Amber Grid

^{}[]

2015 M. AB „AMBER GRID“ METINIS PRANEŠIMAS

Vilnius

2016 M.

2015 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

TURINYS

I. BENDROJI INFORMACIJA APIE EMITENTA ... 3
PAGRINDINIAI DUOMENYS ... 3
BENDROVĖS VEIKLA ... 3
TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA ... 11
ILGALAIKĖ BENDROVĖS STRATEGIJA ... 11
DARBUOTOJAI ... 12
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBŲ SAUGA ... 14
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ... 15

II. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI ... 17
PAGRINDINIAI PERDAVIMO SISTEMOS RODIKLIAI ... 17
PAGRINDINIAI BENDROVĖS FINANSINIAI RODIKLIAI ... 17
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS ... 22
RIZIKOS VALDYMAS ... 22
BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA ... 23

III. BENDROVĖS VALDYMAS ... 24
IV. REGLAMENTUOJAMA INFORMACIJA EMITENTO VEIKLOJE ... 29

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

I. BENDROJI INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas, – 2015 m.

PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Jregistravimo data ir registras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VJ Registrų centras
Ištatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
Buveinės adresas	Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius
Telefonas	+370 5 236 0855
Faksas	+370 5 236 0850
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.ambergrid.lt

Bendrovės misija – užtikrinant šalies strateginius interesus, efektyviai vystyti perdavimo sistemą, patikimai vykdyti dujų perdavimą, aktyviai prisidėti prie integruotos Europos dujų perdavimo sistemos kūrimo ir sudaryti sąlygas konkurencingai dujų rinkai vystytis.

Bendrovės vizija – aktyviais veiksmais, bendradarbiaujant su regiono dujų perdavimo sistemos operatoriais, sukurti palankias sąlygas regiono dujų rinkai veikti integruotame Europos dujų tinkle.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ – svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonė, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą. Bendrovės klientai – stambios ir vidutinės elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos Lietuvos teritorijoje. Bendrovė kartu su Suomijos dujų įmone „Gasum“ Oy valdo prekybą gamtinėmis dujomis biržoje organizuojančią UAB GET Baltic. „Amber Grid“ priklauso 66 proc. UAB GET Baltic akcijų.

2014 m. Bendrovė galutinai įgyvendino Europos Sąjungos (toliau – ES) trečiojo energetikos paketo nuostatas – atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą, perdavimo sistemos nuosavybę nuo gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklos. 2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), atsižvelgusi į Europos Komisijos nuomonę, konstatavo, jog „Amber Grid“ dujų perdavimo veiklos nuosavybės atskyrimo modelis iš esmės atitinka ES trečiojo energetikos paketo ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) gamtinių dujų įstatymo reikalavimus, išdavė neterminuotą perdavimo veiklos licenciją.

BENDROVĖS VEIKLA

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

GAMTINIŲ DUJŲ TRANSPORTAVIMAS MAGISTRALINIAIS DUJOTIEKIAIS

PERDAVIMO SISTEMA IR JOS PLĖTRA

Perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijas Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu (1 žemėlapis). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2.113 km, skersmuo – nuo 100 iki 1.220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

1 žemėlapis. Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje

STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2015 m. „Amber Grid” vykdė šiuos strateginius dujų perdavimo infrastruktūros projektus:

Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimas (dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statyba) (projektas užbaigtas 2015 m. pabaigoje),
Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Strateginiai infrastruktūros projektai – Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimas (magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statyba), Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos bei Dujotiekių jungties tarp Latvijas ir Lietuvos pajėgumų padidinimas – buvo įtraukti į ES bendro intereso projektų pirmąjį sąrašą, paskelbtą 2013 m. spalio 14 d., taip pat yra įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, toliau – ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, paskelbta 2015 m. (angl. Ten-Year Network Development Plan, toliau – TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dųjų regioninį investicijų planą 2014–2023 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan). Minėti projektai, kartu su kitais Bendrovės investiciniais projektais, įtraukti į Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2014–2023 m.) tinklo plėtros planą bei 2014 m. liepos 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 746 patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą su vėlesniais pakeitimais ir papildymai (toliau – Nacionalinis planas).

2015 m. lapkričio 18 d. Europos Komisija paskelbė antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį pateko du gamtinių dujų sektoriaus projektai, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Bendrovė: Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos bei Dujotiekių jungties tarp Latvijas ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektai.

Bendrovė, siekdama įgyvendinti Nacionaliniame plane numatytus prioritetinius infrastruktūros projektus, skirtus gamtinių dujų perdavimo sistemos saugumo ir patikimumo užtikrinimui, 2015 m. Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė paraiškas prašydama 8 dujų perdavimo infrastruktūros projektams suteikti dalinį finansavimą iš ES 2014–2020 m. struktūrinių fondų. 2015 m. lapkričio 12 d. energetikos ministro įsakymu šie projektai buvo įtraukti į iš ES struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą.

DUJOTIEKIO KLAIPĖDA–KIEMĖNAI PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS (MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLAIPĖDA–KURŠĖNAI STATYBA) (TOLIAU – KKP)

2015 m. spalio mėn. Bendrovė užbaigė dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybą. Per Klaipėdos, Plungės, Telšių, Rietavo ir Šiaulių rajonų savivaldybes nutiesta 110 kilometrų ilgio, 800 mm skersmens antra dujotiekio gija, sudaranti sąlygas pilnai išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus (2 žemėlapis). KKP projekto pagrindiniai tikslai – diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione, sudaryti sąlygas pilnai išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą.

2015 m. balandžio mėn. Bendrovė ir ES Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (toliau – INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos KKP statybai, pagal kurią projektui skirta iki 27,6 mln. Eur parama pagal ES infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, toliau – CEF). Pagal tarpvalstybinių sąnaudų paskirstymo procedūrą dalį investicijų – iki 1,8 mln. Eur finansuos Latvijas perdavimo sistemos operatorius. Projekto investicijos – 57,9 mln. Eur. Projektas įgyvendintas per 27 mėnesius nuo projektavimo paslaugų pirkimo konkurso paskelbimo. Dujotiekis pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – 12 mėnesių nuo pirmosios vamzdžių siuntos gavimo.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2015 M.

2 žemėlapis. Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimo projektas (KKP)

DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (TOLIAU – GIPL)

GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ įgyvendina GIPL projekto dalį LR teritorijoje, o projekto dalį Lenkijos Respublikos teritorijoje įgyvendina Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių GAZ–SYSTEM S.A.

Planuojama, kad GIPL bendras dujotiekio ilgis sieks apie 522 km (357 km – Lenkijos teritorijoje, 165 km – Lietuvos teritorijoje), skersmuo – 700 mm, planuojama eksploatacijos pradžia – 2019 m. (3 žemėlapis).

3 žemėlapis. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (GIPL)

2015 m. gegužės mėn. Bendrovė ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių GAZ–SYSTEM S.A. pasirašė trišalę sutartį su INEA dėl ES finansinės paramos Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamųjų darbų iki statybos leidimų išdavimo finansavimo. Pagal šią sutartį skirta bendra 10,6 mln. Eur ES parama pagal

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

CEF. Parengiamiesiems projekto darbams finansuoti skirtas maksimalus 50 proc. ES paramos intensyvumas: „Amber Grid“ skirta 2,5 mln. Eur, GAZ-SYSTEM S.A. – 8,1 mln. Eur. Bendra numatoma GIPL projekto teritorijų planavimo ir projektavimo darbų vertė yra 21,2 mln. Eur.

2015 m. spalio mėn. „Amber Grid“, GAZ-SYSTEM S.A. ir INEA pasirašė CEF finansinės paramos sutartį, pagal kurią GIPL projekto statybos darbams finansuoti „Amber Grid“ skirta iki 55 mln. Eur, GAZ-SYSTEM S.A. – iki 240,4 mln. Eur ES finansinė parama.

2015 m. liepos mėn. „Amber Grid“ pasirašė sutartis su viešo konkurso būdu atrinkta teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugas vykdysiančia bendrove, dokumentacijos, reikalingos GIPL projekto statybos darbams atlikti, parengimui. 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo baigtas GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos teritorijoje.

Bendra numatoma GIPL projekto vertė yra 558 mln. Eur, iš jų Lenkijos teritorijoje – 422 mln. Eur, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. Eur. Projektui jgyvendinti buvo gauta ES finansinė parama. Pagal Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, dalį GIPL projekto infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje padengs Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai. Likusi projekto dalis Lietuvos ir Lenkijos teritorijose bus finansuojama atitinkamai „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. lėšomis.

DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS

Šiuo projektu siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat jį jgyvendinus būtų sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla (4 žemėlapis).

4 žemėlapis. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas

Jgyvendinus projektą, LR teritorijoje būtų padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties (toliau – DAS) pajėgumai, Latvijos Respublikos teritorijoje – pastatyta reikiama dujotiekio atkarpa. Šio projekto vykdytojai – AS „Latvijas Gaze“ ir „Amber Grid“.

Galutinis sprendimas dėl projekto jgyvendinimo apimties ir terminų bus priimtas, įvertinus dujų regioninės rinkos formavimo perspektyvas bei atsižvelgiant į tai, kurie dujų tiekimą diversifikuojantys investiciniai projektai bus jgyvendinami regione.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas reglamentuotas taisyklėmis, norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Siekiant užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

2015 m. pirmą kartą atlikta magistralinio dujotiekio Minskasi–Vilnius–Vievis DN 1000 (24,8 km ruožas) diagnostika. Buvo šalinami vidinės diagnostikos metu nustatyti defektai dujotiekyje Kaunas–Šakiai DN 500, dujotiekyje Pabradė–Visaginas bei dujotiekyje Vilnius–Panevėžys–Ryga bei tęsiami dujotiekių izoliacijos remonto darbai.

2015 m. Bendrovė, siekdama užtikrinti tinkamą perdavimo sistemos darbą, saugumą ir patikimumą, vykdė šiuos gamtinių dujų perdavimo sistemos rekonstruvimo ir modernizavimo darbus:

perklotas dujotiekių jungties perėjimas per greitkelį Vilnius–Kaunas ties Grigiškėmis;
įdiegtos 2 čiaupų nuotolinio valdymo priemonės (SCADA) ir pakeisti 5 čiaupų mazgai;
rekonstruota Panevėžio dujų skirstymo stotis Nr. 1;
įrengtas 1 srautinis dujų chromatografas dujų apskaitai energijos vienetais vykdyti;
atlikti 5 katodinės apsaugos sistemos įrenginių rekonstrukcijos darbai.

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

2015 m. sistemos naudotojams į Bendrovės valdomą perdavimo sistemą per Kotlovkos DAS iš Baltarusijos buvo įleista 44.526 GWh gamtinių dujų ir iš Klaipėdos SGD terminalo – 4.557 GWh.

2015 m. Lietuvos vartotojams į dujų skirstymo sistemas ar tiesiogiai prijungtas vartotojų sistemas buvo bendrai transportuota 26.183 GWh gamtinių dujų. Palyginus su 2014 metais, kai buvo perduota 26.650 GWh¹ gamtinių dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 1,8 proc. Perdavimo sistema į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemos naudotojams buvo perduota 1.029 GWh gamtinių dujų. Į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį transportuota 21.779 GWh gamtinių dujų (2014 m. – 21.584 GWh gamtinių dujų).

2015 m. iš Baltarusijos į Lietuvą transportuotas didžiausias paros dujų kiekis buvo 213 GWh (2014 m. – 242 GWh), į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – 100 GWh (2014 m. – 104 GWh), iš Klaipėdos SGD terminalo – 32 GWh, Lietuvos vartotojams didžiausias perduotas paros dujų kiekis – 130 GWh (2014 m. – 144 GWh).

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 89 gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemas naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemas operatoriais, importuotojais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, importuojančioms dujas ir/ar kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų ar į kitas perdavimo sistemas), iš kurių 5 sistemas naudotojai 2015 m. eigoje nepasinaudojo perdavimo paslaugomis. Su gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, prekiaujančiomis gamtinėmis dujomis, tačiau netransportuojančiomis jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 3 gamtinių dujų balansavimo sutartis.

Perduotų gamtinių dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemas naudotojus pavaizduota 1 paveiksle.

¹ Nuo 2015 m. sausio 1 d. perduodamas gamtinių dujų kiekis perdavimo sistemas įleidimo ir išleidimo taškuose apskaitomas energijos vienetais – kilovatvalandėmis (kWh), anksčiau – tūrio vienetais, kubiniais metrais (m³). Tekste, tūrio vienetus ankstesniais metais verčiant į energijos vienetus, naudojamas vidutinis viršutinis dujų šilumingumas 10,4 kWh/m³, apskaičiuotas esant norminėms sąlygoms: +25 °C degimo temperatūrai, +20 °C matavimo temperatūrai ir 101.325 kPa absoliutiniam slėgiui.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

1 pav. Perduoti gamtinių dujų kiekiai pagal gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2013–2015 m.

2015 m. gruodžio 24 d. „Amber Grid“ ir VAB „Gazprom“ pasirašė naują ilgalaikę gamtinių dujų transportavimo per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį sutartį 10 metų laikotarpiui – nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Sutarties galiojimo terminas susietas su iki 2010 m. pabaigos dujų perdavimo pajėgumų į Kaliningrado sritį padidinimui įgyvendintų investicijų atsipirkimo laikotarpiu. Pagal sutartį yra užsakyti 10,5 mln. m²/parą (109,2 GWh/parą) įleidimo taške iš Baltarusijos perdavimo sistemos ir tokio paties dydžio pajėgumai išleidimo taške į Kaliningrado sritį, papildomi pajėgumai šiuose taškuose ar pajėgumai kituose įleidimo taškuose gali būti užsakomi Naudojimosi perdavimo sistema taisyklėse nustatyta tvarka.

GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo VKEKK Bendrovei nustatytos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų viršutinės ribos perdavimo sistemos įleidimo² ir išleidimo³ taškams. Įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus, VKEKK 2014 m. pabaigoje pakeitus Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką (toliau – Metodika), buvo atsisakyta perdavimo paslaugų kainų nustatymo remiantis „pašto ženklo“ principu, nuo 2015 m. pradžios pradedant taikyti perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškų (angl. entry-exit) pajėgumų paskirstymo ir kainodaros modelį. Šios kainų viršutinės ribos kasmet VKEKK sprendimu gali būti koreguojamos Metodikoje nustatyta tvarka.

Taip pat, nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojo perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams patvirtintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų dvinarės (už užsakytus ilgalaikius pajėgumus bei už perduotus kiekius) kainos. Bendrovės valdybos nustatyta ir VKEKK patvirtinta 2015 metams nuolatinių ilgalaikių perdavimo paslaugų vidutinė kaina vidiniame išleidimo taške buvo 3,3 proc. mažesnė už VKEKK 2015 metams nustatytą perdavimo paslaugų kainos viršutinę ribą. Kituose įleidimo ir išleidimo taškuose nustatytos kainos buvo lygios kainų viršutinėms riboms.

² Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Baltarusijos, Latvijas ir SGD terminalo Klaipėdoje sistemomis taškai.

³ Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijas, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sistemomis taškai ir vidinis išleidimo taškas (apimantis Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su dujų skirstymo ar vartotojų sistemomis vietas).

2015 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2015 m. pabaigoje, siekiant didinti patiriamų perdavimo paslaugų sąnaudų, gaunamos naudos ir apmokėjimo už paslaugas sąsajumą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal VKEKK 2015 m. gruodžio 17 d. pakeistą Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką sudaryta galimybė taikyti trinarę perdavimo paslaugų kainą, nustatant ir kainą už vartojimo pajėgumus⁴, „Amber Grid“ valdyba 2015 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą dėl trinarių gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų, galiosiančių nuo 2016 m. sausio 1 d. Šiam sprendimui 2015 m. gruodžio 22 d. pritarė VKEKK.

2016 metams patvirtintos perdavimo paslaugų kainos, taikytinos perdavimo sistemos vidiniame išleidimo taške, nustatant trinarę kainą:

kaina už užsakomus perdavimo pajėgumus;
kaina už nustatytus vartojimo pajėgumus (nauja kainos dedamoji);
kaina už perduodamą kiekį.

Dalies perdavimo sistemos sąnaudų padengimas taikant kainą už vartojimo pajėgumus sumažina gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas sistemos naudotojams už užsakomus pajėgumus vidiniame išleidimo taške. Todėl sistemos naudotojams, kurie efektyviai išnaudoja jiems reikalingus perdavimo pajėgumus, naudojimosi perdavimo infrastruktūra išlaidos sumažės.

„Amber Grid“ valdybos 2016 m. nustatytos vidutinės kainos, susijusios su dujų perdavimo Lietuvos sistemos naudotojams, išreikštos transportuojamo dujų kiekio vienetui yra 1,93 Eur/MWh. Kainos vidiniame išleidimo taške, skirtame Lietuvos vartojams, yra vidutiniškai 4,8 proc. mažesnės už VKEKK 2016 metams nustatytą kainos viršutinę ribą. Kituose įleidimo ir išleidimo taškuose nustatytos kainos yra lygios kainų viršutinėms riboms.

Išsamesnė informacija apie gamtinių dujų perdavimo paslaugų trinares kainas 2016 metams pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos „Perdavimo paslaugos“ skiltyje „Kainos ir mokesčiai“).

GAMTINIŲ DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų pertekių perdavimo sistemoje, ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.

2015 metais, vykdydama perdavimo sistemos balansavimą Bendrovė iš rinkos dalyvių nupirko 23,8 GWh ir jiems pardavė 183,8 GWh dujų, iš kurių 175,7 GWh parduota gamtinių dujų perdavimo į Kaliningrado sritį srautų balansavimui.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

⁴ Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai – didžiausias gamtinių dujų paros kiekis, gamtinių dujų sistemos naudotojui ir (ar) vartotojui reikalingas jų maksimaliešiem gamtinių dujų vartojimo poreikiams užtikrinti kiekvienoje gamtinių dujų pristatymo vietoje. Vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje taip pat nustatytas mechanizmas, skatinantis vartotojus/ sistemos naudotojus, užsakant perdavimo pajėgumus, neviršyti jų deklaruoto ar jiems nustatyto vartojimo pajėgumų lygmens.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO BŪTINOJO SUSKYSTINŲ GAMTINIŲ DUJŲ KIEKIO TIEKIMO PAGRISTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama LR SGD terminalo įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, surenka, administruoja ir išmoka SGD lėšas terminalo operatoriui, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – ir paskirtajam tiekėjui teisės aktų nustatyta tvarka. Dalis surinktų lėšų VKEKK sprendimu skiriama Bendrovės patiriamoms administravimo sąnaudoms padengti.

VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895 patvirtino 2015 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtą kompensuoti SGD terminalo infrastruktūros pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, reikalingas SGD terminalo veiklai užtikrinti. 2015 m. buvo renkamos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja.

Minėtu nutarimu VKEKK įpareigojo Bendrovę 2015 m. išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjui 2013 m. surinktų lėšų dalį (14.472.744,2 Eur), skirtą kompensuoti SGD terminalo infrastruktūros pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, reikalingas SGD terminalo veiklai užtikrinti 2015 m. Vykdydama šį reikalavimą, Bendrovė 2015 m. kovo 2 d. pervedė AB „Klaipėdos nafta“ visą 2015 m. skirtą išmokėti nutarime nurodytą sumą.

2015 m. toliau vyko teisminiai ginčai su AB „Achema“ dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų. 2015 m. birželio mėn. AB „Achema“ atliko pirmąjį 1.634.147,99 Eur mokėjimą, padengdama dalį skolos. 2015 m. liepos 9 d. AB „Achema“ pervedė Bendrovei 12.953.963,79 Eur, kuriais iš dalies padengė 2013 m. taikytą SGD terminalo priedą. VKEKK, pakeisdama 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. O3-895, leido Bendrovei 2015 m. mokėti SGD terminalo lėšų gavėjui ne mažesnę nei 14.472.744,2 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2015 m. rugsėjo 29 d. išmokėjo AB „Klaipėdos nafta“ 13.072.387,02 Eur SGD terminalo lėšų. 2015 m. gruodžio mėn. AB „Achema“ atliko 31.340.013,26 Eur mokėjimą, padengdama didžiąją dalį skolos SGD terminalo infrastruktūros įrengimo sąnaudoms bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti.

VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683 patvirtino 2016 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri bus taikoma gamtinių dujų sistemų naudotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimalienis gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose. 2016 m. surinktos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja, bus mokamos SGD terminalo operatoriui bei paskirtajam tiekėjui.

TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

2015 m. Rytų Baltijos regiono perdavimo sistemos operatorių koordinavimo grupė (angl. East-Baltic Transmission System Operator (Coordination Group), toliau – EBTSO), kurią sudaro Lietuvos, Latvijas, Estijos ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriai, dalyvavo rengiant Regioninės rinkos vystymosi Rytų Baltijos regione studiją, kurioje nagrinėjamos skirtingos regioninės dujų rinkos vystymo modelio alternatyvos, šių alternatyvų kaštai ir nauda, ir bus pateikiamos rekomendacijos dėl tinkamiausios regioninės rinkos vystymo alternatyvos įgyvendinimo schemos, rizikų vertinimas ir jų valdymo planas. Studiją numatoma baigti 2016 m. I ketvirtyje.

ILGALAIKĖ BENDROVĖS STRATEGIJA

2015 m. pradžioje Bendrovės valdyba patvirtino ilgalaikę Bendrovės strategiją 2015–2020 m. Bendrovės strategija paremta integracija į vieningą regiono gamtinių dujų rinką, efektyvumu ir modernizavimu bei infrastruktūros puoselėjimu. Šie elementai yra esminiai siekiant Lietuvos valstybės iškeltų finansinių ir strateginių tikslų. Siekdama įmonės vizijos ir valstybės iškeltų strateginių siekių didinti Bendrovės vertę bei užtikrinti šalies strateginius interesus, „Amber Grid“ skiria didžiausią dėmesį trims strateginėms kryptims:

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

transformacijai į perdavimo sistemos operatorių, veikiantį vieningoje dujų rinkoje;
reikiamos infrastruktūros sukūrimui;
efektyvumo didinimui ir modernizavimui.

DARBUOTOJAI

Įgyvendinant vieną iš pagrindinių Bendrovės strateginių krypčių, 2015 m. buvo inicijuotas personalo valdymo efektyvumo didinimo ir modernizavimo kompleksinis projektas. Projektas apima šių personalo sistemų diegimą: bendrųjų ir vadovavimo kompetencijų ugdymo, motyvavimo sistemos, susietos su strateginio planavimo sistema asmeninių darbuotojų tikslų lygyje, darbuotojų veiklos valdymo bei vadovų kompetencijų vertinimo (taikant 360° grįštamojo ryšio metodą).

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 363 darbuotojai, tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2014 m. gruodžio 31 d. Darbuotojų pasiskirstymas pagal grupes pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal grupes, 2014–2015 m.

| | Darbuotojų skaičius
2014 m. gruodžio 31 d. | Darbuotojų skaičius
2015 m. gruodžio 31 d. |
| --- | --- | --- |
| Vadovai | 5 | 5 |
| Vidurinio lygmens
vadovai ir specialistai | 219 | 227 |
| Darbininkai | 137 | 131 |
| Iš viso: | 361 | 363 |

Bendrovės darbuotojų kaitos rodiklis 2015 m. siekė 4,7 proc., kai tuo tarpu 2014 m. jis sudarė 1,7 proc. Didžiausią įtaką darbuotojų kaitos rodikliui turėjo Bendrovę paliekantys pensijinio amžiaus sulaukę darbuotojai.

2015 m. Bendrovės darbuotojų vidutinis amžius buvo 43,5 metų (2 paveikslas), vidutinis darbo stažas – 12,8 metų (3 paveikslas). 53 proc. Bendrovėje dirbančių darbuotojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, iš jų 3 – įgiję daktaro laipsnį (4 paveikslas). Bendrovėje dirbo 294 (81 proc.) vyru ir 69 (19 proc.) moterų (5 paveikslas).

2 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, 2015 m.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

3 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą, 2015 m.

Iki 5 metų
5-10 metų
10-20 metų
20-30 metų
Virš 30 metų

4 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, 2015 m.

Vidurinis
Aukštesnysis
Aukštasis

5 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, 2015 m.

Vyrai
Motery

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2015 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje pagal darbuotojų grupes pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes, 2014–2015 m.

	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur, (neatskaičius mokesčių), 2014 m.	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur, (neatskaičius mokesčių), 2015 m.
Vadovai	5.588	5.884
Vidurinio lygmens vadovai ir specialistai	1.414	1.501
Darbininkai	898	933
Vidutinis	1.270	1.348

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Bendrovėje taikoma kolektyvinė sutartis, kuri 2015 m. pabaigoje buvo atnaujinta ir pratęsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Darbuotojų darbo sutartyse ir kolektyvinėje sutartyje nustatytos įprastai praktikoje taikomos Bendrovės ir darbuotojų teisės ir pareigos.

MOKYMAI IR PRAKTIKOS GALIMYBĖS

Bendrovė didelį dėmesį skiria darbuotojų ugdymui ir kvalifikacijos kėlimui, jos palaikymui bei užtikrina, kad darbuotojai turėtų įstatymų numatytus darbui privalomus atestatus ir kvalifikacinius pažymėjimus. Bendrovė ugdo profesines bei asmenines darbuotojų kompetencijas, skatina nuolatinį darbuotojų tobulėjimą.

2015 m. buvo suorganizuoti 545 profesiniai ir techniniai mokymai, kuriuose dalyvavo 250 darbuotojų, o 286 bendruosiuose mokymuose (teisės, viešųjų pirkimų, mokesčių, apskaitos ir kt.) – 97 darbuotojai. Privalomuose mokymuose dalyvavo 363 Bendrovės darbuotojai. 2015 m., vykdant kompleksinį personalo projektą, siekiant sukurti ir įdiegti kompetencijų modelį, nusibrėžti gaires darbuotojų veiklos valdymo, motyvavimo bei ugdymo sistemoms, buvo organizuojamos darbuotojų tikslinės grupės, vadovų diskusinės sesijos bei darbuotojų mokymai.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBŲ SAUGA

Bendrovė, prisiimdama socialinę atsakomybę, dirba skaidriai, atsižvelgdama į socialinius, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos aspektus, siekdama užtikrinti jų efektyvų valdymą. Bendrovėje veiklos procesai organizuojami įvertinat jų poveikį aplinkai ir suinteresuotoms šalims.

Bendrovė tobulina įdiegtą aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal ISO 14001 reikalavimus, prižiūri aplinkos būklę vykdydama gamybinę ir organizacinę veiklą, daug dėmesio skiria darbuotojų ugdymui šioje srityje. 2015 m. ypatingas dėmesys skirtas aplinkos apsaugai magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos darbų metu, kai Bendrovės specialistai vykdė rangovinių organizacijų atliekamų darbų nuolatinę aplinkos apsaugos ir darbų saugos reikalavimų įgyvendinimo kontrolę.

Efektyvesniam darbų saugos aspektų valdymui Bendrovė 2015 m. pradėjo diegti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001 reikalavimus, integruojant į jau veikiančią aplinkos apsaugos sistemą. Bendrovė sudaro saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, informuoja partnerius apie galimus pavojus dujų perdavimo sistemos objektuose, identifikuodama galimas rizikas ir pavojus bei įgyvendindama veiksmingas priemones nustatytų galimų rizikų šalinimui ar sumažinimui.

2015 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Bendrovė supranta dujų sistemų saugumo užtikrinimo svarbą, avarijų ir sutrikimų daromą žalą aplinkai, neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes bei taiko prevencines priemones: patikimas dujų sistemos eksploatavimas, regulatorus darbuotojų avarinių treniruočių organizavimas, rangovinių organizacijų darbuotojų vykdomų darbų kontrolė.

2015 m. sutrikimų, kurių metu į atmosferą būtų išleistas ženklus gamtinių dujų kiekis ir padaryta žala aplinkai, nebuvo.

„Amber Grid“, kaip ir ankstesniais metais, dalyvavo įvairiose rėmimo programose, tapdama partnere visuomenei naudinguose projektuose, sukurdama naujas gyvenimo ar veiklos galimybes jų stokojantiems. 2015 m. „Amber Grid“ paremdama daugiau kaip 30 įvairių įstaigų, organizacijų ar jų projektų, reikšmingai prisidėjo, skatindama įvairias iniciatyvas:

Socialiai jautrių visuomenės grupių gyvenimo aplinkos gerinimui, socialinių poreikių tenkinimui bei sveikotinimui: Maltos ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje, VŠĮ „Mažoji guboją“, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokykla, Vilniaus m. žmonių su fizine negalia sporto klubas „Feniksas“, Asociacija „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.
Nacionalinio lygio kultūros, švietimo, mokslo projektams (renginiams) ir jų skatinimui: M.K. Čiurlionio fondas, Estijos Prekybos rūmai Lietuvoje, VŠĮ Rytų Europos studijų centras, Asociacija Lietuvos-Vokietijos forumas, VŠĮ „JJJazz“, VŠĮ „Film Jam“.
Sporto bendruomenių rėmimui: Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija, sporto klubas „Cosma“, VŠĮ „Automotoprojektai“, sporto klubas „Salilita“, tinklinio ir pliažinio tinklinio sporto klubas „AUKSMA“.
Vietos Bendruomenių rėmimui: Širvintų raj. savivaldybės administracija, VŠĮ „Rietavo žirgynas“.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Bendrovė aktyviai dalyvauja dviejose tarptautinėse darbo grupėse – tai Rytų Baltijos regiono perdavimo sistemos operatorių koordinavimo grupė (EBTSO), ir Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupė (angl. Regional Gas Market Coordination Group, toliau – RDRKG).

EBTSO, įsteigtą 2013 m., sudaro Rytų Baltijos regiono šalių – Lietuvos, Latvijas, Estijos ir Suomijos – perdavimo sistemų operatoriai. Ši darbo grupė sukurta siekiant gerinti perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei siekiant sukurti efektyviai veikiančią regioninę dujų rinką.

2015 m. EBTSO aktyviai prisidėjo prie Regioninės dujų rinkos vystymo Rytų Baltijos regiono studijos (toliau – Studija), kurią finansuoja Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikos srityje organizacija (angl. Baltic Sea Region Energy Cooperation, toliau – BASREC), rengimo. Studijos tikslas – išanalizuoti skirtingas regioninės dujų rinkos vystymo modelio alternatyvas, šių alternatyvų kaštus ir naudą, ir pateikti rekomendacijas dėl tinkamiausios alternatyvos įgyvendinimo schemos, susijusių rizikų vertinimą ir įgyvendinimo planą. Studiją planuojama užbaigti 2016 m. I ketvirtį.

RDRKG, įkurtą 2015 m. sausio mėn., sudaro atstovai iš Lietuvos, Latvijas, Estijos ir Suomijos ministerijų, atsakingų už energetikos politiką, šių valstybių energetikos sektoriaus reguliavimo institucijų bei dujų infrastruktūros operatorių atstovai. Pagrindinė RDRKG užduotis – parengti ir įgyvendinti Rytų Baltijos regioninės dujų rinkos vystymo veiksmų planą. Jo pagrindu turėtų būti perdavimo sistemos operatorių rengiama Studija.

2015 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

2015 m. RDRKG sudarė ir patvirtino trumpalaikių bei vidutinio laikotarpio priemonių, skirtų regioninės dujų rinkos veikimui pagerinti, sąrašą. Šis dokumentas numatė konkrečius grupės narių veiksmus 2015–2017 metais, skirtus vystyti efektyviai veikiančią regioninę dujų rinką.

2015 m., patvirtinus, kad Bendrovė pilnai atitinka ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus, „Amber Grid“ tapo ENTSOG tikrąja nare. ENTSOG buvo įsteigtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu. Iki tol „Amber Grid“ turėjo asocijuotos partnerės statusą be balsavimo teisės priimant sprendimus. Visateisės narės statusas suteikia galimybę Bendrovei aktyviau prisidėti prie Europos dujų rinkos plėtojimo ir bendro darbo su kitų šalių dujų perdavimo sistemų operatoriais.

2015 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

II. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

PAGRINDINIAI PERDAVIMO SISTEMOS RODIKLIAI

3 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai

	2015 m.	2014 m.
Transportuoti gamtinių dujų kiekiai
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	26.183	26.650
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas⁵, GWh	22.808	21.588
Sistemos naudotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	89	59
Eksploatuojama sistema
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2.113	2.007
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius, vnt.	69	69
Darbuotojai
Darbuotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	363	361

PAGRINDINIAI BENDROVĖS FINANSINIAI RODIKLIAI

4 lentelė. Bendrovės finansiniai rodikliai

	2015 m.	2014 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	55.800	51.791
EBITDA	30.060	28.546
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	14.687	-136.004
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.978	-113.408
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	28.889	26.491
Investicijos	49.497	25.869
Grynoji finansinė skola	111.041	37.418
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža	53,87	55,12
Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą marža	26,32	-262,60
Grynojo pelno (nuostolių) marža	28,63	-218,97
Vidutinė turto grąža (ROA)	4,24	-27,72
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	7,41	-38,66
Panaudoto kapitalo pelningumas (ROCE)	4,55	-49,11
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	1,56	0,72
Skubaus padengimo koeficientas	1,48	0,46
Kapitalo struktūros rodikliai (proc.)
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	47,19	69,32
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	70,9	16,54
Skolos koeficientas	52,75	30,67

⁵ Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemas

2015 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Rinkos vertės rodikliai

Akčijos kainos ir pelno vienai akčijai santykis (P/E), kartai	13,29	-
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akčijai, Eur	0,09	-0,64

Bendrovės finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus.

Bendrovės parengtose 2015 m. finansinėse ataskaitose atsispindi su Suomijos dujų bendrove „Gasum“ Oy bendrai valdomos įmonės UAB GET Baltic rezultatai, kurie apskaityti nuosavybės metodu. „Amber Grid“ iš AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. lapkričio 6 d. įsigijo 34 proc. UAB GET Baltic akcijų paketą ir 2015 m. pabaigoje valdė 66 proc. UAB GET Baltic įstatinio kapitalo.

PAJAMOS

2015 m. Bendrovės pajamos sudarė 55.800 tūkst. Eur ir, palyginus su 2014 m., padidėjo 7,7 proc. Pajamos už gamtių dujų perdavimo paslaugą sudarė 89,3 proc. visų pajamų. Transportavimo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį pajamos sumažėjo dėl ankstesnių laikotarpių pajamų perskaičiavimo įvertinus buvusias mažesnes aktualias dujų rinkos kainas, nuo kurių priklauso ir transportavimo paslaugų sąnaudos bei kainos. Pajamos už gamtių dujų srautų balansavimą, padidėjus balansavimo kiekiams, išaugo 3,6 mln. Eur arba 3 kartus. Kitos pajamos – pajamos už SGD terminalo lėšų administravimą bei kita – 2015 m. siekė 553 tūkst. Eur.

6 pav. Pajamų struktūra, 2014–2015 m., proc.; tūkst. Eur

Balansavimo pajamos susidaro:

1) balansuojant sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus;
2) dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo lėšų apskaitą pateikta 2015 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

SANAUDOS

Bendrovės sąnaudos 2015 m. sudarė 40.671 tūkst. Eur ir, palyginus su 2014 m., buvo 4,6 karto mažesnės. Šį pokytį nulemia tai, kad 2014 m. buvo apskaitytas 141.937 tūkst. Eur ilgalaikio turto vertės sumažėjimas. Eliminavus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo įtaką 2014 m. sąnaudų mažėjimas 2015 m. sudarytų 10,1 proc.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2015 m. sudarė 14.980 tūkst. Eur arba 36,8 proc. visų sąnaudų ir, lyginant su 2014 m. sumažėjo 31,9 proc. (7 paveikslas). Mažesnes nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas lėmė ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, kuris buvo apskaitytas 2014 m. pabaigoje, atitinkama suma sumažinant balanse apskaitomo turto vertę.

Gamtinių dujų sąnaudos siekė 8.603 tūkst. Eur (21,2 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2014 m., dėl išaugusių balansavimo apimčių, padidėjo 33,9 proc. Gamtnes dujas Bendrovė pirko technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautų balansavimui bei techniniam balansavimui.

Išmokų darbuotojams ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė 7.710 tūkst. Eur (19 proc. visų sąnaudų). Ši sąnaudų grupė, padidėjus darbuotojų skaičiui bei vidutiniam atlyginimui, 2015 m. išaugo 6,7 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 6.027 tūkst. Eur (14,9 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2014 m., sumažėjo 3,5 proc.

7 pav. Sąnaudų struktūra (apskaičiuota, eliminavus turto vertės sumažėjimo sąnaudas), 2014–2015 m., proc.; tūkst. Eur

VEIKLOS REZULTATAI

Pelnas prieš apmokestinimą 2015 m. pasiekė 14.687 tūkst. Eur, kai 2014 m. buvo patirtas 136.004 tūkst. Eur nuostolis (8 pav.). Pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 30.060 tūkst. Eur, palyginus su 2014 m. (28.546 tūkst. Eur), padidėjo 5,3 proc.

Per 2015 m. Bendrovė uždirbo 15.978 tūkst. Eur grynojo pelno, kai 2014 m. buvo patirtas 113,408 tūkst. Eur nuostolis, kurį nulėmė ilgalaikio turto vertės sumažėjimas apskaitytas 2014 m.

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

8 pav. Finansiniai rezultatai, tūkst. Eur, 2014–2015 m.

9 pav. Peiningumas, proc., 2014–2015 m.

INVESTICIJOS

Bendrovės investicijos 2015 m. sudarė 49.497 tūkst. Eur.

Į perdavimo sistemos plėtrą ir modernizavimą 2015 m. buvo investuota 49.366 tūkst. Eur, o 2014 m. – 25.869 tūkst. Eur. Didžiąją dalį 2015 m. investicijų – 43.386 tūkst. Eur (87,7 proc. visų investicijų) sudarė naujų dujų sistemų statyba. 2015 m. buvo užbaigtas KKP, kurio bendra vertė sudarė 57.927 tūkst. Eur (atitinkamos 2015 m. investicijos – 41.959 tūkst. Eur). KKP projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis – šiam projektui faktiškai skirtas 42,45 proc. ES finansavimas. Pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą dalį investicijų finansuos Latvijos dujų perdavimo sistemos operatorius.

Investicijos į rekonstrukciją ir modernizavimą 2015 m. sudarė 5.980 tūkst. Eur, palyginus su 2014 m., sumažėjo 3.869 tūkst. Eur. Šį pokytį nulėmė mažesnės investicijų į magistralinius dujotiekius apimtys.

2015 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Investicijos į finansinį turtą 2015 m. sudarė 131 tūkst. Eur. „Amber Grid“ iš AB „Lietuvos dujos“ įsigijo 34 proc. UAB GET Baltic akcijų paketą.

10 pav. Investicijų struktūra, tūkst. eurų, 2014–2015 m.

TURTAS

2015 m. pabaigoje turto vertė sudarė 453.353 tūkst. Eur. 2015 m. pabaigoje ilgalaikis turtas sudarė 78,3 proc., trumpalaikis – 21,7 proc. viso Bendrovės turto.

Ilgalaikis turtas per 2015 m. padidėjo 10 proc. arba 33.149 tūkst. Eur daugiausia dėl investicijų į magistralinius dujotiekius. Trumpalaikio turto vertė išaugo 91 proc. (46.900 tūkst. Eur). Trumpalaikio turto padidėjimą nulėmė apskaitytos gautinos KKP projekto dotacijos, padidėjusios SGD terminalo lėšos bei grynųjų pinigų likutis.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

2015 m. Bendrovės nuosavas kapitalas dėl patvirtintų dividendų (57.997 tūkst. Eur) už 2014 m. sumažėjo 17,7 proc. (41.951 tūkst. Eur) ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje siekė 194.664 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 42,9 proc. viso Bendrovės turto.

2015 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 1,9 karto (122.000 tūkst. Eur) ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 258.689 tūkst. Eur. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimą nulėmė nauja finansinė paskola ir dotacijos KKP projektui. Be to, trumpalaikės mokėtinos sumos išaugo dėl padidėjusių sukauptų SGD terminalo lėšų.

Bendrovės finansinė skola 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 138.010 tūkst. Eur ir per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 98.877 tūkst. Eur. Finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms santykis su nuosavybe siekė 70,9 proc.

PINIGŲ SRAUTAI

Bendrovės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos per 2015 m. sudarė 28.889 tūkst. Eur (2014 m. – 26.491 tūkst. Eur). Ilgalaikio turto įsigijimui buvo panaudota 52.960 tūkst. Eur (2014 m. – 17.507 tūkst. Eur), dividendų išmokėjimui – 57.870 tūkst. Eur (2014 m. dividendai nebuvo mokami). Investicinių projektų

2015 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

finansavimui per 2015 m. buvo gauta 9.089 tükst. Eur ES paramos lėšų. Per 2015 m. buvo grąžinta 39.123 tükst. Eur paskolų. Didžiąją dalį paskolų grąžinimo, t.y. 39.098 tükst. Eur, sudarė ilgalaikės paskolos refinansavimas ilgesnės trukmės paskolomis. Siekiant užtikrinti investicijų programos įgyvendinimą bei užtikrinti finansinį likvidumą bei mokumą, iš viso per 2015 m. Bendrovė pasiskolino 138.000 tükst. Eur.

NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2015 m. audituotų metinių finansinių ataskaitų pastabose.

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Prognozuojama, kad 2016 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos naudotojams į vidinį išleidimo tašką transportuos apie 21,7 TWh, į Latvijos Respubliką – 0,5 TWh gamtinių dujų ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – 21,8 TWh gamtinių dujų.

Numatoma, kad daugiausiai dujos į perdavimo sistemą bus gaunamos per Kotlovkos ir SGD terminalo įleidimo taškus. Transportavimo per šiuos taškus apimtys priklausys nuo rinkos sąlygų.

RIZIKOS VALDYMAS

Vykdydama veiklą Bendrovė susiduria su šiomis pagrindinėmis rizikomis: makroekonominių veiksnių, reguliavimo, konkurencijos, technine ir finansinėmis.

Informacija apie finansines rizikas pateikta 2015 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose. Bendrovės finansines rizikas sudaro: likvidumo, kredito, palūkanų normos svyravimo, dujų pirkimo kainos svyravimo, koncentracijos rizikos.

MAKROEKONOMINIŲ VEIKSNIŲ RIZIKA

Lietuvos ekonominė padėtis ir ūkio vystymosi tendencijos, Baltijos regiono perdavimo sistemų integracija į bendrą ES dujų sistemą, gamtinių dujų, kaip produkto kainos galutiniam vartotojui, turi įtakos dujų perdavimo apimtims ir investicijoms į magistralinių dujotiekių plėtrą. Per pastaruosius metus mažėjantis gamtinių dujų perdavimo kiekis Lietuvoje turi neigiamos įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams. Bendrovės veikla yra reguliuojama, todėl ji, prižiūrima VKEKK, imasi visų priemonių, reikalingų veiklos stabilumui bei tvarios plėtros užtikrinimui.

REGULIAVIMO RIZIKA

Reguliavimo rizika glaudžiai susijusi su teisinės aplinkos pokyčiais ir reguliuojančiųjų institucijų sprendimais. Pastaruoju metu, įsigaliojant vis daugiau ES valstybėms narėms taikomų reglamentų ir kitų ES gamtinių dujų sektorių reglamentuojančių teisės aktų, ES institucijų reguliacinių sprendimų įtaka Bendrovės veiklai ir rezultatams didėja. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas ir investicijas į gamtinių dujų perdavimo sistemas reguliuoja valstybė. Bendrovė betarpiškai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis, dalyvauja rengiant teisės aktus, aktyviai pateikdama savo poziciją, vertina poveikį Bendrovės rezultatams.

KONKURENCIJOS RIZIKA

Bendrovės veiklos rezultatams įtakos turi konkurencija kuro rinkoje. Ženklus gamtinių dujų poreikio mažėjimas numatomas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėse dėl šiluminės energijos gamybos būdų efektyvinimo, alternatyvių kuro rūšių (biomasės, saulės, vėjo, geoterminės energijos) naudojimo. Alternatyvias (atsinaujinančių energijos išteklių) technologijas skatina ES ir nacionaliniai strateginiai

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

dokumentai, kur numatoma didėjanti alternatyvių energijos šaltinių dalis bendrame energijos balanse, tuo pačiu mažėjant iškastinio kuro daliai.

Transportuojami gamtinių dujų srautai gali mažėti ir dėl kitų, nei perėjimas prie alternatyvių kuro rūšių, priežasčių. Bendrovė, įgyvendindama uždavinius, suformuotus pagal nustatytas strategines kryptis (Transformacija į perdavimo sistemos operatorių, veikiantį vieningoje dujų rinkoje; Reikiamos infrastruktūros sukūrimas), siekia ateityje sumažinti gamtinių dujų vartojimo ir transportuojamų dujų srautų mažėjimo riziką ir jos pasekmes.

TECHNINĖ RIZIKA

Vienas pagrindinių Bendrovės tikslų – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimo sistemos funkcionavimą. 57 proc. Bendrovės valdomų dujotiekių yra senesni nei 25 metai, todėl tinkamas perdavimo sistemos techninės būklės palaikymas reikalauja ypatingo dėmesio. Vadovaujantis perdavimo sistemos saugumo ir patikimumo užtikrinimo strategija, įgyvendinamas priemonių planas saugumui ir patikimumui užtikrinti. Taip pat rizika valdoma diegiant specializuotas informacines sistemas, naujas šiuolaikines verslo valdymo procesus automatizuojančias sistemas, užtikrinančias sistemų tarpusavio integraciją, panaudojant šiuolaikines integracines platformas.

BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.

Siekdama užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta teisingai, „Amber Grid“ yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus taisyklėmis yra reglamentuojama apskaitos dokumentų pateikimo ir ataskaitų sudarymo terminai.

Sudarant finansines ataskaitas laikomasi „keturių akių“ principo. Buhalterijos padalinys yra atsakingas už priežiūrą rengiant finansines ataskaitas bei jų galutinę peržiūrą. Taip pat Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą stebi Audito komitetas.

„Amber Grid“ akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu sudarė Bendrovės Audito komitetą, patvirtino Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatus. Audito komiteto sudėtis nurodyta šio metinio pranešimo III dalyje „Bendrovės valdymas“.

Pagrindinės Audito komiteto funkcijos:

stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
teikti Valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu;
stebėti Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą;
stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti Bendrovės audito atlikimo procesus.

Bendrovėje įsteigta Vidaus auditoriaus pareigybė. Vidaus auditoriaus tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti Bendrovės veiklos tikslus.

2015 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

III. BENDROVĖS VALDYMAS

INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Valdymo kodekso nuostatų reikalavimų. Su visa informacija galima susipažinti Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

AKCINIS KAPITALAS

Lietuvai nuo 2015 m. sausio 1 d. prisijungus prie euro zonos, bendrovėms buvo nustatyta pareiga pakeisti įstatus, eurais išreiškiant įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę, ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis 2015 m. balandžio 23 d. įvykusio AB „Amber Grid“ eilinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu, 2015 m. balandžio 30 d. LR Juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą Visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

Per 2015 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2015 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

AKCININKAI

2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo 1.538 fiziniai ir juridiniai Lietuvos ir užsienio asmenys, iš jų – 1 akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.

5 lentelė. Bendrovės akcininkai

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teisę priklausančių akcijų skaičius, vnt
UAB „EPSO-G“	A. Juozapavičiaus g. 13 Vilnius, Lietuva/302826889	172.279.125
Smulkieji akcininkai		6.103.389
Iš viso:		178.382.514

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Bendrovės akcininkų struktūra pateikta 11 paveiksle:

11 pav. Akcininkų struktūra, 2015 m. gruodžio 31 d.

UAB „EPSO-G” valdo 96,58 proc. Bendrovės akcijų ir turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

BENDROVĖS KONTROLĖS PERTVARKYMAS

2014 m. Bendrovė galutinai įgyvendino ES trečiojo energetikos paketo nuostatas – atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą, perdavimo sistemos nuosavybę nuo gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklos. 2015 m. balandžio 10 d. VKEKK, gavusi EK nuomonę dėl numatomo VKEKK sprendimo atitikties ES teisės aktų reikalavimams, priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimas nuo gamtinių dujų tiekimo veiklos atitinka Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus. Bendrovei buvo išduota neterminuota perdavimo sistemos operatoriaus licencija ir Bendrovė paskirta perdavimo sistemos operatoriumi.

DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

6 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

2015 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 1,62 mln. Eur, sudarytais sandoriais perleista 1.431.577 vnt. akcijų. Bendrovės akcijų kainos dinamika pateikta 7 lentelėje, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą ir apyvartą (2015 m.) pateikti 12 paveiksle.

7 lentelė. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius, 2015 m.

Atidarymo kaina, 2015-01-01	Didžiausia akcijos kaina, 2015-04-30	Mažiausia akcijos kaina, 2015-01-16	Švertinė vidutine akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2015-12-30
0,898 Eur	1,410 Eur	0,877 Eur	1,132 Eur	1,190 Eur

2015 M.

AB „AMBER GRID”

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

12 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta, 2015 m.

2015 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė 212,28 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje, o tuo pačiu ir kapitalizacija per 2015 m. padidėjo 32,52 proc.

2015 m. vertybinių popierių biržos NASDAQ skaičiuojami lyginamieji kainų indeksai OMX Baltic PI ir OMXV, atspindintys Baltijos šalyse ir Vilniaus vertybinių popierių biržose listinguojamų bendrovių akcijų kainų pokyčius, atitinkamai padidėjo 13,78 proc. ir 7,42 proc. Bendrovės akcijos kainos, OMX Vilnius ir OMX Baltic PI indeksų pokyčiai per 2015 m. pavaizduoti 13 paveiksle.

13 pav. „Amber Grid“ akcijos kainos, OMX Vilnius ir OMX Baltic PI indeksų pokyčiai, 2015 m.

DIVIDENDAI

Bendrovės akcininkai 2015 m. balandžio 23 d. vykusiamė visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, kurie sudarė 57.996.885 Eur arba 0,3251 Eur vienai akcijai.

2015 M.
AB „AMBER GRID“
METINIS PRANEŠIMAS
Amber Grid

SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB bankas dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.

2015 m. gegužės 15 d. Bendrovė su AB SEB bankas sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800, trumpasis 1518
El. paštas	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais LR teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Įstatuose numatyti valdymo organai:
- valdyba,
- Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

Įstatuose numatyta, kad Bendrovės valdybą sudaro 5 (penki) nariai, renkami trejų metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas ir jo pavaduotojas rotacijos principu renkami dvejų metų laikotarpiui. Valdybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose, išimčių dėl valdybos narių įgaliojimų ir vadovo veiklos sričių, apie kurias reikėtų informuoti papildomai, nėra.

Bendrovėje filialų ir atstovybių nėra.

Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę pateikta 8 lentelėje.

8 lentelė. Informacija apie valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę

Pareigos	Vardas, pavardė	Kadencijos pradžios data	Kadencijos pabaigos data	Dalyvavimas emitento kapitale
				Turima įstatinio kapitalo dalis, %	Turimų balsų dalis, %
Valdybos pirmininkas	Dr. Aleksandras Spruogis	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos pirmininko pavaduotojas	Agnė Petravičienė	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–

2015 M.

AB „AMBER GRID“

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

Valdybos narys	Dainius Bražiūnas	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	2014 m. birželio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Rolandas Zukas	2015 m. balandžio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2013 m. birželio mėn.	2016 m. birželio mėn.	–	–
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2013 m. birželio mėn.	–	–	–

Per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomam valdybos nariui priskaičiuota atlyginimo bendra suma sudarė 8.399 Eur.

Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 154.403 Eur, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliiniam direktoriui ir vyriausiajai buhalterei) buvo 77.202 Eur.

Informacija apie Audito komiteto narius pateikta 9 lentelėje.

9 lentelė. Informacija apie Audito komiteto narius

Pareigos	Vardas, pavardė	Kadencijos pradžios data	Kadencijos pabaigos data	Dalyvavimas emitento kapitale
				Turima įstatinio kapitalo dalis, %	Turimų balsų dalis, %
Nepriklausoma narė, UAB „AV Auditas“	Vaida Kačergienė	2013 m. gruodžio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–
Narys, „Amber Grid“	Valdemaras Bagdonas	2013 m. gruodžio mėn.	2016 m. balandžio mėn.	–	–

INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta 2015 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

Bendrovė nėra sudariusi reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Bendrovės kontrolei.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

SVARBŪS JVYKIAI, JVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2016 m. sausio 13 d. Bendrovės valdyba patvirtino 2016–2021 m. Bendrovės strategiją.

2016 m. vasario 8 d. įkurta Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, kurios nare tapo ir „Amber Grid“.

2015 M.

AB „AMBER GRID"

METINIS PRANEŠIMAS

Amber Grid

IV. REGLAMENTUOJAMA INFORMACIJA EMITENTO VEIKLOJE

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su Bendrovės skeibiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje www.nasdaqbaltic.com.

2015 m. „Amber Grid“ skelbė šią reglamentuojamą informaciją:

Data	Reglamentuojama informacija
2015 01 13	Priimtas preliminarus sprendimas dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo ir perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo
2015 02 27	AB „Amber Grid“ 2014 m. neaudituoti veiklos rezultatai
2015 03 25	Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
2015 04 08	Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo
2015 04 10	Priimtas sprendimas dėl AB „Amber Grid“ neterminuotos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklos licencijos suteikimo
2015 04 23	Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2015 04 23	AB „Amber Grid“ 2014 m. metinė informacija
2015 04 29	Pasirašyta sutartis dėl Europos Sąjungos finansinės paramos dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybai
2015 05 13	Pasirašyta sutartis dėl Europos Sąjungos finansinės paramos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugų vykdymui
2015 05 29	AB „Amber Grid“ 2015 m. I ketvirčio neaudituoti veiklos rezultatai
2015 08 19	Dėl ilgalaikės paskolos sutarties sudarymo
2015 08 28	AB „Amber Grid“ 2015 m. pirmojo pusmečio sutrumpintos finansinės ataskaitos ir tarpinis pranešimas
2015 09 14	Planuojami korporatyvinio valdymo pokyčiai
2015 10 15	Pasirašyta sutartis dėl Europos Sąjungos finansinės paramos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbams
2015 10 23	Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo
2015 11 06	Dėl gamtinių dujų perdavimo kainų viršutinių ribų 2016 m.
2015 11 06	AB „Amber Grid“ iš AB „Lietuvos dujos“ įsigyja 34 % UAB GET Baltic akcijų paketą
2015 11 18	AB „Amber Grid“ 2015 m. 9 mėn. veiklos rezultatai ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2015 11 20	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2015 11 25	Nustatytos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2015 12 21	Dėl finansavimo sutarties sudarymo
2015 12 22	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2015 12 23	AB „Amber Grid“ informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2016 m. investuotojo kalendoriaus
2015 12 28	Pasirašyta nauja ilgalaikė gamtinių dujų transportavimo per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį sutartis

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

Bendroviu valdysenos ataskaitos forma

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Bendrovės charakteristikos

Bendrovė yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. Bendrovė buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d. Kaip perdavimo sistemos operatorius veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis ir parcigomis.

Bendrovė sistemos naudotojams, ir kitiems dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms, taip pat sąnaudoms, skirtoms paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagriestoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

Bendrovės perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekų apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai. Bendrovės dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijas Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu. Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2.113 km, skersmuo – nuo 100 iki 1.220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar. Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius – 69.

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 51 730 929,06 Eur Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178 382 514 paprastųjų vardinių 0,29 Eur nominalios vertės akcijų.

Personalas: Bendrovėje 2015 m. pabaigoje dirbo 363 darbuotojai.

Pajamos: 2014 m. – 51.791 tūkst.. Eur, 2015 m. – 55.800 tūkst. Eur. 2015 m. pabaigoje turto vertė sudarė 453.353 tūkst. Eur 2014 m. pabaigoje ilgalaikis turtas sudarė 78,3 proc., trumpalaikis – 21,7 proc. viso Bendrovės turto. Bendrovės nuosavas kapitalas 2015 m. pabaigoje siekė 194.664 tūkst. Eur.

Detalesnė ir atnaujinama informacija apie Bendrovę skeibiama Bendrovės interneto svetainėje: www.ambergrid.lt

Bendrovės akcininkų struktūra

2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės akcininkais buvo 1.538 fiziniai ir juridiniai Lietuvos ir užsienio asmenys, iš jų 1 akcininkas – UAB „EPSO-G“ – valdė kontrolinį (96,58 %) Bendrovės akcijų paketą. Likusi Bendrovės akcijų dalis (3,42 %) yra kotiruojama biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše (Bendrovės trumpiny biržoje – AMG1L).

Pagrindinis Bendrovės akcininkas – UAB „EPSO-G“ yra 100 % valdoma Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (1 pav.), UAB „EPSO-G“ taip pat kontroliuoja kontrolinį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid AB akcijų paketą.

1 paveikslas. AB „Amber Grid“ akcijų kontrolę turintys juridiniai asmenys.

Bendrovės valdymo organai

Bendrovės organų sistema (2 pav.) nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma. Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės valdybą sudaro 5 (penki) nariai, renkami trejų metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai. Generalinį direktorių renka, atšaukia bei atleidžia iš pareigų valdyba.

2 paveikslas. „Amber Grid“ organai

Bendrovės valdymo tvarka

Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Civilinis kodeksas ir Bendrovės įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinė struktūra, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją, biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose.

Bendrovės valdymui taip pat reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip.

Bendrovė, atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytą valstybės kontroliuojamų įmonių reglamentavimą, kiekvienais metais rengia, peržiūri ir tvirtina detalią Bendrovės 6 metų veiklos strategiją, kuri yra teikiama valstybės valdomų įmonių koordinavimo centrui - VI Turto bankas. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba

kiekvienų metų pradžioje tvirtina einamųjų metų veiklos planą. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistemą, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistemą. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista Bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veikla yra reguliuojama nacionalinės reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, su kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamintių dujų įstatymu, yra derinama 10 metų perdavimo sistemos tinklų plėtros planas, paslaugų teikimo taisyklės ir paslaugų kainos.

Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina, Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, finansų direktorius, technikos direktorius, komercijos direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės interneto svetainėje. Bendrovės administracijos veiklą reglamentuoja valdybos tvirtinamas administracijos reglamentas, bendrovės vadovo pareiginiai nuostatai ir veiklos valdymo gairės.

Korporatyviniamė valdyme diegiami geros valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės valdyba tvirtina veiklos gaires, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti bendrovės administracija: finansinių rizikų valdymo politiką, rizikų valdymo politiką, personalo samdos politiką, atlygio politiką, antikorupcijos politiką, pirkimų politiką, draudimo politiką, saugos politiką, paramos politiką ir kitas gaires.

Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, yra palaikoma audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir vidaus audito, eilės pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių, saugos vadovo ir visų padalinių vadovų. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.

Bendrovėje pilnai įdiegta rizikos valdymo sistema, apimanti rizikų nustatymą, jų analizę, vertinimą ir kontrolės priemonių numatymą, rizikos valdymo veiksmų plano parengimą bei plano priemonių įgyvendinimą, rizikos valdymo proceso stebėjimą ir priežiūrą. Rizikų valdymo metodika parengta vadovaujantis tarptautinio standarto ISO 31000:2009 nuostatomis Bendrovės vidaus dokumentais. Metodika taip pat apima informacijos saugos rizikų valdymą, paremtą ISO/IEC 27005:2011 „Informacinės technologijos. Saugumo metodai. Informacijos saugumo rizikos valdymas“ standartu bei NIST Special Publication 800-30 Revision 1 „Guide for Conducting Risk Assessments“ rekomendacijomis.

Bendrovėje įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal ISO 14001 reikalavimus. Bendrovė 2015 m. pradėjo diegti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001 reikalavimus.

Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai „EPSO-G“ įmonių grupei vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas. Pažymėtina, jog Gairės yra patvirtintos, kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris, kaip planavimo pobūdžio dokumentas, apibrėžia kryptis, kuriomis planuojama vystyti naujo UAB „EPSO-G“ įmonių grupės valdymo modelio formavimo procesus, o konkretūs sprendimai dėl aukščiau aprašytų pokyčių realizavimo AB „Amber Grid“ turės būti priimti teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, AB „Amber Grid“ akcininkams priėmus sprendimus.

„EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika

Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, „EPSO-G“ įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė savo veikloje ir įmonių grupės įmonėse tobulina valdymo praktika, atsižvelgdama į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai tobulinti. Gairėse numatytų principų įgyvendinimas numatytas 2016 metais.

Pagrindai šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015-12-17 Energetikos ministerijai, kaip UAB „EPSO-G“ akcijų valdytojui, patvirtinus UAB „EPSO-G“, kaip visą „EPSO-G“ grupę kontroliuojančią bendrovę, naujos redakcijos įstatus (toliau – EPSO-G įstatai), kurie sukuria prielaidas UAB „EPSO-G“ lygmenyje sudaryti naujus organus – stebėtojų tarybą ir valdybą, kurie savo ruožtu planuojamai atliks atitinkamai tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos grupės mastu. Pažymėtina, kad EPSO-G įstatai reglamentuoja tik valdymo modelio pokytį UAB „EPSO-G“ lygmenyje, o sprendimai dėl bet kokių esamų AB „Amber Grid“ priežiūros ir valdymo sistemų modifikavimo, dar turės būti priimti teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, jos organams priimant atitinkamus sprendimus pagal kompetenciją.

Istatais, kaip ir Gairėmis, siekiama šių pagrindinių bendrų valdymo principų realizavimo įmonių grupėje:

Pirma, numatoma įgyvendinti valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo principą; atsižvelgiant į EBPO bei kitų Gairėse paminėtų tarptautinių dokumentų rekomendacijas „EPSO-G“ įmonių grupės valdymo sisterna bus nukreipta į tai, kad valstybės, kaip savininko, funkcijos turi būti griežtai atskirtos nuo valstybės, kaip reguliuotojo ir ūkio plėtros skatintojo, atliekarnų funkcijų, siekiant išvengti interesų konflikto tarp atskirų tarpusavyje konfliktuojančių funkcijų, t.y. valstybės dalyvavimo reguliuojant atitinkamus ekonomikos sektorius, konkurencijos sąlygų tam tikruose sektoriuose palaikymo bei valstybės faktinio dalyvavimo didelę atitinkamų nacionalinių rinkų dalį užimančių bendrovių veikloje, bet tuo pat rnetu išlaikant konstruktyvų bendradarbiavimą bei darbini dialogą su Valstybei, kaip pagrindiniam akcininkui, atstovaujančia institucija visais akcininko kompetencijai priskirtais klausimais bei turint tikslą, kad „EPSO-G“ įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė atliktų visų pagrindinių valstybės keliamų uždavinių bei tikslų sektoriuose, kuriuose veikia „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovės, įgyvendinimo efektyvią priežiūrą, taip pat užtikrintų veiksmingą jų įgyvendinimo kontrolę.

Antra, UAB „EPSO-G“, „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, atsižvelgiant į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas, numatoma sudaryti įmonių grupės priežiūros organą – stebėtojų tarybą – iš 5 narių, kurios 2 iš 5 sudaro nepriklausomi nariai, t.y. nariai, kurių nepriklausomumas atitiks bendrovių valdymo kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus. Stebėtojų taryba iš savo narių rinks Stebėtojų tarybos pirmininką, stebėtojų tarybos pirmininko kandidatūras teikiant iš nepriklausomų stebėtojų tarybos narių. Siekiant užtikrinti veiksmingą rotacijos principo įgyvendinimą kolegialiuose organuose, stebėtojų tarybos pirmininko nepertraukiamos kadencijos laikas negalės būti ilgesnis kaip viena kadencija iš eilės. Atsižvelgiant į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas UAB „EPSO-G“ lygmenyje numatoma sudaryti du stebėtojų tarybai pavaldžius ir atskaitingus specializuotus komitetus – Audito komitetą bei Atlygio ir skyrimo komitetą.

Tokiais pokyčiais siekiama sustiprinti „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių valdymą ir priežiūrą, kai kurias valdymo bei priežiūros funkcijas perkeliant į aukštesnį lygį bei numatant aukščiausio lygio dukterinių bendrovių valdymą ir priežiūrą realizuoti per UAB „EPSO-G“.

Trečia, „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, atsižvelgiant į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat bus sudarytas įmonių grupės kolegialus valdymo organas – valdyba – iš 5 narių, kurios daugumą (3 iš 5) sudarys nepriklausomi nariai, t.y. nariai, kurių nepriklausomumas atitiks bendrovių valdymo kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus. Valdyba iš savo narių rinks valdybos pirmininką, valdybos pirmininko kandidatūras teikiant iš nepriklausomų valdybos narių. Siekiant užtikrinti veiksmingą rotacijos principo įgyvendinimą kolegialiuose valdymo organuose, valdybos pirmininko nepertraukiamos kadencijos laikas negalės būti ilgesnis kaip viena kadencija iš eilės. Orientuojantis į aukščiausius veiklos skaidrumo bei valdybos veiklos nepriklausomumo standartus, valdybos pirmininkas taip pat negalės būti renkamas iš „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančios bendrovės atstovų paskirtų į valdybą.

Ketvirta, Gairėse įtvirtintas akcininkų teisių tinkamo realizavimo principas: „EPSO-G“ įmonių grupės valdymo sistema turės užtikrinti sąlygas bei prielaidas tinkamam visų akcininkų (kontroliuojančių ir mažumos, vietinių ir užsienio) turtinių bei neturtinių teisių bei teisėtų interesų realizavimui, tiek įgyvendinant Lietuvos valstybės, kaip akcininko, teises bei teisėtus interesus „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje bei dukterinėse bendrovėse, tiek užtikrinant vienodai veiksmingą mažumos akcininkų teisių bei teisėtų interesų atstovavimą tose įmonių grupės bendrovėse, kuriose yra mažumos akcininkų.

Šių principų įgyvendinimas visų įmonių grupės bendrovių veikloje sudaro reikiamas sąlygas bei prielaidas įmonių grupei ir jos akcininkams integruotai siekti maksimalios naudos valstybei ir visiems akcininkams.

Bendrovės akcininkų teises

Bendrovės įstatuose išvardintos šios Bendrovės akcininkų turtinės teisės:

1) gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
2) gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
3) nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis;
4) pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai Visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti. Termina, per kurį akcininkai gali pasinaudoti šia teise, nustato Visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis terminas negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo viešo paskelbimo dienos;
5) palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;
6) perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;
7) įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
8) gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Bendrovės lėšų;

9) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas turtines teises.

Bendrovės įstatuose išvardintos šios Bendrovės akcininkų turtinės teisės:

1) dalyvauti ir balsuoti Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
2) gauti Akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie Bendrovę;
3) kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Bendrovės organų sprendimų negaliojimo, dėl žalos, kuri susidarė dėl Generalinio direktoriaus ir Valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės Įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo Bendrovei, o taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
4) iš anksto Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka pateikti Bendrovei klausimų, susijusių su Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais;
5) igalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su Bendrove ir kitais asmenimis;
6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Bendrovės Įstatų numatytas neturtines teises.

Bendrovės akcininkai turi ir kitas teisės aktų numatytas teises.

Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAL/ REKOMENDACIJOS	TAIP/NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principes: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdyba kiekvienais metais peržiūri ir tvirtina šešerių metų veiklos strategiją. Greta Bendrovės valdybos tvirtinamos veiklos strategijos Bendrovė, vadovaudamasi LR gamtinių dujų įstatymo nuostatomis rengia ir skelbia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą. Bendrovė atnaujina veiklos strategiją ir plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių. Bendrovės strategija numato akcininkų nuosavybės didinimo tikslus ir jų įgyvendinimo planus. Bendrovės veiklos strategija ir dešimties metų tinklo plėtros planas viešai skelbiami Bendrovės tinklapyje www.ambergrid.lt.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės organų veikla sukoncentruota į bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą, reguliacinės aplinkos atitikimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma, akcininkų interesams atstovauja bendrovės valdyba, kurios reguliariai šaukiamuose posėdžiuose teikiama informacija apie bendrovės veiklą. Stebėtojų taryba yra sudaroma „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje (žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika).
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovė siekia užtikrinti visų, su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės veiklos viešumas ir reguliacinė aplinka sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal bendrovės įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Bendrovės organų tvirtinamos ir įgyvendinamos veiklos strategija ir veiklos gairės, tvarkos užtikrina su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus (žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – Bendrovės valdymo tvarka).
II principes: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialų priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. Bendrovės vadovas yra atskaitingas valdybai.
Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžta bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei vadovo darbo sutartyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatyme).
Stebėtojų tarybos sudarymas nenumatytas tvirtinant

| | | Bendrovės įstatus, taip pat Gairėse.
Tačiau Gairės ir UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti alternatyvą priemonę – stebėtojų tarybos sudarymą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurią sudarant bus atsižvelgiama į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas ir gerają valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo praktiką (žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika). |
| --- | --- | --- |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas.

Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. | Taip
Ne | Bendrovės valdyba yra atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei bei priima bendrovės įstatuose numatytus bendrovės valdymo esminius sprendimus, skiria bendrovės vadovą, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklą. Valdybos kompetenciją nustato bendrovės įstatai.
Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. Stebėtojų tarybos sudarymas nenumatytas tvirtinant Bendrovės įstatus, taip pat Gairės. Gairės ir UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti – stebėtojų tarybos sudarymą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurią sudarant bus atsižvelgiama į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas ir gerają valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo praktiką (žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika). |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. | Ne | Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. Žiūrėti komentarus prie 2.1 ir 2.2 punktų. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.¹ | Ne | III ir IV principuose išdėstytos rekomendacijos Bendrovėje nėra įgyvendintos visa apimtimi. Kokia apimtimi rekomendacijos neįgyvendintos, atskleidžiama prie III ir IV principų.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka, Gairės, ir bendra „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdymo praktika bei valdymo principai orientuoti į bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos vadovo priežiūrą. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės vadovo priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
Gairės ir UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti alternatyvą priemonę – stebėtojų tarybos sudarymą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurią sudarant bus atsižvelgiama į bendrovių valdymo kodekso |

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinio akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybų, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigintį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiai, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiai, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovai; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepridausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepridausomumu nuo bendrovės vadovo.

		rekomendacijas ir gerąją vaistybės kontroliuojamų įmonių valdymo praktiką (žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika). Ši papildoma priemonė užtikrins papildomą objektyvią Bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą. III ir IV principų nuostatos įvertintos, 2016 metais numatant sudaryti stebėtojų tarybą „EPSO-G“, kaip įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kuri planuojamai įgyvendins bendras bendrovių valdymo kodekse numatytas priežiūros funkcijas. Bendrovės kolegialus valdymo organas sudaromas iš 5 narių, iš kurių vienas yra nepriklausomas valdybos narys, kuris, siekiama, būtų ir valdybos pirmininku. „EPSO-G“ įmonių grupės Stebėtojų taryboje 2016 m. planuojama suformuoti ir du specializuotus komitetus - Audito bei Atlygio ir skyrimo komitetus, atsižvelgiant į bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas, kurie taip pat pagal kompetenciją aptarnaus ir bendrovę.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.²	Ne	Bendrovės valdyba sudaroma iš 5 valdybos narių. Renkant valdybos narius užtikrinama, kad bent 1 (vienas) valdybos narys būtų nepriklausomas asmuo, jo nepriklausomumą nustatant pagal valdymo kodekse įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus. . Gairės UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti alternatyvią priemonę – bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų įgyvendinimą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurios stebėtojų taryboje numatomi 2 nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai iš 5, o valdyboje – 3 nepriklausomi valdybos nariai iš 5.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Bendrovės valdybos nariai renkami trojų metų laikotarpiui. Bendrovės valdybos narių atšaukimo procedūra nesiskiria nuo įstatymų numatytos.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių įmtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas ir vadovas nėra tas pats asmuo, valdybos pirmininkas prieš tai nėra buvęs bendrovės vadovu. Įstatuose numatyta valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką, atsižvelgiant į Gairių nuostatas, valdybos pirmininku turi būti siekiama paskirti nepriklausomą valdybos nari.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

smulklųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų¹ priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulklųjų akcininkų interesai.	Taip	Pagal bendrovės įstatus bendrovės kolegialų valdymo organą – valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyboje yra nepriklausomas valdybos narys. Gairės ir UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti alternatyvią priemonę – bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų įgyvendinimą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurios 2016 m. planuojamoje sudaryti stebėtojų taryboje yra numatomi 2 nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai iš 5, o valdyboje – 3 nepriklausomi valdybos nariai iš 5.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Bendrovė teikia informaciją laikydamasi Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų ir bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų. Informacija apie valdybos narius yra paskelbta bendrovės tinklapyje www.ambergrid.lt.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo nari, turėtų būti nurodyta konkrėti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovė skelbia valdybos sudėtį ir bendrovės valdybos narių einamas pareigas metiniame pranešime ir Bendrovės interneto svetainėje. Informacija apie valdybos narius taip pat pateikta visuotiniame akcininkų susirinkime.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės valdyba sudaryta siekiant išlaikyti turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, valdybos sudėtis periodiškai vertinama atsižvelgiant į valstybės valdomoms įmonėms taikomą tvarką.

Gairės ir UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti alternatyvią priemonę – Audito komitetas ir Atlygio ir skyrimo komitetas yra sudaryti „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, vadovaujantis bendrovių valdymo kodekso rekomendacijomis. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo | Taip | Žiūrėti komentara prie 3.4 punkto |

¹ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas^{4} nepriklausomų^{5} narių skaičius.	Ne	Bendrovės kolegialaus valdymo organas sudaromas iš 5 narių, iš kurių vienas yra nepriklausomas valdybos narys, kuris, siekiama, būtų ir valdybos pirmininku. Gairės ir UAB „EPSO-G“ įstatai numato 2016 m. planuojamą įdiegti alternatyvią priemonę – bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų įgyvendinimą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurios stebėtojų taryboje yra numatomi 2 nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai iš 5, o valdyboje – 3 nepriklausomį valdybos nariai iš 5.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialaus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;

2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;

3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo | Taip | Valdyboje yra nepriklausomas valdybos narys, atitinkantis bendrovių valdymo kodekso nustatytus valdybos nario nepriklausomumo kriterijus. |

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodektų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtiota lankstesnė formukotė ir bendrovėms leidžiama pačioma nuspėpti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitiska kodekse įtvirtiotus nepriklausomumo kriterijus.

veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Žiūrėti komentarą prie 3.7 punkto
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo nari, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą nari ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo išrinktas nepriklausomas valdybos narys. Apie valdybos nario nepriklausomumą yra skelbiama viešai.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo nari laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Žiūrėti komentarą prie 3.7 punkto. Valdybos narys teikia nepriklausomumo deklaraciją ir atnaujina ją.
3.11. Nepriklausomiemis kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų^{6}. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Už veiklą valdyboje nepriklausomam valdybos nariui atlyginama iš bendrovės lėšų, atlyginimo dydį patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų^{7} priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. | | |
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.^{8} | Taip | Pagal bendrovės įstatus Bendrovės valdyba tvirtina bendrovės metinį pranešimą, analizuoja ir vertina bendrovės metines finansines ataskaitas, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su patvirtintu metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba analizuoja ir vertina generalinio direktoriaus reguliariai teikiamas ataskaitas apie Bendrovės ūkinės veiklos rezultatus, pagrindinius finansinius ir veiklos rodiklius. Taip pat, žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – Bendrovės valdymo |

6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų tarybojo/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos įstatymo 59 atraipenio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluoti, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi įstatymas lyg ir neuškorta kešio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą nuokiti ne tik tantjemomis, bet ir kitaio būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

7 Žr. 3 išnašą.

8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovai.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialaus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	tverka.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje^{9} kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialaus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Gairėse įtvirtintas akcininkų teisių tinkamo realizavimo principas privalomas Bendrovės valdybai: įmonių grupės valdymo sistema turi užtikrinti sąlygas bei prielaidas tinkamam visų akcininkų (kontroliuojančių ir mažumos, vietinių ir užsienio) turtinių bei neturtinių teisių bei teisėtų interesų realizavimui, tiek įgyvendinant Lietuvos valstybės, kaip akcininko, teises bei teisėtus interesus kontroliuojančioje bendrovėje bei dukterinėse bendrovėse, tiek užtikrinant vienodai veiksmingą mažumos akcininkų teisių bei teisėtų interesų atstovavimą tose įmonių grupės bendrovėse, kuriose yra mažumos akcininkų.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip

9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtioti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prestai lenkantį kolegialaus organo nari turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatininos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veikla ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų^{10}. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.
Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. | Taip | Bendrovės įstatuose įtvirtinta, kad Bendrovės organai sprendimus priima savarankiškai ir pagal kompetenciją, kuri jiems priskirta Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įstatais. Bendrovės organai visiškai atsako už priimtus sprendimus. Priimdami sprendimus Bendrovės organai privalo veikti Bendrovės ir Bendrovės akcininkų naudai. Gairėse įtvirtintas valdymo ir priežiūros organų atsakomybės bei atskaitomybės akcininkams principas: įmonių grupės korporatyvinio valdymo sistema bei pasirinktas valdymo modelis yra orientuoti į tai, kad visi įmonių grupės valdymo, priežiūros ir kiti organai tinkamai bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas, išlikdami pilnai atskaitingi akcininkams bei veikdami jų teisėtais interesais, sukūriant tinkamą pusiausvyrą tarp įmonių grupės priežiūros ir valdymo organų. |
| --- | --- | --- |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus^{11}. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 2.4 punkto.
Gairės numato alternatyvią priemonę – bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų įgyvendinimą „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančioje bendrovėje, kurios stebėtojų taryboje yra numatomi 2 nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai iš 5, o valdyboje – 3 nepriklausomi valdybos nariai iš 5. „EPSO-G“ įmonių grupės kontroliuojančios bendrovės Stebėtojų taryboje vadovaujantis bendrovių valdymo kodekso rekomendacijomis sudaromi Audito bei Atlygio ir skyrimo komitetai. |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. Taip pat, žr. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauką – „EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika. |

10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

44
| | | |
| --- | --- | --- |
| organizuoti darba taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. | | |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.8 punkto. |
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. |
| 4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. |

| postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslas;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. |

| informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politika, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informacija, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, sprędamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto,
taip pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas
poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per
metus; | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 4.7 punkto. |

47
| | |
| --- | --- |
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlicka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp | |

| nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskeibti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. | Taip | Gairės numato kolegialaus organo savo veiklos vertinimą. |
| V principas: Bendrovės kolegialų organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialų priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | | |
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. | Taip | Bendrovės valdybos darbą reglamentuoja Valdybos darbo reglamentas. Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Bendrovė suteikia visus reikalingus resursus tinkamam valdybos posėdžių organizavimui. |
| 5.2. Bendrovės kolegialų organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiui periodiškumu šaukti kolegialų organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų | Taip | Siekiant užtikrinti nepertraukiamą esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimą, valdybos posėdžiai rengiami reguliariai. Valdybos posėdžiai rengiami pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką, paprastai - kartą per mėnesį. |

ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.¹²
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią medžiagą gauna iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybę, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teisės.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teisės.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas teisės.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą¹³. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos kompetenciją reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymas bei bendrovės įstatai. Vadovaujantis bendrovės įstatais, sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir vedimo procedūras reglamentuoja LR akcinių bendrovių

¹² Rekomendacijoje įsvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebapriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pau, priėmimo. Tačiau svarbūs, eeminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniams akcininkų susirinkimo ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačias siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkimo, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dašios 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir sinkį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.		įstatymas bei bendrovės įstatai. Akcininkams yra užtikrinta lygi galimybė dalyvauti susirinkime ir įgyvendinti turimas turtines ir neturtines teises.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtį, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Užsienyje gyvenančių akcininkų teisė susipažinti su informacija užtikrinama Bendrovės internetiniame tinklalapyje www.ambergrid.lt ir per vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ informacinė sistemą lietuvių ir anglų kalbomis iš anksto paskelbiant visuotinio akcininkų susirinkimo datą ir vietą, susirinkimo apskaitos dienos datą, susirinkimo darbotvarkę, darbotvarkės klausimus ir sprendimo projektus. Po visuotinio akcininkų susirinkimo tokiu pačiu būdu paskelbiami priimti sprendimai.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovė taip pat sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant į bendrovės akcininkų struktūrą bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, nėra būtinybės diegti papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos.
VII principes: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaldrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai laikosi šioje rekomendacijoje nurodytų nuostatų. Bendrovei nėra žinomi atvejai, kai asmeniniai valdybos narių interesai prieštaravo bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas	Taip

specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandori su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandori (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos darbo reglamentas nurnato, jog valdybos narys ar jo įgaliotas asmuo neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą. | | |
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. | Ne | Bendrovė šiuo metu nerengia atlyginimų ataskaitos pilnai atitinkančios bendrovių valdymo kodekso rekomendacijas. Bendrovės valdybos narių ir administracijos vadovybės atlygio sistema nustatyta atsižvelgiant į valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimų reglamentavimą LR Vyriausybės teisės aktais. Bendrovės administracijos vadovybės atlygio sistemą sudaro pastovaus atlygio ir kintamojo atlygio dalys. Atlygio dydį valdybos nariams nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė skelbia Bendrovės valdybos nariams ir Bendrovės administracijos vadovybei mokamą atlyginimą Bendrovės internetinėje svetainėje ir metinėse finansinėse ataskaitose. Taip pat, žr. komentarą prie 8.2 punkto. |
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. | Ne | 2016 m. numatoma „EPSO-G“ įmonių grupėje patvirtinti bendras atlygio gaires, kurių pagrindu bus formuojamos atitinkamos įmonių grupės atlyginimų ataskaitos. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; | Ne | Žiūrėti komentarą prie 8.2 punkto |

52
| | | |
| --- | --- | --- |
| 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingį ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. | | |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. | Ne | Žiūrėti komentarą prie 8.2 punkto |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.1 punkto |

53
| | | |
| --- | --- | --- |
| direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; | | |
| 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; | | |
| 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; | | |
| 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; | | |
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; | | |
| 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. | | |
| 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: | | |
| 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; | | |
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; | | |
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; | | |
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. | | |
| 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: | | |
| 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; | | |
| 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. | | |
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotujų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. | | |
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.1 punkto |

54
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. | | |
| --- | --- | --- |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | Taip | Bendrovės administracijos vadovybės kintamojo atlygio skyrimas priklauso nuo iš anksto Bendrovės metiniame veiklos plane nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų ir jų rodiklių pasiekimo. |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.1 punkto. |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.1 punkto |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. | Taip | |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. | Taip | |
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.2 punktų |
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. | Neaktualu | Bendrovė netaiko atlyginimo bendrovės akcijomis. |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.13 punkto |
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.13 punkto |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.13 punkto |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, | Taip | Nepriklausomo valdybos nario atlyginimą nustato |

| turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. | Ne | visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pagal bendrovės įstatus generalinio direktoriaus atlyginimo nustatymo klausimus sprendžia Valdyba. |
| --- | --- | --- |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. | Ne | Žiūrėti komentarą prie 8.2 punkto |
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. | Neaktualu | Šiuo metu bendrovė neturi tokių atlyginimo schemų. |
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. | Neaktualu | Nurodyti klausimai visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo svarstomi, to nenumato bendrovės įstatai. Šiuo metu bendrovė neturi tokių atlyginimo schemų. Taip pat, žr. komentarą prie 8.1 punkto. |
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. | Neaktualu | |
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi | Neaktualu | |
55

56
| teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | | |
| --- | --- | --- |
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. | Neaktualu | Žiūrėti komentarą prie 8.19 punkto |
| IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teisės, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste savoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje | | |
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. | Taip | Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška bendrovės veiklą reguliuojančių valstybės institucijų bei asocijuotų vartotojų organizacijų priežiūra bei kontrolė. Bendrovės veiklos viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal bendrovės įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvų bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. |
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. | | |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. | | |
| X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. | | |
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2) bendrovės tikslus; | Taip | Rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama bendrovės internetiniame tinklalapyje www.ambergrid.lt, per vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ informacinę sistemą ir pranešimuose spaudoje. |

3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ naudojamą informacinę atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu taip užtikrindama informacijos pateikimą visiems suinteresuotiems asmenims. Informacija, galinti turėti įtakos bendrovės išleistų vertybinių popierių kainai, yra laikoma konfidenciali, todėl yra griežtai saugoma ir neatskleidžiama iki ji yra viešai paskelbiama per informacinę sistemą įstatymų nustatyta tvarka.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į	Taip	Bendrovė visą informaciją, skirtą akcininkams ir investuotojams, tuo pačiu metu, tokia pat apimtimi skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ naudojamą informacinę atskleidimo sistemą ir visą informaciją viešai skelbia bendrovės interneto tinklapyje www.ambergrid.lt, tuo užtikrindama nešališką ir nebrangų priėjimą prie informacijos laiku.

bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir informacija yra patalpinta bendrovės tinklalapyje www.ambergrid.lt
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka įmonės ir metinių finansinių ataskaitų auditą bei įvertina metinio pranešimo atitikimą finansinėms ataskaitoms.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovės audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė iš bendrovės gaus pajamas už mokesčių konsultacijas ir verslo konsultacijas, kurios neprieštarauja audito įmonės nepriklausomumo reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos Audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos VPK norminiuose aktuose. Audito įmonė kasmet informuoja Audito komitetą apie bendrovei suteiktas ne audito paslaugas.

AI assistant

Amber Grid — Annual Report 2015

2263_rns_2016-04-15_39d9a479-95ff-497f-9ab5-23a0007cf0ef.pdf

2015 M. AB „AMBER GRID“ METINIS PRANEŠIMAS

TURINYS

I. BENDROJI INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

PAGRINDINIAI DUOMENYS

BENDROVĖS VEIKLA

GAMTINIŲ DUJŲ TRANSPORTAVIMAS MAGISTRALINIAIS DUJOTIEKIAIS

PERDAVIMO SISTEMA IR JOS PLĖTRA

STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

DUJOTIEKIO KLAIPĖDA–KIEMĖNAI PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS (MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLAIPĖDA–KURŠĖNAI STATYBA) (TOLIAU – KKP)

DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (TOLIAU – GIPL)

DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS

EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

GAMTINIŲ DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO BŪTINOJO SUSKYSTINŲ GAMTINIŲ DUJŲ KIEKIO TIEKIMO PAGRISTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

ILGALAIKĖ BENDROVĖS STRATEGIJA

DARBUOTOJAI

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

MOKYMAI IR PRAKTIKOS GALIMYBĖS

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBŲ SAUGA

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

II. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

PAGRINDINIAI PERDAVIMO SISTEMOS RODIKLIAI

PAGRINDINIAI BENDROVĖS FINANSINIAI RODIKLIAI

PAJAMOS

SANAUDOS

VEIKLOS REZULTATAI

INVESTICIJOS

TURTAS

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

PINIGŲ SRAUTAI

NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

RIZIKOS VALDYMAS

MAKROEKONOMINIŲ VEIKSNIŲ RIZIKA

REGULIAVIMO RIZIKA

KONKURENCIJOS RIZIKA

TECHNINĖ RIZIKA

BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

III. BENDROVĖS VALDYMAS

INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

AKCINIS KAPITALAS

AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

AKCININKAI

BENDROVĖS KONTROLĖS PERTVARKYMAS

DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

DIVIDENDAI

SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

VALDYMO STRUKTŪRA

INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

SVARBŪS JVYKIAI, JVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

IV. REGLAMENTUOJAMA INFORMACIJA EMITENTO VEIKLOJE

Bendroviu valdysenos ataskaitos forma

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Bendrovės charakteristikos

Bendrovės akcininkų struktūra

Bendrovės valdymo organai

Bendrovės valdymo tvarka

„EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika

Bendrovės akcininkų teises

More from Amber Grid

Amber Grid Annual Report 2015