DNB

AB DNB bankas

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS,
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS
FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ METUS,
PASIBAIGUSIUS 2011 M. GRUODŽIO 31 D.

2 puslapis iš 124

TURINYS

	Puslapis
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3
AB DNB BANKO GRUPĖS 2011 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	4
GRUPĖS IR BANKO PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	44
GRUPĖS IR BANKO FINANSINIŲ POZICIJŲ ATASKAITA	46
GRUPĖS AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	47
BANKO AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	48
GRUPĖS IR BANKO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	49
BENDROJI INFORMACIJA	51
APSKAITOS PRINCIPAI	52
FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS	63
SEGMENTŲ INFORMACIJA	85
FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS	87

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

ERNST & YOUNG

UAB „Ernst & Young Baltic“
Subačaus g. 7
LT-01302 Vilnius
Lietuva
Tel.: (8 5) 274 2200
Faks.: (8 5) 274 2333
Vilniusifrt.ey.com
www.ey.com/it

Juridinio asmens kodas 110878442
PVM mokėtojo kodas LT108784411
Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB
Subačaus St. 7
LT-01302 Vilnius
Lithuania
Tel.: +370 5 274 2200
Fax: +370 5 274 2333
Vilniusifrt.ey.com
www.ey.com/it

Code of legal entity 110878442
VAT payer code LT108784411
Register of Legal Entities

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB DNB bankas akcininkui

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome toliau pateikiamų AB DNB bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruotos akcinės bendrovės (toliau - Bankas) ir konsoliduotų Banko kartu su dukterinėmis įmonėmis (toliau - Grupė), finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2011 m.: gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių), bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas (reikšmingų apskaitos metodų santrauka bei kita aiškinamoji informacija), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Banko vadovybė yra atsakinga už šių konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, remiantis atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus, kuriuos nustato Tarptautinė apskaitininkų federacija. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pagrįstą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB DNB bankas ir Grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jų tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Mūsų atlikto audito tikslas buvo gauti audito įrodymų, suteikiančių pagrindą mūsų nuomonei apie Banko ir Grupės vientisas finansines ataskaitas. Pastaboje 40 įstatymų atitikimas pateikta Finansinės grupės finansinė informacija, kuri nėra privaloma finansinių ataskaitų dalis, yra pateikiama papildomos analizės tikslas. Ši informacija buvo audituota finansinių ataskaitų audito metu, ir, mūsų nuomone, ši papildoma informacija yra visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikta vientisų finansinių ataskaitų kontekste.

Be to, mes perskaitėme Grupės konsoliduotą 2011 m. metinį pranešimą ir nepastebėjome jokią reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų 2011 m. finansinėms ataskaitoms.

UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“
Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Ramūnas Bartašius
Auditoriaus pažymėjimo
Nr. 000362

Auditas buvo baigtas 2012 m. vasario 17 d.

A member firm of Ernst & Young Global

3 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

AB DNB BANKO GRUPĖS 2011 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Šis 2011 m. konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

| Emitento pavadinimas
Teisinė forma | AB DNB bankas
Akcinė bendrovė |
| --- | --- |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. rugsėjo 13 d. įregistruotas Lietuvos banke, registracijos Nr. 29. |
| Įmonės kodas | 112029270 |
| Buveinės adresas | J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, Lietuvos Respublika |
| Telefono numeris | (8 5) 239 3444 |
| Fakso numeris | (8 5) 213 9057 |
| Elektroninio pašto adresas | [email protected] |
| Interneto svetainės adresas | www.dnb.lt |

3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

AB DNB bankas, kurio registruotas pavadinimas iki 2011 m. lapkričio 11 d. buvo AB DnB NORD bankas, (toliau tekste taip pat vadinamas „Banku“ arba „Emitentu“) yra kredito įstaiga, turinti licenciją verstis ir besiverčianti indėlių ir kitų gražintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei jų skolinimu, taip pat kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Bankas teikia šias finansines paslaugas:

indėlių ir kitų gražintinų lėšų priėmimas;
skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
pinigų pervedimas;
mokėjimo kortelių ir kitų mokėjimo priemonių išleidimas ir (arba) operacijų su jomis atlikimas;
finansinė nuoma (lizingas);
finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
sandorių sudarymas savo ar kliento sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių, indėlių sertifikatų ir t. t.), užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo priemonių, viešosios apyvartos vertybinių popierių, tauriųjų metalų;
investicinės paslaugos;
finansinis tarpininkavimas (agento veikla);
pinigų tvarkymas;
informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;
seifo kamerų nuoma;
valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
piniginių lėšų saugojimas ir administravimas;
įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu;
su vertybinių popierių emisijomis susijusių paslaugų teikimas;
elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas;
atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymas (kliringas);
investicinių fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių administravimas.

2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB banko grupę (toliau „Grupė“) Lietuvoje sudarė – AB DNB bankas, jo dukterinės bendrovės UAB DNB investicijų valdymas, AB DNB lizingas, UAB DNB būstas, UAB Intractus ir jos dukterinės bendrovės UAB Industrius ir UAB Gėlužės projektai. Išsamūs duomenys apie Grupei priklausančias bendroves ir jų veiklą pateikti šio konsoliduoto metinio pranešimo 12 dalyje.

4 puslapis iš 124

AB DNB bankas

GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Grupės ir Emitento organizacinė struktūra

2011 m. birželio 30 d. Norvegioje registruotas bankas DNB Bank ASA, kuris iki 2011 m. lapkričio 11 d. dirbo DnB NOR Bank ASA vardu, įsigijo 100 proc. AB DNB banko akcijų iš savo valdomo Danijoje registruoto banko Bank DnB NORD A/S, tokiu būdu tapdamas vieninteliu tiesioginiu AB DNB banko akcininku, valdančiu 100 proc. Banko akcijų ir balsavimo teisių.

2011 m. lapkričio 11 d. vieninteliam banko akcininkui DnB NOR Bank ASA pakeitus pavadinimą į DNB Bank ASA, Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Banko įstatai, numatantys, kad nuo šios datos AB DnB NORD banko pavadinimas pakeistas į AB DNB bankas.

2011 m. vasario 15 d. UAB Intractus įsteigė dukterinę bendrovę UAB Industrius.

2011 m. lapkričio 7 d. Bankas įsigijo 25,76 proc. UAB Intractus akcijų paketą iš dukterinės bendrovės AB DNB lizingas ir tapo vieninteliu UAB Intractus akcininku.

2011 m. spalio 19 d. Bankas perleido visas UAB Gėlūžės projektai akcijas dukterinei bendrovei UAB Intractus.

4. Įstatinio kapitalo struktūra

2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB banko įstatinis kapitalas buvo 656 665 410 (šeši šimtai penkiasdešimt šeši milijonai šeši šimtai šešiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai dešimt) litų. Jis padalintas į 5 710 134 (penkis milijonus septynis šimtus dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 115 (vienas šimtas penkiolika) litų.

Per 2011 metus AB DNB banko įstatinis kapitalas nesikeitė.

2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB banko įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis ir klasė	Vertybinių popierių ISIN kodas	Išleista akcijų, vnt.	Vienos akcijos nominali vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt	Dalis įstatiniame kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000100174	5 710 134	115	656 665 410	100,00

Visas Emitento įstatinis kapitalas yra apmokėtas ir Banko akcijoms netaikomi kiti nei teisės aktuose numatyti vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

Konvertuojamų vertybinių popierių Emitentas nėra išleidęs.

Per 2011 metus AB DNB bankas nebuvo įsigijęs ir neperleido savo ar savo dukterinių įmonių akcijų tretiesiems asmenims, išskyrus aukščiau paminėtą 2011 m. spalio 19 d. UAB Gėlūžės projektai visų akcijų perleidimą Banko dukterinei bendrovei UAB Intractus ir 2011 m. lapkričio 7 d. UAB Intractus 25,76 proc. akcijų paketo įsigijimą iš AB DNB lizingas, taigi Bankas tapo vieninteliu UAB Intractus akcininku.

5 puslapis iš 124

AB DNB bankas

GRUPĒS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

AB DNB banko vertybinių popierių paketams nėra taikomi jokie kiti nei teisės aktuose ir šiame 2011 m. Grupės konsoliduotame metiniame pranešime nurodyti apribojimai, jei tokie nurodyti, bei nėra nustatyti reikalavimai gauti Emitento ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimą.

Ištatinio kapitalo suformavimo raida:

Data	Ištatinis kapitalas	Kapitalo padidėjimas	Aprāšymas
2001 m.	102 839 115	-
2002 m.	176 585 430	73 746 315	Kapitalo didinimas papildomais įnašais
2004 m.	195 116 795	18 531 365	Kapitalo didinimas papildomais įnašais
2005 m.	234 110 020	38 993 225	Kapitalo didinimas papildomais įnašais
2006 m.	283 396 340	49 286 320	Kapitalo didinimas iš nepaskirstyto pelno
2006 m.	311 735 790	28 339 450	Kapitalo didinimas papildomais įnašais
2007 m.	363 691 755	51 955 965	Kapitalo didinimas papildomais įnašais
2008 m.	590 998 800	227 307 045	Kapitalo didinimas iš nepaskirstyto pelno ir papildomais įnašais
2009 m.	656 665 410	65 666 610	Kapitalo didinimas papildomais įnašais

Emitentas, tuomet veikęs AB Lietuvos žemės ūkio bankas vardu, buvo įregistruotas 1993 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos banke. AB Lietuvos žemės ūkio bankas steigėjas – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Nuosavybės teise ji valdė 51 proc. akcinio kapitalo. Likusi kapitalo dalis (49 proc.) priklausė fiziniams ir juridiniams asmenims.

2001 m. pabaigoje Valstybės turto fondas paskelbė AB Lietuvos žemės ūkio bankas valstybės valdomų akcijų privatizavimo konkursą, kurio nugalėtoju pripažintas Vokietijos bankas Norddeutsche Landesbank Girozentrale (NORD/LB). 2002 m. kovo mėn. NORD/LB oficialiai perėmė 76,01 proc. akcinio kapitalo sudarančių akcijų paketą. Privatizavimo metu įregistruotas Banko akcinis kapitalas buvo 102 839 115 litų.

2002 m. buvo išleista nauja Banko akcijų emisija, kurią įsigijo NORD/LB. Tokiu būdu Banko įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 176 585 430 litų, o NORD/LB valdomų akcijų dalis padidėjo iki 93,03 proc. 2003 m. gegužės 2 d. įmonių registre įregistruotas naujas Emitento vardas – AB bankas NORD/LB Lietuva ir nauja statuto redakcija.

2005 m. birželio mėnesį didžiausias Emitento akcininkas NORD/LB pasirašė sutartį su didžiausia Norvegijos finansinių paslaugų grupe DnB NOR ASA dėl naujo banko Šiaurės Rytų Europai steigimo. Naujasis bankas veiklą pradėjo 2006 m. sausio 2 d., banko pavadinimas – Bank DnB NORD A/S, o jo buveinė įsikūrė Kopenhagoje (Danija).

NORD/LB suformavo naujojo banko kapitalą perduodama jam savo infrastruktūrą ir klientus Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje ir Danijoje. 2005 m. gruodžio 20 d. NORD/LB perleido Norvegijos bankui DnB NOR Bank ASA 51 proc. naujojo banko akcijų, suteikiančių 51 proc. balsų pastarojo visuotiniame akcininkų susirinkime ir sudarančių 51 proc. įstatinio kapitalo. Tokiu būdu Norvegijos bankas DnB NOR Bank ASA įgijo netiesioginę Emitento kontrolę. Banko įstatuose ir Juridinių asmenų registre naujasis banko vardas – AB DnB NORD bankas – buvo įregistruotas 2006 m. gegužės 12 d.

2010 m. gruodžio 23 d. Vokietijos NORD/LB bankas savo valdomą 49 proc. Bank DNB A/S akcijų dalį perleido Norvegijos DnB NOR Bank ASA. Tokiu būdu DnB NOR Bank ASA padidino netiesioginę AB DnB NORD banko kontrolę nuo 51 proc. iki 100 proc.

2011 m. birželio 30 d. Norvegijoje registruotas bankas DnB NOR Bank ASA įsigijo 100 proc. Banko akcijų iš savo valdomo Danijoje registruoto banko Bank DnB NORD A/S, tokiu būdu tapdamas vieninteliu tiesioginiu AB DNB banko akcininku, valdančiu 100 proc. Banko akcijų ir balsavimo teisių.

5. Akcininkai

2011 m. gruodžio 31 d. 100 proc. įregistruoto 656 665 410 litų AB DNB banko įstatinio kapitalo nuosavybės teise priklausė vieninteliam akcininkui – DNB Bank ASA:

Akcininkas	Buveinės adresas	Įmonės rūšis	Kodas	Paprastųjų vardinių akcijų skaičius	Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
					Nuosa-vybės teise	Su kartu veikiančiais asmenimis
DNB Bank ASA	Stranden 21, Aker Brygge, N-0021 Oslas, Norvegia	Bankas	984851006M VA	5 710 134	100	100

Emitento akcijos suteikia akcininkams šias turtines teises:

6 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPÉS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

gauti Banko pelno dalį (dividendą);
gauti Emitento lėšų, kai Emitento įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
gauti likviduojamo Emitento turto dalį;
nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Emitento lėšų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
kai akcininkas yra fizinis asmuo – palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;
įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti ar kitokiu būdu perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;
pirmumo teise įsigyti Emitento išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia atšaukti šią teisę visiems akcininkams;
įstatymų nustatytais būdais skolinti Emitentui, tačiau Emitentas, skolindamasis iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Emitentui skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Emitentui ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Emitento akcijos suteikia akcininkams šias neturtines teises:
- dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
- pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
- gauti Akcinių bendrovių įstatymo nurodyta informaciją apie Banką;
- kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bankui žalą, kuri susidarė dėl Banko prezidento ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose bei Emitento įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
- kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.

Emitento akcijos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

Emitento akcininkai, jei kitaip nenustatyta įstatymuose, turi tik įsipareigojimą Emitentui nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Emitento akcininkas neturi specialių kontrolės teisių. Emitento akcininko balsavimo teisėms nėra taikomi Emitento apribojimai.

Emitentui nėra žinomi susitarimai, dėl kurių gali būti ribojamas Emitento vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

6. Susitarimai, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei

2011 m. gruodžio 31 d. Emitentas buvo sudaręs šias ISDA ir TBMA/ISMA generalines sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Emitentu sudarytus sandorius, pasikeitus Emitento kontrolei:
- 2006 m. sausio 13 d. ISDA generalinę sutartį su UBS Limited;
- 2006 m. sausio 13 d. ISDA generalinę sutartį su UBS AG;
- 2007 m. lapkričio 15 d. ISDA generalinę sutartį su Calyon;
- 2008 m. gegužės 19 d. ISDA 2002 generalinę sutartį su JP Morgan Chase Bank N.A.;
- 2008 m. gruodžio 18 d. ISDA generalinę sutartį su Barclays Bank Plc.;
- 2009 m. vasario 19 d. ISDA 2002 generalinę sutartį su Deutsche Bank AG;
- 2009 m. birželio 22 d. ISDA 2002 generalinę sutartį su BNP Paribas S.A.;
- 2009 m. spalio 29 d. TBMA/ISMA generalinę atpirkimo sandorių sutartį su AB SEB banku;
- 2010 m. birželio 2 d. ISDA 2002 generalinę sutartį su Svenska Handelsbanken AB (publ.).

2011 m. gruodžio 31 d. taip pat galiojo 2009 m. kovo 13 d. Emitento sudaryta Finansavimo sutartis su Europos investicijų banku, pagal kurią Europos investicijų bankas turi teisę nutraukti Finansavimo sutartį pasikeitus Emitento kontrolei, jeigu Europos investicijų bankas turi pagrindo manyti, jog toks Emitento kontrolės pasikeitimas turi ar tikėtina, kad turės esminį neigiamą poveikį paskolos, gautos pagal Finansavimo sutartį, gražinimui.

Jokių kitų reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei 2011 m. gruodžio 31 d. Emitentas nebuvo sudaręs.

7. Duomenys apie vertybinius popierius, listinguojamus reguliuojamose rinkose

2011 m. gruodžio 31 d. į reguliuojamų rinkų sąrašus buvo įtraukti šie AB DNB banko skolos vertybiniai popieriai:

VP pavadinimas (ISIN kodas)	Reguliuojamos rinkos pavadinimas	VP skaičius	Vieneto nominali vertė	Bendra nominali vertė	Išpirkimo terminas
Nulinės atkarpos obligacijų emisija Nr. 3/2012 (LT0000402489)	NASDAQ OMX Vilnius VP biržos skolos VP sąrašas	150 000	100 (LTL)	15 000 000 (LTL)	2012-03-05
Fiksuotų palūkanų obligacijų emisija Nr. 10/2013 (LT0000431132)	NASDAQ OMX Vilnius VP biržos skolos VP sąrašas	350 000	100 (LTL)	35 000 000 (LTL)	2013-10-07
Fiksuotų palūkanų obligacijų emisija Nr. 05/2015 (LT0000405052)	NASDAQ OMX Vilnius VP biržos skolos VP sąrašas	150 000	100 (LTL)	15 000 000 (LTL)	2015-05-07

7 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Kitu Emitento Grupės įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

Emitentas verčiasi vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkavimo veikla, o atitinkamas operacijas vykdo Banko Rinkų departamentas.

8. Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

2011 m. gruodžio 31 d. bendra AB DNB banko į viešąją apyvartą išleistų skolos vertybinių popierių nominali vertė sudarė 111 mln. litų.

Visi viešajai apyvartai skirti Emitento skolos vertybiniai popieriai į viešąją apyvartą buvo išleisti emisijų metu. Šių vertybinių popierių apyvartai jokie apribojimai netaikomi. Visi šie vertybiniai popieriai yra nekonvertuojami.

Emitento į viešąją apyvartą išleistų skolos vertybinių popierių pagrindinės charakteristikos yra nurodytos šio 2011 m. konsoliduoto metinio pranešimo 1 priede.

9. Informacija apie reikšmingus susijusių šalių sandorius

Išsami informacija apie reikšmingus susijusių šalių sandorius pateikiama šio konsoliduoto metinio pranešimo finansinės atskaitomybės 38 pastaboje.

10. Pranešimai apie esminius ataskaitinio laikotarpio įvykius

2011 metais AB DNB banko Grupė, kuri iki 2011 m. lapkričio 11 d. dirbo DnB NORD vardu, informavo apie šiuos esminius ataskaitinio laikotarpio įvykius:

2011 m. vasario 10 d. pranešta, kad preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, 2010 m. konsoliduotas Banko grupės grynasis nuostolis buvo 113,1 mln. litų (32,8 mln. eurų), o Banko – 122,6 mln. litų (35,5 mln. eurų). Ketvirtajį 2010 metų ketvirtį Grupė uždirbo 35,1 mln. litų (10,2 mln. eurų) grynojo pelno, o Bankas – 14,9 mln. litų (4,3 mln. eurų) grynojo pelno.

2011 m. vasario 24 d. pranešta, kad 2011 m. vasario 28 d. atsistatydina Banko stebėtojų tarybos pirmininkas Thomas Stephan Buerkle ir stebėtojų tarybos narys Andris Ozolins. Bankas informavo, kad vienintelio akcininko – Bank DnB NORD A/S – sprendimu, Banko stebėtojų tarybos nariu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki tarybos kadencijos pabaigos išrinktas DnB NOR Bank ASA Baltijos šalių ir Lenkijos padalinio vadovas Terje Turnes.

2011 m. vasario 25 d. paskelbtas neaudituotas Grupės ir Banko, tarpinis sutrumpintas 2010 m. ketvirtojo ketvirčio finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

2011 m. kovo 7 d. praneta, kad Banko stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas DnB NOR Bank ASA banko Baltijos šalių ir Lenkijos padalinio vadovas Terje Turnes.

2011 m. kovo 21 d. reitingų agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino Banko ilgalaikio skolinimosi reitingą „A“ (perspektyva stabili), trumpalaikio skolinimosi reitingą „F1“, individualų reitingą „D/E“ ir paramos reitingą „1“. Informuota, kad ateityje atskiras skolinimosi reitingas Bankui nuo 2011 m. kovo 21 d. nebebus nustatomas.

2011 m. kovo 29 d. paskelbtas 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinys, kurį sudarė audituota Banko atskira ir konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir auditorių įvertintas konsoliduotas metinis pranešimas. Šie dokumentai buvo patvirtinti 2011 m. kovo 29 d. vienintelio Banko akcininko Bank DnB NORD A/S sprendimu.

2011 m. kovo 29 d. pranešta, kad vienintelis akcininkas Bank DnB NORD A/S:

susipažino su konsoliduotu Banko 2010 m. metiniu pranešimu;
patvirtino Banko 2010 m. atskirus ir konsoliduotus metinių finansinių ataskaitų rinkinius;
patvirtino Banko pelno (nuostolių) paskirstymą. Nuspresta skirti 172,6 mln. litų (49,99 mln. eurų) iš Banko atsargos kapitalo paskirstytinajam nuostoliui dengti. Likusi nepaskirstyto nuostolio dalis, t.y. 77,1 mln. litų (22,3 mln. eurų) perkelta į kitus finansinius metus;
išrinko uždarąją akcinę bendrovę „Ernst & Young Baltic“ audito įmone 2011 finansinių metų metinėms finansinėms ataskaitoms patikrinti ir pavedė Banko prezidentui nustatyti audito paslaugų teikimo sutarties sąlygas pagal akcininko patvirtintą atlygio dydį;
pritarė pasiūlytam Banko įstatų pakeitimui dėl valdybos posėdžio kvorumo teisinio reguliavimo pasikeitimo ir tokiam Banko įstatų VIII skyriaus 8.9 punkto išdėstymui:

8 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Balsavimo metu kiekvienas Valdybos narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasidalijus po lygiai, lemia Valdybos pirmininko balsas. Jei Valdybos pirmininko nėra ar jis nedalyvauja primant sprendimą, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai sprendžiamas su jo veikla Valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.“;

išrinko Ola Landmark Banko Stebėtojų tarybos nariu iki veikiančios Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos, nustatant, kad naujai išrinktas Stebėtojų tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai bus gautas Lietuvos banko leidimas jam tapti Banko vadovu.

2011 m. balandžio 4 d. pranešta, kad nuo 2011 m. gegužės 1 d. Banko prezidentu ir valdybos pirmininku skiriamas Bjørnar Lund. Informuota, kad gavus Lietuvos banko leidimą tapti banko vadovu, jis pakeis Banko valdybos pirmininką ir prezidentą dr. Vygintą Bubnį, kuris toliau eis ankstesnes valdybos pirmininko pavaduotojo ir prezidento pavaduotojo pareigas.

2011 m. balandžio 19 d. pranešta, kad 2011 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Banko įstatai, pakeičiantys valdybos posėdžio kvorumo teisinį reguliavimą. Įstatai pakeisti atsižvelgiant į 2011 m. kovo 29 d. vienintelio Banko akcininko – Bank DnB NORD A/S – sprendimą. Įstatų VIII skyriaus 8.9 punktas išdėstytas taip:

„8.9. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu ir Valdyba jame gali priimti sprendimus, kai Valdybos posėdyje dalyvauja 2/3 ir daugiau Valdybos narių. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinės – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Iš anksto balsavę Valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų išrinktų Valdybos narių. Valdybos sprendimai taip pat gali būti priimami Valdybos nariams balsuojant apklausos būdu raštu, jei nė vienas iš Valdybos narių dėl to neprieštarauja. Balsavimo metu kiekvienas Valdybos narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasidalijus po lygiai, lemia Valdybos pirmininko balsas. Jei Valdybos pirmininko nėra ar jis nedalyvauja primant sprendimą, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai sprendžiamas su jo veikla Valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.“

2011 m. gegužės 6 d. pranešta, kad preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmąjį 2011 metų ketvirtį Bankas uždirbo 22,3 mln. litų (6,5 mln. eurų) grynojo pelno.

2011 m. gegužės 20 d. Bankas papildė 2011 m. kovo 29 d. paskelbtą 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinį atsakingų asmenų patvirtinimo laišku.

2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos banko valdyba pranešė, kad neprieštarauja, jog Norvegioje registruotas bankas DnB NOR Bank ASA taptų vieninteliu tiesioginiu Banko akcininku, įsigydamas 100 proc. Banko akcijų iš jo valdomo Danijos banko Bank DnB NORD A/S.

2011 m. birželio 9 d. pranešta, kad 2011 m. birželio 9 d. Banko valdybos narys Tadas Sudnius atsistatydino iš šių pareigų jį paskyrus Banko prezidento patarėju atsakingu už operacinės sistemos diegimą ir integraciją į DnB NOR Bank ASA. Numatyta, kad pasibaigus šio 18–24 mėnesius truksiančio projekto įgyvendinimui, Tadas Sudnius sugrįs į valdybos nario pareigas. Paskelbta, kad Tadą Sudnių Banko valdyboje pakeis Banko Vidaus audito departamento vadovė Vaineta Barevičiūtė. Numatyta, kad pareigas ji pradės eiti gavus atitinkamą Lietuvos banko leidimą.

2011 m. birželio 21 d. pranešta, kad Banko stebėtojų tarybos narys Torstein Hagen atsistatydina iš užimamų pareigų nuo 2011 m. birželio 30 d.

2011 m. birželio 30 d. pranešta, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. Banko valdybos narės ir prezidento pavaduotojos pareigas pradeda eiti Vaineta Barevičiūtė. Ji yra atsakinga už Banko verslo procesų aptarnavimo padalinių veiklą.

2011 m. liepos 1 d. pranešta, kad 2011 m. birželio 30 d. Norvegijos DnB NOR Bank ASA įsigijo 100 proc. Banko akcijų iš savo valdomo Danijoje Bank DnB NORD A/S ir tapo tiesioginiu Banko akcininku, valdanciu 100 proc. jo akcijų ir balsavimo teisių.

2011 m. liepos 12 d. pranešta, kad preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius šešis 2011 m. mėnesius Bankas uždirbo 36,2 mln. litų (10,5 mln. eurų) grynojo pelno.

2011 m. rugpjūčio 30 d. pasklebtas 2011 m. šešių mėnesių neaudituotas tarpinis konsoliduotas pranešimas, neaudituota tarpinė sutrumpinta finansinė informacia parengtą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir atsakingų asmenų patvirtinimas.

2011 m. rugsėjo 19 d. paskelbta, kad vienintelio akcininko sprendimu, pakeista Banko dukterinės bendrovės UAB DNB NORD lizingas teisinė forma iš uždarosios į akcinę bendrovę, kurios 100 proc. akcijų priklauso Bankui. Dokumentai VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruoti 2011 m. rugsėjo 15 d.

2011 m. rugsėjo 20 d. pranešta, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. vienintelis Banko akcininkas nusprendė pakeisti Banko pavadinimą į AB DNB bankas ir patvirtinti atitinkamai pakeistus Banko įstatus. Numatyta, kad Banko pavadinimas bus keičiamas gavus Lietuvos banko leidimą ir įregistravus atitinkamai pakeistus Banko įstatus Lietuvos juridinių asmenų registre, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 11 d.

2011 m. spailio 12 d. pranešta, kad 2011 m. spailio 11 d. vienintelio akcininko DnB NOR Bank ASA piniginiu įnašu Banko atsargos kapitalas padidintas 105,5 mln. eurų (364,3 mln. litų). Atsargos kapitalas padidintas dėl devynių subordinuotų paskolų grąžinimo anksčiau numatyto termino. Didžiausias subordinuotų paskolų sumas Bankas grąžino spailio 12 d.

9 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPÉS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

2011 m. spalio 27 d. pranešta, kad preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius devynis 2011 m. mėnesius Bankas uždirbo 64,3 mln. litų (18,6 mln. eurų) grynojo pelno.

2011 m. lapkričio 2 d. pranešta, kad 2011 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija patvirtino 300 000 000 eurų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą (patvirtinimo pažymos Nr. 4R-15).

2011 m. lapkričio 11 d. pranešta, kad 2011 m. lapkričio 11 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti AB DnB NORD banko įstatai, pagal kuriuos Banko pavadinimas nuo šios datos yra AB DNB bankas. Pasikeitus pavadinimui, Banko adresas, juridinis statusas, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys, ir PVM mokėtojo kodas nesikeitė. Sąskaitų numeriai liko tokie patys, galioja visos sudarytos sutartys, mokėjimo kortelės, visos paslaugos teikiamos įprasta tvarka. Taip pat pranešta, kad nuo lapkričio 11 d. visi Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantys bankai devyniolikoje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, dirbs vienu – DNB – vardu. Naujasis Banko vardas aiškiai atspindi, kad Norvegijos DNB Bank ASA, kuris iki šios datos vadinosi DnB NOR Bank ASA, yra vienintelis Banko akcininkas.

2011 m. lapkričio 24 d. pranešta, kad AB DNB banko valdybos narys Fredrik Johannes Borch atsistatydina iš užimamų pareigų Banke nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Informuota, jog numatoma, kad gavus Lietuvos banko sutikimą, Fredrik Johannes Borch Banko valdyboje pakeis Anne Birgitte Prestholdt, dirbanti DNB Bank ASA Rizikos ir kokybės padalinio vadove.

2011 m. lapkričio 25 d. paskelbtas neaudituotas AB DNB banko Grupės ir banko tarpinis sutrumpintas 2011 m. trijų ketvirčių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, ir atsakingų asmenų patvirtinimas.

Išsami informacija apie esminius įvykius, susijusius su Emitento veikla, yra pateikta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, Centrinei reglamentuojamos informacijos bazei, dienraščiui „Lietuvos rytas“, naujienų agentūroms BNS ir ELTA bei paskelbta Banko tinklalapyje www. dnb.lt.

11. Informacija apie veiklos rezultatus

2011 m. AB DNB banko Grupė dirbo pelningai. Veiklos rezultatui didžiausią įtaką turėjo išaugęs veiklos efektyvumas, tinkamas paskolų portfelio kokybės valdymas bei aktyvi ir kryptinga veikla teikiant kokybiškas ir klientų poreikius atitinkančias finansines paslaugas.

2011 m. AB DNB bankas pasirašė 1,6 mlrd. litų vertės naujų paskolos sutarčių ir metų pabaigoje Grupės grynasis paskolų portfelis gruodžio pabaigoje sudarė 8,52 mlrd. litų. Metų pabaigoje naujai išduodamų paskolų portfelio augimą pristabdė atsargesnė kai kurių verslo klientų pozicija vertinant skolų krizės Europoje poveikį jų svarbiausioms eksporto rinkoms ir tolimesnės verslo plėtros perspektyvai. Todėl, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010 m., Grupės grynasis paskolų portfelis buvo 2,0 proc. mažesnis.

Didėjant aktyvių klientų skaičiui, išaugus fizinių asmenų bei verslo subjektų lėšoms, Grupės indėlių portfelis per 2011 m. išaugo 19,0 proc. – iki 5,15 mlrd. litų.

2011 m. Grupės pajamos augo, o veiklos išlaidos mažėjo. Per metus Grupės operacinės ir kitos išlaidos sumažėjo 12 proc. – iki 182,8 mln. litų, o grynosios pajamos padidėjo 1,0 proc. – iki 340,9 mln. litų. Didžiausią lyginamąjį veiklos pajamų svorį – 67,9 proc. – sudarė grynosios palūkanų pajamos. Grupės nepalūkaninės pajamos sudarė 32,1 proc. visų grynųjų veiklos pajamų.

Mažėjant klientų rizikai, Grupė per 2011 metus specialiesiems atidėjiniams skyrė 82,8 mln. litų, arba tris kartus mažiau nei per 2010 metus. Todėl Bankas uždirbo 81,0 mln. litų grynojo pelno, o Grupės grynasis pelnas 2011 m. buvo 74,3 mln. litų.

2011 m. gruodžio 31 d. Grupės akcininkų nuosavybės grąža (ROE) buvo 6,8 proc., o išlaidų ir pajamų santykinis rodiklis (CIR) – 53,6 proc.

Metai	2008		2009		2010		2011
	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas
Akcininkų nuosavybės grąža (proc.)	8,3	8,4	-46,5	-45,9	-13,5	-14,7	6,8	7,5
Išlaidų ir pajamų santykis (proc.)	53,3	51,9	44,4	41,3	61,5	57,0	53,6	52,9

Įdiegus efektyvaus pardavimų valdymo programą, Grupė toliau didinto klientams teikiamų paslaugų kokybę, apimtį ir įvairovę, siekdama, kad kuo daugiau esamų ir naujų klientų rinktuji DNB savo pagrindiniu banku ir aktyviai naudotųsi įvairiomis Grupės paslaugomis. Šio darbo rezultatas – per 2011 metus individualių ir verslo klientų skaičius išaugo 60,4 tūkst. Tai darė teigiamą įtaką Grupės pajamoms.

2011 m. pabaigoje AB DNB banko Grupė teikė finansines paslaugas 716 tūkst. individualių ir verslo klientų. Jie galėjo patogiai naudotis antru pagal dydį Lietuvoje klientų aptarnavimo padalinių tinklu, kurį sudarė 79 padaliniai, ir savitarnos terminalais įrengtais kiekviename iš jų. Be to, Grupės klientai galėjo tomis pačiomis sąlygomis naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu 528 DNB ir SEB bankų bankomatus 73 šalies miestuose ir miesteliuose. Bankas tapo dar patogiau pasiekiamu klientams ne tik per ilgiausiai Lietuvoje dirbantį kontaktų centrą, bet ir socialiniame tinkle „Facebook“ bei išmaniuoju „iPhone“ telefonu.

10 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

2011 m. gruodžio pabaigoje AB DNB bankas buvo išdavęs klientams 489 tūkstančius mokėjimo kortelių. Per ataskaitinius metus Grupės klientai įsigijo 97,5 tūkst. naujų mokėjimo kortelių, arba 14 proc. daugiau palyginti su 2010-aisiais.

2011 m. 93,7 proc. visų mokėjimo pavedimų buvo atlikta naudojantis Banko internetinės bankininkystės sistema. Klientų, besinaudojančių internetinės bankininkystės paslaugomis, skaičius per ataskaitinius metus padidėjo 17,3 proc. – iki 495 tūkstančių.

Tapęs didžiausios Norvegijos finansinių paslaugų grupės nariu, 2011 m. AB DNB bankas centralizavo didžiausius mokėjimų srautus per DNB Bank ASA bei tapo pirmuoju rinkoje, sudariusiu klientams galimybę taupyti šios šalies valiuta. Ketinantiems studijooti, dirbti ar plėtoti verslą Norvegijoje ir Baltijos šalyse klientams, AB DNB bankas 2011 m. atvėrė galimybę atsidaryti sąskaitą ir valdyti ją internetu dar neišvykus iš savo šalies.

Tuo pačiu metu AB DNB bankas įgyvendino pilną SEPA kredito pervedimų funkcionalumą suteikdamas galimybę klientams ne tik gauti mokėjimo pavedimus, bet ir juos inicijuoti. 2011 m. birželį AB DNB NORD bankas tapo TARGET2 realaus atsiskaitymo tarpuskaitos namų netiesioginiu nariu. Tai leidžia Bankui teikti klientams kokybiškesnes ir greitesnes lėšų pervedimo paslaugas bendraja Europos valiuta.

2011 m. birželio mėn. vienas didžiausių atśiskaitymų bankų pasaulyje – Deutsche Bank AG – penktus metus iš eilės įvertino AB DNB banką už itin gerą tarptautinių paslaugų kokybę (EUR Straight-Through Processing Excellence Award). Kokybiškas pinigų pervedimo nurodymo parengimas ir išsiuntimas reiškia, kad AB DNB banko klientų lėšos greitai ir saugiai pasiekia adresatą.

Siekdamas užtikrinti aukštą finansinių paslaugų ir aptarnavimo kokybę, 2011 m. Bankas vykdė klientų pasitenkinimo Banko teikiamomis paslaugomis tyrimus. Jų metu buvo matuojama AB DNB banko klientų aptarnavimo kokybė ir klientų pasitenkinimas įvairiais aspektais – nuo bendrosios aptarnavimo kokybės iki atskirų paslaugų funkcionalumo. Nepriklausomo rinkos tyrimų „Spect Dive“ duomenimis, pagal teikiamų finansinių paslaugų kokybę, AB DNB bankas 2011 m. trečius metus iš eilės buvo vienas geriausiųjų šalies bankiniame sektoriuje.

Ilgalaikius santykius su klientais vertinantis AB DNB bankas ataskaitiniais metais įvykdė visus savo įsipareigojimus socialiniams partneriams, tarp jų ir dešimtus metus remiamai nacionalinei vyrų krepšinio rinkinei, taip pabrėždamas, kad yra patikimas partneris ne tik versle, bet ir bendruomenės gyvenime.

Mažmeninė bankininkystė

Individualiems klientams Bankas siūlė šias paslaugas: sąskaitas litais ir užsienio valiuta, terminuotuosius indėlius litais ir užsienio valiuta, kreditus būstui, vartojimo kreditus, privačius kreditus, vietinius ir tarptautinius pervedimus, tarptautinių organizacijų „MasterCard“ ir „VISA“ mokėjimo kortelės, bankinių ir kelioninių („American Express“, „Thomas Cook“, „Swiss Bankers“) čekių priėmimą, valiutos keitimo paslaugas, kasos operacijas, individualių seifų nuomos paslaugas, finansų maklerio paslaugas, elektroninės bankininkystės paslaugas, išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugas bei investicinius produktus.

Siekdamas, kad kuo daugiau esamų ir naujų klientų rinktųsi DNB savo pagrindiniu banku ir jie aktyviai naudotųsi įvairiomis bankinėmis paslaugomis, 2011 m. daug dėmesio buvo skiriama individualių klientų aptarnavimo kokybei ir kultūrai, procesų, leidžiančių lankščiau reaguoti į klientų poreikius, diegimui, Banko vardo bei teikiamų paslaugų ir produktų žinomumui didinti.

Atsigaunant būsto paskolų rinkai, Bankas toliau plėtojo kreditų programą „Pirmi namai“, kuri atveria klientams galimybę grąžinti kreditą prieš numatytą terminą be papildomų mokesčių, apsaugo nuo netikėtų palūkanų šuolių rinkoje, o susidūrus su laikinais finasinias sunkumais kasmet sudaro galimybę atidėti mėnesio įmoką. Be to, kredito gavėjui pageidaujant suteikiama nekilnojamojo turto eksperto konsultacija, taikomos Banko partnerių nuolaidos turto bei investicinio gyvybės draudimo paslaugoms, būsto remontui ar įrangai. Lietuvos bankui patvirtinus atsakingo skolinimo nuostatus, nuo 2011 metų lapkričio 1 d. Bankas atnaujino savo tvarkas bei procedūras, kad šios atitiktų nustatytus reikalavimus.

Siekdamas skatinti naudojimąsi Grupės finansinėmis paslaugomis, 2011 metais Bankas pritaikė itin palankią kasdienių paslaugų kainodarą naujiems ir savo atlyginimą pervedantiems į AB DNB banką klientams. Atsižvelgdamas į skirtingo amžiaus tarpsnių žmonių poreikius, siūlė specialias programas senjorams bei kitose šalyse dirbantiems šalies gyventojams.

Laimėjęs konkursą teikti valstybės remiamas paskolas studijoms ir pragyvenimui, jas Bankas teikė vienomis iš geriausiu sąlygų rinkoje, tuo pat metu parengdamas specialų paslaugų paketą studentams. Valstybinio studijų fondo duomenimis, iš 2011-aisiais fondo su šalies bankais sudarytų sutarčių dėl valstybės remiamų paskolų, daugiau nei ketvirtadalį suteikė AB DNB bankas.

Reaguodamas į Norvegijoje dirbančių ir plėtojančių verslą klientų poreikius, AB DNB bankas pirmasis rinkoje atvėrė dar vieną taupymo alternatyvą – terminuotuosius indėlius Norvegijos kronomis, o Europos vyrų krepšinio čempionato metu krepšinio aistruoliams sudarė galimybę pasidėti KREPŠINIO INDELI. Jo palūkanos didėjo su kiekviena rinktinės pergale. Siūlydamas alternatyvią taupymo kryptį, Bankas platino LR Vyriausybės ir kitų šalių obligacijas individualiems klientams.

2011 m. rugpjūčio mėnesį AB DNB bankas rinkai pristatė naują kredito kortelę DNB POWER Card. Ši kortelė ne tik turi visas įprastas kredito kortelės savybes, bet ir suteikia galimybę gauti techninę pagalbą namuose 24 val. per parą bei naudotis kredito limitu už 0 proc. palūkanas iki 46 dienų.

Siekdamas, kad klientai galėtų patogiai naudotis įvairiomis paslaugomis Banka, 2011 metais AB DNB bankas tęsė bendradarbiavimą su ERGO Life Insurance SE, UAB DK PZU Lietuva bendrovėmis. Aktyviai platinant draudimo paslaugas, 2011 m. gyvybės draudimą pasirinko virš 50 proc. naujų AB DNB banko būsto paskolos gavėjų, virš 75 proc. naujų būsto paskolų gavėjų apsidraudė turto draudimu, virš 80 proc. naujų greitųjų vartojimo kreditų gavėjų apsidraudė gyvybės draudimu, o bendras apdraustų mokėjimo kortelių skaičius viršijo 120 tūkst. Klasikinėms, verslo ir auksinėms mokėjimo kortelėms atnaujintos ir patobulintos kortelių kelionės draudimo paslaugos sąlygos, sėkmingai platintas mokėjimo kortelių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

11 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

AB DNB bankas atnaujino bei suaktyvino darbą su AB DNB banko partneriais, taip praplėsdamas teikiamų paslaugų bei produktų įvairovę. Suaktyvinus bendradarbiavimą su tarpininkais, labiausiai išaugo klientams suteiktų būsto kreditų skaičius, o klientams tapo patogiau ir greičiau gauti reikiamą informaciją ar konsultacijas.

Verslo bankininkystė ir smulkaus ir vidutinio verslo įmonės (SVĮ)

Išnaudodamas ilgalaikių dalykiškų santykių su klientais teikiamus pranašumus, 2011 m. Bankas įtvirtino savo stiprias pozicijas verslo bankininkystės srityje. Verslo klientams vis dažniau renkantis DNB savo pagrindiniu banku, jų skaičius nuo metų pradžios padidėjo 3,8 tūkst. – iki 55,5 tūkstančių. Tai atspindi į klientus orientuoto verslo modelio efektyvumą, suprantant ir pasiūlant klientų lūkesčius ir poreikius atitinkančias finansines paslaugas bei sprendimus.

Šalies ūkio plėtrai darant teigiamą įtaką verslo aplinką, verslo segmente išaugo finansinių paslaugų bei investicinių projektų finansavimo paklausa ir santykinai sumažėjo klientų rizika. Tačiau antroje metų pusėje spartesniam kreditų paklausos augimui įtakos turėjo prasidėjus Europos skolų krizė neigiamai paveikusi verslo lūkesčius ir investicinius planus. 2011 m. Banko paskolų verslui portfelis labiausiai augo viešajame ir su žemės ūkiu susijusiuose sektoriuose ir į eksportą orientuotose šakose. Nuo 2011 m. pradžios vis dar mažėjo nekilnojamojo turto operacijų. Šiuo laikotarpiu efektyviai restruktūrizuojant kreditus buvo pasiekta stabilizacija gamybos, prekybos ir paslaugų sektorių paskolų portfeliuose.

2011 m. AB DNB bankas daug dėmesio skyrė smulkioms ir vidutinėms įmonėms (toliau tekste – SVĮ), siūlydamas geriausiai šio verslo segmento poreikius atitinkančius sprendimus. Bankas pirmasis rinkoje atvėrė galimybę registruojant įmonę atsidaryti kaupiamąją sąskaitą ir suformuoti įstatinį kapitalą elektroniniu būdu. Be to, Bankas yra parengęs specialų paslaugų paketą naujai įsteigtoms įmonėms – VITAMINAI STARTUI®, padedantį pradedantiesiems verslininkams plėtoti įmonės veiklą palankesnėmis finansinėmis sąlygomis. Jau veikiančioms įmonėms AB DNB bankas siūlo pasirinkti vieną iš BANKO ABONEMENTŲ™, leidžiančių efektyviau valdyti įmonės išlaidas kasdienėms banko operacijoms. Paėmusioms investicinį kreditą įmonėms Banke sudaroma unikali rinkoje galimybė kartą per metus atidėti kredito dalies mokėjimą. Banko bendradarbiavimui su SVĮ ir toliau teigiamą įtaką darė klientų segmentavimas ir ilgalaikių santykių užtikrinimui kiekvienam SVĮ klientui priskirtas asmeninis vadybininkas.

Žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektoriai yra vieni iš AB DNB bankui svarbiausių strateginių veiklos srčių. Todėl 2011 m. bankas ir toliau teikė finansavimą ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms apyvartinėms lėšoms bei investicijoms, tęsė bendradarbiavimą su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijos fondu“, teikdamas kreditus užtikrinant juos šios valstybinės institucijos garantija, bei lengvatinius kreditus bendradarbiaujant su „Paskolų fondu“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones.

Ataskaitinias metais Bankas tęsė ir plėtojo bendradarbiavimą su partneriais, prekiaujančiais žemės ūkio sektoriaus veiklai būtinais reikmenimis, sudarydamas žymiai palankesnes finansavimo sąlygas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei įmonėms, perkančioms šių bendrovės produkciją. Didžiausias šių programų privalumas – žemdirbiai užsitikrina beprocentinį finansavimą neužstatant turto, nes kreditų grąžinimą garantuoja UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, o palūkanas Bankui sumoka produkcijos pardavėjas.

Ataskaitiniais metais Bankas tęsė bendradarbiavimą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir savo klientams teikė mikrokreditus bei paskolas su šios valstybinės institucijos garantija.

Bankas kartu su antrinėmis lizingo bei investicijų valdymo įmonėmis teikė verslo klientams įvairiapusius sprendimus, atitinkančius įmonių skolinimosi, investavimo ir atsiskaitymų poreikius. Buvo teikiami naudingi pasiūlymai ne tik verslui, bet ir verslo klientų darbuotojams.

Investicinė bankininkystė

AB DNB banko investicinės bankininkystės veikla apima prekybą vertybiniais popieriais, Banko likvidumo valdymą, Banko ir jo dukterinių įmonių finansavimo organizavimą, tarpininkavimą klientams kapitalo, pinigų ir valiutų rinkose, lėšų skolinimą vertybinių popierių operacijoms finansuoti, bendrų ir individualių finansinių sprendimų, tarp jų – struktūrizuotų produktų ir išvestinių finansinių priemonių paslaugų, siūlymą privatiems klientams ir įmonėms, taip pat įmonių finansų paslaugas, įskaitant klientų konsultavimą vykdant įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorius, kapitalo pritraukimo projektus ir pan.

2011 m. pagrindiniais investicinės bankininkystės pajamų šaltiniais buvo prekyba valiuta ir tarpininkavimas prekiaujant vertybiniais popieriais. Banko prekybos valiuta apyvarta viršijo 40,1 mlrd litų, o pajamos sudarė 7,4 mln litų. Prekybos vertybiniais popieriais apyvarta viršijo 4,9 mlrd litų, o pajamos iš šios veiklos 2011 m. sudarė 3,4 mln litų.

2011 m. itin didėjo apyvarta prekybos realiuoju laiku (online) platformoje DNB Trade™. Jos apyvarta per metus išaugo 218 proc. – iki 27,3 mlrd. litų, DNB Trade™ platforma suteikia galimybę investuotojams patiems tiesiogiai ir realiuoju laiku prekiauti išskirtinai dideliu finansinių priemonių skaičiumi visame pasaulyje: valiutomis (FOREX), akcijomis daugiau nei dvidešimtyje pagrindinių pasaulio akcijų biržų, sandoriais dėl kainų skirtumo (CFDs) bei ateities sandoriais (futures).

12 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

12. Banko dukterinės įmonės

2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB bankui priklausė šios dukterinės įmonės: UAB DNB investicijų valdymas, AB DNB lizingas, UAB DNB būstas ir UAB Intractus bei šiai įmonei priklausančios dukterinės bendrovės UAB Industrius ir UAB Gėlūžės projektai.

2011 m. gruodžio 31 d. Banko dukterinės bendrovės sutarčių su viešosios apyvartos tarpininkais sudariusios nebuvo.

UAB DNB investicijų valdymas

Pavadinimas	UAB DNB investicijų valdymas
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Iregistravimo data ir vieta	2003 m. rugpjūčio 19 d. įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras
Įmonės kodas	226299280
Registruotos ir faktinės buveinės adresas	J. Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius, Lietuvos Respublika
Telefono numeriai	(8 5) 239 3567, (8 5) 239 3773
Fakso numeris	(8 5) 239 3473
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.dnb.lt
Leidimo verstis valdymo įmonės veikla numeris	VĮK –003

Banko dukterinė įmonė UAB DNB investicijų valdymas specializuojasi pensijų, investicinių fondų bei institucinių portfelių valdyme. 2011 m. gruodžio 31 d., 100 proc. įregistruoto 2 000 000 litų UAB DNB investicijų valdymas įstatinio kapitalo nuosavybės teise priklausė vieninteliam akcininkui – AB DNB bankui.

Ataskaitinių metų pabaigoje UAB DNB investicijų valdymas buvo trečia šalies rinkoje pagal valdomo turto apimtį. Bendrovė teikė paslaugas 88,9 tūkstančiams klientų ir valdė tris įsteigtus antros pakopos pensijų fondus, du trečios pakopos pensijų fondus bei du investicinius fondus. Per 2011-uosius metus bendrovės valdomas turtas padidėjo 58,9 mln. litų arba 11,9 proc. – iki 553,8 mln. litų.

2011 m. didžiausią UAB DNB investicijų valdymas bendrovės valdomo turto dalį sudarė antros pakopos pensijų fondai, kuriuose metų pabaigoje buvo sukaupta 323,2 mln. litų. Trečios pakopos pensijų fonduose buvo sukaupta 22,7 mln. litų. Dar 60,4 mln. litų klientai buvo investavę dviejuose DNB investiciniuose fonduose. Likusius 147,6 mln. litų sudarė bendrovės valdomi institucinių klientų portfeliai.

UAB DNB investicijų valdymas teikė investicinio portfelio valdymo paslaugas UADGB PZU Lietuva ir AB Ergo Lietuva gyvybės draudimo įmonėms. Pagal susitarimą su šiais klientais, UAB DNB investicijų valdymas yra įkūres ir valdo 10 skirtingų strategijų investicinius fondus. Įmonė taip pat valdo kitų klientų investicinių priemonių portfelį.

2011 m. UAB DNB investicijų valdymas dirbo pelningai, sukauptas kapitalo grąžos rodiklis (ROE) buvo 36,5 proc., o išlaidų ir pajamų santykis (CIR) – 30,8 procento.

Svarbūs įvykiai, turėję įtakos UAB DNB investicijų valdymas veiklai ataskaitiniais metais:

2011 m. pabaigoje, priimant 2012 m. valstybės biudžetą ir atsižvelgiant į mažesnę nei anksčiau planuota šalies bendrojo vidaus produkto augimo prognozę, buvo nuspręsta dar kartą sumažinti pervedimus į antros pakopos pensijų fondus nuo 2 proc. iki 1,5 procento. Tai turės neigiamos įtakos klientų sukaupto turto dydžiui ir įmonės pajamoms 2012 metais. 2013 m. planuojama padidinti šį pervedimų dydį iki 2,5 proc.
2011 m. lapkričio 11 d. akcininkų sprendimu buvo pakeistas įmonės pavadinimas iš UAB DNB NORD investicijų valdymas į UAB DNB investicijų valdymas.

13 puslapis iš 124

AB DNB bankas

GRUPĒS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Valdomo turto struktūros dinamika 2011 m., palyginti su 2010 ir 2009 m.

Fondų pajamingumas 2011 m. gruodžio 31 d.

Pavadinimas	Investavimo strategija	2011 m. rezultatas	Lyginamasis indeksas
Antros pakopos pensijų fondai
DNB pensija 1	Vyriausybių skolos VP	1,09 %	0,24 %
DNB pensija 2	Akcijos iki 25 %	-1,84 %	-2,00 %
DNB pensija 3	Akcijos iki 50 %	-5,06 %	-4,38 %
Trečios pakopos pensijų fondai
DNB papildoma pensija	Akcijos iki 50 %	-6,33 %	-4,38 %
DNB papildoma pensija 100	Akcijos iki 100 %	-11,15 %	-9,50 %
Investiciniai fondai
DNB pinigų rinkos fondas	Trumpi skolos VP ir indėliai	1,37 %	1,32 %
DNB akcijų fondų fondas	Akcijų fondai	-13,22 %	-9,50 %

14 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

AB DNB lizingas

Pavadinimas	AB DNB lizingas
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Iregistravimo data ir vieta	1998 m. kovo 6 d. įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras
Įmonės kodas	124385737
Registruotos buveinės adresas	Žalgirio g. 92, Vilnius, Lietuvos Respublika
Faktinės buveinės adresas	J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, Lietuvos Respublika
Telefono numeris	(8 5) 239 3030
Fakso numeris	(8 5) 239 3031
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.dnb.lt

Banko dukterinė bendrovė AB DNB Lizingas, kuri iki 2011 m. lapkričio 11 dienos veikė AB DNB NORD Lizingas vardu, teikia išperkamosios nuomos paslaugas finansuojant transporto priemonių, žemės ūkio technikos, įrangos ir nekilnojamojo turto įsigijimą. AB DNB Lizingas paslaugos teikiamos AB DNB Banko tinkle, taip užtikrinant paslaugų prieinamumą ir patogumą klientams. 2011 m. gruodžio 31 d., 100 proc. įregistruoto 150 000 litų AB DNB Lizingas įstatinio kapitalo nuosavybės teise priklausė vieninteliam akcininkui – AB DNB bankui.

Nors 2011 m. augantis eksportas teigiamai veikė transporto sektorių, o atsigaunantis vidaus vartojimas – individualių automobilių pardavimus, šalies lizingo rinka, palyginti su 2010 m., dar mažėjo. Todėl AB DNB lizingas portfelis prieš atidėjinius per 2011 m. sumažėjo 21 proc. – iki 374 mln. litų. Individualių klientų lizingo portfelis mažėjo 8,5 proc. – iki 31,9 mln. litų.

Reaguodamas į rinkos tendencijas AB DNB Lizingas 2011 m. toliau daug dėmesio skyrė portfelio kokybės gerinimui, kreditavimo rizikos valdymui, naujų pardavimų didinimui bei klientų aptarnavimo kokybės tobulinimui.

2011 m. rugsėjo 15 d. Valstybės įmonėje Registrų centras buvo įregistruotas bendrovės įstatų pakeitimas, kuriuo jos juridinis statusas buvo pakeistas iš uždarosios į akcinę bendrovę.

2011 m. lapkričio 7 d. bendrovė perleido visas turimas UAB Intractus akcijas AB DNB bankui.

2011 m. lapkričio 23 d. vienintelis bendrovės akcininkas AB DNB bankas nusprendė padidinti AB DNB Lizingas įstatinį kapitalą iki 130 150 000 litų. Įstatinis kapitalas bus padidintas įregistravus atitinkamus bendrovės įstatų pakeitimus Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

2011 m. gruodžio 31 d. 100 proc. įregistruoto 150 000 litų AB DNB Lizingas įstatinio kapitalo nuosavybės teise priklausė vieninteliam akcininkui – AB DNB bankui.

UAB DNB būstas

Pavadinimas	UAB DNB būstas
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	2007 m. sausio 10 d. Valstybės įmonėje Registrų centras
Įmonės kodas	300631876
Registruotos buveinės adresas	J. Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius, Lietuvos Respublika; Švitrigailos 11M, LT-03228 Vilnius, Lietuvos Respublika
Faktinės buveinės adresas
Telefono numeris	(8-5) 249 9277
Fakso numeris	(8-5) 249 9276
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.dnbbustas.lt

UAB DNB būstas užsiima tarpininkavimo paslaugų teikimu nekilnojamojo turto rinkoje. Bendrovė taip pat parduoda francizę nekilnojamojo turto tarpininkavimo įmonėms bei asmenims, vykdantiems individualią veiklą. 2011 m. gruodžio 31 d. 75,47 proc. įregistruoto 1378 000 litų UAB DNB būstas įstatinio kapitalo nuosavybės teise priklausė AB DNB bankui, o 24,53 proc. – Banko antrinei bendrovei AB DNB lizingas.

Ataskaitinių metų pabaigoje UAB DNB būstas ir jos atstovai vykdė veiklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikių, Akmenės ir Skuodo rajonuose. Pagal francizės sutartis UAB DNB būsto vardu paslaugas teikė 3 nekilnojamojo turto tarpininkavimo įmonės ir 38 individualią veiklą vykdantys brokeriai. Per ataskaitinį laikotarpį UAB DNB būstas išlaikė lyderio pozicijas naujos statybos segmente, o pagal bendrą nekilnojamojo turto objektų pasiūlą ir pardavimus yra viena iš trijų didžiausių tarpininkavimo įmonių Lietuvoje.

15 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĒS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

2011 m. UAB DNB būstas pajamos išaugo iki 1,6 mln. litų nuo 1,3 mln. litų 2010 metais. Per ataskaitinius metus UAB DNB būstas brokeriai tarpininkavo parduodant nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė siekė 98,6 mln. Litų, ir suteikiant klientams Banko būsto paskolas, kurių vertė – 39,4 mln. litų.

UAB Intractus

Pavadinimas	UAB Intractus
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Iregistravimo data	2009 m. rugpjūčio 6 d. Valstybės įmonėje Registrų centras
Įmonės kodas	302424698
Registruotos buveinės adresas	J.Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius, Lietuvos Respublika; Vilniaus g. 18, LT-01508 Vilnius, Lietuvos Respublika;
Faktinės buveinės adresas
Telefono numeris	(8 5) 239 3227
Fakso numeris	(8 5) 239 3265
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	-

UAB Intractus veiklos sritis – efektyvus nekilnojamojo turto valdymas. Bendrovė vykdo veiklą susijusią su Grupės perimto nekilnojamojo turto valdymu, t. y. jo įsigijimu, nuoma, pardavimu bei planuoja jo vystymą. 2011 m. gruodžio 31 d. 100 proc. įregistruoto 76 160 100 litų UAB Intractus įstatinio kapitalo nuosavybės teise priklausė AB DNB bankui.

2011 m. gruodžio 31 d. UAB Intractus 100 proc. valdė dvi antrines įmones ir bendra jų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertė sudarė 139 mln. litų. Šį nekilnojamąjį turtą sudarė žemės sklypai, patalpos ir pastatai.

2011 m. vasario 15 d. UAB Intractus įsteigė antrinę bendrovę UAB Industrius, (įmonės kodas 302593805). Bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 litų, o 100 proc. jos akcijų priklauso UAB Intractus. Bendrovė įsteigta galinčio turėti specifinių teisinių pasekmių nekilnojamojo turto administravimui.

2011 m. spalio 19 d. UAB Intractus iš AB DNB banko įsigijo 100 proc. UAB Gėlūžės projektai akcijų (įmonės kodas 300135524). Bendrovės įstatinis kapitalas yra 21,1 mln. litų. Ji plėtoja vieną nekilnojamojo turto objektą.

13. Rizikų valdymas ir skolinimosi reitingai

Rizikos valdymo AB DNB banke tikslas – konservatyviai valdant rizikas, užtikrinti pakankamą nuosavybės grąžą akcininkams.

Su rizika susijusi Banko ir Grupės veikla buvo griežtai ribojama taikant limitų sistemą. Apribojimai nustatomi ir jų priežiūra vykdoma centralizuotai, grupės lygmenyje. Pagrindinis rizikos valdymo principas – atskirti visų rūšių rizikos kontrolės funkciją nuo rizikos prisiemimo, t. y. nuo struktūrinių padalinių, tiesiogiai bendraujančių su klientais.

AB DNB bankas vertina ir valdo kredito, likvidumo, rinkos (palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, nuosavybės vertybinių popierių kainos), operacinę ir kitas finansines rizikas, su kuriomis susiduria vykdydamas veiklą. Banko rizikų struktūroje vyrauja kredito rizika. Išsami informacija apie finansinių rizikų vertinimą ir valdymą yra pateikta AB DNB banko 2011 m. finansinės atskaitomybės skirsnyje „Finansinių rizikų valdymas“. Per ataskaitinį laikotarpį rizikų valdymo principai reikšmingai nesikeitė. Rizikų valdymo procesai buvo toliau tobulinami, siekiant įgyvendinti motininio banko DNB Bank ASA taikomą praktiką, bei ateityje kapitalo poreikį kredito rizikai skaičiuoti naudojant pažangesnius metodus.

Laikydamasis tinkamos rizikų valdymo politikos bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų, per ataskaitinį laikotarpį Bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir jam nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės.

DNB Bank ASA bankui tapus vieninteliu akcininku, nuspręsta, kad Bankas savo veikloje vadovausis patronuojančiam bankui suteiktais skolinimosi reitingais. Atskiri reitingai AB DNB bankui nuo 2011 m. kovo 21 d. nėra nustatomi. 2011 m. gruodžio mėn. reitingų agentūra „Standard & Poor's“ bankui DNB Bank ASA patvirtino ilgalaikį skolinimosi reitingą „A+“ (stabili perspektyva) ir trumpalaikį skolinimosi reitingą „A-1“. 2011 m. rugpjūčio mėn. reitingų agentūra „Moody's“ motininiam bankui patvirtino ilgalaikį skolinimosi reitingą „Aa3“ ir trumpalaikį skolinimosi reitingą „P-1“.

14. Strategija ir planai

Užbaigus integracijos į DNB grupę procesą, AB DNB banko strategija buvo suderinta su Baltijos šalių grupei patvirtintomis strateginėmis kryptimis. AB DNB banko strategija, pavadinta „Kuriame ateitį“, akcentuoja į klientus orientuotą verslo modelį. Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas kurti vertę klientams, darbuotojams, akcininkams ir visuomenei, o ne tik produktų plėtrai ar rinkos dalies didinimui. AB DNB bankas siekia būti klientams pasiekiamu ir savalaikiu banku, siūlydamas konkurencinagas kainas, patrauklius produktus, reaguodamas į klientų poreikius ir užtikrindamas veiklos skaidrumą. Taip ketinama siekti subalansuoto klientų portfelių augimo ir užtikrinti didesnį siūlomų produktų bei paslaugų prieinamumą rinkoje.

Bankas ir toliau numato gerinti paskolų portfelio kokybę, didinti veiklos efektyvumą ir nuosekliai lavinti darbuotojų kompetencijas. Vienas iš esminių sėkmės faktorių išlieka vieningos IT sistemos įdiegimas ir migracija į naująją bankinę sistemą 2012 metais. Tapęs DNB grupės nariu, Bankas ketina savo veikloje naudoti visą organizacijos sukauptą kompetenciją ir sukurtus produktus.

16 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

AB DNB bankas taip pat sieks prisidėti prie finansų rinkos tobulinimo atstovaudamas aiškiai bankinių ir ekonominių klausimų pozicijai, propaguodamas verslo etiką ir pamatinius bankininkystės principus. Kalbant apie Lietuvos visuomenę, Bankui svarbu saugoti savo, kaip skaidrios ir socialiai atsakingos finansų institucijos, statusą. AB DNB banko strategijoje numatytas visuomenės švietimas finansų ir bankininkystės klausimais, jaunimo organizacijų bei Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rėmimas.

15. Investicijos

Šios ataskaitos parengimo metu Emitentas neturėjo suplanuotų investicijų į ilgalaikį, materialųjų ar nematerialųjų turtą, kurių suma sudarytų daugiau kaip 10 proc. Emitento įstatinio kapitalo.

16. Emitento valdymas

Emitento įstatai numato, kad Emitento organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (prezidentas).

Emitento visuotinis akcininkų susirinkimas:

keičia Emitento įstatus, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;
renka Stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius;
atšaukia Stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius;
renka ir atšaukia audito įmonę, nustato audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
tvirtina metinę Emitento finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitą;
nustato Emitento išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
priima sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
priima sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Emitento akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
priima sprendimą konvertuoti Emitento vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
priima sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
priima sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
priima sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
priima sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus įstatymų numatytas išimtis;
priima sprendimą Emitentui įsigyti savų akcijų;
priima sprendimą dėl Emitento reorganizavimo ar atskyrimo ir tvirtina reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
priima sprendimą pertvarkyti Emitentą;
priima sprendimą likviduoti Emitentą, atšaukti Emitento likvidavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
renka ir atšaukia Emitento likvidatorių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus, jei pagal įstatymus ir įstatus tai nėra priskirta kitų Emitento organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra Emitento valdymo organų funkcijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Emitento organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

Emitento stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis Emitento veiklos priežiūrą, Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybą, sudaromą iš 7 narių, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkai skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Stebėtojų taryba renkama 4 metams.

Stebėtojų taryba:

renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, teikia valdybai siūlymus dėl valdybos pirmininko kandidatūros. Nustatant valdybos narių, užimančių kitas pareigas Banke, prezidento ir jo pavaduotojų atlyginimus bei kitas darbo sutarties sąlygas turi būti gautas išankstinis Stebėtojų tarybos pritarimas. Jei Bankas dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas;
prižiūri valdybos ir prezidento veikla;
priima Stebėtojų tarybos darbo reglamentą;
tvirtina Emitento veiklos planus;
užtikrina, kad Banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Emitento veiklos strategijos, Emitento metinės finansinės atskaitomybės, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Emitento veiklos ataskaitos, taip pat Emitento valdybos bei prezidento veiklos;
tvirtina paskolų teikimo politiką ir nustato skolinimo, kuris gali būti atliekamas tik pritarus stebėtojų tarybai, tvarką;
teikia siūlymus Emitento valdybai ir prezidentui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Emitento įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
nustato sandorius ir sprendimus, kurių sudarymui ar įgyvendinimui Emitento valdymo organai turi gauti stebėtojų tarybos pritarimą;
priima sprendimus, priskirtus stebėtojų tarybos kompetencijai pagal stebėtojų tarybos patvirtintas tvarkas, kurias pagal įstatymus, Emitento įstatus ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus privalo priimti stebėtojų taryba;
svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal įstatymus ir Emitento įstatus, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus turi svarstyti ar spręsti stebėtojų taryba.

Emitento valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro 6 nariai. Valdybą renka stebėtojų taryba 4 metams. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Emitentą. Valdyba svarsto ir tvirtina:

17 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Emitento valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
Emitento filialų, atstovybių ir kitų atskirų Emitento padalinių nuostatus;
Emitento paskolų suteikimo tvarką, vadovaudamasi stebėtojų tarybos patvirtinta paskolų teikimo politika;
Emitento garantijų ir laidavimų bei kitų įsipareigojimų prisiėmimo tvarką;
paskolų ir kitų skolinių įsipareigojimų nurašymo tvarką;
Banko paskolų komiteto ir rizikų valdymo komiteto nuostatus.

Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus. Valdyba nustato prezidento atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Banko komercine paslaptimi.

Valdyba priima:

sprendimus Emitentui tapti kitų juridinių asmenų steigėju, dalyviu;
sprendimus steigti Emitento filialus, atstovybės ir kitus atskirus Emitento padalinius bei nutraukti jų veiklą;
sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Emitento įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Emitento įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Emitento įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Emitento įstatinio kapitalo;
sprendimus išleisti nekonvertuojamąsias obligacijas;
valdybos darbo reglamentą;
sprendimus kitais klausimais, kuriuos, pagal įstatymus, Emitento įstatus turi svarstyti ar spręsti valdyba.

Valdyba nustato:

Emitento akcijų emisijos sąlygas;
Emitento obligacijų išleidimo tvarką. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, valdyba turi teisę nustatyti papildomas jų išleidimo sąlygas bei tvirtinti obligacijų pasirašymo sutartis, kurias turi teisę pasirašyti prezidentas arba jo įgaliotas asmuo;
priėmimo į Banką dirbti tvarką ir atvejus, kai darbuotojai į Banką priimami Valdybai pritarus.

Valdyba vykdo visuotinio akcininkų susirinkimo ir stebėtojų tarybos priimtus sprendimus. Valdyba analizuoja ir vertina prezidento pateiktą medžiagą apie:

Emitento veiklos strategijos įgyvendinimą;
Emitento veiklos organizavimą;
Emitento finansinę būklę;
ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba analizuoja, vertina Emitento metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su Emitento metiniu pranešimu teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato Banke taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.

Emitento prezidentas yra vienasmenis Emitento valdymo organas. Emitento prezidentas:

organizuoja kasdieninę Banko veiklą;
priima į darbą ir atleidžia Banko darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas;
nustato Banke taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;
be atskiro įgaliojimo atstovauja Bankui santykiuose su kitais asmenimis, teisme bei arbitraže;
išduoda ir atšaukia įgaliojimus atstovauti Bankui bei prokūroms;
leidžia įsakymus;
atlieka kitus veiksmus, reikalingus jo funkcijoms vykdyti, Banko organų sprendimams įgyvendinti bei Banko veiklai užtikrinti.

Prezidentas atsako už:

Emitento veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą;
metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
sutarties su audito įmone sudarymą;
informacijos ir dokumentų pateikimą visuotinam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai įstatymų nustatytais atvejais ar jų prašymu;
Emitento dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriiniam vertybinių popierių depozitoriumui;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos informacijos viešą paskelbimą Emitento įstatuose nurodytame dienraštyje;
informacijos pateikimą akcininkams;
Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą;
kitų įstatymuose bei teisės aktuose, šiuose įstatuose ir prezidento pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Prezidentas veikia Emitento vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus išimtis, nustatytas Emitento įstatuose ar Emitento organų sprendimuose.

18 puslapis iš 124

AB DNB bankas

GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

17. Stebétojų taryba ir valdyba

AB DNB banko įstatai numato, kad Banko valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir banko administracijos vadovas (prezidentas). Kiekvieno organo teisės ir pareigos yra išsamiai aprašytos šio konsoliduoto metinio pranešimo 16-oje dalyje.

AB DNB banko įstatai numato, kad Banko stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai. Šios stebėtojų tarybos kadencija baigiasi 2014 m. kovo 18 d.

2011 m. gruodžio 31 d. stebėtojų taryboje dirbo penki nariai, iš stebėtojų tarybos nario pareigų 2011 m. vasario 28 d atsistatydinus Andris Ozolins ir 2011 m. birželio 30 d. atsistatydinus Torstein Hagen.

Per 2011 m. įvyko dešimt stebėtojų tarybos posėdžių. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo ne mažiau kaip pusėje posėdžių.

Duomenys apie kiekvieno Banko stebėtojų tarybos nario pareigas, kadencijos pradžią ir pabaigą, išsilavinimą ir reikšmingą valdymo kompetenciją ir patirtį:

Vardas, Pavardė	Pareigos	Informacija apie kadencijos pradžią ir pabaigą		Išsilavini-mas	Informacija apie reikšmingą valdymo kompetenciją ir patirtį
		Pradžia	Pabaiga
Terje Tumes	Tarybos pirmininkas	2011-03-01	2014-03-18	Tronheim aukštoji ekonomikos mokykla, Ekonomikos ir administravimo diplomas; Norvegijos aukštoji rinkodaros mokykla, Rinkodaros diplomas; Norvegijos aukštoji ekonomikos ir verslo administravimo mokykla, Verslo magistras	Įvairios pareigos Den norske Bank ASA ir DnB NOR Bank ASA (1997–2010); Baltijos šalių ir Lenkijos tarnybos vadovas, DNB Bank ASA (nuo 2010)
Jekaterina Titarenko	Tarybos pirmininko pavaduotoja	2010-03-18	2014-03-18	VU, socialinių mokslų daktarė; VU, ekonomikos magistrė, bankininkystė	Lietuvos bankas, Bankų priežiūros departamento Kredito įstaigų inspektavimo skyrius, ekonomistė, vyriausioji ekonomistė (1995–2001); Lietuvos bankas, Kreditų įstaigų priežiūros departamento Finansinės veiklos vertinimo skyriaus Bankų finansinės veiklos analizės poskyrio viršininkė (2001–2002); Lietuvos bankas, Finansinės veiklos vertinimo skyriaus viršininko pavaduotoja (2002–2003); AB DnB NORD bankas, Finansinių rizikų departamento vadovė (2003–2007); AB DnB NORD bankas valdybos narė (2007-2009); Bank DnB NORD A/S Grupės vyriausioji finansų pareigūnė (2009–2011); DNB Bank ASA Baltijos šalių padalinio vyr. finansų pareigūnė (nuo 2011)
Tony Samuelsen	Tarybos narys	2010-03-18	2014-03-18	Norvegijos ekonomikos ir verslo administravimo mokykla, ekonomikos ir verslo administravimo diplomas	DnB NOR, Niujorkas, vadovas (1995–1998); DnB NOR, Londonas, vadovas (2000–2005); DnB NORD A/S, vyr. finansininkas (2006–2008); DNB bank ASA prezidento pavaduotojas (nuo 2008)

19 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Margrethe Melbye Gronn	Tarybos narė	2010-03-18	2014-03-18	Oslo universitetas, filosofijos diplomas; Norvegijos vadybos mokykla, verslo administravimo magistrė	DnB NOR bankas, vice-prezidentė ir vyresnioji viceprezidentė (2001–2010); DNB bank ASA Baltijos šalių padalinio vyriausioji operacijų pareigūnė (nuo 2010)
Ola Landmark	Tarybos narys	2011-05-23	2014-03-18	Oslo verslo administravimo institutas, Verslo administravimo magistras	DnB NOR Vokietijos skyrius, direktorius (1997–2001); DNB bank ASA, Vyresnysis kreditų pareigūnas (nuo 2001)

Valdyba

2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB banko valdybą sudarė penki nariai, kai Fredrik Johannes Borch 2011 m. lapkričio 30 d. atsistatydino iš valdybos nario ir prezidento pavaduotojo pareigų. Visi valdybos nariai yra paskirti iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos, kuri baigiasi 2014 m. kovo 18 d.

Duomenys apie kiekvieno Banko valdybos nario pareigas, kadencijos pradžią ir pabaigą, išsilavinimą ir reikšmingą valdymo kompetenciją ir patirtį:

Vardas, Pavardė	Pareigos	Informacija apie kadencijos pradžią ir pabaigą		Išsilavinimas	Informacija apie reikšmingą valdymo kompetenciją ir patirtį
		Pradžia	Pabaiga
Bjornar Lund	Valdybos pirmininkas, prezidentas	2011-05-06	2014-03-18	Norvegijos vadybos mokykla, ekonomisto diplomas	DnB NOR Bank ASA, įvairios pareigos (1987–2011)
Dr. Vygintas Bubnys	Valdybos pirmininko pavaduotojas, prezidento pavaduotojas	2010-03-18	2014-03-18	VU, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas-matematikas	AB Lietuvos taupomas bankas, Banko valdybos pirmininkas (1991–1997); FMĮ „Balticum Management“, patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, direktorius (1997–2000) AB Lietuvos žemės ūkio bankas, Valdybos pirmininko patarėjas (2000–2002); AB Lietuvos žemės ūkio banko (vėliau AB bankas NORD/LB Lietuva) valdybos narys (2002–2003); AB bankas NORD/LB Lietuva, (vėliau AB DnB NORD bankas) valdybos pirmininko pavaduotojas (nuo 2003)
Ramūnas Abazorius	Valdybos narys, prezidento pavaduotojas	2010-03-18	2014-03-18	VU, finansų magistras	AB Lietuvos žemės ūkio bankas, aktyvų ir pasyvų valdymo grupės vadovas (1999–2001); AB Lietuvos žemės ūkio bankas, Finansinių rizikų departamento Aktyvų ir pasyvų valdymo skyriaus vadovas (2001–2003); NORD/LB Finansinių rizikų departamento Kredito rizikos skyriaus vadovas (2003–2004); DnB NORD bankas Kontrolės departamento vadovas (2004–2010)
Šarūnas Nedzinskas	Valdybos narys, prezidento pavaduotojas	2010-03-18	2014-03-18	VU, ekonomisto diplomas; Vytauto Didžiojo universitetas, Valdybos ir verslo administravimo	AB Lietuvos žemės ūkio bankas, Maklerių skyriaus vadovas, Depozitų ir kredito departamento direktoriaus pavaduotojas, Kredito departamento direktorius, valdybos narys (1994–1997);

20 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

				magistras	AB bankas Hermis, Valdybos pirmininko pavaduotojas (1998–2000); SEB Vilniaus bankas, Verslo plėtros departamento direktorius, Finansinių institucijų departamento direktorius, Specialiųjų paskolų departamento direktorius (2000–2003); UAB Švyturys-Utenos alus, Pardavimo direktorius (2003–2004); AB Lietuvos draudimas, valdybos narys, Verslo ir rizikos departamento direktorius (2004–2007); AB FMJ Finasta, direktorius, valdybos pirmininkas (2007–2008); AB DnB NORD bankas prezidento patarėjas (2008–2009), valdybos narys (nuo 2009)
Vaineta Barevičiūtė	Valdybos narė, prezidento pavaduotoja	2011-07-01	2014-03-18	Vilniaus universitetas, teisės diplomas; ISM universitetas, verslo ir vadybos administravimo magistrė	Vilniaus miesto savivaldybė, juristė (1988–1999); Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, juristė, skyriaus vedėjo pavaduotoja (1999–2003); AB bankas NORD/LB Lietuva, AB DnB NORD bankas, skyriaus vadovė, Vidaus audito departamento vadovė (2003–2011)

Banko stebėtojų tarybos ir valdybos nariai nėra įsigiję Emitento akcijų.

Banko stebėtojų tarybos, valdybos ir administravimo organų nariai neturi tarpusavio šeimyninių ryšių.

Banko stebėtojų tarybos, valdybos ir administravimo organų nariai neturi teistumo už klastojimo nusikaltimus, jokios reguliavimo institucijos jiemse per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios oficialių viešų kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Banko administravimo, valdymo ar priežiūros organų nario pareigas arba eiti vadovaujamas pareigas arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

Emitento stebėtojų tarybos, valdybos, administravimo organų nariai neturi interesų konfliktų tarp jų pareigų Emitentui ir privačių interesų ir/arba kitų pareigų. Emitentas nėra sudaręs sandorių su minėtais asmenimis nebūdingų jo pagrindinei veiklai.

Papildoma informacija apie valdybos pirmininką, administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką:

Bjormar Lund (valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas) – turi verslo mokslų magistro kvalifikaciją, ją įgijo Norvegijos vadybos institute. AB DNB banke dirba nuo 2011 m. Ankstesnės darbo vietės:

Norvegijos DnB NOR Bank ASA dirbo nuo 1987 metų įvairiose vadovo pareigose mažmeninės ir verslo bankininkystės srityse. Dirbdamas užsienyje jis vadovavo DnB NOR Bank ASA Singapūro Šiaurės šalių klientų aptarnavimo padaliniui. Bjornard Lund nėra įsigijęs Emitento akcijų.

Jurgita Šaučiūnienė (vyriausioji buhalterė, Apskaitos departamento vadovė) – Vilniaus universitetas, Vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis. Apskaitos departamento vadovė Banke dirba nuo 2004 m. Ankstesnės darbo vietės:

Audito TŪB „J. Kabašinskas ir partneriai“ – auditoriaus asistentė (1997–1998);

J. Kabašinsko KŪB „JKP Konsultacijos“ – KŪB narė (1998–1999);

Banko NORD/LB atstovybė/ NORD/LB Vilniaus skyrius – buhalterė, vyriausioji buhalterė (1999–2003);

AB bankas „NORD/LB Lietuva“ – Apskaitos departamento Apskaitos politikos skyriaus viršininkė (2003–2004).

Jurgita Šaučiūnienė nėra įsigijusi Emitento akcijų.

18. Informacija apie vidaus audito komiteto veiklą

AB DNB banko vidaus audito komitetą steigia Banko stebėtojų taryba. Jis vykdo Banko vidaus kontrolės sistemos veikimo ir rizikos valdymo priežiūrą, užtikrina vidaus audito funkcijų veiksmingumą, tvirtina metinį Vidaus audito departamento audito planą bei prižiūri auditavimo procesą. Atsižvelgdamas į auditavimo tvarką ir apskaitos politiką, audito komitetas stebi finansinės informacijos vientisumą, peržiūri išorės auditorių pateikiamas išvadas bei rekomendacijas, stebi jų nepriklausomumą ir objektyvumą, nustato Vidaus audito departamento ir išorės auditorių audituotinų Banko operacijų rizikos sritis, stebi, ar Banko veikla neprieštarauja įstatymams, taisyklėms, Banko įstatams ir Banko strateginei bei operacinei politikai.

21 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĒS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

Banko vidaus audito komitetą sudaro trys nariai. Komitetų pirmininkas yra Banko Stebėtojų tarybos narys Tony Samuelsen, nepriklausomas narys – Leif Rene Hansen. 2011 m. kovo 9 d. Banko Stebėtojų taryba paskyrė tarybos nary Margrethe Melbye Gronn nauja Vidaus audito komitetų nary. Ji pakeitė komitetų nary Cord Mayer. 2011 m. buvo surengti penki komitetų posėdžiai. Juose dalyvavo visi nariai, išskyrus 2011 m. rugsėjo 27 d. posėdį, kuriame nedalyvavo Margrethe Melbye Gronn.

19. Darbuotojai

2011 m. personalo valdymo veikla buvo nukreipta į sklandžią darbuotojų integraciją į tarptautinę DNB grupę, didelį dėmesį skiriant vieningos vizijos – vertę kuriantis kliento aptarnavimo menas – sklaidai ir banko vertybių įgyvendinimu kasdieniame darbe aptarnaujant klientus bei bendradarbiaujant su kolegomis.

2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB banke dirbo 1 325 darbuotojai, o Grupėje – 1 353 darbuotojai. Jų vidutinis darbo užmokestis sudarė 3 995 litus. Vidutinio darbo užmokesčio santykiniam padidėjimui 2011 metais įtaką darė darbuotojų struktūros pokyčiai, dėl naujos bankio informacinės sistemos diegimo padidėjus šioje veiklos srityje dirbančiųjų skaičiui.

Darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio pokyčiai

	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31	2011 12 31
Banko darbuotojų skaičius	1 229	1 263	1 276	1 325
Grupės darbuotojų skaičius	1 312	1 282	1 300	1 353
Vidutinis Grupės mėnesinis darbo užmokestis, Lt	3 620	3 855	3 895	3 995

2011 m. vidutinis darbuotojų skaičius Grupėje buvo 1 324. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal pagrindines darbuotojų grupes buvo pasiskirstęs taip: administracijos (be valdybos narių) – 7 290 litų; specialistų – 3 330 litų; tarnautojų ir darbuotojų – 2 530 litų.

Grupės darbuotojų skaičius pagal pareigybių grupes 2011 m. gruodžio 31 d.

	Viso darbuotojų	Darbuotojų sudėtis pagal išsilavinimą
		su aukštuoju	su spec. vid. (aukštesniuoju)	su viduriniu
Administracija	241	229	9	3
Specialistai	1 100	783	171	146
Tarnautojai ir darbininkai	12	7	3	2
Iš viso	1 353	1019	183	151

20. Vadovų atlygio politikos ataskaita

Banko administracijos darbo sutartis ir atlyginimo sąlygas tvirtina AB DNB banko stebėtojų taryba.

Pagal AB DNB banko Grupėje galiojančią vadovų atlygio politiką, AB DNB banko administracijos narių ir vyriausios buhalterės atlyginimai susideda iš dviejų dalių: fiksuotos ir kintamos atlyginimo dalies. Jų dydžiai priklauso nuo AB DNB banko tikslų ir rezultatų įvykdymo ir taip pat yra lyginami su Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimų duomenimis. [gyvendinant 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą „Dėl minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų“, Banke patvirtinta pareigybių, turinčių įtakos Banko prisiimamai rizikai, sąrašas ir galioja atlygio politika, kurioje numatyta kintamo atlygio mokėjimo tvarka.

Per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Banko administracijos nariams, užimantiems Banke kitas pareigas, ir vyriausiajai buhalterei buvo priskaičiuota:

	Priskaičiuota darbo užmokesčio, Lt
Iš viso:	1 760 558
Vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui	271 272

2011 m. Banko administracijos nariams ir vyriausiajai buhalterei buvo išmokėta 414 397 litai kitų priskailtytų išmokų (automobilio, gyvenamojo ploto nuoma, įsikūrimo, persikraustymo išmokos).

2011 m. Banko stebėtojų tarybos nariams tantjemos nebuvo mokėtos.

2011 m. Banko valdybos ir administracijos nariams premijos nebuvo mokėtos.

Banko darbuotojams pagal darbo sutartis nėra numatyta specialių išmokų nutraukiant darbo sutartis, išskyrus šiuos atvejus:

a) dviejų Banko valdybos narių – administracijos vadovo pavaduotojų darbo sutartyse yra numatyta sumokėti darbuotojui trijų jo/jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, jei įstatymai nenustato didesnio išeitinės išmokos dydžio, kai darbo sutartis pasibaigia ar nutraukiama bet kuriuo iš šių pagrindų: (a) darbdavio valia, (b) darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, (c) kai darbuotojas atsisako persikelti su banku (atskiru jo padaliniu) į kitą vietovę, (d) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas, (e) kai darbuotojas, pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą, negali dirbti pagal darbo sutartį;

22 puslapis iš 124

AB DNB bankas
GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

b) dviejų Banko valdybos narių – administracijos vadovo pavaduotojų darbo sutartyje yra numatyta šešių jo/jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jei įstatymai nenustato didesnio išeitinės išmokos dydžio, kai darbo sutartis pasibaigia ar nutraukiama bet kuriuo iš šių pagrindų: (a) darbdavio valia, (b) darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, (c) kai darbuotojas atsisako persikelti su banku (atskiru jo padaliniu) į kitą vietovę, (d) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas, (e) kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali dirbti pagal darbo sutartį;
c) vieno administracijos vadovo patarėjo darbo sutartyje yra numatyta devynių jo/jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio išeitinė išmoka, jei įstatymai nenustato didesnio išeitinės išmokos dydžio, kai darbo sutartis pasibaigia ar nutraukiama bet kuriuo iš šių pagrindų: (a) darbdavio valia, (b) darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, (c) kai darbuotojo negražina į Prezidento pavaduotojo pareigas.

21. Dividendai

Per pastaruosius penkerius metus Emitentas nėra mokėjęs dividendų.

22. Įstatų keitimo tvarka

Vadovaujantis galiojančiais Emitento įstatais, kurie buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2011 m. lapkričio 11 d., ir LR Akcinių bendrovių įstatymu, Emitento įstatai gali būti pakeisti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtų ne mažesne kaip 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

23. Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

Per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. teisminio (arbitražo) procesų skaičius, kuriuose Bankas yra dalyvis, žymiai nepadidėjo. Bylos yra susijusios su Banko suteiktomis finansinėmis paslaugomis, t. y. jose sprendžiami klientų prisimų įsipareigojimų Bankui vykdymo klausimai.

Minėtina, kad Bankas yra atsakovas 10 civilinių bylų, kuriose yra 46 ieškovai, bendra bylinėjimosi suma – apie 28,4 mln. litų – ginčas kilo dėl Banko išleistų su akcijomis susietų obligacijų, kurias klientai/ieškovai įsigijo iš Banko pasiskolintomis lėšomis. Kadangi dėl nepalankių rinkos sąlygų obligacijoms neuždirbus tikėtino prieaugio išliko klientų prievolė sumokėti palūkanas už suteiktą paskolą, klientai teigia, kad šios aplinkybės jiems nebuvo tinkamai atskleistos, t. y. kad Bankas teikė investicines paslaugas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad informacija klientams buvo atskleista tinkamai bei kad investicinės paslaugos buvo teikiamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pranešimo rengimo metu įsiteisėjusių teismo sprendimų tokio pobūdžio bylose nebuvo.

24. Valdymo kodeksas

Informacija apie tai, kaip Bankas laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso nuostatų, pateikiama 2011 m. konsoliduoto metinio pranešimo antrajame priede.

AB DNB banko prezidentas

Bjørnar Lund

23 puslapis iš 124

AB DNB bankas

GRUPÉS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

1 PRIEDAS

2011 m. gruodžio 31 d. į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

2011 m. gruodžio 31 d. į viešąją vertybinių popierių apyvartą AB DNB bankas buvo išleidęs šiuos skolos vertybinius popierius:

VP pavadinimas (ISIN kodas)	VP skai-čius	Vieneto nominali vertė	Vieneto emisijos kaina	Bendra nominali vertė	Palūkanų (prieaugio) dydis, proc.	Išpirkimo terminas	Išpirkimo kaina, terminai ir tvarka	2011 m. išmokėtos atkarpos (Lt)
Nulinės atkarpos obligacijų emisija Nr. 3/2012 (LT0000402489)	150 000	100 (LTL)	93,2342 (LTL)	15 000 000 (LTL)	3,55	2012-03-05	Nominali vertė	-
Fiksuotų palūkanų obligacijų emisija Nr. 5/2015 (LT0000405052)	150 000	100 (LTL)	99,3519 (LTL)	15 000 000 (LTL)	5,00	2015-05-07	Nominali vertė	150 000
Fiksuotų palūkanų obligacijų emisija Nr. 5/2013 (LT0000431033)	96 134	100 (LTL)	99,95-100,00 (LTL)	9 613 400 (LTL)	4,10	2013-05-28	Nominali vertė	95 727
Fiksuotų palūkanų obligacijų emisija Nr. 10/2013 (LT0000431132)	350 000	100 (LTL)	99,7195 (LTL)	35 000 000 (LTL)	3,50	2013-10-07	Nominali vertė	345 000
Su vertybinių popierių ir prekių indeksais susietos obligacijos
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 33-LV (LV0000800779)	3 510	100 (EUR)	100,00 (EUR)	351 000 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-02-28	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 34 (LT0000430753)	16 560	100 (LTL)	100,00 (LTL)	1 656 000 (LTL)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-02-28	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 23 (LT1000405043)	20 562	100 (EUR)	100,00 (EUR)	2 056 200 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-06-22	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 35-LV (LV0000800795)	2 836	100 (EUR)	100,00 (EUR)	283 600 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-10-22	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 36-LV (LV0000800803)	7 452	100 (EUR)	105,00 (EUR)	745 200 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-10-22	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 37 (LT0000430878)	1 120	100 (LTL)	99,40-100,00 (LTL)	112 000 (LTL)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-11-12	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 38 (LT1000403972)	2 267	100 (EUR)	99,77-100,00 (EUR)	226 700 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-11-12	Nominali vertė + prieaugis	-
Su Azijos šalių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 4 (LT1000430009)	2 018	100 (EUR)	99,78-100,00 (EUR)	201 800 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-12-19	Nominali vertė	-

24 puslapis iš 124

AB DNB bankas

GRUPÉS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

VP pavadinimas (ISIN kodas)	VP skai-čius	Vieneto nominali vertė	Vieneto emisijos kaina	Bendra nominali vertė	Palūkanų (prieaugio) dydis, proc.	Išpirkimo terminas	Išpirkimo kaina, terminai ir tvarka	2011 m. išmokėtos atkarpos (Lt)
Su Azijos šalių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 5 (LT0000430910)	42 673	100 (LTL)	99,56–100,00 (LTL)	4 267 300 (LTL)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2012-12-19	Nominali vertė	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 39-LV (LT1000430033)	3 903	100 (EUR)	100,00 (EUR)	390 300 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2013-04-02	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 40-LV (LT1000430041)	2 567	100 (EUR)	110,00 (EUR)	256 700 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2013-04-02	Nominali vertė + prieaugis	-
Su pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisija Nr. 41-LV (LT1000430066)	10 000	100 (EUR)	110,00 (EUR)	1 000 000 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2013-04-15	Nominali vertė + prieaugis	-
Su Azijos šalių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 6 (LT0000430993)	50 828	100 (LTL)	99,43–100,00 (LTL)	5 082 800 (LTL)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2013-05-06	Nominali vertė	-
Su žaliavas eksportuojančių įmonių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 1-LV (LT1000430082)	3 900	100 (EUR)	100,00 (EUR)	390 000 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2013-06-14	Nominali vertė	-
Su Šiaurės Europos įmonių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 1 (LT1000430215)	5 669	100 (EUR)	100,00 (EUR)	566 900 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2014-03-10	Nominali vertė + prieaugis	-
Su JAV įmonių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 1 (LT1000430231)	9 565	100 (EUR)	100,00 (EUR)	956 500 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2014-04-21	Nominali vertė + prieaugis	-
Su Vokietijos įmonių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 1 (LT1000430371)	3 203	100 (EUR)	103,00 (EUR)	320 300 (EUR)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2014-05-16	Nominali vertė + prieaugis	-
Su Vokietijos įmonių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 2 (LT0000431280)	27 513	100 (LTL)	100,00 (LTL)	2 751 300 (LTL)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2014-05-16	Nominali vertė + prieaugis	-
Su Šiaurės Europos įmonių akcijomis susietų obligacijų emisija Nr. 2 (LT0000431363)	56 427	100 (LTL)	100,00 (LTL)	5 642 700 (LTL)	Priklauso nuo indekso pokyčio	2014-10-25	Nominali vertė + prieaugis	-

25 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2 PRIEDAS

AB DNB BANKO ATSKLEIDIMAS, KAIP LAIKOMASI NASDAQ OMX VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

AB DNB bankas (toliau šiame tekste gali būti vadinama „Bankas“, „Bendrovė“ arba „Emitentas“), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma, ir dėl kokių priežasčių.

2011 m. gruodžio 31 d. į NASDAQ OMX Vilnius skolos vertybinių popierių sąrašą buvo įtrauktos trys obligacijų emisijos, kurių duomenys nurodyti šio konsoliduoto metinio pranešimo 7 dalyje.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	TAIP/NE / NEAK-TUALU	KOMENTARAS
I principas. Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bankas rengia ir kasmet peržiūri Banko strategiją, Banko strategijos nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, yra skelbiamos viešai Banko metiniame pranešime.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip
II principas. Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo – rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu lemia efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip

26 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neak-tualu	Banke yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Banko įstatuose numatyta, kad valdybą sudaro šeši nariai, o Banko stebėtojų tarybą – septyni nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Banko stebėtojų taryba renkama ketveriems metamas. Pagal Banko įstatus ir susiformavusią praktiką, Banko stebėtojų tarybos nariai gali būti perrenkami naujai kadencijai.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip
lii principas. Visuotinio akcininkų susirinkimu renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimu renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Neak-tualu	Visos Banko akcijos priklauso vienam akcininkui.

27 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Neak-tualu	Visos Banko akcijos priklauso vienam akcininkui.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skeibti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai kaip visuma turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai kaip visuma turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo narių susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Atsižvelgiant į tai, kad Banką kontroliuoja vienintelis akcininkas, Banko stebėtojų taryboje nepriklausomų narių nėra.

28 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visą skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Neak-tualu	Žr. 3.6 punkto pastabą
1) jis/ji negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis/ji negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis/ji neturi gauti arba būti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis/ji neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis/ji negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis/ji negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis/ji neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis/ji neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis/ji neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

29 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrovė susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Neak-tualu	Žr. 3.6. punkto pastabą
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neak-tualu	Žr. 3.6. punkto pastabą
3.11. Nepriklausomiemis kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neak-tualu	Žr. 3.6. punkto pastabą
Iv principas. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip

30 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Vis skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokionis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialaus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Banko bei jo vienintelio akcininko naudai, vadovaujasi Banko, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialaus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Neak-tualu	Visos Banko akcijos priklauso vienam akcininkui.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip
4.6. Kolegialaus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialaus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialaus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip

31 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tirika, visam kolegiaiam organui.	Taip	2011 m. lapkričio 11 d. įregistruoti Banko įstatai numato, kad Banko stebėtojų taryba formuoja Audito ir Atlyginimų komitetus. Skyrimo komitetas nėra formuojamas. Šio komiteto funkcijas atlieka pati stebėtojų taryba. Atlyginimų komitetas veikia DNB Grupės mastu, inter alia spręsdamas svarbiausius dukterinių įmonių vadovaujančių darbuotojų atlygio klausimus.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegiaiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad ten neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Banko stebėtojų taryba skiria tris Audito komiteto narius. Vienas jų yra nepriklausomas narys.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegiau organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad būtų prieita tokią išvadą.	Taip	Audito komitetas atsiskaito Banko stebėtojų tarybai bent kartą per metus. Audito komitetas taip pat teikia ataskaitas Banko stebėtojų tarybos prašymu.

32 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neak-tualu	Banke nėra formuojamas Skyrimo komitetas.

33 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamu individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | Taip | Atlyginimų komitetas veikia Grupės mastu, inter alia spręsdamas svarbiausius dukterinių įmonių vadovaujančių darbuotojų atlygio klausimus. | |
| --- | --- | --- | --- |
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Audito komitetas atsiskaito Banko stebėtojų | |

34 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištriti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veikiai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas | tarybai bent kartą per metus. Audito komitetas taip pat teikia ataskaitas Banko stebėtojų tarybos prašymu. |
| --- | --- |

35 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. | Taip | Banko stebėtojų taryba prieš kiekvieną eilinį visuotinį. Banko akcininkų susirinkimą savo posėdyje atlieka metinį savo veiklos įvertinimą. |
| --- | --- | --- |
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. | Taip | |
| V principas. Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | | |
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. | Taip | |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. | Taip | |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi, medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. | Taip | |
| 5.4. Siekdami koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami | Taip | |

36 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybė, atlyginimo nustatymu.
Vi principas. Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teisės.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teisės.	Taip	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teisės. 2011 m. birželio 30 d. Norvegijoje registruotas bankas DNB Bank ASA įsigijo 100 proc. AB DNB banko akcijų iš savo valdomo Danijoje registruoto banko Bank DnB NORD A/S, tokiu būdu tapdamas vieninteliu tiesioginiu AB DNB banko akcininku, valdančiu 100 proc. Banko akcijų.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą bei Banko įstatus šiame punkte, nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai priskirti valdybos kompetencijai. Pagal Banko vidaus tvarkas svarbiems Banko sandoriams taip pat turi pritarti ir Banko stebėtojų taryba.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.	Taip
Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Atsižvelgiant į tai, jog Bankas turi vienintelį akcininką, nėra poreikio diegti punkte nurodytas priemones.

37 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Vii principas. Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip
Viii principas. Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Taip	Vadovaujantis Lietuvos banko 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu dėl Minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų patvirtinimo, Bankas skelbia Atlyginimų politikos ataskaitą atskiru pranešimu.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.	Taip
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;	Taip

38 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

| 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išseitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. | | |
| --- | --- | --- |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išseitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. | Taip | |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: | Taip | |

39 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris éjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip
8.9. I susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Ne	2011 metais tokių nuostatų nebuvo įtraukta, bet, be abejo, paaiškėjus tokiems faktams Bankas imtųsi priemonių sugrąžinti nepagrįstai gautą atlygį.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Taip
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Taip
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Taip	Atidėtoms skatinimo sumoms taikomas 3 metų laikotarpis. 50 % bet kurios kintamo atlygio išmokų dalies turi būti mokama DNB Bank ASA akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neak-tualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neak-tualu
8.16. I direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo

40 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

sandoriai.	Taip
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Ne	Atsižvelgiant į tai, kad Banką kontroliuoja vienintelis akcininkas, Banko administracijos vadovų (kurie tuo pat metu užima ir valdybos narių pareigas) atlygiai svarstomi stebėtojų taryboje.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Atsižvelgiant į tai, kad Banką kontroliuoja vienintelis akcininkas, atlygio politika tvirtinama/keičiama Banko stebėtojų taryboje.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neak-tualu	Atsižvelgiant į tai, kad Banką kontroliuoja vienintelis akcininkas, schemas tvirtina Banko stebėtojų taryba.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neak-tualu	Banko stebėtojų taryba atsakinga už Atlygio politikos nustatymą, o Banko valdyba – už įgyvendinimą.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neak-tualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Neak-tualu
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal	Neak-tualu	Atsižvelgiant į tai, kad Banką kontroliuoja vienintelis akcininkas, informacija teikiama Banko stebėtojų tarybai.

41 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje, ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
Ix principes. Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teisės, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bankas laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių dalyvauti Banko valdyme, tačiau iki šiol jokia interesų grupė, turinti įstatymuose nustatytą teisę dalyvauti Banko valdyme, nėra įstatyme nustatyta tvarka šios teisės įgyvendinusi.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principes. Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis, nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdancius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės Bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų

42 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

dalyvavimo bendrovės akciniamę kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui ir kitomis kalbomis.	Taip
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Visa šiame punkte nurodyta informacija yra pateikta Banko tinklalapyje. Banko akcijos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Xi principas. Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba – svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip

43 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINĖS ATASKAITOS

GRUPĖS IR BANKO PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

	Pasta-bos	Grupė		Bankas
		2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Palūkanų pajamos		404 193	444 969	398 420	435 269
Palūkanų išlaidos		(172 788)	(203 048)	(172 791)	(197 994)
Grynosios palūkanų pajamos	1	231 405	241 921	225 629	237 275
Paslaugų ir komisinių pajamos	2	89 307	74 773	91 441	75 879
Paslaugų ir komisinių išlaidos	2	(19 483)	(16 674)	(19 085)	(16 039)
Grynosios palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamos		301 229	300 020	297 985	297 115
Grynasis pelnas (nuostolis) iš operacijų vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis	3	(753)	(1 745)	2 109	(138)
Grynasis rezultatas iš operacijų užsienio valiuta		21 904	17 765	21 727	17 681
Vertės sumažėjimas ir kiti atidėjiniai	4	(82 778)	(243 068)	(75 179)	(263 146)
Kitos pajamos	5	18 504	21 601	11 889	11 936
Personalo išlaidos	6	(93 964)	(85 905)	(91 445)	(83 977)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	7	(13 958)	(16 889)	(13 491)	(15 224)
Kitos administracinės išlaidos	8	(74 894)	(104 854)	(71 577)	(86 878)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		75 290	(113 075)	82 018	(122 631)
Pelno mokestis	9	(1 028)	(18)	(1 067)	(2)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		74 262	(113 093)	80 951	(122 633)
Pelnas (nuostoliai) priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavybės valdytojams		74 262	(113 093)	80 951	(122 633)
Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (Lt):
- akcijai	10	13,01	(19,81)
- vienai akcijai kartu su potencialiomis akcijomis	10	13,01	(19,81)

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

44 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

GRUPĖS IR BANKO BENDRŲJŲ PAJAMŲ (IŠLAIDŲ) ATASKAITA

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai)	74 262	(113 093)	80 951	(122 633)
Kitos bendrosios pajamos (išlaidos), atskaičius mokesčius
dėl parduoti turimo turto perkainavimo	2 654	24	2 819	(85)
Viso kitų bendrųjų pajamų (išlaidų), atskaičius mokesčius	2 654	24	2 819	(85)
Laikotarpio bendrasis pelnas (nuostoliai), atskaičius mokesčius	76 916	(113 069)	83 770	(122 718)
Priskirtinas
patronuojančios įmonės nuosavybės valdýtojams	76 916	(113 069)	83 770	(122 718)

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

45 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

GRUPĖS IR BANKO FINANSINIŲ POZICIJŲ ATASKAITA

	Pasta bos	Grupė		Bankas
		2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Pinigai ir lėšos centriniuose bankuose	11	763 428	525 842	763 428	525 842
Gautinos sumos iš bankų	12	836 215	483 406	836 215	483 406
Prekybiniai vertybiniai popieriai	13	32 189	30 177	32 189	30 177
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	14	388 287	459 498	388 287	459 498
Išvestinės finansinės priemonės	15	11 533	24 683	11 533	24 683
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	16	6 049	323 925	915	318 496
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	17	8 524 185	8 731 999	8 882 706	9 290 610
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos	18	295 823	385 475	-	-
Investicijos į dukterines bendroves	19	-	-	155 671	20 115
Investicinis turtas	21	138 899	40 271	-	-
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	20	91 018	98 661	90 616	96 649
Nematerialusis turtas	22	6 265	6 006	6 231	5 909
Atidėtų mokesčių turtas	9	29 839	30 184	29 804	30 188
Kitas turtas	23	64 664	39 424	45 211	14 011
Iš viso turto		11 188 394	11 179 551	11 242 806	11 299 584
ĮSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKŲ NUOSAVYBĖ
Įsiskolinimai bankams	24	4 506 051	5 327 814	4 506 051	5 327 814
Išvestinės finansinės priemonės	15	31 463	61 862	31 463	61 862
Įsiskolinimai klientams	25	5 146 575	4 334 713	5 149 173	4 336 248
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	26	114 954	151 563	114 954	151 563
Subordinuotos paskolos	27	38 544	403 622	38 544	403 622
Atidėjiniai	28	1 168	673	57 736	66 603
Kiti įsipareigojimai	29	43 081	33 932	36 333	91 360
Iš viso įsipareigojimų		9 881 836	10 314 179	9 934 254	10 439 072
Patronuojančios įmonės akcininkų nuosavybė
Apmokėtas kapitalas	30	656 665	656 665	656 665	656 665
Emisinis skirtumas	30	282 929	282 929	282 929	282 929
Nepaskirstytas rezultatas		1 777	(245 127)	3 856	(249 737)
Rezervai	31	365 187	170 905	365 102	170 655
		1 306 558	865 372	1 308 552	860 512
Iš viso akcininkų nuosavybės		1 306 558	865 372	1 308 552	860 512
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės		11 188 394	11 179 551	11 242 806	11 299 584

Šios finansinės ataskaitos buvo pasirašytos: 2012 m. vasario 17 d.

B. Lund
Prezidentas

J. Šaučiūnienė
Vyr. buhalterė

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

46 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

GRUPĖS AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA

	Iregistruotas kapitalas	Emisiniskirtumas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privalomas rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas rezultatas	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	656 665	282 929	(2 793)	18 763	190 742	(340 505)	805 801
Iš viso pripažintos pajamos ir išlaidos
Visiškai nudėėto ilgalaikio turto perkainavimo rezervo perkėlimai	-	-	24	-	-	(113 093)	(113 069)
Akcinio kapitalo padidinimas (iš papildomų akcininkų įnašų išleidžiant naują paprastų vardinių akcijų emisiją)	-	-	-	-	(4)	4	-
Pervedimai iš rezervų	-	-	-	(18 563)	172 640	-	172 640
					(189 904)	208 467	-
2010 m. gruodžio 31 d.	656 665	282 929	(2 769)	200	173 474	(245 127)	865 372
Iš viso pripažintos pajamos ir išlaidos
Visiškai nudėėto ilgalaikio turto perkainavimo rezervo perkėlimai	-	-	2 654	-	-	74 262	76 916
Akcinio kapitalo padidinimas (iš papildomų akcininkų įnašų išleidžiant naują paprastų vardinių akcijų emisiją)	-	-	-	-	(2)	2	-
Pervedimai iš rezervų	-	-	-	-	364 270	-	364 270
					(172 640)	172 640	-
2011 m. gruodžio 31 d.	656 665	282 929	(115)	200	365 102	1 777	1 306 558

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

47 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

BANKO AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA

	Iregistruotas kapitalas	Emisiniskirtumas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privalomas rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas rezultatas	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	656 665	282 929	(2 734)	18 413	190 742	(335 425)	810 590
Iš viso pripažintos pajamos ir išlaidos	-	-	(85)	-	-	(122 633)	(122 718)
Visiškai nudėvėto ilgalaikio turto perkainavimo rezervo perkėlimai	-	-	-	-	(4)	4	-
Akcinio kapitalo padidinimas (iš papildomų akcininkų įnašų išleidžiant naują paprastų vardinių akcijų emisiją)	-	-	-	-	172 640	-	172 640
Pervedimai iš rezervų	-	-	-	(18 413)	(189 904)	208 317	-
2010 m. gruodžio 31 d.	656 665	282 929	(2 819)	-	173 474	(249 737)	860 512
Iš viso pripažintos pajamos ir išlaidos	-	-	2 819	-	-	80 951	83 770
Visiškai nudėvėto ilgalaikio turto perkainavimo rezervo perkėlimai	-	-	-	-	(2)	2	-
Akcinio kapitalo padidinimas (iš papildomų akcininkų įnašų išleidžiant naują paprastų vardinių akcijų emisiją)	-	-	-	-	364 270	-	364 270
Pervedimai iš rezervų	-	-	-	-	(172 640)	172 640	-
2011 m. gruodžio 31 d.	656 665	282 929	-	-	365 102	3 856	1 308 552

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

48 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

GRUPĖS IR BANKO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Grupė		Bankas
Įprasta veikla	Pastabos	2011 m.	2010 m.	2010 m.
Palūkanų įplaukos		376 619	431 283	370 321
Palūkanų mokėjimai		(171 191)	(191 247)	(171 574)
Susigražintos anksčiau nurašytos paskolos		4 027	2 405	4 027
Įplaukos ir mokėjimai iš prekybinių valiutos operacijų		(6 550)	24 804	(6 550)
Grynosios įplaukos iš operacijų vertybiniais popieriais		5 932	11 911	6 979
Paslaugų ir komisinių įplaukos		89 307	74 773	91 441
Paslaugų ir komisinių mokėjimai		(19 483)	(16 674)	(19 085)
Atlyginimai ir susiję mokėjimai		(89 572)	(86 052)	(87 216)
Kiti mokėjimai		(56 388)	(83 071)	(59 731)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos prieš turto bei įsipareigojimų pasikeitimą		132 701	168 132	128 612
Turto (padidėjimas) sumažėjimas
Paskolų kredito ir finansų institucijoms (padidėjimas) sumažėjimas		(464 147)	(148 435)	(208 574)
Suteiktų paskolų (padidėjimas)		105 787	867 808	71 252
Prekybinių vertybinio popierių įsigijimas		(2 321 607)	(1 955 483)	(2 321 607)
Prekybinių vertybinio popierių pardavimas		2 318 857	1 999 509	2 318 857
Kito turto (padidėjimas) sumažėjimas		(5 296)	249 369	27 484
Turto pasikeitimas		(366 406)	1 012 768	(112 588)
Įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)
Įsipareigojimų kredito ir finansų institucijoms padidėjimas (sumažėjimas)		(785 864)	(954 884)	(784 918)
Indėlių padidėjimas (sumažėjimas)		787 962	962 710	788 079
Kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		2 833	(60 344)	(67 368)
Įsipareigojimų pasikeitimas		4 931	(52 518)	(64 207)
Sumokėtas pelno mokestis		(150)	(154)	(1)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos		(228 924)	1 128 228	(48 184)
Investicinė veikla
Nematerialiojo, nekilnojamo turto, įrengimų įsigijimas		(7 756)	(2 671)	(7 738)
Nematerialiojo, nekilnojamo turto, įrengimų pardavimas		799	3 639	32
Skirtų parduoti vertybinio popierių įsigijimas		(2 068)	(6 515)	(38)
Skirtų parduoti vertybinio popierių pardavimas		322 608	76 621	320 413
Tikraja verte vertinamų vertybinio popierių įsigijimas		(482 921)	(525 678)	(482 921)
Tikraja verte vertinamų vertybinio popierių pardavimas		546 662	297 732	546 662
Gauti dividendai		12	12	1 827
Gautos palūkanos		16 488	27 261	16 276
Investicijos į dukterines bendroves (įsigijimai)		-	-	(190 275)
Dukterinių įmonių pardavimas		-	-	8 669
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos		393 824	(129 599)	212 907

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

49 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

GRUPĖS IR BANKO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (tęsinys)

	Pastabos	Grupė		Bankas
		2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Finansinė veikla
Nuosavų vertybinių popierių išpirkimas		(62 823)	(580 606)	(62 823)	(580 606)
Nuosavų vertybinių popierių išleidimas		38 605	108 935	38 605	108 935
Rezervinio kapitalo padidinimas		364 270	172 640	364 270	172 640
Sumokėtos palūkanos		(5 831)	(27 246)	(5 831)	(27 246)
Gražintos subordinuotos paskolos		(364 270)	-	(364 270)	-
Gražintos paskolos		-	(500 656)	-	-
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		(30 049)	(826 933)	(30 049)	(326 277)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas		134 851	171 696	134 674	171 612
Grynojo valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigams ir pinigų ekvivalentams		(8 751)	(5 651)	(8 574)	(5 567)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		693 284	527 239	693 284	527 239
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	34	819 384	693 284	819 384	693 284

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 52–124 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

50 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

BENDROJI INFORMACIJA

AB DNB banko pavadinimas užregistruotas 2011 m. lapkričio 11 d. Bankas kaip akcinė bendrovė buvo užregistruotas 1993 m. rugsėjo 13 d. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją teikti finansines paslaugas, nurodytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Bankas priima indėlius, išduoda paskolas, atlieka piniginius pervedimus ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutas klientams, išduoda ir aptarnauja debeto ir kredito korteles, atlieka prekybos finansavimą, investuoja ir prekiauja vertybiniais popieriais bei teikia kitas finansines paslaugas, numatytas LR bankų ir finansų įstaigų įstatymuose.

2011 m. gruodžio 31 d. Bankui priklausė šios dukterinės bendrovės:

AB DNB lizingas (lizingo veikla);
UAB DNB investicijų valdymas (investicijų valdymo veikla);
UAB DNB būstas (nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugos);
UAB Intractus (nekilnojamojo turto valdymo, plėtros ir pardavimo paslaugos). UAB Intractus priklausė dukterinė bendrovė UAB Industrius ([monė įregistruota Valstybės įmonėje Registru centras, Juridinių asmenų registre 2011 m. vasario 15 d.) ir dukterinė bendrovė UAB Gėlužės projektai (įsigyta 2011 m. spalio 19 d. iš Banko).

2011 m. gruodžio 31 d. Bankui priklausė 100 % AB DNB lizingas, UAB DNB Investicijų valdymas, UAB Intractus ir 75,47 % UAB DNB būstas akcinio kapitalo. AB DNB lizingas priklausė 24,53 % UAB DNB būstas akcinio kapitalo. UAB Intractus priklausė 100 % UAB Gėlužės projektai ir 100 % UAB Industrius akcinio kapitalo. 2011 m. gruodžio 31 d. AB DNB banko grupę (toliau „Grupė") Lietuvoje sudarė – AB DNB bankas ir dukterinės bendrovės UAB Investicijų valdymas, AB DNB lizingas, UAB DNB būstas, UAB Intractus, UAB Industrius bei UAB Gėlužės projektai.

Banko ir dukterinių bendrovių UAB DNB Investicijų valdymas ir AB DNB lizingas buveinės yra įsikūrusios Vilniuje, Basanavičiaus g. 26; dukterinė bendrovė UAB Intractus įsikūrusi Vilniuje, Vilniaus g. 18; dukterinė bendrovė UAB DNB būstas įsikūrusi Vilniuje, Švitrigailos g. 11M. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bankas turėjo 79 klientų aptarnavimo padalinius (2010 m. gruodžio 31 d. – 85 klientų aptarnavimo padalinius), iš jų – 15 klientų aptarnavimo skyrių ir 64 klientų aptarnavimo poskyrius. 2011 m. gruodžio 31 d. Banke dirbo 1 325 darbuotojai (2010 m. gruodžio 31 d. – 1 276 darbuotojai). 2011 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 1 353 darbuotojai (2010 m. gruodžio 31 d. – 1 300 darbuotojų).

2011 m. gruodžio 31 d. Banko įstatinis kapitalas yra 656 665 410 (2010 m. gruodžio 31 d. – 656 665 410) litų ir yra padalintas į 5 710 134 (2010 m. gruodžio 31 d. – 5 710 134) paprastąsias vardines akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 115 (vienas šimtas penkiolika) litų. Iki 2011 birželio 30 d. AB DNB banko vienintelis akcininkas buvo Danijoje įregistruotas Bankas DnB NORD A/S (DK), kuriam priklausė 100 % (2010 m.; 100 %). 2011 m. birželio 30 d. Norvegijoje registruotas bankas DNB Bank ASA (kurio pavadinimas iki 2011-11-11 buvo DnB NOR Bank ASA) įsigijo 100 %. AB DnB NORD akcijų iš savo valdomo Danijoje registruoto banko Bank DnB NORD A/S. Kaip atskleista 30 pastaboje, DNB Bank ASA (NO) tapo tiesioginiu Banko akcininku, valdančiu 100 %. Banko akcijų ir balsavimo teisių. 2010 m. gruodžio 23 d. NORD/LB (Vokietijos bankas Norddeutsche Landesbank) turimą 49 % DnB NORD A/S akcijų paketą perleido Norvegijos bankui DNB Bank ASA, taip padidindamas netiesioginę AB DnB NORD banko kontrolę nuo 51 % iki 100 %.

Bankui DnB NORD A/S baigus AB DnB NORD banko privalomojo akcijų išpirkimo procedūrą ir tapus vieninteliu Emitento akcininku, turinčiu 100 % jo akcijų ir balsų, 2010 m. vasario 12 d. AB DnB NORD banko akcijos buvo išbrauktos iš Vilniaus vertybinių popierių biržos Papildomojo prekybos sąrašo.

51 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI

Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, kuriais buvo remiamasi rengiant šią finansinę atskaitomybę.

Atskaitomybės sudarymo pagrindas

Banko bei Grupės finansinė atskaitomybė yra paruošta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje 2011 m. gruodžio 31 d. Finansinė atskaitomybė paruošta remiantis istorinais kaštais, išskyrus investicinius vertybinius popierius, skirtus pardavimui, tikraja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą vertinamus skolos vertybinius popierius, prekybinį finansinį turtą bei įsipareigojimus, išvestines finansines priemones ir investicinį turtą, kurie buvo vertinami tikraja verte.

Ši finansinė atskaitomybė apima konsoliduotą Grupės finansinę atskaitomybę ir patronuojančio Banko finansinę atskaitomybę. Papildomai pagal Lietuvos banko reikalavimus 40 pastaboje yra pateikta Banko Finansinės grupės finansinė informacija.

Sumos, pateiktos šioje finansinėje atskaitomybėje, yra atvaizduotos nacionaline valiuta – litais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas prie euro santykiu 3,4528 lito = 1 euras.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK (IFRIC) aiškinimų taikymas

Grupė nuo 2011 m. sausio 1 d. pritaikė šiuos naujus ir pakeistus TFAS ir Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (toliau – TFAAK (IFRIC)) išaiškinimus:

14 TFAAK „Minimalūs finansavimo reikalavimai“ (peržiūrėtas)
19 TFAAK aiškinimas „Finansinių įsipareigojimų apmokėjimas nuosavybės priemonėmis“
24 TAS „Susijusių šalių atskleidimas“ (peržiūrėtas)
32 TAS pakeitimas „Išleistų teisių klasifikavimas“ (peržiūrėtas)
TFAS patobulinimai (išleisti 2010 m. gegužės mėn.)

Reikšmingiausia pakeitimų įtaka yra tokia:

TFAS patobulinimai

2010 m. gegužės mėn. TASV išleido trečiajį jungtinį standartų pakeitimų dokumentą, kurio pagrindinis tikslas buvo pašalinti nenuoseklius reikalavimus ir aiškiau suformuluoti kai kurias nuostatas. Kiekvienam standartui parengtos atskiros pereinamosios nuostatos.

Priėmus toliau aprašomas pataisas keitėsi apskaitos politika, tačiau tai neturėjo įtakos Grupės finansinei padėčiai ar rezultatams.

7 TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimai“. Ši pataisa buvo skirta supaprastinti pateikiamus atskleidimus sumažinant reikalaujamų atskleidimų apie turimus užstatus apimtį ir pagerinti atskleidimus, įvedant reikalavimą, kad kiekybinė informacija būtų kokybiškai pateikiama kontekste. Grupė peržiūrėtus reikalavimus atspindi Finansinių rizikų valdymo dalyje.
1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“. Pataisa paaiškina, kad bendrovė gali pateikti kiekvieno kitų bendrųjų pajamų komponento analizę arba nuosavybės pokyčių ataskaitoje, arba finansinių ataskaitų pastabose. Grupė peržiūrėtus reikalavimus atspindi Akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaitoje.

Kiti toliau išvardintų TFAS pakeitimai ir išaiškinimai neturėjo įtakos Grupės apskaitos politikai, finansinei būklei ar rezultatams:

13 TFAAK „Klientų lojalumo programos“
34 TAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“
27 TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“
3 TFAS „Verslo jungimai“

Patvirtinti, bet dar neisigalioję standartai

Grupė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK aiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neisigalioję:

1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas (peržiūrėtas) – kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas

Ši pataisa galioja metiniams laikotarpiams, pasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. ir vėliau. TAS 1 pataisos keičia KBP pateiktų elementų grupavimą. Elementai, kurie galėtų būti perkelti (arba „gražinti“) į pelną ar nuostolius ateityje (pavyzdžiui, nutraukus pripažinimą ar apmokėjus), bus pateikiami atskirai nuo elementų, kurie niekada nebus perkeliami. Pataisa taikoma tik pateikimui, ji neturi įtakos Grupės finansinei būklei ar rezultatams. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina šios pataisos poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.

12 TAS „Pelno mokesčiai“ (peržiūrėtas) – susijusio turto atgavimas

Pataisa taikoma 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Šis pakeitimas įveda prielaidą, kad investicinio turto balansinė vertė bus paprastai atgaunama jį parduodant, ir taip praktiškai išsprendžia problema,

52 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

kylančią įmonėms, vertinančioms atidėtą mokestį, susijusį su investiciniu turtu, apskaitomu taikant tikrosios vertės modelį, kai reikia nustatyti, ar įmonė atgaus šio turto balansinę vertę jį naudodama, ar jį parduodama. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Vadovybė įvertino, kad šis pakeitimas gali turėti įtakos Grupės finansinei pozicijai tuo atveju, jei investicinio turto tikroji vertė reikšmingai pakistų.

19 TAS „Išmokos darbuotojams“ (peržiūrėtas)
Ši pataisa taikoma 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. TASV išleido daug 19 TAS pataisų: nuo esminių pakeitimų, tokių kaip „koridoriaus“ metodo panaikinimas ir numatomų pajamų iš plano turto sąvoka, iki paprastų patikslinimų ir redakcinio pobūdžio pakeitimų. Leidžiamas išankstinis pataisos taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina šios pataisos poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
27 TAS „Atskiros finansinės ataskaitos“ (peržiūrėtas)
Standartas taikomas 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Kaip pasekmė naujai išleistų 10 TFAS ir 12 TFAS, šis standartas buvo pakoreguitas taip, kad nustatytų apskaitos ir atskleidimų reikalavimus investicijoms į dukterines, bendrai valdomas įmones ir asocijuotas įmones, kai bendrovė rengia atskiras finansines ataskaitas. Leidžiamas išankstinis peržiūrėto standarto taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina šios pataisos poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
28 TAS „Investicijos į asocijuotąsias ir jungtinės veiklos įmones“ (peržiūrėtas)
Standartas taikomas 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Kaip pasekmė naujai išleistų 11 TFAS ir 12 TFAS, šis standartas pervadintas į 28 TAS „Investicijos į asocijuotąsias ir jungtinės veiklos įmones“ ir išdėsto nuosavybės metodo taikymo reikalavimus, apskaitant investicijas į asocijuotąsias įmones ir bendrai valdomas įmones. Leidžiamas išankstinis peržiūrėto standarto taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina šios pataisos poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
32 TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ (peržiūrėtas) – finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita
Standartas taikomas 2014 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Šioje pataisoje išaiškinama frazės „šiuo metu turi pagal įstatymą įvykdomą teisę atlikti užskaitymą“ reikšmė ir paaiškinamas 32 TAS užskaitos kriterijų taikymas atsiskaitymo sistemoms (tokioms kaip kliiringo namų sistemos), kurios taiko nesinchroninio bendrojo atsiskaitymo mechanizmus. 32 TAS pataisas reikia taikyti retrospektyviai. Leidžiamas išankstinis taikymas. Tačiau, jei bendrovė pasirenka išankstinį taikymą, ji privalo šį faktą atskleisti ir taip pat pateikti informacijos atskleidimus pagal 7 TFAS „Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita“ pataisų reikalavimus. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina šios pataisos poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
7 TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ (peržiūrėtas) – išplėsti reikalavimai atskleidžiant pripažinimo nutraukimą
Pataisa taikoma 2011 m. liepos 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Pataisa reikalaujama papildomai atskleisti finansinį turtą, kurio buvo perleistas, bet kurio pripažinimas nenutrauktas, kad finansinių ataskaitų naudotojas galėtų suprasti santykį su turtu, kurio pripažinimas nenutrauktas, ir susijusius įsipareigojimus. Be to, pataisoje reikalaujama atskleisti besitęsiantį dalyvavimą turte, kurio pripažinimas nutrauktas, kad naudotojas galėtų įvertinti bendrovės dalyvavimo turte, kurio pripažinimas nutrauktas, pobūdį ir riziką. Pataisa turi įtakos tik atskleidimui. Vadovybė įvertino, kad šis pakeitimas neturės įtakos Grupės finansinei būklei ar rezultatams, tačiau gali daryti įtaką atskleidimams finansinėse ataskaitose.
7 TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ (peržiūrėtas) – finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita
Pataisa taikoma 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Pataisa numato bendrus reikalavimus dėl atskleidimo. Atskleidimai privalo naudotojams suteikti informacijos, kuri būtų naudinga vertinant užskaitų poveikį ar potencialų poveikį bendrovės finansinei būklei. 7 TFAS pataisos turi būti taikomos retrospektyviai. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina šios pataisos poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
9 TFAS „Finansinės priemonės – klasifikavimas ir vertinimas“
Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2015 m. sausio 1 d. ir vėliau. Išleistas 9 TFAS atspindi pirmąjį TASV darbo etapą keičiant 39 TAS ir yra taikomas 39 TAS apibrėžto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų klasifikavimui ir vertinimui. 9 TFAS 1 etapas turės didelės įtakos (i) finansinio turto klasifikavimui ir vertinimui ir (ii) atskaitomybės pasikeitimams tose bendrovėse, kurios pasirinko finansinius įsipareigojimus apskaityti tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vėlesniuose etapuose TASV svarstys rizikos draudimo apskaitą ir finansinio turto vertės sumažėjimą. Numatoma, kad šis projektas baigąs pirmojoje 2012 m. pusėje. Leidžiamas išankstinis pataisos taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina naujojo standarto poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
10 TFAS „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“
Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais prasidedančiais 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau. 10 TFAS pakeičia dalį 27 TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“, nagrinėjančią konsoliduotas finansines ataskaitas. Taip pat įtraukti 12 NAK „Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės“ iškelti klausimai. 10 TFAS pakeitimas nustato vieningą kontrolės nustatymo būdą, kurio bus taikomas visoms įmonėms, įskaitant ir specialiosios paskirties įmones. 10 TFAS pakeitimai reikalaus iš vadovybės atlikti svarbius vertinimus, nustatant, kurios įmonės yra kontroliuojamos ir kurias atitinkamai privalo konsoliduoti patronuojančios įmonės, tyginant su 27 TAS taikytais reikalavimais. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grupė šiuo metu vertina naujojo standarto poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.

53 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

11 TFAS „Bendros veiklos sutartys“
Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau. 11 TFAS pakeičia 31 TAS „Dalys bendrose įmonėse“ ir 13 NAK „Bendrai kontroliuojamos įmonės – dalininkų nepiniginiai įnašai“. 11 TFAS panaikina jungtinės veiklos įmonių konsolidavimą taikant proporcingos dalies principą. Vietoj to jungtinės veiklos įmonė, kuri atitinka bendros įmonės apibrėžimą, turi būti apskaitoje registruojama naudojantis nuosavybės metodu. ES dar nepatvirtino šio standarto. Grupė šiuo metu vertina naujojo standarto poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
12 TFAS „Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai“
Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau. 12 TFAS apima visus atskleidimus, kurie anksčiau buvo 27 TAS ir yra susiję su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis, taip pat visus atskleidimus, kurie anksčiau buvo įtraukti į 31 TAS ir 28 TAS. Šie atskleidimai yra susiję su įmonės investicijomis į dukterines įmones, bendros veiklos sutartimis, investicijomis į asocijuotas įmones ir specialios paskirties įmones. Šiuo standartu reikalaujama ir papildomų informacijos atskleidimų. ES dar nepatvirtino šio standarto. Grupė šiuo metu vertina naujojo standarto poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
13 TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“
Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau. Visiems tikrosios vertės nustatymo atvejams 13 TFAS bus vienintelis rekomendacijų šaltinis. Šis standartas nekeičia nuostatų, kada įmonė privalo naudoti tikrosios vertės metodą, o pateikia paaiškinimų, kaip turi būti atliekamas tikrosios vertės nustatymas, kai to reikalauja ar leidžia TFAS. Šis standartas bus taikomas perspektyviai (leidžiamas išankstinis pritaikymas). ES dar nepatvirtino šio standarto. Grupė šiuo metu vertina naujojo standarto poveikį Grupės finansinei būklei ar rezultatams.
20 TFAAK išaiškinimas „Paviršinės kasyklos gavybos etapo nuodangos sąnaudos“
Išaiškinimas taikomas 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančiais metiniais laikotarpiais. Šis išaiškinimas taikomas tik nuodangos sąnaudoms patirtoms atliekant kasyklos gavybos etapo paviršinės kasybos darbus („gavybos nuodangos sąnaudos“). Laikoma, kad nuodangos veiklos metu patirtos sąnaudos gali suteikti dvejopą naudą: a) tai atsargų gavyba einamuoju laikotarpiu ir (arba) b) geresnė prieiga prie kasamos rūdos ateityje (nuodangos veiklos turtas). Tais atvejais, kai sąnaudų neįmanoma tiksliai priskirti per laikotarpį pagamintoms atsargoms ar nuodangos veiklos turtui, pagal 20 TFAAK reikalaujama, kad bendrovė naudotų paskirstymo bazę, remdamasi atitinkamu gavybos matavimo vienetu. Leidžiamas išankstinis taikymas. ES dar nepatvirtino 20 TFAAK. Grupė įvertino, kad šis išaiškinimas neturės įtakos Grupės finansinei būklei ar rezultatams.

Įvertinimų naudojimas rengiant finansinę atskaitomybę

Rengiant finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus yra naudojami įvertinimai ir prielaidos, kurie daro įtaką atskaitomybėje pateikiamoms turto bei įsipareigojimų sumoms ir galimų turto bei įsipareigojimų finansinių ataskaitų dieną atvaizdavimui ir atvaizduotų pajamų bei sąnaudų per ataskaitinį laikotarpį dydžiams. Nors šie įvertinimai yra pagrįsti geriausiu įvykių ir veiksmų vadovybės vertinimu, faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įvertinimų.

Veiklos testinumas

Banko vadovybė yra tvirtai įsitikinusi stabilia ir subalansuota banko veiklos perspektyva ir tuo pagrindu parengė šias finansines ataskaitas.

Paskolų vertės sumažėjimas

Bankas ir Grupė peržiūri paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) portfelius dėl vertės sumažėjimo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Nustatydama, ar pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis, Grupė įvertina ar yra objektyvių įrodymų, rodančių reikšmingą būsimųjų pinigų srautų iš paskolų ir finansinės nuomos portfelių sumažėjimą prieš tai, kol tas sumažėjimas gali būti identifikuotas individualiai paskolai iš šių portfelių.

Objektyvūs įrodymai gali apimti požymius, rodančius, kad pablogėjo skolininko mokumas arba vietinės ar nacionalinės ekonominės sąlygos, kurios tiesiogiai susijusios su paskolų įsipareigojimų nevykdymu Grupėje. Vertinant numatomus būsimuosius pinigų srautus, vadovybė naudoja įvertinimus, pagrįstus istoriniais nuostoliais iš turto, susijusio su panašia kredito rizika ir vertės sumažėjimo objektyviais įrodymais. Metodika ir prielaidos, naudojamos įvertinti būsimuosius pinigų srautus laiko bei sumos atžvilgiu, yra reguliariai peržiūrimos, siekiant sumažinti bet kokius skirtumus tarp nuostolių įvertinimo ir realiai patiriamų nuostolių.

Finansinio turto tikroji vertė

Tada, kai tikrosios finansinio turto ir įsipareigojimų vertės negali būti nustatytos remiantis aktyvių rinkų duomenimis, jos nustatomos naudojantis keletą vertinimo metodikų, kurios apima matematinių modelių naudojimą. Kur įmanoma, šiems modeliams naudojami rinkos duomenys, tačiau, kur tai neįmanoma, naudojamos tam tikros prielaidos, nustatant tikrąsias vertės. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės yra atskleistos 13–16 pastabose.

Investicinio turto tikroji vertė

Grupėje investicinis turtas yra apskaitomas tikraja vertė, jo tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nustatant Grupės investicinio turto tikrają vertę 2011 m. gruodžio 31 d., turto vertinimas buvo atliktas nepriklausomų vertintojų. Investicinis turtas buvo įvertintas, remiantis lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) vertinimo metodu. Taikant šį metodą, investicinio turto tikroji vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas. Grupės investicinio turto vertinimo modelis remiasi palyginamaisiais objektais, parduotais 2010 ir 2011 metais.

Investicinio turto tikroji vertė atskleista 21 pastaboje.

54 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Atidėtų mokesčių turtas

Atidėtų mokesčių turtas yra pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams iki tokio lygio, kad yra tikėtina, jog bus toks mokestinis pelnas, kurį bus galima sumažinti tais nuostoliais. Reikšmingas vadovybės įvertinimas reikalingas tam, kad būtų galima nustatyti atidėtųjų mokesčių turtą, kuris turi būti pripažintas, remiantis tikėtinu ateities mokestinio pelno lygiu kartu su ateityje numatomomis mokesčių planavimo strategijomis. Atidėtųjų mokesčių sumos yra atskleistos 9 pastaboje.

Dėl ateityje atsitiksiančių įvykių vertinimams naudotos prielaidos gali keistis. Tokių pokyčių įtaka vertinimams bus pateikta finansinėje atskaitomybėje jiems atsiradus.

Konsolidavimas

Dukterinės įmonės – įmonės, kurių finansinę ir veiklos politiką bankas gali valdyti bei turi jose daugiau nei pusę balsavimo teisių. Vertinant, ar Bankas kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į galimų balsavimo teisių, kurios gali būti realizuojamos ar konvertuojamos, egzistavimą ir įtaką. Dukterinių įmonių finansinė atskaitomybė pilnai konsoliduojama nuo datos, kai Bankas įgyja kontrolę, ir konsolidavimas baigiamas, kai kontrolės netenkama.

Įsigijimo savikainos metodas yra naudojamas dukterinių įmonių įsigijimo apskaitai. Įsigijimo savikaina nustatoma pagal perduoto turto, išleistų nuosavybės priemonių ir patirtų ar prisimtų įsipareigojimų tikrąją vertę įsigijimo datą. Verslo sujungimo būdu įsigytas turtas ir prisimti įsipareigojimai (įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus) pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo datai, neatsižvelgiant į mažumos dalį.

Įsigijimo savikainos dalis, viršijanti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąsias vertės, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto tikrąsias vertės, skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Kur reikalinga, dukterinių bendrovių apskaitos politikos buvo pakeistos, kad atitiktų Banko apskaitos politiką. Grupės įmonių tarpusavio operacijos, likučiai ir nerealizuotas pelnas iš tarpusavio operacijų yra eliminuojami.

Dukterinės įmonės patronuojančio Banko finansinėje atskaitomybėje yra apskaitomos įsigijimo savikainos metodu, t. y. pajamos iš investicijos pripažįstamos tik ta dalimi, kurią Bankas gauna kaip sukaupto pelno paskirstymą (po įsigijimo datos). Gautos sumos, viršijančios tokį pelno paskirstymą, yra apskaitomos kaip investicijos savikainos mažinimas.

Verslo jungimai

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo savikainos metodą. Įsigijimo savikainą sudaro perduodamo turto ir prisimtų įsipareigojimų tikroji vertė įsigijimo metu. Įsigijimo metu patiriami kaštai pripažįstami administracinėmis sąnaudomis.

Įsigydamas verslą, Bankas įvertina finansinį turtą ir įsipareigojimus, darydamas prielaidą, kad jie yra tinkamai apskaityti ir klasifikuoti, remiantis sutarčių nuostatomis, ekonominėmis aplinkybėmis ir kitomis susijusiomis sąlygomis, galiojančiomis įsigijimo momentu. Verslo jungimai atskleisti 20 pastaboje.

Užsienio valiutų perskaičiavimas

Kiekvienos Grupės įmonės finansinės atskaitomybės duomenys yra pateikti naudojant pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje subjektas vykdė veiklą, valiutą („funkcinė valiuta“). Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje duomenys pateikti litais, kadangi tai yra Banko ir Grupės funkcinė ir finansinės atskaitomybės pateikimo valiuta.

Visas piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra perskaičiuoti į litus (Lt) pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojusį oficialų Lietuvos banko užsienio valiutos keitimo kursą. Pelnas arba nuostolis, atsiradęs dėl šio perskaičiavimo, yra įtrauktas į šio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Visi amortizuota savikaina vertinami nepiniginiai įsipareigojimai ir turtas yra perskaičiuoti pagal sandorio metu galiojusį keitimo kursą, tuo tarpu tikrąja vertė vertinamas turtas yra perskaičiuotas tikrosios vertės nustatymo momentu.

Operacijos užsienio valiutomis apskaitytos litais pagal operacijos atlikimo metu galiojusį keitimo kursą. Valiutų perskaičiavimo skirtumai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su sandoriais užsienio valiuta, yra įtraukti į pelno (nuostolių) ataskaitą operacijos vykdymo metu, naudojant tuo metu galiojantį keitimo kursą.

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Visų finansinių priemonių, kurios uždirba palūkanas, išskyrus prekybines ar vertinamas tikrąja vertė per pelno (nuostolių) ataskaitą finansines priemones, palūkanų pajamos ir išlaidos pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstamos palūkanų pajamomis ir palūkanų išlaidomis naudojant efektyvią palūkanų normą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų bei palūkanų išlaidų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodą. Efektyvi palūkanų norma diskontuoja būsimus piniginių mokėjimų arba įplaukų srautus per numatomą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį arba, jeigu tinkama, per trumpesnį periodą iki finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų grynosios apskaitinės vertės. Skaičiūodama efektyvią palūkanų normą, Grupė įvertina pinigų srautus atsižvelgdama į visas pasirašytų sutarčių dėl finansinių priemonių nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo galimybes), bet neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiavimai apima visus tarp sutarties šalių sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra sudedamoji efektyvios palūkanų normos dalis, operacijų kaštus ir visas kitas premijas ar diskontus.

Tokiu atveju, kai finansiniam turtui arba panašaus finansinio turto grupei nustatomas vertės sumažėjimo nuostolis, palūkanų pajamos ir toliau apskaitomos naudojant palūkanų normą, taikytą diskontuojant būsimuosius pinigų srautus vertės sumažėjimui nustatyti.

55 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos

Paslaugų ir komisinių pajamos/sąnaudos paprastai pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu tuo metu, kai suteikiama atitinkama paslauga. Paskolų suteikimo mokesčiai yra apskaitomi kaip efektyviosios palūkanų normos koregavimas kiekvienai suteiktai paskolai atskirai.

Derybų ar atstovavimo trečiajai šaliai derybose (pavyzdžiui, derinant akcijų ar kitų vertybinių popierių įsigijimą) komisinių pajamos ar išlaidos pripažįstamos tik įvykdžius aptariamą transakciją. Komisiniai ar komisinių dalis, susieta su tam tikrais veiklos rezultatais, pripažįstama patenkinus nustatytas sąlygas.

Kitos sąnaudos

Kitos sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos. Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.

Dividendų pajamos

Dividendai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai atsiranda teisė juos gauti.

Mokesčiai

Pelno mokestis

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, ataskaitinio laikotarpio apmokestinamas pelnas yra apmokestinamas 15 % pelno mokesčiu. Sąnaudos, susijusios su apmokestinimu ir įtrauktos į šią finansinę atskaitomybę, pagrįstos vadovybės atliktais apskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Atidėtas pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą visiems laikiniems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčio bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėje atskaitomybėje. Atidėto mokesčio turtas perkeltiniems mokestiniams nuostoliams pripažįstamas tokia dalimi, kiek yra tikėtina, kad apmokestinamas pelnas bus uždirbtas, kurio pakaks mokestiniam nuostoliai panaudoti. Nustatant atidėto mokesčio turto sumą, kuri gali būti pripažįstama, vertinamas ateityje tikėtinas apmokestinamas pelnas.

Atidėtas pelno mokestis yra apskaičiuojamas taikant mokesčio tarifus, galiojančius ar patvirtintus balanso sudarymo dieną, ir kuriuos tikimasi taikyti atidėto pelno mokesčio turto realizavimo ar atidėtų mokesčių įsipareigojimų įvykdymo laikotarpiu.

Pagrindiniai laikini skirtumai susidaro dėl vertybinių popierių perkainojimo ir nematerialiojo turto, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos (mokesčių tikslais į jų vertę nėra įtraukiamas PVM).

Tačiau atidėtas pelno mokestis nėra apskaitomas, jeigu jis atsiranda turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo ne dėl verslo sujungimo metu ir jeigu operacijos atlikimo metu nedaro įtakos nei apskaitai, nei apmokestinamajam pelnui ar nuostoliai.

Keliamų mokestinių nuostolių efektas pripažįstamas kaip turtas, kai yra tikėtina, kad ateityje bus uždirbamas apmokestinamasis pelnas, kuriam bus panaudoti šie keliami nuostoliai.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtas mokestis, tenkantis skirtų parduoti vertybinių popierių perkainavimui, kuris apskaitomas per nuosavybę, taip pat yra apskaitomas per nuosavybę ir vėliau kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kiti mokesčiai

Kiti mokesčiai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra įtraukti į kitas išlaidas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Sudarant pinigų srautų ataskaitą, pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus ir kitas vertybes, lėšas bankų korespondentinėse sąskaitose, korespondentinę sąskaitą ir vienos nakties indėlius Lietuvos banke bei iždo trumpalaikius vertybinius popierius, kurių galiojimo trukmė yra trumpesnė nei 3 mėnesiai.

Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Finansinis turtas

Finansinis turtas skirstomas į grupės: finansinis turtas vertinamas tikraja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, paskolos ir gautinos sumos, skirtas parduoti finansinis turtas. Vadovybė nustato, kaip bus klasifikuojamos investicijos jų pirminio pripažinimo metu.

56 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Finansinis turtas vertinamas tikrąją verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Finansinis turtas pradinio pripažinimo metu gali būti klasifikuojamas kaip vertinamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, kai atitinka šiuos kriterijus:

toks klasifikavimas eliminuoja arba žymiai sumažina vertinimo arba pripažinimo nesuderinamumą (kartais vadinamą „apskaitos neatitikimais“), kuris kitu atveju atsirastų dėl turto vertinimo arba pelno (nuostolių) pripažinimo skirtingais būdais arba
grupė finansinio turto yra valdoma ir jos rezultatai yra vertinami tikrosios vertės pagrindu, pagal atitinkamai dokumentuotą rizikos valdymo arba investavimo strategiją ir informacija apie tokio turto grupę tokiu pagrindu yra pateikiama Banko vadovybei.

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolio) ataskaitą, pripažįstami atsiskaitymo metu, t. y. tada, kai turtas pristatomas Grupei arba kai Grupė jį pristato pirkėjui. Vertybiniai popieriai pradžioje pripažįstami tikrąja verte. Tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip grynasis pelnas (nuostolis) iš operacijų vertybiniais popieriais. Palūkanų pajamos, uždirbtos laikant vertybinius popierius, yra apskaitomos kaip ataskaitinio laikotarpio palūkanų pajamos.

Prekybiniai vertybiniai popieriai

Prekybiniai vertybiniai popieriai yra vertybiniai popieriai, įsigyti pelnui iš trumpalaikių kainos ar prekybinės maržos svyravimų uždirbti, arba vertybiniai popieriai, įtraukti į trumpo laikotarpio pelno uždirbimui laikomą vertybinių popierių portfelį. Prekybiniai vertybiniai popieriai pradžioje pripažįstami tikrąja verte, kuri yra paremta rinkoje paskelbiamomis pirkimo kainomis. Visas susijęs realizuotas ir nerealizuotas pelnas ar nuostolis yra apskaitomas kaip grynosios ataskaitinio laikotarpio prekybos vertybiniais popieriais pajamos ar sąnaudos. Palūkanų pajamos, uždirbtos laikant prekybinius vertybinius popierius, yra apskaitomos kaip ataskaitinio laikotarpio palūkanų pajamos. Gauti dividendai yra atvaizduojami kaip dividendų pajamos.

Visi parduoti ar įsigyti prekybiniai vertybiniai popieriai, kurie turi būti perduoti pagal priežiūros institucijų arba rinkos konvencijų nustatytus laiko grafikus (vadinamieji įprastiniai įsigijimai ir pardavimai), pripažįstami atsiskaitymo metu, t. y. tada, kai turtas pristatomas Grupei arba kai Grupė jį pristato pirkėjui.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, apimančios valiutos keitimo išankstinius (angl. forward) sandorius, apsikeitimo sandorius (angl. swap), pasirinkimo (angl. option) sandorius (Banko išleistus ir nupirktus) bei kitas išvestines finansines priemones, pradžioje yra apskaitomos balansinėje ataskaitoje tikrosiomis jų vertėmis. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal modelį, kurio kintamieji apima rinkos duomenis. Išvestinės finansinės priemonės yra atvaizduojamos kaip turtas, jei tikroji vertė yra teigiama, arba kaip įsipareigojimai, jei tikroji vertė neigiama.

Išvestinių finansinių priemonių, laikomų prekybiniais tikslais, tikrosios vertės pasikeitimai yra įtraukiami į grynąsias prekybines pajamas.

Tam tikros išvestinės finansinės priemonės įterptos į kitas finansines priemones, tokios kaip opcionai su indeksais susietose obligacijose ar indėliuose, yra traktuojamos kaip atskiros išvestinės priemonės tada, kai jų ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudžiai susijusios su pagrindinės sutarties ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis bei pagrindinė sutartis nėra vertinama tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą. Šios įterptos išvestinės finansinės priemonės yra vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus apskaitant ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Tam tikri išvestinių finansinių priemonių sandoriai, nors ir teikia efektyvų ekonominį rizikos valdymo (angl. hedging) efektą pagal Grupės rizikos valdymo politiką, negali būti apskaitomi kaip rizikos valdymo priemonės pagal 39 TAS konkrečias taisykles ir dėl to yra apskaitomi kaip išvestinės finansinės priemonės, laikomos prekybiniais tikslais, jų tikrosios vertės pasikeitimus apskaitant kaip ataskaitinio laikotarpio grynąsias prekybines pajamas.

Tikrosios išvestinių finansinių priemonių vertės yra atskleistos 15 pastaboje.

Vertybiniai popieriai skirti parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra tas turtas, kurį numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kuris gali būti parduotas dėl likvidumo poreikių ar keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursui ar akcijų kainai.

Skirti parduoti vertybiniai popieriai įsigijimo momentu apskaitomi tikrąja verte, pagrįsta sandorio kaina. Nerealizuotas pelnas ar nuostolis, atsiradęs dėl skirtų parduoti vertybinių popierių tikrosios vertės pokyčių, apskaitomas tiesiogiai per nuosavybę, išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius ir užsienio valiutos perskaičiavimo rezultatą. Kai tokio turto pripažinimas nutraukiamas, visas nuosavybėje sukauptas perkainojimo rezultatas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau palūkanos už tokį finansinį turtą, apskaičiuotos taikant efektyvią palūkanų normą, yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Palūkanų pajamos, uždirbtos laikant vertybinius popierius, yra apskaitomos kaip ataskaitinio laikotarpio palūkanų pajamos. Gautini dividendai apskaitomi atskirai kaip dividendų pajamos, kai atsiranda teisė juos gauti.

Visi įprastiniai vertybinių popierių įsigijimai ir pardavimai pripažįstami atsiskaitymo metu, t. y. tada, kai turtas pristatomas Grupei arba kai Grupė jį pristato pirkėjui. Visi kiti įsigijimai ir pardavimai laikomi išvestiniais ateities sandoriais iki to laiko, kol nebus visiškai atsiskaityta.

57 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai

Vertybinių popierių, parduotų pagal sutartis juos atpirkti nustatyta data ateityje, pripažinimas apskaitoje nėra nutraukiamas, kadangi Bankas išlaiko prisiimtą visą jų nuosavybės riziką ir naudą. Gautos lėšos iš šių sandorių pripažistamos konsoliduotoje balansinėje ataskaitoje kaip turtas su prievole jį gražinti, įskaitant sukauptas palūkanas kaip įsipareigojimą bei atskleidžiant šios transakcijos ekonominę prasmę kaip suteiktą paskolą Bankui.

Vertybiniai popieriai, įsigyti pagal atvirkštinio atpirkimo sutartis, sudarytas nustatyta data ateityje, nėra pripažistami balansinėje ataskaitoje. Atvirkštinio atpirkimo sandoriai klasifikuojami kaip paskolos ir gautinos sumos, suteiktos bankams ir kitiems klientams, ir apskaitomi naudojant amortizuotos savikainos metodą. Skirtumas tarp pirkimo ir atpirkimo kainos apskaitomas kaip palūkanos ir kaupiamas visą sutarties laikotarpį naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Paskolos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba kitaip nustatomaiką mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje, išskyrus: a) turtą, kurį bankas ketina parduoti iškart arba artimiausiu metu ir kuris turi būti klasifikuojamas kaip laikomas prekybai; taip pat turtą, kurį bankas pirminio pripažinimo pelno (nuostolių) ataskaitoje metu klasifikuoja kaip apskaitomą tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą b) turtą, kurį bankas pirminio pripažinimo metu klasifikuoja kaip pardavimui skirtą turtą; arba c) turtą, už kurį jo turėtojas gali neatgauti visų pradinių investicijų (ne dėl kredito pablogėjimo). Paskolos yra vertinamos amortizuota savikaina taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Paskolos ir gautinos sumos yra pripažistamos balanse jų išmokėjimo dieną, kai pinigai yra pervedami skolininkams. Nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos iki paskolos išmokėjimo dienos jos yra apskaitomos nebalansiniuose straipsniuose.

Paskolų, skirto parduoti turto, finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų bei kito turto vertės sumažėjimo nuostoliai

Paskolos vertės sumažėjimo nuostoliai yra pripažistami tada, kai atsiranda objektyvių įrodymų, kad Grupė nesugebės susigražinti visos sumos. Vertės sumažėjimo nuostolių suma yra apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaitinės vertės ir atgautinos vertės, kuri yra lygi dabartinei tikėtinų pinigų srautų vertei, įtraukiant atgautinas sumas dėl garantijų ir užstatų, diskontuojama naudojant efektyvią pradinę palūkanų normą. Jeigu paskolos palūkanų norma yra kintama, diskontuojant pinigų srautus yra naudojama dabartinė efektyvioji palūkanų norma. Planuojamų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas atspindi pinigų srautus iš įkeisto turto pardavimo, kurie būtų gauti pardavus įkeistą turtą, atėmus turto perėmimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar turto perėmimas yra tikėtinas, ar ne.

Balanso sudarymo dieną Grupė vertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė sumažėjo. Kriterijai, kuriais Grupė vadovaujasi nustatydama, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo požymio, yra šie:

Paskolos dalies ar palūkanų mokėjimų pradelsimas.
Reikšmingi skolininko arba emitento finansiniai sunkumai.
Dėl ekonominių arba teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui suteikiama nuolaida, kurios bankas paprastai nebūtų suteikęs.
Pradėta skolininko arba emitento bankroto ar reorganizavimo procedūra.
Skolos vertybinių popierių aktyviosios rinkos išnykimas dėl finansinių sunkumų.
Pažeidžiamos paskolos sutarties sąlygos, nesilaikoma kitų su paskolos išdavimu susijusių susitarimų.
Susijusių su skolininku asmenų įsipareigojimų nevykdymas.
Skolininko arba emitento, užsiimančio licencijuota veikla (alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba jais, prekyba naftos produktais, vertimasis medicinine, švietimo ir mokymo praktika, elektros energijos pardavimas laisviesiems vartotojams ir pan.), licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas.
Užtikrinimo priemonių vertės sumažėjimas.

Grupė pirmiausia vertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad reikšmingo finansinio turto vertė sumažėjo individualiai, taip pat vertina bendrai ir individualiai vertinamo finansinio turto, kuris nėra reikšmingas individualiai, vertės sumažėjimą. Jeigu Grupė nustato, kad nėra objektyvių įrodymų dėl vertės sumažėjimo individualiai vertinamam finansiniam turtui, neatsižvelgdama į jo reikšmingumą, ji įtraukia šį turtą į panašios kredito rizikos charakteristikos grupės ir dėl vertės sumažėjimo vertina bendrai. Turtas, kuris vertinamas individualiai ir kuriam pripažinti ar toliau pripažistami vertės sumažėjimo nuostoliai, nėra įtraukiamas į bendrai dėl vertės sumažėjimo vertinamą turtą.

Siekiant įvertinti, ar finansinis turtas nuvertėjo bendrai, jis suskirstomas į homogenines grupės pagal kliento segmentą, turto tipą ir įmokų mokėjimų pradelsimą. Grupė taip pat bendrai įvertina finansinio turto nuvertėjimą, kai nuostolio įvykiai jau įvykę, tačiau jų dar negalima priskirti nei konkrečiam turtui, nei konkrečiai turto grupei.

Kai paskola yra neatgautina, ji yra nurašoma suformuotų paskolos vertės sumažėjimo nuostolių sąskaita. Tokios paskolos yra nurašomos atlikus visas privalomas procedūras ir įvertinus nuostolio sumą.

Jeigu vėlesniais laikotarpiais vertės sumažėjimo nuostolis sumažėja ir tai gali būti objektyviai siejama su įvykiu (tokiu kaip skolininko kredito reitingo pagerėjimas), įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo

58 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

nuostoliai yra atstatomi koreguojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Atstatyta suma yra apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinant vertės sumažėjimo išlaidas.

Nustatydamas, ar investicijų į vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, vertė balanso dieną yra sumažėjusi, Bankas įvertina, ar yra objektyvių požymių, jog šios investicijos yra nuvertėjusios.

Bankas individualiai įvertina skolos vertybinių popierių, skirtų parduoti, reikšmingus vertės sumažėjimo požymius, remiantis tais pačiais kriterijais, kurie taikomi amortizuota savikaina apskaitomam finansiniam turtui. Tačiau vertės sumažėjimo suma yra sukauptas nuostolis, apibrėžtas kaip amortizuotos savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atskaičius investicijos nuvertėjimą, jau anksčiau pripažintą pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jei vėlesniu periodu skolos vertybinių popierių tikroji vertė didėja ir šis padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai vertės sumažėjimo nuostolis buvo pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimo nuostolis yra atstatomas.

Vertinant nuosavybės vertybinius popierius, skirtus parduoti, objektyvius vertės sumažėjimo požymius sudaro reikšmingas ar ilgalaikis tų vertybinių popierių tikrosios vertės kritimas žemiau įsigijimo kaštų. Jeigu šiam turtui nustatomi vertės sumažėjimo požymiai, tai sukauptas nuostolis (apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp įsigijimo kainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius) iškeliamas iš nuosavybės ir pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuosavybės vertybinių popierių vertės sumažėjimo nuostoliai nėra atstatomi pelno (nuostolių) ataskaitoje; tikrosios vertės padidėjimas, prieš tai apskaičius vertės sumažėjimą, pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje.

Persvarstytos paskolos

Bankas pagal galimybes siekia persvarstyti paskolas vietoj to, kad perimtų užtikrinimo priemones. Ši procedūra gali apimti nustatytų mokėjimų terminų pratęsimą ar naujų sutarties sąlygų nustatymą.

Paskolos, kurios dėl vertės sumažėjimo yra vertinamos bendrai arba yra reikšmingos individualiai ir kurių terminai buvo persvarstyti, nebėra laikomos pradelstomis.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kur reikia, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba
Bankas ir Grupė perdavė savo teises į finansinio turto pinigų srautus arba išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiemė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ir
Bankas ir Grupė arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybė susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansinio turto susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bankas ir Grupė perleido teisės į turto pinigų srautus, bet neperleido su turto nuosavybė susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bankas ir Grupė yra su juo susiję. Kai su Banku ir Grupe susijusio turto perdavimas tampa garantija, tuomet ryšys su susijusiu turtu yra įvertinamas mažesniaja iš turto sumos ir maksimalios garantijos sumos, kurią Bankas ir Grupė turėtų sumokėti.

Kai su Banku ir Grupe susijęs perduotas turtas tampa parduotu ir/arba nupirktu pagal pasirinkimo sandorį dėl tokio perduoto turto įsigijimo, tuomet toks ryšys įvertinamas suma, kurią ūkio subjektas gali atpirkti. Tačiau, jeigu yra pasirašytas pasirinkimo parduoti sandoris dėl perduoto turto, kuris įvertinamas tikraja verte, tuomet ūkio subjekto ryšys įvertinamas žemesniaja iš perduoto turto tikrosios vertės ir pasirinkimo sandorio įvykdymo kainos.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengtas, atšauktas ar baigėsi jo terminas.

Kai esamas finansinis įsipareigojimas tam pačiam kreditoriui yra pakeičiamas kitu įsipareigojimu, su iš esmės kitomis sąlygomis, arba esamo įsipareigojimo sąlygos yra iš esmės pakeičiamos, tokie pakeitimai yra pripažįstami esamų įsipareigojimų pripažinimo nutraukimu ir naujų įsipareigojimų pripažinimu, skirtumą tarp jų pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nematerialusis ilgalaikis turtas

Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma ir sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliais. Nematerialusis turtas amortizuojamas tiesiniu metodu per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ribotas arba neribotas. Riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra amortizuojamas per visą turto naudingo tarnavimo laiką nuo 3 iki 5 metų ir įvertinamas dėl vertės sumažėjimo, jeigu yra požymių, kad nematerialaus turto vertė gali būti sumažėjusi. Riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialaus turto amortizacijos laikotarpiai ir metodai yra peržiūrimi bent kartą kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Investicinis turtas

Pirminio pripažinimo metu investicinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, įskaitant sandorio išlaidas. Apskaitinė vertė apima esamo investicinio turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus,

59 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

neįskaitant investicinio turto kasdieninės priežiūros išlaidų. Po pirminio pripažinimo, investicinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos sąlygas balanso dieną. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, yra įtraukti į tų metų, kuriais jie atsirado, pelno (nuostolių) ataskaitą.

Investicinis turtas yra nurašomas jį pardavus, kai jis yra nebenaudojamas, arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl investicinio turto nurašymo ar pardavimo, yra įtraukiami į tų metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriais turtas yra nurašomas ar parduodamas.

Perkėlimai į investicinį turtą yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis, savininkui nustojus naudoti turtą, išnuomojus turtą kitai šaliai pagal veiklos nuomos sutartį ar pasibaigus statyboms. Perkeliant turtą iš investicinio turto grupės, toks turtas apskaitomas tikrąja verte jo paskirties pasikeitimo dieną. Jeigu nekilnojamasis turtas tampa investiciniu turtu, iki paskirties pakeitimo dienos Grupė apskaito šį turtą, remiantis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažintas sukaupto nusidėvėjimo sumomis ir vertės sumažėjimo sumomis. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas naudojant tiesinį metodą, proporcingai nurašant kiekvieno atskiro turto vieneto įsigijimo vertę per numatomą turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nudėvimas turtas yra peržiūrimas siekiant įvertinti ar jo vertė nėra sumažėjusi, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas rodo, kad apskaitinė vertė gali būti neatgauta. Turto apskaitinė vertė yra nedelsiant sumažinama iki atsiperkamosios vertės, jei apskaitinė vertė viršija nustatytą atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų didesnė. Pelnas arba nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo yra nustatomas remiantis jo apskaitine verte ir įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Kiekvieną ataskaitinę datą turto likutinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi ir, reikalui esant, atitirkamai keičiami.

Išlaidos turto remontui įtraukiamos į pelno (nuostolių) ataskaitą, kai patiriamos. Reikšmingi turto pagerinimai yra kapitalizuojami ir nudėvimi per likusį pagerinto turto naudingo tarnavimo laiką.

Nuoma ir lizingas

Vertinimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, ar ji apima nuomos sąlygas, yra paremtas sutarties turiniu ir reikalauja nustatyti, ar sutarties sąlygų įvykdymas priklauso nuo specifinio turto panaudojimo, bei ar sutartis apima teisę naudoti turtą.

Grupės įmonė yra nuomininkė

Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Mokėjimai, atliekami pagal nuomos sutartis, yra pripažįstami sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį ir yra įtraukiami į administracines išlaidas.

Grupės įmonė yra nuomotoja

Nuoma

Turtas, išnuomotas pagal nuomos sutartis, yra apskaitomas balanse kaip nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Šis turtas yra nudėvimas per jo naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tas pačias nusidėvėjimo normas, kaip ir kitam veikloje naudojamam turtui. Nuomos pajamos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Finansinė nuoma (lizingas)

Lizingas – nuoma, kuria perleidžiama iš esmės visa su turto nuosavybe siejama rizika ir nauda. Turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perleidžiama arba neperleidžiama. Kai turtas išnuomotas pagal lizingo sutartį, dabartinė lizingo įmokų vertė pripažįstama kaip gautina suma. Skirtumas tarp bendros gautinos sumos ir dabartinės gautinos sumos vertės apskaitomas kaip neuždirbtos finansinės pajamos. Lizingo pajamos pripažįstamos per visą lizingo laikotarpį taikant grynosios investicijos metodą (prieš mokesčius), kuris atspindi nekintamą periodinę grąžos normą. Pirminės tiesioginės išlaidos yra įtraukiamos gautinų sumų pirminio vertinimo metu.

Pavestas valdyti turtas/lėšos ir susiję įsipareigojimai

Turtas ir pajamos, kartu su susijusiais įsipareigojimais grąžinti šį turtą klientams, nėra įtraukiami į šią finansinę atskaitomybę tais atvejais, kai Grupė veikia kaip įgaliotinis, patikėtinis arba agentas.

Pavesta valdyti turtą sudaro paskolos, kurias Bankas valdo Lietuvos Respublikos finansų ir žemės ūkio ministerijų vardu. Pavestas valdyti turtas yra lygus įsipareigojimams dėl pavesto valdyti turto, kurie apskaitomi nebalansinėje apskaitoje.

Išleistos skolos priemonės ir kitos skolintos lėšos

Išleistos finansinės priemonės ir jų sudėtinės dalys, kurios nėra klasifikuojamos kaip vertinamos tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, ir jų sutartyse yra numatytas įsipareigojimas sumokėti pinigus ar perduoti kitą finansinį turtą kitai šaliai ar padengti įsipareigojimą apskeičiant fiksuota pinigų ar kito finansinio turto suma už fiksuotą Banko ir Grupės akcijų skaičių, yra apskaitomos kaip finansiniai įsipareigojimai.

Skolintos lėšos (įskaitant išleistus skolos vertybinius popierius) iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, kurią sudaro grynoji gautų lėšų suma, atskaičiavus sandoriui sudaryti patirtas sąnaudas. Vėliau skolintos lėšos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp

60 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

gautų grynųjų įplaukų ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą skolos padengimo laikotarpį taikant galiojančias palūkanų normas. Amortizuota savikaina yra apskaičiuojama įtraukiant visas nuolaidas ir priemokas, atsiradusias išleidimo metu, taip pat kitas išlaidas, kurios yra sudėtinės efektyvios palūkanų normos dalys. Skolintos lėšos pripažįstamos atsiskaitymo momentu.

Pirminio pripažinimo momentu geriausias finansinės priemonės tikrosios vertės įvertinimas yra sandorio kaina (t. y. tikroji gautų ar sumokėtų lėšų suma), nebent priemonės tikroji vertė yra nustatoma lyginant su kitais rinkos sandorių su tomis pačiomis priemonėmis duomenimis ar yra pagrįsta įvertinimo metodais, kurių kintamieji apima ne tik rinkų duomenis.

Grupė yra išleidusi su indeksais susietas obligacijas, kurių įterptos išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė yra nustatoma lyginant rinkos sandorius su tokiomis pačiomis priemonėmis. Pagrindinio instrumento tikroji vertė yra nustatoma taikant vertinimo metodus, kuriuose ne visi naudojami duomenys yra rinkos kainos ir kursai. Tokia finansinė priemonė pirminio pripažinimo metu pripažįstama sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės įvertinimas, nors vertinimo metodais nustatyta vertė gali skirtis. Nustatytos vertės ir sandorio kainos skirtumas yra atidedamas, jis nėra iš karto pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Finansinė priemonė vėliau vertinama amortizuota savikaina, pakoreguota atidėtu pelnu ar nuostoliu.

Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupės bendrovės už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie personalo išlaidų. Socialinio draudimo įmokos kiekvienais metais Fondo yra paskirstomos pensijoms, sveikatos, ligos, motinystės ir nedarbingumo išmokoms.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju darbdavio iniciatyva arba kai darbo santykiai nutraukiami abipusiu šalių susitarimu. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės. Išeitinės kompensacijos yra įtrauktos į pelno (nuostolių) ataskaitą kaip personalo išlaidos ir į balansą kaip kiti įsipareigojimai.

Segmentai

Verslo segmentas yra turto ir operacijų grupė, gaminanti produktus ir teikianti paslaugas, kurie turi skirtingą riziką ir pelną lyginant su kitais verslo segmentais. Geografinis segmentas gamina produktus ir teikia paslaugas tam tikroje ekonominėje erdvėje, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kitų segmentų, veikiančių skirtingoje ekonominėje aplinkoje.

Atidėjiniai

Atidėjiniai iėškiniams ir pretenzijoms yra pripažįstami, kai Grupė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą kaip praeities įvykių pasekmę; kuri greičiausiai pareikalaus ekonominių resursų įsipareigojimams vykdyti ir ta suma gali būti patikimai apskaičiuota. Sąnaudos, susijusios su atidėjinių apskaitymu, yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjimai yra diskontuojami priešmokestine norma, kuri atspindi įsipareigojimui būdingą riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjimo padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip skolinimosi sąnaudos.

Finansinių garantijų sutartys ir kiti kredito įsipareigojimai

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos davėjas privalo atlikti konkrečius mokėjimus garantijos gavėjo patirtiems nuostoliams padengti dėl to, kad konkretus skolininkas nesumoka laiku pagal numatytas skolos priemonės sąlygas. Tokios finansinės garantijos klientų vardu suteikiamos bankams, finansinėms institucijoms ir kitiems subjektams paskolų, overdraftų ir kitų bankinių paslaugų užtikrinimui.

Suteikimo dieną finansinės garantijos pirmiausiai pripažįstamos finansinėje atskaitomybėje tikrąja verte. Pirminio pripažinimo metu į finansinių garantijų tikrąją vertę nėra įtraukiama būsimų įmokų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, bendra gautina suma. Po pirminio pripažinimo Banko įsipareigojimai pagal tokias garantijas vertinami didesne iš šių sumų: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant uždirbtas pajamas; arba numatomų išlaidų, kurių prireiks finansiniam įsipareigojimui, atsiradusiam balanso sudarymo dieną, įvykdyti, geriausio vertinimo suma. Šie vertinimai yra paremti sukaupta panašių sandorių istorinė informacija ir praeityje patirtų nuostolių suma, taip pat vadovybės priimtais sprendimais. Bet koks įsipareigojimų, susijusių su garantijomis padidėjimas yra apskaitomas pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip kitos veiklos išlaidos.

Dokumentiniai ir verslo akredityvai yra rašytiniai susitarimai tarp Banko ir Grupės bei kliento, kurie numato, kad trečioji šalis iki numatytos sumos iš Banko ir Grupės gali gauti tam tikras sumas tam tikromis sąlygomis.

61 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Akcijų išleidimo kaštai

Naujų akcijų išleidimui tiesiogiai priskirtini kaštai atėmus mokesčius yra apskaitomi nuosavybėje mažinant gautas įplaukas.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra ta suma, už kurią rinkos sąlygomis (vadovaujantis „ištiestosios rankos principu“) galėtų būti perleistas turtas arba įvykdytas įsipareigojimas. Grupė, remiantis 39 TAS, skolos vertybinių popierių portfelių tikrosios vertės nustatymui naudoja vertinimo modelį. 39 TAS nurodo, kad, esant aktyviai rinkai, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kaina ir kita prieinama svarbia rinkos informacija apie konkretų finansinį instrumentą. Finansinių instrumentų, kuriais prekiaujama finansų rinkose, tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas. Tikroji palūkanas uždirbančio turto vertė nustatoma remiantis diskontuota pinigų srautų verte, taikant tą pačią palūkanų normą tarpusavyje terminais ir rizika panašiems instrumentams. Esant neaktyviai rinkai, tikrosios vertės nustatymui taikomi vertinimo modeliai.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai sudengiami ir neto suma parodoma balanse, kai yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinimas atsiskaityti neto suma arba realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus vienu metu.

Nebalansiniai straipsniai

Išvestiniai sandoriai, apskaitomi nebalansiniuose straipsniuose, yra perkainojami rinkos verte, o susidaręs pelnas ar nuostoliai yra įtraukiami į laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą bei balanse atitinkamai apskaitomi kaip turtas arba įsipareigojimai.

Visi įsipareigojimai, kurie ateityje gali būti pripažinti balanse, yra apskaitomi kaip nebalansiniai įsipareigojimai. Tai leidžia Bankui ir Grupei nustatyti kapitalo poreikį ir pritraukti reikalingą finansavimą, kad padengtų šiuos įsipareigojimus.

Neapibrėžtas turtas ir įsipareigojimai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra apskaitomi finansinėje atskaitomybėje, tačiau jie yra atskleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai jų įtaka finansiniams rezultatams yra nereikšminga. Neapibrėžtas turtas nėra apskaitomas finansinėje atskaitomybėje, tačiau yra atskleidžiamas, jei iš jo yra tikimasi gauti ekonominės naudos.

Pelnas vienai akcijai

Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas dalinant metų rezultatą, tenkantį akcininkams, iš svertinio paprastų akcijų vidurko per metus.

Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas dalinant rezultata, tenkantį akcininkams, iš svertinio paprastų akcijų vidurko per metus bei pridedant svertinį vidurkį visų potencialių paprastų akcijų, kurios galėtų būti išleistos, jas konvertavus į paprastąsias akcijas.

Pobalansiniai įvykiai

Visi po balanso dienos įvykę įvykiai (koreguojantys įvykiai) yra apskaitomi finansinėje atskaitomybėje, jei jie susilę su ataskaitiniu laikotarpiu ir turi reikšmingos įtakos finansinei atskaitomybei. Visi įvykiai, kurie yra reikšmingi, tačiau nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami šios finansinės atskaitomybės pastabose.

62 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS

Grupė analizuoja, vertina, prisiima ir valdo rizikas arba rizikų grupės, su kuriomis susiduria savo veikloje. Rizikos valdymo AB DNB banko Grupėje tikslas – konservatyviai valdant rizikas, užtikrinti priimtiną pelningumą ir nuosavybės grąžą. Igyvendindama pažangią rizikos valdymo politiką Grupė ne tik siekia sumažinti potencialią riziką, bet ir tobulina kainodarą bei siekia efektyvaus kapitalo paskirstymo.

Grupės finansinės rizikos valdomos vadovaujantis motininio banko DNB Bank ASA praktika ir geriausia panašių pagal produktų ir paslaugų sudėtingumą bei veiklos pobūdį institucijų praktika.

Svarbiausios rizikų rūšys, su kuriomis susiduria Grupė, yra kredito, rinkos, likvidumo, verslo ir operacinė rizika. Koncentracijos rizika vertinama kaip kredito rizikos dalis. Kitų rūšių koncentracijas Grupė laiko nereikšmingomis ir jos nėra vertinamos. Rinkos rizika apima užsienio valiutos kurso, palūkanų normos ir nuosavybės vertybinių popierių (akcijų) kainos riziką.

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment process, ICAAP) metu Grupė vertina reikšmingas rizikas, su kuriomis susiduria savo veikloje ir kurių neapima arba nepilnai apima I pakopos (angl. Pillar I) kapitalo pakankamumo skaičiavimo reikalavimai. Reikšmingiausios ICAAP metu nustatytos rizikos yra šios:

koncentracijos rizika ir likutinė rizika – kaip kredito rizikos dalis;
bankinėje knygoje įvardyta palūkanų normos rizika – kaip rinkos rizikos dalis;
verslo rizika;
operacinė rizika.

Bankas siekia turėti tokią organizacinė struktūrą, kuri užtikrintų efektyvų ir patikimą valdymą tiek Banko, tiek Grupės lygyje.

Rizikos valdymo funkcija Grupėje organizuota taip, kad užtikrintų efektyvų rizikos valdymą ir padėtų įgyvendinti. Rizikos valdymo strategijoje nustatytus uždavinius. Struktūriniai padaliniai savo kompetencijos ribose yra atsakingi už atskirų rizikų valdymą. Finansinių rizikų departamentas atsakingas už visų reikšmingų rizikų valdymo kontrolę, rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolę vertina. Vidaus audito departamentas. Operacinės rizikos valdymo kontrolė 2011 m. Banko grupėje buvo ypač sustiprinta ir nuo 2012 m. pradžios jai įsteigtas atskiras struktūrinis padalinys.

Likvidumo ir rinkos rizikos valdymas yra centralizuotas, vykdomas laikantis bendros metodikos, patvirtintos tarptautinės DNB grupės. Aktyvų ir Pasyvų valdymo komiteto (toliau – APVK). Kredito rizika valdoma vadovaujantis tarptautinės DNB grupės mastu patvirtintu Kreditavimo vadov.

Procedūras ir rizikos mažinimo priemones, susijusias su rizikos valdymu, tvirtina Valdyba. Sprendimų priėmimo dėl likvidumo ir rinkos rizikos bei jų reglamentavimo funkcijos pavestos nestruktūriniam Banko padaliniui – Rizikos valdymo komitetui (toliau – RVK). RVK tikslas – priimti ir įgyvendinti tarptautinės DNB grupės APVK sprendimus dėl Banko veiklos bei reguliuoti turto ir įsipareigojimų valdymą per sandorių kainodaros sistemą, nustatant vidinius limitus ir kt. Finansinių rizikų nuolatinį monitoringą vykdo Banko Finansinių rizikų departamentas.

2011 m. pradžioje buvo patvirtintas Kreditavimo vadovas, nustatantis bendrą kreditavimo politiką Grupėje, kreditavimo veiklos ir sprendimų priėmimo procesus, rizikos grupės. Kitų reikšmingų pokyčių Grupės ir Banko rizikos valdymo procese, išskyrus paminėtus šiame dokumente, neįvyko.

1. Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika Grupei patirti nuostolius dėl klientų finansinių įsipareigojimų Grupei nevykdymo. Kredito rizika daugiausia kyla iš kreditavimo veiklos ir yra reikšmingiausia rizika Grupės versle. Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai nuostoliai dėl kredito rizikos pasireiškimo vis dar labiausiai lemia Grupės veiklos rezultatus.

Vadovaujantis Grupės kreditavimo politika, pagrindinis kreditavimo veiklos tikslas yra turėti tokį paskolų portfelį, kurio kokybė ir struktūra užtikrintų Banko pelningumą trumpu ir ilgu laikotarpiu. Siekiama, kad Banko paskolų portfolio kredito rizikos lygis būtų tarp žemo ir vidutinio.

Kredito rizika taip pat kyla iš investavimo veiklos (skolos vertybiniai popieriai), iš Grupės turto bei iš nebalansinių finansinių priemonių (pvz., kreditavimo įsipareigojimų, garantijų, akredityvų).

Kredito rizikos valdymo funkcija yra nepriklausoma nuo struktūrinių padalinių, tiesiogiai bendraujančių su klientais. Sprendimai dėl paskolų suteikimo priimami skirtinguose kompetencijos lygiuose priklausomai nuo paskolos dydžio ir kliento reikšmingumo bei prisimamos rizikos lygio. Galutinis didelių paskolų patvirtinimas atliekamas nustatytos kompetencijos kolegialaus organo (Banko valdybos arba stebėtojų tarybos).

Reguliariai teikiamų ataskaitų pagalba Grupės valdymo organai yra nuolat informuojami apie prisiimtos kredito rizikos pokyčius.

63 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

1.1. Kredito rizikos vertinimas

(a) Paskolos ir gautinos sumos

Kredito rizika valdoma atliekant išsamią kliento analizę prieš suteikiant jam paskolą bei stebint jį po paskolos išdavimo. Visi klientai, kuriems suteikta paskola, turi būti priskiriami konkrečiai rizikos grupei kiekvieną kartą, kai paskola yra atnaujinama arba, jei nenumatyta kitaip, bent vieną kartą per metus.

Kredito rizika yra įvertinama naudojant kliento / produkto segmento vertinimo balais (angl. scoring) ir reitingavimo priemones, skirtas šioms homogeninėms klientų grupėms:

didelėms įmonėms,
smulkioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – SVĮ),
individualioms įmonėms,
veiklą pradedančioms įmonėms,
privateims asmenims,
juridinių asmenų nekilnojamojo turto projektams.

Minėtos priemonės yra nuolat tobulinamos, analizuojant istorinius duomenis apie patirtus nuostolius dėl kredito rizikos pasireiškimo, tikrinamas jų patikimumas.

Vidinės vertinimo balais ir reitingavimo priemonės naudojamos sprendimų priėmimo, kainodaros ir monitoringo tikslais.

(b) Skolos vertybiniai popieriai

Skolos vertybiniai popieriai sudaro apie 3 proc. viso Grupės turto, todėl kredito rizika, susijusi su šiais vertybiniais popieriais, laikytina nereikšminga. Kredito rizika valdoma prieš įsigyjant skolos vertybinius popierius atliekant skolininko analizę. Kai skolininkas yra bankas, sprendimų priėmimui yra svarbūs išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų suteikti reitingai bei patronuojančio banko DNB Bank ASA suteikti vidiniai reitingai. Taip pat reguliariai yra įvertinama ir stebima koncentracijos rizika, kylanti iš skolos vertybinių popierių portfolio pozicijų.

1.2. Rizikos limitų kontrolė ir rizikos mažinimo politika

(a) Koncentracijos rizika

Grupė valdo, riboja ir kontroliuoja kredito rizikos koncentraciją, ypatingai kylančią iš individualių klientų bei susijusių klientų grupių, taip pat ekonominės veiklos sektorių atžvilgiu.

Grupės produktų, susijusių su kredito rizika, portfelis yra pakankamai diversifikuotas, kiek tai susiję su skolinimu susijusių klientų grupėms ir atskirai vienam skolininkui.

Skolinimo ekonominės veiklos sektoriams veikla laikoma aukštesnio rizikingumo ir yra griežčiau stebima bei kontroliuojama. Greta Lietuvos banko nustatytų riziką ribojančių maksimalios paskolos vienam skolininkui ar susijusių skolininkų grupei bei didelių pozicijų normatyvų Grupė nustato limitus ekonominės veiklos sektoriams, t. y. galima koncentracija tam tikruose ekonominės veiklos sektoriuose Grupės lygmenyje yra apribojama nustatant vidinius skolinimo limitus. Atskiriemu ekonominės veiklos sektoriams nustatomi procentiniai ir apimties skolinimo limitai. Limitus tvirtina Banko valdyba; jie nustatomi atsižvelgiant į makroekonominę analizę, paskolų portfolio struktūrą, patirtus nuostolius pagal ekonominius sektorius, Grupės strateginius planus.

2011 m. pabaigai Grupės paskolų portfelis buvo pakankamai diversifikuotas pagal ekonominės veiklos sektorius ir nustatyti limitai nebuvo viršyti.

Grupė laikosi konservatyvios rizikos valdymo politikos, savo veikloje taikydama šiuos riziką ribojančius normatyvus:

Maksimalios paskolos vienam skolininkui – 20 % nuo Grupės kapitalo (teisės aktuose numatyta 25 % riba) (39 pastaba);
Didelių pozicijų suma turėtų būti mažesnė nei 100 % Grupės nuosavo kapitalo (teisės aktuose numatyta 800 % riba) (39 pastaba).

Geografinė koncentracijos rizika Grupės veikloje nėra reikšminga, kadangi Grupė teikia prioritetą klientams šalies, kurioje įsteigtos paslaugas teikiančios įmonės. Skolinimo limitai nustatomi ir stebimi centralizuotai, visos Grupės mastu. Limitai, nustatyti paskoloms, nuolat stebimi ir peržiūrimi kartą per metus arba dažniau, esant poreikiui.

Kitos specifinės rizikos kontrolės ir mažinimo priemonės aprašomos toliau tekste.

64 puslapis iš 124

AB DNB bankas
ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
2011 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

(b) Užtikrinimo priemonės

Išduodama kreditus Grupė pirmenybę teikia kliento galimybėms grąžinti paskolą, įkeičiamai užtikrinimo priemonei suteikiama mažesnė svarba.

Grupės kredito rizika mažinama skolinamas lėšas apdraudžiant užtikrinimo priemonėmis. Grupė pripažįsta šias užtikrinimo priemones priimtiniausioms paskoloms ir gautinoms sumoms užtikrinti:

Nekilnojamasis turtas (dažniausiai gyvenamosios paskirties ar komercinės paskirties nekilnojamasis turtas).
Įmonės turtas (įrengimai, atsargos, transporto priemonės).
Finansinių priemonių turtinės teisės (skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės vertybiniai popieriai, piniginės lėšos).
Garantijos.

Priimant sprendimą dėl užtikrinimo priemonės rūšies, atsižvelgiama į paskolų terminą. Ilgalaikėms paskoloms užtikrinti prioritetas teikiamas ilgalaikiam turtui, dažniausiai gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui.

Ilgalaikes paskolas verslo klientams paprastai yra reikalaujama apdrausti užtikrinimo priemonėmis; sąskaitų kreditai ir vartojimo paskolos privatiems klientams paprastai nėra užtikrinami. Jei pastebimi atskirų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai, siekdama sumažinti iki minimumo kredito rizikos nuostolius, Grupė gali pareikalauti iš kliento papildomų užtikrinimo priemonių.

Skolos vertybinių popierių, iždo vekselių ir kitų vertybinių popierių pozicijos paprastai nėra užtikrinamos.

Finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų atveju skolintojas lieka lizinguojamojo objekto savininku. Taigi kliento įsipareigojimų nevykdymo atveju jis gali kontroliuoti rizikos mažinimo priemones ir jomis pasinaudoti per pakankamai trumpą laikotarpį.

(c) Išvestinės finansinės priemonės

Kredito rizika, kylanti iš išvestinių finansinių priemonių, valdoma griežtai kontroliuojant atvirąsias grynąsias išvestinių finansinių priemonių pozicijas. Užtikrinimo priemonės paprastai nenaudojamos šių finansinių priemonių kredito rizikai sumažinti.

(d) Kredito atžvilgiu prisimti įsipareigojimai

Kiti kredito atžvilgiu Grupės prisimti įsipareigojimai apima garantijas, dokumentinius akredityvus, įsipareigojimus išduoti paskolą, iš šių įsipareigojimų kylanti kredito rizika yra analogiška rizikai, kylančiai iš paskolų. Pagrindinė minėtų priemonių paskirtis – užtikrinti, kad, esant poreikiui, klientui būtų prieinamos reikiamos lėšos. Minėti įsipareigojimai yra užtikrinami klientų lėšomis Banko sąskaitose, materialiuoju turtu (pirmenybę teikiant nekilnojamajam turtui) arba kitomis užtikrinimo priemonėmis, tokiomis kaip garantijos. Kredito rizikos, susijusios su įsipareigojimais išduoti paskolą, atveju, Grupei iškyta rizika patirti nuostolius, kurių suma lygi visai nepanaudotų įsipareigojimų daliai. Pažymėtina, kad tikėtino nuostolio suma yra mažesnė nei visa nepanaudotų įsipareigojimų suma, kadangi daugumos įsipareigojimų išduoti paskolą įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo kliento sugebėjimo grąžinti anksčiau suteiktas paskolas.

1.3. Vertės sumažėjimo principai

Vertindama paskolų ir finansinio turto, skirto parduoti, bei kito turto vertės sumažėjimo nuostolius, Grupė vadovaujasi 39 TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimais. Vertės sumažėjimo nuostoliai finansinėje atskaitomybėje pripažįstami tik tiems nuostoliams, kurie buvo patirti dėl nuostolio įvykių, įvykusių iki atskaitomybės sudarymo datos, remiantis objektyviais vertės sumažėjimo įrodymais. Tuo tarpu kredito rizikos įvertinimui sprendimų priėmimo, kainodaros, monitoringo ir kapitalo valdymo tikslais Grupė naudoja tikėtino nuostolio koncepciją.

Nuvertėjusių reikšmingų paskolų, kurių suma viršija nustatytas reikšmingumo ribas, vertės sumažėjimo vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį arba dažniau, atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Vertės sumažėjimo nuostoliai reikšmingoms nuvertėjusioms paskoloms sudaromi atliekant individualų vertinimą, vadovaujantis diskontuotų pinigų srautų metodų, atsižvelgiant į būsimuosius pinigų srautus tiek iš skolininko veiklos, tiek iš užtikrinimo priemonių realizavimo. Paskolų vertės sumažėjimo nuostolių suma apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaitinės vertės ir atsiperkamosios vertės, kuri lygi būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant efektyvią palūkanų normą, dabartinei vertei bei įvertinant kaštus, kuriuos Grupė patirtų dėl užtikrinimo priemonių realizavimo. Nuvertėjusių reikšmingų paskolų vertės sumažėjimo pokyčius tvirtina Banko valdyba.

Vertės sumažėjimo nuostoliai nereikšmingoms nuvertėjusioms paskoloms (dauguma – paskolos, suteiktos Banko mažmeniniams klientams: gyventojams, ūkininkams, SVĮ) nustatomi remiantis ilgo laikotarpio faktinių nuostolių pagal atitinkamus segmentus istoriniais duomenimis bei ekspertų vertinimais. Ši metodika leidžia tiksliai įvertinti didelio skaičiaus klientų, turinčių nereikšmingas pozicijas, kurioms identifikuoti nuostolio įvykiai, numatomus nuostolius, tuo pačiu palikdama galimybę suteikti dėmesį į individualų Banko stambiausių skolininkų vertinimą diskontuotų pinigų srautų metodų.

Grupė bendrai vertina paskolas, kurių nuostolio įvykiai įvykę, tačiau dar nėra nustatyti. Tokia vertinimo metodika Grupei leidžia anksti įvertinti galimą paskolų ir gautinų sumų nuvertėjimą. Objektyvūs įrodymai, kad paskolų turto grupė nuvertėjo bendrai, yra blogėjanti ekonominė padėtis, kuri analizuojama išskiriant rizikingiausius ūkio sektorius, arba mokėjimų pradelsimų tendencijos. Vertės sumažėjimo nuostolių bendrai vertinamoms paskoloms, kurioms nuostolio įvykis yra įvykęs, bet dar nenustatytas, skaičiavimo metodika pagrįsta istoriniais įmokų mokėjimų ir paskolų nuvertėjimo pagal ekonominės veiklos rūšis duomenimis.

Finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų vertinimas atliekamas vadovaujantis tais pačiais anksčiau minėtais principais. Finansinės nuomos gautinoms sumoms būdingi tie patys nuvertėjimo įvykiai kaip ir paskoloms.

Paskolos ir gautinos sumos nurašomos tik tada, kai Grupė nei iš skolininko veiklos, nei iš užtikrinimo priemonės realizavimo nebesitiki reikšmingų pinigų srautų. Paskolų ir gautinų sumų nurašymas vykdomas periodiškai.

65 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

1.4. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Balansinės turto pozicijos, turinčios kredito riziką:
Pinigai ir lėšos centriniuose bankuose	763 428	525 842	763 428	525 842
Gautinos sumos iš bankų	836 215	483 406	836 215	483 406
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų:	8 524 185	8 731 999	8 882 706	9 290 610
Paskolos ir gautinos sumos iš finansų institucijų	45	67	292 545	548 328
Paskolos individualiems klientams (mažmeninės):	3 937 937	4 094 500	3 937 937	4 094 500
- Vartojimo kreditai	196 123	260 894	196 123	260 894
- Hipotekinės paskolos	3 655 973	3 676 274	3 655 973	3 676 274
- Paskolos, užtikrintos Banko išleistomis su akcijų indeksais susietomis obligacijomis	54 292	82 419	54 292	82 419
- Kitos (kredito kortelės, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitos paskolos, užtikrintos vertybiniaiis popieriais, kita)	31 549	74 913	31 549	74 913
Paskolos verslo klientams:	4 586 203	4 637 432	4 652 224	4 647 782
- Valdžios institucijos, valstybės ir savivaldybės įmonės	705 221	573 030	705 221	573 030
- Didelės įmonės	2 237 121	2 119 859	2 237 121	2 119 859
- SVĮ	1 408 930	1 717 765	1 474 951	1 728 115
- Ūkininkai	231 366	222 454	231 366	222 454
- Kitos	3 565	4 324	3 565	4 324
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos	295 823	385 475	-	-
- Individualūs klientai	30 977	33 857	-	-
- Verslo klientai	264 846	351 618	-	-
Prekybinis turtas:	32 189	30 177	32 189	30 177
- Skolos vertybiniai popieriai	32 189	30 177	32 189	30 177
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	388 287	459 498	388 287	459 498
- Skolos vertybiniai popieriai	388 287	459 498	388 287	459 498
Išvestinės finansinės priemonės	11 533	24 683	11 533	24 683
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti:	6 049	323 925	915	318 496
- Skolos vertybiniai popieriai	4 543	322 329	-	317 600
- Nuosavybės vertybiniai popieriai	1 506	1 596	915	896
Nebalansinės pozicijos, turinčios kredito riziką:	1 084 044	1 016 147	1 731 381	1 484 532
- Finansinės garantijos	260 046	190 299	510 382	521 144
- Kreditavimo ir kiti įsipareigojimai	823 998	825 848	1 220 999	963 388
Gruodžio 31 d.	11 941 753	11 981 152	12 646 654	12 617 244

Pateikta lentelė atskleidžia kredito rizikos pozicijas pagal blogiausią scenarijų 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d., neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo priemones. Balanso turto straipsniai parodyti grynaja balansine verte kaip ir balansinėje ataskaitoje. Didelėmis įmonėmis laikomos įmonės, kurių metinė apyvarta viršija 70 mln. Lt, SVĮ – įmonės, kurių metinė apyvarta sudaro iki 70 mln. Lt.

Paskolos ir gautinos sumos iš bankų ir klientų sudaro 78 % Grupės maksimalios pozicijos (2010 m. – 77 %) ir 77 % Banko maksimalios pozicijos (2010 m. – 77 %).

Vadovybė yra įsitikinusi savo gebėjimu kontroliuoti ir išlaikyti optimalų kredito rizikos lygį Grupėje:

Stabilizavęsis klientų kreditingumas atsispindi paskolų ir gautinų sumų iš klientų portfolio kokybėje: vertės sumažėjimo nuostolių ir Grupės atitinkamo portfolio santykis 2011 m. sudarė 8,6 %, 2010 m. buvo 9,0 %;
Hipotekinės paskolos ir 72 % paskolų ir gautinų sumų iš verslo klientų yra apdraustos užtikrinimo priemonėmis (detalesnė informacija apie užtikrinimo priemones – 1.5(e) skyriuje);
Grupė detalizavo apribojimus (susijusius su kliento finansine būkle ir finansavimo valiuta) dėl paskolų išdavimo sprendimų, sugriežtino monitoringo procesą.

66 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

1.5. Paskolos ir gautinos sumos

Informacija apie paskolas ir gautinas sumas apibendrinta šiose lentelėse:

Grupė

	Gruodžio 31 d.
	2011 m.		2010 m.
	Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	Gautinos sumos iš bankų	Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	Gautinos sumos iš bankų
Paskolos ir gautinos sumos, kurios nebuvo pradelstos ir nėra nuvertėjusių	5 981 542	836 215	5 888 778	483 406
Paskolos ir gautinos sumos, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusių	1 577 663	-	1 613 687	-
Nuvertėjusių paskolos ir gautinos sumos	1 767 292	-	2 092 159	-
Bendra vertė	9 326 497	836 215	9 594 624	483 406
Minus: vertės sumažėjimas	(802 312)	-	(862 625)	-
Grynoji vertė	8 524 185	836 215	8 731 999	483 406

Bankas

	Gruodžio 31 d.
	2011 m.		2010 m.
	Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	Gautinos sumos iš bankų	Paskolos ir gautinos sumos iš bankų	Gautinos sumos iš bankų
Paskolos ir gautinos sumos, kurios nebuvo pradelstos ir nėra nuvertėjusių	6 340 063	836 215	6 447 389	483 406
Paskolos ir gautinos sumos, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusių	1 577 663	-	1 613 687	-
Nuvertėjusių paskolos ir gautinos sumos	1 767 292	-	2 092 159	-
Bendra vertė	9 685 018	836 215	10 153 235	483 406
Minus: vertės sumažėjimas	(802 312)	-	(862 625)	-
Grynoji vertė	8 882 706	836 215	9 290 610	483 406

Paskolos ir gautinos sumos, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusių – tai paskolos ir gautinos sumos, kurių įmokų mokėjimo terminai buvo pradelsti, tačiau jos nebuvo individualiai nuvertėjusių.

Nuvertėjusių paskolos ir gautinos sumos – tai paskolos ir gautinos sumos, kurioms yra individualiai pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Per 2011 m. metus Grupės paskolos ir gautinos sumos sumažėjo 2,8 %. Grupės bendras paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas buvo 802 312 tūkst. Lt (2010 m. – 862 625 tūkst. Lt) ir tai sudarė 8,6 % atitinkamo Grupės portfolio (2010 m. – 9,0%). Grupės paskolos ir gautinos sumos iš klientų, kurių vertė sumažėjo, sudarė 18,9% nuo atitinkamo portfolio (2010 m. – 21,8%). Sumažėjimo priežastis yra santykinai pagerėjęs klientų kreditingumas, kai gerėjant ekonominei aplinkai vis mažiau klientų tampa nemokiais, taip pat Grupės konservatyvi paskolų nurašymo politika.

a) Paskolos ir gautinos sumos, kurios nėra pradelstos ir nėra nuvertėje

Skolinimo bankams kredito rizika yra vertinama tarptautinės AB DNB banko Grupės lygiu. Remiantis šių vertinimų rezultatais, nustatomi pozicijų limitai įvairiems su kredito rizika susijusiems produktams.

Kredito kokybės analizės tikslų visos paskolos ir gautinos sumos iš finansų institucijų yra laikomos standartinėmis.

Priimant sprendimą dėl paskolų išdavimo individualiems klientams, paskolos yra vertinamos remiantis vertinimo balais priemonėmis. Po paskolų išdavimo vykdomas jų monitoringas, klientų būklė periodiškai įvertinama skolininkų elgsenos reitingavimo priemonės pagalba.

Paskolų individualiems ir verslo klientams kredito kokybė yra atskleista lentelėse žemiau pagal reitingų skalę, kuri naudojama visoje tarptautinėje AB DNB banko Grupėje.

Reitingai yra susieti su nemokumo tikimybėmis vienerių metų horizontui, t. y. su tikimybėmis, kad per vienus metus po reitingo nustatymo klientas taps nepajėgiu vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankui. Žemos rizikos reitingo kategorijoms (nuo 1 iki 4) nemokumo tikimybė yra intervalo 0,00 % iki 0,75 %, vidutinės rizikos reitingo kategorijoms (nuo 5 iki 7) ji yra nuo 0,75 % iki 3,00 %, aukštos rizikos (nuo 8 iki 12) – daugiau kaip 3,00 %.

67 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

2011 m. gruodžio 31 d.

	Banko paskolos klientams
	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso
Žema rizika	1 005 947	2 161 089	3 167 036
Vidutinė rizika	2 101 089	295 914	2 397 003
Aukšta rizika	499 943	276 081	776 024
Iš viso	3 606 979	2 733 084	6 340 063

Grupės duomenys yra 358 521 tūkst. Lt suma mažesni dėl paskolų dukterinėms įmonėms – AB DNB lizingas, UAB Intractus, kurios yra priskirtos žemai rizikai.

2010 m. gruodžio 31 d.

	Banko paskolos klientams
	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso
Žema rizika	896 413	2 266 979	3 163 392
Vidutinė rizika	2 011 128	251 142	2 262 270
Aukšta rizika	686 184	335 543	1 021 727
Iš viso	3 593 725	2 853 664	6 447 389

Grupės duomenys yra 558 611 tūkst. Lt suma mažesni dėl paskolų dukterinėms įmonėms – AB DNB lizingas, UAB DNB būstas, UAB Intractus, UAB Gėlūžės projektai, kurios yra priskirtos žemai rizikai.

b) Paskolos ir gautinos sumos, kurios yra pradelstos, bet nėra nuvertėje

Bendros paskolų ir gautinų sumų sumos pagal rūšis atvaizduotos toliau pateikiamose lentelėse. 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. „Paskolų ir gautinų sumų iš bankų“ kategorijoje nebuvo pradelstų, bet nenuvertėjusių paskolų nei Banko, nei Grupės lygyje.

Pirmą kartą, pripažįstant paskolas ir gautinas sumas, užtikrinimo priemonių tikroji vertė yra nustatoma remiantis vertinimo metodika, įprasta atitinkamos rūšies priemonių vertinimui. Vėlesniais laikotarpiais tikroji užtikrinimo priemonių vertė patikslinama, jei paskola nuvertėja ar regularus kredito rizikos monitoringas parodo galimą žymų užtikrinimo priemonės vertės pasikeitimą (detalesnė informacija apie užtikrinimo priemonių pripažinimą pateikiama 1.5(e) dalyje).

2011 m. gruodžio 31 d.

	Grupės ir Banko paskolos klientams
	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso
Pradelsta iki 3 dienų	489 778	533 183	1 022 961
Pradelsta 4–30 dienų	14 868	61 416	76 284
Pradelsta 31–60 dienų	54 995	193 471	248 466
Pradelsta 61–90 dienų	52 201	29 685	81 886
Pradelsta daugiau kaip 90 dienų	110 191	37 875	148 066
Iš viso	722 033	855 630	1 577 663
Užtikrinimo priemonių tikroji vertė	589 878	779 936	1 369 814

2010 m. gruodžio 31 d.

	Grupės ir Banko paskolos klientams
	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso
Pradelsta iki 3 dienų	476 573	531 464	1 008 037
Pradelsta 4–30 dienų	12 440	71 522	83 962
Pradelsta 31–60 dienų	47 637	151 910	199 547
Pradelsta 61–90 dienų	61 124	43 460	104 584
Pradelsta daugiau kaip 90 dienų	151 037	66 520	217 557

68 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

Iš viso	748 811	864 876	1 613 687
Užtikrinimo priemonių tikroji vertė	594 970	763 958	1 358 928

Didžioji dalis pradelstų, bet nenuvertėjusių paskolų ir gautinų sumų yra pradelstos iki 3 dienų. Tokia situacija paaiškinama tuo, kad kliento įmokų mokėjimų terminai buvo nustatyti paskutinę metų darbo dieną ir dėl nedarbo dienų buvo atidėtas dalies klientų įmokų įskaitymas.

c) Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos

Nuvertėjusių individualiai vertinamų paskolų ir gautinų sumų iš klientų sukauptos palūkanų pajamos 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 66 029 tūkst. Lt (2010: 49 085 tūkst. Lt).

Individualiai vertinamų nuvertėjusių paskolų ir gautinų sumų iš bankų ir finansų institucijų, nei Banko, nei Grupės lygyje 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

Bendra nuvertėjusių individualiai vertinamų paskolų ir gautinų sumų suma pagal rūšis bei susijusių užtikrinimo priemonių vertė atskleista toliau lentelėse.

Nuvertėjusios individualiai vertinamos paskolos ir gautinos sumos dažniausiai užtikrinamos nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu. Šių užtikrinimo priemonių vertė yra lygi to turto rinkos vertei (ne likvidacinei vertei), kuri įprastai patikslinama nedelsiant po paskolos vertės sumažėjimo fakto nustatymo.

Paskolos ir gautinos sumos, kurios nėra nuvertėjusios individualiai, sugrupuojamos į homogenines paskolų ir gautinų sumų grupės ir bendrai vertinama, ar šios sumos nėra nuvertėjusios. Nereikšmingos paskolos ir gautinos sumos grupuojamos pagal įmokų mokėjimo terminų pradelsimo dienų skaičių, reikšmingos – grupuojamos pagal skolininko ekonominę veiklą.

	Grupės ir Banko paskolos
	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
Nuvertėjusios individualiai vertinamos paskolos	1 147 335	619 957	1 767 292
Užtikrinimo priemonių vertė	815 909	476 239	1 292 148
2010 m. gruodžio 31 d.
Nuvertėjusios individualiai vertinamos paskolos	1 477 674	614 485	2 092 159
Užtikrinimo priemonių vertė	1 189 082	497 828	1 686 910

d) Persvarstytos paskolos ir gautinos sumos

Pagal paskolų ir gautinų sumų reikšmingumą bei rizikos lygį, persvarstymą Grupė atlieka skirtinguose kompetencijos lygmenyse. Verslo aplinkai tampant vis labiau subalansuotai, 2011 m. nors ir išliko didelis poreikis klientų paskolų persvarstymui, tačiau lyginant su 2010 m., buvo stebimas persvarstomų paskolų mažėjimas. Kaip ir ankstesniais metais verslo klientų segmentas dominuoja prieš individualių klientų segmentą persvarstytų paskolų pasiskirstyme pagal paskolų likutį.

Paskolų ir gautinų sumų, kurios buvo persvarstytos 2011 m. ir 2010 m., apimtys atskleidžiamos žemiau esančioje lentelėje.

	Grupės ir Banko paskolos
	2011 m.	2010 m.
Paskolos individualiems klientams (mažmeninės):	94 362	156 801
- Vartojimo kreditai	2 141	5 917
- Hipotekinės paskolos	91 720	150 351
- Paskolos, užtikrintos Banko išleistomis su akcijų indeksais susietomis obligacijomis	501	533
Paskolos verslo klientams:	401 936	445 029
- Didelės įmonės	129 357	172 908
- SVĮ	260 731	261 460
- Ūkininkai	11 848	10 661
Iš viso	496 298	601 830

69 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

e) Informacija apie paskolų užtikrinimo priemones

Pirmą kartą apskaitoje pripažįstant paskolas ir gautinas sumas, užtikrinimo priemonių tikroji vertė yra nustatoma remiantis vertinimo metodika, įprasta atitinkamos rūšies priemonių vertinimui. Nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas, kuris naudojamas kaip užtikrinimo priemonė, įvertinamas rinkos verte (arba pirkimo kaina, jei ji yra žemesnė). Vėlesniais laikotarpiais tikroji užtikrinimo priemonės vertė patikslinama, jei paskolos vertė individualiai sumažėja ar reguliaraus kredito rizikos monitoringo rezultatai leidžia numatyti galimą žymų užtikrinimo priemonės vertės pasikeitimą. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuriuo apdraustos nereikšmingos paskolos, vertės periodiškai perskaičiuojamos pritaikius indeksą, kurio reikšmė priklauso nuo turto tipo, geografinės vietos ir laikotarpio, kada buvo atliktas paskutinis vertinimas.

Bankas atsižvelgia į valstybės išduotas garantijas, kitų institucijų išduotas garantijas, kurios prilygsta valstybės garantijoms (pvz., UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantijos), savivaldybių, bankų garantijas ir Finansų ministerijos valdomos UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdomą kredito draudimą. Kitų asmenų (fizinių asmenų, įmonių) išduotos garantijos, nors ir mažina kredito riziką, yra laikomos nereikšmingomis, todėl šiame dokumente neatskleidžiamos.

Kai pozicija užtikrinama keliomis skirtingų rūšių užtikrinimo priemonėmis, pripažįstant jas, prioritetas teikiamas atsižvelgiant į jų likvidumą. Vertybiniai popieriai, piniginės lėšos ir garantijos pripažįstamos likvidžiausiomis, mažesnio likvidumo – gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, po jo – kitas nekilnojamasis turtas. Kilnojamasis turtas, toks kaip transporto priemonės, įrengimai ir kitas turtas, laikomi žemiausio likvidumo priemonėmis.

Dažniausiai naudojamos užtikrinimo priemonės yra kitas nekilnojamas turtas (dažniausiai komercinės paskirties), sudarantis 40 % nuo Grupės paskolų portfolio apdraustos dalies (2010 m. – 44%).

Bankas, įvertinęs riziką, kylančią iš šio tipo užtikrinimo priemonių,ėmėsi priemonių kontroliuoti nekilnojamojo turto kaip pagrindinės kredito rizikos mažinimo priemonės koncentraciją.

2011 m. gruodžio 31 d.

	Grupės ir Banko paskolos individualiems klientams (mažmeninės)		Grupės paskolos verslo klientams		Banko paskolos verslo klientams
	%	%	%	%	%	%
Neužtikrintos paskolos	462 983	11	1 410 426	28	1 476 447	28
Paskolos, užtikrintos:	3 745 688	89	3 707 355	72	3 707 355	72
- gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu	2 505 163	60	261 107	5	261 107	5
- kitu nekilnojamuoju turtu	496 055	12	2 520 711	49	2 520 711	49
- vertybiniais popieriais	58 991	1	40 500	1	40 500	1
- garantijomis	685 081	16	134 184	3	134 184	3
- kitu turtu	398	0	750 853	14	750 853	14
Iš viso	4 208 671	100	5 117 781	100	5 183 802	100

2010 m. gruodžio 31 d.

	Grupės ir Banko paskolos individualiems klientams (mažmeninės)		Grupės paskolos verslo klientams		Banko paskolos verslo klientams
	%	%	%	%	%	%
Neužtikrintos paskolos	520 000	12	1 314 357	25	1 324 708	25
Paskolos, užtikrintos:	3 813 031	88	3 947 169	75	3 947 169	75
- gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu	2 397 740	55	295 633	6	295 633	6
- kitu nekilnojamuoju turtu	577 416	13	2 830 630	54	2 830 630	54
- vertybiniais popieriais	126 282	3	122 193	2	122 193	2
- garantijomis	711 171	17	156 986	3	156 986	3
- kitu turtu	422	-	541 727	10	541 727	10
Iš viso	4 333 031	100	5 261 526	100	5 271 877	100

70 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

1.6. Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos

Finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų detalizavimas pateikiamas žemiau:

	2011 m.			2010 m.
	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso	Verslo klientai	Individualūs klientai	Iš viso
Gautinos sumos, kurios nėra pradelstos ir nėra nuvertėjusios	177 551	24 023	201 574	200 519	25 942	226 461
Gautinos sumos, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusios	40 517	6 116	46 633	73 600	6 282	79 882
Nuvertėjusios gautinos sumos	123 532	2 087	125 619	164 545	2 840	167 385
Bendra vertė	341 600	32 226	373 826	438 664	35 064	473 728
Vertės sumažėjimas	(76 754)	(1 249)	(78 003)	(87 046)	(1 207)	(88 253)
Grynoji vertė	264 846	30 977	295 823	351 618	33 857	385 475

Per 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų portfelis sumažėjo 21,1 %. Bendra finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų vertės sumažėjimo suma lygi 78 003 tūkst. Lt (2010 m. – 88 253 tūkst. Lt) ir tai sudarė 20,87 % atitinkamo portfelio (2010 m. – 18,63 %).

1.7. Pozicijos pagal reitingus

Toliau pateikiama skolos vertybinių popierių ir iždo vekselių analizė 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Moody’s reitingų agentūros nustatytus reitingus ar jų ekvivalentus.

2011 m. gruodžio 31 d.

Grupė

Reitingas	Prekybiniai skolos vertybiniai popieriai		Skolos vertybiniai popieriai, skirti parduoti		Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai		Iš viso
	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai
Aaa	-	-	-	-	-	-	-
Nuo Aa3 iki Aa1	-	-	-	-	-	-	-
Nuo A3 iki A1	-	-	-	-	-	-	-
Nuo Baa1 iki Ba3	18 649	13 540	4 543	-	82 141	306 146	425 019
Nereitinguojama	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso	18 649	13 540	4 543	-	82 141	306 146	425 019

2011 m. gruodžio 31 d.

Bankas

Reitingas	Prekybiniai skolos vertybiniai popieriai		Skolos vertybiniai popieriai, skirti parduoti		Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai		Iš viso
	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai
Aaa	-	-	-	-	-	-	-
Nuo Aa3 iki Aa1	-	-	-	-	-	-	-
Nuo A3 iki A1	-	-	-	-	-	-	-
Nuo Baa1 iki Ba3	18 649	13 540	-	-	82 141	306 146	420 476
Nereitinguojama	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso	18 649	13 540	-	-	82 141	306 146	420 476

71 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d.

Grupė

Reitingas	Prekybiniai skolos vertybiniai popieriai		Skolos vertybiniai popieriai, skirti parduoti		Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai		Iš viso
	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai
Aaa	-	-	-	-	-	-	-
Nuo Aa3 iki Aa1	-	-	202 903	-	-	-	202 903
Nuo A3 iki A1	157	-	98 780	-	43 685	-	142 622
Nuo Baa1 iki Ba3	19 057	746	20 646	-	279 121	97 337	416 907
Nereitinguojama	2 314	7 903	-	-	39 355	-	49 572
Iš viso	21 528	8 649	322 329	-	362 161	97 337	812 004

2010 m. gruodžio 31 d.

Bankas

Reitingas	Prekybiniai skolos vertybiniai popieriai		Skolos vertybiniai popieriai, skirti parduoti		Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai		Iš viso
	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai	Obligacijos	Iždo vekseliai
Aaa	-	-	-	-	-	-	-
Nuo Aa3 iki Aa1	-	-	202 903	-	-	-	202 903
Nuo A3 iki A1	157	-	98 780	-	43 685	-	142 622
Nuo Baa1 iki Ba3	19 057	746	15 917	-	279 121	97 337	412 178
Nereitinguojama	2 314	7 903	-	-	39 355	-	49 572
Iš viso	21 528	8 649	317 600	-	362 161	97 337	807 275

1.8. Už skolas perimtas turtas

Grupės už skolas perimtą turtą, kuris buvo įkeistas kaip užtikrinimo priemonė, sudaro:

	Bendra vertė
	Grupė		Bankas
Turto rūšis bendraja verte	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Už skolas perimtas turtas (investicinis turtas, 21 pastaba)	138 899	40 271	-	-
Kitas už skolas perimtas turtas	30 853	2 392	30 853	2 392
Susigrąžintas turtas pagal nutrauktas lizingo sutartis	30 734	48 911	-	-
Iš viso	200 486	91 574	30 853	2 392

Kitas už skolas perimtas ir pagal nutrauktas lizingo sutartis susigrąžintas turtas (daugiausiai transporto priemonės ir įrengimai) yra apskaitomas žemesniaja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Balanse šis turtas klasifikuojamas kaip „Kitas turtas“.

72 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

1.9. Finansinio turto, turinčio kredito riziką, rizikos koncentracija

Ekonominės veiklos sektoriai

Lentelėje pateikiamos paskolos ir finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos apskaitine verte pagal klientų ekonominės veiklos sektorius.

Grupė

| | Finansinis
tarpininkavimas | Žemės ūkis,
medžioklė, miški-ninkystė,
žuvininkystė | Apdirba-moji
pramonė | Elektros,
dujų. ir
vandens
tiekimas | Statyba | Didmeninė ir
mažmeninė
prekyba | Transportas,
sandėliavimas,
susisiekimas | Nekilnoja-
mojo turto
operacijos | Viešasis
sektorius | Kitos
veiklos
rūšys | Privatūs
asmenys | Nepriskirta | Iš viso |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Paskolos ir gautinos sumos, kurios
nebuvo pradelstos ir nėra
nuvertėjusios | 1 029 | 353 168 | 705 561 | 106 159 | 144 930 | 618 204 | 135 512 | 487 458 | 618 026 | 255 962 | 2 757 107 | - | 6 183 116 |
| Paskolos ir gautinos sumos, kurios
buvo pradelstos, bet nėra
nuvertėjusios | 151 | 92 803 | 69 754 | 25 726 | 53 291 | 88 839 | 61 096 | 210 042 | 102 937 | 57 911 | 861 746 | - | 1 624 296 |
| Nuvertėjusios paskolos ir gautinos
sumos | - | 90 594 | 248 447 | - | 75 300 | 144 098 | 136 978 | 439 632 | - | 135 741 | 622 044 | 77 | 1 892 911 |
| Vertės koregavimai ir atidėjiniai | (16) | (25 695) | (135 326) | (495) | (34 513) | (69 950) | (61 508) | (228 344) | (18) | (52 390) | (271 983) | (77) | (880 315) |
| Vertės koregavimų ir atidėjinių
pokytis per ataskaitinį laikotarpį | 11 | 16 432 | 9 553 | (386) | 13 507 | 11 098 | 14 499 | 37 728 | 34 | 156 | (32 246) | 177 | 70 563 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 1 164 | 510 870 | 888 436 | 131 390 | 239 008 | 781 191 | 272 078 | 908 788 | 720 945 | 397 224 | 3 968 914 | - | 8 820 008 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. | 1 074 | 485 624 | 866 674 | 119 611 | 229 127 | 768 117 | 309 660 | 1 012 158 | 576 979 | 615 768 | 4 128 358 | 4 324 | 9 117 474 |

Bankas

| | Finansinis
tarpininkavimas | Žemės ūkis,
medžioklė,
miškininkystė,
žuvininkystė | Apdirbamoji
pramonė | Elektros, dujų. ir
vandens
tiekimas | Statyba | Didmeninė ir
mažmeninė
prekyba | Transportas,
sandėliavimas,
susisiekimas | Nekilnojamojo
turto operacijos | Viešasis
sektorius | Kitos veiklos
rūšys | Privatūs
asmenys | Nepriskirta | Iš viso |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Paskolos ir gautinos sumos, kurios
nebuvo pradelstos ir nėra
nuvertėjusios | 292 524 | 332 326 | 667 001 | 105 629 | 135 483 | 591 838 | 86 549 | 548 335 | 614 105 | 233 189 | 2 733 084 | - | 6 340 063 |
| Paskolos ir gautinos sumos, kurios
buvo pradelstos, bet nėra
nuvertėjusios | 21 | 90 002 | 67 497 | 25 726 | 51 917 | 83 334 | 38 003 | 206 784 | 102 670 | 56 079 | 855 630 | - | 1 577 663 |
| Nuvertėjusios paskolos ir gautinos
sumos | - | 81 020 | 232 797 | - | 62 463 | 123 174 | 89 340 | 431 707 | - | 126 757 | 619 957 | 77 | 1 767 292
(802) |
| Vertės koregavimai ir atidėjiniai | - | (21 248) | (126 430) | (495) | (26 480) | (58 920) | (25 973) | (226 029) | - | (45 926) | (270 734) | (77) | 312) |
| Vertės koregavimų ir atidėjinių
pokytis per ataskaitinį laikotarpį | - | 16 671 | 10 649 | (386) | 15 574 | 8 430 | 11 112 | 36 712 | 9 | (6 431) | (32 204) | 177 | 60 313 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 292 545 | 482 100 | 840 865 | 130 860 | 223 383 | 739 426 | 187 919 | 960 797 | 716 775 | 370 099 | 3 937 937 | - | 8 882 706 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. | 548 328 | 444 861 | 809 524 | 118 838 | 200 031 | 719 756 | 184 825 | 1 003 856 | 573 030 | 588 736 | 4 094 501 | 4 324 | 9 290 610 |

73 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

2. Rinkos rizika

Grupė prisiima rinkos riziką, kuri apibrėžiama kaip rizika patirti nuostolius dėl nepalankių rinkos parametrų, tokių kaip užsienio valiutų kursų (valiuotos kurso rizika), palūkanų normos (palūkanų normos rizika) ar nuosavybės vertybinių popierių kainų (nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika), svyravimų. Grupei reikšmingiausia tarp rinkos rizikų yra palūkanų normos rizika, kitos rinkos rizikos – mažiau reikšmingos.

Palūkanų normos rizika yra vertinama skaičiuojant Grupės pozicijų jautrumą palūkanų normos pokyčiui 1 baziniu punktu, tuo tarpu valiuotos kurso rizika vertinama skaičiuojant atvirtają valiuotos poziciją. Minėti skaičiavimai atliekami kasdien, rezultatai pateikiami Banko valdybai, Rizikos valdymo komiteto nariams ir Rinkų departamentui. Palūkanų normos ir valiuotos kurso rizika ribojama akcininko nustatytais limitais. Limitus Finansinių rizikų departamentas stebi kasdien, apie jų laikymąsi reguliariai informuoja Banko valdybą.

2.1 Rinkos rizikos vertinimo metodai

Rinkos rizika Grupėje apskaičiuojama įvertinant atskiras rizikos rūšis.

Palūkanų normos rizika įvertinama kaip lygiagretaus pajamingumo kreivės poslinkio įtaka skirtumo tarp viso turto ir visų įsipareigojimų dabartinei vertei. Ši rizika yra matuojama kaip 1 bazinio punkto vertė (toliau – 1 bpv). 1 bpv parodo pajamingumo kreivės lygiagretaus poslinkio įtaką Grupės ekonominiam rezultatui. Reikšminga palūkanų normos rizikos dalis kyla iš pozicijų, denominuotų eurais ir litais, todėl šioms pozicijoms taikomos rizikos mažinimo priemonės. Kadangi šiomis valiutomis denominuotų turto pozicijų terminai yra ilgesni nei atitinkamų įsipareigojimų pozicijų, dėl terminų neatitikimo kyla rizika iš atvirosios palūkanų normos pozicijos. Siekiant sumažinti ilgalaikių ir trumpalaikių terminų neatitikimo riziką, pritraukiamas ilgalaikis finansavimas. Norint pasiekti ir išlaikyti priimtina palūkanų normos rizikos lygį, naudojami palūkanų normos apsikeitimo sandoriai.

Valiuotos kurso (toliau – FX) rizika vertinama kaip tam tikros valiuotos atviroji turto ir įsipareigojimų pozicija. Minėta atviroji pozicija apribojama limitais, nustatytais DNB rinkų padaliniu Norvegijoje ir stebimais kasdien. FX pozicijų dydis nežymus, išskyrus euro/lito pozicijas, kurios yra reikšmingesnės.

2.2. Valiutos kurso rizika

36 pastaboje atskleidžiamos Grupės turimos euro pozicijos, kitų valiutų pozicijos yra nereikšmingos. Grupė valdydama valiuotos kurso riziką laikosi konservatyvumo principo ir riboja euro poziciją limito, nustatyto DNB rinkų padalinio Norvegijoje pagalba.

Valiutos kurso rizikos jautrumas

FX rizika ribojama atvirų FX pozicijų sumomis. Jautrumas FX rizikai skaičiuojamas įvertinant galimus nuostolius iš atvirų pozicijų, t. y. atvira FX pozicija yra padauginama iš tikėtino FX kurso pokyčio. Grupės ir Banko FX rizikos parametrai pateikti lentelėje:

Valiuta	Pagrįstai tikėtinas valiutos kurso pokytis
LVL	1,50 %
PLN	2,50 %
DKK	2,50 %
USD	2,50 %
EEK	2,50 %
Kitos valiutos	5,00 %

Tikėtino valiutos kurso pokyčio įtaka Banko ir Grupės metų pelnui ir kapitalui yra priimtino lygio ir 2011 m. pelnas, taip pat ir kapitalas, dėl šios įtakos sumažėtų 96 tūkst. Lt (2010 m. – 105 tūkst. Lt).

Informacija apie Banko valiutos kurso riziką pateikiama 36 pastaboje.

2.3. Palūkanų normos rizika

Grupė prisiima palūkanų normos riziką, kylančią iš litais ir eurais denominuotų pozicijų. Kitų valiutų pozicijos sudaro nereikšmingą dalį. Su lito pozicijomis susijusi palūkanų normos rizika, turto pusėje atsirandanti dėl paskolų portfelio ir skolos vertybinių popierių, įsipareigojimų pusėje atsveriama klientų indėliais litais. Turto pusėje kylanti palūkanų normos rizika, susijusi su euro pozicijomis, dengiama motininių bankų finansavimu. Palūkanų normos rizika, kylanti iš atskirų valiutų atvirųjų pozicijų (pvz., LTL, EUR, USD) skaičiuojama ir stebima kasdien, analizuojant bazinio punkto vertę (toliau – bpv). Valdydama palūkanų normos riziką Grupė laikosi konservatyvumo principo, atskirų atvirųjų pozicijų ir bendrųjų atvirųjų pozicijų rizika apribojama 1 bpv limitais, nustatytais DNB rinkų padalinio Norvegijoje.

74 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

1 bpv apskaičiuojama remiantis palūkanų normos spragos ataskaita, kurioje pateikiama skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų, sugrupuotų pagal trukmes, analizė atsižvelgiant į kiekvieną valiutą.

Bpv atspindi lygiagretaus palūkanų pajamingumo kreivės postūmio įtaką pelnui prieš apmokestinimą.

Banko ir Grupės palūkanų normos rizika 2011 m. gruodžio 31 d. (bazinio punkto vertė):

Rizika	Bankas	DNB lizingas	DNB investicijų valdymas	Eliminavimo efektas	Konsoliduota
LTL	(20,8)	(0,7)	(0,7)	-	(22,2)
EUR	17,5	3,0	(0,4)	(11,3)	8,8
USD	(3,9)	0,1	-	-	(4,0)

Banko ir Grupės palūkanų normos rizika 2010 m. gruodžio 31 d. (bazinio punkto vertė):

Rizika	Bankas	DnB NORD lizingas	DnB NORD investicijų valdymas	Eliminavimo efektas	Konsoliduota
LTL	(14,0)	3,6	(0,8)	1,0	(10,2)
EUR	24,2	6,3	(0,5)	(17,8)	12,2
USD	(2,0)	(0,2)	-	-	(2,2)

Banko palūkanų normos spragos analizė pateikta 37 pastaboje.

Palūkanų normos rizikos jautrumas

Palūkanų normos rizikos pozicijos negali viršyti nustatytų 1 bpv maksimalios reikšmės limitų. Darant prielaidas apie pagrįstai tikėtiną lygiagretų pajamingumo kreivės poslinkį (palūkanų normos rizikos parametrai nurodyti lentelėje), jautrumas palūkanų normos rizikai apskaičiuojamas dauginant bpv limito panaudojimą iš pagrįstai tikėtino palūkanų normos pokyčio. Pagrįstai tikėtinas metinis palūkanų normos pokytis (baziniais punktais) pateiktas lentelėje:

Pagrįstai tikėtinas metinis pokytis, bp	LTL	EUR	USD
2011 m.	100	50	50
2010 m.	100	50	50

Pajamingumo kreivės poslinkio įtaka remiantis anksčiau nurodytais parametrais yra priimtina Grupės ir Banko kapitalo ir grynojo pelno atžvilgiu (žr. lentelę žemiau):

Pajamingumo kreivės poslinkio įtaka:

Metai	Kapitalui		Pelnui
	Grupė	Bankas
2011	2 943	3 226	9 874
2010	2 235	2 114	8 379

2.4 Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika

Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika Grupėje yra nereikšminga. Nuosavybės vertybinių popierių rizika kyla dėl su akcijomis susietų obligacijų ir indėlių. Akcijų indeksų opcionai, parduoti mažmeniniam klientams, yra apdraudžiami įsigyjant atitinkamus opcionus iš finansinių institucijų. Atvira akcijų indeksų opcionų pozicija atsiranda dėl su akcijomis susietų obligacijų prekybos antrinėje rinkoje arba kai su akcijomis susieti indėliai yra nutraukiami anksčiau termino. Atvira opcionų pozicija, susijusi su tam tikra su akcijomis susietų obligacijų emisija, yra sumažinama, jeigu atviros pozicijos rinkos vertė yra didesnė nei 10 tūkst. eurų. Atvira opcionų pozicija, susijusi su atskiru su akcijomis susietu indėliu, yra sumažinama, jeigu nominali atviros pozicijos vertė yra didesnė nei 100 tūkst. eurų. Limitai atviroms pozicijoms nulemia, kad Banko patiriama nuosavybės vertybinių popierių rizika yra nereikšmingo dydžio. Per 2011 metys atviros akcijų opcionų pozicijos buvo nustatytų limitų ribose visoms su akcijomis susietų obligacijų ir indėlių emisijoms.

Nuosavybės vertybinių popierių poziciją taip pat sudaro DNB Investicijų valdymo investicinių fondų vienetai, kurie naudojami prekybai su įmonės klientais palaikyti. Grupė nevertina nuosavybės VP rizikos kilančios iš investicinių fondų vienetų, kadangi nereikšmingas investicinių vienetų kiekis yra laikomas ne pelnui uždirbti, o klientų sandorių vykdymui užtikrinti.

3. Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad Bankas nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų bei rizika patirti nuostolius dėl staigiai sumažėjusių finansinių išteklių (pvz., finansinės krizės pasekmė gali būti masinis indėlių atsiėmimas iš Banko ir delsimas vykdyti skolinius įsipareigojimus) ir dėl naujųų lėšų, skirtų ankstesnėms skoloms padengti, kainos padidėjimo. Likvidumo rizikos pasekmė gali būti Grupės nesugebėjimas laiku įvykdyti mokėjimų įsipareigojimus indėlininkams bei paskolų gavėjams. Likvidumo rizika kontroliuojama visos AB DNB banko Grupės mastu ir ribojama Lietuvos banko nustatytu likvidumo rodikliu bei limitais, nustatytais DNB rinkų padalinio Norvegioje.

75 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

Banko vadovybė nuolat stebi likvidumo situaciją finansinėse rinkose. Bankas yra pasiruošęs galimam likvidumo situacijos finansinėse rinkose blogėjimui, nes yra parengti aktualūs veiklos tęstinumo bei likvidumo nenumatytų aplinkybių atveju užtikrinimo planai.

76 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

3.1 Likvidumo rizikos valdymo procesas

Likvidumo rizikos valdymas skirstomas į ilgalaikį (1 metai) ir trumpalaikį (iki 1 mėnesio) rizikos valdymą. Trumpalaikio likvidumo tikslas – patenkinti kasdienį lėšų poreikį, užtikrinti privalomųjų atsargų reikalavimo vykdymą. Lietuvos Banko nustatyto likvidumo normatyvo vykdymą ir vidinių likvidumo limitų vykdymą. Trumpalaikis likvidumas palaikomas kasdien stebint likvidumo būklę, vykdant lėšų pritraukimą ir prekybą atitinkamomis finansinėmis priemonėmis likvidumo tikslas. Ilgalaikis likvidumas valdomas analizuojant prognozuojamus ateities pinigų srautus, atsižvelgiant į indėlių ir paskolų portfolio augimą bei galimus refinansavimo šaltinius.

Likvidumo rizikos vertinimas atliekamas analizuojant likvidumo spragą, atsižvelgiant į turto ir įsipareigojimų terminus, bei finansavimosi rodiklį. Likvidumo rizika yra ribojama nustatant vidinius limitus likvidumo spragai bei finansavimosi rodikliui. Šių limitų laikymasis stebimas kasdien, limitų panaudojimo ataskaitos periodiškai teikiamos Grupės valdymo organams.

Likvidumo spraga apskaičiuojama atsižvelgiant į Banko grynojo refinansavimo padėtį vienos savaitės ir vieno mėnesio laikotarpyje, taikant „iprastų verslo sąlygų“ principą. Likvidus turtas ir trumpalaikiai įsipareigojimai įtraukiami skaičiuojant atitinkamo laikotarpio (1 savaites arba 1 mėnesio) likvidumo spragą.

	2011 m. gruodžio 31 d.		2010 m. gruodžio 31 d.
	1 savaitė	1 mėn.	1 savaitė	1 mėn.
Likvidumo spraga (Grupės)	628,2	231,6	586,7	(532,1)
Limitas	(1 381,1)	(1 381,1)	(690,6)	(690,6)

Finansavimosi rodiklis atspindi Banko būklės stabilumą atsižvelgiant į finansavimąsi. Finansavimosi rodiklio limitas yra 0,85, t. y. ne mažiau kaip 85 % visų išduotų paskolų klientams turi būti padengiama ilgalaikiais įsipareigojimais ir kapitalu. Šis rodiklis parodo paskolų klientams dalį, kuri padengta ilgalaikiu finansavimu.

	2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
Finansavimosi rodiklis (Grupės)	1,15	0,90

35 pastaboje pateikiama Banko turto ir įsipareigojimų analizė pagal terminus, atskaitomybės sudarymo dieną likusius iki sutartyse numatytų terminų pabaigos, bei Lietuvos banko nustatyto likvidumo rodiklio analizė.

3.2. Finansavimosi būdai

Bankas turi galimybę pritraukti finansavimą minimaliais kaštais. Patronuojantis bankas DNB (skolinimosi reitingas suteiktas 2011 m. gruodžio 16 d. A+/Stable/F1 (Fitch Ratings) yra paskutinis galimas skolinimosi šaltinis, kuris gali suteikti Bankui finansavimą likvidumo krizės atveju. 2011 metų viduryje akcininkas ir Bankas pasirašė daugiavaliutinio finansavimo sutartį, pagal kurią akcininkas įsipareigoja suteikti finansavimą Bankui. Dėl šios priežasties Bankas itin padidino Lietuvos banko nustatyto likvidumo rodiklio lygį bei finansavimo rodiklio (kaip parodyta lentelėje auksčiau) lygį.

3.3. Neišvestinio finansinio turto pinigų srautai

Lentelėje pateikti nediskontuoti pinigų srautai atspindi su įsipareigojimais susijusias išmokas, parodytas sutartyje numatytomis nominaliomis vertėmis kartu su iki sutarties termino pabaigos sukauptomis palūkanomis.

Grupė

2011 m. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimai	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Daugiau nei 5 m.	Iš viso
Įsiskolinimai bankams	159 444	802 119	376 074	3 182 778	108 792	4 629 207
Įsiskolinimai klientams	3 554 072	657 014	870 460	83 021	22 682	5 187 249
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	31 188	18 349	78 577	-	128 114
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	812	819	40 721	-	42 352
Subordinuotos paskolos	30 903	7 790	5 019	537	-	44 249
Įsipareigojimai iš viso (iki sutarties galiojimo pabaigos datos)	3 744 419	1 498 923	1 270 721	3 385 634	131 474	10 031 171

77 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

Bankas

2011 m. gruodžio 31 d.	sipareigojimai	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Daugiau nei 5 m.	Iš viso
	siskolinimai bankams	159 444	802 119	376 074	3 182 778	108 792	4 629 207
	siskolinimai klientams	3 556 670	657 014	870 460	83 021	22 682	5 189 847
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	31 188	18 349	78 577	-	128 114
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	812	819	40 721	-	42 352
Subordinuotos paskolos	sipareigojimai iš viso (iki sutarties galiojimo pabaigos datos)	53,946	7 563	5 083	27 477	-	94 069
	3 770 060	1 498 696	1 270 785	3 412 574	131 474	10 083 589

Grupė

2010 m. gruodžio 31 d.	sipareigojimai	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Daugiau nei 5 m.	Iš viso
	siskolinimai bankams	1 412 477	822 543	874 372	2 201 870	174 441	5 485 703
	siskolinimai klientams	3 030 936	631 832	607 469	66 636	6 304	4 343 177
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	15 662	32 423	101 700	-	149 785
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	-	-	262 078	169 701	431 779
Subordinuotos paskolos	sipareigojimai iš viso (iki sutarties galiojimo pabaigos datos)	34 605	-	-	-	-	34 605
	4 478 018	1 470 037	1 514 264	2 632 284	350 446	10 445 049

Bankas

2010 m. gruodžio 31 d.	sipareigojimai	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Daugiau nei 5 m.	Iš viso
	siskolinimai bankams	1 412 477	822 543	874 372	2 201 870	174 441	5 485 703
	siskolinimai klientams	3 032 471	631 832	607 469	66 636	6 304	4 344 712
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	15 662	32 423	101 700	-	149 785
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	-	-	262 078	169 701	431 779
Subordinuotos paskolos	sipareigojimai iš viso (iki sutarties galiojimo pabaigos datos)	157 963	-	-	-	-	157 963
	4 602 911	1 470 037	1 514 264	2 632 284	350 446	10 569 942

3.4. Išvestinio finansinio turto pinigų srautai

Lentelėse pateikiami su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję pinigų srautai. Paprastai Grupė turi užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip valiutos pirkimo-pardavimo išankstiniai sandoriai ir valiutos apsikeitimo sandoriai, taip pat palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normos apsikeitimo ir palūkanų normos pasirinkimo sandoriai, bei akcijų išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip pasirinkimo sandoriai, susiję su akcijų indeksais.

a) Išvestinės finansinės priemonės, kurių atsiskaitymas vykdomas grynąja verte

2011 m. gruodžio 31 d.	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Daugiau nei 5 m.	Iš viso
Išvestinės finansinės priemonės, laikomos prekybai
- Valiutos išvestinės finansinės priemonės	25	-	-	-	-	25
- Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės	5 408	4 383	18 418	25 148	2 123	55 480
- Nuosavybės vertybinių popierių išvestinės finansinės priemonės	543	-	-	-	-	543
- Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės	-	-	-	-	-	-
- Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	771	-	-	-	-	771
Iš viso	6 747	4 383	18 418	25 148	2 123	56 819

78 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d.	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Daugiau nei 5 m.	Iš viso
Išvestinės finansinės priemonės, laikomos prekybai
- Valiutos išvestinės finansinės priemonės	245	-	-	-	-	245
- Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės	11 578	6 708	28 554	40 136	3 099	90 075
- Nuosavybės vertybinių popierių išvestinės finansinės priemonės	3 799	-	-	-	-	3 799
- Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės	-	-	-	-	-	-
- Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	1 445	-	-	-	-	1 445
Iš viso	17 067	6 708	28 554	40 136	3 099	95 564

b) Išvestinės finansinės priemonės, kurių atsiskaltymas vykdomas bruto vertėmis

2011 m. gruodžio 31 d.
Išvestinės finansinės priemonės, laikomos prekybai	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Iš viso
Valiutos išvestinės finansinės priemonės
Išmokos	1 001 266	973 082	341 733	0	2 316 081
Įplaukos	999 542	971 843	340 929	0	2 312 314
Išmokos, iš viso	1 001 266	973 082	341 733	0	2 316 081
Įplaukos, iš viso	999 542	971 843	340 929	0	2 312 314
2010 m. gruodžio 31 d.
---	---	---	---	---	---
Išvestinės finansinės priemonės, laikomos prekybai	Iki 1 mėn.	Nuo 1 iki 3 mėn.	Nuo 3 iki 12 mėn.	Nuo 1 iki 5 m.	Iš viso
Valiutos išvestinės finansinės priemonės
Išmokos	670 389	724 716	386 418	2 057	1 783 580
Įplaukos	670 164	724 932	389 561	2 055	1 786 712
Išmokos, iš viso	670 389	724 716	386 418	2,057	1 783 580
Įplaukos, iš viso	670 164	724 932	389 561	2 055	1 786 712

3.5. Nebalansiniai straipsniai

Nebalansinių straipsnių analizė pagal likusį terminą pateikiama žemiau:

Grupė
	Iki metų	Nuo 1 iki 5 metų	Virš 5 metų	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
Garantijos	135 932	121 569	2 545	260 046
Akredityvai	2 084	1 122	-	3 206
Kreditavimo įsipareigojimai	551 655	243 740	6 994	802 389
Įsipareigojimai pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis	2 292	-	-	2 292
Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis	1 266	1 049	-	2 315
Kiti įsipareigojimai	4 961	4 019	4 816	13 796
Iš viso	698 190	371 499	14 355	1 084 044

79 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d.
Garantijos	111 962	76 043	2 294	190 299
Akredityvai	5 793	-	-	5 793
Kreditavimo įsipareigojimai	450 015	337 599	15 495	803 109
Įsipareigojimai pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis	2 683	-	-	2 683
Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis	1 148	2 006	-	3 154
Kiti įsipareigojimai	4 372	3 023	3 714	11 109
Iš viso	575 973	418 671	21 503	1 016 147
Bankas
	Iki metų	Nuo 1 iki 5 metų	Virš 5 metų	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
Garantijos	173 801	334 036	2 545	510 382
Akredityvai	2 084	1 122	-	3 206
Kreditavimo įsipareigojimai	591 344	603 852	6 994	1 202 190
Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis	1 320	1 049	-	2 369
Kiti įsipareigojimai	4 399	4 019	4 816	13 234
Iš viso	772 948	944 078	14 355	1 731 381
2010 m. gruodžio 31 d.
Garantijos	154 630	364 220	2 294	521 144
Akredityvai	5 793	-	-	5 793
Kreditavimo įsipareigojimai	450 515	478 451	15 495	944 461
Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis	1 369	2 064	-	3 433
Kiti įsipareigojimai	2 964	3 023	3 714	9 701
Iš viso	615 271	847 758	21 503	1 484 532

4. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės

Lentelėje pateikiamos balansinės ir tikrosios vertės tų finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų straipsnių, kurie Banko balansinėje ataskaitoje nėra atvaizduoti tikrąja verte. Apskaičiuota tikroji vertė parodo diskontuotą prognozuojamų būsimųjų pinigų srautų vertę, kurią tikimasi gauti. Tikėtini pinigų srautai diskontuojami naudojant dabartines rinkos palūkanų normas (VILIBOR arba LIBOR) atėmus arba pridėjus esamą maržą panašiems produktams ir taip nustatant tikrąją vertę.

2011 m. gruodžio 31 d.	Grupė		Bankas
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Turtas
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų, iš jų:	8 524 185	7 757 220	8 882 706	7 980 458
-Paskolos individualiems klientams	3 937 937	3 583 620	3 937 937	3 537 947
-Paskolos verslo klientams	4 586 203	4 173 558	4 652 224	4 179 681
-Paskolos ir gautinos sumos iš finansų institucijų	45	41	292 545	262 830
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos, iš jų:	295,823	269 206	-	-
- Individualūs klientai	30 977	28 190	-	-
- Verslo klientai	264 846	241 016	-	-
Įsipareigojimai
Įsiskolinimai bankams	4 506 051	4 503 645	4 506 051	4 503 645
Įsiskolinimai klientams	5 146 575	5 146 470	5 149 173	5 149 068
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	114 954	122 613	114 954	122 613
Subordinuotos paskolos	38 544	35 932	38 544	35 932

80 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d.

2010 m. gruodžio 31 d.	Grupė		Bankas
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Turtas
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų, iš jų:	8 731 999	7 879 456	9 290 610	8 385 372
-Paskolos individualiems klientams	4 094 500	3 695 549	4 094 500	3 695 549
-Paskolos verslo klientams	4 637 432	4 183 847	4 647 782	4 194 922
-Paskolos ir gautinos sumos iš finansų institucijų	67	60	548 328	494 901
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos, iš jų:	385 475	346 241	-	-
- Individualūs klientai	33 857	30 545	-	-
- Verslo klientai	351 618	315 696	-	-
Įsipareigojimai
Įsiskolinimai bankams	5 327 814	5 228 169	5 327 814	5 228 169
Įsiskolinimai klientams	4 334 713	4 285 271	4 336 248	4 286 806
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	151 563	141 256	151 563	141 256
Subordinuotos paskolos	403 622	378 428	403 622	378 428

Lentelėse žemiau apibendrintas Banko finansinis turtas ir įsipareigojimai. Finansiniai instrumentai pateikti trimis tikrosios vertės lygiais:

Lygis 1: identiško turto ar įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviose rinkose.

Lygis 2: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė; visi kintamieji, turintys reikšmingą įtaką užfiksuotai tikrąjai vertei, yra tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai prieinami rinkoje.

Lygis 3: tikroji vertė apskaičiuota tokiais vertinimo metodais, kurių kintamieji, turintys reikšmingą įtaką užfiksuotai tikrąjai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis.

Visų banko turimų išvestinių finansinių instrumentų tikroji vertė priskirta Lygiui 2. Didžiausią jų dalį sudaro palūkanų normos apskeitimo ir valiutos išvestiniai sandoriai, kurie perkainojami diskontuotų pinigų srautų arba dabartinės vertės metodu bei naudojant Black and Scholes modelį (pasirinkimo sandoriams). Visais atvejais vertinimas pagrįstas rinkoje prieinamais kintamaisiais.

Skolos vertybinio popierių kainos atitinka rinkos kotiruotes, o atvejais, kai tam tikram vertybiniam popieriui nėra aktyvios rinkos; kainai nustatyti naudojamas modelis.

2011 metais nebuvo finansinių instrumentų perklasifikavimo iš vieno lygio į kitą.

Bankas

2011 m. gruodžio 31 d.	Lygis 1	Lygis 2	Lygis 3	Iš viso
Finansinis turtas
Valiutų ateities (angl. forward), apskeitimo (angl. swap), pasirinkimo (angl. put call) sandoriai	-	4 830	-	4 830
Palūkanų normos apskeitimo (angl. swap), apribojimo (angl. collar) sandoriai	-	6 013	-	6 013
Su akcijų indeksais susieti pasirinkimo sandoriai	-	551	-	551
Su žaliavomis susieti pasirinkimo sandoriai	-	-	-	-
Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	-	139	-	139
	-	11 533	-	11 533
Kitas prekybinis finansinis turtas
Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	32 189	-	-	32 189
Bankų skolos vertybiniai popieriai	-	-	-	-
	32 189	-	-	32 189
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas
Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	388 287	-	-	388 287
Kiti skolos vertybiniai popieriai	-	-	-	-
	388 287	-	-	388 287
Finansinis turtas, skirtas parduoti
Kiti skolos vertybiniai popieriai	-	-	-	-
Nekotiruojami vertybiniai popieriai (nuosavybės vertybiniai popieriai)	915	-	-	915
	915			915
	421 391	11 533	0	432 924

Finansiniai įsipareigojimai

81 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

Valiutų ateities (angl. forward), apsikeitimo (angl. swap), pasirinkimo (angl. put call) sandoriai	-	546	-	546
Palūkanų normos apsikeitimo (angl. swap), apribojimo (angl. collar) sandoriai	-	30 175	-	30 175
Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	-	742	-	742
		31 463	-	31 463

Grupės duomenys iš esmės nesiskiria; daugiausia skirsis 4,543 mln. LTL didesnė skolos vertybinių popierių pozicija portfelyje, skirtame parduoti, įtraukiama į Lygi 1 (16 pastaba).

Bankas

2010 m. gruodžio 31 d.	Lygis 1	Lygis 2	Lygis 3	Iš viso
Finansinis turtas
Valiutų ateities (angl. forward), apsikeitimo (angl. swap), pasirinkimo (angl. put call) sandoriai	-	8 180	-	8 180
Palūkanų normos apsikeitimo (angl. swap), apribojimo (angl. collar) sandoriai	-	11 856	-	11 856
Su akcijų indeksais susieti pasirinkimo sandoriai	-	4 214	-	4 214
Su žaliavomis susieti pasirinkimo sandoriai	-	-	-	-
Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	-	433	-	433
	-	24 683	-	24 683
Kitas prekybinis finansinis turtas
Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	30 027	-	-	30 027
Bankų skolos vertybiniai popieriai	150	-	-	150
	30 177	-	-	30 177
Tikraja verte vertinamas finansinis turtas
Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	445 503	-	-	445 503
Kiti skolos vertybiniai popieriai	13 995	-	-	13 995
	459 498	-	-	459 498
Finansinis turtas, skirtas parduoti
Kiti skolos vertybiniai popieriai	317 600	-	-	317 600
Nekotiruojami vertybiniai popieriai (nuosavybės vertybiniai popieriai)	896	-	-	896
	318 496	-	-	318 496
	808 171	24 683	0	832 854
Finansiniai įsipareigojimai
Valiutų ateities (angl. forward), apsikeitimo (angl. swap), pasirinkimo (angl. put call) sandoriai	-	10 569	-	10 569
Palūkanų normos apsikeitimo (angl. swap), apribojimo (angl. collar) sandoriai	-	49 848	-	49 848
Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	-	1 445	-	1 445
	-	61 862	-	61 862

Grupės duomenys iš esmės nesiskiria; daugiausiai skirsis 4,729 tūkst. Lt didesnė skolos vertybinių popierių pozicija portfelyje, skirtame parduoti, įtraukiama į 1 lygį (16 pastaba).

5. Operacinė rizika

Operacinę riziką Bankas apibrėžia kaip riziką patirti tiesioginių arba netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų ir procedūrų, technologijų, darbuotojų veiksmų ar išorinių veiksnų.

Operacinė rizika Grupėje valdoma vadovaujantis Operacinės rizikos valdymo politika, kuri nustato minimalius reikalavimus operacinės rizikos valdymui ir kontrolei, apibrėžia šios rizikos valdymo metodiką, kontrolės procesus ir atsakomybės lygius.

Operacinės rizikos valdymas Grupėje yra decentralizuotas, t. y. atskirų padalinių vadovai yra atsakingi už operacinės rizikos valdymą savo padaliniuose.

Grupė valdo operacinę riziką ją prisiimdama (šiuo atveju, įvertinus tikėtinus nuostolius dėl operacinės rizikos įvykių operacinei rizikai sudaromi specialieji atidėjiniai), mažindama (draudžiantis (Grupė draudžiasi Bankinių rizikų draudimu tarptautinėje

82 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

rinkoje), įgyvendinant vidaus kontrolės priemones), pirkdama paslaugas iš trečiųjų šalių ir išvengdama rizikos. Grupės valdymo organams kas ketvirtį teikiama informacija apie patirtus operacinės rizikos nuostolius.

Bankas yra įdiegęs tris operacinės rizikos valdymo metodus – operacinės rizikos įvykių ir nuostolių deklaravimą, t. y. visi operacinės rizikos įvykiai yra nedelsiant registruojami ir kaupiami centralizuotoje sistemoje vienu iš rizikos inventorizacijos metodų – įsivertinimu ir rizikos vertinimu, skirtu potencialios rizikos numatymui, ir pagrindinių rizikos indikatorių metodu, identifikuojančiu operacinės rizikos tendencingumą.

Bankas skiria daug dėmesio veiklos tęstinumui užtikrinti; yra parengęs ir reguliariai išbando krizių valdymo bei veiklos tęstinumo užtikrinimo planus ir IT paslaugų atstatymo procedūras. Be to, siekiant užtikrinti nepertraukiamą IT sistemą veiklą ir duomenų saugumą, visi kritiniai IT komponentai yra dubluojami.

2011 m. Grupė toliau vystė operacinės rizikos valdymo ir kontrolės sistemas. Efektyvus operacinės rizikos valdymas Grupėje yra pagrįstas kiekvieno darbuotojo sąmoningumu, rizikos suvokimu ir išmanymu. Todėl Grupė sistemingai stiprino naujų darbuotojų rizikos supratimą, rengdama operacinės rizikos mokymus. 2011 m. gegužės–birželio mėn. Bankas, naudodamas AB DNB banko Grupės metodiką, atliko išsamų operacinės ir verslo rizikų vertinimą (apimantį visas pagrindines Banko veiklos kryptis ir įvertinantį reikšmingiausias potencialias rizikas bei sudarantį rizikos mažinimo priemonių planus). 2011 m. pabaigoje Banke buvo įkurtas naujas Operacinės rizikos departamentas, siekiant sustiprinti operacijų vidaus kontrolės funkciją, sisteminę paskesnę kontrolę nukreipiant į kritiškiausią kasdienę bankinę veiklą, įskaitant kreditavimą.

Kadangi 2011 m. Bankas toliau intensyviai ruošėsi pereiti prie naujos pagrindinės informacinės sistemos, metų pabaigoje pradėtas naujos sistemos poveikio Banko veiklai (verslo, vidaus ir informacinių technologijų procesams) rizikos vertinimas, siekiant išsiaiškinti didžiausias galimas grėsmes ir numatyti priemones potencialiai rizikai valdyti.

6. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Greta periodinio rizikų vertinimo ir kapitalo poreikio apskaičiavimo Grupė atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis kredito, likvidumo, rinkos (palūkanų normos ir valiutos kurso), verslo ir operacinei rizikai. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas – įvertinti, ar Grupės kapitalo pakanka atlyginti tuos neįprastus nuostolius, kurių galima patirti, jeigu pasitvirtintų testavimo prielaidos, ir parengti Grupės veiksmų nenumatytais atvejais planą. Siekiant įvertinti nuostolius, kurie gali būti patirti dėl pirmiau išvardytų rizikų pasireiškimo, naudojami standartinis, galimas ir blogiausias scenarijai.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai pateikiami Grupės valdymo organams kas ketvirtį.

7. Kapitalo valdymas

AB DNB banko Grupės kapitalas apskaičiuojamas ir paskirstomas rizikoms, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiomis nuostatomis. Grupės kapitalo valdymo tikslai:

1) Laikytis Lietuvos banko nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų bei pagrindinio akcininko nustatytų aukštesnių siektinų kapitalo pakankamumo reikalavimų.
2) Užtikrinti Banko ir Grupės veiklos tęstinumą, gražą akcininkams bei naudą kitoms suinteresuotoms šalims.
3) Skatinti Grupės verslo vystymą tvirtos kapitalo bazės pagalba.

Kiekvieną ketvirtį priežiūros institucijai teikiama informacija apie kapitalo pakankamumą, vadovaujantis Lietuvos Banko reikalavimais.

Grupės kapitalas skirstomas į 2 lygius:

1) 1 lygio kapitalą sudaro įregistruotas kapitalas, emisiinis skirtumas, privalomas rezervas, praėjusių finansinių metų nepaskirstytas pelnas, einamųjų metų audituotas pelnas, patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime, neigiamas perkainojimo rezervas, sumažinti nematerialiuoju turtu ir dalimi investicijų į finansines institucijas.
2) 2 lygio kapitalą sudaro subordinuotos paskolos, kiti rezervai, sumažinti dalimi investicijų į finansines institucijas.

Pagal riziką įvertintas turtas apskaičiuojamas naudojant rizikos svorius, kurie priskiriami klasėms pagal turto pobūdį ir sandorio šalies tipą, atsižvelgiant taip pat į užtikrinimo priemones ir garantijas, kurios pripažintos tinkamomis rizikos mažinimui. Panašiai, su tam tikrais patikslinimais, pagal riziką vertinamos nebalansinės pozicijos.

Lentelėje pateikiama kapitalo sudėtis, Banko ir Grupės rodikliai už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Lietuvos banko nurodymu, AB DNB bankui 2010 m. gruodžio 31 d. galiojo minimalus 10 proc. kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimas, o 2011 m. gruodžio 31 d. – 8 proc. Per šiuos dvejus metus Grupė laikėsi jai keliamų kapitalo reikalavimų.

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
I lygio kapitalas	1 225 199	858 532	1 172 241	851 964
II lygio kapitalas	15 899	326 654	-	324 850
Kapitalo iš viso	1 241 098	1 185 186	1 172 241	1 176 814
Rizikingi aktyvai	8 163 475	8 537 800	8 410 975	9 019 620
I lygio kapitalo pakankamumo rodiklis, %	15,01	10,06	13,94	9,45
Kapitalo pakankamumo rodiklis, %	15,20	13,88	13,94	13,05

83 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS (tęsinys)

Kapitalo reikalavimai

Banko ir Grupės kapitalo poreikio apskaičiavimui kredito, rinkos ir operacinei rizikai pagal priežiūros institucijos reikalavimus, naudojamas standartizuotas metodas. Kapitalo poreikiui kredito rizikai apskaičiuoti Bankas naudoja reitingavimo agentūrų Fitch Ratings arba Moody's reitingus sandorio šalies rizikai vertinti.

Pozicijų, kurių pagrindu skaičiuojamas kapitalo poreikis kredito rizikai, ir pripažįstamų užtikrinimo priemonių pasiskirstymas pagal pozicijų grupes:

	Grupė			Bankas
	Pozicijos vertė atėmus vertės koregavimus	Pozicija užtikrinta: Pripažįsta-momis užtikrinimo priemonėmis	Garanti-jomis	Pozicijos vertė atėmus vertės koregavimus	Pozicija užtikrinta: Pripažįsta-momis užtikrinimo priemonėmis	Garanti-jomis
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos	445 572			441 029
Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos	753 440			753 440
Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos	66 059	616	8 623	62 800	616	8 623
Institucijų pozicijos	873 806			873 806
Įmonių pozicijos	3 958 087	34 706	47 439	4 835 308	34 666	47 104
Mažmeninės pozicijos	1 742 930	21 355	53 832	1 630 180	21 395	54 167
Nekilnojamuoju turtu užtikrintos pozicijos	2 484 765	2 484 765		2 484 939	2 484 939
Pradelstos pozicijos	879 260		23 772	792 443		23 772
Kitos pozicijos	664 723			580 465
Iš viso	11 868 642	2 541 442	133 666	12 454 410	2 541 616	133 666

Pozicijų sumų, padengtų pripažįstamomis užtikrinimo priemonėmis, vertės parodytos po nepastovumo korekcijų. 2011 m. ir 2010 m. Bankas ir Grupė neturėjo pozicijų, padengtų kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Po to, kai buvo įdiegtas ICAAP, Grupė pradėjo skaičiuoti vidaus kapitalą rizikos, kurioms nėra skaičiuojamas arba nepilnai skaičiuojamas I-os pakopos kapitalo poreikis.

ICAAP principai yra vieningi visoje tarptautinėje DNB grupėje.

Koncentracijos rizika yra vertinama turto grupėms, susijusioms su kredito rizika ir matuojama naudojant Hirschman-Herfindahl indeksą. Greta skolinimo limitų nustatymo Grupė taip pat skaičiuoja vidaus kapitalo poreikį koncentracijos rizikai, atsižvelgdama į nustatytą rizikos lygį.

Likutinė rizika – tai rizika, kad Banko ir Grupės kredito rizikos mažinimo priemonės bus mažiau efektyvios nei tikėtasi. Bankas daro prielaidą apie rizikingų aktyvų padidėjimą, taigi ir aukštesnį kapitalo poreikį dėl likutinės rizikos pasireiškimo.

Kapitalo poreikis pagal priežiūros institucijos reikalavimus skaičiuojamas prekybos knygoje įvardytai palūkanų normos rizikai, Grupė papildomai įvertina ir apskaičiuoja vidaus kapitalo poreikį palūkanų normos rizikai, įvardytai bankinėje knygoje. Skaičiavimo metodas ir parametrai naudojami tie patys kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis blogiausio scenarijaus atveju.

Pagrindiniai parametrai, naudojami verslo rizikos vertinimui, yra BVP svyravimas, Banko rinkos dalies pokyčiai. Maržos pokyčio rizika – tai kaštai, kuriuos bankas galėtų patirti dėl turto ir įsipareigojimų maržų fiksavimo terminų neatitikimo. Banko turto palūkanų marža yra užfiksuota ilgesniam terminui nei įsipareigojimų, todėl įsipareigojimai perkainojami dažniau. Taip iškyla rizika, kad Banko pinigų kaina virš palūkanų normos bazės (marža) turtui ir įsipareigojimams bus užfiksuota skirtinguose lygiuose ir tokiu būdu Bankas gali patirti papildomų kaštų.

Vidaus kapitalo poreikį Bankas apskaičiuoja koreguodamas I-os pakopos kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal priežiūros institucijos reikalavimus, kapitalo sumomis rizikos, identifikuotomis ICAAP metu.

84 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

SEGMENTŲ INFORMACIJA

Grupė yra skirstoma į šiuos pagrindinius verslo segmentus, remiantis produktų, paslaugų ir teisine organizacija: bankinės veiklos, lizingo, investicijų valdymo ir nekilnojamojo turto tarpininkavimo. Verslo segmentų tarpusavio operacijos atliekamos įprastais komerciniais terminais ir sąlygomis. Paprastai dėl lėšų tarp segmentų realokavimo atsiranda lėšų pervedimo išlaidos, kurios parodomos veiklos pajamose. Pajamų iš operacijų su vienu išoriniu klientu ar sandorio šalimi, kurios sudarytų 10 proc. ar daugiau Grupės bendrųjų pajamų, 2011 m. ir 2010 m. nebuvo.

2011 m. gruodžio 31 d.

	Bankinės operacijos	Lizingas	Investicijų valdymas	Nekilnoja-mojo turto tarpininkavimas	Nekilnojamo turto valdymas, plėtra ir pardavimas	Perklasifi-kavimai	Grupė
Išorinės	384 705	19 291	197	-	-	-	404 193
Vidinės	13 715	27	5	-	-	(13 747)	-
Palūkanų pajamos	398 420	19 318	202	-	-	(13 747)	404 193
Išorinės	(172 785)	-	(3)	-	-	-	(172 788)
Vidinės	(6)	(12 352)	-	(3)	(1 360)	13 721	-
Palūkanų išlaidos	(172 791)	(12 352)	(3)	(3)	(1 360)	13 721	(172 788)
Išorinės	211 920	19 291	194	-	-	-	231 405
Vidinės	13 709	(12 325)	5	(3)	(1 360)	(26)	-
Grynosios palūkanų pajamos	225 629	6 966	199	(3)	(1 360)	(26)	231 405
Išorinės	88 368	6 861	4 923	499	-	(9 326)	91 325
Vidinės	7 824	(3 928)	(979)	146	(1)	(3 062)	-
Kitos grynosios veiklos pajamos	96 192	2 933	3 944	645	(1)	(12 388)	91 325
Išorinės	(151 048)	4 059	(1 104)	(612)	(1 999)	-	(150 704)
Vidinės	(85)	(2 838)	(105)	(29)	(31)	3 088	-
Administracinės ir kitos išlaidos (pajamos)	(151 133)	1 221	(1 209)	(641)	(2 030)	3 088	(150 704)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(13 491)	(411)	(28)	(26)	(2)	-	(13 958)
Vertės sumažėjimas ir kiti atidėjiniai	(84 542)	217	-	-	1 547	-	(82 778)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	72 655	10 926	2 906	(25)	(1 846)	(9 326)	75 290
Pelno mokestis	(1 067)	-	-	-	-	-	(1 067)
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis	-	-	39	-	-	-	39
Grynasis pelnas (nuostoliai)	71 588	10 926	2 945	(25)	(1 846)	(9 326)	74 262
Ilgalaikio turto pirkimai	7 738	-	-	13	5	-	7 756
Grynasis turtas (akcininkų nuosavybė)	1 308 552	73 516	7 640	1 243	71 616	(156 009)	1 306 558
Iš viso turto	11 242 806	370 916	7 999	1 628	139 453	(574 408)	11 188 394
Iš viso įsipareigojimų	9 934 254	297 400	359	385	67 837	(418 399)	9 881 836

85 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

SEGMENTŲ INFORMACIJA (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d.

	Bankinės operacijos	Lizingas	Investicijų valdymas	Nekilnoja-mojo turto tarpininkavimas	Nekilnojamo turto valdymas plėtra ir pardavimas	Perklasifi-kavimai	Grupė
Išorinės	423 626	21 106	237	-	-	-	444 969
Vidinės	11 643	42	1	-	-	(11 686)	-
Palūkanų pajamos	435 269	21 148	238	-	-	(11 686)	444 969
Išorinės	(197 980)	(5 065)	(3)	-	-	-	(203 048)
Vidinės	(14)	(11 583)	-	(9)	(51)	11 657	-
Palūkanų išlaidos	(197 994)	(16 648)	(3)	(9)	(51)	11 657	(203 048)
Išorinės	225 646	16 041	234	-	-	-	241 921
Vidinės	11 629	(11 541)	1	(9)	(51)	(29)	-
Grynosios palūkanų pajamos	237 275	4 500	235	(9)	(51)	(29)	241 921
Išorinės	71 375	1 267	4 117	615	-	(1 648)	75 726
Vidinės	6 008	(4 976)	(762)	99	-	(369)	-
Kitos grynosios veiklos pajamos	77 383	(3 709)	3 355	714	-	(2 017)	75 726
Išorinės	(158 786)	(8 953)	(941)	(751)	(509)	(825)	(170 765)
Vidinės	(133)	(91)	(104)	(44)	1 312	(940)	-
Administracinės ir kitos išlaidos (pajamos)	(158 919)	(9 044)	(1 045)	(795)	803	(1 765)	(170 765)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(15 224)	(1 554)	(45)	(66)	-	-	(16 889)
Vertės sumažėjimas ir kiti atidėjiniai	(303 976)	(8 443)	-	(58)	(7 731)	77 140	(243 068)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(163 461)	(18 250)	2 500	(214)	(6 979)	73 329	(113 075)
Pelno mokestis	(2)	-	-	-	-	-	(2)
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis	-	-	(16)	-	-	-	(16)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(163 463)	(18 250)	2 484	(214)	(6 979)	73 329	(113 093)
Ilgalaikio turto pirkimai	2 652	-	10	8	1	-	2 671
Grynasis turtas (akcininkų nuosavybė)	860 512	(58 187)	6 675	1 268	29 905	25 199	865 372
Iš viso turto	11 299 584	495 100	7 024	1 648	40 322	(664 127)	11 179 551
Iš viso įsipareigojimų	10 439 072	553 287	349	380	10 417	(689 326)	10 314 179

Grupė veikia viename geografiniame segmente – Lietuvoje.

Pagrindinės Grupės laikotarpio sąnaudos įsigyti turtui, kurį tikimasi naudoti ilgiau nei vieną laikotarpį (nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai bei nematerialusis turtas), priklauso geografiniam segmentui „Lietuva".

86 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Palūkanų pajamos:
už paskolas ir gautinas sumas iš bankų	11 446	3 681	11 446	3 681
už paskolas ir gautinas sumas iš klientų	360 446	393 393	374 161	405 036
už finansinės nuomos (lizingo) gautinas sumas	19 291	21 106	-	-
už prekybinius vertybinius popierius	1 372	5 258	1 372	5 021
už vertybinius popierius skirtus parduoti	2 049	3 172	1 852	3 172
Iš viso	394 604	426 610	388 831	416 910
Už vertybinius popierius, vertinamus tikrąja verte	9 589	18 359	9 589	18 359
Iš viso palūkanų pajamų	404 193	444 969	398 420	435 269
Palūkanų išlaidos
už įsiskolinimus bankams	104 242	100 834	104 242	95 770
už indėlius ir kitas grąžintinas lėšas klientams	32 692	46 345	32 698	46 358
už išleistus skolos vertybinius popierius	5 613	28 114	5 613	28 114
už subordinuotąsias paskolas	9 800	10 422	9 800	10 422
privalomojo indėlių draudimo išlaidos	20 441	17 333	20 438	17 330
Iš viso palūkanų išlaidų	172 788	203 048	172 791	197 994
Grynosios palūkanų pajamos	231 405	241 921	225 629	237 275

2 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR KOMISINIŲ PAJAMOS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Paslaugų ir komisinių pajamos:
pavesto valdyti turto	1 075	1 282	1 075	1 282
už pinigų pervedimo operacijas	33 524	29 842	33 590	29 878
už mokėjimo kortelių paslaugas	25 448	18 029	25 448	18 029
už operacijas vertybiniais popieriais	1 885	2 358	1 916	2 376
už valiutos (EUR) keitimą	7 118	6 459	7 118	6 459
už patikėtinių ir kitą pasitikėjimu grindžiamą veiklą	5 554	4 479	650	367
už garantijas	3 471	2 942	6 406	7 494
už tarpininkavimą	4 840	2 394	6 719	3 537
kitos	6 392	6 988	8 519	6 457
Iš viso paslaugų ir komisinių pajamų	89 307	74 773	91 441	75 879
Paslaugų ir komisinių išlaidos:
už pinigų pervedimo operacijas	1 583	1 595	1 583	1 595
už mokėjimo kortelių paslaugas	14 311	13 083	14 311	13 083
už operacijas vertybiniais popieriais	872	303	872	303
už valiutos (EUR) keitimą	1 818	489	1 818	489
už patikėtinių ir kitą pasitikėjimu grindžiamą veiklą	263	400	263	400
kitos	636	804	238	169
Iš viso paslaugų ir komisinių išlaidų	19 483	16 674	19 085	16 039
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos	69 824	58 099	72 356	59 840

87 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

3 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) IŠ OPERACIJŲ VERTYBINIAIS POPIERIAIS IR IŠVESTINĖMIS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Prekybiniai vertybiniai popieriai
Skolos vertybiniai popieriai:
Realizuotas pelnas (nuostolis)	4 181	8 059	4 181	8 059
Nerealizuotas pelnas (nuostolis)	(735)	131	(735)	131
Grynasis pelnas (nuostolis) iš prekybinių vertybinių popierių	3 446	8 190	3 446	8 190
Išvestinės finansinės priemonės
Realizuotas pelnas (nuostolis)	(19 703)	12 691	(19 703)	12 691
Nerealizuotas pelnas (nuostolis)	18 157	(27 375)	18 157	(27 375)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš išvestinių finansinių priemonių	(1 546)	(14 684)	(1 546)	(14 684)
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti (31 pastaba)
Skolos vertybinių popierių realizuotas pelnas (nuostolis)	(90)	120	(112)	83
Fondų vienetų realizuotas pelnas (nuostolis)	-	4	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis) iš vertybinių popierių, skirtų parduoti	(90)	124	(112)	83
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai
Realizuotas pelnas (nuostolis)	1 324	1 055	1 324	1 055
Nerealizuotas pelnas (nuostolis)	(4 416)	886	(4 416)	886
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tikraja verte vertinamų vertybinių popierių	(3 092)	1 941	(3 092)	1 941
Realizuotas pelnas (nuostolis) iš operacijų su išleistais skolos vertybiniais popieriais	517	2 672	517	2 672
Grynasis pelnas (nuostolis) iš nuosavybės vertybinių popierių pardavimo	-	-	1 069	-
Gauti dividendai	12	12	1 827	1 660
Iš viso	(753)	(1 745)	2 109	(138)

4 PASTABA VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR KITI ATIDĖJINIAI

	Grupė		Bankas
	2011	2010	2011	2010
Paskolų vertės sumažėjimas:
Grynasis vertės sumažėjimo nuostolių padidėjimas (sumažėjimas)	86 358	237 348	86 358	224 619
Atgautos anksčiau nurašytos paskolos	(4 027)	(2 405)	(4 027)	(2 405)
Viso paskolų vertės sumažėjimas	82 331	234 943	82 331	222 214
Vertės sumažėjimas finansinio lizingo gautinoms sumoms (18 pastaba)	(1 587)	(44 193)	-	-
Vertės sumažėjimas kitam turtui	1 519	52 347	1 696	(28)
Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas	-	-	-	81 819
Atidėjinių sąnaudos garantijoms	515	(29)	(8 848)	(40 859)
Iš viso	82 778	243 068	75 179	263 146

88 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

5 PASTABA KITOS PAJAMOS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Gautos pardavus kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą ir kitas užtikrinimo priemones	6 296	8 221	1 333	625
Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos	437	676	511	727
Už IT vystymo paslaugas	6 659	7 332	6 659	7 332
Už veiklos lizingą	350	1 607	-	-
Kitos	4 762	3 765	3 386	3 252
Iš viso	18 504	21 601	11 889	11 936

6 PASTABA PERSONALO IŠLAIDOS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Darbo užmokesčio išlaidos	63 266	57 245	61 416	55 783
Socialinio draudimo išlaidos	21 439	19 527	20 840	19 100
Kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių išlaidos	2 307	2 452	2 237	2 413
Kitos	6 952	6 681	6 952	6 681
Iš viso	93 964	85 905	91 445	83 977

7 PASTABA NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Nematerialaus turto amortizacija	1 847	2 259	1 776	2 030
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas	12 111	14 630	11 715	13 194
Iš viso	13 958	16 889	13 491	15 224

8 PASTABA KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Patalpų nuoma ir eksploatacija	15 098	15 081	14 980	14 997
Transporto, pašto ir ryšių paslaugų išlaidos	9 964	8 472	9 544	8 191
Reklama ir marketingas	6 621	3 171	6 442	3 049
Biuro įrangos eksploatacinės išlaidos	11 211	15 873	11 117	15 787
Pinigų inkasavimo, konsultavimo ir kitų paslaugų išlaidos	4 213	9 644	4 073	9 403
Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	11 692	15 204	11 032	13 520
Išlaidos perimtam turtui	3 605	14 129	3 167	332
Kitos išlaidos	12 490	23 280	11 222	21 599
Iš viso	74 894	104 854	71 577	86 878

89 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

9 PASTABA PELNO MOKESTIS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Apskaičiuotas pelno mokestis	(1 067)	(2)	(1 067)	(2)
Atidėtojo pelno mokesčio turto pokytis (žr. žemiau)	39	(16)	-	-
Iš viso	(1 028)	(18)	(1 067)	(2)

Pelno mokestis, tenkantis Grupės ir Banko pelnui prieš mokesčius, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų taikant pagrindinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta žemiau:

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius	75 290	(113 075)	82 018	(122 631)
Mokestis taikant 15 % tarifą	11 294	16 961	12 303	18 395
Neapmokestinamos pajamos	(4 568)	4 437	(3 095)	3 996
Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	5 140	(9 946)	4 032	(16 888)
Apmokestinamos VP pajamos	-	(2 577)	-	(2 571)
Ankščiau nepripažinto atidėto mokesčio turto pasikeitimas	(11 850)	(8 893)	(13 263)	(2 934)
Praėjusiu metų pelno mokesčio koregavimas	(1 044)	-	(1 044)	-
Pelno mokestis	(1 028)	(18)	(1 067)	(2)

Atidėtojo pelno mokesčio turto judėjimas

Likutis metų pradžioje	30 184	30 457	30 188	30 446
Atidėtas mokestis (apskaitomas per nuosavybę) (31 pastaba)	(384)	(258)	(384)	(258)
Pajamos (sąnaudos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	39	(16)	-	-
Likutis metų pabaigoje	29 839	30 184	29 804	30 188

2011 m. 0 Lt atidėto mokesčio tenka nuosavybėje apskaitomam skirtų parduoti vertybinių popierių perkainavimui (2010 m. atitinkamai – 384 tūkst. Lt).

Atidėtų mokesčių paskaičiavimui 2011 m. buvo taikomas 15 % tarifas (2010 m. – 15%).

Pasikeitimai per laikotarpį Grupės atidėtojo pelno mokesčio turte ir įsipareigojimuose pateikiami toliau:

Grupė – atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai

	Ilgalaikio turto PVM	Vertybinių popierių vertė	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	2 192	624	2 816
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	(3)	8	5
2011 m. sausio 1 d.	2 189	632	2 821
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	211	(515)	(304)
2011 m. gruodžio 31 d.	2 400	117	2 517

90 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

9 PASTABA PELNO MOKESTIS (tęsinys)

Grupė – atidėtojo pelno mokesčio turtas

	Ilgalaikio turto nusidėvė-jimas	Vertybinių popierių vertė	Mokestiniai nuostoliai	Sukauptos sąnaudos/ateinančių laikotarpių pajamos	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	767	862	31 354	290	33 273
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	275	(362)	8 893	77	8 883
Atidėtų mokesčių turto vertės sumažėjimas	-	-	(8 893)	-	(8 893)
Atidėtas mokestis (apskaitomas per nuosavybę)	-	(258)	-	-	(258)
2011 m. sausio 1 d.	1 042	242	31 354	367	33 005
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	244	456	(1 030)	65	(265)
Atidėtas mokestis (apskaitomas per nuosavybę)	-	(384)	-	-	(384)
2011 m. gruodžio 31 d.	1 286	314	30 324	433	32 356

Atidėtasis pelno mokesčio turtas, susidarantis dėl keliamų mokestinių nuostolių, pripažįstamas tik tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks mokestiniam nuostoliui panaudoti. Atidėto mokesčio turtas pripažintas 2011 m. gruodžio 31 d. dėl perkeltinų mokestinių nuostolių, remiantis pelningumo per ateinančius penkerius metus prielaidomis. Tikėtini būsimi apmokestinami pelnai yra paremti verslo plano prielaidomis, įvertinant neigiamą dabartinę ekonomikos situaciją. Per ateinančius ketvirčius reikšmingai pasikeitus verslo plano pajamoms ir prielaidoms dabar pripažinto atidėto mokesčio turto suma gali būti tikslinama.

2011 m. gruodžio 31 d. Grupė turi 420 486 tūkst. Lt perkeltinų nepanaudotų mokestinių nuostolių, kurių perkėlimo laikas nėra ribojamas.

Pasikeitimai per laikotarpį Banko atidėtojo pelno mokesčio turte ir įsipareigojimuose (prieš likučių sudengimą) pateikiami toliau:

Bankas – atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai

	Ilgalaikio turto PVM	Vertybinių popierių vertė	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	2 192	624	2 816
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	(3)	(23)	(26)
2011 m. sausio 1 d.	2 189	601	2 790
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	211	(484)	(273)
2011 m. gruodžio 31 d.	2 400	117	2 517

91 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visie skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

9 PASTABA PELNO MOKESTIS (tęsinys)

Bankas – atidėtojo pelno mokesčio turtas

	Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	Vertybinių popierių vertė	Mokestinis nuostolis	Sukauptos sąnaudos/ateinančių laikotarpių pajamos	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	767	853	31 354	287	33 261
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	275	(353)	2 934	53	2 909
Atidėtų mokesčių turto atidėjimas	-	-	(2 934)	-	(2 934)
Atidėtas mokestis (apskaitomas per nuosavybę)	-	(258)	-	-	(258)
2011 m. sausio 1 d.	1 042	242	31 354	340	32 978
Sąnaudos (pajamos) pelno (nuostolių) ataskaitoje	244	439	(1 030)	74	(273)
Atidėtas mokestis (apskaitomas per nuosavybę)	-	(384)	-	-	(384)
2011 m. gruodžio 31 d.	1 286	297	30 324	414	32 321

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tuomet, kai egzistuoja teisinė galimybė užskaityti gautinus ir mokėtinus ataskaitinio laikotarpio mokesčius. Banko ir Grupės atidėtų mokesčių turtas ir įsipareigojimai, kaip parodyta balansinėje ataskaitoje, sudaro:

2011 m. gruodžio 31 d. Bankas turi 340 205 tūkst. Lt perkeltinų nepanaudotų mokestinių nuostolių, kurių perkėlimo laikas nėra ribojamas.

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	32 356	33 005	32 321	32 978
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	(2 517)	(2 821)	(2 517)	(2 790)
	29 839	30 184	29 804	30 188

92 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

10 PASTABA PELNAS TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo apskaičiuotas dalijant Grupės ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną iš vidutinio svertinio išleistų paprastų vardinių akcijų skaičiaus per ataskaitinį laikotarpį.

Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2011 m.	Pastaba	Akcijų skaičius	Nominali vertė	Apyvartoje/365 (dienomis)	Svertinis vidurkis

2010 m. gruodžio 31 d. akcijų skaičius		5 710 134	115	365/365	5 710 134
2011 m. gruodžio 31 d. akcijų skaičius	31	5 710 134	115	365/365	5 710 134
Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2010 m.		Akcijų skaičius	Nominali vertė	Apyvartoje/365 (dienomis)	Svertinis vidurkis

2009 m. gruodžio 31 d. akcijų skaičius		5 710 134	115	365/365	5 348 753
2010 m. gruodžio 31 d. akcijų skaičius	31	5 710 134	115	365/365	5 710 134
				2011 m.	2010 m.
				Grupė	Grupė
Pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavybės valdytojams				74 262	(113 093)
Vidutinis svertinis išleistų akcijų skaičius (vnt.)				5 710 134	5 710 134
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (Lt)				13,01	(19,81)

2011 m. ir 2010 m. sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai, kartu su potencialiomis akcijomis, sutapo su pelnu, tenkančiu vienai akcijai.

11 PASTABA PINIGAI IR LĖŠOS CENTRINIUOSE BANKUOSE

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Grynieji pinigai ir kitos vertybės	322 421	225 250	322 421	225 250
Lėšos centriniame banke:
Privalomosios atsargos nacionaline valiuta	310 877	242 806	310 877	242 806
Korespondentinė sąskaita centriniame banke	130 130	57 786	130 130	57 786
Iš viso	763 428	525 842	763 428	525 842

Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas sudaro suma, apskaičiuojama kiekvieną mėnesį nuo ankstesnio mėnesio pabaigoje Banko turėtų įsipareigojimų, kuriems taikoma teigiama 4 % (2010 m. gruodžio 31 d. – 4 %) privalomųjų atsargų norma. Visos privalomosios atsargos laikomos litais. Lietuvos bankas už privalomųjų atsargų laikymą moka palūkanas. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo privalomų atsargų bazės, skaičiuojamos pagal Europos centrinio banko (ECB) reikalavimus. Nuo likusios privalomų atsargų dalies palūkanos neskaičiuojamos. Palūkanas apimančios dalies palūkanų norma yra lygi ECB refinansavimo palūkanų normal, galiojančiai operacijos dieną.

12 PASTABA GAUTINOS SUMOS IŠ BANKŲ

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Lėšos bankuose
Indėliai iki pareikalavimo:	69 077	190 687	69 077	190 687
iš jų lėšos išvestinių finansinių priemonių sandorių vykdymo užtikrinimui	13 086	23 217	13 086	23 217
Terminuoti indėliai	767 138	292 717	767 138	292 717
Trumpalaikės paskolos	-	2	-	2
Iš viso	836 215	483 406	836 215	483 406

Paskolų vertės sumažėjimo nuostolių paskoloms ir gautinoms sumoms iš bankų nei Banko nei Grupės lygyje 2011 m. ir 2010 m. nebuvo. Atitinkamai šioms lėšoms neužfiksuota nurašymų ir vertės sumažėjimo nuostolio pokyčių 2010 m. ir 2011 m.

93 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PREKYBINIAI VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė (Bankas)

	2011 m.			2010 m.
	Tikroji vertė, nustatyta taikant:			Tikroji vertė, nustatyta taikant:
	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Skolos vertybiniai popieriai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos ir iždo vekseliai	31 184	-	-	21 370	-	-
Bankų obligacijos	-	-	-	-	150	-
Užsienio emitentų Vyriausybės obligacijos	1 005	-	-	489	8 168	-
Iš viso	32 189	-	-	21 859	8 318	-

2010 m. ir 2011 m. Bankas buvo įkeitęs dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų pagal atpirkimo sandorius fiziniams asmenims, o jų įkeitimo vertė buvo atitinkamai 9 258 tūkst. Lt ir 9 180 tūkst. Lt.

Vertybinių popierių judėjimas tarp lygių pateikiamas žemiau:

Grupė (Bankas)

2011 m. sausio 1 d.	8 318
Perkėlimas į 2 lygmenį	-
Perkėlimas iš 2 lygmens
Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į nuosavybę	-
Realizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą	-
Pardavimai	(8 318)
2011 m. gruodžio 31 d.	-
2010 m. sausio 1 d.	-
Perkėlimas į 2 lygmenį	8 318
Perkėlimas iš 2 lygmens	-
Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į nuosavybę	-
Realizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą	-
Pardavimai	-
2010 m. gruodžio 31 d.	8 318

94 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

14 PASTABA TIKRAJA VERTE VERTINAMI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė (Bankas)

	2011 m.			2010 m.
	Tikroji vertė, nustatyta taikant:			Tikroji vertė, nustatyta taikant:
	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos ir iždo vekseliai	388 287	-	-	408 376	-	-
Bankų obligacijos	-	-	-	-	13 995	-
Užsienio emitentų Vyriausybės obligacijos	-	-	-	29 690	7 437	-
Iš viso	388 287	-	-	438 066	21 432	-

Vertybinių popierių judėjimas tarp lygių pateikiamas žemiau:

Grupė (Bankas)

2011 m. sausio 1 d.	21 432
Perkėlimas į 2 lygmenį	-
Perkėlimas iš 2 lygmens	-
Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į nuosavybę	-
Realizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą	-
Pardavimai	(21 432)
2011 m. gruodžio 31 d.	-
2010 m. sausio 1 d.	-
Perkėlimas iš 2 lygmens	21 432
Perkėlimas į 2 lygmenį	-
Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į nuosavybę	-
Realizuotas pelnas (nuostoliai) iš turimo turto laikotarpio pabaigoje, įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą	-
Pardavimai	-
2010 m. gruodžio 31 d.	21 432

Šių vertybinių popierių palūkanų normos ir terminai pateikti lentelėje:

Grupė (Bankas)	2011 m.		2010 m.
	%	Terminas (metais)	%	Terminas (metais)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos	3,2	0,8	1,9	0,9
Užsienio emitentų Vyriausybės obligacijos	-	-	2,9	1,8
Kitų bankų išleistos obligacijos	-	-	8,8	0,1

95 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

15 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Išvestinės finansinės priemonės yra iš esmės naudojamos apsidrausti nuo rizikos vadovaujantis Grupės rizikos valdymo pozicija. Grupė ir Bankas taiko šias išvestines finansines priemones:

Išankstinius valiutos pirkimo-pardavimo (angl. forward) sandorius – įsipareigojimus pirkti-parduoti užsienio arba šalies valiutą ateityje iš anksto sutarta kaina.
Valiutos apsikeitimo (angl. swap) sandorius – susitarimus apsikeisti skirtingomis valiutomis sutarta kaina tam tikram laiko periodui. Vienu metu susitariama pirkti ir vėlesne data parduoti tam tikrą tos pačios valiutos sumą už kitą valiutą.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorius (angl. interest rate swap (IRS)) – sutartis, pagal kurias fiksuota palūkanų norma, skaičiuojama nuo menamos pagrindinės sumos, pakeičiama į kintamą palūkanų normą, skaičiuojama nuo tos pačios pagrindinės menamos sumos, ir atvirkščiai. Taip pat gali būti kintamoskintamos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, fiksuotos–fiksuotos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai bei sandoriai, kai apsikeičiama ne tik palūkanomis, bet ir valiutomis.
Palūkanų apribojimo sandorius (angl. collar) – sutartis, pagal kurią pirkėjui nustatomos ribos jo mokamoms kintamoms palūkanoms – pirkėjas turi teisę gauti kompensaciją kai kintamos palūkanos pakyla virš nustatytos viršutinės ribos ir pareigą mokėti kompensaciją pardavėjui, kai palūkanos nukrinta žemiau nustatytos apatinės ribos. Sudarant sandorį, pirkėjas sumoka arba gauna (priklausomai nuo sąlygų) pradinį mokestį – premiją.
Pasirinkimo sandorius (angl. option) valiutoms, akcijoms ir žaliavoms – sutartis, pagal kurias pardavėjas suteikia neįpareigojančią teisę pirkėjui tam tikrą dieną įsigyti (angl. call option) arba parduoti (angl. put option) šios sutarties objektą (valiutas, akcijas arba žaliavas) už iš anksto sutartą kainą. Akcijoms ir žaliavoms Grupė naudoja tik opcionus, kurie vykdomi pinigais, t.y. pardavėjas sumoka pirkėjui sumą, kuri priklauso nuo akcijų arba žaliavų rinkos kainų pokyčio jeigu toks pokytis yra pirkėjo naudai. Pirkėjas, sudarydamas sutartį, iš anksto sumoka pardavėjui komisinių mokestį – premiją. Grupė siekia naudoti pasirinkimo sandorius neprisiimdama papildomos rizikos: sudarius sandorius su klientais tuo pačiu metu sudaromi priešingi sandoriai su kitais bankais.
Nemokumo rizikos apsikeitimo sandoriai (angl. credit default swap (CDS) naudojami apsisaugoti nuo tam tikro vieneto nemokumo įvykio rizikos. CDS pirkėjas gauna apsaugą ir moka pastovų metinį mokestį. Nemokumo atveju, pirkėjas gauna iš pardavėjo nominalią CDS sumą sumažintą dalimi, kuri tikėtinai bus atgauta iš skolininko.

Tam tikrų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių sumos suteikia pagrindą palyginti jas su priemonėmis, įtrauktomis į balansinę ataskaitą, tačiau nebūtinai nurodo būsimųjų pinigų srautų apimtis arba dabartinę tikrąją finansinių priemonių vertę ir todėl neatspindi Grupei kylančios kredito arba kainos rizikos. Išvestinės finansinės priemonės vertė tampa teigiama (turtu) arba neigiama (įsipareigojimais) dėl rinkos palūkanų, valiutos kurso, žaliavų, akcijų kainų svyravimų atsižvelgiant į sudarytų sandorių sąlygas.

Suminės turimų finansinių priemonių sutarčių apimtys gali svyruoti neviršijant Grupės nustatytų apribojimų rizikos rodikliams. Finansinių priemonių turto bei įsipareigojimų tikrosios vertės gali žymiai svyruoti priklausomai nuo rinkos aplinkybių.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės parodytos toliau pateikiamoje lentelėje.

	Nominaliosios vertės (nurodytos sutartyje)		Tikrosios vertės
	Pirkti	Parduoti	Turtas	Įsiparei-gojimai
2011 m. gruodžio 31 d.
Valiutų ateities (angl. forward), apsikeitimo (angl. swap), pasirinkimo (angl. put call)	2 318 463	2 314 713	4 830	546
Palūkanų normos apsikeitimo (angl. swap), apribojimo (angl. collar)	960 907	949 685	6 013	30 175
Su akcijų indeksais susieti pasirinkimo sandoriai	68 198	-	551	-
Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	17 495	8 632	139	742
Iš viso	3 365 063	3 273 030	11 533	31 463
2010 m. gruodžio 31 d.
Valiutų ateities (angl. forward), apsikeitimo (angl. swap), pasirinkimo (angl. put call)	1 821 727	1 824 867	8 180	10 569
Palūkanų normos apsikeitimo (angl. swap) apribojimo (angl. collar)	3 570 011	3 570 011	11 856	49 848
Su akcijų indeksais susieti pasirinkimo sandoriai	146 916	-	4 214	-
Su žaliavomis susieti pasirinkimo sandoriai	-	-	-	-
Kreditinės išvestinės finansinės priemonės	17 495	8 632	433	1 445
Iš viso	5 556 149	5 403 510	24 683	61 862

96 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

16 PASTABA VERTYBINIAI POPIERIAI SKIRTI PARDUOTI

Grupė

	2011			2010
	Tikroji vertė, nustatyta taikant:			Tikroji vertė, nustatyta taikant:
	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Skolos vertybiniai popieriai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos ir iždo vekseliai	4 543	-	-	4 729	-	-
Bankų obligacijos	-	-	-	317 600	-	-
Nuosavybės vertybiniai popieriai
Fondų vienetai	591	-	-	700	-	-
Kiti	915	-	-	896	-	-
Iš viso	6 049	-	-	323 925	-	-
Bankas
	2011			2010
	Tikroji vertė, nustatyta taikant:			Tikroji vertė, nustatyta taikant:
	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis	rinkos kainas	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Skolos vertybiniai popieriai
Bankų obligacijos	-	-	-	317 600	-	-
Nuosavybės vertybiniai popieriai
Kiti	915	-	-	896	-	-
Iš viso	915	-	-	318 496	-	-

Bendra vertybinių popierių, skirtų pardavimui, suma yra nenuvertėjęs turtas.

Vertybinių popierių perkėlimų iš/j lygmenį, kuriame tikroji vertė nustatoma taikant vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis, per 2011 ir 2010 metus nebuvo.

97 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

17 PASTABA PASKOLOS IR GAUTINOS SUMOS IŠ KLIENTŲ

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Paskolos ir gautinos sumos iš finansų institucijų	45	67	292 545	548 328
Paskolos verslo klientams:
- valdžios institucijos, valstybės ir savivaldybės įmonės	705 221	573 030	705 221	573 030
- didelės įmonės	2 410 616	2 330 453	2 410 616	2 330 453
- SVĮ	1 756 895	2 122 341	1 822 916	2 132 691
- ūkininkai	241 311	230 956	241 311	230 956
- kiti	3 738	4 747	3 738	4 747
Iš viso paskolų verslo klientams	5 117 781	5 261 527	5 183 802	5 271 877
Paskolos individualiems klientams (mažmeninės):
- vartojimo kreditai	206 305	278 968	206 305	278 968
- hipotekinės paskolos	3 903 150	3 886 180	3 903 150	3 886 180
- paskolos, užtikrintos Banko išleistomis su akcijų indeksais susietomis obligacijomis	66 597	91 383	66 597	91 383
- kitos	32 619	76 499	32 619	76 499
Iš viso paskolų individualiems klientams (mažmeninių)	4 208 671	4 333 030	4 208 671	4 333 030
Iš viso suteiktų paskolų	9 326 497	9 594 624	9 685 018	10 153 235
Iš viso vertės sumažėjimo nuostoliai:	(802 312)	(862 625)	(802 312)	(862 625)
finansų institucijoms	-	-	-	-
verslo klientams	(531 578)	(624 095)	(531 578)	(624 095)
individualiems klientams	(270 734)	(238 530)	(270 734)	(238 530)
Iš viso suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš klientų, grynaja verte	8 524 185	8 731 999	8 882 706	9 290 610

Kitos paskolos apima paskolas kredito kortelėse, atvirkštinius atpirkimo sandorius, paskolas, užtikrintas vertybiniais popieriais, ir kitas.

Paskolų vertės sumažėjimas

Žemiau pateikiami vertės sumažėjimo nuostolių, apskaitomų atidėjinių paskoloms ir gautinoms sumoms sąskaitoje, pasikeitimai pagal klases:

2011 m. gruodžio 31 d.

	Grupės ir Banko suteiktos paskolos individualiems klientams (mažmeninės)	Grupės ir Banko paskolos verslo klientams
2011 m. sausio 1 d.	238 530	624 095
Paskolų vertės sumažėjimo sumos pokytis	54 129	31 417
Per metus nurašytos neatgautinos paskolos	(21 925)	(123 934)
2011 m. gruodžio 31 d.	270 734	531 578
Specialiiji atidėjiniai individualiai vertinamam turtui	250 726	520 929
Specialiiji atidėjiniai bendrai vertinamam turtui	20 008	10 649
	270 734	531 578
Individualiai vertinamos nuvertėjusios paskolos prieš specialiųjų atidėjinių atskaitymą	619 957	1 147 335

98 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

17 PASTABA PASKOLOS IR GAUTINOS SUMOS IŠ KLIENTŲ (tęsinys)

2010 m. gruodžio 31 d.

	Grupės ir Banko suteiktos paskolos individualiems klientams (mažmeninės)	Grupės ir Banko paskolos verslo klientams
2010 m. sausio 1 d.	157 185	510 127
Paskolų vertės sumažėjimo sumos pokytis	103 457	122 186
Per metus nurašytos neatgautinos paskolos	(22 112)	(8 218)
2010 m. gruodžio 31 d.	238 530	624 095
Specialieji atidėjiniai individualiai vertinamam turtui	223 169	614 210
Specialieji atidėjiniai bendrai vertinamam turtui	15 361	9 885
	238 530	624 095
Individualiai vertinamos nuvertėjusios paskolos prieš specialiųjų atidėjinių atskaitymą	614 485	1 477 674

Paskolų vertės sumažėjimo grynasis pokytis 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 85 546 tūkst. Lt (2010 m. – 225 643 tūkst. Lt).

Paskolų vertės sumažėjimo nuostolių paskoloms ir gautinoms sumoms iš finansų institucijų nei Banko, nei Grupės lygyje 2011 m. nebuvo. Atitinkamai šioms paskoloms neužliksuota nurašymų ir vertės sumažėjimo nuostolio pokyčių 2011 m. ir 2010 m.

18 PASTABA FINANSINĖS NUOMOS (LIZINGO) GAUTINOS SUMOS

	Iki metų	Nuo 1 iki 5 metų	Virš 5 metų	Iš viso
Investicijos į finansinę nuomą
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	238 974	242 168	20 154	501 296
Pokytis per 2011 m.	(38 685)	(58 010)	(6 611)	(103 306)
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	200 289	184 158	13 543	397 990
Neuždirbtos finansinės nuomos pajamos
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	12 696	13 457	1 415	27 568
Pokytis per 2011 m.	(1 865)	(1 463)	(76)	(3 404)
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	10 831	11 994	1 339	24 164
Grynosios investicijos į finansinę nuomą prieš vertės sumažėjimą
2010 m. gruodžio 31 d.	226 278	228 711	18 739	473 728
2011 m. gruodžio 31 d.	189 458	172 164	12 204	373 826
Vertės sumažėjimo pokyčiai
Likutis 2009 m. gruodžio 31 d.	20 296	111 134	1 016	132 446
Vertės sumažėjimo nuostolių padidėjimas (sumažėjimas)	22 129	(66 292)	(30)	(44 193)
(4 pastaba)
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	42 425	44 842	986	88 253
Vertės sumažėjimo nuostolių padidėjimas (sumažėjimas)	(856)	(152)	(579)	(1 587)
(4 pastaba)
Per metus nurašytos neatgautinos finansinės nuomos sumos	-	(8 663)	-	(8 663)
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	41 569	36 027	407	78 003
Grynosios investicijos į finansinę nuomą po vertės sumažėjimo
2010 m. gruodžio 31 d.	183 853	183 869	17 753	385 475
2011 m. gruodžio 31 d.	147 889	136 137	11 797	295 823

99 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

19 PASTABA INVESTICIJOS Į DUKTERINES BENDROVES

	2011 m.			2010 m.
	Dalis nuosa-vybėje	Nominali vertė	Vertės sumažėji-mas	Balansinė vertė	Balansinė vertė
Investicijos į konsoliduojamas dukterines bendroves:
AB DNB lizingas	100%	172 335	(105 006)	67 329	10
UAB DNB investicijų valdymas	100%	4 000	-	4 000	4 000
UAB DNB būstas	75.47%	3 700	(960)	2 740	2 740
UAB Intractus	100%	81 602	-	81 602	5 765
UAB Gėlužės projektai	-	-	-	-	7 600
Iš viso			(105 966)	155 671	20 115

2011 m. Bankas, įvertinės dukterinių įmonių tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, verslo augimą ir rizikos kaštus, padidino jų įstatinius kapitalus 143 156 tūkst. Lt: AB DNB lizingas – 67 319 tūkst. Lt, UAB Intractus – 75 837 tūkst. Lt. Dalis UAB Intractus kapitalo (23 611 tūkst. Lt) buvo padidinta perpirkus šios įmones vardines akcijos iš AB DNB lizingas. (2010 m. bankas pripažino 81 819 tūkst. Lt investicijų sumažėjimą: į AB DNB lizingas – 67 325 tūkst. Lt, į UAB DNB būstas – 960 tūkst. Lt, į UAB Gėlužės projektai – 13 534 tūkst. Lt). 2011 m. spalio mėn 19 d. Bankas pardavė dukterinę įmonę UAB Gėlužės projektai savo dukterinei įmonei UAB Intractus. Turto tikroji pardavimo vertė – 8 669 tūkst. Lt. Bankas pripažino 1 069 tūkst. Lt pajamų.

20 PASTABA NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Grupė	Pastatai ir patalpos	Transporto priemonės	Įranga	Nebaigta statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2010 m. sausio 1 d.	98 625	14 568	74 515	15	187 723
Įsigijimai	-	-	1 963	-	1 963
Nurašymai ir pardavimai	-	(10 213)	(2 539)	-	(12 752)
2010 m. gruodžio 31 d.	98 625	4 355	73 939	15	176 934
Įsigijimai	-	-	6 085	-	6 085
Nurašymai ir pardavimai	-	(3 044)	(3 416)	(15)	(6 475)
2011 m. gruodžio 31 d.	98 625	1 311	76 608	-	176 544
Nusidėvėjimas:
2010 m. sausio 1 d.	20 850	6 471	44 089	-	71 410
Nurašymai ir pardavimai	-	(5 397)	(2 370)	-	(7 767)
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	3 293	1 349	9 988	-	14 630
2010 m. gruodžio 31 d.	24 143	2 423	51 707	-	78 273
Nurašymai ir pardavimai	-	(1 841)	(3 017)	-	(4 858)
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	3 293	356	8 462	-	12 111
2011 m. gruodžio 31 d.	27 436	938	57 152	-	85 526
Likutinė vertė:
2010 m. sausio 1 d.	77 775	8 097	30 426	15	116 313
2010 m. gruodžio 31 d.	74 482	1 932	22 232	15	98 661
2011 m. gruodžio 31 d.	71 189	373	19 456	-	91 018
Naudingo tarnavimo laikas (metais)	50	6	3–10	-	-
Nudėvėtas, bet dar naudojamas veikloje, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai:
2010 m. gruodžio 31 d.	1 602	-	25 256	-	26 858
2011 m. gruodžio 31 d.	1 602	-	31 025	-	32 627

Aukščiau pateiktoje Grupės turto bendroje sumoje turtas, išnuomotas pagal veiklos nuomos sutartis 2011 m. gruodžio 31 d., sudarė 373 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. – 1 968 tūkst. Lt).

100 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Vis skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

20 PASTABA NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (tęsinys)

	Transporto priemonės	Įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2010 m. sausio 1 d.	14 568	243	14 811
Įsigijimai
Nurašymai ir pardavimai	(10 213)	(122)	(10 335)
2010 m. gruodžio 31 d.	4 355	121	4 476
Įsigijimai	-	-	-
Nurašymai ir pardavimai	(3 044)	(121)	(3 165)
2011 m. gruodžio 31 d.	1 311	-	1 311
Nusidėvėjimas:
2010 m. sausio 1 d.	6 471	81	6 552
Nurašymai ir pardavimai	(5 397)	(16)	(5 413)
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	1 349	20	1 369
2010 m. gruodžio 31 d.	2 423	85	2 508
Nurašymai ir pardavimai	(1 841)	(101)	1 942
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	356	16	372
2011 m. gruodžio 31 d.	938	-	938
Likutinė vertė:
2010 m. sausio 1 d.	8 097	162	8 259
2010 m. gruodžio 31 d.	1 932	36	1 968
2011 m. gruodžio 31 d.	373	-	373
Naudingo tarnavimo laikas (metais)	6	6	-

20 PASTABA NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (tęsinys)

Bankas	Pastatai ir patalpos	Transporto priemonės	Įranga	Nebaigta statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2010 m. sausio 1 d.	98 625	-	73 838	15	172 478
Įsigijimai	-	-	1 956	-	1 956
Nurašymai ir pardavimai	-	-	(2 379)		(2 379)
2010 m. gruodžio 31 d.	98 625	-	73 415	15	172 055
Įsigijimai	-	-	6 076	-	6 076
Nurašymai ir pardavimai	-	-	(3 269)	(15)	(3 284)
2011 m. gruodžio 31 d.	98 625	-	76 222	-	174 847
Nusidėvėjimas:
2010 m. sausio 1 d.	20 850	-	43 687	-	64 537
Nurašymai ir pardavimai	-	-	(2 325)	-	(2 325)
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	3 293	-	9 901	-	13 194
2010 m. gruodžio 31 d.	24 143	-	51 263	-	75 406
Nurašymai ir pardavimai	-	-	(2 890)	-	(2 890)
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	3 293	-	8 422	-	11 715
2011 m. gruodžio 31 d.	27 436	-	56 795	-	84 231
Likutinė vertė:
2010 m. sausio 1 d.	77 775	-	30 151	15	107 941
2010 m. gruodžio 31 d.	74 482	-	22 152	15	96 649
2011 m. gruodžio 31 d.	71 189	-	19 427	-	90 616
Naudingo tarnavimo laikas (metais)	50	-	3-10	-	-

2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. turtas nebuvo įkeistas trečiųjų šalių naudai.

2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bankas (Grupė) turėjo nuosavybės teisės į visą ilgalaikį nematerialųjų turtą, nekilnojamąjį turtą ir įrangą.

Nudėvėtas, bet dar naudojamas veikloje, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai:

2010 m. gruodžio 31 d.	1 602	-	25 067	-	26 669
2011 m. gruodžio 31 d.	1 602	-	30 605	-	32 207

101 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

21 PASTABA INVESTICINIS TURTAS

	Grupė	Bankas
		-
Likutinė vertė 2010 m. sausio 1 d.	754
Įsigijimai	39 850	-
Įsigijimai, atlikti verslo jungimo metu	7 600	-
kiti įsigijimai	32 250	-
Investicijų kapitalizavimas	10	-
Grynasis pelnas (nuostolis), gautas patikslinus tikrąją vertę	7	-
Nurašymai ir perleidimai	(350)	-
Likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	40 271	-
Likutinė vertė 2011 m. sausio 1 d.	40 271
Įsigijimai	97 081
Grynasis pelnas (nuostolis), gautas patikslinus tikrąją vertę	1 547
Likutinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d.	138 899
Investicinio turto nuomos pajamos	236	-
Tiesioginės veiklos išlaidos (įskaitant remonto ir eksploatacijos išlaidas), atsiradusios dėl investicinio turto, už kurio nuomą nebuvo gauta pajamų	407	-

Grupės investicinis turtas apskaitomas tikrąja vertę, kuri buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų atlikto vertinimo metu. Investicinio turto vertinimo modelis remiasi palyginamaisiais objektais, parduotais 2010 ir 2011 metais.

Vidutinės žemės ir pastatų kainos, taikytos nustatant tikrąją vertę, pagal jų paskirtį buvo tokios:

Žemė

	Vidutinės kainos už arą, tūkst. litų
Komercinė	2.0–20.0
Gyvenamoji	2.0–80.0
Kita	0.1–15.0

Pastatai

	Vidutinės kainos už kv.m., tūkst. litų
Komercinė	1.0–12.0
Sandėliavimo	0.6–1.5
Gamybos	0.1–1.2
Kita	0.1–6.0

102 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

22 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

	Grupė	Bankas
2009 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	23 297	21 948
Sukaupta amortizacija	(13 098)	(12 062)
Likutinė vertė	10 199	9 886
Metai, pasibaige 2010 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė sausio 1 d.	10 199	9 886
Įsigijimai	708	696
Priskaičiuota amortizacija	(2 259)	(2 030)
Perkélimai į kt. straipsnius	(2 642)	(2 643)
Likutinė vertė gruodžio 31 d.	6 006	5 909
2010 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	21 363	20 001
Sukaupta amortizacija	(15 357)	(14 092)
Likutinė vertė	6 006	5 909
Metai, pasibaige 2011 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė sausio 1 d.	6 006	5 909
Įsigijimai	2 106	2 098
Priskaičiuota amortizacija	(1 847)	(1 776)
Likutinė vertė gruodžio 31 d.	6 265	6 231
2011 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	23 468	22 099
Sukaupta amortizacija	17 203	15 868
Likutinė vertė	6 265	6 231
Naudojimo laikotarpis (metais)	3–5	5
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokio trečiosioms šalims įkeisto turto. Ilgalaikis nematerialusis turtas apima kompiuterines programas ir licencijas jomis naudotis.
Nudėvėtas, bet vis dar veikloje naudojamas, ilgalaikis nematerialusis ilgalaikis turtas:
2010 m. gruodžio 31 d.	9 612	8 635
2011 m. gruodžio 31 d.	12 636	11 377

103 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

23 PASTABA KITAS TURTAS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Sukauptos pajamos	8 006	3 808	7 665	3 553
Ateinančių laikotarpių sąnaudos	3 251	2 969	2 370	2 304
Už skolas perimtas turtas	30 853	2 392	30 853	2 392
Turtas, skirtas lizinguoti	1 412	29	-	-
Avansiniai mokėjimai ir gautinos sumos	9 356	3 437	5 031	1 219
Kitas turtas	3 546	11 662	1 525	5 462
Susigrąžintas turtas pagal nutrauktas lizingo sutartis	30 734	48 911	-	-
Bendra vertė	87 158	73 208	47 444	14 930
Minus: susigrąžinto turto pagal nutrauktas lizingo sutartis vertės sumažėjimas	(19 150)	(31 066)	-	-
kito turto vertės sumažėjimas	(3 344)	(2 718)	(2 233)	(919)
Iš viso	64 664	39 424	45 211	14 011

24 PASTABA ĮSISKOLINIMAI BANKAMS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Bankų lėšos
Indėliai iki pareikalavimo	16 902	322 146	16 902	322 146
Terminuoti indėliai	556 432	3 182 960	556 432	3 182 960
Paskolos	3 932 717	1 822 708	3 932 717	1 822 708
Iš viso	4 506 051	5 327 814	4 506 051	5 327 814

25 PASTABA ĮSISKOLINIMAI KLIENTAMS

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Indėliai iki pareikalavimo
Valdžios institucijų	254 007	271 865	254 007	271 865
Valstybės ir savivaldybės įmonių	136 480	134 211	136 480	134 211
Finansinių institucijų	47 205	28 170	49 367	29 386
Privačių įmonių	1 423 189	1 127 372	1 423 625	1 127 691
Fizinių asmenų	1 197 120	983 958	1 197 120	983 958
Iš viso indėlių iki pareikalavimo	3 058 001	2 545 576	3 060 599	2 547 111
Terminuoti indėliai
Valdžios institucijų	3 482	258 051	3 482	258 051
Valstybės ir savivaldybės įmonių	52 579	39 781	52 579	39 781
Finansinių institucijų	34 920	26 451	34 920	26 451
Privačių įmonių	489 982	356 094	489 982	356 094
Fizinių asmenų	1 477 275	1 060 486	1 477 275	1 060 486
Iš viso terminuotųjų indėlių	2 058 238	1 740 863	2 058 238	1 740 863
Ilgalaikė paskola	30 336	48 274	30 336	48 274
Iš viso	5 146 575	4 334 713	5 149 173	4 336 248

2011 m. gruodžio 31 d. į klientų sąskaitas buvo įtraukta 30 362 tūkst. Lt (2010 m. – 49 634 tūkst. Lt) indėlių laikomų kaip įkeistas turtas neatšaukiamiems įsipareigojimams pagal importo akredityvus, garantijas ir paskolas.

104 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

26 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Banko Grupės išleisti skolos vertybiniai popieriai pateikiami šioje lentelėje:

| Valiuta | Palūkanų norma | Terminas | 2011 m. | Balansinė vertė
2010 m. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| Su indeksais susietos obligacijos | | | | |
| LTL | - | 2012–2014 | 13 411 | 38 346 |
| EUR | - | 2012–2014 | 17 347 | 34 615 |
| Įterptos išvestinės finansinės priemonės | | | 491 | 3 001 |
| Su indeksais susietų obligacijų atidėtas pelnas | | | 519 | 1 047 |
| Iš viso | | | 31 768 | 77 009 |
| Kitos obligacijos | | | | |
| LTL | 0 % | 2012 | 29 811 | 13 925 |
| LTL | 3,50 % | 2013 | 32 877 | 35 295 |
| LTL | 4,10 % | 2013 | 9 786 | 9 839 |
| LTL | 4,18 % | 2014 | 1 038 | - |
| LTL | 5,00 % | 2015 | 9 674 | 15 495 |
| Iš viso | | | 83 186 | 74 554 |
| Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių | | | 114 954 | 151 563 |

Su indeksais susietų obligacijų atidėto pelno pasikeitimai pateikiami žemiau:

	Grupė	Bankas
2011 m. sausio 1 d.	1 047	1 047
Padidėjimas dėl naujų operacijų	411	411
Per metus pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	(939)	(939)
2011 m. gruodžio 31 d.	519	519
2010 m. sausio 1 d.	5 609	5 609
Padidėjimas dėl naujų operacijų	567	567
Per metus pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	(5 129)	(5 129)
2010 m. gruodžio 31 d.	1 047	1 047

105 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

27 PASTABA SUBORDINUOTOS PASKOLOS

Paskolos suteikėjai:	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Norddeutsche Landesbank Girozentrale	-	-	-	-
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD)	38 544	38 463	38 544	38 463
Bank DnB A/S	-	240 236	-	240 236
DnB Bank ASA	-	124 923	-	124 923
Iš viso	38 544	403 622	38 544	403 622

Visos subordinuotos paskolos yra denominuotos eurais. Per ataskaitinį laikotarpį Grupė nepradelsė skolinimosi įsipareigojimų palūkanų (2010 m. taip pat nepradelsta). Visų subordinuotų paskolų davėjų kreditiniai reikalavimai tenkinami tik patenkinus nesubordinuotus kreditinius reikalavimus. Subordinuotų paskolų davėjų kreditiniai reikalavimai tenkinami vadovaujantis pari passu principu.

Subordinuotos paskolos, gautos 2003–2008 metais:

2011, 2010 ir 2009 metais Bankas negavo subordinuotų paskolų.
2008 metais Bankas iš Bank DnB NORD A/S gavo dvi subordinuotas paskolas: 2008 m. gegužės mėn. Bankas gavo 15 000 tūkst. eurų (51 792 tūkst. Lt) subordinuotą paskolą ir 2008 rugpjūčio mėn. Bankas gavo 26 000 tūkst. eurų (89 773 tūkst. Lt) subordinuotą paskolą. Abi subordinuotos paskolos grąžintinos visa suma 2015 metais. Metinė palūkanų norma, taikoma šioms paskoloms, yra lygi 6 mėnesių EURIBOR plius 2,40 proc. 2011 m. spalio 12 d., gavęs Lietuvos banko leidimą. Bankas grąžino prieš laiką abi šias subordinuotas paskolas ir sukauptas palūkanas Bank DnB NORD A/S.
2007 m. gruodžio mėn. Bankas gavo 18 500 tūkst. eurų (63 877 tūkst. Lt) subordinuotą paskolą iš Norddeutsche Landesbank Girozentrale. Subordinuota paskola grąžintina visa suma 2017 metais. Metinė palūkanų norma už šią paskolą yra lygi 6 mėnesių EURIBOR plius 0,90 proc. Pagal 2010 m. gruodžio 23 d. subordinuotų paskolų perleidimo sertifikatą, Norddeutsche Landesbank Girozentrale perdavė šios subordinuotos paskolos reikalavimo teisės DnB NOR Bank ASA. 2011 m. spalio 12 d., gavęs Lietuvos banko leidimą. Bankas grąžino prieš laiką šią subordinuotą paskolą ir sukauptas palūkanas DnB NOR Bank ASA.
2006 metais Bankas iš Bank DnB NORD A/S gavo dvi subordinuotas paskolas: 2006 m. gegužės mėn. Bankas ir Bank DnB NORD A/S pasirašė subordinuotos paskolos sutartį, pagal kurią Bankui buvo suteikta 16 000 tūkst. eurų (55 245 tūkst. Lt) subordinuota paskola, o 2006 m. spalio mėn. – subordinuotos paskolos sutartį, pagal kurią Bankui buvo suteikta 12 500 tūkst. eurų (43 160 tūkst. Lt) subordinuota paskola. Abi subordinuotos paskolos grąžintinos visa suma 2016 metais. Šioms paskoloms taikoma metinė palūkanų norma yra lygi 6 mėnesių EURIBOR plius 0,60 proc. 2011 m. spalio 12 d., gavęs Lietuvos banko leidimą. Bankas grąžino prieš laiką abi šias subordinuotas paskolas ir sukauptas palūkanas Bank DnB NORD A/S.
2005 m. vasario mėn. Bankas ir Norddeutsche Landesbank Girozentrale įkurtas fondas Stiftung der NORD/LB und der Oeffentlichen Versicherung fuer Braunschweig pasirašė subordinuotos paskolos sutartį, pagal kurią Bankui buvo suteikta 2 500 tūkst. eurų (8 632 tūkst. Lt) subordinuota paskola. Subordinuota paskola grąžintina visa suma 2015 m. Paskolai taikoma 5,90 proc. metinė palūkanų norma. Pagal 2010 m. gruodžio 20 d. sutartį dėl teisių perleidimo Stiftung perdavė reikalavimo teisės į šią subordinuotą paskolą Norddeutsche Landesbank Girozentrale. Pagal 2010 me. gruodžio 23 d. subordinuotų paskolų perleidimo sertifikatą, Norddeutsche Landesbank Girozentrale perdavė subordinuotos paskolos reikalavimo teisės DnB NOR Bank ASA. 2011 m. spalio 12 d., gavęs Lietuvos banko leidimą. Bankas grąžino prieš laiką šią subordinuotą paskolą ir sukauptas palūkanas DnB NOR Bank ASA.
2004 m. rugpjūčio mėn. Bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) pasirašė pakeistą subordinuotos paskolos sutartį, pagal kurią ankstesnė subordinuota paskola buvo padidinta 3 331 tūkst. eurų (11 501 tūkst. Lt). Ši paskola (11 000 tūkst. eurų / 37 981 tūkst. Lt) grąžintina visa suma 2014 metais. Paskolai taikoma metinė palūkanų norma lygi 6 mėnesių EURIBOR plius 2,40 proc.
2003 m. liepos mėn. Bankas gavo subordinuotą paskolą iš Norddeutsche Landesbank Girozentrale (15 000 tūkst. eurų / 51 792 tūkst. Lt). Subordinuota paskola grąžintina visa suma 2013 metais. Metinė palūkanų norma už šią paskolą yra lygi 6 mėnesių EURIBOR plius 0,61 proc. Pagal 2010 m. gruodžio 23 d. subordinuotų paskolų perleidimo sertifikatą, Norddeutsche Landesbank Girozentrale perdavė šios subordinuotos paskolos reikalavimo teisės DnB NOR Bank ASA. 2011 m. spalio 12 d., gavęs Lietuvos banko leidimą. Bankas grąžino prieš laiką šią subordinuotą paskolą ir sukauptas palūkanas DnB NOR Bank ASA.

106 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

28 PASTABA ATIDĖJINIAI

Žemiau pateikiamas atidėjinių garantijoms ir kitiems galimiems įsipareigojimams judėjimas:

	Grupė		Bankas
	Garantijoms ir kitiems galimiems įsipareigojimams	Nebaigtoms teisinėms byloms ir mokestiniams ginčams	Garantijoms ir kitiems galimiems įsipareigojimams	Nebaigtoms teisinėms byloms ir mokestiniams ginčams
2011 m. sausio 1 d.	281	392	66 349	254
Atidėjinių išaugimas	905	51	4 211	51
Panaudotos sumos	(138)	(3)	(138)	(3)
Atstatytos nepanaudotos sumos	(241)	(68)	(12 909)	(68)
Valiutų kurso pasikeitimo įtaka	(11)	-	(11)	-
2011 m. gruodžio 31 d.	796	372	57 502	234
Einamieji (iki vienerių metų	751	372	30 027	234
Ilgalaikiai (virš vienerių metų	45	-	27 475	-
2011 m. gruodžio 31 d.	796	372	57 502	234
2010 m. sausio 1 d.	315	494	107 213	356
Atidėjinių išaugimas	785	32	22 843	32
Panaudotos sumos	-	(48)	-	(48)
Atstatytos nepanaudotos sumos	(813)	(86)	(63 701)	(86)
Valiutų kurso pasikeitimo įtaka	(6)	-	(6)	-
2010 m. gruodžio 31 d.	281	392	66 349	254
Einamieji (iki vienerių metų	-	-	-	-
Ilgalaikiai (virš vienerių metų	281	392	66 349	254
2010 m. gruodžio 31 d.	281	392	66 349	254

Teisminiai ginčai. 2011 m. gruodžio 31 d. bendra ieškinių, pareikštų prieš Banką, suma sudarė 91 915 tūkst. Lt (2010 m. – 54 766 tūkst. Lt). Bankas sudarė 234 tūkst. Lt (2010 m. – 254 tūkst. Lt) atidėjinius galimiems nuostoliams dėl teisminių ginčų padengti.

29 PASTABA KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Sukauptos sąnaudos	17 935	16 085	17 562	15 323
Ateinančių laikotarpių pajamos	1 214	1 115	347	106
Tranzitinės sąsakaitos	5 844	9 662	5 844	9 662
Įsiskolinimai atsiskaitant kredito kortelėmis	779	498	779	498
Prekybos skolos (tiekėjai)	5 618	120	1 983	-
Išankstiniai finansinio lizingo mokėjimai	1 522	1 461	-	-
Investicijos į dukterines įmones	-	-	-	62 821
Kiti įsipareigojimai	10 169	4 991	9 818	2 950
Iš viso	43 081	33 932	36 333	91 360

107 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

30 PASTABA AKCINIS KAPITALAS

2011 m. birželio 30 d. Norvegioje registruotas bankas DNB Bank ASA įsigijo 100 proc. Banko akcijų iš savo valdomo Danijoje registruoto banko Bank DNB A/S, tokiu būdu tapdamas vieninteliu tiesioginiu Banko akcininku, valdančiu 100 proc. Banko akcijų ir balsavimo teisių.

2011 m. gruodžio 31 d. emisinis skirtumas sudarė 282 929 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. – 282 929 tūkst. Lt).

Informacija apie Banko akcininką pateikta žemiau esančioje lentelėje:

	2011 m.			2010 m.
	Akcijų skaičius	Nominali vertė, tūkst. Lt	%	Akcijų skaičius	Nominali vertė, tūkst. Lt	%
Bank DNB A/S (Danija)	-	-	-	5 710 134	656 665	100
DNB Bank ASA	5 710 134	656 665	100	-	-	-
Iš viso	5 710 134	656 665	100	5 710 134	656 665	100

31 PASTABA REZERVAI

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Privalomas rezervas	200	200	-	-
Kiti rezervai	832	834	832	834
Finansinio turto perkainojimo rezervas	(115)	(2 769)	-	(2 819)
Atsargos kapitalas	364 270	172 640	364 270	172 640
Iš viso	365 187	170 905	365 102	170 655

Pagal Lietuvos Respublikos Bankų įstatymą, atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas eilinio arba neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik veiklos nuostoliams padengti.

Kiti rezervai – tai ilgalaikio turto perkainojimo rezervai, kuriuos sudaro ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatas.

Finansinio turto perkainojimo rezervą sudaro nerealizuotas pelnas ar nuostolis, atsiradę dėl parduoti turimų vertybinių popierių tikrosios vetrės pokyčių, apskaitomų tiesiogiai per nuosavybę.

Vienintelio banko akcininko – DNB Bank ASA piniginiu įnašu AB DNB banko atsargos kapitalas 2011 m. spalio mėn. buvo padidintas 105 milijonų eurų (364 milijonais litų). Pinigai skirti toliau nuosekliai stiprinti Banko kapitalo bazę.

Finansinio turto (skirtų parduoti vertybinių popierių) perkainojimo rezervo pokyčiai buvo:

	Grupė	Bankas
2011 m. sausio 1 d.	(2 769)	(2 819)
Grynasis pelnas/nuostolis dėl tikrosios vertės pokyčių	3 128	3 315
Grynasis pelnas/nuostolis perkeltas į pelno (nuostolių) ataskaitą dėl perleidimo (3 pastaba)	(90)	(112)
Atidėto pelno mokesčio pokytis (9 pastaba)	(384)	(384)
2011 m. gruodžio 31 d.	(115)	-
2010 m. sausio 1 d.	(2 793)	(2 734)
Grynasis pelnas/nuostolis dėl tikrosios vertės pokyčių	158	90
Grynasis pelnas/nuostolis perkeltas į pelno (nuostolių) ataskaitą dėl perleidimo (3 pastaba)	124	83
Atidėto pelno mokesčio pokytis (9 pastaba)	(258)	(258)
2010 m. gruodžio 31 d.	(2 769)	(2 819)

108 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

32 PASTABA PAVESTAS VALDYTI TURTAS

Pavestas valdyti turtas bei įsipareigojimai apskaitomi nebalansinėse sąskaitose.

2011 m. gruodžio 31 d. visą 34 744 tūkst. Lt (2010 m. – 39 458 tūkst. Lt) pavesto valdyti turto sumą sudarė išduotos lengvatinės paskolos juridiniams ir fiziniams asmenims, tarp jų – ūkininkams, gyvenamųjų namų statybos bendrijoms bei kitoms įmonėms. Šios paskolos buvo išduotos iš Lietuvos Respublikos paramos žemės ūkiui fondo, Ūkininkų rėmimo fondo, Paramos žemės ūkiui fondo (lėšų už parduotus grūdus, gautus iš JAV) bei Bendro paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti fondo.

Bankas valdo šias paskolas Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijų vardu. Šių paskolų kredito rizika Bankui iš esmės siekia tik įsiskolinimus dėl Bankui tenkančios palūkanų maržos dalies. Bankas neprisiima palūkanų bei valiutos kurso pasikeitimo rizikos, susijusios su šiomis paskolomis.

Banko dukterinė įmonė UAB DNB investicijų valdymas valdo šiuos fondus:

	2011 m.	2010 m.
Investiciniai fondai:
DnB NORD pinigų rinkos fondas	50 476	78 394
DnB NORD akcijų fondų fondas	9 898	11 745
Pensijų fondai:
DnB NORD pensija 1	31 610	27 140
DnB NORD pensija 2	150 641	128 392
DnB NORD pensija 3	140 953	130 867
Papildomo savanoriško kaupimo fondas:
DnB NORD papildoma pensija	20 930	19 464
DnB NORD papildoma pensija 100	1 738	1 587
Individualiai valdomuose profesionalaus investuotojo VP portfeliuose valdomo turto vertė	147 578	97 298
Iš viso	553 824	494 887

33 PASTABA GALIMI ĮSIPAREIGOJIMAI

Suteiktos garantijos, išleisti akredityvai, kreditavimo bei kiti įsipareigojimai

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Garantijos	260,046	190 299	510,382	521 144
Akredityvai	3,206	5 793	3,206	5 793
Kreditavimo įsipareigojimai	802,389	803 109	1,202,190	944 461
Įsipareigojimai suteikti finansinę nuomą	2,292	2 683	-	-
Turto įsigijimo įsipareigojimai	4,319	2 244	3,757	836
Kiti įsipareigojimai	11,792	12 019	11,846	12 298
Iš viso	1,084,044	1 016 147	1,731,381	1 484 532

Banko vadovybė mano, kad atidėjinių lygis yra pakankamas.

Įsipareigojimai pagal veiklos nuomos sutartis – Bankas yra lizingo gavėjas

Banko būsimi minimalūs mokėjimai pagal nenutraukiamas veiklos nuomos sutartis yra:

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Per vienerius metus	1 162	1 051	1 216	1 273
Po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus	871	2 103	871	2 161
Iš viso	2 033	3 154	2 087	3 434

2011 m. Bankas ir Grupė patyrė veiklos nuomos sąnaudų atitinkamai 1 465 tūkst. Lt ir 1 425 tūkst. Lt (2010 m. atitinkamai 1 440 tūkst. Lt ir 1 330 tūkst. Lt).

109 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

33 PASTABA GALIMI ĮSIPAREIGOJIMAI (tęsinys)

Gautinos sumos pagal veiklos nuomos sutartis – Grupė yra lizingo davėjas

Grupės būsimos minimalios nuomos įmokos pagal nenutraukiamas veiklos nuomos sutartis yra:

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2010 m.	2009 m.
Per vienerius metus	35	348	-	-
Po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus	4	4	-	-
Iš viso	39	352	-	-

34 PASTABA PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	Grupė		Bankas
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Grynieji pinigai (11 pastaba)	322 421	225 250	322 421	225 250
Lėšos korespondentinėse sąskaitose kituose bankuose	45 991	61 652	45 991	61 652
Vienos nakties indėliai	10 000	105 817
Privalomos atsargos Centriniame banke nacionaline valiuta (11 pastaba)			10 000	105 817
	310 842	242 779	310 842	242 779
Lėšos korespondentinėje sąskaitoje Centriniame banke (11 pastaba)	130 130	57 786	130 130	57 786
Iš viso	819 384	693 284	819 384	693 284

35 PASTABA LIKVIDUMO RIZIKA

Pagal Lietuvos banko patvirtintas taisykles, likvidumo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 30 %. 2011 m. ir 2010 m. Bankas ir Grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą.

Grupės turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus 2011 m. gruodžio 31 d.:

	Kiekvie-nu pareika-lavimu	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Neaiškūs terminai	Iš viso
Turtas
Pinigai ir lėšos centriniuose
bankuose	763 428	-	-	-	-	-	-	-	763 428
Gautinos sumos iš bankų	58 988	766 542	1 128	134	2 782	6 641	-	-	836 215
Prekybiniai vertybiniai popieriai
-	-	69	35	3 364	12 330	14 177	2 214	-	32 189
Tikraja verte vertinami
skolos vertybiniai popieriai	-	-	16 022	149 521	164 021	28 942	29 781	-	388 287
Išvestinės finansinės priemonės
-	-	2 261	2 245	1 088	1 726	3 484	729	-	11 533
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti
-	-	8	19	185	772	952	2 607	1 506	6 049
Paskolos ir gautinos
sumos iš klientų	-	249 330	287 311	459 939	1 209 618	1 485 669	4 152 777	679 541	8 524 185
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	53 369	21 494	31 064	52 692	87 005	49 783	416	295 823
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	-	-	91 018	91 018
Nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	-	138 899	138 899
Alidėtų mokesčių turtas	-	-	-	-	-	-	-	6 265	6 265
Kitas turtas	2 617	564	6 066	1 566	6 712	435	5	46 699	64 664
Iš viso turto	825 033	1 072 143	334 320	646 861	1 450 653	1 627 305	4 237 896	994 183	11 188 394

110 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

35 PASTABA LIKVIDUMO RIZIKA (tęsinys)

Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimai bankams	12 158	145 470	3 147	145 625	168 507	3 901 664	129 480	-	4 506 051
Išvestinės finansinės priemonės	-	307	3 073	5 907	4 142	14 798	3 236	-	31 463
Įsiskolinimai klientams	3 063 479	477 048	655 712	490 395	362 564	63 100	34 277	-	5 146 575
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	34	30 805	7 586	5 988	61 171	9 370	-	114 954
Subordinuotos paskolos	-	-	563	-	-	37 981	-	-	38 544
Atidėjiniai	-	9	11	28	703	45	-	372	1 168
Kiti įsipareigojimai	4 046	25 820	7 779	1 440	2 848	343	149	656	43 081
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	-	-	1 306 558	1 306 558
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	3 079 683	648 688	701 090	650 981	544 752	4 079 102	176 512	1 307 586	11 188 394
Grynoji likvidumo spraga	(2 254 650)	423 455	(366 770)	(4 120)	905 901	(2 451 797)	4 061 384	(313 403)	-

Grupės turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus 2010 m. gruodžio 31 d.:

	Kiekvienu pareika-lavimu	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	610 936	747 794	523 296	668 648	1 038 655	2 068 866	4 244 689	1 276 667	11 179 551
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	2 582 110	1 966 062	1 367 902	514 441	998 175	2 337 302	545 999	867 560	11 179 551
Grynoji likvidumo spraga	(1 971 174)	(1 218 268)	(844 606)	154 207	40 480	(268 436)	3 698 690	409 107	-

Likvidumo rodiklis apskaičiuojamas kaip grupės likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais. Grupės turto ir įsipareigojimų straipsniai, gautini (mokėtini) kiekvienu pareikalavimu bei iki 1 mėn., yra apibrėžiami kaip likvidus turtas ir einamieji įsipareigojimai.

Skaičiuojant pagal Lietuvos banko patvirtintas taisykles, Grupės likvidumo rodiklis metų pabaigoje buvo:

	Likvidus turtas	Einamieji įsipareigojimai	Likvidumo rodiklis procentais
2010 m. gruodžio 31 d.	1 909 202	5 215 988	36,60
2011 m. gruodžio 31 d.	2 147 766	4 669 005	46,00

111 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

35 PASTABA LIKVIDUMO RIZIKA (tęsinys)

Banko turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus 2011 m. gruodžio 31 d.:

	Kiekvienu pareika-lavimu	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Neaiškūs terminal	Iš viso
Turtas
Pinigai ir lėšos centrīniuose bankuose Gautinos sumos iš bankų	763 428	-	-	-	-	-	-	-	763 428
Prekybiniai vertybiniai popieriai	58 988	766 542	1 128	134	2 782	6 641	-	-	836 215
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	-	69	35	3 364	12 330	14 177	2 214	-	32 189
Išvestinės finansinės priemonės	-	16 022	149 521	164 021	28 942	29 781	-	-	388 287
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	2 261	2 245	1 088	1 726	3 484	729	-	11 533
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	-	-	-	-	-	-	-	915	915
Investicijos į dukterines bendroves	-	250 251	287 311	459 939	1 284 149	1 768 738	4 152 777	679 541	8 882 706
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	-	-	-	-	-	-	155 671	155 671
Nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	-	90 616	90 616
Atidėtų mokesčių turtas	-	-	-	-	-	-	-	6 231	6 231
Kitas turtas	2 617	2 776	1	6 666	1	4	1	33 145	45 211
Iš viso turto	825 033	1 021 899	306 742	620 712	1 465 009	1 821 986	4 185 502	995 923	11 242 806
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimai bankams	12 158	145 470	3 147	145 625	168 507	3 901 664	129 480	-	4 506 051
Išvestinės finansinės priemonės	-	307	3 073	5 907	4 142	14 798	3 236	-	31 463
Įsiskolinimai klientams	3 066 077	477 048	655 712	490 395	362 564	63 100	34 277	-	5 149 173
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	34	30 805	7 586	5 988	61 171	9 370	-	114 954
Subordinuotos paskolos	-	-	563	-	-	37 981	-	-	38 544
Atidėjiniai	-	28 938	11	28	1 050	27 475	-	234	57 736
Kiti įsipareigojimai	3 905	20 262	7 552	1 344	2 661	2	-	607	36 333
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	-	-	1 308 552	1 308 552
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	3 082 140	672 059	700 863	650 885	544 912	4 106 191	176 363	1 309 393	11 242 806
Grynoji likvidumo spraga	(2 257 107)	349 840	(394 121)	(30 173)	920 097	(2 284 205)	4 009 139	(313 470)	-

112 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

35 PASTABA LIKVIDUMO RIZIKA (tęsinys)

Banko turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus 2010 m. gruodžio 31 d.:

	Kiekvienu pareika-lavimu	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	610 768	676 922	496 800	629 849	981 691	2 480 740	4 188 539	1 234 275	11 299 584
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	2 583 548	1 992 329	1 367 711	514 311	1 061 224	2 372 055	545 882	862 524	11 299 584
Grynoji likvidumo spraga	(1 972 780)	(1 315 407)	(870 911)	115 538	(79 533)	108 685	3 642 657	371 751	-

Likvidumo rodiklis apskaičiuojamas kaip Banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais. Banko turto ir įsipareigojimų straipsniai, gautini (mokėtini) kiekvienu pareikalavimu bei iki 1 mėn., yra apibrėžiami kaip likvidus turtas ir einamieji įsipareigojimai.

Skaičiuojant pagal Lietuvos banko patvirtintas taisykles, Banko likvidumo rodiklis metų pabaigoje buvo:

	Likvidus turtas	Einamieji įsipareigojimai	Likvidumo rodiklis procentais
2010 m. gruodžio 31 d.	1 871 739	5 221 173	35,85
2011 m. gruodžio 31 d.	2 117 000	4 727 680	44,78

113 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

36 PASTABA OPERACIJOS UŽSIENIO VALIUTA IR ATVIROS VALIUTŲ POZICIJOS

Žemiau pateiktos Grupės atviros vyraujančių valiutų pozicijos 2011 m. gruodžio 31 d.:

	USD	EUR	GBP	NOK	Kitomis valiutomis	Iš viso valiutomis	LTL	Iš viso
Turtas
Pinigai ir lėšos centriniame banke	17 848	74 080	15 581	22 660	24 338	154507	608 921	763 428
Gautinos sumos iš bankų	16 637	795 449	930	6 296	6 903	826 215	10 000	836 215
Prekybiniai vertybiniai popieriai	68	24 611	-	-	-	24 679	7 510	32 189
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	-	-	-	-	-	-	388 287	388 287
Išvestinės finansinės priemonės	1	6 703	-	-	23	6 727	4 806	11 533
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	866	1 021	-	-	-	1 887	4 162	6 049
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	170 229	6 250 615	-	-	-	6 420 844	2 103 341	8 524 185
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos	1 840	302 555	-	-	1	304 396	(8 573)	295 823
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	-	-	-	-	-	91 018	91 018
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	-	138 899	138 899
Nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	6 265	6 265
Atidėtų mokesčių turtas	-	-	-	-	-	-	29 839	29 839
Kitas turtas	243	26 530	14	1	6	26 794	37 870	64 664
Iš viso turto	207 732	7 481 564	16 525	28 957	31 271	7 766 049	3 422 345	11 188 394
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimai bankams	2 120	4 356 298	1	25	1 181	4 359 625	146 426	4 506 051
Išvestinės finansinės priemonės	1	30 916	-	-	24	30 941	522	31 463
Įsiskolinimai klientams	183 264	1 034 835	7 883	72 328	26 173	1 324 483	3 822 092	5 146 575
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	18 782	-	-	-	18 782	96 172	114 954
Pelno mokesčio įsipareigojimas	-	-	-	-	-	-	-	-
Subordinuotos paskolos	-	38 544	-	-	-	38 544	-	38 544
Atidėjiniai	74	-	-	-	-	74	1 094	1 168
Kiti įsipareigojimai	1 114	26 300	73	152	606	28 245	14 836	43 081
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	-	1 306 558	1 306 558
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	186 573	5 505 675	7 957	72 505	27 984	5 800 694	5 387 700	11 188 394
Grynoji balansinė pozicija	21 159	1 975 889	8 568	(43 548)	3 287	1 965 355	(1 965 355)	-
Nebalansinė pozicija	(20 598)	(1 898 843)	(8 427)	43 813	(1 149)	(1 885 204)	1 832 802	(52 402)
Grynoji atvira pozicija	561	77 046	141	265	2 138	80 151	(132 553)	(52 402)

Žemiau pateiktos Grupės atviros vyraujančių valiutų pozicijos 2010 m. gruodžio 31 d.:

	USD	EUR	GBP	NOK	Kitomis valiutomis	Iš viso valiutomis	LTL	Iš viso
Turtas	191 537	7 796 589	6 569	11 903	48 146	8 054 744	3 124 807	11 179 551
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė	121 345	6 992 598	7 186	10 507	21 820	7 153 456	4 026 095	11 179 551
Grynoji balansinė pozicija	70 192	803 991	(617)	1 396	26 326	901 288	(901 288)	-
Nebalansinė pozicija	(70 034)	(790 420)	526	(1 326)	(20 679)	(881 933)	877 270	(4 663)
Grynoji pozicija	158	13 571	(91)	70	5 647	19 355	(24 018)	(4 663)

114 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

36 PASTABA OPERACIJOS UŽSIENIO VALIUTA IR ATVIROS VALIUTŲ POZICIJOS (tęsinys)

Žemiau pateiktos Banko atviros vyraujančių valiutų pozicijos 2011 m. gruodžio 31 d.:

	USD	EUR	GBP	NOK	Kitomis valiutomis	Iš viso valiutomis	LTL	Iš viso
Turtas
Pinigai ir lėšos centriniame banke	17 848	74 080	15 581	22 660	24 338	154507	608 921	763 428
Gautinos sumos iš bankų	16 637	795 449	930	6 296	6 903	826 215	10 000	836 215
Prekybiniai vertybiniai popieriai	68	24 611	-	-	-	24 679	7 510	32 189
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	-	-	-	-	-	-	388 287	388 287
Išvestinės finansinės priemonės	1	6 703	-	-	23	6 727	4 806	11 533
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	866	49	-	-	-	915	-	915
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	172 260	6 541 566	-	-	-	6 713 826	2 168 880	8 882 706
Investicijos į dukterines bendroves	-	-	-	-	-	-	155 671	155 671
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	-	-	-	-	-	90 616	90 616
Nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	6 231	6 231
Atidėtų mokesčių turtas	-	-	-	-	-	-	29 804	29 804
Kitas turtas	52	2 696	14	1	6	2 769	42 442	45 211
Iš viso turto	207 732	7 445 154	16 525	28 957	31 270	7 729 638	3 513 168	11 242 806
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimai bankams	2 120	4 356 298	1	25	1 181	4 359 625	146 426	4 506 051
Išvestinės finansinės priemonės	1	30 916	-	-	24	30 941	522	31 463
Įsiskolinimai klientams	183 264	1 034 859	7 883	72 328	26 173	1 324 507	3 824 666	5 149 173
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	18 782	-	-	-	18 782	96 172	114 954
Subordinuotos paskolos	-	38 544	-	-	-	38 544	-	38 544
Atidėjiniai	263	24 142	-	-	-	24 405	33 331	57 736
Kiti įsipareigojimai	925	2 177	73	152	606	3 933	32 400	36 333
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	-	1 308 552	1 308 552
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	186 573	5 505 718	7 957	72 505	27 984	5 800 737	5 442 069	11 242 806
Grynoji balansinė pozicija	21 159	1 939 436	8 568	(43 548)	3 286	1 928 901	(1 928 901)	-
Nebalansinė pozicija	(20 598)	(1 898 843)	(8 427)	43 813	(1 149)	(1 885 204)	1 832 802	(52 402)
Grynoji atvira pozicija	561	40 593	141	265	2 137	43 697	(96 099)	(52 402)

Žemiau pateiktos Banko atviros vyraujančių valiutų pozicijos 2010 m. gruodžio 31 d.:

	USD	EUR	GBP	NOK	Kitomis valiutomis	Iš viso valiutomis	LTL	Iš viso
Turtas	191 538	7 817 575	6 569	11 903	48 144	8 075 729	3 223 855	11 299 584
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė	121 345	7 021 615	7 186	10 507	21 820	7 182 473	4 117 111	11 299 584
Grynoji balansinė pozicija	70 193	795 960	(617)	1 396	26 324	893 256	(893 256)	-
Nebalansinė pozicija	(70 034)	(865 868)	526	(1 326)	(20 679)	(957 381)	871 363	(86 018)
Grynoji pozicija	159	(69 908)	(91)	70	5 645	(64 125)	(21 893)	(86 018)

Pagal Lietuvos banko patvirtintas taisykles, bendroji atvira pozicija užsienio valiuta, išskyrus eurus, neturi viršyti 25 % Banko skaičiuotino kapitalo (žr. Finansinių rizikų valdymo dalies 7 p. „Kapitalo valdymas“), o atskira vienos valiutos, išskyrus eurus, atvira pozicija neturi viršyti 15 % Banko skaičiuotino kapitalo.

115 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visu skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMŲ RIZIKA

Žemiau lentelėje pateikiami duomenys apie Grupės palūkanų normos riziką 2011 m. gruodžio 31 d. Turtas ir įsipareigojimai parodyti balansine verte, suskirstyta pagal palūkanų normos perkainojimo terminą arba turto ir įsipareigojimų terminų atitikimą, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra anksčiau.

	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Palūkanos neskaičiuo-jamos	Iš viso
Turtas
Pinigai ir lėšos centriniuose bankuose	763 428	-	-	-	-	-	-	763 428
Gautinos sumos iš bankų	825 530	1 128	134	2 782	6 641	-	-	836 215
Prekybiniai vertybiniai popieriai	69	35	3 364	12 330	14 177	2 214	-	32 189
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	-	16 022	149 521	164 021	28 942	29 781	-	388 287
Išvestinės finansinės priemonės	167	259	422	1 354	3 082	729	5 520	11 533
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	8	19	185	772	952	2 607	1 506	6 049
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	1 349 402	2 372 221	2 955 611	631 279	359 555	856 117	-	8 524 185
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos	117 357	72 424	91 297	4 818	7 761	2 166	-	295 823
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	-	-	-	-	-	91 018	91 018
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	-	138 899	138 899
Nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	6 265	6 265
Atidėtų mokesčių turtas	-	-	-	-	-	-	29 839	29 839
Kitas turtas	-	-	-	-	-	-	64 664	64 664
Iš viso turto	3 055 961	2 462 108	3 200 534	817 356	421 110	893 614	337 711	11 188 394
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimai bankams išvestinės finansinės priemonės	1 198 475	847 515	1 937 887	358 166	138 112	25 896	-	4 506 051
Įsiskolinimai klientams išleisti skolos vertybiniai popieriai	34	2 881	5 617	3 132	15 306	3 236	1 288	31 463
Pelno mokesčio įsipareigojimas	-	-	-	-	-	-	-	-
Subordinuotos paskolos	-	38 544	-	-	-	-	-	38 544
Atidėjiniai	-	-	-	-	-	-	1 168	1 168
Kiš įsipareigojimai	-	-	-	-	-	-	43 081	43 081
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	-	1 306 558	1 306 558
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	4 735 223	1 578 852	2 441 098	743 549	278 219	54 078	1 357 375	11 188 394
Balansinis skirtumas dėl jautrumo palūkanoms	(1 679 262)	883 256	759 436	73 807	142 891	839 536	(1 019 664)	-

Žemiau lentelėje pateikiami duomenys apie Grupės palūkanų normos riziką 2010 m. gruodžio 31 d.:

	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Palūkanos neskaičiuo-jamos	Iš viso
Iš viso turto	2 499 202	2 416 050	3 375 835	558 749	994 423	1 106 323	228 969	11 179 551
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	4 570 095	3 751 544	811 690	468 697	492 373	172 272	912 880	11 179 551
Balansinis skirtumas dėl jautrumo palūkanoms	(2 070 893)	(1 335 494)	2 564 145	90 052	502 050	934 051	(683 911)	-

116 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMŲ RIZIKA (tęsinys)

Duomenys apie Banko palūkanų normos riziką 2011 m. gruodžio 31 d.

	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Palūkanos neskaičiuo-jamos	Iš viso
Turtas
Pinigai ir lėšos centriniuose bankuose Gautinos sumos iš bankų	763 428	-	-	-	-	-	-	763 428
Prekybiniai vertybiniai popieriai	825 530	1 128	134	2 782	6 641	-	-	836 215
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	69	35	3 364	12 330	14 177	2 214	-	32 189
Išvestinės finansinės priemonės	-	16 022	149 521	164 021	28 942	29 781	-	388 287
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	167	259	422	1 354	3 082	729	5 520	11 533
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	-	-	-	-	-	-	915	915
Investicijos į dukterines bendroves	1 350 323	2 372 221	3 247 190	697 178	359 677	856 117	-	8 882 706
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	-	-	-	-	-	155 671	155 671
Nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	90 616	90 616
Ašdėtų mokesčių turtas	-	-	-	-	-	-	6 231	6 231
Kitas turtas	-	-	-	-	-	-	29 804	29 804
Iš viso turto	2 939 517	2 389 665	3 400 631	877 665	412 519	888 841	333 968	11 242 806
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimai bankams išvestinės finansinės priemonės	1 198 475	847 515	1 937 887	358 166	138 112	25 896	-	4 506 051
Įsiskolinimai klientams išleisti skolos vertybiniai popieriai	3	2 881	5 617	3 132	15 306	3 236	1 288	31 463
Subordinutos paskolos	3 539 309	659 107	490 008	376 263	63 630	15 576	5 280	5 149 173
Ašdėjiniai	34	30 805	7 586	5 988	61 171	9 370	-	114 954
Kiti įsipareigojimai	-	38 544	-	-	-	-	-	38 544
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	-	57 736	57 736
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	4 737 821	1 578 852	2 441 098	743 549	278 219	54 078	1 409 189	11 242 806
Balansinis skirtumas dėl jautrumo palūkanoms	(1 798 304)	810 813	959 533	134 116	134 300	834 763	(1 075 221)	-

Žemiau lentelėje pateikiami duomenys apie Banko palūkanų normos riziką 2010 m. gruodžio 31 d.:

	Iki 1 mėn.	1–3 mėn.	3–6 mėn.	6–12 mėn.	1–3 metai	Virš 3 metų	Palūkanos neskaičiuo-jamos	Iš viso
Iš viso turto	2 433 725	2 389 657	3 861 226	502 124	882 144	1 050 113	180 595	11 299 584
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	4 571 630	3 751 544	811 690	468 697	492 373	172 272	1 031 378	11 299 584
Balansinis skirtumas dėl jautrumo palūkanoms	(2 137 905)	(1 361 887)	3 049 536	33 427	389 771	877 841	(850 783)	-

117 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

38 PASTABA SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Grupės vadovybei ir jų šeimos nariams išduotų paskolų ir priimtų indėlių likučiai laikotarpio pabaigai pateikiami žemiau:

	Indėlių likučiai		Išduotų paskolų likučiai
	2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
Grupės vadovybė ir vadovybės šeimos nariai	3 900	2 260	5 988	6 191

2011 m. išmokos Grupės vadovybei sudarė 2 883 tūkst. Lt (2010 m. – 2 310 tūkst. Lt). Išmokos Banko vadovybei 2011 m. sudarė 1 986 tūkst. Lt (2010 m. – 1 632 tūkst. Lt).

Žemiau pateikiami likučiai su motininiu banku:

Turtas	2011 m.	2010 m.
Korespondentinės sąskaitos	17 246	-
Vienos nakties indėliai	10 000	-
Terminuotieji indėliai	756 452	-
Išvestinės finansinės priemonės	5 676	609
Įsipareigojimai
Korespondentinės sąskaitos	2 042	11 981
Vienos nakties indėliai	4 834	-
Terminuotieji indėliai	416 420	-
Indėliai iki pareikalavimo	171	-
Išvestinės finansinės priemonės	8 838	-
Subordinutos paskolos	-	240 236
Paskolos iš bankų	2 108 292	-
Mokėtinos sumos	883	-
Kiti įsipareigojimai	126	-
Pajamos	2011	2010
Palūkanų	5 627	-
Paslaugų ir komisinių	442	1 374
Grynasis pelnas (nuostoliai) iš operacijų užsienio valiuta	(222)	6
Grynasis pelnas (nuostoliai) iš operacijų išvestinėmis priemonėmis	1 512	16 887
Išlaidos
Palūkanų	54 280	6 547
Paslaugų ir komisinių	69	-
Kitos	(3 892)	2 455

118 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

38 PASTABA SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS (tęsinys)

Žemiau pateikiami likučiai su DNB grupės įmonėmis:

Turtas	2011 m.	2010 m.
Korespondentinės sąskaitos	1 378	4 831
Vienos nakties indėliai	-	105 817
Terminuotieji indėliai	10 685	292 718
Išvestinės finansinės priemonės	-	3 276
Gautinos sumos	6 659	-
Įsipareigojimai
Korespondentinės sąskaitos	2 843	6 585
Vienos nakties indėliai	-	241 699
Terminuotieji indėliai	-	3 182 960
Indėliai iki pareikalavimo	-	189
Išvestinės finansinės priemonės	44	16 213
Subordinutos paskolos	-	124 924
Paskolos iš bankų	1 797 862	1 796 234
Mokėtinos sumos	559	-
Pajamos	2011 m.	2010 m.
Palūkanų	3 774	2 378
Paslaugų ir komisinių	152	106
Grynasis pelnas (nuostolis) iš operacijų užsienio valiuta	125	7
Grynasis pelnas (nuostolis) iš operacijų išvestinėmis priemonėmis	(5 436)	(27 769)
Kitos	6 832	7 554
Išlaidos
Palūkanų	56 565	102 579
Paslaugų ir komisinių	312	113
Kitos	1 486	17 909

Žemiau pateikti likučiai su dukterinėmis bendrovėmis:

Turtas	2011 m.	2010 m.
Paskolos	358 521	558 611
Nuosavybės vertybiniai popieriai	155 671	20 115
Kitas turtas	574	291
Įsipareigojimai
Indėliai iki pareikalavimo	2 598	1 535
Kiti įsipareigojimai	-	62 821

Pagrindinės Banko pajamos/išlaidos iš sandorių su dukterinėmis bendrovėmis:

Pajamos	2011 m.	2010 m.
Palūkanų	13 715	11 643
Paslaugų ir komisinių	7 952	6 098
Dividendai	1 067	1 648
Dukterinių įmonių pardavimo	1 069	-
Kitos	88	53
Išlaidos
Palūkanų	6	14
Paslaugų ir komisinių	128	90
Kitos	173	186
Vertės sumažėjimas	-	81 819

Sandorių su susijusiomis šalimis sudarymo sąlygos

Įprastinės veiklos metu Bankas sudaro bankinius sandorius su stambiais akcininkais, tarybos ir valdybos nariais ir dukterinėmis bendrovėmis. Sandorių su susijusiomis šalimis palūkanų normos atitinka rinkos palūkanų normas.

119 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

39 PASTABA KONCENTRACIJOS RIZIKA

Pagal Lietuvos banko patvirtintas taisykles, maksimali paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko skaičiuotino kapitalo. 2011 m. ir 2010 m. Bankas vykdė Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvą. 2011 m. gruodžio 31 d. didžiausia paskola vienam skolininkui, įtraukiant paskolas keliems susijusiems skolininkams, laikomiems vienu skolininku, neapdrausta Lietuvos Vyriausybės garantijomis, sudarė 139,4 mln. Lt (visą sumą sudaro ir įsipareigojimai suteikti kreditus), t. y. 11,90 % Banko skaičiuotino kapitalo (2010 m. atitinkamai – 13,32 % Banko skaičiuotino kapitalo).

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

Pagal įstatymus, Bankas turi pateikti Finansinės grupės konsoliduotą finansinę informaciją. Finansinę grupę sudaro Bankas ir dukterinės bendrovės, užsiimančios finansinio tarpininkavimo veikla, tai yra AB DNB lizingas ir UAB DNB investicijų valdymas. 2011 m. finansinė Grupė vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus. Finansinės Grupės konsoliduotos pelno (nuostolių), bendrųjų pajamų, finansinių pozicijų, nuosavybės pokyčių ir pinigų srautų ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje žemiau:

FINANSINĖS GRUPĖS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

	Finansinė grupė
	2011 m.	2010 m.
Palūkanų pajamos	405 556	445 029
Palūkanų išlaidos	(172 788)	(203 048)
Grynosios palūkanų pajamos	232 768	241 981
Paslaugų ir komisinių pajamos	88 425	73 933
Paslaugų ir komisinių išlaidos	(19 196)	(16 495)
Grynosios palūkanų paslaugų ir komisinių pajamos	301 997	299 419
Grynasis pelnas (nuostolis) iš operacijų vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis	316	(1 749)
Grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiuta	21 904	17 765
Vertės sumažėjimas ir kiti atidėjiniai	(84 325)	(245 094)
Kitos pajamos	17 719	22 086
Personalo išlaidos	(92 223)	(84 773)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(13 930)	(16 823)
Kitos administracinės išlaidos	(73 228)	(104 365)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	78 230	(113 534)
Pelno mokestis	(1 028)	(18)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	77 202	(113 552)
Pelnas (nuostoliai) priskirtinas:
Patronuojančios įmonės nuosavybės valdytojams	77 202	(113 552)

120 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (tęsinys)

FINANSINĖS GRUPĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Finansinė grupė
	2011 m.	2010 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai)	77 202	(113 552)
Kitos bendrosios pajamos (išlaidos) atskaičius mokesčius:
dėl parduoti turimo turto perkainavimo	2 654	24
Viso kitų bendrųjų pajamų (išlaidų) atskaičius mokesčius	2 654	24
Laikotarpio bendrasis pelnas (nuostoliai)
atskaičius mokesčius	79 856	(113 528)
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės nuosavybės valdytojams	79 856	(113 528)

121 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (tęsinys)

FINANSINĖS GRUPĖS FINANSINIŲ POZICIJŲ ATASKAITA

	Finansinė grupė
	2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Pinigai ir lėšos centriniuose bankuose	763 428	525 842
Gautinos sumos iš bankų	836 215	483 406
Prekybiniai vertybiniai popieriai	32 189	30 177
Tikraja verte vertinami skolos vertybiniai popieriai	388 287	459 498
Išvestinės finansinės priemonės	11 533	24 683
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	6 049	323 925
Paskolos ir gautinos sumos iš klientų	8 590 206	8 742 349
Finansinės nuomos (lizingo) gautinos sumos	295 823	385 475
Investicijos į dukterines bendroves	78 238	33 612
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	90 991	98 629
Nematerialusis turtas	6 257	5 993
Atidėtų mokesčių turtas	29 839	30 184
Kitas turtas	62 963	38 104
Iš viso turto	11 192 018	11 181 877
ĮSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKŲ NUOSAVYBĖ
Įsiskolinimai bankams	4 506 051	5 327 814
Išvestinės finansinės priemonės	31 463	61 862
Įsiskolinimai klientams	5 147 011	4 335 032
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	114 954	151 563
Subordinuotos paskolos	38 544	403 622
Atidėjiniai	1 030	535
Kiti įsipareigojimai	41 028	33 638
Iš viso įsipareigojimų	9 880 081	10 314 066
Patronuojančios įmonės akcininkų nuosavybė
Apmokėtas kapitalas	656 665	656 665
Emisinis skirtumas	282 929	282 929
Nepaskirstytas rezultatas	7 156	(242 688)
Rezervai	365 187	170 905
Iš viso akcininkų nuosavybės	1 311 937	867 811
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	11 192 018	11 181 877

122 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (tęsinys)

FINANSINĖS GRUPĖS NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA

	Įregis-truotas kapitalas	Emisinis skirtumas	Finansinio turto perkai-nojimo rezervas	Privalomas rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirs-tytas rezultatas	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	656 665	282 929	(2 793)	18 763	190 742	(337 607)	808 699
Iš viso pripažintos pajamos ir išlaidos	-	-	24	-	-	(113 552)	(113 528)
Žemės ir pastatų ir statinių nusidėvėjimo pervedimas	-	-	-	-	(4)	4	-
Akcinio kapitalo padidinimas (iš papildomų akcininkų įnašų išleidžiant naują paprastų vardinių akcijų emisiją)	-	-	-	-	172 640	-	172 640
Pervedimai iš rezervų	-	-	-	(18 563)	(189 904)	208 467	-
2010 m. gruodžio 31 d.	656 665	282 929	(2 769)	200	173 474	(242 688)	867 811
Iš viso pripažintos pajamos ir išlaidos	-	-	2 654	-	-	77 202	79 856
Visiškai nudėvėto ilgalaikio turto perkainojimo rezervo perkėlimai	-	-	-	-	(2)	2	-
Akcinio kapitalo padidinimas (iš papildomų akcininkų įnašų išleidžiant naują paprastų vardinių akcijų emisiją)	-	-	-	-	364 270	-	364 270
Pervedimai iš rezervų	-	-	-	-	(172 640)	172 640	-
2011 m. gruodžio 31 d.	656 665	282 929	(115)	200	365 102	7 156	1 311 937

123 puslapis iš 124

AB DNB bankas

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS

2011 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visi skaičiai pateikti tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (tęsinys)

FINANSINĖS GRUPĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Finansinė grupė
	2011 m.	2010 m.
Įprasta veikla
Palūkanų įplaukos	377 506	431 345
Palūkanų mokėjimai	(172 185)	(191 230)
Susigražintos anksčiau nurašytos paskolos	4 027	2 405
Įplaukos ir mokėjimai iš prekybinių valiutos operacijų	(6 550)	24 804
Grynosios įplaukos iš operacijų vertybiniais popieriais	7 001	11 911
Paslaugų ir komisinių įplaukos	88 425	73 933
Paslaugų ir komisinių mokėjimai	(19 196)	(16 495)
Atlyginimai ir kiti susiję mokėjimai	(87 939)	(84 920)
Kiti mokėjimai	(55 464)	(82 096)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos prieš turto bei įsipareigojimų pasikeitimą	135 625	169 657
Turto (padidėjimas) sumažėjimas
Paskolų kredito ir finansų institucijoms (padidėjimas)	(464 147)	(148 435)
Suteiktų paskolų sumažėjimas	68 861	857 477
Prekybinių vertybinių popierių įsigijimas	(2 321 607)	(1 955 483)
Prekybinių vertybinių popierių pardavimas	2 318 857	1 999 509
Kito turto (padidėjimas) sumažėjimas	121 515	257 772
Turto pasikeitimas	(276 521)	1 010 840
Įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)
Įsipareigojimų kredito ir finansų institucijoms (sumažėjimas)	(785 864)	(954 884)
Indėlių padidėjimas	788 079	962 911
Kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	(62 256)	(60 142)
Įsipareigojimų pasikeitimas	(60 041)	(52 115)
Sumokėtas pelno mokestis	(150)	(154)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos	(201 087)	1 128 228
Investicinė veikla
Nematerialiojo, nekilnojamo turto, įrengimų įsigijimas	(7 738)	(2 671)
Nematerialiojo, nekilnojamo turto, įrengimų pardavimas	799	3 639
Skirtų parduoti vertybinių popierių įsigijimas	(2 068)	(6 515)
Skirtų parduoti vertybinių popierių pardavimas	322 608	76 621
Tikraja verte vertinamų vertybinių popierių įsigijimas	(482 921)	(525 678)
Tikraja verte vertinamų vertybinių popierių pardavimas	546 662	297 732
Gauti dividendai	12	12
Gautos palūkanos	16 488	27 261
Investicijos į dukterines bendroves (įsigijimai)	(36 524)	-
Dukterinės bendrovės pardavimas	8 669	-
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos	365 987	(129 599)
Finansinė veikla
Nuosavų vertybinių popierių išpirkimas	(62 823)	(580 606)
Nuosavų vertybinių popierių išleidimas	38 605	108 935
Rezervinio kapitalo padidinimas	364 270	172 640
Sumokėtos palūkanos	(5 831)	(27 246)
Gražintos subordinuotos paskolos	(364 270)	-
Gražintos paskolos	-	(500 656)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos	(30 049)	(826 933)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas	134 851	171 696
Grynojo valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigams ir pinigų ekvivalentams	(8 751)	(5 651)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	693 284	527 239
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	819 384	693 284

41 PASTABA POBALANSINIAI ĮVYKIAI

Reikšmingų įvykių po balanso sudarymo dienos Grupėje ir Banke nebuvo.

124 puslapis iš 124

AI assistant

DNB Bank ASA — Annual Report 2011

3579_rns_2012-03-30_f9fa2ffe-67f0-4a91-9db6-ebb2d744d380.pdf

DNB

AB DNB bankas

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB DNB bankas akcininkui

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė

Nuomonė

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

AB DNB BANKO GRUPĖS 2011 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės ir Emitento organizacinė struktūra

4. Įstatinio kapitalo struktūra

5. Akcininkai

6. Susitarimai, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei

7. Duomenys apie vertybinius popierius, listinguojamus reguliuojamose rinkose

8. Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

9. Informacija apie reikšmingus susijusių šalių sandorius

10. Pranešimai apie esminius ataskaitinio laikotarpio įvykius

11. Informacija apie veiklos rezultatus

Mažmeninė bankininkystė

Verslo bankininkystė ir smulkaus ir vidutinio verslo įmonės (SVĮ)

Investicinė bankininkystė

12. Banko dukterinės įmonės

UAB DNB investicijų valdymas

UAB Intractus

13. Rizikų valdymas ir skolinimosi reitingai

14. Strategija ir planai

15. Investicijos

16. Emitento valdymas

Emitento visuotinis akcininkų susirinkimas:

Stebėtojų taryba:

17. Stebétojų taryba ir valdyba

Valdyba

Papildoma informacija apie valdybos pirmininką, administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką:

18. Informacija apie vidaus audito komiteto veiklą

19. Darbuotojai

Darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio pokyčiai

Grupės darbuotojų skaičius pagal pareigybių grupes 2011 m. gruodžio 31 d.

20. Vadovų atlygio politikos ataskaita

21. Dividendai

22. Įstatų keitimo tvarka

23. Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

24. Valdymo kodeksas

AB DNB banko prezidentas

2 PRIEDAS

AB DNB BANKO ATSKLEIDIMAS, KAIP LAIKOMASI NASDAQ OMX VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

FINANSINĖS ATASKAITOS

GRUPĖS IR BANKO PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

GRUPĖS IR BANKO FINANSINIŲ POZICIJŲ ATASKAITA

GRUPĖS AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA

BANKO AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA

BENDROJI INFORMACIJA

APSKAITOS PRINCIPAI

Atskaitomybės sudarymo pagrindas

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK (IFRIC) aiškinimų taikymas

TFAS patobulinimai

Patvirtinti, bet dar neisigalioję standartai

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Įvertinimų naudojimas rengiant finansinę atskaitomybę

Veiklos testinumas

Paskolų vertės sumažėjimas

Finansinio turto tikroji vertė

Investicinio turto tikroji vertė

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Atidėtų mokesčių turtas

Konsolidavimas

Verslo jungimai

Užsienio valiutų perskaičiavimas

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Palūkanų pajamos ir išlaidos

APSKAITOS PRINCIPAI (tęsinys)

Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos

Kitos sąnaudos

DNB Bank ASA Annual Report 2011