AB „AMBER GRID“

2016 M. FINANSINÉS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL
TARPTAUTINIUS FINANSINÉS ATSKAITOMYBÉS STANDARTUS,
PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SAJUNGOJE,
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 - 8

ATSKIROSIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

Finansinės būklės ataskaita 9 - 10

Peino (nuostolių) ataskaita 11

Bendrųjų pajamų ataskaita 12

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 13

Pinigų srautų ataskaita 14 - 15

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 16 - 45

METINIS PRANEŠIMAS 46 - 109

pwc

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB „Amber Grid“ akcininkams

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) 2016 m. gruodžio 31 d. atskirąją finansinę padėtį ir tuomet pasibaigusių metų jos atskiruosius finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:

2016 m. gruodžio 31 d. atskiroji finansinės padėties ataskaita;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji pinigų srautų ataskaita; ir
atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksu (TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300, faks. +370 (5) 239 2301, el. p. [email protected], www.pwc.com/lt

UAB „PricewaterhouseCoopers“, Įmonės kodas 111473315, įregistruste LR įvridnių somenų registre.

pwc

Mūsų audito metodologija

Apžvalga

Reikšmingumo lygis

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 1 200 tūkst. Eur, kas sudaro 5 % pelno prieš apmokestinimą.

Pagrindiniai audito dalykai

Pajamų pripažinimas
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymių įvertinimas

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į pramonės sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei

1 200 tūkst. Eur

Kaip mes jį nustatėme

5 % pelno prieš apmokestinimą

Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pelną prieš apmokestinimą, nes, mūsų nuomone, būtent šino kriterijumi dažniausiai remiasi finansinių ataskaitų vidaus naudotojai (vadovybė) ir finansinių ataskaitų išorės naudotojai (suinteresuotosios šalys, įskaitant akcininkus, priežiūros instituciją ir kreditorius) vertindami Bendrovės veikios rezultatus. Pasirinkome 5 %, kuris yra priimtinose kiekybinio reikšmingumo lygio ribose.

pwc

Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 60 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką
Pajamų pripažinimas

Žr. 2.16 pastabą ir 17 pastabą „Pajamos“ finansinėse ataskaitose.

Bendrovės pajamos 2016 m. buvo lygios 66,7 mln. Eur, kurių didžioji dalis susijusi su reguliuojamų paslaugų (dujų perdavimo ir tranzito) teikimu.

Bendrovė pripažįsta pajamas už suteiktas reguliuojamas paslaugas remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais tarifais bei skaitiklių parodymais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Todėl pajamų pripažinimo procesas apima vadovybės sprendimus tik ribota apimtimi. Tačiau, kadangi dėl pajamų dydžio pajamų pripažinimui taikytoms audito procedūroms atlikti prireikė reikšmingų laiko sąnaudų ir išteklių, ši sritis priskirta pagrindiniam audito dalykui. | Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos principus, taikomus visoms reikšmingoms pajamų rūšims, ir patikrinome, ar jie atitinka Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Įvertinome pajamų pripažinimo principų taikymo nuoseklumą peržiūrėję apskaitos principus, taikomus skirtingoms Bendrovės pajamų rūšims.

Pajamų pripažinimo auditą atlikome pasitelkę kontrolių testų ir detalių testų procedūras.

Atrankos būdu vertinome ir tikrinome su pajamų pripažinimu susijusių pagrindinių kontrolės procedūrų sistemą ir veiksmingumą, pagrindinį dėmesį skirdami automatizuotoms ir rankiniu būdu vykdomoms kontrolės procedūroms, kurios taikomos sistemoje patvirtintiems tarifams ir sąskaitų klientams generavimui remiantis patikrintu perduotų dujų kiekin ir patvirtintais tarifais. Atlikę testą, nenustatėme jokių reikšmingų iškraipymų.

Atrinkome per metus įvykdytus pardavimo sandorius ir metų pabaigoje neapmokėtus gautinų sumų likučius ir gavome sandorių su Bendrovės klientais bei šių sandorių likučių patvirtinimus, arba, negavę tokių patvirtinimų, sutikrinome šiuos sandorius ir jų likučius su klientams išrašytomis sąskaitomis-faktūromis bei vėliau iš klientų gautais mokėjimais. Atlikę testą, nenustatėme jokių reikšmingų neatitikimų.

Patikrinome ar pajamas pripažintos tinkamu laikotarpiu atrinkdami po metų pabaigos išrašytas kreditines sąskaitas-faktūras ir patikrindami finansinį laikotarpį, su kuriuo jos buvo susijusios. Atlikę šį testą, nenustatėme jokių reikšmingų neatitikimų. |

pwc

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiu įvertinimas

Žr. 4 pastabą „Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas“ finansinėse ataskaitose.

Vadovaujantis Bendrovės apskaitos principais, ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.

Šiai sričiai skyrėme pagrindinį dėmesį dėl ilgalaikio materialiojo turto likučio reikšmingumo (kuris 2016 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 347,4 mln. Eur) ir dėl to, kad vadovybei vertinant, ar yra ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiu, jai tenka priimti svarbius sprendimus ir atlikti vertinimus.

Vadovybės atliktas vertinimas parodė, kad nėra jokių požymiu, jog ilgalaikio materialiojo turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. galėjo būti sumažėjusi, todėl Bendrovė neįvertino jo atsiperkamosios vertės.

Mūsų darbas taip pat apėmė rankiniu būdu pildomiems įrašams taikytus testus atrankos būdu, kurių metu nenustatėme jokių sumų, kurios būtų nepagrįstos.

Išsiaiškinome, supratome ir įvertinome vadovybės vykdomą vertės sumažėjimo požymiu įvertinimo procesą.

Įvertinome Bendrovės su biudžeto ir pinigų srautų prognozių rengimu susijusias procedūras, kurios yra svarbus įrodymų šaltinis vertinant turto ekonominius rezultatus ateityje. Atlikome šias procedūras:

palyginome Bendrovės faktinius pinigų srautus einamaisiais metais su ankstesniais metais, kuomet buvo vertinami ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiai, parengto 2016 m. biudžeto duomenimis. Pastebėjome, kad prognozės nebuvo pernelyg optimistiškos, nes Bendrovės faktiniai veiklos rezultatai 2016 m. buvo geresni nel anksčiau numatytame biudžete;
išanalizavome pasikeitimus teisinio reguliavimo aplinkoje, atsižvelgę į vėliausius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtus nutarimus, įskaitant reguliuojamą grąžos rodiklį.
taip pat įvertinome, ar nėra kitų vertės sumažėjimo požymiu.

Nustatėme, kad vadovybės vertinimo metu padaryta išvada, jog ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebuvo ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiu, yra tinkama.

Kita informacija

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados dėl tokios kitos informacijos.

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptantinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

pwc

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą, arba yra priversta tą padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir vadovavomės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
išsiaiškinome su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą.
įvertinome taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą.
padarėme išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėštumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėštumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.
įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

pwc

Mes, be kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinome, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašėme savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, atestuotas auditorius yra Rimvydas Jogėla.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Rimvydas Jogėla
Partneris
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457

Vilnius, Lietuvos Respublika
2017 m. kovo 22 d.

PATVIRTINTA
2017 m. balandžio... d.
AB „Amber Grid“ visuotinijame akcininkų sustrinkime

AB „AMBER GRID“, Įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaita

| | | Pastabos | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| TURTAS | | | | |
| A. | Ilgalaikis turtas | | 348.715 | 354.911 |
| I. | Nematerialusis turtas | 5 | 631 | 801 |
| II. | Ilgalaikis materialusis turtas | 6 | 347.409 | 353.888 |
| II.1. | Žemė | | 125 | 113 |
| II.2. | Pastatai ir statiniai | | 276.153 | 285.159 |
| II.2.1. | Pastatai | | 6.244 | 6.544 |
| II.2.2. | Magistraliniai dujotiekiai ir jų įrenginiai | | 264.918 | 273.458 |
| II.2.3. | Skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai | | 103 | 105 |
| II.2.4. | Kiti pastatai ir statiniai | | 4.888 | 5.052 |
| II.3. | Mašinos ir įrengimai | | 55.565 | 60.078 |
| II.4. | Transporto priemonės | | 1.101 | 1.216 |
| II.5. | Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai | | 2.717 | 4.046 |
| II.6. | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | | 611 | 184 |
| II.7. | Nebaigta statyba | | 11.137 | 3.092 |
| III. | Investicija į dukterinę įmonę | 1 | 675 | 222 |
| B. Trumpalaikis turtas | | | 42.583 | 98.442 |
| I. | Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai | | 1.515 | 3.086 |
| I.1. | Atsargos | 7 | 1.360 | 2.949 |
| I.2. | Išankstiniai apmokėjimai | | 155 | 137 |
| II. | Gautinos sumos | 8 | 25.444 | 37.001 |
| II.1. | Iš pirkėjų gautinos sumos | | 6.858 | 7.442 |
| II.2. | Kitos gautinos sumos | | 18.586 | 29.559 |
| III. | Iš anksto sumokėtas peino mokestis | | - | - |
| IV. | Kitas finansinis turtas | 9, 16 | 1.658 | 31.386 |
| V. | Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 10 | 13.966 | 26.969 |
| Turto iš viso | | | 391.298 | 453.353 |

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas alškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

PATVIRTINTA
2017 m. balandžiio... d.
AB „Amber Grid“ visustiniamo akcininkų susiriniāme
AB „AMBER GRID“, įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

| | | Pastabos | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- | --- | --- |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | |
| C. | Nuosavas kapitalas | | 202.810 | 194.664 |
| I. | Ištatinis kapitalas | 1 | 51.731 | 51.731 |
| II. | Rezervai | 11 | 130.151 | 126.955 |
| II.1. | Privalomasis rezervas | | 5.173 | 5.166 |
| II.2. | Kiti rezervai | | 124.978 | 121.789 |
| III. | Nepaskirstytasis pelnas | | 20.928 | 15.978 |
| D. | Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | | 188.488 | 258.689 |
| I. | Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai | | 152.816 | 180.742 |
| I.1. | Ilgalaikės finansinės skolos | 12 | 82.222 | 112.889 |
| I.2. | Dotacijos (atidėtosios pajamos) | 13 | 64.450 | 62.885 |
| I.3. | Ilgalaikės išmokos darbuotojams | 14 | 426 | 419 |
| I.4. | Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 19 | 5.718 | 4.549 |
| II. | Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | | 35.672 | 77.947 |
| II.1. | Trumpalaikės finansinės skolos | 12 | - | - |
| II.2. | Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | 12 | 11.444 | 25.121 |
| II.3. | Ilgalaikių išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis | 14 | 80 | 76 |
| II.4. | Prekybos skolos | 15 | 5.694 | 8.562 |
| II.5. | Gauti išankstiniai apmokėjimai | | 5 | 1.261 |
| II.6. | Pelno mokesčio įsipareigojimas | | 876 | 316 |
| II.7. | Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | | 1.422 | 826 |
| II.8. | Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 16 | 16.151 | 41.785 |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | | | 391.298 | 453.353 |

Toliau pateiklamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Saullus Bilys	2017 m. kovo 24 d.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2017 m. kovo 24 d.

PATVIKTINJA
2017 m. balandžin... d.
AB „Amber Grid“ visuotiniaine akcininkų susirinkime

AB „AMBER GRID“, įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pelno (nuostolių) ataskaita

		Pastabos	2016 m.	2015 m.
I.	Pajamos	17	66.742	55.800
II.	Sąnaudos		(41.978)	(40.671)
II.1.	Gamtinių dujų sąnaudos		(7.180)	(8.603)
II.2.	Nusidėvėjimas ir amortizacija	5, 6	(15.871)	(14.980)
II.3.	Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos		(8.041)	(7.710)
II.4.	Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos		(5.838)	(6.027)
II.5.	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.843)	(1.493)
II.6.	Kitos sąnaudos		(3.205)	(1.858)
III.	Veikios pelnas		24.764	15.129
IV.	Finansinė veikla	18	(484)	(442)
IV.1.	Pajamos		77	65
IV.2.	Sąnaudos		(561)	(507)
V.	Pelnas prieš apmokestinimą		24.280	14.687
VI.	Pelno mokestis	19	(3.352)	1.291
VI.1.	Ataskaitinių metų pelno mokestis		(2.183)	(1.448)
VI.2.	Atidėtasis pelno mokestis		(1.169)	2.739
VII.	Grynasis pelnas		20.928	15.978
	Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	20	0,12	0,09

Toilau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2017 m. kovo 24 d.
Vyriausloji buhalterė	Dzintra Tamuilenė	2017 m. kovo 24 d.

PATVIRTINTA
2017 m. belandfio... d.
AB „Amber Grid“ visuotinisme aktininkų susirinkime

AB „AMBER GRID“, įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Bendrųjų pajamų ataskaita

	2016 m.	2015 m.
I. Grynasis pelnas	20.928	15.978
II. Kitos bendrosios pajamos
II.I. kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą
II.I. kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą
III. Visos bendrosios pajamos	20.928	15.978

Toilau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2017 m. kovo 24 d.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2017 m. kovo 24 d.

PATVIRTINTA
2017 m. balandha... d.
AB „Amber Grid“ visuotiniami akcininkų susirinkime

AB „AMBER GRID“, įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pastabos	Istatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas (nuostolis)	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.		51.663	5.166	288.830	(109.044)	236.615
Pervedimas iš kitų rezervų		-	-	(167.041)	167.041	-
Patvirtinti dividendai		-	-	-	(57.997)	(57.997)
Viso transakcijos su akcininkais		-	-	(167.041)	109.044	(57.997)
Visos bendrosios pajamos		68*	-	-	15.978	15.978
2015 m. gruodžio 31 d.		51.731	5.166	121.789	15.978	194.664
Pervedimas iš kitų rezervų	11	-	-	3.189	(3.189)	-
Perdedimas į privalomą rezervą		-	7	-	(7)	-
Patvirtinti dividendai		-	-	-	(12.782)	(12.782)
Viso transakcijos su akcininkais		-	7	3.189	(15.978)	(12.782)
Visos bendrosios pajamos		-	-	-	20.928	20.928
2016 m. gruodžio 31 d.		51.731	5.173	124.978	20.928	202.810

*Akcinio kapitalo perskaičiavimo į eurus rezultatas (1 pastaba).

Toliau patelkiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2017 m. kovo 24 d.
Vyriausiasis buhalteris	Dzintra Tamulienė	2017 m. kovo 24 d.

PATVIKTINTA
2017 m. balandžas... d.
AB „Amber Grid“ visuotinime akcininių susirinkime

AB „AMBER GRID“, įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita

	Pastabos	2016 m.	2015 m.
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Grynasis peinas (nuostoliai)		20.928	15.978
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
I.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija	5, 6	17.802	16.316
I.3. Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo nuostolis (peinas)		15	(9)
I.4. Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, iš pirkėjų gautinų abejotinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas	4, 7, 8	1.101	12
I.5. Peino mokesčio sąnaudos (pajamos)	19	3.352	(1.291)
I.6. Palūkanų (pajamos)	18	(2)	(12)
I.7. Palūkanų sąnaudos	18	557	393
I.8. Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)		(1.982)	(1.688)
I.9. Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		(75)	52
		41.696	29.751
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
I.10. Atsargų sumažėjimas	7	702	1.634
I.11. iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)	8	2.577	(2.578)
I.12. Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)		(5.441)	6.087
I.13. Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas		(367)	884
I.14. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas		(26.287)	10.440
I.15. Kito finansinio turto (padidėjimas)		29.728	(16.770)
I.16. (Sumokėtas) peino mokestis		(1.622)	(559)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai iš viso
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		40.986	28.889
II. Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	5, 6, 21	(13.871)	(52.960)
II.2. Įplaukos iš ilgalaikio turto pardavimo		13	10
II.3. Investicijų į bendrai valdomas įmones (įsigijimas)		(452)	(131)
II.4. Gautos palūkanos	18	2	12
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(14.308)	(53.069)

(tęsinys kitame puslapyje)

Tollau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

PATVIRTINTA
2017 m. balandžio... d.
AB „Amber Grid“ visustilniame akcininkų susirinkime

AB „AMBER GRID“, įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

	Pastabos	2016 m.	2015 m.
III. Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1. Dividendų (išmokėjimas)		(12.787)	(57.870)
III.2. Paskolų gavimas		-	138.000
III.3. Paskolų (grąžinimas)	12	(44.344)	(39.123)
III.4. Gautos dotacijos	13,21	17.950	9.089
III.5. (Sumokėtos) palūkanos		(575)	(661)
III.6. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		75	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(39.681)	49.435
IV. Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		(13.003)	25.255
V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje		26.969	1.714
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje		13.966	26.969

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2017 m. kovo 24 d.
Vyriausloji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2017 m. kovo 24 d.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tiikst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė.

Jos buveinės adresas:

Savanorių pr. 28,
LT – 03116, Vilnius,
Lietuva.

AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė tęsia tą pačią veiklą kaip ir būdama AB „Lietuvos dujos“ sudėtyje, visą perduotą turtą ir įsipareigojimus Bendrovė pripažino balansinėmis vertėmis, apskaitytomis perdavėjo (t.y. AB „Lietuvos dujos“) perdavimo metu.

Įsteigus AB „Amber Grid“, buvo įgyvendintas teisinis, funkcinis ir organizacinis gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimas. Sieklant visiškai atitikti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 8-ame skirsnyje nustatytus reikalavimus, iki 2014 m. spalio 31 d. turėjo būti įgyvendintas AB „Amber Grid“ kontrolės atskyrimas. Sprendimą dėl kontrolės atskyrimo įgyvendinimo priėmė Bendrovės akcininkai, kaip nurodyta žemiau.

2015 m. sausio 13 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) konstatavo, kad AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos atskyrimas atitinka Gamtinių dujų įstatymo nuostatas. 2015 m. balandžio 10 d. VKEKK, gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminaio, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 95 (2015 m. – 89) gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų). Su gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, prekiaujančiomis gamtinėmis dujomis, tačiau netransportuojančiomis jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 3 (2015 m. – 3) gamtinių dujų balansavimo sutartis.

Bendrovės akcinis kapitalas perskaičiuotas į eurus sudaro 51.730.929 eurų. Jį sudaro 178.382.514 vnt. 0,29 euro nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

Bendrovės įstatinio kapitalo dydis buvo konvertuotas į eurus 2015 m. sausio 1 dienai, vadovaujantis perėjimą prie euro reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta specialia įstatinio kapitalo perskaičiavimo tvarka. Atlikus perskaičiavimą gauta nominali akcijos vertė 0,29 euro, padauginta iš akcijų skaičiaus ir gautas įstatinio kapitalo

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÈS FINANSINÈS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

51.730.929 eurų dydis buvo patvirtintas 2015 m. balandžio 23 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime atitinkamai pakeičiant AB „Amber Grid“ įstatus.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro yra paprastosios vardinės, 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra preklaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, simbolis AMG1L).

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

	Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
UAB „EPSO - G“ (j/k 302826889, A.Juozapavičiaus 13, Vilnius)	172.279.125	96,58
Kiti akcininkai	6.103.389	3,42
	178.382.514	100,00

UAB „EPSO - G“ 100 proc. akcijų nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kurias patikėjimo teisė valdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO – G“ yra atsakinga už Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių akcijų paketų valdymą.

Siekiant strateginio tikslo vystyti konkurencingą regiono gamtinių dujų rinką, AB „Amber Grid“ iš AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. lapkričio 6 d. įsigijo papildomą 34% UAB GET Baltic akcijų paketą. Po minėto sandorio Bendrovė valdė 66% UAB GET Baltic įstatinio kapitalo. 2016 m. gruodžio 23 d. AB „Amber Grid“ iš Suomijos gamtinių dujų įmonės Gasum Oy įsigijo likusį 34% UAB GET Baltic akcijų paketą ir tapo vienintellu UAB GET Baltic akcininku, kuris valdo 100% įstatinio kapitalo. UAB GET Baltic įstatinis kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d. siekė 580.450 eurų ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų.

UAB GET Baltic – Bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, kurios pagrindinė funkcija yra organizuoti ir plėtoti prekybą gamtinių dujų biržoje.

Bendrovės investicija į dukterinę įmonę UAB GET Baltic Bendrovės finansinėse ataskaitose 2016 m. ir 2015 m. yra apskaitoma įsigijimo savikaina.

Vadovaujantis Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties nuostatomis, dukterinės įmonės finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, nes ji nereikšminga Bendrovės požiūrlu, jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 procentų Bendrovės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 procentų Bendrovės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį.

UAB GET Baltic finansinės ataskaitos 2016 m. gruodžio 31 d. būklei yra parengtos pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti ES.

Bendrovės vadovybė šias finansines ataskaitas patvirtino 2017 m. kovo 24 d. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2016 m. vidutinis sąrašinis AB „Amber Grid“ darbuotojų skaičius siekė 359 (2015 m. – 359).

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

UAB GET Baltic duomenys 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

Metai	Įmonės buveinės adresas	Bendrovės valdomų akcijų dalis (proc.)	Įstatinis kapitalas	Ataskaitinių metų (nuostolių) dalis	Ataskaitinių metų nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
2016 m.	Savanorių pr. 28, Vilnius	100	580	-	251	Licencijuota gamtinių dujų rinkos operatoriaus veikla – gamtinių dujų prekybos gamtinių dujų biržoje organizavimas
2015 m.	Savanorių pr. 28, Vilnius	66	580	(32)	173	Licencijuota gamtinių dujų rinkos operatoriaus veikla – gamtinių dujų prekybos gamtinių dujų biržoje organizavimas

UAB Get Baltic 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta finansinės būklės ataskaita:

TURTAS		2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
A.	Ilgalaikis turtas	171	194
I.	Nematerialusis turtas	170	193
II.	Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	1	1
B.	Trumpalaikis turtas	2.953	822
I.	Išankstiniai apmokėjimai	1	-
II.	Gautinos sumos	787	148
III.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.165	674
Turto iš viso		3.124	1.016
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	Nuosavas kapitalas	251	262
I.	Įstatinis kapitalas	580	580
II.	Rezervai	-	-
III.	Sukaupti nuostoliai	(329)	(318)
D.	Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	2.873	754
I.	Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-
II.	Trumpalaikiai įsipareigojimai	2.873	754
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		3.124	1.016

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

UAB Get Baltic 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita:

		2016 m.	2015 m.
I.	Bendra pajamų suma	115	110
II.	Bendra sąnaudų suma	(327)	(210)
III.	Peinas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(212)	(100)
IV.	Pelno mokestis	-	-
V.	Grynieji peinas (nuostoliai)	(212)	(100)

UAB Get Baltic 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita:

		2015 m.	2015 m.
I.	Grynasis peinas (nuostoliai)	(212)	(100)
II.	Kitos bendrosios pajamos	-	-
	II.I. kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-
	II.I. kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-
III.	Viso bendrųjų pajamų (nuostolių)	(212)	(100)

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principal, taikyti rengiant Bendrovės 2016 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos sąjungoje (toliau – ES).

Šios finansinės ataskaitos yra paruoštos remiantis istorinės savikainos principu.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkst. eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti. Tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

„Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos“ – 19-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

2-ojo TFAS pataisomis patikslintas „teisių suteikimo sąlygų“ apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos „veiklos sąlygos“ bei „paslaugų teikimo sąlygos“. Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS patelktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos versio jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei („vadovaujančiam ūkio subjektui“) teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

„Bendros veiklos dalies įsigijimų apskaita“ – 11-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisytame standarte pateiktos naujos gairės, kaip apskaityti dalies įsigijimą bendroje veikloje, kurioje bendros veiklos vykdymas sudaro versią.

„Tinkamų nusidėvėjimo ir omortizacijos metodų paaiškinimas“ – 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa Tarptautinių apskaitos standartų vaidyba (TASV) patiksliino, kad pajamomis pagrįstų metodų taikymas turto nusidėvėjimui apskaičiuoti nėra

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

tinkamas, nes pajamos, gaunamos iš veikios, kuri apima turto naudojimą, paprastai atspindi kitus veiksnius nei turto ekonominės naudos sunaudojimą.

„Žemės ūkis: derliniai augalai“ – 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis keičiama finansinės atskaitomybės tvarka, taikoma derliniams augalams, tokiems kaip vynmedžiai, kaučiukmedžiai ir alyvpalmės, kurie dabar turi būti apskaitomi taip pat kaip ir ilgalaikis materialusis turtas, kadangi su jais susijusi veikla panašl į gamybinę veiklą. Dėl šios priežasties šiomis pataisomis šie augalai priskiriami 16-ojo, o ne 41-ojo TAS taikymo sričiai. Ant derlinių augalų augančiai produkcijai ir toliau taikomi 41-ojo TAS reikalavimai.

„Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose“ – 27-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis bus leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones.

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirksčiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-ajame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.

19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibalgus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado. 34-ajame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į „Informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje“ vietą.

„Informacijos atskleidimo iniciatyva“ – 1-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos.

„Investiciniai ūkio subjektai: konsolidavimo išimties taikymas“ – 10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standarto pataisomis siekiama patikslinti, kad investicinis ūkio subjektas visas savo dukterines įmones, kurios pačios yra investiciniai ūkio subjektai, turi vertinti tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Be to, išimtis, leidžianti nerengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu vadovaujanti arba bet kuri tarpinė ūkio subjekto patronuojanti įmonė rengia viešai pateikiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas, buvo iš dalies pakeista, siekiant patikslinti, kad išimtis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar dukterinės įmonės konsoliduojamos, ar vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pagal 10-ąjį TFAS minėtos vadovaujančios arba bet kurios tarpinės patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose.

b) Dar neįsigalioje nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

9-asis TFAS „Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo Ūkio subjekto finansinio turto valdymo versio modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jelgu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeleju ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro Ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavydžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šio neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeleju priemonė nėra skirta parduoti. Jeleju nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
Daugelis 39-ajame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ąjį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad Ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškyiančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad Ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeleju kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakelsti, sieklant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė Ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeleju atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeleju rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos sieklant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

16-asis TFAS „Nuoma“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeleju nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principal (tęsinys)

Laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-ajame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šlas dvi nuomos rūšis.

„Informacijos atskleidimo iniciatyva“ – 7-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). 7-ojo TAS pataisomis reikalaujama atskieisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą.

„Pajamos pagal sutartis su klientais“ – 15-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis nekelčiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.

„Investicinio turto perkélimas“ – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis patikslinama, kad perkélimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkélimui pagrįsti.

TFAAK 22-asis aiškinimas „Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti.

Kiti TFAS standartai, jų keitimai ir patobulinimai, TFAAK išaiškinimai, kurie dar neįsigaliojo, Bendrovės vertinimu neturės reikšmingos įtakos arba nėra aktualūs. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos naujieji aktualūs standartai turės jos finansinėms ataskaitoms.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

2015 m. sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena. Todėl nuo šios dienos atitinkamai keitėsi ir Bendrovės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,4528 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 Investicijos į dukterinę įmonę

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė. Investicijos į dukterinės įmones patronuojančios įmonės balanse yra apskaitytos savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

Jeigu yra priimtas sprendimas parduoti dukterinę įmonę, yra aktyviai ieškoma pirkėjų bei yra labai tikėtina, jog pardavimas bus įvykdytas per vienerius metus nuo balanso datos, investicija į dukterinę įmonę apskaitoma trumpalaikio turto straipsnyje, kaip investicija, skirta parduoti.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.4 Nematerialusis turtas

Bendrovės nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto naudingas tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (4 metai). Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga ir licencijos.

Bendrovė neturi nematerialaus turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Tokia įsigijimo vertė apima dalies ilgalaikio materialiojo turto pakeltimo sąnaudas, kai tokios sąnaudos yra patiriamos ir yra tenkinama pripažinimo sąlyga. Skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos ilgo parengimo turtui, kurio sukūrimas trunka ilgiau negu tris mėnesius ir kurio vertė didesnė negu 145 tūkst. eurų. Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma. Skolinimosi išlaidos apima palūkanas ir kitas su paskolų skolinimusi susijusias patirtas išlaidas.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyne naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyne likvidacinę vertę.

Avarijų šalinimo (rezervo) atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų sąnaudos apskaitomos peino (nuostolių) ataskaitoje.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebalgtos statybos balanso straipsnyje.

Kai turtas parduodamas arba nurašomas, apskaitoje nurašoma jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimai, o bet kokios perleidimo pajamos ar išlaidos yra apskaitomos peino (nuostolių) ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	25 - 60 metų.
Magistraliniai dujotiekiai ir jų įrenginiai	18-55 metų.
Skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai	55 metų.
Mašinos ir įrengimai	5 - 20 metų.
Kiti pastatai ir statiniai	15 - 19 metų.
Transporto priemonės	6 metai.
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai	4 - 9 metai.
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	4 - 6 metai.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.

Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principal (tęsinys)

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui.

Bendrovė įvertina ligalaikio materialiojo turto atsiperkamąją vertę, kai tik yra požymių, kad minėto turto apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai tik įvertinami.

2.6 Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 „Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas“ Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir galimą parduoti finansinį turtą. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo išlaidas.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jelgu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumažėja tokių investicijų vertė, jos yra nurašomos arba yra amortizuojamos.

Gautinos sumos

Gautinos sumos yra neišvestinė finansinė priemonė su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Trumpalaikės gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą atėmus bet koklus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

2.7 Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybę susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teisės į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su turto nuosavybę susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra susijusi. Bendrovės sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniaja suma iš apskaitinės turto vertės ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principal (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baiglasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas kaip peinas arba nuostoliai.

2.8 Atsargos

Bendrovės atsargos, kurias sudaro gamtinės dujos vamzdynuose, ir atsargos, yra apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės.

Atsargose apskaitomas gamtinių dujų kiekis, viršijantis minimalų gamtinių dujų kiekį vamzdyne ir kintantis priklausomai nuo konkrečių tiekimo apimčių ar tarpusavyje sujungtų gamtinių dujų sistemų technologinių parametrų.

Gamtinių dujų likučio savikaina nustatoma pagal svertinį vidurkį, o likusių atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

2.10 Finansinės skolos

Finansinės skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio peiną ar nuostolius, išskyrus kapitalizuojamas palūkanas (2.11 pastaba).

2.11 Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, tiesioglai priskirtinos ligo parengimo kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, yra kapitalizuojamos kaip atitinkamo turto įsigijimo savikainos dalis.

Kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Skolinimosi išlaidos apima palūkanas ir kitas su lėšų skolinimusi patirtas išlaidas.

2.12 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai yra pakankamas užtikrinimas, kad Bendrovė atitiks dotacijų skyrimo sąlygas ir tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti, laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupel priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama pajamomis per turto, susijusio su šia dotacija nusidėvėjimo laikotarpį, o pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitoma, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimą su dotacijos pajamomis.

Iki 2009 m. liepos 1 d. sistemos naudotojų sumokėtos įmokos už prijungimą prie Bendrovės dujų sistemos apskaitomos kaip atidėtosios pajamos ir pripažįstamos pajamomis per kapitalizuoto susijusio turto nusidėvėjimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Nustatytu išmokų planas – išeitinės išmokos

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jie nebus perkellami į pelną ar nuostolį būsimaisiais laikotarpiais.

Suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams

Bendrovė moka išmokas darbuotojams už ilgalaikį darbo stažą Bendrovėje. Ilgalaikis įsipareigojimas darbuotojų išmokoms yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartine vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma.

2.14 Pelno mokestis

Bendrovės pelno mokestis skaičiuojamas nuo einamųjų metų pelno, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkellamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkélimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek yra tikimasi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.15 Nuoma

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu, bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

Finansinė nuoma

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei, yra laikoma finansinė nuoma. Bendrovė apskaito finansinę nuomą kaip turtą bel įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje, kurių vertės yra lygios nuomojamo turto tikrajai vertei finansinės nuomos pradžioje arba minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinei vertei, jei pastaroji yra mažesnė. Skaičiuojant minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinę vertę naudojama diskonto norma yra finansinės nuomos mokėjimų palūkanų norma, kai ją galima išskirti, kitu atveju naudojama Bendrovės bendra skolinimosi palūkanų norma. Tiesioginės pradinės išlaidos yra įtraukiamos į turto vertę. Finansinės nuomos mokėjimai yra padalinami tarp palūkanų sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo. Palūkanos nustatomos taip, kad jų procentas nuo neapmokėto finansinės nuomos įsipareigojimų likučio kiekvieno mokėjimo metu būtų pastovus per visą finansinės nuomos laikotarpį.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei, pagal lizingo sutartį, sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Bendrovei.

Veiklos nuoma

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesinlu metodu per nuomos laikotarpį.

2.16 Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimų pajamos apskaitomos atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Nuo 2015 m., vadovaujantis LR Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 27 d įsakymo Nr.1-245 (papildymai: 2014-04-23 d įsakymas Nr.1-94, 2014-10-14 įsakymas Nr.1-255, 2015-06-25 įsakymas Nr. 1-167, 2015-07-17 įsakymas Nr. 1-187) „Dėl gamtinių dujų apskaitos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, gamtinių dujų prekybos Lietuvoje kiekinei apskaitai pradėta naudoti dujų energetinė vertė, kitaip vadinama dujų šilumingumu. Iki tol dujų prekyba buvo vykdoma tūrio vienetais (kubiniais metrais).

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos kas mėnesį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekus ir Bendrovės su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais. Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spallo 9 d. nutarimu Nr. 03-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakelstas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.).

Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGDT lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų/ pelno įprastinės veiklos metu, išskyrus SGDT lėšų dalį, skirtą SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti, laikomą Bendrovės pajamomis (17 pastaba). Iš SGDT lėšų mokėtojų surenkamos ir SGDT lėšų gavėjams (SGDT projekto įgyvendinimo bendrovei arba SGDT operatoriui) pervedamos SGDT lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis/ sąnaudomis, bet apskaitomos kaip kitos gautinos/ kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principal (tęsinys)

2.17 Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keltimo kursą. Peinas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkalnojimo finansinės ataskaitos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkalnojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.18 Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar beviltiškoms priskirtų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Bendrovės kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.19 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygmens indėliu, kuris yra svarbus tikrosios vertės nustatymui:

Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

2.20 Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Bendrovė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, aplma nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo įvertinimus ilgalaikiam materialiajam turtui (2.5 pastaba ir 6 pastaba) ir atidėtojo pelno mokesčio turtą (2.14 pastaba ir 19 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

AB „AMBER GRID“
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

Atsiradus ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiams, atliekamas ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimas, naudojimo vertės (diskontuotų pinigų srautų) metodu. Vertinant diskontuotus pinigų srautus naudojama diskonto norma, kurios nustatymo prielaidos iš esmės atitinka VKEKK kainų reguliavime taikomos grąžos normos įvertinimo prielaidas. Diskonto normos dydžio ir reguliuojamojo turto vertės pasikeitimai, o taip pat ir pasikeitimai reguliavimo aplinkoje labiausiai daro įtaką vertinant Bendrovės atsiperkamąją ilgalaikio turto vertę. Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testą remdamasi naudojimo vertės metodu (4 pastaba).

2.21 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.22 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikla papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.23 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras TFAS leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

3 Informacija pagal segmentus

Vadovybė gamtinių dujų perdavimo veiklą, vykdomą Bendrovėje, mato ir analizuoja kaip vieną segmentą, todėl galima teigti, kad Bendrovė veikia kaip vienas segmentas.

Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur Bendrovė vykdo savo veiklą.

Bendrovė per 2016 m. 75,71 proc. (2015 m. - 76,18 proc.) pajamų uždirbo iš Lietuvos sistemos naudotojų ir 24,14 proc. (2015 m. 23,09 proc.) pajamų sudarė pajamos gautos iš dujų transportavimo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir Latvijos kryptimi.

2016 m. gruodžio 31 d., buvo keturi pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 55.398 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A – 16.068 tūkst. eurų;
Pirkėjas B – 15.072 tūkst. eurų;
Pirkėjas C – 10.365 tūkst. eurų;
Pirkėjas D – 6.990 tūkst. eurų;
Pirkėjas E – 6.903 tūkst. eurų.

2015 m. gruodžio 31 d., buvo keturi pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 39.102 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A – 7.152 tūkst. eurų;
Pirkėjas B – 10.451 tūkst. eurų;
Pirkėjas C – 12.888 tūkst. eurų;
Pirkėjas D – 8.611 tūkst. eurų.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

4 Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas

Sudarant 2016 m. finansines ataskaitas, ir siekiant nustatyti, ar neatsirado naujų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo požymių, Bendrovė įvertino vidinius ir išorinius galimo vertės sumažėjimo požymius, taip pat ar 2016 m. įvykę ir būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas anksčiau atliktam ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimui. Bendrovės įvertinimu jokių esminių pasikeitimų nei dėl diskonto normos dydžio, nei reguliavimo aplinkoje, nei būsimuose numatytuose pinigų srautuose neįvyko ir, turimais duomenimis, nenumatoma, kad artimiausioje ateityje gali įvykti, todėl turto vertės sumažėjimo požymių nėra, o ilgalaikio turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. atitinka ilgalaikio turto atsiperkamąją vertę.

5 Ilgalaikis nematerialus turtas

Nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Patentai, licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	192	461	-	653
Įsigijimai	58	270	55	383
Nurašymai	-	-	-	-
Amortizacija	(77)	(150)	(8)	(235)
2015 m. gruodžio 31 d.	173	581	47	801
Įsigijimo vertė	414	1.070	97	1.581
Sukaupta amortizacija	(241)	(489)	(50)	(780)
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	173	581	47	801
Įsigijimai	44	102	-	146
Nurašymai	-	-	-	-
Amortizacija	(92)	(210)	(14)	(316)
2016 m. gruodžio 31 d.	125	473	33	631
Įsigijimo vertė	450	1.129	97	1.676
Sukaupta amortizacija	(325)	(656)	(64)	(1.045)
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	473	33	631

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio Įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 81 tūkst. eurų, (2015 m. 109 tūkst. eurų) visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

AB „AMBER GRID“
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Ža mė	Pavtatsi	Magim eliniai dujotiekiai ir jų įranginiai	Skirstonisji dujotiekiai ir žu įranginiai	Kiti pavtatai ir atatiniai	Makinos ir įranginai	Transporto priemonės	Kita įranga, prietniak, įrankiai ir įranginiai	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nekalgia statybė	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	113	6.674	222.709	107	5.461	63.415	1.365	3.749	110	17.174	335.986
jajgimai	-	-	-	-	1	102	278	857	33	47.741	46.982
Perkinofikavimai	-	140	59.014	-	33	1.715	-	819	2	(81.923)	-
Nusidėvėjimas	-	(276)	(8.265)	(2)	(443)	(5.154)	(422)	(1.459)	(60)	-	(16.080)
2015 m. gruodžio 31 d.	113	6.544	273.458	105	5.052	60.079	1.216	4.046	104	3.052	351.688
jajgimo vertė	113	9.355	417.721	119	8.129	88.723	4.955	19.269	504	3.092	581.820
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(2.811)	(144.263)	(14)	(3.077)	(38.845)	(3.779)	(15.023)	(320)	-	(307.932)
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	113	6.544	273.458	105	5.052	60.078	1.216	4.046	104	3.052	351.688
jajgimai	11	-	1	-	-	147	237	405	12	10.418	11.251
Perfektas ir nunišytas	-	-	(7)	-	-	-	-	(22)	-	-	(28)
Perfektas iš etasąs	-	-	-	-	-	-	-	-	477	-	477
Perfektas į atasąs	-	-	(12)	-	-	-	-	-	-	-	(12)
Perkinofikavimai	1	-	1.052	-	256	482	30	-	-	(1.821)	-
Vertės sumažėjimas	-	(23)	(102)	-	-	-	-	-	-	(552)	(879)
Nusidėvėjimas	-	(275)	(8.472)	(2)	(410)	(5.142)	(402)	(1.712)	(62)	-	(17.487)
2016 m. gruodžio 31 d.	125	6.244	264.918	103	4.888	55.585	1.101	3.717	611	11.137	347.409
jajgimo vertė	125	9.330	418.414	119	8.365	89.345	4.939	18.969	594	11.137	571.777
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(3.086)	(153.536)	(16)	(3.497)	(43.780)	(3.888)	(16.132)	(573)	-	(224.368)
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.244	264.918	103	4.888	55.585	1.101	3.717	611	11.137	347.409

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 17.286 tūkst. eurų (2015 m. 16.562 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikioje. Dėl šios priežasties Bendrovė peržiūrėjo magistralinio dujotiekio Ivacevičiai – Vilnius – Ryga, atšakų į Elektrėnus ir Grigiškes turto naudingo tarnavimo laikotarpius ir prailgino vidutiniškai keturiais metais naudingo tarnavimo laikotarpį. Šio vadovybės įvertinimo pasikeitimas taikomas perspektyviai nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vertinimu dėl šio pakeitimo 2017 m. nusidėvėjimo sąnaudos sumažės apie 374 tūkst. eurų.

Bendrovė per 2016 m. ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį t.y. 27 tūkst. eurų (2015 m. - 319 tūkst. eurų) su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų). 2016 m. metinė palūkanų kapitalizavimo norma buvo 0,432 % (2015 m. - 0,6%).

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Didžiausi Bendrovės nebaigtos statybos objektai 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

| Objektas | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimas | | |
| Lietuvos Respublikos teritorijoje | 6.262 | 936 |
| Panevėžio kompresorinės stoties modernizavimas | 1.861 | - |
| Magistralinių dujotiekių čiaupų mazgų keitimas | 1.765 | 184 |
| Magistralinio dujotiekio Ryga-Panevėžys-Vilnius (DN700) kontrolinio įtaiso priėmimo kameros įrengimas Lietuvos-Latvijos pasienyje | - | 800 |
| Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba | 551 | 544 |
| Magistralinių dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas | | |
| įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema | 430 | - |
| Kiti | 848 | 657 |
| *Atimti: nebaigtos statybos sumų vertės sumažėjimą | (580) | (29) |
| | 11.137 | 3.092 |

*Projektui „Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba“ (teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugos) vertės sumažėjimas atliktas, nes dujotiekio statyba buvo nukelta vėlesniems laikotarpiams ir atsirado neapibrėžtumų dėl jos finansavimo klausimo išsprendimo bei tolimesnio vystymo.

7 Atsargos

| | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos | 708 | 1.182 |
| Gamtinės dujos | 1.074 | 1.779 |
| Turtas, skirtas perparduoti | 13 | - |
| Atsargos, bendrąja verte | 1.795 | 2.961 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (435) | (12) |
| | 1.360 | 2.949 |

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 708 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.182 tūkst. eurų.) Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas.

Bendrovė 2016 m. iš trumpalaikio turto „Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos“ iškėlė avarinio rezervo atsargas į ilgalaikį turtą (2.5 pastaba ir 6 pastaba), kurios atitinka ilgalaikio turto pripažinimo kriterijus 477 tūkst. eurų sumai.

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

8 Gautinos sumos

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą	6.859	7.424
Kitos iš pirkėjų gautinos sumos	15	34
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimas	(16)	(16)
Iš pirkėjų gautinos sumos, iš viso	6.858	7.442
Gautinos ir sukauptos administruojamos SGDT lėšos (2.16 pastaba)	13.279	9.473
Gautinos dotacijos	3.488	17.890
Sukauptos pajamos už gamtinių dujų transportavimą	1.676	1.993
Kitos gautinos sumos	143	203
	25.444	37.001

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir įprastai jų apmokėjimo terminas yra 15 kalendorinių dienų. Didžioji dalis gautinų sumų buvo apmokėta 2017 m. sausio mėn. pradžioje.

2016 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 3.834 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 6.188 tūkst. eurų), iš kurių AB „Achema“ pradelsė 3.394 tūkst. eurų, o UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ 351 tūkst. eurų. Daugiau informacijos apie AB „Achema“ įsipareigojimus žr. 23 pastaboje „Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai“.

Bendrovės gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms apskaityto vertės sumažėjimo judėjimas:

	Individualiai nustatytas vertės sumažėjimas
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	16
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	16

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų, kurios nelaikomos nuvertėjuslomis, senėjimą 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas	Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas					Iš viso
		mažiau nei 30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181-360 dienų	daugiau nei 360 dienų
2016 m. gruodžio 31 d	21.484	1.937	1.052	-	-	971	25.444
2015 m. gruodžio 31 d.	33.950	1.989	97	7	4	954	37.001

9 Kitas finansinis turtas

Bendrovės Kitą finansinį turtą 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis. Minėtos lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskiroje SGD terminalo lėšų banko sąskaitoje ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams. Vadovaujantis VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683, kuris pakeistas 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-83 ir 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-121, per 2016 m. surinktos piniginės lėšos, nustatyta tvarka buvo pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“. 2016 m. iapkričio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-369 buvo patvirtinta nauja gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kaina, kuri sistemos naudotojams pradėta taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d.

AB „AMBER GRID“
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitalp)

10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai banke

2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
13.966	26.969
13.966	26.969

Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. vienos nakties indėlių sutarčių nebuvo sudariusi.

Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likučius laikė bankuose, kurių ilgalaikis skolinimosi reitingas užsienio valiuta pagal Moody’s buvo ne blogesnis nei A2, pagal Standart&Poors ne blogesnis nei A ir pagal Fitch Ratings ne blogesnis nei A. Ši riba yra aukštesniojo investicinio reitingo rėžyje.

Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:

Bankas	Kredito agentūra
	Moody’s	Standart&Poors	Fitch Ratings
AB SEB bankas	Aa3	A+	AA-
„Swedbank“, AB	Aa3	AA-	AA-
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius	Aa3	AA-	AA-
Danske Bank A/S Lietuvos filialas	A2	A	A

Reitingai pateikti apie motininius bankus 2016 m. gruodžio 31 d. būklei.

11 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo (2015 m. - 5.166 tūkst. eurų ir tai sudarė 9,99 proc. įstatinio kapitalo).

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams, nukreiptiems į verslo plėtrą.

12 Paskolos

2016 m. spalio mėn. Bendrovė anksčiau nustatyto termino grąžino dalį (11.444 tūkst. eurų) „Swedbank“, AB, paskolos. 2016 m. gruodžio 31 d. negrąžinta paskolos „Swedbank“, AB dalis sudaro 68.667 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d – 113.000 tūkst. eurų).

2015 rugpjūčio 19 d. Bendrovė sudarė naują ilgalaikės paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (Nordic Investment Bank), pagal kurią 2015 m. gruodžio mėn. pasiskolino 25.000 tūkst.eurų 15 metų laikotarpiui. Paskola skirta projekto „Dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai pajėgumų padidinimas (dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statyba)“ statybos finansavimui.

2015 m. gruodžio 22 d. Bendrovė sudarė sutartį su Europos investicijų Banku (European Investment Bank) dėl galimybės pasiskolinti iki 28.000 tūkst. eurų iki 20 metų laikotarpiui. 2016 m. gruodžio 31 d. būklei paskola nebuvo panaudota.

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

12 Paskolos (tęsinys)

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų	57.222	87.889
Paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų	25.000	25.000
Išperkamoji nuoma	-	-
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	11.444	25.111
Išperkamoji nuoma	-	10
	93.666	138.010

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimų paskolų vidutinė metinė palūkanų norma buvo lygi 0,432 proc., o 2015 m. gruodžio 31 d. - 0,572 proc. Palūkanų norma susleta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi.

Ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma
2016 m.	-	-	-	25.111
2017 m.	-	-	11.444	25.111
2018 m.	-	-	22.888	25.111
2019 m.	-	-	23.976	26.198
2020 m.	-	-	13.618	14.729
2021 m.	-	-	2.174	2.174
2022 m.	-	-	2.174	2.174
2023 m.	-	-	2.174	2.174
2024 m.	-	-	2.174	2.174
2025 m.	-	-	2.174	2.174
2026 m.	-	-	2.174	2.174
2027 m.	-	-	2.174	2.174
2028 m.	-	-	2.174	2.174
2029 m.	-	-	2.174	2.174
2030 m.	-	-	2.174	2.174
	-	-	93.666	138.000

Visos Bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, nejtakojant vallutų kursų pokyčių.

Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

13 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

	Atidėtosios pajamos	Dotacijos susijusios su turtu	Dotacijos susijusios su pajamomis	Iš viso
Likutis laikotarpio pabaigoje 2014 m. gruodžio 31 d.	1.604	42.232	-	43.836
Gauta/gautina	-	20.420	304	20.724
Nurašyta	-	(1)	-	(1)
Amortizacija	(34)	(1.336)	(304)	(1.674)
Likutis laikotarpio pabaigoje 2015 m. gruodžio 31 d.	1.569	61.316	-	62.885
Gauta/gautina	-	3.537	17	3.554
Nurašyta	-	(7)	-	(7)
Amortizacija	(34)	(1.931)	(17)	(1.982)
Likutis laikotarpio pabaigoje 2016 m. gruodžio 31 d.	1.535	62.915	-	64.450

2016 m. 1.931 tūkst. eurų (2015 m. - 1.336 tūkst. eurų) amortizacijos suma sumažintas atitinkamo turto nusidėvėjimas peino (nuostolių) ataskaitoje.

Vidutinis dotacijų amortizacijos laikotarpis 2016 m. yra 16 metų (2015 m.- 23 metai).

14 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinį išmokų išelnantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiem pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 413 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 404 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimas sudarė 93 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 91 tūkst. eurų).

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	1,5 %	1,5 %
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	5 %	5 %
Metinis atiyginimo padidėjimas	2 %	2 %
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	19,77	20,09

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

15 Prekybos skolos

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Tiekėjams pagal investicijų programą (nauja statyba)	8	5.142
Tiekėjams pagal investicijų programą (rekonstrukcija)	3.814	1.182
Paslaugų tiekėjams	828	870
Ilgalaikio turto remonto tiekėjams	381	470
Gamtinių dujų tiekėjams	663	898
	5.694	8.562

Aukščiau minimos prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų.

16 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos SGDT lėšos (2.16 pastaba)	11.468	25.794
Sukauptos administruojamos SGDT lėšos *	3.696	15.316
Mokėtinas nekiinojamo turto mokestis (NTM)	423	386
Kitos mokėtinos sumos	564	289
	16.151	41.785

Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet, kai AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“ išrašo Bendrovei PVM sąskaitą faktūrą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

17 Pajamos

Bendrovės pajamas sudaro:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	59.878	49.841
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje	6.613	5.406
Dotacijos, pripažintos pajamomis	51	338
SGDT lėšų administravimo pajamos	145	145
Kitos pajamos	55	70
	66.742	55.800

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 „Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktualia redakcija) 70 p. nuostatomis, už 2016 m. sistemos naudotojams buvo atliktas perskaičiavimas už viršytus vartojimo pajėgumus, nes pasibaigus metams paalškėjo, kad faktiškai transportuotas gamtinių dujų kiekis buvo didesnis už užsakytus ir/ar nustatytus vartojimo pajėgumus, dėl tos priežasties, vartojimo pajėgumai sistemos naudotojams buvo patiksiinti ir už 2016 m. priskaičiuota 420 tūkst. eurų pajamų už perdavimo paslaugų dalį už vartojimo pajėgumus. Taip pat buvo perskaičiuoti papildomos saugumo dedamosios mokėjimai už 2016 metus, taikant patiksiintą vartojimo pajėgumų dydį 2.856 tūkst. eurų sumai. Perskaičiuota suma atvaizduota „Sukauptos administruojamos SGDT lėšos“ (16 pastaba).

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÈS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

18 Finansinė veikla

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Palūkanų pajamos	2	12
Delspinigių pajamos	75	46
Kitos	-	7
Finansinės veiklos pajamų iš viso	77	65
Paskolų palūkanų sąnaudos	557	393
Kitos finansinės sąnaudos	4	114
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	561	507
Finansinės veiklos grynasis rezultatas	(484)	(442)

19 Pelno mokestis

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo nuostoliai	19.057	20.169
Atostoginių sukaupimas	51	50
Ilgalaikių išmokų darbuotojams sukaupimas	75	74
Nepanaudotų investicijų lengvatų likutis	2.708	4.393
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	21.891	24.686
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	-	-
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	21.891	24.686
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas:
Ilgalaikio materialiojo turto finansinės ir mokestinės bazės skirtumas	(27.609)	(29.235)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(5.718)	(4.549)

2014 m. buvo suformuotas 21.287 tūkst. eurų atidėtojo mokesčio turtas nuo ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo. 2016 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo likutinė vertė 19.057 tūkst. eurų (2015 m. – 20.169 tūkst. eurų).

Pagai Pelno mokesčio įstatymo (tollau – įstatymo) nuostatas, įsigaliojusias 2009 m. sausio 1 d., investicijoms į įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti talkoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė apskaičiuodama 2016 m. pelno mokestį pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2016 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 2.157 tūkst. eurų suma (2015 m. - 1.431 tūkst. eurų suma).

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus 2016 m. ir 2015 m. Bendrovė taikė 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą peinui prieš pelno mokestį, taip:

AB „AMBER GRID“
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitalp)

19 Pelno mokestis (tęsinys)

| | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 24.280 | 14.687 |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą | (3.642) | (2.203) |
| Neatskaitomos sąnaudos | (157) | (141) |
| Pelno mokesčio lengvata | 521 | 3.626 |
| Kita | (72) | 89 |
| Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai | (2) | (80) |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (3.352) | 1.291 |

20 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skalčiaus. Nėra joklų pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

| | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. eurų) | 20.928 | 15.978 |
| Akcijų skalčiaus svertinis vidurkis (tūkst.) | 178.383 | 178.383 |
| Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai) | 0,12 | 0,09 |

21 Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos

2016 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.502 tūkst. eurų, avarinės atsargos sandėlyje iš trumpalaikio turto perklasifikuotos į ilgalaikį turtą 477 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 27 tūkst. eurų (2015 m. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 3.913 tūkst. eurų, gamtinių dujų atsargos vamzdyne iš trumpalaikio turto perklasifikuotos į ilgalaikį turtą 2.482 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 319 tūkst. eurų).

Skaičiuojant gautas dotacijas 2016 m. finansinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 14.402 tūkst. eurų (2015 m. - buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 11.636 tūkst. eurų).

22 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Likvidumo rizika

Sieklant įvykdyti prisilimtus įsipareigojimus, Bendrovė palaiko pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį. Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Bendrovės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, Bendrovė atsižvelgdama į prognozes priima mokumą užtikrinančius sprendimus.

Bendrovės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGDT lėšų įtaką 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

| | 2016 m.
gruodžio 31 d. | 2015 m.
gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Bendrojo likvidumo rodiklis | 1,35 | 1,56 |
| Greitojo padengimo rodiklis | 1,28 | 1,48 |

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS

(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

22 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

| | Pareikalavus | Iki 3
mėnesių | Nuo 3 iki 12
mėnesių | Nuo 1 iki 5
metų | Po 5 metų | Iš viso |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | | 140 | 11.714 | 63.555 | 20.131 | 95.540 |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 11.468 | 652 | - | - | - | 12.120 |
| Prekybos mokėtinos sumos | - | 5.694 | - | - | - | 5.694 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. likutis | 11.468 | 6.486 | 11.714 | 63.555 | 20.131 | 113.354 |
| Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | - | 261 | 25.715 | 92.944 | 22.478 | 141.398 |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 25.794 | 439 | - | - | - | 26.233 |
| Prekybos mokėtinos sumos | - | 8.562 | - | - | - | 8.562 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 25.794 | 9.262 | 25.715 | 92.944 | 22.478 | 176.193 |

SGDT lėšų gavėjams mokėtinos lėšos.

Kredito rizika

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų, kitų gautinų sumų, pinigų ir trumpalaikių investicijų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atilekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateltyje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi pirkėjų skolų valdymo reglamentą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą.

Bendrovė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose ar jas investuojant į trumpalaikius instrumentus. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo. Bendrovė yra patvirtinusi piniginių lėšų investavimo tvarką. Tvarkos aprašas reglamentuoja (1) bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, (2) diversifikavimo limitus laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan.

Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Palūkanų normos rizika

Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų norma yra susijusios su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje Bendrovė per 2016 m. ir 2015 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%.

Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

| | EURIBOR padidėjimas baziniais
punktais | Įtaka metų pelnui prieš
mokesčius, tūkst. eurų |
| --- | --- | --- |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | +100 | (937) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | +100 | (1.380) |

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jel nenurodyta kitaip)

22 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Bendrovė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja įvairūs svyravimai tarptautinėse rinkose. Bendrovė per 2016 m. nesiemė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Koncentracijos rizika

Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 90 proc., o 2015 m. gruodžio 31 d. – 91 proc. visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Tačiau praradus pirkėjus ir tuo pačiu mažėjant perduodamų dujų kiekiai, dujų transportavimo paslaugų kainos didėtų, kaip tai reglamentuoja VKEKK patvirtinta valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos daiyvių vertinimo dieną.

Bendrovės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos ir finansinis lizingas.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:

(a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
(b) Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Bendrovė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3).

23 Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu bei VKEKK priimtais nutarimais, gamtinių dujų sistemos naudotojai, kurie transportuoja gamtines dujas perdavimo sistema, atsiskaitydami už gamtinių dujų perdavimo paslaugas, turi sumokėti neatsiejamą gamtinių dujų perdavimo kainos dedamąją, skirtą SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir išlaikymo sąnaudų kompensavimui (toliau – SGDT lėšos)¹. Atsižvelgdama į tai, jog AB „Achema“ kaip perdavimo sistemos naudotojas sistemingai nemokėjo SGDT lėšų, AB „Amber Grid“ 2014 m. kovo 7 d. kreipėsi su leškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš AB „Achema“ skoią dėl nesumokėtų SGDT lėšų už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o taip pat priteisti delspinigius už laiku nesumokėtas SGDT lėšas už minėtą laikotarpį. 2015 m. kovo 16 d. AB „Amber Grid“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su nauju leškiniu dėl skolos už SGDT lėšas, kurios skirtos SGDT, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti ir kurios pradėtos rinkti nuo 2014 m. gruodžio 3 d., delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš AB „Achema“. Teismui sujungus abi aukščiau paminėtas bylas, 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismas visiškai tenkino AB „Amber Grid“ leškinį ir priteisė iš AB „Achema“ 3.188 tūkst. eurų skolą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 545 tūkst. eurų delspinigių, procesines palūkanas ir 14.721 tūkst. eurų skolą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 305 tūkst. eurų delspinigių, procesines palūkanas. AB „Achema“ apskundė minėtą teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 8 d. paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

¹ Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (originali redakcija) buvo nustatyta, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo sąnaudos kompensuojamos, o Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje VKEKK 2008 rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. O3-106, buvo vartojama sąvoka „SGDT priedas“. Nuo 2014 m. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme vartojama sąvoka „Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos“.

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVÉS FINANSINÉS ATASKAITOS
(tükst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

23 Išipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2016 m. gruodžio 8 d. prlimtas AB „Achema“ prašymas sustabdytl bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas AB „Achema“ skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme byloje Nr. T-417/16. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byla dar nėra išnagrinėta. Bendrovės kredito rizika susijusi su gautinomis sumomis ir priskaičiuotais delspinigiais AB „Achema“ yra nedidelė, nes Bendrovė veikia tik kaip SGDT lėšų surinkėjas ir SGDT lėšas perveda jų gavėjui tik tuomet kai surenka iš pirkėjų.

2012 m. lapkričio 19 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2012 m. spalio 19 d. prlimto VKEKK nutarimo Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ 3.1 ir 4 punktus bei panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGD terminalo priedo) nustatymo 2013 metams“ 2 punktą (toliau – Pirmoji administracinė byla). AB „Amber Grid“ dalyvauja byloje kaip trečiasis asmuo. 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismas visa apimtimi atmetė AB „Achema“ skundą. AB „Achema“ pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi byla sustabdyta iki tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme iškeltoje byloje Nr. T-417/2016.
2014 m. gruodžio 22 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-895 „Dėl gamtinių dujų skystinimo viršutinės ribos (gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos) nustatymo 2015-2019 metams 1.1, 2.2.1, 2.3 ir 3 punktus. 2015 m. liepos 7 d. teismo nutartimi AB „Amber Grid“ į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. 2015 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi byla sustabdyta, pateikti atskirieji skundai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėta Pirmoji administracinė byla.
2016 m. sausio 22 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-683 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo“ 1 punktą. 2016 m. kovo 9 d. teismo nutartimi AB „Amber Grid“ į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šalys pateikė atsiliepimus. 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi byla sustabdyta, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėta Pirmoji administracinė byla.
2016 m. balandžio 18 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2016 m. kovo 25 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-83 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo“ 1 punktą. 2016 m. gegužės 2 d. teismo nutartimi AB „Amber Grid“ į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šalys pateikė atsiliepimus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi byla sustabdyta iki tol, kol Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėta Pirmoji administracinė byla.
2016 m. rugpjūčio 18 d. AB „Amber Grid“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš AB „Achema“ skolą dėl 2.430 tūkst. eurų SGDT lėšų pagal 2012 m. ir 2014 m. gamtinių dujų perdavimo pasiaugų sutartis. Byloje vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės.
2016 m. spalio 6 d. AB „Achema“ pateikė skundą atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, patirtos teikiant su Europos Komisija nesuderintą valstybės pagalbą, atlyginimo. AB „Amber Grid“ įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Byloje pateikti šalių atsiliepimai.
2016 m. gruodžio 28 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2016 m. lapkričio 17 d. VKEKK nutarimą Nr. O3-369 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo“. AB „Amber Grid“ įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Byloje nustatytas terminas atsiliepimų pateikimui.

AB „AMBER GRID“

2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

23 Jsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Neapibrėžtumai dėl ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimu

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose, už 16.150 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 6.614 tūkst. eurų).

24 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontrolliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

Bendrovės susijusios šalys 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo:

UAB GET Baltic (AB „Amber Grid“ dukterinė bendrovė);
UAB „EPSO-G“ (patronuojanti Bendrovė);
LITGRID AB (bendri akcininkai);
UAB Baltpool (UAB „EPSO-G“ dukterinė bendrovė);
UAB „Tetas“ (LITGRID AB dukterinė bendrovė);
UAB „LITGRID Pover Link Service“ (LITGRID AB dukterinė bendrovė);
UAB „Duomenų logistikos centras“ (LITGRID AB Grupės asocijuota įmonė);
Lit Pol Link Sp.z.o.o. (LITGRID AB ir Lenkijos elektros tinklų operatoriaus PSE S.A. bendrai valdoma įmonė);
Vadovybė

Žemiau pateiktose lentelėse pateikiami Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2016 m. UAB GET Baltic	134	7	1	1
UAB „EPSO-G“	11	-	-	10
	145	7	1	11
2015 m. UAB GET Baltic	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
	-	6	1	-
	-	6	1	-

Bendrovė nelaiko Vyriausybės kontrolliuojamų įmonių vienu klientu, nes tarp tokių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Vyriausybės kontrolliuojamoms įmonėms Bendrovė teikia perdavimo paslaugas, sandoriai su jomis sudaromi laikantis ištiestos rankos principo, todėl susijusių šalių atskleidimo tiksiais yra atvaizduoti tik sandoriai su UAB „Epso-G“ grupės įmonėmis.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų, jiems neskaičiuojamos palūkanos ir atsiskaitymai 2016 m. vyko pinigais per 15 dienų. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių.

Išmokos vadovybei

Per 2016 metus Bendrovės išmokos vadovybei sudarė 365 tūkst. eurų (2015 m. – 359 tūkst. eurų). Vadovybė yra laikoma administracijos vadovas ir keturi jo pavaduotojai. Per 2016 metus ir 2015 metus, Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Per 2016 m. Bendrovės valdybos nariams išmokos sudarė 15 tūkst. eurų (2015 m. – 8 tūkst. eurų).

AB „AMBER GRID"
2016 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

25 Kapitalo valdymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 proc. jos įstatinio kapitalo. 2016 m. ir 2015 m. Bendrovė tenkino šį reikalavimą. Nėra jokių kitų Bendrovės viduje ar išorėje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui.

26 Pobalansiniai įvykial

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. kartu su Europos Sąjungos (toliau - ES) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (toliau - INEA) 2017 m. sausio 9 d. sudarė trišalių ES finansinės paramos pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF) sutarčių dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (toliau - GIPL) parengiamųjų darbų ir statybos darbų pakeltimus.

GIPL projekto ES finansinės paramos sutarčių pakeltimai buvo inicijuoti Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui GAZ-SYSTEM S.A. susidūrus su problemomis atliekant GIPL projekto parengiamuosius darbus ir pasiūlius pakeisti dujotieklo maršrutą Lenkijos teritorijoje. Dėl to pasikeitė GIPL projekto apimtis Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jo įgyvendinimo terminal. Atsižvelgus į tai, LR Vyriausybė 2016 m. rudenį priėmė sprendimą nukelti GIPL projekto Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos datą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

GIPL projektu sleklama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Dėl regioninės svarbos GIPL projektas įtrauktas į ES bendro intereso projektų sąrašą.

GIPL projektą įgyvendina Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatoriai – GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid“. Magistralinis dujotiekis 700 mm skersmens vamzdynu sujungs abiejų šalių – Lietuvoje ir Hołowczyce Lenkijoje kompresorių stotis. Bendras orientacinis numatomo dujotiekio ilgis iki 534 km, iš kurių iki 357 km bus nutiesta Lenkijos teritorijoje, o apie 177 km – Lietuvos teritorijoje.

2017 m. vasario mėn. 1 d. buvo pasirašytas paskolos sutarties su EIB pratęsimas, kuriuo buvo iki 2017 m. pabaigos pratęstas paskolos išmokėjimo/panaudojimo terminas.

2017 m. vasario mėn. 28 d. Bendrovė ankščiau nustatyto termino grąžino dalį (11.444 tūkst. eurų) „Swedbank“, AB paskolos.

2017 m. kovo mėn. 1 d. Bendrovė sudarė kredito perviršio limito (overdrafto) sutartį dėl iki 10.000 tūkst. eurų sąskaitos kredito perviršio. Overdrafto sutarties galiojimo terminas 1 metai su galimybe sutartį pratęsti dar vieneriems metams.

2016 M. AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS

Vilnius
2017 M.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

TURINYS

BENDROJI INFORMACIJA ... 48
1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS ... 48
1.2. BENDROVĖS VEIKLA ... 48
1.3. TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA ... 56
1.4. ILGALAIKĖ BENDROVĖS STRATEGIJA ... 57
1.5. DARBUOTOJAI ... 57
1.6. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA, APLINKOSAUGA IR RĖMIMAS ... 60
1.7. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ... 61
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI ... 62
2.1. PAGRINDINIAI PERDAVIMO SISTEMOS RODIKLIAI ... 62
2.2. PAGRINDINIAI BENDROVĖS FINANSINIAI RODIKLIAI ... 62
2.3. VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS ... 67
2.4. RIZIKOS VALDYMAS ... 67
2.5. BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA ... 68
BENDROVĖS VALDYMAS ... 69
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI ... 78
VALDYSENOS ATASKAITA ... 80

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

1. BENDROJI INFORMACIJA

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas, – 2016 m.

1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Jregistravimo data ir registras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro	VĮ Registrų centras
tvarkytojas
Ištatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
Buveinės adresas	Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius
Telefonas	+370 5 236 0855
Faksas	+370 5 236 0850
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto tinkialapis	www.ambergrid.lt

Bendrovės misija – užtikrinant šalies strateginius interesus, efektyviai vystyti perdavimo sistemą, patikimai vykdyti dujų perdavimą, aktyviai prisidėti prie integruotos Europos dujų perdavimo sistemos kūrimo ir sudaryti sąlygas konkurencingai dujų rinkai vystytis.

Bendrovės vizija – aktyviais veiksmais, bendradarbiaujant su regiono dujų perdavimo sistemos operatoriais, sukurti palankias sąlygas regiono dujų rinkai veikti integruotame Europos dujų tinkie.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ – svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonė, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą. Bendrovės klientai – stambios ir vidutinės elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos Lietuvos teritorijoje.

2016 m. gruodžio 23 d. „Amber Grid“ iš „Gasum“ Oy įsigijo 34 proc. UAB GET Baltic akcijų paketą. „Amber Grid“ tapo vieninteliu UAB GET Baltic akcininku, vaidančiu 100 proc. įstatinio kapitalo. UAB GET Baltic – tai bendrovė, kuri turi gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje. Daugiau informacijos apie UAB GET Baltic galima rasti internetiniame puslapyje www.getbaltic.lt.

2016 m. vasario 8 d. buvo įkurta Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, kurios nare tapo ir „Amber Grid“. Asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesus valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų vystomos bei gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

1.2. BENDROVĖS VEIKLA

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

2016 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

1.2.1. GAMTINIŲ DUJŲ TRANSPORTAVIMAS MAGISTRALINIAIS DUJOTIEKIAIS

PERDAVIMO SISTEMA IR JOS PLĖTRA

Perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijas Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu (1 žemėlapis). Bendrovė eksploatuoja 67 dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2.115 km, skersmuo – nuo 100 iki 1.220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

2016 m. pabaigta tiesti 1,57 km ilgio magistralinio dujotiekio atšaka į Tauragės DSS ir pastatyta 32,2 MWh pajėgumo DSS Tauragės regionui dujofikuoti.

1 žemėlapis. Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTĄ

2016 m. „Amber Grid“ vykde šiuos strateginius dujų perdavimo infrastruktūros projektus:

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL),
Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas.

Strateginiai infrastruktūros projektai – Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos bei Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas – kuriuos įgyvendinant dalyvauja „Amber Grid“, įtraukti į Europos Sąjungos (ES) bendro intereso projektų antrąjį sąrašą, paskelbtą 2015 m. lapkričio 18 d., taip pat įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinkio (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, paskelbtą 2015 m. (angl. Ten-Year Network Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014–2023 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP). Minėti projektai įtraukti į Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2016–2025 m.) tinkio plėtros planą bei 2014 m. liepos 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 746 patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą (Nacionalinis planas).

2016 m. kovo 1 d. „Amber Grid“ ir viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė paramos sutartis 8-lemis Nacionaliniame plane numatytiems gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektams, kuriems skirta iki 14,6 mln. Eur ES finansinė parama pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Bendra įgyvendinamų projektų vertė siekia 29,2 mln. Eur.

DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)

Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektų, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. GIPL, ES bendrojo intereso projektą, „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Projekto tikslai:

Integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,
diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,
padidinti dujų tiekimo saugumą.

2016 m. balandžio mėn. buvo paskelbti GIPL projekto dalies Lietuvoje statybos darbų bei statybai reikalingų vamzdžių viešieji pirkimai, tačiau rugsėjo mėn. paaiškėjus, kad projekto dalies Lenkijos Respublikos teritorijoje įgyvendinimo terminas nukeliamas ir bus keičiama dujotiekio trasa, buvo nuspręsta nutraukti pradėtus statyba ir reikalingų vamzdžių ir rangos darbų pirkimus. 2016 m. rugsėjo 26 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 944 pratęsti GIPL projekto dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Iki 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo gauti visi GIPL projekto dalies Lietuvos teritorijoje statybą leidžiantys dokumentai.

Lapkričio 18 d. ES Inovacijų ir tinklų vykdomajai agentūrai (INEA) projekto vykdytojai bendrai pateikė prašymą pakeisti GIPL parenglamųjų darbų ir statybos darbų finansinės paramos sutartis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemoną (angl. Connecting Europe Facility, CEF). Iki 2016 m. pabaigos vyko trišalių sutarčių pakeitimų derinimas, sutartys buvo pasirašytos 2017 m. sausio 9 d.

2016 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2 Zemėlapis. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (GIPL)

700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs abiejų šalių – Jauniūnų, Lietuvoje ir Holovczyces Lenkijoje kompresorių stotis. Bendras planuojamo dujotiekio ilgis bus trumpesnis nei pagal ankstesnį maršrutą (534 km), tačiau galutinai paaiškės atlikus techninę galimybių studiją Lenkijos pusėje.

Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS

Projektu siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją (3 Zemėlapis). Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla.

3 Zemėlapis. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Jgyvendinus projektą, LR teritorijoje būtų padidinti Kiemėnų DAS pajėgumai, Latvijas Respublikos teritorijoje – pastatyta reikiama dujotiekio atkarpa. Šio projekto vykdytojai – AS „Latvijas Gaze“ (nuo 2017 m. sausio 1 d. AS „Conexus Baltic Grid“ – naujai Įkurtas gamtinių dujų perdavimo sistemos ir inčiukainio požeminės dujų saugykios operatorius Latvijoje) ir „Amber Grid“.

EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas taisyklėmis, norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Siekiant užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

2016 m. atlikta dujotiekio (DN700, DN800) į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį 96,8 km ruožo tarp Vilniaus ir Kauno ir dujotiekio Ryga-Panevėžys-Vilnius 169,6 km ruožo (DN700) vidinė diagnostika, pradėti paruošiamieji dujotiekio ertmės valymo darbai 51,6 km ilgio ruože (DN400) į Alytaus DSS ir 48,6 km ilgio ruože (DN400) į Marijampolės DSS. Taip pat buvo šalinami diagnostikos metu nustatyti defektai dujotiekyje (DN1000) Minskaus-Vilnius-Vievis, dujotiekyje (DN700) į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ties Kaunu, Vieviu (dėklas per geležinkelį), dujotiekyje Vilnius-Panevėžys-Ryga tęsiami dujotiekio izoliacijos remonto darbai. 2016 m. įrengta magistralinio dujotiekio Ryga-Panevėžys-Vilnius (DN700) kontrolinio įtaiso priėmimo kamera Lietuvos-Latvijos paslenyje.

2016 m. Bendrovė atliko gamtinių dujų perdavimo sistemos rekonstruvimo ir modernizavimo darbus, kuriems buvo gauta ES struktūrinių fondų parama:

sumontuoti 4 papildomi chromatografai dujų apskaitai energijos vienetais vykdyti;
Šakių DAS įrengti angliavandenilių ir vandens rasos taškų bei deguonies analizatoriai;
pradėti Panevėžio dujų kompresorių stoties modernizavimo darbai.

2016 m. „Amber Grid“ sumontavo 31 katodines stotis ir įrengė 40 kontrolės matavimo kolonėlių su telemetrinėmis sistemomis. Tai leidžia nuotoliniu būdu stebėti vamzdynų nuo korozijos saugančių įrenginių darbą ir valdyti jų parametrus.

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO PAJĖGUMAI IR KIEKIAI

2016 m. sistemos naudotojams į Bendrovės valdomą perdavimo sistemą per Kotlovkos DAS iš Baltarusijos buvo įleista 32.418,2 GWh, iš Klaipėdos SGD terminalo – 14.610,3 GWh, per Kiemėnų DAS iš Latvijas Respublikos – 337,9 GWh gamtinių dujų. Per ataskaitinį laikotarpį įleidimo į Lietuvą taškuose sistemos naudotojai panaudojo 2,8 karto daugiau trumpalaikių pajėgumų nei 2015 m., kas sudarė 2016 m. – 1.101,9 GWh trumpalaikių pajėgumų, 2015 m. – 397,8 GWh.

2016 m. sistemos naudotojai įleidimo į perdavimo sistemą taškuose užsakė 199,4 GWh/ parą/ metus ilgalaikių perdavimo pajėgumų, 24,8 % mažiau lyginant su 2015 m. (2015 m. buvo užsakyta 265,0 GWh/ parą/ metus). Išleidimo iš perdavimo sistemos taškuose buvo užsakyta 194,8 GWh/ parą/ metus ilgalaikių perdavimo pajėgumų, 5,3 % mažiau lyginant su 2015 m. (2015 m. – 205,6 GWh/ parą/ metus).

Sistemos naudotojų užsakyti ilgalaikiai perdavimo pajėgumai pagal įleidimo ir išleidimo taškus pateikti 1 paveiksle.

Perdavimo sistema į Latvijas Respubliką per Kiemėnų DAS sistemos naudotojams buvo perduota 473,9 GWh (2015 m. – 1.029,4 GWh) gamtinių dujų ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – 23.511,2 GWh dujų (2015 m. – 21.778,9 GWh).

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

1.pav. Užsakytų perdavimo ilgalaikių pajėgumai pagal įleidimo ir išleidimo taškus, GWh/ parą/ metus, 2015 -2016 m.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams iš Klaipėdos SGD terminalo pateikta 60,3 proc. reikalingo gamtinių dujų kiekio, o 2015 m. – 16,6 proc. reikalingo kiekio.

Iš viso 2016 m. Lietuvos vartotojams į dujų skirstymo sistemas ar tiesiogiai prijungtas vartotojų sistemas transportuota 23.336,2 GWh gamtinių dujų. Transportuotų dujų kiekiai sumažėjo 10,9 proc., lyginant su 2015 m. (26.182,6 GWh). 2016 m. sistemos naudotojai vidiniame išleidimo taške panaudojo 1.407,5 GWh trumpalaikių pajėgumų, t. y. 73,1 proc. daugiau nei 2015 m. (813,3 GWh). Užsakytų ilgalaikių pajėgumų vidiniame išleidimo taške 2016 m. lyginant su 2015 m. mažėjo 5,3 (nuo 205,6 GWh/ parą/ metus 2015 m. iki 194,8 GWh/ parą/ metus 2016 m.).

Perduotų gamtinių dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemas naudotojus pavaizduota 2 paveiksle.

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2 pav. Perduoti gamtinių dujų kiekiai¹ pagal gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2014–2016 m.

2016 m. iš Baltarusijos į Lietuvą transportuotas didžiausias paros dujų kiekis buvo 223,8 GWh (2015 m. – 213 GWh), į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – 99,3 GWh (2015 m. – 100 GWh), iš Klaipėdos SGD terminalo – 90,1 GWh (2015 m. – 32 GWh), Lietuvos vartotojams didžiausias perduotas paros dujų kiekis – 128,2 GWh (2015 m. – 130 GWh).

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 95 gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, importuojančioms dujas ir/ar kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų ar į kitas perdavimo sistemas), iš kurių 24 sistemos naudotojai per 2016 m. nepasinaudojo perdavimo paslaugomis. Su gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, prekiaujančiomis gamtinėmis dujomis, tačiau netransportuojančiomis jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 3 gamtinių dujų balansavimo sutartis.

GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojo VKEKK 2015 m. lapkričio mėn. Bendrovei nustatytos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų viršutinės ribos perdavimo sistemas jleidimo² ir išleidimo³ taškams, nustatytiems įdiegus pagal ES teisės aktų reikalavimus jleidimo ir išleidimo taškų (angl. entry-exit) pajėgumų paskirstymo ir

¹ Nuo 2015 m. sausio 1 d. perduodamas gamtinių dujų kiekis perdavimo sistemas jleidimo ir išleidimo taškuose apskaitomas energijos vienetais – kilovatvalandėmis (kWh), anksčiau – tūrio vienetais, kubiniais metrais (m³). Tekste, tūrio vienetus ankstesniais metais verčiant į energijos vienetus, naudojamas vidutinis viršutinis dujų šilumingumas 10,4 kWh/m³, apskaičiuotas esant norminėms sąlygoms: +25 °C degimo temperatūrai, +20 °C matavimo temperatūrai ir 101.325 kPa absoliutiniam slėgiui.

² Lietuvos perdavimo sistemas sujungimo su Baltarusijos, Latvijas ir SGD terminalo Klaipėdoje sistemomis taškai.

³ Lietuvos perdavimo sistemas sujungimo su Latvijas, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sistemomis taškai ir vidinis išleidimo taškas (apimantis Lietuvos perdavimo sistemas sujungimo su dujų skirstymo ar vartotojų sistemomis vietas).

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

kainodaros modelį, taikomą nuo 2015 m. Šios kainų viršutinės ribos kasmet VKEKK sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) nustatyta tvarka.

Taip pat, nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojo ir 2015 m. pabaigoje perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams Bendrovės valdybos nustatytos ir VKEKK patvirtintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos. Atsižvelgiant į VKEKK 2015 m. gruodžio 17 d. pakeistą Metodiką (įgyvendinant tiksią – didinti patiriamu perdavimo paslaugų sąnaudų, gaunamos naudos ir apmokėjimo už paslaugas sąsajumą), pagal kurią sudaryta galimybė taikyti trinarę perdavimo paslaugų kainą, nustatant ir kainą už vartojimo pajėgumus⁴, nuo 2016 m. perdavimo sistemos vidiniame išleidimo taške taikoma trinarė kaina: kaina už užsakomus perdavimo pajėgumus, kaina už nustatytus vartojimo pajėgumus (nauja kainos dedamoji) ir kaina už perduodamą kiekį.

Bendrovės valdybos nustatyta ir VKEKK patvirtinta 2016 metams nuolatinių ilgalaikių perdavimo paslaugų vidutinė kaina perduoto energijos kiekio vienetui vidiniame išleidimo taške buvo 4,8 proc. mažesnė už VKEKK 2016 metams nustatytą perdavimo paslaugų kainos viršutinę ribą. Kituose įleidimo ir išleidimo taškuose nustatytos kainos buvo lygios kainų viršutinėms riboms.

VKEKK, koreguodama 2016 m. Bendrovei nustatytą perdavimo veiklos pajamų lygį, 2016 m. spalio 21 d. nutarimu nustatė gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams 2017 metams. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės valdyba 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų, gallosiančių nuo 2017 m. sausio 1 d. Šiam sprendimui 2016 m. lapkričio 17 d. pritarė VKEKK. Bendrovės valdybos nustatyta ir VKEKK patvirtinta 2017 metams vidutinė kaina, susijusi su dujų perdavimu Lietuvos sistemos naudotojams, išreikšta transportuojamo dujų kiekio vienetui, yra 1,78 Eur/ MWh, ir mažėja, lyginant su 2016 metams nustatyta (1,93 Eur/ MWh) kaina, 7,8 proc. Didžiausią įtaką gamtinių dujų perdavimo kainų mažėjimui 2017 m. turėjo gautos didesnės Bendrovės pajamos už trumpalaikius pajėgumus 2015 m. ir 2016 m. bei mažesnės nei planuota sąnaudos, susijusios su įgyvendinamomis Bendrovės investicijomis.

Išsamesnė informacija apie gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, galiojančias nuo 2017 m. sausio 1 d., pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos Perdavimo paslaugos skiltyje Kainos ir mokesčiai).

1.2.2. GAMTINIŲ DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų pertekių perdavimo sistemoje, ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.

2016 m. vykdydama perdavimo sistemos balansavimą Bendrovė iš rinkos dalyvių nupirko 6,4 GWh ir jiems pardavė 375,3 GWh dujų, iš kurių 370,2 GWh parduota gamtinių dujų perdavimo į Kaliningrado sritį srautų balansavimui.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

⁴ Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai – didžiausias gamtinių dujų paros kiekis, gamtinių dujų sistemos naudotojui ir (ar) vartotojui reikalingas jų maksimaliems gamtinių dujų vartojimo poreikiams užtikrinti kiekvienoje gamtinių dujų pristatymo vietoje. Vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje taip pat numatytas mechanizmas, skatinantis vartotojus / sistemos naudotojus, užsakant perdavimo pajėgumus, neviršyti jų deklaruoto ar jiems nustatyto vartojimo pajėgumų lygmens.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

1.2.3. SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO BŪTINOJO SUSKYSTINŲ GAMTINIŲ DUJŲ KIEKIO TIEKIMO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama LR SGD terminalo įstatymo ir šlo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, surenka, administruoja ir išmoka SGD lėšas terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – ir paskirtajam tiekėjui (UAB LITGAS) teisės aktų nustatyta tvarka. Dalis surinktų lėšų VKEKK sprendimu skiriama Bendrovės patiriamoms administravimo sąnaudoms padengti.

VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683, 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-83 ir 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtino 2016 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtą kompensuoti SGD terminalo infrastruktūros pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas ir paskirtojo tiekėjo būtinojo SGD kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas.

VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895 įpareigojo AB „Amber Grid“ 2016 m. išmokėti SGDT lėšų gavėjui (AB „Klaipėdos nafta“) 2013 m. surinktų lėšų dalį (14.472.744,2 Eur), skirtą kompensuoti SGDT infrastruktūros pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, reikalingas SGDT veikiai užtikrinti 2016 m. Vykdydama minėtą reikalavimą, „Amber Grid“ 2016 m. vasario 10 d. pervedė AB „Klaipėdos nafta“ 14.472.774,2 Eur skirtą.

VKEKK 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-369 patvirtino 2017 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri bus taikoma gamtinių dujų sistemų naudotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimalien gamotinių dujų paros poreikliams užtikrinti pristatymo vietose. 2017 m. surinktos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja, bus mokamos SGD terminalo operatoriui bei paskirtajam tiekėjui.

2015 m. toliau vyko teisminiai ginčai su AB „Achema“ dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016 m. vasario 5 d. atmetė AB „Achema“ kasacinį skundą ir paliko galioti 2015 m. liepos 2 d. Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią buvo tenkintas Bendrovės lėškinys pirmoje civilinėje byloje. Antroji civilinė byla dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų yra sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ES Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. T-417/16. Trečioje civilinėje byloje vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošlamųjų dokumentų būdu.

Taip pat, administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos, kuriose „Amber Grid“ įtraukta dalyvauti trečiuoju asmaniu:

penklos bylos pagal AB „Achema“ parelškimus dėl VKEKK sprendimų panalikinimo. Keturių administracinių bylų nagrinėjimas yra sustabdytas, nes ES Bendrajame Teisme nagrinėjamas AB „Achema“ skundas;
vieną byla pagal AB „Achema“ skundą Lietuvos Respublikai dėl 15.329.728,89 Eur žalos, patirtos teikiant su Europos Komislja nesuderintą valstybės pagalbą, atlyginimo. Byloje paskirtas teismo posėdis.

1.3. TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

Bendrovė, kartu su Rytų Baltijos regiono perdavimo sistemos operatorių koordinavimo grupės (angl. East-Baltic Transmission System Operator Coordination Group) nariais, kurią sudaro Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriai, dalyvavo rengiant Regioninės rinkos vystymo Rytų Baltijos regione studiją, kuri buvo balgta 2016 m. balandžio mėn. Studija rekomenduoja apjungti keturias Rytų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) dujų rinkas į vieną bendrą prekybos zoną. Rinkų apjungimo įgyvendinimui reikėtų harmonizuoti prieigos prie dujų tinklų, balansavimo ir dujų prekybos taisykles, pertvarkyti kai kuriuos perdavimo sistemos operatorių veiklos procesus, įsteigti regioninę dujų biržą. Studijos rezultatai naudojami tolesniame regioninės rinkos vystymo procese.

2016 M.
AB „AMBER GRID”
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

2016 m. gagužės-rugpjūčio mėn. atlikus! analizę Bendrovė sukūrė netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį Baltijos šalių dujų rinkoms. Nacionalinių reguliuojančiųjų institucijų prašymų 2016 m. spalio mėn. Bendrovė kartu su Latvijas ir Estijos PSO atliko viešąją konsultaciją dėl modelio taikymo. 2017 m. sausio mėn. nacionalinės reguliuojančiosios institucijos pritarė netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelio diegimui Baltijos šalyse, o visi trys šių šalių PSO pasirašė bendradarbiavimo sutartį šiam modeliui įdiegti.

Taip pat, Bendrovė atliko virtualaus prekybos centro (angl. virtual trading hub) ir regioninės dujų biržos įsteigimo Rytų Baltijos regione analizę ir pristatė ją Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupei (RDRKG). Analizė pateikia virtualaus prekybos centro struktūrą, suinteresuotųjų šalių funkcijas ir preliminarų veiksmų planą jam įsteigti. Ši analizė sukūria tvirtą pagrindą tolimesniam prekybos dujomis modelio sukūrimui ir įgyvendinimui bendroje Rytų Baltijos šalių rinkoje.

1.4. ILGALAIKĖ BENDROVĖS STRATEGIJA

2016 m. pradžioje Bendrovės valdyba patvirtino ligalaikę „Amber Grid“ strategiją 2016–2021 m., paremtą integracija į vieningą regiono gamtinių dujų rinką, efektyvumo didinimu ir modernizavimu bei infrastruktūros puoselėjimu.

Siekdama Bendrovės vizijos ir valstybės bei akcininko iškeltų strateginių siekių – didinti Bendrovės vertę bei užtikrinti šalies strateginių interesų dujų sektoriuje įgyvendinimą, didžiausią dėmesį „Amber Grid“ skirs šioms strateginėms kryptims:

transformacijai į perdavimo sistemos operatorių, veikiantį vieningoje dujų rinkoje;
reikiamos infrastruktūros sukūrimui;
efektyvumo didinimui ir modernizavimui.

1.5. DARBUOTOJAI

2016 m. baigtas diegti personalo valdymo efektyvumo didinimo projektas, kurio metu buvo identifikuotos Bendrovei svarbiausios darbuotojų kompetencijos, sukurta kompetencijų ugdymo sistema, įdiegta motyvavimo sistema, susieta su strateginio planavimo sistema asmeninių darbuotojų tikslų lygyje per darbuotojų veiklos valdymą. Antrą kartą vyko Bendrovės aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų kompetencijų vertinimas 360° grįžtamojo ryšio metodu, kurio metu vadovai gavo grįžtamąjį ryšį apie turimas kompetencijas iš tiesioginių vadovų, kolegų ir pavaldinių.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 362 darbuotojai, 2015 m. gruodžio 31 d. – 363 darbuotojai. Darbuotojų pasiskirstymas pagal grupes pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal grupes, 2015–2016 m.

| | Darbuotojų skaičius
2015 m. gruodžio 31 d. | Darbuotojų skaičius
2016 m. gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Vadovai | 5 | 5 |
| Vidurinio lygmens
vadovai ir specialistai | 227 | 230 |
| Darbininkai | 131 | 127 |
| Iš viso: | 363 | 362 |

2016 m. Bendrovės darbuotojų kaitos rodiklis buvo 5,3 proc., 2015 m. – 4,7 proc., pokytis – 0,6 proc.

2016 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2016 m. Bendrovės darbuotojų vidutinis amžius buvo 42,5 metų (3 paveikslas), vidutinis darbo stažas – 12,5 metų (4 paveikslas). 54 proc. Bendrovėje dirbančių darbuotojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 2015 m. – 53 proc. (5 paveikslas).

Dėl energetikos sektoriaus veiklos specifikos Bendrovėje didžiąją dalį darbuotojų sudaro vyrai –293 (81 proc.) ir moterys – 69 (19 proc.) (2 lentelė), t. y. pasiskirstymas išliko nepakitęs nuo 2015 m.

3 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, 2016 m.

4 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą, 2016 m.

5 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, 2016 m.

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, 2015–2016 m.

	2015 m. gruodžio 31 d., proc.	2016 m. gruodžio 31 d., proc.
Darbuotojai – vyrai	81	81
Darbuotojai – moterys	19	19

2016 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje pagal darbuotojų grupes pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes 2015–2016 m.

	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur, (neatskaičius mokesčių), 2015 m.^{5}	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur, (neatskaičius mokesčių), 2016 m.^{6}
Vadovai	5.949	6.065
Vidurinio lygmens vadovai ir specialistai	1.499	1.398
Darbininkai	933	880
Vidutinis	1.348	1.281

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Bendrovėje galioja kolektyvinė sutartis, kuri 2016 m. pabaigoje buvo atnaujinta bei pratęsta iki 2017 m. gruodžio 31 d. su naujai išrinkta Bendrovės darbo taryba. Kolektyvinėje sutartyje nustatytos įprastai praktikoje taikomos Bendrovės ir darbuotojų teisės ir pareigos.

MOKYMAI IR PRAKTIKOS GALIMYBĖS

Bendrovė nuosekliai rūpinasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, jos palaikymu ir užtikrina, kad darbuotojai turėtų įstatymų numatytus darbui privalomus atestatus ir kvalifikacinius pažymėjimus, tobulintų darbui reikalingas kompetencijas.

2016 m. gegužės mėn. Bendrovei išduota licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą, suteikianti galimybę vykdyti formalųjį profesinį mokymą, susijusį su gamtinių dujų perdavimo veikla. Organizuodama profesinius mokymus, Bendrovė gali pasinaudoti per ilgą laiką darbuotojų sukaupta patirtimi ir jų kompetencija.

2016 m. profesiniuose ir techninio profilio mokymuose dalyvavo 169 darbuotojai, bendruosiuose mokymuose (teisės, viešųjų pirkimų, mokesčių, apskaitos ir kt.) – 78 darbuotojai. Bendrovė organizavo mokymus pagal formalaus profesinio mokymo programas, kuriuose dalyvavo 30 Bendrovės darbuotojų. Privalomuose mokymuose dalyvavo 358 Bendrovės darbuotojai. 2016 m., tęsiant kompleksinio personalo projekto diegimą, buvo organizuojamos vadovų darbinės sesijos bei kiti darbuotojų mokymai.

5 2015 m. vadovų bei vidurinio lygmens vadovų ir specialistų grupių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis patikslintas pagal šių darbuotojų grupių 2016 m. struktūrą.

6 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2016 m. palyginus su 2015 m. sumažėjo dėl vidurinio lygmens vadovų ir specialistų bei darbininkų kintamosios atlygio dalies (KAD) išmokėjimo politikos pasikeitimo – KAD išmokėjimas šioms darbuotojų grupėms buvo susietas su darbuotojo metinių tikslų pasiekimo vertinimu ir už 2016 m. bus išmokėtas po metinių pokalbių 2017 m. Tokia KAD išmokėjimo politika vadovams taikoma jau nuo anksčiau (nuo 2013 m.).

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

1.6. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA, APLINKOSAUGA IR RĖMIMAS

Bendrovė, suprasdama socialinės atsakomybės reikšmę, dirba skaidriai, atsižvelgdama į socialinius, darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos aspektus, siekla užtikrinti jų efektyvų valdymą. Bendrovėje veiklos procesai organizuojami įvertinat jų poveikį aplinkai ir suinteresuotoms šalims.

Keldama aukštus reikalavimus įdiegtai aplinkos apsaugos vadybos sistemai, 2016 m. Bendrovė perėjo prie ISO 14001:2015 standarto versijos, iš naujo sertifikavo aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir gavo naują aplinkosaugos vadybos sistemos sertifikatą.

Bendrovė ypatingą dėmesį skiria saugių darbo sąlygų darbuotojams sukūrimui, nuolat bendradarbiauja su partneriais teikdama informaciją apie valdomą gamtinių dujų perdavimo sistemą, identifikuoja galimas rizikas ir pavojus bei įgyvendina velksmingas priemones nustatytoms rizikoms šalinti ar sumažinti.

Efektyvesniam darbuotojų saugos valdymui 2016 m. Bendrovė įdiegė darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001 reikalavimus, kuri buvo sėkmingai sertifikuota. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema buvo integruota į jau veikiančią aplinkos apsaugos sistemą.

Bendrovė supranta gamtinių dujų perdavimo sistemos saugumo užtikrinimo svarbą, avarijų ir sutrikimų daromą žalą aplinkai, neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes bei taiko prevencines priemones – patikimas dujų sistemos eksploatavimas, reguliarus darbuotojų švietimas, informavimas ir mokymų organizavimas avarijų prevencijai, rangovinių organizacijų darbuotojų vykdomų darbų kontrolė.

2016 m. avarijų bei sutrikimų, kurių metu nukentėtų žmonės, į atmosferą būtų išleistas ženklus gamtinių dujų kiekis ir padaryta žala aplinkai, nebuvo.

Daugiau informacijos apie Bendrovės veiklą aplinkosaugos bei kitose socialinė atsakomybės srityse galima rasti Bendrovės socialinės atsakomybės ataskaitoje.

„Amber Grid“ dalyvavo įvairiose rėmimo programose, tapdama partnere visuomenei naudinguose projektuose, sukurdama naujas gyvenimo ar veiklos galimybes jų stokojantiem. 2016 m. Bendrovė skyrė 44.420 Eur paramos daugiau kaip 20 įstaigų, organizacijų bei jų projektams, prisidėjo, skatindama įvairias iniciatyvas:

1) Gerinant socialiai jautrių visuomenės grupių gyvenimo aplinką: Maltos ordino pagalbos tarnybai Lietuvoje, Všį „Pušyno kelias“, Všį „Mažoji guboją“, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklai, Vilniaus m. žmonių su fizine negalia sporto klubui „Feniksas“, Asociacijai „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“, Asociacijai „Vilnius International Club“;

2) Remiant kultūros ir sporto projektus: M.K. Čiurlionio fondui, Všį Rytų Europos studijų centrui, Všį „IJJazz“, Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijai, Sporto klubui „Saliilta“;

3) Paremiant projektą, susijusį su energetikos sektoriumi: Estijos prekybos rūmų Lietuvoje organizuotas Tarptautinis energetikos forumas „Baltijos regiono energetikos strateginė apžvalga“;

4) Vietos Bendruomenė rėmimui: Jauniūnų lenkų kultūros draugijai;

5) Garsinant Lietuvos vardą užsienyje: Asociacijai „Metų muzikos apdovanojimai“, Lietuvos Respublikos ambasadai Lenkijos Respublikoje.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

1.7. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Bendrovė aktyviai dalyvauja Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės (RDRKG) veikloje bei glaudžiai bendradarbiauja su kalmyninių šalių ir Rytų Baltijos regiono perdavimo sistemų operatoriais.

RDRKG sudaro Rytų Baltijos regiono šalių ministerijų, atsakingų už energetiką, nacionalinių reguliuojančių institucijų, gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorių bei SGD terminalo operatoriaus atstovai. 2016 m. balandžio mėnesį baigta rengti Regioninės rinkos vystymo Rytų Baltijos regione studija, kurią finansavo Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikos srityje organizacija (BASREC). Analizę atliko konsultacinė kompanija Frontier Economics (D. Britanija), jos rengime aktyviai dalyvavo Bendrovė ir Latvijas, Estijos ir Suomijos perdavimo sistemų operatoriai. Atsižvelgdama į studijos rezultatus per 2016 m. RDRKG parengė regioninės rinkos vystymo Rytų Baltijos regione planą pagal kurį numatoma, kad regioninė dujų rinką turėtų pradėti veikti 2020 m. 2016 m. gruodžio mėnesį jį patvirtino Baltijos šalių premjerai, pasirašydami vieningos regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją. Metų eigoje RDRKG suformavo keletą darbo grupių, skirtų minėtajam planui parengti, o vėliau – konkretiems reformos klausimams spręsti. Bendrovė dalyvauja darbo grupių, kurių tikslas sukurti perdavimo sistemų balansavimo bei sąveikos (angl. interoperability), pajėgumų paskirstymo taisykles, sukurti bendrą perdavimo sistemos kainodarą bei prekybos didmeninėje rinkoje ir regioninės dujų biržos veikimo mechanizmą.

Taip pat, Bendrovė kartu su Latvijas ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais, siekia įdiegti netiesioginio pajėgumų paskirstymo (angl. implicit capacity allocation) modelį Baltijos šalyse. Tai efektyvi rinkų integravimo priemonė pereinamuoju laikotarpiu iki pilno regioninės dujų rinkos reformos įgyvendinimo. 2016 m. spalio mėn. nacionalinės reguliuojančiosios institucijos preliminariai pritarė netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelio diegimui Baltijos šalyse⁷.

2016 m. Bendrovė kartu su kitalis BEMIP regiono perdavimo sistemos operatoriais dalyvavo rengiant Dujų regioninį investicijų planą 2017–2026 m. Šis planas rengiamas kas dvejus metus, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento Nr. 715/2009 (dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų) reikalavimais. Dujų regioniniame investicijų plane aprašoma regiono dujų rinkos plėtra, apžvelgiami pasikeitimai, įvykę nuo ankstesniojo regioninio plano paskelbimo (2014 m.). Taip pat, pateikiama informacija apie svarbius dujų infrastruktūros projektus, kurie bus įgyvendinami regione, bei jų poveikį regiono gamtinių dujų rinkos plétral. Planuojama, kad Dujų regioninis investicijų planas bus paskelbtas 2017 m. pirmoje pusėje.

Bendrovė yra ENTSOG (www.entsog.eu) narė, asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ narė.

⁷ 2017 m. sausio mėn. nacionalinės reguliuojančiosios institucijos davė galutinį patvirtinimą diegti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį Baltijos šalyse.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

2. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

2.1. PAGRINDINIAI PERDAVIMO SISTEMOS RODIKLIAI

4 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai

	2016 m.	2015 m.
Transportuoti gamtinių dujų kiekiai
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	23.336	26.183
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas^{8}, GWh	23.985	22.808
Sistemos naudotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	95	89
Eksploatuojama sistema
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2.115	2.113
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius, vnt.	70	69
Darbuotojai
Darbuotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	362	363

2.2. PAGRINDINIAI BENDROVĖS FINANSINIAI RODIKLIAI

5 lentelė. Bendrovės finansiniai rodikliai

	2016 m.	2015 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	66.742	55.800
EBITDA	40.708	30.060
Peinas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	24.280	14.687
Grynasis peinas (nuostoliai)	20.928	15.978
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	40.986	28.889
Investicijos	13.119	49.497
Grynoji finansinė skola	79.700	111.041
Peiningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža	60,99	53,87
Peino (nuostolių) prieš apmokestinimą marža	36,38	26,32
Grynojo peino (nuostolių) marža	31,36	28,63
Vidutinė turto grąža (ROA)	5,31	4,24
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	10,53	7,41
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	1,35	1,56
Skubaus padengimo koeficientas	1,28	1,48
Kapitalo struktūros rodikliai (proc.)
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	53,89	47,19
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	46,13	70,9
Skolos koeficientas	46,05	52,75

8 Latvijas ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos
62

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Rinkos vertės rodikliai
Akčijos kainos ir pelno vienai akčijai santykis (P/E), kartai	10,57	13,29
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akčijai, Eur	0,12	0,09

Bendrovės finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukūriamą turtą ar įsipareigojimus.

Bendrovės parengtose 2016 m. finansinėse ataskaitose atsispindi dukterinės bendrovės UAB GET Baltic rezultatai, kurie apskaityti nuosavybės metodu. 2016 m. IV ketv. „Amber Grid“, iš Suomijos bendrovės „Gasum“ Oy įsigijo jos valdomą 34 proc. UAB GET Baltic akcijų paketą ir tapo vieninteliu UAB GET Baltic akcininku. UAB GET Baltic tapo 100 proc. valdoma dukterine bendrove.

PAJAMOS

2016 m. Bendrovės pajamos sudarė 66.742 tūkst. Eur ir, palyginus su 2015 m., padidėjo 19,6 proc. Pajamos už gamtinių dujų perdavimo paslaugas sudarė 89,7 proc. visų pajamų. Pajamos už gamtinių dujų perdavimo paslaugas augo dėl, diversifikavus dujų tiekimo šaltinius, užsakytų perdavimo pajėgumų keliuose įlaidimo į sistemą taškuose bei didesnių trumpalaikių perdavimo pajėgumų pardavimų. Balansavimo pajamos, dėl padidėjusių balansavimo idekių, išaugo iki 6.613 tūkst. Eur. Kitos pajamos – pajamos už SGD terminalo lėšų administravimą bei kita – 2016 m. siekė 251 tūkst. Eur.

6 pav. Pajamų struktūra, 2015–2016 m., proc.; tūkst. Eur

Balansavimo pajamos susidaro:

1) balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus;

2) dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo lėšų apskaitą pateikta 2016 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

2016 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

SANAUDOS

Bendrovės sąnaudos 2016 m. sudarė 41.978 tūkst. Eur ir, palyginus su 2015 m., buvo 3,2 proc. didesnės. Padidėjimą nulėmė didesnės nusidėvėjimo, išmokų darbuotojams ir susijusios sąnaudos bei 2016 m. suformuoti vertės sumažėjimai turtui.

2016 m. ligalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 15.871 tūkst. Eur arba 38 proc. visų sąnaudų ir, lyginant su 2015 m., padidėjo 5,9 proc. (7 paveikslas). Didesnes nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas lėmė dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai pradėta eksploatacija 2015 pabaigoje.

Gamtinių dujų sąnaudos siekė 7.180 tūkst. Eur (17 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2015 m., dėl sumažėjusios dujų įsigijimo savikainos, sumažėjo 16,5 proc. Gamtnes dujas Bendrovė pirko technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautų balansavimui bei techniniam balansavimui.

Išmokų darbuotojams ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė 8.041 tūkst. Eur (19 proc. visų sąnaudų). Įdiegus naują darbo rinkos sąlygas atitinkančią atlygio sistemą, 2016 m. Ši sąnaudų grupė išaugo 4,3 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 5.838 tūkst. Eur (14 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2015 m., sumažėjo 3,1 proc.

7 pav. Sąnaudų struktūra (apskaičiuota, eliminavus turto vertės sumažėjimo sąnaudos), 2015–2016 m., proc.; tūkst. Eur

VEIKLOS REZULTATAI

2016 m. peinas prieš apmokestinimą pasiekė 24.280 tūkst. Eur, kai 2015 m. sudarė 14.687 tūkst. Eur (8 paveikslas). Peinas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 40.708 tūkst. Eur, palyginus su 2015 m. (30.060 tūkst. Eur), padidėjo 35,4 proc.

2016 m. Bendrovė uždirbo 20.928 tūkst. Eur grynojo peino, t.y 31 proc. daugiau nei 2015 m., kai grynasis peinas sudarė 15.978 tūkst. Eur.

2016 m. geresnius veiklos rezultatus, iš esmės, nulėmė didesnės pajamos. Geresni veiklos rezultatai įtakojo aukštesnius pelningumo rodiklius (9 paveikslas).

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

8 pav. Finansiniai rezultatai, tūkst. Eur, 2015–2016 m.

9 pav. Peiningumas, proc., 2015–2016 m.

INVESTICIJOS

2016 m. Investicijos sudarė 13.119 tūkst. Eur, atitinkamai 2015 m. – 49.497 tūkst. Eur

Bendrovė, prižiūrėdama valdomą gamtinių dujų perdavimo tinklą bel jį plėsdama, nuotai investuoja į valdomą infrastruktūrą. 2016 m. į pardavimo sistemos plėtrą buvo investuota 6.616 tūkst. Eur, kai 2015 m. investicijos sudarė 49.366 tūkst. Eur. Investicijų mažėjimą lėmė tai, kad 2015 m. buvo pastatytas iūlaipėdos-Kuršėnų dujotiekis (41.959 tūkst. Eur.), o 2016 m. buvo nutiesta dujotiekio atšaka į Tauragės DSS ir pastatyta Tauragės DSS (1.271 tūkst. Eur) bei parengtas GIPL teritorijų planavimo ir techninis projektas (5.338 tūkst. Eur). Tauragės projektas finansuotas elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ lėšomis, o GIPL – dalinai ES lėšomis.

Investicijos į rekonstrukciją ir modernizavimą išliko maždaug tokiame pačiame lygyje kaip ir 2015 m. (5.980 tūkst. Eur.) ir sudarė 6.050 tūkst. Eur.

2016 m. Investicijos į finansinį turtą siekė 453 tūkst. Eur (2015 m. – 131 tūkst. Eur). Visos investicijos į finansinį turtą buvo susijusios su gamtinių dujų biržos operatore UAB GET Baltic. 2016 m. I ketv. UAB GET Baltic

2016 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

sukauptiems nuostoliams padengti didino akcinj kapitalą išleisdama naują akcijų emisiją. Ši investicija sudarė 132 tūkst. Eur. 2016 m. IV ketv. „Amber Grid“ įsigijo 34 proc. UAB GET Baltic akcijų paketą ir tapo vieninteliu UAB GET Baltic akcininku. UAB GET Baltic tapo 100 proc. valdoma dukterine bendrove.

10 pav. Investicijų struktūra, tūkst. Eur, 2015–2016 m.

TURTAS

2016 m. pabaigoje turto vertė sudarė 391.298 tūkst. Eur. 2016 m. pabaigoje ilgalaikis turtas sudarė 89,1 proc., trumpalaikis – 10,9 proc. viso Bendrovės turto.

Ilgalaikis turtas per 2016 m. sumažėjo 1,7 proc. arba 6.196 tūkst. Eur dėl už nusidėvėjimo sąnaudas mažesnių investicijų. Trumpalaikio turto vertė sudarė 42.583 tūkst. Eur, t.y. sumažėjo daugiau kaip 2 kartus. Trumpalaikio turto sumažėjimą nulėmė išmokėtos sukauptos SGD terminalo lėšos bei sumažėjęs grynųjų pinigų likutis.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

2016 m. Bendrovės nuosavas kapitalas padidėjo 4,2 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje siekė 202.810 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 51,8 proc. viso Bendrovės turto.

2016 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo 1,4 karto (70.201 tūkst. Eur) ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 188.488 tūkst. Eur. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumažėjimą nulėmė sumažėjusios finansinės skolos bei sukauptos ir mokėtinos SGD terminalo lėšos.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinė skola sudarė 93.666 tūkst. Eur ir per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 44.344 tūkst. Eur. Finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms santykis su nuosavybe siekė 46,2 proc.

PINIGŲ SRAUTAI

2016 m. Bendrovės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 40.986 tūkst. Eur (2015 m. – 28.889 tūkst. Eur). Ilgalaikio turto įsigijimui buvo panaudota 13.871 tūkst. Eur (2015 m. – 52.960 tūkst. Eur),

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

dividendų išmokėjimui – 12.787 tūkst. Eur (2015 m. – 57.870 tūkst. Eur). 2016 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 17.950 tūkst. Eur ES paramos lėšų. 2016 m. buvo grąžinta 44.344 tūkst. Eur paskoių.

NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2016 m. audituotų metinių finansinių ataskaitų pastabose.

2.3. VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Prognozuojama, kad 2017 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos naudotojams į vidinį išleidimo tašką transportuos apie 22 TWh gamtinių dujų ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – 22,5 TWh gamtinių dujų.

Kaip ir 2016 m. numatoma, kad didžioji dali gamtinių dujų į perdavimo sistemą bus gauta per Kotlovkos ir Klaipėdos SGD terminalo įleidimo taškus, taip pat nedideli klekiai – per Kiemėnų įleidimo tašką. Gamtinių dujų kiekių pasiskirstymas pagal įleidimo taškus priklausys nuo situacijos rinkoje.

2.4. RIZIKOS VALDYMAS

Vykdydama veiklą Bendrovė susiduria su šiomis pagrindinėmis rizikomis: makroekonominių veiksnių, reguliavimo, dujų pirkimo kainų svyravimo, konkurencijos, koncentracijos, technine ir finansinėmis.

Informacija apie koncentracijos, dujų pirkimo kainos, finansines rizikas pateikta 2016 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose. Bendrovės finansines rizikas sudaro: likvidumo, kredito, pelūkanų normas svyravimo rizikos.

MAKROEKONOMINIŲ VEIKSNIŲ RIZIKA

Lietuvos ekonominė padėtis ir ūkio vystymos! tendencijos, Baltijos regiono perdavimo sistemų integracija į bendrą ES dujų sistemą, gamtinių dujų, kaip produkto, kainos galutiniam vartotojui turi įtakos dujų perdavimo apimtiims ir investicijoms į magistralinių dujotiekių plėtrą. Per pastaruosius metus mažėjantis gamtinių dujų perdavimo kiekis Lietuvoje turi neigiamos įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams. Bendrovės veikla yra reguliuojama, todėl ji, prižiūrima VKEKK, imasi visų priemonių, reikalingų veiklos stabilumui bei tvarios plėtros užtikrinimui.

REGULIAVIMO RIZIKA

Reguliavimo rizika glaudžiai susijusi su teisinės aplinkos pokyčiais ir reguliuojančiųjų institucijų sprendimais. Pastaruoju metu, įsigaliojant vis daugiau ES valstybėms narėms taikomų reglamentų ir kitų ES gamtinių dujų sektorių reglamentuojančių teisės aktų, ES institucijų reguliacinių sprendimų įtaka Bendrovės veiklai ir rezultatams didėja. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas ir investicijas į gamtinių dujų perdavimo sistemas reguliuoja valstybė. Bendrovė betarpiškai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis, dalyvauja rengiant teisės aktus, aktyviai dalyvauja pateikdama savo poziciją, vertina poveikį Bendrovės rezultatams.

KONKURENCIJOS RIZIKA

Bendrovės veiklos rezultatams įtakos turi konkurencija kuro rinkoje. Ženkius gamtinių dujų poreikio mažėjimas numatomas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėse dėl šiluminės energijos gamybos būdų efektyvinimo, alternatyvių kuro rūšių (biomasės, saulės, vėjo, geoterminės energijos) naudojimo. Alternatyvias (atsinaujinančių energijos išteklių) technologijas skatina ES ir nacionaliniai strateginiai

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

dokumentai, kur numatoma didėjanti alternatyvių energijos šaltinių dalis bendrame energijos balanse, tuo pačiu mažėjant iškastinio kuro daliai.

Transportuojami gamtinių dujų srautai gali mažėti ir dėl kitų, nei perėjimas prie alternatyvių kuro rūšių, priežasčių. Bendrovė, įgyvendindama uždavinius, suformuotus pagal nustatytas strategines kryptis (Transformacija į perdavimo sistemos operatorių, veikiantį vieningoje dujų rinkoje; Reikiamos infrastruktūros sukūrimas), siekia ateltyje sumažinti gamtinių dujų vartojimo ir transportuojamų dujų srautų mažėjimo riziką ir jos pasekmes.

TECHNINĖ RIZIKA

Vienas pagrindinių Bendrovės tikslų – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimo sistemos funkcionavimą. 57 proc. Bendrovės valdomų dujotiekių yra senesni nei 25 metai, todėl tinkamas perdavimo sistemos techninės būklės palaikymas reikalauja ypatingo dėmesio. Vadovaujantis perdavimo sistemos saugumo ir patikimumo užtikrinimo strategija, įgyvendinamas priemonių planas saugumui ir patikimumui užtikrinti. Taip pat rizika valdoma diegiant specializuotas informacines sistemas, naujas versio valdymo procesus automatizuojančias sistemas, užtikrinančias sistemų tarpusavio integraciją, panaudojant šiuolaikines integracines platformas.

2016 m. gruodžio 27 d. pasirašyta sutartis dėl „Programinės įrangos dujotiekių saugumui ir vientisumui užtikrinti (PIMS)“ diegimo, kuris turi būti įgyvendintas per 2017–2018 metus. Įgyvendinant projektą, bus sukurtas ir įdiegtas rizikos vertinimu grįstas turto priežiūros ir valdymo metodas bei techninės ir organizacinės priemonės jam vykdyti.

2.5. BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.

Bendrovė yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus taisyklėmis yra reglamentuojama apskaitos dokumentų patelkimo ir ataskaitų sudarymo terminai.

Sudarant finansines ataskaitas laikomasi „keturių akių“ principo. Buhalterijos padalinys yra atsakingas už finansinių ataskaitų rengimą ir peržiūrą.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

3. BENDROVĖS VALDYMAS

INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė veikloje taiko AB NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą (galima rasti http://www.nasdaqbaltic.com; toliau – Bendrovių valdymo kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi valdymo kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą Visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

2016 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2016 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

AKCININKAI

2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo 1.525 fiziniai ir juridiniai Lietuvos ir užsienio asmenys, iš jų – 1 akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB „EPSO-G“	A. Juozapavičiaus g. 13 Vilnius, Lietuva/302826889	172.279.125
Smulkieji akcininkai		6.103.389
Iš viso:		178.382.514

Bendrovės akcininkų struktūra pateikta 11 paveiksle:

2016 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

11 pav. Akcininkų struktūra, 2016 m. gruodžio 31 d.

UAB „EPSO-G” valdo 96,58 proc. Bendrovės akcijų ir turi lemiamą balsą prilmant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

BENDROVĖS KONTROLĖS PERTVARKYMAS

2016 m. spalio 3 d. AB „Klaipėdos nafta” perleidus visas UAB LITGAS valdomas akcijas UAB „Lietuvos energija”, buvo įgyvendintas VKEKK 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas O3-242, kuriuo „Amber Grid” paskirta perdavimo sistemos operatoriumi su sąlyga, kad LR energetikos ministerija atliks veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta” turimų UAB LITGAS akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas LR energetikos ministerijos.

DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

7 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

2016 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,88 mln. Eur, sudarytais sandoriais perleista 736.113 vnt. akcijų. Bendrovės akcijų kainos dinamika pateikta 8 lentelėje, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą ir apyvartą (2016 m.) pateikti 12 paveiksle.

8 lentelė. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius, 2014-2016 m.

Atidarymo kaina, 2014-01-01	Didžiausia akcijos kaina, 2014-12-01	Mažiausia akcijos kaina, 2014-03-17	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2014-12-30
0,728 Eur	0,9 Eur	0,625 Eur	0,784 Eur	0,898 Eur
Atidarymo kaina, 2015-01-01	Didžiausia akcijos kaina, 2015-04-30	Mažiausia akcijos kaina, 2015-01-16	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2015-12-30
---	---	---	---	---
0,898 Eur	1,41 Eur	0,877 Eur	1,132 Eur	1,19 Eur

2016 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Atidarymo kaina, 2016-01-04	Didžiausia akcijos kaina, 2016-03-07	Mažiausia akcijos kaina, 2016-06-27	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2016-12-30
1,19 Eur	1,32 Eur	1,08 Eur	1,192 Eur	1,24 Eur

12 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta, 2016 m.

2016 m. gruodžio 30 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė 221,19 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje, o tuo pačiu ir kapitalizacija per 2016 m. padidėjo 4,2 proc.

2016 m. vertybinių popierių biržos NASDAQ skaičiuojami lyginamieji kainų indeksai OMX Baltic PI ir OMXV, atspindintys Baltijos šalyse ir Vilniaus vertybinių popierių biržose listinguojamų bendrovių akcijų kainų pokyčius, atitinkamai padidėjo 12,61 proc. ir 14,92 proc. Bendrovės akcijos kainos, OMX Vilnius ir OMX Baltic PI indeksų pokyčiai per 2014–2016 m. pavaizduoti 13 paveiksle.

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

13 pav. „Amber Grid“ akcijos kalnos, OMX Vilnius ir OMX Baltic PI indeksų pokyčiai, 2014–2016 m.

DIVIDENDAI

Bendrovės akcininkai 2016 m. balandžio 26 d. vykusiamė visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, kurie sudarė 12.782.134 Eur arba 0,07166 Eur vienai akcijai.

SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB bankas dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.

2015 m. gegužės 15 d. Bendrovė su AB SEB bankas sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800, trumpasis 1518
El. paštas	[email protected]
Interneto tinkialapis	www.seb.lt

VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai.

Įstatuose numatyti valdymo organai:

valdyba,
Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

Bendrovės valdybą sudaro 5 (penki) nariai, renkami visuotinio akcininkų susirinkimo 4 (ketverių) metų kadencijai Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Renkant valdybos narius turi būti užtikrinamas tinkamo visų akcininkų teisių atstovavimo valdyboje principas. Atsižvelgiant į šį principą, siūlant kandidatus į valdybos narius, turi būti siekiama, kad bent 2 (du) kandidatai į valdybos narius būtų siūlomi iš patronuojančios bendrovės vadovaujančiųjų darbuotojų, bent 2 (du) kandidatus į valdybos narius – iš Bendrovės vadovaujančiųjų darbuotojų ir bent 1 (vienas) valdybos narys būtų nepriklausomas asmuo, jo nepriklausomumą nustatant pagal Bendrovių valdymo kodekse įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus. Teisę pasiūlyti kandidatą į nepriklausomus valdybos narius turi bet kuris Bendrovės akcininkas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos lalkas yra ne ilgesnis kaip 2 (dvi) pilnos kadencijos iš eilės. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės valdybos nariu negali būti:

asmuo, einantis priežiūros organo, valdymo organo ar administracijos nario pareigas energetikos įmonėje, vykdančioje elektros energijos gamybos ir (ar) tiekimo veiklą arba gamtinių dujų gavybos ir (ar) tiekimo veiklą arba kitu būdu dalyvaujantis šių įmonių valdyme ar priežiūroje;
UAB „EPSO-G“ stebėtojų tarybos nariai;
asmuo, einantis priežiūros organo, valdymo organo nario ar vadovaujančiojo darbuotojo nario pareigas Bendrovės kontroliuojamose bendrovėse ir asocijuotose bendrovėse, pagal įstatuose įtvirtintą apibrėžimą;
reguliuojančių energetikos paslaugų teikimo srityje veiklančių subjektų veiklą ir atliekančių valstybinę energetikos priežiūrą institucijų tarnautojai ir darbuotojai;
kiti asmenys, kurie pagal galiojančius teisės aktus negali eiti šių pareigų.

Valdybos kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos kompetencijos, tačiau pagal įstatus valdyba turi papildomą kompetenciją:

valdyba svarsto ir tvirtina Bendrovės strategiją, veiklos planą ir veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą, metinį biudžetą ir metinius veiklos tikslus, paramos ir iabdaros skyrimo tvarką, sandorių esminių sąlygų sąrašą ir sandorių, dėl kurių sudarymo sprendimą priima valdyba, sudarymo tvarką, informacijos, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, sąrašą ir tokios informacijos naudojimo (saugojimo) Bendrovėje principus, generalinio direktoriaus pareiginius nuostatus, nustato jo atlyginimą, metinius veiklos tikslus, kitas darbo sutarties sąlygas, jį skatina ir skiria nuobaudas; bendrus įmonių grupės, kaip ji apibrėžta įstatuose, dokumentus (gaires, politikas, kodeksus ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje, išleisti obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias obligacijas), dėl Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, taip pat dėl jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo, jų vadovų skyrimo bei atšaukimo, dėl Bendrovės dalyvavimo asociacijų ar bet kokios formos juridinių asmenų susivienijimų veikloje, tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, o taip pat sprendimus dėl akcijų (pajų, dalių) skaičiaus didinimo bei mažinimo ar kitokio akcijų (pajų, dalių) suteikiamų teisių pasikeitimo, tvirtina akcijų pasirašymo sutarčių pagrindines sąlygas, dėl Bendrovės Kontroliuojamų ir (ar) Asocijuotų bendrovių kaip turtinio komplekso ar esminių jų dalių perleidimo, jei perleidžiamo turto balansinė vertė yra mažesnė arba lygi 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
valdyba nustato dujų perdavimo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų kainas ir jų nustatymo metodiką,
Valdyba tvirtina standartines iš tiesioginės dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklos kylančių sutarčių sąlygas, - prijungimo prie dujų sistemos sutartis, gamtinių dujų perdavimo paslaugos sutartis, gamtinių dujų balansavimo sutartis, - ir priima sprendimus dėl sandorių sudarymo nukrypstant nuo tokių patvirtintų standartinių sutarčių sąlygų;

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

Valdyba priima sprendimus įsigyti prekes, paslaugas ar darbus už didesnę kaip 2.000.000 Eur sumą, o sprendimus įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš vienintelio teikėjo - už didesnę kaip 1.000.000 Eur sumą, įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš kontroliuojamų ar asocijuotų bendrovių, už didesnę kaip 1.000.000 Eur sumą, išskyrus, jeigu Bendrovės technologinėms reikmėms ir balansavimui perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės, o sprendimus įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš patronuojančios bendrovės – nepriklausomai nuo vertės; dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2.000.000 Eur investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ar hipotekos; dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2.000.000 Eur, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl ilgalaikio turto įsigijimo ar sukūrimo už kainą, didesnę kaip 2.000.000 Eur, dėl sudaromų piniginių lėšų skolinimosi sandorių, kurių suma yra didesnė kaip 2.000.000 Eur, taip pat dėl piniginių lėšų skolinimo; dėl taikos sutarčių sudarymo ar iėškinio (priešieškinio, skundo) atsisakymo arba lygiaverčio procesinio veiksmo, kurio iš esmės užbalgiamas ginčas, atlikimo teisminiuose (arbitražo) ginčuose, kuriuose Bendrovei reiškiamas arba Bendrovė reiškia reikalavimą, didesnį kaip 1.000.000 Eur; taip pat sprendimus dėl iėškinio (priešieškinio, skundo) pateikimo, kurio iniciuojamas ginčas su nacionaline kainas reguliuojančia institucija, nepriklausomai nuo vertės, dėl sutartinių netesybų ir (arba) kitų sutartinių sankcijų netaikymo Bendrovės kontrahentams, jei tokių netesybų arba kitų sutartinių sankcijų dydis yra didesnis kaip 100.000 Eur; priima sprendimus pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, sudaryti dujų transportavimo tarp trečiųjų šalių, kurios nėra ES valstybės narės, sutartis, sudaryti bet kokius kitus sandorius, kurių suma yra didesnė kaip 1.000.000 Eur, jei lėšos jiems nėra numatytos Bendrovės metiniame biudžete, sudaryti sutartis su Bendrovės akcininku(-ais), turinčiu(-iais) daugiau nei 1 proc. Bendrovės akcijų.

Bendrovės įstatuose nustatyti valdybos sprendimai, kuriems reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas:

dėl Bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių ar kitokių juridinio asmens dalyvio teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo;
dėl Bendrovės kontroliuojamų ir (ar) asocijuotų bendrovių kaip turtinio komplekso ar esminių jų dalių perleidimo, jei perleidžiamo turto balansinė vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
dėl Bendrovei priklausančių ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių bei strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme bei susijusiuose teisės aktuose, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio aukščiau punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių kitokio apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą;
dėl Bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir (ar) valstybei svarbius ekonominius projektus, kaip jie apibrėžti galiojančiuose teisės aktuose.

2016 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Be įstatymuose nustatytos kompetencijos ir aukščiau nurodytos papildomos kompetencijos visuotinis akcininkų susirinkimas pagal įstatus turi papildomą kompetenciją priimti sprendimus dėl Bendrovės Valdybos narių skyrimo, maksimalaus metinio atlygio bludžeto Valdybos nariams dydžio ir konkrečių atlygio dydžių Valdybos nariams nustatymo, sutarčių su Bendrovės Valdybos nariais dėl veiklos Valdyboje sudarymo, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo.

Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę pateikta 9 lentelėje.

9 lentelė. Informacija apie valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę

Pareigos	Vardas, pavardė	Kadencijos pradžios data	Kadencijos pabaigos data	Daiyvavimas emitento kapitale
				Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Turimų balsų dalis, proc.
Valdybos pirmininkas	Nemunas Biknius	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	0,001055	0,001055
Valdybos narys	Saulius Bilys	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Vytautas Ruolia	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos pirmininkas	Dr. Aleksandras Spruogis	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos pirmininko pavaduotojas	Agnė Petravičienė	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Dainius Bražiūnas	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Rolandas Zukas	2015 m. balandžio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2013 m. birželio mėn.	–	–	–
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2013 m. birželio mėn.	–	–	–

Per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomam valdybos nariui priskaičiuota atlyginimo bendra suma sudarė 10.796,2 Eur.

Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 150.258 Eur, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyriausiajai buhalterei) buvo 75.129 Eur.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

Informacija apie Audito komiteto narius pateikta 10 lentelėje.

10 lentelė. Informacija apie Audito komiteto narius

Pareigos	Vardas, pavardė	Kadencijos pradžios data	Kadencijos pabaigos data	Dalyvavimas emitento kapitale
				Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Turimų balsų dalis, proc.
Neprikiausoma narė, UAB „AV Auditas“	Valda Kačergienė	2013 m. gruodžio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	—	—
Narys, „Amber Grid“	Valdemaras Bagdonas	2013 m. gruodžio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	—	—

Bendrovės akcininkai 2016 m. balandžio 26 d. vykusiamė visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą panaikinti „Amber Grid“ Audito komitetą, nes pagal naujai patvirtintą Bendrovės įstatų redakciją „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdys patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ Audito komitetas.

Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Bendrovėje filialų ir atstovybių nėra.

INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta 2016 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

Bendrovė nėra sudariusi reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Bendrovės kontrolei.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontrolluojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2017 m. sausio 17 d.

Bendrovės valdyba patvirtino 2017–2022 m. Bendrovės strategiją, kurioje strateginės kryptys atitinka pagrindinio akcininko UAB „EPSO-G“ suformuotas strategines kryptis – regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, efektyvi veikla, kurianti ir pažangi organizacija.

2017 m. sausio 18 d.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. kartu su INEA sudarė trišalių ES finansinės paramos pagal CEF sutarčių dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto veikloms „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamieji darbai iki statybos leidimų išdavimo“ ir „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba įskaitant papildomą infrastruktūrą“ pakeitimus.

2017 m. sausio 23 d.

Baltijos šalių gamtinių dujų operatoriai – AB „Amber Grid“, AS „Conexus Baltic Grid“, Elering AS pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl netiesioginio pajėgumų paskirstymo modello įgyvendinimo. Tokio modello

2016 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

taikymas – konkretus žingsnis integruojant Baltijos šalių dujų rinkas. Perdavimo sistemų operatoriai diegia pajėgumų paskirstymo modello naujoves siekdami padidinti Baltijos šalių dujų rinkų konkurencingumą ir paskatinti tarpvaistybinę prekybą dujomis.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

4. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO JVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skeibla visos ES mastu. Su Bendrovės skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/it/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir Vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje www.nasdaqbaltic.com.

2016 m. „Amber Grid“ svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2016 02 26	AB „Amber Grid“ 2015 m. veiklos rezultatai ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2016 03 01	Pasirašytos sutartys dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektams
2016 03 31	Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
2016 04 15	Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės bei sprendimų projektų
2016 04 15	Correction: Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės bei sprendimų projektų
2016 04 25	Dėl Perdavimo sistemos operatoriaus veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų
2016 04 26	Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2016 04 26	AB „Amber Grid“ 2015 m. metinė informacija
2016 05 12	UAB „EPSO-G“ sudarė stebėtojų tarybą
2016 05 24	Dėl AB „Amber Grid“ Valdybos pirmininko rinkimų
2016 05 27	AB „Amber Grid“ 2016 m. I ketvirčio veiklos rezultatai ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2016 06 13	Dėl UAB „EPSO-G“ Stebėtojų tarybos pirmininko išrinkimo
2016 08 26	AB „Amber Grid“ 2016 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, tarpinis pranešimas ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2016 09 07	Svarstomos Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto techninio įgyvendinimo alternatyvos Lietuvoje
2016 09 12	Išrinktas EPSO-G grupės Audito komitetas prie stebėtojų tarybos
2016 09 27	Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo
2016 09 30	Dėl dešimties metų (2016-2025 m.) gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros plano
2016 10 03	Dėl Perdavimo sistemos operatoriaus veiklos sertifikavimo sąlygos įgyvendinimo
2016 10 21	Dėl gamtinių dujų perdavimo kainų viršutinių ribų 2017 m.
2016 11 11	Išrinkta UAB „EPSO-G“ valdyba
2016 11 16	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2016 11 17	Nustatytos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2016 11 25	AB „Amber Grid“ 2016 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai ir neaudituotos sutrumpintos ataskaitos
2016 12 23	AB „Amber Grid“ iš Gasum Oy įsigyja 34% UAB GET Baltic akcijų paketą
2016 12 30	AB „Amber Grid“ informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2017 m. investuotojo kalendorius

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus

2016 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

5. VALDYSENOS ATASKAITA

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24,5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau – Valdymo kodeksas) ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei Valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Bendrovės charakteristikos

Bendrovė yra Lietuvos gamtių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. Bendrovė buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d. Kaip perdavimo sistemos operatorius veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis ir parelgomis.

Bendrovė sistemos naudotojams, ir kitiems dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

gamtių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
Suskystintų gamtių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms, taip pat sąnaudoms, skirtoms paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

Bendrovės perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dispečerinis valdymo centras, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai. Bendrovės dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijas Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu. Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2.115 km, skersmuo – nuo 100 mm iki 1.220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemų projektinis slėgis – 54 bar. Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius – 70.

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 51 730 929,06 Eur Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178 382 514 paprastųjų vardinių 0,29 Eur nominalios vertės akcijų.

Personalas: Bendrovėje 2016 m. pabaigoje dirbo 362 darbuotojai.

2016 m. Bendrovės pajamos buvo 66.742 tūkst. Eur, turto vertė sudarė 391.298 tūkst. Eur (ilgalaikis turtas – 89,12 proc., trumpalaikis – 10,88 proc.). Bendrovės nuosavas kapitalas 2016 m. pabaigoje siekė 202.810 tūkst. Eur.

Detalesnė ir atnaujinama informacija apie Bendrovę skelbiama Bendrovės interneto svetainėje: www.ambergrid.lt

Bendrovės akcininkų struktūra

2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcininkais buvo 1.525 fiziniai ir juridiniai Lietuvos ir užsienio asmenys, iš jų 1 akcininkas – UAB „EPSO-G“ (toliau – Patronuojanti bendrovė arba UAB „EPSO-G“) – valdė kontrolinį

2016 M.

AB „AMBER GRID"

VALDYSENOS ATASKAITA

Amber Grid

(96,58 %) Bendrovės akcijų paketą. Likusi Bendrovės akcijų dalis (3,42 %) yra kotiruojarna biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše (Bendrovės trumpiny biržoje – AMG1L).

Pagrindinis Bendrovės akcininkas – UAB „EPSO-G” yra 100 % valdoma Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (1 pav.), UAB „EPSO-G” taip pat kontroliuoja kontrolinį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid AB akcijų paketą.

1 paveikslas. AB „Amber Grid“ akcijų kontrolę turintys juridiniai asmenys.

Bendrovės valdymo organai

Bendrovės organų sistema (2 pav.) nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.

Bendrovės įstatuose numatyta, kad atžvelgiant į tai, kad Bendrovė priklauso įmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės stebėtojų taryba įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos pasilūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo Bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos įmonių grupės audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.

Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės valdybą sudaro 5 (penki) nariai, renkami trejų metų laikotarpiui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toilau – Akcinių bendrovių įstatymas) numatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai. Generalinį direktorių renka, atšaukia bei atleidžia iš parelgų valdyba.

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

2 paveikslas. „Amber Grid” organai

Bendrovės valdymo tvarka

Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitaio keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinė struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detailiai aprašyta Bendrovės įstatuose.

Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.

Bendrovė, atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytą valstybės kontroliuojamų įmonių reglamentavimą, kiekvienais metais rengia, peržiūri ir tvirtina detalią Bendrovės 6 metų veiklos strategiją, kuri yra teikiama valstybės valdomų įmonių koordinavimo centrui - Vį Turto bankas. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pradžioje tvirtina einamųjų metų veiklos planą. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veikla yra reguliuojama nacionalinės reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, su kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, yra derinama 10 metų perdavimo sistemos tinklų plėtros planas, paslaugų teikimo taisyklės ir paslaugų viršutinės kainų ribos.

Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, finansų direktorius, technikos direktorius, komercijos direktorius bei teisės ir administravimo direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje. Bendrovės administracijos veiklą reglamentuoja valdybos tvirtinamas Bendrovės administracijos reglamentas, Bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai ir veiklos valdymo gairės.

Korporatyviniame valdyme diegiami geros valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina veiklos gaires, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: finansinių rizikų valdymo politiką, rizikų valdymo politiką, personalo samdos politiką, atlygio politiką, korupcijos prevencijos politiką, pirkimų politiką, draudimo politiką, saugos politiką, paramos politiką ir kitas gaires.

Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ stebėtojų tarybą, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito, pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių, saugos vadovo ir visų padalinių vadovų. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tiksų pasiekimą.

Bendrovėje taikoma rizikos valdymo sistema, apimanti rizikų nustatymą, jų analizę, vertinimą ir kontrolės priemonių numatymą, rizikos valdymo veiksmų plano parengimą bei plano priemonių įgyvendinimą, rizikos valdymo proceso stebėjimą ir priežiūrą. Rizikų valdymo metodika parengta vadovaujantis tarptautinio standarto ISO 31000:2009 nuostatomis Bendrovės, vidaus dokumentais. Metodika taip pat apima informacijos saugos rizikų valdymą, paremtą ISO/IEC 27005:2011 „Informacinės technologijos. Saugumo metodai. Informacijos saugumo rizikos valdymas“ standartu bei NIST Special Publication 800-30 Revision 1 „Guide for Conducting Risk Assessments“ rekomendacijomis.

2016 M.

AB „AMBER GRID”

VALDYSENOS ATASKAITA

Amber Grid

Bendrovėje jdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal ISO 14001:2015 standarto reikalavimus, taip pat jdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001:2007 standarto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gaires). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai „EPSO-G“ įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gaires nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas.

„EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika

Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, „EPSO-G“ įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė savo veikloje ir įmonių grupėje tobulina valdymo praktiką, atsižvelgdama į Valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai tobulinti.

Pagrindai Šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015 m. gruodžio 17 d., Energetikos ministerijai, kaip UAB „EPSO-G“ akcijų valdytojui, patvirtinus UAB „EPSO-G“, kaip visą „EPSO-G“ grupę kontroliuojančią bendrovę ir jos naujos redakcijos įstatus (toliau – EPSO-G įstatai), kurie sukūrė prielaidą UAB „EPSO-G“ lygmenyje sudaryti naujus organus – stebėtojų tarybą ir valdybą, audito komitetą bei atlygio ir skyrimo komitetą, kurie savo ruožtu atlieka atitinkamai tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos įmonių grupės mastu. Pažymėtina, kad UAB „EPSO-G“ įstatai reglamentuoja valdymo modelio pokytį įmonių grupės lygmenyje. Atitinkamai pakoreguoti ir Bendrovės įstatai, kurių nauja redakcija įregistruota 2016 m. balandžio 26 dieną.

Bendrovės akcininkų teisės

Bendrovės akcininkai turi teisės numatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose teisės aktuose.

2016 M.

AB „AMBER GRID"

VALDYSENOS ATASKAITA

Amber Grid

Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAL/ REKOMENDACIJOS	TAIP / RE / NEARTURJU	KOMENTARAS
I principes: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdyba klekvienais metais peržiūri ir tvirtina šešerių metų veiklos strategiją. Greta Bendrovės valdybos tvirtinamos veiklos strategijos Bendrovė, vadovaudamasi LR gamtinių dujų įstatymo nuostatomis rengia ir skelbia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą. Bendrovė atnaujina veiklos strategiją ir plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių. Bendrovės strategija numato akcininkų nuosavybės didinimo tikslus ir jų įgyvendinimo planus. Bendrovės veiklos strategija ir dešimties metų tinklo plėtros planas viešai skelbiami Bendrovės tinklapyje www.ambergrid.lt.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės organų veikla sukoncentruota į bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą, reguliacinės aplinkos atitikimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarblauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma, akcininkų interesams atstovauja bendrovės valdyba, kurios regulariai šaukiamuose posėdžiuose teikiama informacija apie bendrovės veiklą. Stebėtojų taryba yra sudaroma Patronuojančioje bendrovėje, kuri veikla visos įmonių grupės mastu ir gali teikti pasiūlymus ir atsiliepimus Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovė siekla užtikrinti visų, su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės veiklos viešumas ir reguliacinė aplinka sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal bendrovės įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Bendrovės organų tvirtinamos ir įgyvendinamos veiklos strategija ir veiklos gairės, tvarkos užtikrina su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

II principes: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą puslausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialų priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. | Ne | Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas valdyba ir vienasmenis valdymo organas vadovas. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. Tačiau stebėtojų taryba sudaroma Bendrovę kontrolliuojančioje įmonėje UAB „EPSO-G“, kuri atlieka visos įmonių grupės įmonių priežiūros organo funkcijas.
Bendrovės vadovas yra atskaitingas valdybai. Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžta bendrovės įstatuose, valdybos darbo reglamente bei vadovo darbo sutartyje, Akcinių bendrovių įstatyme. |
| --- | --- | --- |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. | Taip | Valdyba yra atsakinga už strateginį vadovavimą Bendrovei bei priima įstatuose numatytus Bendrovės valdymo esminius sprendimus, skiria Bendrovės vadovą, analizuoja ir vertina informaciją apie Bendrovės veiklą. Valdybos kompetenciją nustato įstatai. |
| Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. | Ne | Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. Tačiau Stebėtojų taryba, kuri sudaroma Bendrovę kontrolliuojančioje įmonėje UAB „EPSO-G“, kuri atlieka visos įmonių grupės įmonių priežiūros organo funkcijas. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. | Ne | Bendrovėje kolegialus valdymo organas yra valdyba, stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma. Tačiau Stebėtojų taryba sudaroma Bendrovę kontrolliuojančioje įmonėje UAB „EPSO-G“, kuri atlieka visos įmonių grupės įmonių priežiūros organo funkcijas. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti talkomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.¹ | Ne | Bendrovės kolegialus valdymo organas – valdyba – sudaroma ir veikla kaip įmanoma labiau užtikrindama nuo III ir IV principuose išdėstytos tvarkos (žr. žemiau ataskaitą apie III ir IV principų įgyvendinimą). |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų | Taip | Bendrovės valdyba sudaroma iš 5 valdybos narių. |

¹ III ir IV principų nuostatos labiau priteikytos tiems atvojams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš samės sudaromas siekians užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose patelizų rekomendacijų tampą aktualios ir taikytinos valdybai. Tačius pažymėčios, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo eamę ir prigintį yra susijantos išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiai, komhetų formavimas), neturėtų būti talkomos valdybai, kadangi šio organo paskirčis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovėį įstatymą (Žin., 2003, № 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiai, kodekao 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūros, kodekao 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimo bendrovės vadovai; kodekao 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumo nuo bendrovės vadovo.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiemų organams priimant sprendimus.^{2}		Renkant valdybos narius užtikrinama, kad bent 1 (vienas) valdybos narys būtų nepriklausomas asmuo, jo nepriklausomumą nustatant pagal valdymo kodekse įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus, 2 valdybos nariai deleguojami iš Bendrovės vadovaujančių darbuotojų, 2 valdybos nariai iš Patronuojančios bendrovės.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervaiais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Bendrovės valdyba renkama visuotinio akcininkų susirinkimo 4 (ketverių) metų kadencijai. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 (dvi) plinos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 (aštuoneri) metal iš eilės. Valdybos nariai gali būti atšaukti Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priamones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės įstatuose numatyta, kad valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. valdybos pirmininko nepertraukiamos kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 4 (ketveri) metal iš eilės. Valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės atstovų, išrinktų į Bendrovės valdybą. Bendrovės valdybos pirmininkas ir vadovas nėra tas pats asmuo, valdybos pirmininkas prieš tai nėra buvęs bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų^{3} priežiūrą. | | |
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkemai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. | Taip | Pagal Bendrovės įstatus bendrovės kolegialų valdymo organą – valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyboje iš penkių narių vienas yra nepriklausomas valdybos narys ir du patronuojančios bendrovės siūšomi kandidatai. Valdybos priežiūrą atlieka Patronuojančios įmonės stebėtojų taryba, kurią sudaro 5 (penki) nariai – fiziniai asmenys, iš kurių ne mažiau kaip 2 (du) nariai turi būti nepriklausomi, jų nepriklausomumą nustatant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Valstybės |

2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
3 Atkreiptinas dėmetys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, jį, biidama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organo, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūra, ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 pasiūto ativūgis.
86

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

		turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo ir Valdymo kodekse įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskieista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą baisuoti. Taip pat turėtų būti atskieistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateikiama kiekvieno kandidato į valdybos narius interesų deklaraciją, taip pat informacija apie kandidato kvalifikaciją ir tinkamumą užimti pareigas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir valdybą.

Informacija apie valdybos narius yra viešai paskelbta Bendrovės tinklapyje www.ambergrid.lt |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. | Taip | Bendrovė skelbta valdybos sudėtį ir bendrovės valdybos narių einamas pareigas metiniame pranešime ir Bendrovės interneto svetainėje. Informacija apie valdybos narius taip pat pateikta visuotiniame akcininkų susirinkime. |
| 3.4. Sieklant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veikios pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairlapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komitete nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. | Taip | Bendrovės valdyba sudaryta sieklant išlaikyti turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veikios pobūdį, valdybos sudėtis periodiškai vertinama atsižvelgiant į valstybės valdomoms įmonėms taikomą tvarką.

Patronuojanti įmonė yra sudariusi Audito komitetą, kuris, pagal Bendrovės įstatus, veikia ir kaip Bendrovės audito komitetas, bei Atlygio ir skyrimo komitetą, kuris padeda Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai parinkti atitinkamai kandidatus į valdybos narius ir vadovo pareigas. Abu komitetai sudaryti vadovaujantis Valdymo kodekso rekomendacijomis ir pagal Bendrovės įstatus. |
| 3.5. Vislems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikia. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. | Taip | Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus atlieka savo veikios vertinimą ir poreiklių analizę, kad nustatytų, kokios kompetencijos narių reikia sieklant Bendrovės tikslų, ir apie savo veikios vertinimo ir poreiklių analizės rezultatus valdyba praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui ir Bendrovei. |
| 3.6. Sieklant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo narių susiję esminiai interesų konfliktai būtų | Ne | Žiūrėti 2.5 punkto komentarą. |

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas^{4} nepriklausomų^{5} narių skaičius.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie versio, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali būti interesų končiktas ir kurie gali paveikti nario nuomoną. Kadengi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti najmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santyklai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausiu šios problemos sprendimo praktika susikiostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santyklų ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatam, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šia:	Taip	Valdyboje yra vienas nepriklausomas valdybos narys, atitinkantis bendrovės vaidymo kodekso nustatytus valdybos nario nepriklausomumo kriterijus.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio

4 Kodekso nussatatytas konkreta kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valdybių kodektu yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie tai sadatyti kolegialų organą, skaičius (pva., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tažim, at užvolgiam į nepriklausomų narių kategorijos naujunų. Lietuvoje, į galimas kabiamas pasmimui ir išvenkami nepriklausomus narius, kodekso įvictieto lenketamė farmakotė ir bendrovėmo leidžiama paliuma nuoprasti, kaka nepriklausomų narių skaičius yra palasčiamas. Be ekojo, didomis nepriklausomų narių skaičius kolegialione organo yra skatintinas ir bus laikomas tinkamsenio bendrovės vaidymo pavyadžiu.

5 Pažymitina, kad kai kuriese bendrovės dėl pormiyg mažo smukkųjų akcininkų skaičious visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiesoio akcininku ar kulių diidčiuszų akcininkų bažai. Tažim net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausoms, jeigo jis atitinka kodekso įvictietos nepriklausomumo kriterijus.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);

5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;

7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie stsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;

8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;

9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas suteoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid


3.8. Nepriklausomumo savokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrovė susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Žiūrėti 3.7 punkto komentarą.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo išrinktas nepriklausomas valdybos narys. Apie valdybos nario nepriklausomumą yra skelblama viešai.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Žiūrėti 3.7 punkto komentarą. Valdybos narys teikia nepriklausomumo deklaraciją ir atnaujina ją.
3.11. Nepriklausomlems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų³. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Už velklą valdyboje nepriklausomam valdybos nariui atlyginama iš bendrovės lėšų, atlyginimo dydį patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo parelgos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti	Taip	Pagal bendrovės įstatus Bendrovės valdyba tvirtina bendrovės metinį pranešimą, analizuoja ir vertina bendrovės metines finansines ataskaitas, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su patvirtintu metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų

¹ Patymėtina, kad šiuo mutu nára iki gaio aiško, kokia forma gali būti atlyginemas bendrovės stebėtoją tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiame organas. Akcinių bendrovės įstatymos (Žin., 2003, Nr. 125-5574) nustato, kad už velklą stebėtoją taryboje/valdyboje jos metems gali būti muilamos tenjemos įstatymo 59 strelymio mutytym tverko, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotę, akirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galinjusio įstatymo sedėkstijos, nossutato, kad stebėtoją tarybos ir (ar) valdybos metems gali būti atlyginama tik mokant tenjemos. Taipi įstatymas lyg ir neužkesta kašio stebėtoją tarybos ir valdybos metems už darbą mūkėti ne tik tenjemosais, bet ir kiteis būdais, nors aiškini teikios galimybės taip pat neįsvirtina.

¹ Ži: 3 išvadą.

2016 M.
AS „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.^{8}		susirinkimui. Valdyba analizuoja ir vertina generalinio direktoriaus regulariai teikiamas ataskaitas apie Bendrovės ūkinės veiklos rezultatus, pagrindinius finansinius ir veiklos rodiklius.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialaus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikla gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario parelgoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje^{9} kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Su visais Bendrovės valdybos nariais yra sudaromos valdybos nario funkcijų atlikimo sutartys, kuriomis valdybos nariai, įskaitant ir nepriklausomą narį, įsipareigoja skirti pakankamai laiko valdybos nario funkcijoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikaius, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Gairėse įtvirtintas akcininkų teisių tinkamo realizavimo principas privalomas Bendrovės valdybai: įmonių grupės valdymo sistema turi užtikrinti sąiygas bei prielaidas tinkamam visų akcininkų (kontroliuojančių ir mažumos, vietinių ir užsienio) turtinių bei neturtinių teisių bei teisėtų interesų realizavimui, tiek įgyvendinant Lietuvos valstybės, kaip akcininko, teises bei teisėtus interesus kontroliuojančioje bendrovėje bei dukterinėse bendrovėse, tiek užtikrinant vienodai veiksmingą mažumos akcininkų teisių bei teisėtų interesų atstovavimą tose įmonių grupės bendrovėse, kuriose yra mažumos akcininkų.

1 Ži: 3 išnala, Jeigu visoutinio akcininkų susirinkimo reukamas kolegialus organas yra valdyba, jį turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmenien valdymo organui vadovai.
2 Pažymstins, kad bendrovės gali nagriedtinti minėtą reikslavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prestai įsodantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavymštis), tuo atveju, jeigu tą narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiunio užtikrinimo priemania yra aktiurinos ir bus laikomas tinkamamio bendrovių valdymo pavymštis.

2016 M.
A3 „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Jusker Urid
92

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina sutartis, sudaromas su Bendrovės akcininku (-ais), turinčiu(-iais) daugiau nei 1 proc. Bendrovės akcijų, išskyrus sutartis, susijusias su darbo santykiais ir darbu Bendrovėje, taip pat sutartis pagal standartines sąlygas (prijungimo prie dujų sistemos sutartis, gamtinių dujų perdavimo paslaugos sutartis, gamtinių dujų balansavimo sutartis, pajėgumų užsakymus ir kitus reguliuojamos veiklos sandorius), kurios yra patvirtintos (suderintos) kompetentingų įgaliotų institucijų. Visos sutartys ir sandoriai, sudaromi tarp Bendrovės ir akcininkų, turi būti sudaromi rinkos sąlygomis, talkant tokias sąlygas tarytum jie būtų atliekami tarp nesusijusių asmenų.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų^{10}. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.
Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reiklamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklų skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip	Bendrovės įstatuose įtvirtinta, kad Bendrovės organai sprendimus priima savarankiškai ir pagal kompetenciją, kuri jiems priskirta Uetuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įstatais. Bendrovės organai visiškai atsako už priimtus sprendimus. Priimdami sprendimus Bendrovės organai privalo veikti Bendrovės ir Bendrovės akcininkų naudai. Gairėse įtvirtintas valdymo ir priežiūros organų atsakomybės bei atskaitomybės akcininkams principas: įmonių grupės korporatyvinio valdymo sistema bei pasirinktas valdymo modelis yra orientuoti į tai, kad visi įmonių grupės valdymo, priežiūros ir kiti organai tinkamai bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas, išlikdami pilnai atskaitingi akcininkams bei veikdami jų teisėtais interesais, sukuriant tinkamą pusiausvyrą tarp įmonių grupės priežiūros ir valdymo organų.
Su Bendrovės valdybos nariais sudaromos valdybos nario funkcijų atlikimo sutartys, pagal kurias valdybos nariai, įskaitant ir nepriklausomą narį, gauna reiklamą aprūpinimą visomis reikalingomis priemonėmis tinkamai atlikti Bendrovės valdybos nario funkcijas.
Bendrovės valdybos narių aprūpinimas reiklamomis darbui Bendrovėje būtinomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis įtvirtinta ir Bendrovės įstatuose.
4.7. Kolegialaus organo veikia turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didalę įtaką itin svarbiose arityse, kurioss interesų konfliktų galinybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole	Taip	Žiūrėti 2.5 ir 3.4 punktų komentarus.
Patronoojančios bendrovės stebėtojų taryba sudaro jai pavaldžius ir atskaitingus Audito bei Atlygio ir skyrimo komitetus.
Audito komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip 3 (trijų) narių užtikrinant, kad Audito komiteto sudėtyje būtų ne mažiau kaip du nepriklausomi nariai, kurių bent vienas

10 Tuo atveju, kai visvotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų nikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomuma nuo bendrovės vadovo.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

| bei overtinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus^{11}. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų valdmens, veikios ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegiaiam organui. | būtų teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas auditorius, o kitas nepriklausomas narys skiriamas iš Stebėtojų tarybos nepriklausomų narių.
Atlygio ir skyrimo komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip 3 (trijų) narių užtikrinant, kad šio komiteto sudėtyje būtų ne mažiau kaip 1 (vienas) nepriklausomas narys, o kiti 2 (du) komiteto nariai būtų skiriami iš Stebėtojų tarybos, laikantis principo, kad bent 1 (vienas) iš jų skiriamas iš nepriklausomų Stebėtojų tarybos narių. |
| --- | --- |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tiksias – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegiaiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. | Taip
Patronuojančios įmonės Audito komitetas atlieka Bendrovės audito komiteto funkcijas.
Patronuojančios įmonės Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip patariamasis Bendrovės organas, kurio pagrindinės funkcijos yra padėti atlikti kandidatų atranką į įmonių grupės valdymo ir priežiūros organus, parengti įmonių grupės atlygio gaires.
Tačiau pažymėtina, kad Bendrovės organai sprendimus priima savarankiškai ir pagai kompetenciją, kuri jiems priskirta Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės įstatais. Bendrovės organai visiškai atsako už priimtus sprendimus. Priimdami sprendimus Bendrovės organai privalo veikti Bendrovės ir Bendrovės akcininkų naudai. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. | Neaktualu
Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. |

11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komiteta.

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieliti tokios išvados.	Neaktualu	Žiūrėti 4.7 punkto.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesioglai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Neaktualu	Žiūrėti 4.7 punkto komentara.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postul, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo pianavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniaja	Neaktualu	Žiūrėti komentara prie 4.8 punkto.

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

vadovybe, turétų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovų, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turétų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turétų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turétų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslas;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turétų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turétų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar	Neaktualu	Žiūrėti komentarą prie 4.8 punkto.

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

| kitomis su akcijomis susijuslomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti hendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tiksiu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas | Taip | Žiūrėti komentarą prie 4.8 punkto. |

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonel ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižveigla į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonel, dydį ir panašius dalykus. Sieliant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamesis inter alia išorės audito įmonės skeiblamsis duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonel bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veikiai dėšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veikiai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolagialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomieslems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tiksiu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

| komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybą pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. | Taip | Žiūrėti 3.5 punkto komentarą. |
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | | |
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarką. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. | Taip | Bendrovės valdybos darbą reglamentuoja Valdybos darbo reglamentas. Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Bendrovė suteikia visus reikalingus resursus tinkamam valdybos posėdžių organizavimui. |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti | Taip | Siekiant užtikrinti nepertraukiamą esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimą, valdybos posėdžiai rengiami reguliariai. Valdybos posėdžiai rengiami pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką. |

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

kolegialų organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.^{12}		paprastai - kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią medžiagą gauna iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkės, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybę, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teisės. | | |
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teisės. | Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas teisės. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. | Taip | |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, | Taip | Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos kompetenciją reglamentuoja Akcinių bendrovių |

12 Rekomenduojioje įsvėtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytions tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organus, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

2015 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
jirebor
GRID

jkeltimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą^{13}. Vislems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, jskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.		įstatymas bei Bendrovės įstatai. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo priima visuotinio akcininkų susirinkimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paželsti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir vedimo procedūras reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas bei Bendrovės įstatai. Akcininkams yra užtikrinta lygi galimybė dalyvauti susirinkime ir įgyvendinti turimas turtines ir neturtines teises.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prielnamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prielnamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prielnamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jel jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Užsienyje gyvenančių akcininkų teisė susipažinti su informacija užtikrinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje www.ambergrid.lt ir per vertybinių poplerių biržos „NASDAQ Vilnius“ informacinę sistemą lietuvių ir anglų kalbomis iš anksto paskelbiant visuotinio akcininkų susirinkimo datą ir vietą, susirinkimo apskaltos dienos datą, susirinkimo darbotvarkę, darbotvarkės klausimus ir sprendimo projektus. Po visuotinio akcininkų susirinkimo tokiu pačiu būdu paskelbiami priimti sprendimai.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgallojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovė taip pat sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų	Neaktualu	Atsižvelgiant į bendrovės akcininkų struktūrą bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, nėra būtinybės diegti papildomai branglai kainuojančios IT sistemos.

13 Lietavos Respublicos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nehepriskiris visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimą dėl ilgalaikės turto, kurio balatubė venė dičinnė kaip 1/20 bendrovės įstatinis kapitalo, inventavimo, perleidimo, nuomas, įimimo, įsigijimo ir pos. priėmimo. Tačito svarbės, emmiai bendrovės veikloi sandoriai turėtų būti apsvarsinimi visuotinisme akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudėo ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačius siekiant neapsužinti bendrovės veiklos ir išvengti nepegrijtai dažno sandorių svarstymo susirinkimo, bendrovės gali pačios nustatyti svarbių sandorių kriterijos, pegal kurius būtų atmošami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydemos svarbių sandorių kriterijos, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 staupasso 4 dajus 3, 4, 5 ir 6 punktums nustatytais kriterijais arba mikrypti nuo jų, atsižvelgdomos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertrenkinną ir efektyvią bendrovės veiklą.

100

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.
VII principes: interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitlems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai laikosi šioje rekomendacijoje nurodytų nuostatų. Bendrovei nėra žinomi atvejai, kai asmeniniai valdybos narių interesai prieštaravo bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apte kokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytos vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygumis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitlems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos darbo reglamentas numato, jog valdybos narys ar jo įgaliotas asmuo neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
VIII principes: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiemis interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės	Ne	Bendrovė šiuo metu nerengia atlyginimų ataskaitos pilnai atitinkančios Valdymo kodekso rekomendacijas. Bendrovės valdybos narių – vykdomųjų direktorių, įskaitant vadovą, – atlygio sistema nustatyta

101

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

| metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skeiblama ir bendrovės interneto tinklaiapyje. | | atsižvelgiant į valstybės kontrolluojamų įmonių vadovų atlyginimų reglamentavimą ir vadovaujantis Bendrovės vadovų atlygio politika.

Atlygio dydį nepriklausomam valdybos nariui nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, jis atskleidžiamas metiniame pranešime. Atlygio dydis nustatomas vadovaujantis patronuojančios bendrovės patvirtintomis gairėmis. |
| --- | --- | --- |
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joję taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. | Ne | Žiūrėti 8.1 punkto komentarą. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti patelita bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dailų santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeltinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, | Ne | Žiūrėti 8.1 punkto komentarą. |

102

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

| sudėtį.

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;

13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų narlais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alla, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų narlais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų narlais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Žiūrėti 8.1 punkto komentarą.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: | Ne | Žiūrėti 8.1 punkto komentą. |

103

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės paslūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir talkymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kalną, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kalna, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti patelkiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurlas už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurlas bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip.	Pastovi atlyginimo dalis yra pakankama.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Bendrovės vykdomųjų direktorių kintamojo atlygio skyrimas priklauso nuo iš anksto Bendrovės metinlame veiklos plane nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų ir jų rodiklių paslekimo.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiem laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip.	Kintamos atlyginimo dalies mokėjimas atidėtas iki rezultatų patvirtinimo.
8.9. I susitarknus su vykdomaisiais direktorials arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,	Ne	Žiūrėti 8.1 punkto komentarą.

104

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Taip
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgailojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Neaktualu	Žiūrėti 8.1 punkto komentarą.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Bendrovė netaiko atlyginimo bendrovės akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Žiūrėti 8.13 punkto komentarą.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji pilus kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Žiūrėti 8.13 punkto komentarą.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žiūrėti 8.1 punkto komentarą.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Taip
Ne	Nepriklausomo valdybos nario atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pagal bendrovės įstatus generalinio direktoriaus atlyginimo nustatymo klausimus sprendžia Valdyba.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, valdmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame	Ne	Žiūrėti 8.1 punkto komentarą.

105

2016 M.
AB „AMBER GRID“
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

visuotiniaine akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Šiuo metu bendrovė neturi tokių atlyginimo schemų.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniaine akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniaine akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Nurodyti klausimai visuotiniaine akcininkų susirinkime nebuvo svarstomi, to nenumato bendrovės įstatai. Šiuo metu bendrovė neturi tokių atlyginimo schemų. Taip pat, žr. 8.1 punkto komentarą.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniaine akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atsidriems direktoriams.	Neaktualu
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti talkomi schemoms, kuriase dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniaine akcininkų susirinkime.	Neaktualu	Žiūrėti 8.19 punkto komentarą.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą

106

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskeibti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patiks bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvaiga. Šiame punkta nurodyta informacija turėtų būti paskeibta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: interesų turėtojų valdymo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turbičius interesų konkrečioje bendrovėje
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų garbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška bendrovės veikią reguliuojančių valstybės institucijų bei asocijuotų vartotojų organizacijų priežiūra bei kontrolė. Bendrovės veiklos viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagai bendrovės įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavydžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovel sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansiną situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama bendrovės internetiniame tinklalapyje www.ambergrid.lt, per vertybinių popierių biržos

2016 M.
AB „AMBER GRID”
VALDYSENOS ATASKAITA
Amber Grid

1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		„NASDAQ Vilnius” informacinę sistemą ir pranešimuose spaudoje.
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdancius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos elgoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skeibiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius” naudojamą informacinę atskleidimo sistemą pateikla lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu taip užtikrindama informacijos pateikimą visiems suinteresuotiems asmenims. Informacija, gainti turėti įtakos bendrovės išleistų vertybinių popierių kainai, yra laikoma konfidenciali, todėl yra griežtai saugoma ir neatskleidžiama iki ji yra viešai paskeibiama per informacinę sistemą įstatymų nustatyta tvarka.

108

2016 M.

AB „AMBER GRID”

VALDYSENOS ATASKAITA

Amber Grid

109

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu: naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skeibti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skeibti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir angių kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kaibomis.	Taip	Bendrovė visą informaciją, skirtą akcininkams ir investuotojams, tuo pačiu metu, tokia pat aplintimi skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ naudojamą informacinę atskleidimo sistemą ir visą informaciją viešai skelbia bendrovės interneto tinklapyje www.ambergrid.lt, tuo užtikrindama nešališką ir nebrangų priėjimą prie informacijos laiku.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skeibti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir informacija yra patalpinta bendrovės tinklalapyje www.ambergrid.lt
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka įmonės ir metinių finansinių ataskaitų auditą bei įvertina metinio pranešimo atitikimą finansinėms ataskaitoms.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovės audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą paslūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė kasmet informuoja Audito komitetą apie bendrovei suteiktas ne audito paslaugas. Ši informacija taip pat yra pateikiama bendrovės valdybai.

AI assistant

Amber Grid — Audit Report / Information 2016

2263_rns_2017-03-24_71e9296c-45f8-4181-87f3-e22491ccfb8c.pdf

AB „AMBER GRID“

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Mūsų nuomonė

Mūsų audito apimtis

Pagrindas nuomonei pareikšti

Nepriklausomumas

Mūsų audito metodologija

Apžvalga

Reikšmingumo lygis

Pagrindiniai audito dalykai

Reikšmingumo lygis

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei

Kaip mes jį nustatėme

Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Pagrindiniai audito dalykai

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiu įvertinimas

Kita informacija

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Pelno (nuostolių) ataskaita

Bendrųjų pajamų ataskaita

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pinigų srautų ataskaita

Pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

1 Bendroji informacija (tęsinys)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2 Apskaitos principai

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2 Apskaitos principai (tęsinys)

b) Dar neįsigalioje nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2 Apskaitos principal (tęsinys)

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

2.3 Investicijos į dukterinę įmonę

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.4 Nematerialusis turtas

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

2 Apskaitos principal (tęsinys)

2.6 Finansinis turtas

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Gautinos sumos

2.7 Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

2 Apskaitos principal (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

2.8 Atsargos

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.10 Finansinės skolos

2.11 Skolinimosi išlaidos

2.12 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Nustatytu išmokų planas – išeitinės išmokos

Kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams

2.14 Pelno mokestis

2.15 Nuoma

2 Apskaitos principai (tęsinys)

Finansinė nuoma

Veiklos nuoma

2.16 Pajamų pripažinimas

2 Apskaitos principal (tęsinys)

2.17 Užsienio valiutos

2.18 Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Kitas turtas

2.19 Tikrosios vertės vertinimas

2.20 Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.21 Neapibrėžtumai

2.22 Pobalansiniai įvykiai

2.23 Tarpusavio užskaitos

3 Informacija pagal segmentus

Amber Grid Audit Report / Information 2016