinėse ataskaitose.

Nepriklausomi turto vertintojai neatliko ilgalaikio materialiojo turto tikrųjų verčių 2010 m. gruodžio 31 d. vertinimo, nes pirmiau paminėti įstatymų pakeitimai įsigaliojo tik 2010 m. sausio 1 d. ir šių pakeitimų įtaka Grupės ir Įmonės galimybėms uždirbti pajamas ateityje negali būti patikimai įvertinta.

Investicijų į dukterines (Įmonėje) ir asocijuotas įmones (Įmonėje ir Grupėje) vertės sumažėjimas

Kadangi dukterinių ir asocijuotų įmonių akcijomis nėra preklaujama biržoje, Grupė/Įmonė įvertino investicijų atsiperkamąją vertę atsižvelgdama į Įmonei/Grupei tenkančią dukterinės/asocijuotos įmonės grynojo turto dalies apskaitinę vertę, kuri, vadovybės vertinimu, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo artima tikrajai vertei.

Pagrindiniai principai, naudoti kitiems reikšmingiems įvertinimams, yra aprašyti atitinkamose šių finansinių ataskaitų pastabose.

Šių finansinių ataskaitų rengimo dieną nebuvo reikšmingos rizikos, kad apskaitinė turto ir įsipareigojimų vertė turės būti reikšmingai pakoreguota ateinančiais ataskaitiniais metais dėl vadovybės padarytų prielaidų ir susijusių įvertinimų pasikeitimo, išskyrus pakeitimus kurių gali prireikti, dėl neapibrėžtumų, susijusių su licencijuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymu 2010 m. gruodžio 31 d., kaip aprašyta aukščiau.

4. Ilgalaikis nematerialus turtas

Grupės ilgalaikį nematerialujį turtą sudarė:

Grupė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	-	-	-
Atskyrimo metu gautas turtas (32 pastaba)	-	1,610	28	1,638
Įsigijimai	-	159	-	159
Amortizacija	-	(47)	-	(47)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d. 2010 m. gruodžio 31 d.	-	1,722	28	1,750
Įsigijimo vertė	1	4,555	34	4,590
Sukaupta amortizacija	(1)	(2,833)	(6)	(2,840)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	-	1,722	28	1,750

Įmonės ilgalaikį nematerialujį turtą sudarė:

Įmonė	Patentai ir licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	-	-	-
Atskyrimo metu gautas turtas (32 pastaba)	-	400	11	411
Įsigijimai	-	104	-	104
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d. 2010 m. gruodžio 31 d.	-	504	11	515
Įsigijimo vertė	1	2,774	13	2,788
Sukaupta amortizacija	(1)	(2,270)	(2)	(2,273)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	-	504	11	515

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pilnai amortizuoto, tačiau vis dar veikloje naudojamo ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo vertės buvo tokios:

Ilgalaikio nematerialiojo turto grupė	Grupė 2010 m. gruodžio 31 d.	Įmonė 2010 m. gruodžio 31 d.
Patentai ir licencijos	1	1
Programinė įranga	1,900	1,850
Iš viso	1,901	1,851

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

5. Ilgalaikis materialus turtas

Grupės ilgalaikį materialųį turtą sudarė:

Grupė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Trans-porto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	-	-	-	-	-	-
Atskyrimo metu gautas turtas (32 pastaba)	1,961	35,096	1,934,150	1,798	43,986	47,159	2,064,150
Įsigijimai	-	-	-	70	60	15,332	15,462
Kiti	-	15	-	-	-	-	15
Nurašymai	-	-	(4,390)	-	-	-	(4,390)
Perklasifikavimas į investicinį turtą (6 pastaba)	-	(670)	-	-	-	-	(670)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	1,566	24,412	-	2,228	(28,206)	-
Nusidėvėjimas	-	(187)	(10,179)	(39)	(711)	-	(11,116)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	1,961	35,820	1,943,993	1,829	45,563	34,285	2,063,451
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	38,120	2,061,505	2,375	86,811	34,285	2,225,057
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(2,155)	(116,287)	(546)	(41,248)	-	(160,236)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	(145)	(1,225)	-	-	-	(1,370)
Likutinė vertė	1,961	35,820	1,943,993	1,829	45,563	34,285	2,063,451

Įmonės ilgalaikį materialųį turtą sudarė:

Įmonė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Trans-porto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	-	-	-	-	-	-
Atskyrimo metu gautas turtas (32 pastaba)	1,961	33,336	1,933,911	-	35,449	47,538	2,052,195
Įsigijimai	-	-	-	-	11	15,354	15,365
Nurašymai	-	-	(4,390)	-	-	-	(4,390)
Perklasifikavimas į investicinį turtą (6 pastaba)	-	(670)	-	-	-	-	(670)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	1,566	24,412	-	2,228	(28,206)	-
Nusidėvėjimas	-	(179)	(10,175)	-	(592)	-	(10,946)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	1,961	34,053	1,943,758	-	37,096	34,686	2,051,554
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	35,955	2,061,131	-	76,546	34,686	2,210,279
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(1,757)	(116,148)	-	(39,450)	-	(157,355)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	(145)	(1,225)	-	-	-	(1,370)
Likutinė vertė	1,961	34,053	1,943,758	-	37,096	34,686	2,051,554

Visas Bendrovės ilgalaikis materialus turtas yra išnuomotas AB LITGRID (31 pastaba).

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPĮ NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

5. Ilgalaikis materialus turtas (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė/Įmonė turi reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti vėlesniais metais.

| | Pirkimo įsipareigojimai
2010 gruodžio 31 d. |
| --- | --- |
| Tarp sisteminė jungtis Lietuva-Švedija" (NORDBALT | 707,041 |
| Transformatorinės | 82,553 |
| Tarp sisteminė jungtis Lietuva-Lenkija" (LitPolLink) | 2,457 |
| Kiti | 10,336 |
| Iš viso | 802,387 |

Lentelėje žemiau pateiktos Įmonės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas menamos savikainos metodu 2010 m. gruodžio 31 d.

Grupė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė
2010 m. gruodžio 31 d.	1,794	32,085	1,676,568	1,829	43,450	35,108	1,790,834
Įmonė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė
2010 m. gruodžio 31 d.	1,794	31,233	1,676,333	-	34,983	35,108	1,779,451

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pilnai nudėvėto, tačiau vis dar veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertės buvo tokios:

| Ilgalaikio materialiojo turto grupė | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Pastatai | 3 | 3 |
| Statiniai ir mašinos | 3,038 | 3,038 |
| Transporto priemonės | 140 | - |
| Kitas materialusis turtas | 9,764 | 9,380 |
| Iš viso | 12,945 | 12,421 |

Per 2010 metus Įmonė/Grupė užbaigė šluos investicinius projektus:

| Projektas | Bendra projekto vertė nuo
jo pradžios, tūkst. litų |
| --- | --- |
| 330kv Bitėnų TP statyba I etapas | 11,918 |
| 110/10kV Gargždų TP skirstyklos rekonstruvimas | 2,726 |
| 110/10kV Merkinės TP rekonstruvimas | 2,659 |
| 110/10kV Savitiškio TP 110 kV skirstyklos rekonstruvimas | 2,553 |

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

6. Investicinis turtas

	Grupė	Įmonė
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	-
Atskyrimo metu gautas turtas (32 pastaba)	-	917
Perklasifikavimas iš materialiojo turto į investicinį turtą (5 pastaba)	670	670
Nusidėvėjimas	(2)	(4)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	668	1,583
2010 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	816	1,926
Sukauptas nusidėvėjimas	(148)	(343)
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	668	1,583

2010 m. gruodžio 31 d. įmonės vertinimu bei remiantis rinkos duomenimis, Grupės ir Įmonės investicinio turto tikroji vertė apytiksliai atitinka likutines vertes.

Grupės ir Įmonės pajamos už investicinio turto nuomą per 2010 m. sudarė 59 tūkst. litų.

7. Investicijos

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

| Dukterinė įmonė
2010 m. gruodžio 31 d. | Įsigijimo vertė | Dalyvavimas
(akcijų proc.) | Vertės
sumažėjimas | Apskaitinė
vertė |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| LITGRID AB | 9,748 | 100 | - | 9,748 |
| UAB „TETAS“ | 8,290 | 61 | - | 8,290 |
| Iš viso | 18,038 | | - | 18,038 |

LITGRID AB įsteigta 2009 metų pabaigoje. LITGRID AB, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, pagrindinė funkcija nuo 2010 m. sausio 1 d. yra užtikrinti veiksmingą ir patikimą Lietuvos elektros sistemos darbą.

UAB „Tetas“, įsteigta 2005 m. gruodžio 8 d. Pagrindinė Bendrovės veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. Taip pat Bendrovė vykdo elektros tinklo relinės apsaugos ir automatikos, specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo darbus, elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimą, bandymus ir diagnostiką, apsauginių priemonių bandymus.

Įmonė taip pat netiesiogiai valdo BALTPOOL UAB (per LITGRID AB) ir UAB „Energetikos pajėgos“ (per UAB „TETAS“).

BALTPOOL UAB įsteigta 2009 metų pabaigoje, kaip Lietuvos elektros energijos rinkos operatorius. Pagrindinė funkcija – organizuoti elektros energijos prekybą.

UAB „Energetikos pajėgos“ įsteigta 2003 m. lapkričio 26 d. Pagrindinė veikla – energetikos objektų projektavimas.

Įmonės/Grupės investicijas į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

2010 m. gruodžio 31 d.	Grupė	Įmonė
Technologijų ir inovacijų centras UAB	14,382	13,281
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	5,060	4,731
"LitPol Link" Sp.z.o.o	881	1,020
Iš viso	20,323	19,032

Visos asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės įsigytos atskyrimo metu (32 pastaba). Už laikotarpį, pasibaigusį 2010 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 204 tūkst. Lt nuostolį iš asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultatų.

7. Investicijos (tęsinys)

Asocijuotų įmonių ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2010 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai:

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos*	Grynasis pelnas (nuostoliai)*
Technologijų ir inovacijų centras UAB	49,460	13,046	4,777	(1,007)
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	27,445	8,214	6,605	808
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,110	375	159	(166)

Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pardavimo pajamos ir pelnas (nuostoliai) yra pateikti už 2010 m. gruodžio mėn.

8. Kitas finansinis turtas

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės kitą finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, sudarė šių įmonių akcijos:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| UAB NT Valdos | 1,084 | 910 |
| Iš viso | 1,084 | 910 |

Finansinio turto vertė nustatyta remiantis įvertinta tikrąja verte, atėmus perleidimo išlaidas, finansinių metų pabaigoje reikšmingai nesiskyrė nuo apskaitinės vertės.

9. Atsargos

Grupės ir Įmonės atsargas sudarė:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Medžiagos ir atsarginės dalys įsigijimo (pagaminimo) verte | 4,363 | 2,130 |
| Pirktos prekės, skirtos perparduoti, įsigijimo verte | 1 | 1 |
| Atimti: nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės | (661) | (381) |
| Iš viso | 3,703 | 1,750 |

Grupės ir Įmonės atsargų, įvertintų grynąja galima realizacine verte 2010 m. gruodžio 31 d., įsigijimo vertė atitinkamai sudarė 879 tūkst. litų ir 382 tūkst. litų.

Grupės ir Įmonės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį atitinkamai sudarė 32 tūkst. litų ir 32 tūkst. litų.

2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas buvo toks:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pradžioje | - | - |
| Atskyrimo metu suformuotas vertės sumažėjimas | 631 | 381 |
| Atsargų nukainojimas per ataskaitinį laikotarpį | 30 | - |
| Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigai | 661 | 381 |

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo įtrauktos į kitas veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

10. Prekybos gautinos sumos

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės prekybos sumas sudaro:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Gautinos sumos už elektros energijos pardavimą | 130,057 | - |
| Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas | 9,030 | - |
| Sukauptos pajamos, susijusios su elektros energijos
pardavimais, už kurias dar neišrašytos sąskaitos | 398 | - |
| Gautina sumos už tinklo nuomą ir aptarnavimą | - | 13,424 |
| Iš viso | 139,485 | 13,424 |

Tikrosios prekybos gautinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė neturėjo nuvertėjusių gautinų sumų.

Grupės ir Įmonės prekybos gautinų sumų, kurios nebuvo pradelstos arba buvo pradelstos, tačiau nelaikomos nuvertėjusiomis, įsisenėjimą sudarė:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Nepradelsta | 130,368 | 13,424 |
| Pradelsta iki 30 dienų | 8,547 | - |
| Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų | 570 | - |
| Iš viso | 139,485 | 13,424 |

11. Kitos gautinos sumos

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės prekybos kitos gautinos sumos sudaro:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Kitos gautinos sumos už turto valdymo mokestį | 7,237 | 17 |
| Kitos sukauptos gautinos sumos | 1,512 | - |
| Iš biudžeto gautinas PVM | 1,274 | 1,274 |
| Gautinos sumos už turto nuoma | 341 | 341 |
| Sukauptos gautinos palūkanos | 72 | - |
| Gautinos sumos už informacinių technologijų ir
telekomunikacijų paslaugas | 1 | 7 |
| Iš viso | 10,437 | 1,639 |

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Įmonė neturėjo nuvertėjusių kitų gautinų sumų. Visos kitos prekybos gautinos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvo nepradelstos.

Tikroji trumpalaikių kitų gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

12. Terminuoti indėliai

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Terminuotas indėlis Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje (sutartis litais), grąžinimas - 2011 birželio mėn. | 17,000 | - |
| Terminuotas indėlis Danske Bank A/S Lietuvos filiale (sutartis litais), grąžinimas - 2011 kovo mėn. | 10,000 | - |
| Terminuotas indėlis Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje (sutartis litais), grąžinimas - 2011 gegužės mėn. | 9,000 | - |
| Terminuotas indėlis Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje (sutartis litais), grąžinimas - 2011 gegužės mėn. | 7,000 | - |
| Iš viso | 43,000 | - |

Apskaitinės terminuotų indėlių vertės yra apytikriai lygios jų tikrosioms vertėms. Grupės terminuotų indėlių, kurių terminas – virš trijų mėnesių, palūkanų normų svertinis vidurkis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 1.82 proc.

13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupės ir Įmonės pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Pinigai banke ir kasoje | 66,623 | 42,161 |
| Įsipareigojimų įvykdymo garantija (22 pastaba) | 9,041 | - |
| Iš viso | 75,664 | 42,161 |

Tikrosios Grupės ir Įmonės pinigų ir įsipareigojimų įvykdymo garantijų vertės apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

14. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,384 litams ir buvo padalintas į 504,331,384 vieno lito nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Aukščiausia vertybinių popierių biržos prekybos sesijos kaina 2010 m. buvo 2.84 lito už akciją, žemiausia – 2.32 lito už akciją. Bendras akcininkų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 6,020.

Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 29.621 tūkst. Lt. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Įmonė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Įmonė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Įmonės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. Įmonė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. 2010 m. gruodžio 31 d. Įmonė atitiko aukščiau minėtą reikalavimą.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

15. Perkainojimo rezervas

Grupė/Įmonė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atėmus atidėtąjį pelno mokestį
Likutis laikotarpio pradžioje	-	-	-
Atskyrimo metu suformuotas perkainojimo rezervas (32 pastaba)	352,449	(52,867)	299,582
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(2,540)	381	(2,159)
Ilgalaikio turto nurašymas	(1,259)	189	(1,070)
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	348,650	(52,297)	296,353

16. Privalomas rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Atskyrimo metu Grupėje ir Įmonėje buvo suformuotas privalomasis rezervas, kuris sudarė 47,730 tūkst. litų ir 47,665 tūkst. litų atitinkamai.

17. Dotacijos

Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijusios su turto įsigijimo finansavimu. Per 2010 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupė	Įmonė
Likutis laikotarpio pradžioje	-	-
Atskyrimo metu gautos dotacijos (32 pastaba)	42,507	42,507
Panaudota per laikotarpį	(158)	(158)
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	42,349	42,349

18. Ateinančių laikotarpių pajamos

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Ateinančių laikotarpių pajamos iš naujų vartotojų (24 pastaba) | 15,417 | 15,417 |
| Iš viso | 15,417 | 15,417 |

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

19. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Atidėjiniai darbuotojų pensijų | 438 | 234 |
| Garantiniai atidėjiniai | 21 | - |
| Iš viso | 459 | 234 |

Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokėtinos sumos. Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, turi gauti 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoką.

Garantinius atidėjinius sudaro įsipareigojimai kelerių metų laikotarpiui per kurį nemokamai atliekami garantinio aptarnavimo darbai.

20. Pelno mokestis

2010 m. gruodžio 31 d. pelno mokesčio sąnaudas sudarė:

| | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- |
| Pelno mokesčio sąnaudų komponentai | | |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis | 2,454 | 322 |
| Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) | (1,874) | (1,741) |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 580 | (1,419) |

Grupės ir Įmonės atidėtojo pelno mokesčio turto pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį yra pateikiami žemiau:

| Įmonė/Grupė | IMT
perkainojimas
menama
savikaina
(vertės
sumažėjimas) | Sukauptos
sąnaudos | Turto vertės
sumažėjimai | Viso |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas laikotarpio pradžioje | - | - | - | - |
| Atskyrimo metu suformuoti straipsniai | 2,196 | 97 | 11,470 | 13,763 |
| Pripažinta pelno (nuostolio) straipsnyje | (14) | 7 | (61) | (68) |
| 2010 m. gruodžio 31 d. | 2,182 | 104 | 11,409 | 13,695 |
| Įmonė/Grupė | IMT
perkainojimas
(vertės
padidėjimas) | Nusidėvėji
mo normų
skirtumai | Mokesčių
lengvata
įsigyjant IMT | Viso |
| Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimai laikotarpio pradžioje | - | - | - | - |
| Atskyrimo metu suformuoti straipsniai | (197,493) | (723) | (10,915) | (209,131) |
| Pripažinta pelno (nuostolio) straipsnyje | 1,558 | 35 | 216 | 1,809 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. | (195,935) | (688) | (10,699) | (207,322) |
| Atskyrimo metu suformuotas Atidėtasis pelno mokestis (32 pastaba) | | | | (195,368) |
| Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2010 m. gruodžio 31 d. | | | | (193,627) |

20. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi Bendrovės finansinės padėties ataskaitoje, nes abu yra susiję su ta pačia mokesčių institucija. Grupės atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su dukterinių įmonių veikla, nėra sudengiamas su Bendrovės įsipareigojimais ir finansinės padėties ataskaitoje rodomas atskirai Ilgalaikio turto dalyje.

2010 m. gruodžio 31 d. atidėtasis pelno mokestis buvo įvertintas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą komponentams, kurie bus realizuoti 2011 m. ir vėliau.

Atidėtojo pelno mokesčio dalis, kuri bus realizuota per 12 mėn. yra 13,435 tūkst. Lt.

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

| | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 2,953 | (9,622) |
| Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą
Išlaidų, nemažinančių/pajamų, nedidinančių
apmokestinamojo pelno, mokestinis efektas | 443
137 | (1,443)
24 |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 580 | (1,419) |

21. Prekybos skolos

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės prekybos skolas sudaro:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Skolos už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas | 46,180 | - |
| Skolos už elektros energiją | 42,433 | - |
| Skolos už rangos darbus, kitas paslaugas | 24,371 | 22,298 |
| Sukaupti įsipareigojimai už elektros energiją | 15,445 | - |
| Skolos už materialines vertybes | 3,796 | 250 |
| Skolos už elektros energijos tranzitą | 1,339 | - |
| Skolos už perdavimo tinklo nuoma ir aptarnavimą, kitas paslaugas | 555 | - |
| Nordpool mokėtinas apyvartos mokestis | 211 | - |
| Iš viso | 134,330 | 22,548 |

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

22. Išankstiniai apmokėjimai

Grupės ir Įmonės gautus išankstinius apmokėjimus 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2009 gruodžio 31 d. sudarė:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Įsipareigojimų įvykdymo garantija | 9,041 | - |
| Kitos avansu gautos sumos | 2,257 | 1,724 |
| Iš viso | 11,298 | 1,724 |

Pagal Lietuvos diena–prieš elektros rinkos reglamentą įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslais, elektros rinkos dalyviai ne vėliau kaip 10 (dešimt) darbo dienų iki prekybos pradžios turi pateikti BALTPOOL UAB savo įsipareigojimų įvykdymo banko garantiją ir / arba sumokėti piniginį užstatą. Piniginiai užstatai, gauti iš rinkos dalyvių 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,041 tūkst. Lt.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

23. Kitos mokėtinos sumos

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės kitas mokėtinas sumas sudaro:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų | 13,546 | 13,546 |
| Į biudžetą mokėtinas PVM | 4,869 | - |
| Sukauptas atostogų rezervo sąnaudos | 1,404 | 461 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 1,054 | 182 |
| Sukauptos kitos sąnaudos | 1,153 | 344 |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 199 | 197 |
| Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 147 | 18 |
| Iš viso | 22,372 | 14,748 |

Tikrosios kitų mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų, tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

24. Pardavimo pajamos

Grupės ir Įmonės pardavimo pajamas už laikotarpius, nuo įmonės steigimo iki 2010 gruodžio 31 d. sudarė pardavimo pajamos už elektros energiją ir su ja susijusias paslaugas:

| | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- |
| Viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP) | 47,446 | - |
| Elektros perdavimo paslauga | 26,010 | - |
| Elektros pardavimas vidaus rinkoje (išskyrus VIAP) | 7,273 | - |
| Galios rezervavimas | 7,277 | - |
| Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai | 2,200 | - |
| Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo* | 60 | 60 |
| Perdavimo tinklo nuomos pajamos | - | 11,094 |
| Iš viso: | 90,266 | 11,154 |

Įmonė ir Grupė apskaitė 15,417 tūkst. litų ateinančių laikotarpių pajamų, susijusių su naujų vartotojų prijungimu, bei susijusius 13,546 tūkst. litų gautus avansus iš naujų vartotojų už prijungimą prie elektros tinklų, kurie bus pripažinti pajamomis suteikus prijungimo paslaugą. Nuo įsteigimo datos Įmonė/Grupė pripažino 60 tūkst. litų pajamų iš naujų vartotojų prijungimo.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

25. Segmentų ataskaita

2010 m. Vadovybė nustatė veiklos segmentus remdamasi valdybos peržiūrimomis ataskaitomis. Valdyba analizuoja veiklą geografiniu bei teikiamų paslaugų atžvilgiais. Vadovybės analizuojamas pelningumo rodiklis yra veiklos pelnas (nuostoliai).

Grupė yra išskyrusi šiuos segmentus: perdavimo sistemos operatoriaus (toliau - PSO), kuris susideda iš 5 atskirų segmentų, kaip paaiškinta žemiau, rinkos operatoriaus ir kitos veikla. Siekiant suderinti elektros perdavimo veiklos pajamų ir sąnaudų struktūrą su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos „Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika“ (patvirtinta 2009-09-25 nutarimu Nr. O3-139), sudarant Pelno (nuostolių) ataskaitą, perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) veikloje išskiriami šie produktai (paslaugos):

elektros energijos perdavimas;
prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
galios rezervavimo paslaugų teikimas;
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
kiti PSO produktai (paslaugos).

Elektros energijos perdavimo segmentas teikia perdavimo paslaugą tinklo vartotojams ir yra atsakingas už Lietuvos elektros sistemos perdavimo tinklo ir jungiamųjų linijų su kitomis elektros sistemomis valdymą, eksploatavimą, koordinuotą plėtrą bei elektros sistemos vientisumą ir suderinamumą, visos sistemos patikimą bei saugų veikimą. Ši veikla yra reguliuojama, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau VKEKK) nustatant elektros energijos perdavimo paslaugos kainas.

Prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija yra atskira, PSO paslaugą užtikrinant elektros gamybos ir poreikio subalansavimą.

Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas. Bendrovė vykdo visų rūšių galios rezervų ir papildomų paslaugų kontrolė ir valdymą.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo segmentas išskirtas, nes ši veikla vykdoma reguliuojamomis kainomis pagal norminių aktų nustatytus reikalavimus.

Elektros energijos rinkos operatoriaus veiklą vykdo BALTPOOL UAB. BALTPOOL UAB nepripažįsta pajamų ir sąnaudų iš prekybos elektros energija bei apyvartos mokesčio biržoje, kadangi šiuose sandoriuose ji veikia kaip tarpininkas vykdant su atsiskaitymais už pirktą-parduotą elektros energiją biržoje susijusias operacijas, o ne pagrindinis elektros energijos pirkėjas/pardavėjas. Pagrindinės BALTPOOL UAB uždirbamos pajamos sudaro pajamos už rinkos administravimo paslaugas.

Bendrovės dukterinė įmonė UAB „TETAS“ ir jos dukterinė įmonė UAB „Energetikos pajėgos“ užsiima kita veikla. Kita veikla apima energetinių įrenginių remonto, specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, energetinių objektų projektavimo, įrengimo darbus ir kitas paslaugas.

Prekyba tarp Grupės įmonių vykdoma rinkos kainomis, išskyrus prekybą elektra ir su ja susijusiomis paslaugomis, kurių kainas nustato VKEKK.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

25. Segmentų ataskaita (tęsinys)

Grupės informacija apie segmentus 2010 m. gruodžio 31 d. ir už tada pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2010 m.	Verslo segmentai uždirbantys pajamas iš išorės
	Perdavimo sistemos operatorius (PSO)	iš jos:					Rinkos operatoriaus veikla	Kita veikla	Iš viso
		Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija	galios rezervavimo paslaugų pardavimas	VIAP teikimas	kita PSO veikla
Pajamos	90,286	26,010	7,273	7,277	47,446	2,280	150	7,733	98,169
Pajamos tarp segmentų	(20)	-	-	-	-	(20)	(150)	(764)	(934)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	90,266	26,010	7,273	7,277	47,446	2,260	-	6,969	97,235
Sąnaudos	87,513	28,516	6,451	13,065	37,599	1,882	291	7,276	95,080
Sąnaudos tarp segmentų	(20)	-	-	-	-	(20)	(150)	(742)	(912)
Sąnaudos, eliminavus sąnaudas tarp Grupės įmonių	87,493	28,516	6,451	13,065	37,599	1,862	141	6,534	94,168
Veiklos pelnas (nuostoliai)	2,773	(2,506)	822	(5,788)	9,847	398	(141)	435	3,067
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	10,915	10,915	-	-	-	-	-	92	11,007
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte									(114)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinėną									2,953
Pelno mokestis									(580)
Grynasis pelnas (nuostoliai)									2,373

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

25. Segmentų ataskaita (tęsinys)

Grupė teikia elektros energijos reguliavimo paslaugą Europos Sąjungos šalims bei teikia elektros energijos tranzito paslaugą Rusijos perdavimo sistemos operatoriui.

2010 m. Grupės ir Įmonės pajamos pagal geografinius segmentus sudarė:

| Šalis | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- |
| Lietuva | 96,837 | 11,444 |
| Rusija | 389 | - |
| Estija | 9 | - |
| Iš viso: | 97,235 | 11,444 |

Visas Grupės ir Įmonės turtas yra Lietuvoje.

Grupės ir Įmonės pajamos iš vieno išorės kliento 2010 m. sudarė 70,949 Lt.

26. Kitos veiklos pajamos

2010 m. Grupės ir Įmonės kitos veiklos pajamas sudarė:

| | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- |
| Remonto ir kitos paslaugos | 6,446 | - |
| Projektavimo darbai | 233 | - |
| Pajamos iš turto nuomos | 282 | 282 |
| Kitos pajamos | 8 | 8 |
| Kitos veiklos pajamos iš viso | 6,969 | 290 |

Remonto paslaugų pajamas sudaro dukterinės įmonės UAB „TETAS“ pagal sutartis gautos pajamos. 2010 m. gruodžio 31 d. informacija apie nebaigtas vykdyti sutartis pateikiama lentelėje žemiau:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- |
| Remonto paslaugų pajamų nuo projektų pradžios, iš viso | 1,659 |
| Remonto paslaugų sąnaudų nuo projektų pradžios, iš viso | 1,653 |
| Projektų rezultatas | 6 |

27. Finansinės veiklos pajamos

2010 m. Grupės ir Įmonės finansinės veiklos pajamas sudarė:

| | Grupė
2010 m. | Įmonė
2010 m. |
| --- | --- | --- |
| Palūkanų pajamos | 92 | - |
| Kitos pajamos | 5 | - |
| Finansinės veiklos pajamos iš viso | 97 | - |

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

28. Sandoriai tarp susijusių šalių

2010 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
LR Energetikos ministerijos valdomos bendrovės	68,407	125,684	108,829*	208,005*
Grupės asocijuotos įmonės	2,835	706	4,878	389
Grupės motininė įmonė (UAB „Visagino atominė elektrinė“)	-	-	-	-
Iš viso	71,242	126,390	113,707	208,394

*Kaip aprašyta Grupės apskaitos politikoje, BALTPOOL UAB nepripažįsta savo pajamomis ir sąnaudomis elektros pirkimų ir pardavimų sandorių. Per 2010 m. gruodį BALTPOOL UAB pirko elektros energijos iš susijusių šalių už 63,802 tūkst. Lt. ir pardavė susijusioms šalims elektros energijos už 124,410 tūkst. Lt.

2010 m. Įmonės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Įmonės asocijuotos įmonės	2,526	124	4,681	103
LR Energetikos ministerijos valdomos bendrovės	2,290	292	1,017	179
Bendrovės dukterinės įmonės	1,507	13,444	1,023	11,094
Grupės motininė įmonė (UAB „Visagino atominė elektrinė“)	-	-	-	-
Iš viso	6,323	13,860	6,721	11,376

Didžiausi pirkimai ir pardavimai susijusių šalių grupėje 2010 m. buvo tarp LR Energetikos ministerijų valdomų bendrovių AB Rytų skirstomieji tinklai, AB „VST“ bei AB „Lietuvos elektrinė“. Iš jų Grupė daugiausia pirko elektros energiją, elektros energijos galios rezervavimo paslaugas, VIAP paslaugas. Parduodama buvo elektros energija, elektros energijos galios rezervavimo paslaugos, perdavimo paslauga, VIAP paslaugos.

Išmokos vadovybei

	Grupė 2010 m.	Įmonė 2010 m.
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	173	35
Išeitinės kompensacijos
Kitos reikšmingos sumos, priskaičiuotos vadovams
Vadovų skaičius	19	3

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai, vyr. finansininkas.

29. Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai

2010 m. pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2010 m.
Grynasis pelnas (nuostolis), tenkantis Grupės akcininkams (tūkst. Lt)	2,366
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504,331,380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0.01

30. Finansinės rizikos valdymas

Grupės įmonės vykdydamos veiklą patiria finansinę riziką, t.y. kredito riziką, likvidumo riziką bei rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką tikrosios vertės bei pinigų srautų atžvilgiu, vertybinių popierių kainos riziką). Valdydamos šias rizikas Grupės įmonės siekla sumažinti veiksnių, galinčių neiglamai paveikti Grupės ir Įmonės finansinius veiklos rezultatus, įtaką. Įmonėje/Grupėje už finansinių rizikos valdymą yra atsakingas Finansų planavimo ir iždo skyrius.

Finansinės priemonės pagal grupes

| Finansinis turtas | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Prekybos gautinos sumos | 139,485 | 13,424 |
| Kitos gautinos sumos | 7,579 | 365 |
| Terminuoti indėliai | 43,000 | - |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 75,664 | 42,161 |
| Paskolos ir gautinos sumos | 265,728 | 55,950 |
| Kitas finansinis turtas | | |
| Investicijos, skirtos parduoti | 1,084 | 910 |
| Iš viso | 266,812 | 56,860 |
| Finansiniai įsipareigojimai | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Prekybos skolos | 134,330 | 22,548 |
| Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 1,054 | 182 |
| Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina | 135,384 | 22,730 |

Kredito rizika

2010 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

| | Grupė
2010 m.
gruodžio 31 d. | Įmonė
2010 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Finansinis turtas | 266,812 | 56,860 |

Maksimalią kredito riziką atspindi kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė.

30. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus kredito reitingus. Grupė ir Įmonė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteikti sekantys kreditų reitingai:

Nordea	AA-
Danske bank	A+
Swedbank	A
SEB	A+

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma planuojant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų judėjimą. Siekiant valdyti likvidumo riziką, sudaromos pinigų srautų prognozės. Grupės įmonei BALTPOOL UAB ir elektros rinkos dalyviams taikomas Lietuvos diena–prieš elektros rinkos reglamentas. Pagal reglamentą dalyvis ne vėliau kaip iki antros darbo dienos 13.00 val., pasibaigus prekybos kalendorinei savaitei, atsiskaito su Rinkos operatoriumi (BALTPOOL UAB) ir perveda lėšas bankiniu pavedimu į Rinkos operatoriaus vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą. BALTPOOL UAB ne vėliau kaip per ketvirtą darbo dieną, pasibaigus prekybos kalendorinei savaitei, bet ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po PVM sąskaitos faktūros iš dalyvio (pardavėjo) gavimo dienos, apmoka dalyviui (pardavėjui) už jo parduotą elektros energijos kiekį bankiniu pavedimu į dalyvio (pardavėjo) vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą. Jei dalyvio įsiskolinimas Rinkos operatoriui lygus arba didesnis nei 2/3 garantijoje nurodytos sumos, Rinkos operatorius turi teisę: pareikalauti banko, išdavusio garantiją, apmokėti visą dalyvio įsiskolinimo sumą arba panaudoti piniginį užstatą depozitinėje sąskaitoje dalyvio įsiskolinimui padengti; bei sustabdyti dalyvio teisę prekiauti, pradedant kita prekybos diena, apie tai informavus dalyvį ir banką, išdavusį garantiją. Dalyviui nevykdant garantijos arba atsiskaitymo įsipareigojimų Rinkos operatorius turi teisę: nurodyti dalyviui atsiimti visus pasiūlymus ir atlikti neįvykdytus įsipareigojimus; pasilikti garantijos suma ir užskaityti dalyvio gautinas sumas dalyvio įsipareigojimų Rinkos operatoriaus atžvilgiu; dalyviui nevykdant esminių įsipareigojimų, nutraukti sutarti su dalyviu.

Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) rodikliai 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1.51 ir 1.49. Įmonės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) rodikliai 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1.50 ir 1.46.

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Įmonės neišvestinių finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Šios lentelės buvo paruoštos remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižveigiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Įmonė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Grupė	Per vienerius metus	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus	Po penkerių metų
2010 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	135,384	-	-	-
Įmonė	Per vienerius metus	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus	Po penkerių metų
2010 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	22,730	-	-	-

30. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Užsienio valiutos rizika

Siekiant valdyti užsienio valiutos riziką Grupės įmonių pirkimo/pardavimo sandoriai daugiausia sudaromi eurais arba litais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito kursas buvo susietas su euru. Dėl šios priežasties užsienio valiutų kursų pasikeitimai reikšmingai neįtakoja Bendrovės nuosavo kapitalo.

Grupės įmonės neturi reikšmingos užsienio valiutos rizikos koncentracijos, todėl 2010 m. nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos riziką.

Vertybinių popierių kainos rizika

2010 m. gruodžio 31 d. Grupė/Įmonė nepatiria vertybinių popierių kainos rizikos.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Įmonės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, prekybos ir kitos skolos.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba pasirinkimo sandorių („opcionų“) kainų modeliais priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Finansinio turto, laikomo pardavimui, vertė nustatoma remiantis įmonės, į kurią investuota, vertės nustatymu, naudojant tikrosios vertės, atėmus perleidimo išlaidas, metodą. Nustatyta tikroji vertė priskiriama vertinimo modelių, kurių duomenys nestebimi rinkoje, grupei.

31. Nebalansiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai ir teisės

Suteiktos ir gautos garantijos

Įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslais, biržos dalyviai ne vėliau kai 10 darbo dienų iki prekybos biržoje pradžios turi pateikti rinkos operatoriui, BALTPOOL UAB savo įsipareigojimų įvykdymo banko garantiją ir/arba sumokėti piniginį užstatą. 2010 metų gruodžio 31 d. BALTPOOL UAB yra gavusi iš kitų nei Grupės įmonės biržos dalyvių 24,143 tūkst. Lt. įsipareigojimų įvykdymo banko garantijų.

Elektros energijos perdavimo įrangos nuoma

Pagal sutartį tarp Bendrovės ir LITGRID AB, Bendrovė iki susijungimo teikė LITGRID AB perdavimo tinklo nuomos, turto aptarnavimo ir kitas paslaugas. Pagal sutartį mėnesinė mokėjimų suma yra 11,094 tūkst. Lt.

Kito turto nuoma

Pagal sutartį tarp Bendrovės ir NT Valdos UAB Bendrovė nuomoja administracinės patalpas adresu Juozapavičiaus 13, Vilniuje. Pagal sutartį mėnesinė mokėjimų suma sudaro 104 tūkst. Lt. Nuomos sutartis galioja iki 2011 m. pabaigos.

Pagal sutartį tarp Bendrovės ir NT Valdos UAB Bendrovė nuomoja automobilius. Pagal sutartį mėnesinė mokėjimų suma sudaro 31 tūkst. Lt už automobilių nuomą ir 40 tūkst. Lt už automobilių aptarnavimą. Nuomos sutartis galioja iki balandžio 1 ir bus pratęsta 6 mėnesiams.

Teisminiai nagrinėjimai

Nėra jokių reikšmingų vykstančių ir potencialiai galinčių kilti ginčų, kuriuose Bendrovė/Grupė dalyvauja kaip atsakovas.

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Galutiniai LITGRID turtas AB skiriamieji balansai

	Pas -ta-bos	Grupė 2010 m. lapkričio 30 d.	Įmonė 2010 m. lapkričio 30 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas:
Nematerialusis turtas	4	1,638	411
Materialusis turtas*	5	2,066,117	2,055,079
Investicijos į dukterines įmones		-	18,038
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones**	7,8	21,611	19,942
Atidėtojo pelno mokesčio turtas		189	-
Ilgalaikio turto iš viso		2,089,555	2,093,470
Trumpalaikis turtas
Atsargos		4,968	1,622
Išankstiniai apmokėjimai		835	-
Prekybos gautinos sumos		117,813	-
Kitos gautinos sumos		9,206	-
Terminuoti indėliai		26,000	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		98,727	42,815
Trumpalaikio turto iš viso		257,549	44,437
TURTO IŠ VISO		2,347,104	2,137,907
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Kapitalas ir rezervai:
Įstatinis kapitalas		504,331	504,331
Akcijų priedai		29,621	29,621
Perkainojimo rezervas		299,582	299,582
Privalomasis rezervas		47,730	47,665
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		1,041,859	987,397
Nuosavas kapitalas tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams		1,923,123	1,868,596
Nekontroliuojanti dalis		3,352	-
Nuosavybės iš viso		1,926,475	1,868,596
Ilgalaikiai įsipareigojimai:
Dotacijos	17	42,507	42,507
Ateinančių laikotarpių pajamos		15,631	15,631
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		438	234
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	20	195,368	195,368
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso		253,944	253,740
Trumpalaikiai įsipareigojimai:
Paskolos		158	-
Prekybos skolos		129,446	-
Gauti išankstiniai apmokėjimai		9,512	1,000
Mokėtinas pelno mokestis		10,497	-
Kitos mokėtinos sumos		17,072	14,571
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		166,685	15,571
Įsipareigojimų iš viso		420,629	269,311
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		2,347,104	2,137,907

LITGRID turtas AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ LAIKOTARPI NUO ĮSTEIGIMO IKI 2010 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

32. Galutiniai LITGRID turtas AB skiriamieji balansai (tęsinys)

2010 m. lapkričio 30 d. Grupės ir Įmonės ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje apskaityti išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųį turtą, lygūs 1,967 tūkst. Lt, bei Įmonės investicinis turtas, lygus 917 tūkst. Lt.

** 2010 m. lapkričio 30 d. Grupės ir Įmonės investicijos į asocijuotas įmones taip pat sudarė kitas finansinis turtas, kuris lygus atitinkamai 1,084 tūkst. Lt ir 910 tūkst. Lt.

Galutinį skiriamų balansų sudarymo principai aprašyti AB „Lietuvos energija“ Atskyrimo sąlygose.

Atskyrimo metu Bendrovei buvo perleista Atskiriama dalis, AB „Lietuvos energija“ vykdoma Perdavimo sistemos operatoriaus veikla, elektros rinkos operatoriaus veikla ir dalis su Perdavimo sistemos operatoriaus vykdoma veikla susijusios Informacinių technologijų bei kitos elektros energetikos veiklos, perleidžiant visą AB „Lietuvos energija“ turtą, teises bei pareigas, susijusias su Atskiriama dalimi.

Įstatinio kapitalo ir perleidžiamo akcijų skaičiaus LITGRID turtas AB Atskyrimas vyko proporcingai kiekvieno akcininko iki Atskyrimo turimų akcijų skaičiui Lietuvos energija AB įstatiniame kapitale.

Visas AB Lietuvos energija ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai, susiję su Atskiriama dalimi bei Galutiniai skiriamųjų balansų sudarymo principai buvo išdėstyti Priėmimo-Perdavimo Akte (žr. viršuje) ir perduoti LITGRID turtas AB.

33. Esminiai įvykiai po balanso sudarymo datos

2011 m. sausio 24 d. LITGRID turtas AB neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime LITGRID turtas AB akcininkai patvirtino LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo sąlygas ir nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi bei LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo sąlygomis, reorganizuoti LITGRID turtas AB ir LITGRID AB prijungimo būdu, prijungiant LITGRID AB, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prie LITGRID turtas AB, kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą ir kuriai po reorganizavimo pereis visas LITGRID AB turtas, teisės ir pareigos.

Remiantis 2011 m. sausio 24 d. LITGRID AB ir LITGRID turtas AB neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimais patvirtintomis LITGRID AB ir LITGRID turtas AB reorganizavimo sąlygomis, buvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas tarp LITGRID AB ir LITGRID turtas AB. Šio perdavimo priėmimo akto pagrindu, LITGRID turtas AB perėmė visą LITGRID AB turtą, teises ir įsipareigojimus, taip, kaip apibrėžta LITGRID AB ir LITGRID turtas AB reorganizavimo sąlygose. LITGRID AB turto, teisių ir pareigų perėjimo momentas LITGRID turtas AB – 2011 m. kovo 1 d. 00 val.

2011 m. vasario 08 d. UAB „TETAS“ ir UAB „Energetikos pajėgos“ valdybos, gavusios akcininkų pritarimus ir besivadovaudamos LR Akcinių bendrovių įstatymo 63 str. 1 d. nuostatomis, parengė UAB „TETAS“ ir UAB „Energetikos pajėgos“ reorganizavimo sąlygas. UAB „TETAS“ valdyba planuoja sušaukti neeilinį Visuotinį akcininkų susirinkimą 2011 m. kovo 21–28 dienų laikotarpyje ir patvirtinti UAB „Energetikos pajėgos“ prijungimą prie UAB „TETAS“ nuo 2011 m. balandžio 1 d.

2011 m. kovo 14 d., Juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovės LITGRID AB įstatų redakcija, o bendrovės LITGRID turtas AB pavadinimas pakeistas į LITGRID AB.

AI assistant

Litgrid AB — Annual Report 2010

2262_rns_2011-04-13_b1e5b399-de2a-4f28-aa24-8c17e38db0ba.pdf

LITGRID TURTAS AB

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitos

Auditoriaus atsakomybė

Sąlyginės nuomonės pagrindimas – darbo apimties ribojimas

Sąlyginė Nuomonė

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

2010 METŲ LITGRID TURTAS AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Bendroji informacija apie įmonių grupę

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Grupės veiklos tikslai

Grupės teikiamos paslaugos

Elektros energijos perdavimas

Sisteminių paslaugų (galios rezervavimo paslaugų) pardavimas

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai ir pagrindinės jų grupės

Perdavimo tinklo naudotojai:

Balansavimo energijos tiekėjai:

Rezervinės galios tiekėjai:

Kitų šalių perdavimo sistemos operatoriai:

Investicijos į ilgalaikį turtą

Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla

Politiniai rizikos veiksniai

Ekonominės rizikos

Finansinės rizikos

Kredito rizika

Likvidumo rizika

Rinkos rizikos

Palūkanų normos rizika

Užsienio valiutos rizika

Vertybinių popierių kainos rizika

Techniniai – technologiniai rizikos veiksniai

Ekologiniai rizikos veiksniai

Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Finansinių ir nefinansinių rezultatų analizė

Balansas

Pelno (nuostolių) ataskaita

Pajamos

Sąnaudos

Pelnas

Dividendų politika

Pinigų srautų ataskaita

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindiniai požymiai

Personalo ir aplinkos klausimai

Personalas

Bendrovės vykdomos socialinės iniciatyvos ir politika

Aplinkos apsauga

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

Kita informacija apie emitentą

Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas, jeigu ši informacija nenumatyta įstatymuose

Valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtis, jų ir įmonės vadovo veiklos sritys

Valdybos veiklos sritys

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie Skaidrumo gairių IV–VIII skyrių nuostatų laikymąsi

Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

LITGRID turtas AB pranešimas apie AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

1. Bendroji informacija

2. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

3. Apskaitos principai

3.1 Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų pritaikymas

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.2 Nauji ar persvarstyti standartai, galiojantys 2010, tačiau neaktualūs Grupei ir Bendrovei

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.3 Nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau ar vėlesniems laikotarpiams, tačiau kurių Grupė Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.4 Konsolidacijos principai

3.5 Verslo jungimai

3.6 Investicijos į dukterines įmones (Įmonė)

3.7 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.7. Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (tęsinys)

3.8 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Litgrid AB Annual Report 2010